PRANEŠIMAS dėl dabartinės ES ir Afrikos santykių padėties

10.10.2007 - (2007/2002(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėja: Maria Martens

Procedūra : 2007/2002(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0375/2007

Pateikti tekstai :

A6-0375/2007

Debatai :

PV 24/10/2007 - 13
CRE 24/10/2007 - 13

Balsavimas :

PV 25/10/2007 - 7.12
CRE 25/10/2007 - 7.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0483

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETONUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl dabartinės ES ir Afrikos santykių padėties

(2007/2002(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 3–4 d. Kaire vykusiame Afrikos vienybės organizacijos ir Europos Sąjungos globojamame Afrikos ir Europos vadovų susitikime patvirtintą deklaraciją ir veiksmų planą,

– atsižvelgdamas į 2004–2007 m. Afrikos Sąjungos komisijos (ASK) strateginį planą, patvirtintą 2004 m. liepos 7 d. trečiajame Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Adis Abeboje, Etiopijoje,

– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 15 d. Briuselyje vykusio aštuntojo ES ir Afrikos ministrų trejeto susitikimo metu patvirtintą dokumentą „Bendros ES ir Afrikos strategijos metmenys“[1],

– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Nuo Kairo iki Lisabonos. Strateginė ES ir Afrikos partnerystė“ (COM(2007)0357),

– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 27 d. Komisijos ir Tarybos sekretoriato bendrą dokumentą „Po Lisabonos strategijos. ES ir Afrikos strateginės partnerystės įgyvendinimas“ (SEC(2007)0856),

– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio mėn. Visos Afrikos Parlamento priimtą 2006–2010 m. strateginį planą „Viena Afrika, vienas balsas“,

– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos darbo dokumentą dėl bendros Afrikos Sąjungos (AS) ir ES strategijos vizijos[2],

– atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą, kurį 2000 m. birželio 23 d. Kotonu[3] pasirašė Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės ir Europos bendrijos valstybės narės, su pakeitimais, padarytais susitarimu, kuris buvo pasirašytas 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge („Kotonu susitarimas“)[4],

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, kuriame numatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP))[5],

– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES strategija Afrikai. Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti“ (COM(2005)0489),

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos[6],

– atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (angl. GAERC) 2005 m. lapkričio 21–22 d. posėdžių išvadas dėl ES strategijos Afrikai[7],

– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 2 d. Bamake, Malyje, vykusio penktojo Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikimo išvadas[8],

– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15–16 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu priimtą dokumentą „ES ir Afrika. Strateginės partnerystės link“[9],

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos ir Tarybos Generalinio sekretoriato bendrą pažangos ataskaitą Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybai (angl. GAERC) ES strategijos Afrikoje įgyvendinimo klausimu,

– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 26–28 d. Akros mieste, Ganoje, Afrikos Sąjungos komisijos surengtų konsultacijų dėl Afrikos Sąjungos ir ES bendros Afrikos vystymosi strategijos su Afrikos pilietinės visuomenės organizacijomis rezultatus ir išvadas[10],

– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos pasirašytą bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Bendras Europos sutarimas“[11],

– atsižvelgdamas į žmonių socialinės raidos ataskaitas, parengtas pagal Jungtinių Tautų vystymo programą,

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT)[12] ir į 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė.“ [13],

– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo. Europos Sąjungos įnašas“ (COM(2005)0132),

– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, t. y. tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti kriterijai, taikomi naikinant skurdą,

– atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio mėn. Tarptautinės intervencijos ir valstybių suverenumo komisijos pranešimą „Įsipareigojimas ginti“[14],

– atsižvelgdamas į 2007–2010 m. Maputu veiksmų planą, susijusį su žemyno lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos gairių veiksmingumu, kuris buvo priimtas 2006 m. rugsėjo 18–22 d. Maputu (Mozambikas) surengtame AS sveikatos ministrų sueigos neeiliniame posėdyje,

– atsižvelgdamas į raginimą imtis spartesnių veiksmų Afrikoje siekiant visuotinės prieigos prie paslaugų, susijusių su ŽIV ir AIDS, tuberkulioze ir maliarija, kurį priėmė Afrikos Sąjunga 2006 m. gegužės 2–4 d. Abudžoje (Nigerija) vykusiame neeilinaime Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime ŽIV ir AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos klausimais,

– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) 2-osios darbo grupės parengtą ketvirtąją vertinimo ataskaitą „Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

– atsižvelgdamas į 2005 m. Tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo ataskaitą, kurioje nagrinėjama, kaip naudojami ir pernelyg išnaudojami įvairūs planetos gamtiniai ištekliai,

