PRANEŠIMAS dėl Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos pamatinį sprendimą dėl nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimo ir priežiūros

5.10.2007 - (6480/2007 – C6‑0129/2007 – 2007/0807(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Maria da Assunção Esteves

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos pamatinį sprendimą dėl nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimo ir priežiūros

(6480/2007 – C6‑0129/2007 – 2007/0807(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvą (6480/2007)[1],

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies a ir c punktus ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0129/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6‑0356/2007),

1.  pritaria Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvai su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyvą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybėms.

Vokietijos Federacinė Respublikos ir Prancūzijos Respublikos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 Pavadinimas
Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyva siekiant priimti tarybos pamatinį sprendimą dėl nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimo ir priežiūros	Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos iniciatyva siekiant priimti tarybos pamatinį sprendimą dėl nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimo, priežiūros ir vykdymo
Pagrindimas
Straipsnyje apie pamatinio sprendimo taikymo sritį apibrėžiama, kad vykdymo atidėjimo priemonių, alternatyvių sankcijų priežiūra ir visi kiti sprendimai, susiję su nuosprendžių vykdymo atidėjimu, alternatyviomis sankcijomis ir lygtiniais nuosprendžiais, vykdomi. Pasiūlyta formuluotė „priežiūra ir vykdymas“ tiksliai perteikia šią mintį.
Pakeitimas 2 5 konstatuojamoji dalis
(5) Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu ir atspindimų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama taip, kad ja draudžiama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir (arba) atlikti vykdymo atidėjimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrą ir, jeigu yra objektyvių požymių, kad vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija buvo skirta siekiant nubausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba jeigu šis asmuo dėl šių priežasčių galėtų patekti į nepalankią padėtį.	(5) Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu ir atspindimų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama taip, kad ja draudžiama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir (arba) atlikti vykdymo atidėjimo priemonės ar alternatyvios sankcijos priežiūrą ir, jeigu yra objektyvių požymių, kad vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija buvo skirta akivaizdžiai ir neleistinai pažeidus Europos Sąjungos sutartyse arba valstybių narių konstitucijose nustatytas pagrindines teises.
Pakeitimas 3 6 konstatuojamoji dalis
(6) Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti užkertamas kelias valstybei narei taikyti savo konstitucines normas, susijusias su teise į tinkamą procesą, asociacijos laisve, spaudos laisve ir saviraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse.	(6) Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti užkertamas kelias valstybei narei taikyti savo konstitucines normas, susijusias su teise į tinkamą procesą, asociacijos laisve, spaudos laisve ir saviraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse, ir apskritai neturėtų būti užkertamas kelias taikyti visas su pagrindinėmis teisėmis susijusias konstitucines normas, kurių taikymo sritis ir priemonių taikymo pobūdis nebūtų nesuderinami.
Pakeitimas 4 8 konstatuojamoji dalis
(8) Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių abipusio pripažinimo ir priežiūros vykdančioje valstybėje tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes reintegruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimą, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, tam, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taigi skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų apsaugai.	Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių abipusio pripažinimo ir priežiūros vykdančioje valstybėje tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes reintegruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimą, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, tam, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taigi skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų apsaugai ir apskritai visuomenės gynybai.
Pagrindimas
Aptariant recidyvizmo prevencijos tikslą buvo nurodytas nukentėjusiųjų asmenų apsaugos principas ir visiškai neatsižvelgta į labai svarbią mintį, kad reikia apsaugoti (arba ginti) ir visuomenę. Tai, be jokių abejonių, yra pagrindinė idėja siekiant kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.
Pakeitimas 5 9 konstatuojamoji dalis
(9) Siekiant užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija, susijusia su visomis aplinkybėmis, kurios yra svarbios nuosprendžių vykdymo atidėjimui, valstybės narės yra skatinamos įtraukti į savo nacionalinės teisės aktus nuostatas, kuriomis joms sudaromos sąlygos prisiimti atsakomybę prižiūrėti vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų registravimą jų nacionaliniuose registruose.	(9) Siekiant užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija, susijusia su visomis aplinkybėmis, kurios yra svarbios nuosprendžių vykdymo atidėjimui, valstybės narės yra skatinamos įtraukti į savo nacionalinės teisės aktus nuostatas, kuriomis joms sudaromos sąlygos prisiimti atsakomybę prižiūrėti vykdymo atidėjimo priemonių, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių registravimą jų nacionaliniuose registruose.
Pagrindimas
Sąvoka „lygtiniai nuosprendžiai“ įtraukiama, nes su pamatiniame sprendime aptariamais klausimais.
Pakeitimas 6 1 straipsnio 1 dalis
1. Šio pamatinio sprendimo tikslas yra, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuteistųjų asmenų socialinei reintegracijai ir nukentėjusių asmenų apsaugos gerinimui, nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė atlieka kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pagrindu skirtų vykdymo atidėjimo priemonių ar tokiame teismo sprendime nustatytų alternatyvių sankcijų priežiūrą ir priima visus kitus sprendimus, susijusius su to sprendimo vykdymu, kai tai priklauso jos kompetencijos sričiai.	1. Šiuo pamatiniu sprendimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistųjų asmenų socialinei reintegracijai ir nukentėjusių asmenų bei visuomenės apsaugos gerinimui, taip pat palengvinti nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių vykdymą tuo atveju, kai pažeidėjai neturi gyvenamosios vietos teismo nuosprendį paskelbusioje valstybėje. Siekiant minėtųjų tikslų, šiame pamatiniame sprendime nustatomos susitarimo taisyklės, pagal kurias valstybė narė, kurioje nuteistasis asmuo turi teisėtą ir nuolatinę gyvenamąją vietą – tuo atveju, jeigu asmuo grįžta arba ketina grįžti į šią valstybę – pripažįsta kitoje valstybėje narėje priimtus nuosprendžius ir atlieka nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių priežiūrą.
Pagrindimas
A. Pagal pamatinio sprendimo tikslus turi būti aiškiai ginama baudžiamoji politika, kurią taikant būtų skatinamos laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės (alternatyvios sankcijos, nuosprendžių vykdymo atidėjimas, lygtiniai nuosprendžiai, pvz., ne laisvės atėmimo bausmės). B. Reikia atsižvelgti į pripažinimo taisykles, nes, norint atlikti priežiūrą, būtina taikyti abipusio pripažinimo principą. C. Pagal pamatinį sprendimą turi būti suteikta tik teisė išklausyti nuteistąjį asmenį, nes akivaizdu, kad tai – procesinė, o ne pagrindinė teisė.
Pakeitimas 7 1 straipsnio 2 dalis
2. Šis pamatinis sprendimas taikomas tik teismo sprendimų pripažinimui ir atsakomybės už vykdymo atidėjimo priemonių bei alternatyvių sankcijų ir visų kitų šiame pamatiniame sprendime numatytų teisminių sprendimų priežiūrą perdavimui. Šis pamatinis sprendimas netaikomas teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymui, kai skiriamos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, priklausančios Tarybos pamatinio sprendimo 2007/…/TVR taikymo sričiai. Finansinių baudų ir nutarimų konfiskuoti pripažinimas ir vykdymas grindžiamas valstybėse narėse taikomomis teisinėmis priemonėmis, visų pirma 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti .	2. Šis pamatinis sprendimas taikomas tik teismo sprendimų pripažinimui ir atsakomybės už nuosprendžio vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių bei visų kitų šiame pamatiniame sprendime numatytų tolesnių sprendimų priežiūrą ir vykdymą perdavimui. Šis pamatinis sprendimas netaikomas teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymui, kai skiriamos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, priklausančios Tarybos pamatinio sprendimo 2007/…/TVR taikymo sričiai. Finansinių baudų ir nutarimų konfiskuoti pripažinimas ir vykdymas grindžiamas valstybėse narėse taikomomis teisinėmis priemonėmis, visų pirma 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti .
Pagrindimas
A. „Vykdymo atidėjimo priemonės“ yra ne „nuosprendžiai“, tai, kaip apibrėžta 2 straipsnio e punkte – įpareigojimai ir nurodymai, susiję su nuosprendžio vykdymo atidėjimu ar lygtiniu nuosprendžiu. B. Formuluotės „visų kitų ... teisminių sprendimų“ pakeitimas formuluote „visų kitų ... tolesnių sprendimų“ pateisinamas siekiant terminų nuoseklumo (žr. 12, 14 ir 15 straipsnius).
Pakeitimas 8 2 straipsnio b punkto ii papunktis
ii) atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės arba pritaikius dalį su laisvės atėmimu susijusios priemonės (lygtinis atleidimas nuo bausmės/lygtinis paleidimas);	ii) atlikus dalį laisvės atėmimo bausmės arba pritaikius dalį su laisvės atėmimu susijusios priemonės (sprendimas dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo); ir skyrus vieną ar daugiau vykdymo atidėjimo priemonių;
Pakeitimas 9 2 straipsnio c punktas
c) „alternatyvi sankcija“ – kaip nepriklausoma sankcija skirtas įpareigojimas ar nurodymas, kuris nėra laisvės atėmimo bausmė, su laisvės atėmimu susijusi priemonė ar finansinė bauda arba nuobauda;	c) „alternatyvi sankcija“ – kaip atskira sankcija skirtas įpareigojimas ar nurodymas, kuris nesusijęs su laisvės atėmimu arba su finansine bauda;
Pagrindimas
Vartojant formuluotę „atskira sankcija“ geriau paaiškinamas nuosprendyje nurodytų alternatyvių sankcijų, kurios yra bausmė ir kurias gali skirti tik teisėjas, pobūdis.
Pakeitimas 10 2 straipsnio d punktas
d) „lygtinis nuosprendis“ – teismo sprendimas, kuriuo nuosprendžio vykdymas yra lygtinai sustabdomas, skiriant vieną ar daugiau vykdymo atidėjimo priemonių;	Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 11 2 straipsnio g punktas
g) „vykdančioji valstybė“ – valstybė narė, kurioje atliekama vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra ir kurioje priimami visi kiti sprendimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, kai ji šiuo tikslu turi atitinkamą kompetenciją.	g) „vykdančioji valstybė“ – valstybė narė, kurioje atliekama vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra ir kurioje 7 straipsnyje nustatyta tvarka priimami visi kiti sprendimai, susiję su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, alternatyviomis sankcijomis ir lygtiniais nuosprendžiais.
Pakeitimas 12 2 straipsnio ga punktas (naujas)
	ga) „teisėta ir nuolatinė gyvenamoji vieta“ – tai vieta, kurioje yra nuolatinė suinteresuotojo asmens pagrindinių turtinių interesų vieta, nustatoma atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes.
Pagrindimas
Sąvoka „gyvenamoji vieta“ taikoma Bendrijos lygmeniu ir negali būti nustatoma atsižvelgiant į skirtingas nacionalines sistemas. Taigi į šį pamatinį sprendimą reikia įtraukti šios sąvokos apibrėžtį, kuri teikiama ir pagal EBTT precedentų teisę.
Pakeitimas 13 3 straipsnis
Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.	Šis pamatinis sprendimas nekeičia prievolės gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir valstybių narių konstitucijose.
Pagrindimas
Europos Sąjungos Sutarčių vertybės iš esmės yra ir valstybių narių konstitucijų vertybės. Pagrindinių teisių sąrašai yra negalutiniai sąrašai.
Pakeitimas 14 4 straipsnio 1 dalis
1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui, kokia teisminė institucija ar institucijos pagal jos nacionalinės teisės aktus turi įgaliojimus veikti pagal šį pamatinį sprendimą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra sprendimą priėmusioji valstybė arba vykdančioji valstybė.	1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui, kokia institucija ar institucijos pagal jos nacionalinės teisės aktus turi įgaliojimus veikti pagal šį pamatinį sprendimą tuo atveju, kai ta valstybė narė yra sprendimą priėmusioji valstybė arba vykdančioji valstybė. Kompetentingų institucijų sąrašas turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pagrindimas
Šiame pamatiniame sprendime nustatomas ne tik teisminių institucijų ar teisminę funkciją atliekančių institucijų (pvz., policijos, administravimo vienetų, neatliekančių teisminių institucijų funkcijų) vaidmuo. Taigi pateisinama, kad sąvoka „teisminės institucijos“ keičiama sąvoka „kompetentingos institucijos“ šiame 4 straipsnyje, bet ne visame tekste (žr. 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies pagrindimus). Institucijų apibūdinimas priklauso nuo konkrečių šio pamatinio sprendimo aspektų.
Pakeitimas 15 5 straipsnio 1 dalis
1. Teismo sprendimas, kuriame nustatytos viena ar daugiau toliau nurodytų vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, gali būti perduotas kitai valstybei narei, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir paprastai gyvena, tam, kad būtų pripažintos tos priemonės bei sankcijos ir būtų vykdoma jų priežiūra:	1. Teismo sprendimas arba sprendimas dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės, kuriame nustatytos viena ar daugiau toliau nurodytų vykdymo atidėjimo priemonių ar įpareigojimų arba nurodymų, gali būti perduotas kitai valstybei narei, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir paprastai gyvena, tam, kad būtų pripažintos tos priemonės bei sankcijos ir būtų vykdoma jų priežiūra: Liudijime, minimame 6 straipsnyje, priežiūros tikslais gali būti nurodoma viena ar daugiau vykdymo atidėjimo priemonių arba sprendime minimi įsipareigojimai ar nurodymai.
Pagrindimas
Paaiškinimas, kurio reikia tuo atveju, jeigu sprendimą priėmusi valstybė neprašytų atlikti visų sprendime nurodytų priemonių priežiūros.
Pakeitimas 16 5 straipsnio 1 dalies a punktas
a) nuteistojo asmens įpareigojimas informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie bet kokį gyvenamosios vietos pakeitimą;	a) nuteistojo asmens įpareigojimas informuoti vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie bet kokį gyvenamosios, darbo arba mokymosi vietos pakeitimą;
Pakeitimas 17 5 straipsnio 1 dalies b punktas
b) įpareigojimas be leidimo neišvykti iš tam tikrų vietų sprendimą priėmusiojoje arba vykdančioje valstybėje arba nesilankyti jose bei kiti nurodymai, susiję su gyvenimo būdu, gyvenamąja vieta, švietimu ir mokymu, profesine veikla ar laisvalaikiu;	įpareigojimas be leidimo nesilankyti tam tikrose sprendimą priėmusios arba vykdančios valstybės vietose bei kiti nurodymai, susiję su gyvenimo būdu, gyvenamąja vieta, švietimu ir mokymu, profesine veikla ar laisvalaikiu;
Pakeitimas 18 5 straipsnio 1 dalies e punktas
e) įpareigojimas kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą;	e) įpareigojimas kompensuoti nusikalstama veika padarytą žalą ir informuoti kompetentingą vykdančiosios valstybės instituciją apie šio įpareigojimo laikymąsi;
Pakeitimas 19 5 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Prieš perduodant teismo sprendimą arba sprendimą dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo, kaip numatyta šiame pamatiniame sprendime, atitinkamas asmuo turi būti išklausytas vykstant susijusiam baudžiamajam procesui.
Pagrindimas
Nuteisto asmens perdavimas negali priklausyti nuo jo sutikimo. Pagal šį pamatinį sprendimą turi būti suteikta tik teisė išklausyti nuteistąjį asmenį, nes akivaizdu, kad tai – procesinė, o ne pagrindinė teisė. Sprendimą perduoti priima teisėjas, atsižvelgdamas į pamatinio sprendimo tikslus.
Pakeitimas 20 5 straipsnio 3 dalis
3. Be 1 dalyje nurodytų priemonių ar sankcijų, liudijime gali būti nurodytos tik tos priemonės ar sankcijos, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė praneša pagal 2 dalį.	3. Be 1 dalyje nurodytų vykdymo atidėjimo priemonių ar įpareigojimų ir nurodymų, liudijime gali būti nurodytos tik tos priemonės ar sankcijos, apie kurias atitinkama vykdančioji valstybė praneša pagal 2 dalį.
Pakeitimas 21 6 straipsnio 1 dalis
1. Teismo sprendimą arba jo patvirtintą kopiją kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikiama I priede, sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad sprendimą vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą. Teismo sprendimo originalas arba patvirtinta jo kopija ir liudijimo originalas siunčiami vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos teisminės institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.	1. Liudijimą, kurio standartinė forma pateikiama I priede, kartu su teismo sprendimu arba jo patvirtinta kopija ir, jei reikia, su sprendimu dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad sprendimą vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą. Teismo sprendimo originalas arba patvirtinta jo kopija ir liudijimo originalas siunčiami vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos teisminės institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.