– atsižvelgdamas į viešąsias konsultacijas dėl bendros ES ir Afrikos strategijos, kurias Europos Komisijos ir Afrikos Sąjungos komisijos prašymu surengė Europos vystymosi politikos valdymo centras[15],

– atsižvelgdamas į EB sutarties 177–181 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0375/2007),

A. kadangi iškilus tokių visuotinių uždavinių kaip žmonių saugumas ir migracija, klimato kaita ir dykumėjimas, tvarus visuotinių išteklių valdymas, kova su skurdu ir pandemijomis, gimstamumas AS ir ES plėtra, nuo 2000 m. tarptautinė padėtis itin pasikeitė,

B. kadangi 2005 m. gruodžio 2 d. Bamake vykusio penktojo Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikimo metu Afrikos atstovai pritarė 2005 m. ES strategijai dėl Afrikos ir abi šalys sutiko ją pakeisti bendra Afrikos ir ES strategija, kurioje būtų atspindėti žmonių poreikiai ir siekiai, ir parengti jos įgyvendinimo veiksmų planą,

C. kadangi prieš tai minėtame darbo dokumente dėl bendros AS ir ES strategijos vizijos[16] Afrikos Sąjungos vykdomoji taryba pabrėžia, kad turėtų būti aišku, jog bendros strategijos tikslas negali būti siekis įteisinti dabartinę ES strategiją dėl Afrikos, bet tai turėtų būti siekis rengti naują bendrą strategiją, kurioje būtų galima atspindėti bendrus abiejų šalių siekius,

D. kadangi bendros strategijos tikslas turėtų būti siekis plėtoti bendros politikos viziją bei būsimą ES ir Afrikos partnerystę, paremtą praktiniu požiūriu ir grindžiamą tarpusavio pagarbos, bendrų interesų ir vertybių bei atsakomybės principais,

E. kadangi abiejų šalių pasiryžimas iš naujo apibrėžti bendrą partnerystę atrodo kyla dėl didėjančio supratimo, jog Afrika ir ES jau nebūtinai yra viena kitos priverstinės privilegijuotos partnerės,

F. kadangi minėtoji bendra pažangos ataskaita ES strategijos Afrikoje įgyvendinimo klausimu nebuvo rengiama remiantis nepriklausomo išorės vertinimo rezultatais,

G. kadangi Afrika yra skurdžiausias ir vienintelis pasaulio žemynas, kur per pastaruosius 25 metus išaugo skurdas,

H. kadangi 2000 m. balandžio 3–4 d. Kaire vykusio Europos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo metu parengtą minėtąjį veiksmų planą pasirašiusios šalys smerkia netoleruotiną faktą, kad daugiau kaip pusė visų Afrikos gyventojų gyvena absoliutaus skurdo sąlygomis, ir sutinka labiau kovoti su skurdu; nors visų pirma reikėtų siekti sumažinti skurdą kiekvienos valstybės viduje, kova su skurdu tarptautiniu mastu ir toliau išlieka svarbi,

I. kadangi 2006 m. Europos Parlamentas sudarė ad hoc Delegaciją ryšiams su Visos Afrikos Parlamentu, o pastarasis 2007 m. įsteigė ad hoc Komitetą ryšiams su Europos Parlamentu,

J. kadangi abiejų sąjungų parlamentai, kurie yra vystymosi proceso varomoji jėga, turėtų aktyviai dalyvauti rengiant strategijas ir veiksmų planus, kurie turėtų įtakos jų atstovaujamiems žmonėms,

K. kadangi dauguma Afrikos šalių priklauso AKR grupei ir yra Kotonu susitarimą pasirašiusios šalys,

L. kadangi Afrika nori, kad į ją būtų žvelgiama kaip į visumą ir kad būtų remiamas visos Afrikos integracijos procesas, įskaitant Šiaurės Afriką, į pietus nuo Sacharos esantį Afrikos regioną ir Pietų Afriką, ir kadangi Afrikos Sąjunga parengė savo strateginę Afrikos vystymo programą,

M. kadangi 2002 m. Johanesburge vykusio pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais vyriausybių atstovai sutarė, kad norint gerai valdyti būtina vykdyti deramą aplinkos apsaugos, socialinę ir ekonominę politiką; demokratinės institucijos turėtų atsižvelgti į visų gyventojų poreikius; reikėtų laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės nuostatų; imtis kovos su korupcija priemonių; užtikrinti lygias vyrų ir moterų teises; sudaryti sąlygas investavimui,

N. kadangi rengiant bendrą strategiją būtina visuotinai atsižvelgti į žmogaus teises, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises,

O. kadangi Afrikos Sąjungos institucijos neseniai įsteigtos ir dar nepasiekė tokio paties integracijos, organizacijos ir veiksmingumo lygio, koks būdingas ES institucijoms,