Pagrindimas
Formuluotė „teisminė institucija“ paliekama, nes kalbama apie teismo sprendimo (jį visuomet skelbia teisėjas) perdavimą ir apie sprendimą lygtinai atleisti nuo bausmės / lygtinai paleisti). Kadangi nėra vienos sąvokos „kompetentinga teisminė institucija“, reikia imti taikyti apibrėžtį atsižvelgiant į aplinkybes ir pripažinti, kad kompetentinga teisminė institucija gali būti teisėjas, ministerija arba administravimo vienetas, kurie atlieka kompetentingos teisminės institucijos funkcijas.
Pakeitimas 22 6 straipsnio 3 dalis
3. Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija vienu metu teismo sprendimą kartu su liudijimu perduoda tik vienai vykdančiajai valstybei.	3. Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija vienu metu teismo sprendimą kartu su liudijimu ir, jei reikia, su sprendimu dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo perduoda tik vienai vykdančiajai valstybei.
Pakeitimas 23 6 straipsnio 5 dalis
5. Kai teismo sprendimą kartu su liudijimu gaunanti vykdančiosios valstybės teisminė institucija neturi įgaliojimų jį pripažinti, ji ex officio perduoda teismo sprendimą kartu su liudijimu kompetentingai teisminei institucijai. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie tai, kad teismo sprendimas ir liudijimas buvo jai perduotas.	5. Kai teismo sprendimą kartu su liudijimu ir, jei reikia, su sprendimu dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo gaunanti vykdančiosios valstybės teisminė institucija neturi įgaliojimų jį pripažinti, ji ex officio perduoda teismo sprendimą kartu su liudijimu kompetentingai teisminei institucijai. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie tai, kad teismo sprendimas ir liudijimas buvo jai perduotas.
Pakeitimas 24 7 straipsnio 1 dalis
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija pripažįsta 6 straipsnyje nustatyta tvarka perduotą teismo sprendimą ir nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų atliekama vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra, nebent ji nuspręstų pasiremti viena iš 9 straipsnyje nurodytų priežasčių atsisakydama pripažinti teismo sprendimą ir perimti jo vykdymo priežiūrą.	1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija pripažįsta pagal 6 straipsnyje nustatytą procedūrą perduotą teismo sprendimą ir nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų atliekama vykdymo atidėjimo priemonių ir įpareigojimų bei nurodymų, kurie yra alternatyvi sankcija, priežiūra, nebent ji nuspręstų pasiremti viena iš 9 straipsnyje nurodytų priežasčių atsisakydama pripažinti teismo sprendimą ir perimti jo vykdymo priežiūrą.
Pagrindimas
Formuluotė „teisminė institucija“ paliekama, nes informacija keičiasi valstybių narių teisminės institucijos. Be to, kaip nurodyta 4 straipsnyje, kiekviena valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui, kokios institucijos pagal jos nacionalinės teisės aktus atsakingos už bausmių priežiūrą ir vykdymą (šios institucijos, kartojame, gali būti ir neteisminės). Matyti, kad pamatiniame sprendime šios formuluotės tinkamumas turi būti įvertinamas kiekvienu atskiru atveju (žr. 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies pagrindimus).
Pakeitimas 25 7 straipsnio 2 dalis
2. Jei vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų pobūdis arba galiojimo trukmė neatitinka vykdančiosios valstybės teisės aktų nuostatų, šios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali jas adaptuoti prie vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, numatytų pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms. Adaptuota vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija turi kuo labiau atitikti sprendimą priėmusiosios valstybės skirtą priemonę ar sankciją.	2. Jei vykdymo atidėjimo priemonių ar įpareigojimų ir nurodymų, kurie yra alternatyvios sankcijos, galiojimo trukmė neatitinka vykdančiosios valstybės teisės aktų nuostatų, šios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali jas adaptuoti prie vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų, numatytų pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus panašioms nusikalstamoms veikoms. Adaptuota vykdymo atidėjimo priemonė ar alternatyvi sankcija turi kuo labiau atitikti sprendimą priėmusiosios valstybės skirtą priemonę ar sankciją.
Pagrindimas
Priemonių arba sankcijų neatitiktis gali būti nustatyta atsižvelgiant tik į galiojimo trukmę, bet ne į pobūdį. Tik taip gali būti taikomas teisėtumo principas baudžiamosiose bylose ir tik tokiu atveju 7 straipsnio 3 dalis turi prasmę. Praktiškai būtų labai sunku įvertinti taikomų priemonių ir sankcijų, kurių pobūdis skirtingas, griežtumą.
Pakeitimas 26 7 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Jeigu imamasi 2 dalyje apibrėžtų vykdymo atidėjimo priemonių arba alternatyvių sankcijų, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama praneša apie tai šį sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai. Po pranešimo sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali nuspręsti panaikinti liudijimą arba teismo sprendimą ir, jei reikia, sprendimą dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo. Tokiu atveju turi būti užtikrinama nuteistojo asmens teisė į bylos nagrinėjimą..
Pagrindimas
Priėmus sprendimą dėl perdavimo, reikia pripažinti nuteistojo asmens teisę į bylos nagrinėjimą. Priešingu atveju (atšaukus šį sprendimą) turi būti užtikrinama ta pati teisė.
Pakeitimas 27 9 straipsnio 1 dalis
1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ar prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, jei:	1. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali atsisakyti pripažinti teismo sprendimą arba, jei reikia, sprendimą dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo ar prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, jei:
Pakeitimas 28 9 straipsnio 1 dalies a punktas
a) 6 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;	a) 6 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka teismo sprendimo arba sprendimo dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį;
Pakeitimas 29 9 straipsnio 1 dalies b punktas
b) neatitinkami 5 straipsnyje nustatyti kriterijai;	b) neatitinkami 5 straipsnyje nustatyti kriterijai, įskaitant įpareigojimą turėti teisėtą ir nuolatinę gyvenamąją vietą vykdančiojoje valstybėje, nors ir neapsiribojant juo;
Pagrindimas
Vykdančioji valstybė turi būti valstybė, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, taigi gyvenamoji vieta taip pat turi būti vienas iš kriterijų, į kurį susijusi valstybė turi atsižvelgti, norėdama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą arba prisiimti atsakomybę už alternatyvių sankcijų priežiūrą.
Pakeitimas 30 9 straipsnio 1 dalies e punktas
e) patraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba nuosprendis jau negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus ir jis yra susijęs su veika, kuri priklauso vykdančiosios valstybės narės kompetencijai pagal jos nacionalinės teisės aktus;	e) nuosprendis jau negali būti vykdomas pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus;
Pagrindimas
A. Nuoroda į patraukimą baudžiamojon atsakomybėn išbraukiama, nes iš tikrųjų kalbama ne apie baudžiamąjį procesą, o apie jau paskelbtus nuosprendžius. B. Tiksliau tariant, reikėtų kalbėti apie bausmės skyrimą, o ne apie vykdymą. Iš tikrųjų, jeigu nuosprendis vykdytinas, jis negali netekti galios (tiksliau, jo vykdymas negali netekti galios), jeigu tuo metu baigiasi nuosprendžio galiojimo laikas.
Pakeitimas 31 9 straipsnio 1 dalies i punktas
i) teismo sprendime numatomas medicininis/terapinis gydymas, kurio atsižvelgdama į savo teisinę ar sveikatos priežiūros sistemą valstybė narė negali prižiūrėti nepaisant 7 straipsnio 2 dalies nuostatų; ou	i) teismo sprendime arba sprendime dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo numatomas medicininis/terapinis gydymas, kurio atsižvelgdama į savo sveikatos priežiūros sistemą valstybė narė negali prižiūrėti nepaisant 7 straipsnio 2 dalies nuostatų; ou
Pagrindimas
Nėra prasmės minėti teisinės sistemos, kai kalbama apie nevykdymą, nes pagal 11 straipsnį „priežiūrą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisės aktai“. Taigi 11 straipsnio esmė ta (nebent būtų panaikinti praktiniai padariniai, kurių siekiama priimant šį pamatinį sprendimą – veiksmingai vykdyti šios rūšies teismo sprendimus siekiant užsibrėžtų tikslų), kad vykdančioji valstybė, kuri įpareigota arba įsipareigojo prižiūrėti 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas priemones ir sankcijas, turi priimti nacionalinius teisės aktus (jei jų dar nėra), pagal kuriuos būtų užtikrinama tokia priežiūra.
Pakeitimas 32 9 straipsnio 1 dalies j punktas
j) 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju negalima pasiekti susitarimo dėl vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų adaptavimo.	Išbraukta.
Pagrindimas
Šis punktas išbraukiamas, nes išbraukiamas 13 straipsnis, kurį taikant vyktų per daug konsultacijų ir dėl to pamatinis sprendimas būtų labai neveiksmingas.
Pakeitimas 33 9 straipsnio 1 dalies ja punktas (naujas)
	ja) liudijimas arba teismo sprendimas apima priemones, neišvardytas ir nepripažįstamas šio pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Pakeitimas 34 9 straipsnio 2 dalis
2. 1 dalyje nurodytais atvejais prieš nuspręsdama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą ir prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teismine institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą reikalingą papildomą informaciją.	2. 1 dalies a, b, c, h ir i punktuose nurodytais atvejais prieš nuspręsdama atsisakyti pripažinti teismo sprendimą arba atitinkamu atveju sprendimą dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo ir prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teismine institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą reikalingą papildomą informaciją.
Pakeitimas 35 10 straipsnio 1 dalis
1. Gavusi teismo sprendimą ir liudijimą, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija per 10 dienų nusprendžia, ar pripažinti teismo sprendimą ir prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija apie savo sprendimą nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą. Turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakoma pripažinti teismo sprendimą ir atsisakoma prisiimti atsakomybę už priežiūrą.	1. Gavusi teismo sprendimą ir liudijimą, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija per 30 dienų nusprendžia, ar pripažinti teismo sprendimą ir prisiimti atsakomybę už vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. Vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija apie savo sprendimą nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą. Turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakoma pripažinti teismo sprendimą ir atsisakoma prisiimti atsakomybę už priežiūrą.
Pagrindimas
Tai yra tinkamas laikotarpis.
Pakeitimas 36 10 straipsnio 2 dalis
2. Jei konkrečiu atveju vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija negali laikytis 1 dalyje nustatytų terminų, ji pasirinktinu būdu nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją, pateikdama vėlavimo priežastis ir nurodydama, kiek laiko, jos manymu, prireiks priimti galutinį sprendimą.	2. Jei išskirtiniu atveju vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija negali laikytis 1 dalyje nustatytų terminų, ji pasirinktinu būdu nedelsdama informuoja sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją, pateikdama vėlavimo priežastis ir nurodydama, kiek laiko, jos manymu, prireiks priimti galutinį sprendimą.
Pagrindimas
Siekiama pamatinio sprendimo 10 straipsnio nuoseklumo, susijusio su „teismo sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principo taikymu skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“. Termino pailginimas iki 30 dienų reiškia, kad tokie atvejai visuomet bus laikomi išskirtiniais.
Pakeitimas 37 11 straipsnis
Vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisės aktai.	Vykdymo atidėjimo priemonių ir įpareigojimų bei nurodymų, kurie yra alternatyvios sankcijos, priežiūrą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisės aktai.
Pakeitimas 38 12 straipsnio 1 dalis
1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos jurisdikcijai priklauso priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, alternatyvia sankcija ar lygtiniu nuosprendžiu, pavyzdžiui, su vykdymo atidėjimo priemonių pakeitimu, vykdymo atidėjimo atšaukimu, nuosprendžio priėmimu lygtinio nuosprendžio atveju ar atleidimu nuo bausmės. Pirmiau nurodytiems sprendimams ir visoms tolesnėms teismo sprendimo pasekmėms taikomi vykdančiosios valstybės teisės aktai.	1. Vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcijai priklauso priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, alternatyvia sankcija ar lygtiniu nuosprendžiu arba lygtiniu atleidimu nuo bausmės / lygtiniu paleidimu, pavyzdžiui, su vykdymo atidėjimo priemonių pakeitimu, vykdymo atidėjimo atšaukimu, nuosprendžio priėmimu lygtinio nuosprendžio atveju ar jo atšaukimu arba bausmės panaikinimu. Pirmiau nurodytiems sprendimams ir visoms tolesnėms teismo sprendimo pasekmėms taikomi vykdančiosios valstybės teisės aktai.
Pagrindimas
A. Šiame straipsnyje turėtų būti minima tik formuluotė „kompetentinga institucija“: kai kuriose valstybėse narėse nurodytus tolesnius sprendimus gali priimti institucijos, kurios nelaikomos teisminėmis institucijomis (pvz., institucijos, susijusios su vykdymo atidėjimo priemonių keitimu). B. Siekiant priimti naują nuosprendį lygtinio nuosprendžio atveju, pirmiausia reikia jį atšaukti. C. Siekiant suvienodinti žodyną, pirmenybę reikėtų teikti žodžiui „panaikinimas“, o ne „atšaukimas“ (žr. 14 straipsnio 1 dalies d punktą).
Pakeitimas 39 12 straipsnio 2 dalis
2. Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali pasilikti teisę priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su lygtiniais nuosprendžiais. Šiuo atveju visoms tolesnėms teismo sprendimo pasekmėms taikomi sprendimą priėmusiosios valstybės teisės aktai.	2. Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali pasilikti teisę priimti visus tolesnius sprendimus, susijusius su lygtiniais nuosprendžiais. Šiuo atveju visiems pirmiau minėtiems sprendimams ir visoms tolesnėms teismo sprendimo pasekmėms taikomi sprendimą priėmusiosios valstybės teisės aktai.
Pagrindimas
Valstybė, nesvarbu ar sprendimą priėmusioji, ar vykdančioji, taiko savo teisės aktus.
Pakeitimas 40 12 straipsnio 3 dalis
3. Perkeldama šį pamatinį sprendimą į nacionalinę teisę valstybė narė gali nurodyti, kad atskirais atvejais ji kaip vykdančioji valstybė gali atsisakyti prisiimti atsakomybę, numatytą 1 dalyje. Šiais atvejais sprendimas priimamas ir pranešama 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai neturi įtakos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytam įpareigojimui.	3. Priėmusi šį pamatinį sprendimą arba vėliau perkeldama jį į nacionalinę teisę ir pateikusi pareiškimą Tarybos generaliniam sekretoriatui, kiekviena valstybė narė gali nurodyti, kad tam tikrų kategorijų, kurias ji pati apibrėžia, bylose ji, kaip vykdančioji valstybė, gali atsisakyti prisiimti atsakomybę, numatytą 1 dalyje. Šiais atvejais sprendimas priimamas, pagrindžiamas ir pranešama 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai neturi įtakos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytam įpareigojimui. Valstybė narė gali bet kuriuo metu atšaukti savo pranešimą. Pranešimai arba jų atšaukimas skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pagrindimas
Iš principo atsisakymas turi būti išimtis. Kitaip pamatinis sprendimas taptų neveiksmingas, taigi prarastų prasmę.
Pakeitimas 41 13 straipsnio 1 dalis
13 straipsnis Kompetentingų teisminių institucijų tarpusavio konsultacijos	Išbraukta.
1. Jei vykdančiosios valstybės narės kompetentinga teisminė institucija ketina padaryti 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas adaptacijas, ji visų pirma dėl adaptuojamų vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos konsultuojasi su sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teismine institucija.
2. Perduodama teismo sprendimą ir liudijimą, kaip numatyta 6 straipsnyje, sprendimą priėmusiosios valstybės teisminė institucija gali atsisakyti 1 dalyje nurodytų konsultacijų. Tokiu atveju apie vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos pagal 7 straipsnio 2 ir 3 dalis padarytas adaptacijas vėliau pranešama sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai.
Pagrindimas
13 straipsnis išbraukiamas siekiant išvengti konsultacijų gausos, dėl kurios pamatinis sprendimas taptų neveiksmingas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal 7 straipsnio naują 4 dalį vykdančioji valstybė gali atšaukti liudijimą, jeigu adaptacija, minima šiame straipsnyje, buvo nepriimtina.
Pakeitimas 42 14 straipsnio pavadinimas
Dalyvaujančių institucijų įpareigojimai, kai visi tolesni sprendimai priklauso vykdančiosios valstybės jurisdikcijai	Dalyvaujančių institucijų įpareigojimai, kai visi tolesni sprendimai priklauso vykdančiosios valstybės jurisdikcijai
Pagrindimas
Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 43 14 straipsnio 1 dalies a punktas
a) vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimu;	a) vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvių sankcijų pakeitimu;
Pakeitimas 44 14 straipsnio 1 dalies b punktas
b) nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimu;	b) nuosprendžio vykdymo atidėjimo ir lygtinio nuosprendžio atšaukimu;
Pakeitimas 45 14 straipsnio 1 dalies c punktas
c) nuosprendžio skyrimu lygtinio nuosprendžio atveju;	c) nuosprendžio priėmimu lygtinio nuosprendžio atveju;
Pagrindimas
Suvienodinami terminai (žr. 12 straipsnio 1 dalį).