P. kadangi, norint pasiekti gerų rezultatų ir užtikrinti abipusę atskaitomybę, reikia iš anksto numatyti ilgalaikius finansinius išteklius, aiškų veiksmų planą ir abiem šalims laikytis savo įsipareigojimų,

Q. kadangi nacionalines vykdomąsias institucijas ir vystymosi partnerius labai dažnai sieja tiesioginiai saitai ir tarptautiniai susitarimai sudaromi be parlamento pritarimo (t. y. be konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis),

R. kadangi istorinis Afrikos indėlis į klimato kaitą yra nežymus, nors šis žemynas labiausiai kenčia nuo jos pasekmių; Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės duomenimis, iki 2020 m. nuo 75 iki 250 mln. Afrikos žmonių patirs žalos dėl vandens trūkumo; o iki tų pačių metų nuo lietaus priklausantis žemės ūkis kai kuriose šalyse gali sumažėti iki 50 proc.,

S. kadangi dėl senkančių Afrikos gamtinių išteklių labai sunku sumažinti skurdą ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

T. kadangi Afrika labai svarbi pasaulio ekosistemoms, įskaitant ir tai, kad jos atogrąžų miškai – didelis anglies dioksido šaltinis, bet už tai jai deramai neatlyginama,

Bendros strategijos raida, sandara ir principai

1. pritaria gegužės 15 d. trejeto susitikimo metu parengtiems metmenims, kurie yra pirmas žingsnis bendros strategijos link;

2. apgailestauja, kad 2005 m. ES strategija dėl Afrikos buvo priimta nesurengus išsamių konsultacijų su Afrikos Sąjungos institucijomis, Afrikos vyriausybėmis bei parlamentais ir nedalyvaujant Europos ir Afrikos pilietinės visuomenės atstovams; atkreipia dėmesį į tai, kad atrodo, jog ši strategija daro didelę įtaką tam, kokios svarstomos problemos įtraukiamos į siūlomą naują bendrą strategiją, ir todėl kyla pavojus, kad bus palikti neišspręsti kiti Afrikos tvaraus vystymosi klausimai; tikisi, kad, išsamiai pasikonsultavus su Afrikos Sąjungos institucijomis, bus galima pasiekti pažangos rengiant pasiūlytą naują strategiją;

3. apgailestauja, kad bendros strategijos parengimo ir priėmimo galutiniai terminai, kuriuos nustatė ES Komisija ir Taryba bei Afrikos Sąjungos komisija ir Afrikos Sąjungos vykdomoji taryba, labai apribojo proceso raidos galimybes; atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama, kai norima užtikrinti, kad parlamentai, nevyriausybiniai veikėjai ir vietos institucijos visapusiškai dalyvautų visais etapais priimant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bendrą strategiją, nes Lisabonos aukščiausiojo lygio valstybių vadovų susitikimas turėtų būti vertinamas kaip svarbus ilgo ir atviro proceso etapas;

4. pritaria Komisijos pareiškimui, kad Parlamentas šiame procese atlieka neabejotinai svarbų vaidmenį, ir jos pažadui nuolat informuoti Parlamentą apie daromą pažangą rengiant bendrą strategiją, taip pat jos raginimui, skirtam Parlamentui, dalyvauti diskusijose ir iš tiesų imtis iniciatyvos[17]; vis dėlto pažymi, kad derybų kalendorių sudaro Europos Komisija ir Afrikos Sąjungos komisija, todėl tikisi, kad Europos Komisija ir Afrikos Sąjungos komisija imsis aktyvių veiksmų siekdamos įtraukti Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą į bendros strategijos rengimą bei jos priėmimo ir įgyvendinimo etapus;

Bendri principai ir vizija

5. pritaria Afrikos Sąjungos vykdomosios tarybos pateiktam požiūriui, kad Afriką ir Europą sieja bendra vystymosi, taikos, saugumo ir gerovės vizija, kurioje dėmesys sutelktas ir pastangos nukreiptos į žmones; šios vizijos varomoji jėga – partnerystė, grindžiama tarpusavio pagarba, bendrais interesais ir tikslais, pagal kurią abu regionai įsipareigoja siekti glaudesnės regioninės integracijos, padėsiančios skatinti siekti ekonomikos ir socialinio vystymosi; jas taip pat sieja demokratijos stiprinimo vizija bei gero valdymo ir žmogaus teisių principai, kurie yra bendrosios vertybės siekiant skatinti vystymąsi ir stiprinti bendradarbiavimą tuo pat metu gerbiant šių dviejų žemynų solidarumo ir nedalijamumo principus;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad humanitarinė pagalba yra viena iš priemonių, kuria tarptautinė bendruomenė gali naudotis siekdama apsaugoti asmenis, kuriems gresia pavojus, ir pabrėžia, kad ES rūpinasi, jog tarptautinės humanitarinės teisės (THT) pažeidimai neliktų be atsako; ragina rengti išsamias valstybių narių ir ES institucijų konsultacijas dėl teisės ir pareigos imtis veiksmų, jei pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė ir (arba) žmogaus teisės, taip pat atsižvelgdamas į minėtame Tarptautinės intervencijos ir valstybių suvereniteto komisijos pranešime „Įsipareigojimas ginti“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas;