Pakeitimas 46 14 straipsnio 1 dalies d punktas
d) vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaiga.	d) nuosprendžio vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių ar alternatyvių sankcijų galiojimo pabaiga.
Pakeitimas 47 14 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Tais atvejais, kai nuosprendžio vykdymo atidėjimas, lygtiniai nuosprendžiai ar alternatyvios sankcijos atšaukiami, vykdančioji valstybė atsakinga už pagal nuosprendį paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, išskyrus 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Pakeitimas 48 14 straipsnio 2 dalis
2. Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją apie aplinkybes ar duomenis, dėl kurių, jos manymu, galimas nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimas arba vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimas.	2. Sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją apie aplinkybes ar duomenis, dėl kurių, jos manymu, galimas nuosprendžio vykdymo atidėjimo arba lygtinio nuosprendžio atšaukimas arba vykdymo atidėjimo priemonių ar įpareigojimų ir nurodymų, kurie yra alternatyvios sankcijos, pakeitimas.
Pakeitimas 49 14 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Prieš skirdamos bausmę lygtinio nuosprendžio atveju arba tuo atveju, jeigu atšaukiamas nuosprendžio vykdymo atidėjimas, teisminės institucijos privalo vykdyti teisminį nuteistojo asmens bylos nagrinėjimą siekdamos, kad būtų užtikrintas pagrindinio rungimosi principo veiksmingumas.
Pagrindimas
Ši ir 15 straipsnio 2 dalyje pateikiama padėtis turi būti susijusios. Tokiais atvejais rungimosi principas yra būtinai taikytinas baudžiamojo proceso principas.
Pakeitimas 50 15 straipsnio pavadinimas
Dalyvaujančių institucijų įpareigojimai, kai visi tolesni sprendimai priklauso sprendimą priėmusiosios valstybės jurisdikcijai	Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 51 15 straipsnio 1 dalis
1. Jei sprendimą priimančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos jurisdikcijai priklauso visi tolesni sprendimai pagal 12 straipsnio 2 ir 3 dalis, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija nedelsdama praneša jai apie:	Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 52 15 straipsnio 1 dalies a punktas
a) bet kokį vykdymo atidėjimo priemonės ar alternatyvios sankcijos pažeidimą; e	a) vykdymo atidėjimo priemonės ar įpareigojimų ir nurodymų, kurie yra alternatyvi sankcija, pažeidimą; e
Pakeitimas 53 15 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
i) dėl kurių galimas vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimas,	i) dėl kurių galimas vykdymo atidėjimo priemonės ar pareigojimų ir nurodymų, kurie yra alternatyvi sankcija, pakeitimas;
Pakeitimas 54 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis
ii) kurie yra svarbūs skiriant nuosprendį lygtinio nuosprendžio atveju arba	kurie yra svarbūs priimant nuosprendį lygtinio nuosprendžio atveju arba
Pakeitimas 55 15 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
iii) dėl kurių gali būti atšauktas nuosprendžio vykdymo atidėjimas.	iii) dėl kurių gali būti atšauktas nuosprendžio vykdymo atidėjimas ir lygtinis nuosprendis.
Pakeitimas 56 15 straipsnio 3 dalis
3. Prieš priimant sprendimą dėl nuosprendžio skyrimo lygtinio nuosprendžio atveju arba dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimo, turi būti vykdomas nuteistojo asmens bylos teisminis nagrinėjimas. Prireikus šis reikalavimas gali būti įvykdytas 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 10 straipsnyje numatyta tvarka1. ----------------- 1OL C 197, 2000 7 12, p. 3.	3. Prieš priimdamos sprendimą dėl nuosprendžio skyrimo lygtinio nuosprendžio atveju arba dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimo, teisminės institucijos turi vykdyti nuteistojo asmens bylos teisminį nagrinėjimą siekdamos, kad būtų užtikrintas rungimosi principo veiksmingumas.
Pakeitimas 57 15 straipsnio 4 dalies a punktas
a) vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos pakeitimu;	a) vykdymo atidėjimo priemonių ar įpareigojimų ir nurodymų, kurie yra alternatyvi sankcija, pakeitimu;
Pakeitimas 58 15 straipsnio 4 dalies b punktas
b) nuosprendžio vykdymo atidėjimo atšaukimu;	b) nuosprendžio vykdymo atidėjimo ir lygtinio nuosprendžio atšaukimu;
Pakeitimas 59 15 straipsnio 4 dalies c punktas
c) nuosprendžio skyrimu lygtinio nuosprendžio atveju;	nuosprendžio priėmimu lygtinio nuosprendžio atveju;
Pakeitimas 60 15 straipsnio 4 dalies d punktas
d) vykdymo atidėjimo priemonių ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaiga.	d) nuosprendžio vykdymo atidėjimo, lygtinio nuosprendžio ar alternatyvios sankcijos galiojimo pabaiga.
Pakeitimas 61 15 straipsnio 4a dalis (nauja)
	4a. Atlikdama bet kurį vykdymo atidėjimo priemonės arba įpareigojimų ir nurodymų, kurie yra alternatyvios sankcijos, pakeitimą, sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija turi tinkamai atsižvelgti į 5 straipsnį. Jeigu atliekamas pakeitimas, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali pasinaudoti galimybe priimti naują sprendimą pagal 7 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 1 dalies i punktą.
Pakeitimas 62 15 straipsnio 5 dalis
5. Nuosprendžio skyrimo arba nuosprendžio vykdymo atidėjimo atveju sprendimą priėmusiosios valstybės narės kompetentinga teisminė institucija tuo pačiu metu informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją, ar ji ketina perduoti vykdančiajai valstybei:	5. Nuosprendžio skyrimo arba nuosprendžio vykdymo atidėjimo atveju sprendimą priėmusiosios valstybės narės kompetentinga teisminė institucija tuo pačiu metu informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą teisminę instituciją, kad nebereikia atlikti vykdymo atidėjimo priemonių priežiūros.
Pakeitimas 63 15 straipsnio 5 dalies a punktas
a) teismo sprendimą ir liudijimą, kaip numatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2007/.../TVR, siekiant perimti atsakomybę už priemonės, susijusios su laisvės atėmimu, vykdymą; arba --------------- * OL: įrašyti 3 konstatuojamoje dalyje nurodyto pamatinio sprendimo numerį.	Išbraukta.
Pakeitimas 64 15 straipsnio 5 dalies b punktas
b) Europos arešto orderį nuteisto asmens perdavimo tikslu pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos1. ------------------------------- 1 OL L 190, 2002 7 18, p. 1.	Išbraukta.
Pakeitimas 65 15 straipsnio 6 dalis
6. Jei baigėsi įpareigojimo vykdyti vykdymo atidėjimo priemones ar alternatyvias sankcijas galiojimas, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nustoja vykdyti pavestas priemones, kai apie tai jai tinkamai praneša sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentinga institucija.	6. Gavusi 5 dalyje nurodytą pranešimą iš sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingos institucijos, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nustoja prižiūrėti ir vykdyti vykdymo atidėjimo priemones.
Pakeitimas 66 16 straipsnio pavadinimas
Amnestija ir malonė	Amnestija, malonė ir nuosprendžio peržiūra
Pakeitimas 67 16 straipsnio 1a dalis (nauja)
	Tik sprendimą priėmusioji valstybė narė gali nuspręsti, ar svarstyti prašymus peržiūrėti nuosprendžius atidėti vykdymą, lygtinius nuosprendžius ir alternatyvias sankcijas, kurių priežiūra ir vykdymas apibrėžti šiame pamatiniame sprendime.
Pakeitimas 68 17 straipsnis
Jei nuteistasis asmuo išvyksta iš vykdančiosios valstybės ir įkuria teisėtą bei nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija perduoda jurisdikciją, susijusią su vykdymo atidėjimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūra bei su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo vykdymo sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai.	Jei nuteistasis asmuo išvyksta iš vykdančiosios valstybės arba nebeturi teisėtos ir nuolatinės gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje narėje, vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija perduoda jurisdikciją, susijusią su vykdymo atidėjimo priemonių ir įpareigojimų bei nurodymų, sudarančių alternatyvias sankcijas, priežiūra bei su visais tolesniais sprendimais dėl teismo sprendimo arba, atitinkamai, sprendimo dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės / lygtinio paleidimo vykdymo sprendimą priėmusiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai.
Pagrindimas
Vykdančioji valstybė nebegali vykdyti nuteistojo asmens priežiūros, taigi ji perduoda jurisdikciją, susijusią su priežiūra, sprendimą priėmusiajai valstybei. Perdavimas turi būti suprantamas kaip prievolė, o ne kaip galimybė.
Pakeitimas 69 17 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. 1 dalyje minimas jurisdikcijos perdavimas vyksta ir tuo atveju, kai sprendimą priėmusioji valstybė to prašo vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos dėl to, kad vykdančiojoje valstybėje prieš asmenį vyksta nauji baudžiamieji procesai.

• [1]  OL C ... / Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Europos Sąjunga jau senokai nustojo buvusi paprasčiausia bendra ekonominė zona. Joje pradėti priimti sprendimai dėl bendrų vertybių. Ji žengia savo tikslo link – sukurti politinę bendriją, kurioje siekiama švietėjų idealo – aukščiausio žmogiško orumo, ir laipsniškai įgyvendinamas valstybių narių dalijimasis politine valdžia, institucijų bendradarbiavimas ir teisinė sistema, kuri yra ir kosmopolitiška, ir orientuota į žmogų.

Tai, kuo Europos Sąjunga išties žavi – jos ėjimas į individualų žmogų ir į teisinę sistemą, taikytiną visoms tautoms ir visoms kartoms.

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laisvas asmenų judėjimas derinamas su teismų sprendimų judėjimu, kuris įgyvendinamas abipusiu jų pripažinimu ir policijos bei teisminiu bendradarbiavimu. Įvairios teisės sritys (įskaitant baudžiamąją teisę) pavienėse valstybėse narėse vis labiau išlaisvinamos iš „feodalizacijos“, siekiant užtikrinti bendrą idealą – teisingumą visiems. Europos Sąjunga – ypatingas politinės sąrangos, kurioje buvo rastas būdas, kaip suderinti visų valstybių narių specifinius interesus su besivystančios teisinės sistemos moraliniais tikslais, pavyzdys.

Baudžiamoji teisė yra šio laipsniško judėjimo ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo link sudėtinė dalis. Svarstomojo pamatinio sprendimo paskirtis – sudaryti palankias sąlygas nuteisto asmens reintegracijai į visuomenę, užtikrinti geresnę nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugą apskritai ir sudaryti palankias sąlygas, užtikrinančias tinkamo nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių įgyvendinimą tais atvejais, kai nusikaltėliai negyvena toje valstybėje, kurioje jie buvo nuteisti. Ši iniciatyva yra vertinga visų pirma tuo, kad skatina valstybių narių teismines institucijas į savo baudžiamąją teisę įtraukti kitas nei laisvės atėmimas sankcijas. Visi žinome, kad jei politinėje darbotvarkėje nenumatomos sąlygos alternatyvioms sankcijoms įvesti, teisėjai yra linkę jų netaikyti. Palankių sąlygų alternatyvioms sankcijoms sukūrimas skatina humanitarinio požiūrio į baudžiamąją teisę ir bausmes formavimąsi ir todėl apskritai propaguoja europinę teisę. Taip atitaisomas klaidingas požiūris, kuomet nuteisto asmens teisė į socialinę reintegraciją supriešinama visuomenės suinteresuotumui jį reintegruoti. Esmė yra ta, kad čia nėra jokio priešiškumo. Nuteistų asmenų būklė net gali būti barometru, leidžiančiu įvertinti civilizacijos laipsnį ir bet kurios politinės bendrijos teisingumo sistemos išsivystymo lygį. Vykdymo atidėjimo priemonių kaip alternatyvos laisvės atėmimo bausmei taikymo skatinimas – tikslas, kuris turėtų būti skubiai įgyvendintas ES baudžiamojoje teisėje. Europos politikoje būtina siekti sujungti baudžiamąją teisę ir teisių kultūrą visų jos matmenų atžvilgiu: bausmių skyrimo ir vykdymo bei nuteistų asmenų ir visuomenės santykio bendrąja prasme.

2. Kartais abipusio pripažinimo veiksmingumą riboja tai, kad valstybių narių baudžiamoji teisė vis dar tebėra ankstyvos derinimo stadijos. Su tuo susijęs pavyzdys pateikiamas svarstomajame pagrindų sprendime. Bendradarbiavimo procedūra prižiūrint ir vykdant alternatyvias sankcijas būtų daug paprastesnė ir veiksmingesnė (ir taip pat sukeltų gerokai mažiau problemų), jei valstybės narės patvirtintų tuos pačius nuosprendžių tipus arba turėtų analogiškas teismines struktūras, arba net labiau ekvivalentišką materialinę teisę ir procesinę baudžiamąją teisę [žr. problemą, susijusią su „įvairių priemonių“ pritaikymu arba su „jurisdikcijos nestabilumu“, kuomet nuosprendžio vykdymo atidėjimas panaikinamas arba skiriamas nuosprendis lygtinio nuosprendžio atveju].

Poreikis laipsniškai suderinti valstybių narių materialinę teisę yra pagalbinė sąlyga, norint užbaigti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą. Be to, valstybių narių baudžiamosios teisės išsamesnis derinimas gali būti skatinamas vadovaujantis bendromis vertybėmis, minimomis Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje: pagaliau šios vertybės daugiausia skatinamos įstatymais, baudžiančiais nusikalstamą elgseną.

3. Tuo tarpu procesinės teisės normas, nustatytas šiame pagrindų sprendime, reikės organizuoti remiantis dabartine padėtimi. Taigi buvo nuspręsta, kad teisėtumo, aiškumo ir teisinio apibrėžtumo sumetimais, paskirstant galias ir atsakomybę sprendimą priėmusiai valstybei ir vykdančiajai valstybei, bus taikoma taisyklė, kad valstybė, kuriai bus suteiktos šios galios arba atsakomybė, taikys savo įstatymus (žr. 12 straipsnio 2 dalį).

Kartu su šia nuostata buvo priimtas sprendimas nustatyti atsakovų išklausymo teisme principą, kurį būtina taikyti bausmės vykdymo atidėjimo atšaukimo atvejais arba paskelbiant lygtinį nuosprendį [žr. 14 straipsnio 2a dalį (naują)]. Analogiškai manoma, kad, pateikiant nuorodą į Sutartyje įtvirtintas vertybes (žr. 3 straipsnį), būtų naudinga pateikti nuorodą ir į valstybių narių konstitucijas. Pagrindinėmis teisėmis buvo nustatytas standartas, kurio pagrindu ES ir valstybių narių pagrindinių teisių sąrašai turėtų būti vertinami kaip negalutiniai, vienas kitą papildantys.

Atsižvelgiant į tai buvo taip pat dedamos pastangos siekiant sutikimo inicijuoti atsakomybės už priežiūrą ir vykdymą perdavimą (žr. 5 straipsnio 1 dalies a punktą). Perdavimo galimybė nėra nuteistojo asmens pagrindinė teisė [nes būtent tas asmuo jau turi „nuteistojo“ statusą, o laiko terminų ir vaidmens nustatymas yra taip pat teisminio teisėtumo klausimas]. Taigi tokiam perdavimui sutikimo nereikia. Tačiau šiuo atžvilgiu yra būtinas sprendžiamasis teisminis svarstymas, orientuotas į šio pagrindų sprendimo tikslų įgyvendinimą, užtikrinant nuteistam asmeniui teisę į teismą, kadangi bylos teisminiam nagrinėjimui tenka esminis vaidmuo tokiame svarstyme.

Be to, siekiant užtikrinti tokį veiksmingumą, čia reikėtų pasiūlyti, kad būtų įtvirtinta vykdančiosios valstybės „atsisakymo išskirtinio pobūdžio taisyklė“ (žr. 12 straipsnio 3 dalį).

Taip pat buvo nuspręsta įtraukti „teisėtos bei nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvokos apibrėžimą, atitinkantį Europos Teisingumo Teismo precedentų teisėje vartojamą apibrėžimą [žr. 2 straipsnio ga punktą (naują)].

Kaip jau buvo minėta, nuomonėje pateikiamas išsamus apibrėžimo ir galių bei atsakomybės paskirstymo sprendimą priėmusiai ir vykdančiajai valstybei išaiškinimas. Aiškumas skatina teisinį apibrėžtumą ir teisėtumą, kurie atlieka esminį vaidmenį baudžiamojoje teisėje. Dėl šios priežasties buvo atmesta galimybė vykdančiajai valstybei adaptuoti priemones jų pobūdžio atžvilgiu (žr. 7 straipsnio 2 dalį). Tik adaptavimas trukmės ir galbūt vykdymo formos atžvilgiu yra suderinamas su griežto teisėtumo baudžiamojoje teisėje principo keliamu tipifikavimo reikalavimu.

4. Baigiant reikėtų pažymėti, kad su šiuo pagrindų sprendimu susijusi Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyva – tai labai teigiamas ženklas Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Jis rodo, kad europinė dimensija dabar suvokiama ją siejant su intensyvios ES politinės ir teisinės integracijos idėja. Ji taip pat rodo, kaip baudžiamosios teisės humanizavimas žadina Europos teisinę sistemą: teisinę sistemą, kurios pagrindą sudaro nenuvertinamas humaniškumas, kai kiekvienas asmuo – net ir nuteistasis – vertinamas kaip pats savaime svarbus, vienintelis ir nepakartojamas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Nuosprendžių vykdymo atidėjimo, alternatyvių sankcijų ir lygtinių nuosprendžių pripažinimas ir priežiūra
Nuorodos	06480/2007 - C6-0129/2007 - 2007/0807(CNS)
Konsultacijos su EP data	11.5.2007
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 24.5.2007
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Maria da Assunção Esteves 21.5.2007
Svarstymas komitete	5.6.2007		27.6.2007		11.9.2007		3.10.2007
Priėmimo data	3.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Michael Cashman, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Fausto Correia, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Kinga Gál, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Magda Kósáné Kovács, Barbara Kudrycka, Henrik Lax, Kartika Tamara Liotard, Sarah Ludford, Viktória Mohácsi, Martine Roure, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Ioannis Varvitsiotis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Inés Ayala Sender, Edit Bauer, Maria da Assunção Esteves, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Antonio Masip Hidalgo, Siiri Oviir, Eva-Britt Svensson