7. pabrėžia, kad bendri principai ir vizija taip pat turėtų apimti ir pagarbą teisinei valstybei bei dalyvaujamosios demokratijos, pliuralizmo ir pagrindinių laisvių principus, kurie pripažinti pagal minėtą Kairo deklaraciją;

8. pritaria prieš tai minėtuose gegužės 15 d. trejeto susitikimo metu parengtuose metmenyse išvardytiems tikslams: i) ES ir Afrikos politinei partnerystei, ii) nuolatiniam taikos, saugumo, tvaraus vystymosi, žmogaus teisių ir regioninės bei viso žemyno integracijos skatinimui Afrikoje, kad būtų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), iii) bendram pasaulio problemų sprendimui ir iv) į žmones orientuotai partnerystei; primygtinai ragina šiuos tikslus derinti su Afrikos atstovų išreikštais siekiais ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausias šios strategijos tikslas turėtų būti užtikrinti vystymąsi;

9. ragina Komisiją paaiškinti, kaip naujoji strategija derės su šalių strategijų dokumentais (ŠSD) ir pagal Kotonu susitarimą parengtomis nacionalinėmis ir regioninėmis orientacinėmis programomis ir kokią įtaką jiems turės nauji veiksniai, atsiradę 2007 m. gruodžio mėn. įgyvendinant naująją bendrą strategiją;

10. apgailestauja dėl to, kad Komisijos ir Tarybos indėlis į strategiją neapima tvirto įsipareigojimo žvelgti į Afriką kaip į visumą, nors tai yra vienas pagrindinių Afrikos atstovų prašymų; pažymi, kad politinio dialogo ir derybų metu turėtų būti vadovaujamasi „žemynas žemynui“ principu, tačiau įgyvendinant politiką gali būti taikomi skirtingi metodai; ragina ES bendradarbiavimo priemones derinti su šiuo nauju Afrikos Sąjungos politiniu prašymu ir visiškai remti politinę ir ekonominę Afrikos integraciją žemyno lygmeniu;

11. ragina Europos Sąjungą iš Europos plėtros fondo (EPF), strateginių Vystomojo bendradarbiavimo ir Europos kaimynystės politikos priemonių (EKPP) pasirinkti tokias visai Afrikai skirtas finansines priemones, kurias būtų galima planuoti, numatyti iš anksto ir taikyti finansuojant ir įgyvendinant šią naująją bendrą strategiją;

12. apgailestauja, kad bendroji strategija parengta neatsižvelgiant į 2004–2007 m. Afrikos Sąjungos komisijos strateginį planą ir ragina Europos Komisiją sutelkti savo siūlomus veiksmus į Afrikos Sąjungos institucijas, jų iniciatyvas ir prioritetus remiant politiškai, finansiškai ir teikiant pagalbą logistikos, technikos ir žmogiškųjų išteklių srityse, o ne siūlyti naujas iniciatyvas dėl humanitarinės paramos ir lygiagrečių struktūrų;

13. patvirtina, kad atsakomybę, susijusią su įdėtomis pastangomis, dialogu ir tarpusavio atskaitomybe, turi prisiimti abi šalys; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad bendrojoje strategijoje būtų atsižvelgiama į tai, kad partneriai yra lygūs, kai kalbama apie teises ir pareigas, bet jie nėra lygūs, kai kalbama apie jų integracijos lygį ir jų finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių prieinamumą ir jų išsivystymo lygį, ir kad strategija turi būti įgyvendinama praktiškai, todėl, siekiant šių tikslų ir atsižvelgiant į esamą padėtį, reikia apibrėžti sąvokas „partnerystė“ ir „atsakomybė“;

Sandara. Keturios prioritetinės veiksmų sritys

14. primygtinai tvirtina, kad sąžiningas ir tvarus vystymasis ir skurdo panaikinimas turi būti bendri įsipareigojimai ir svarbiausi ES ir Afrikos bendradarbiavimo tikslai ir sudaryti politikos derinio pagrindą, ir pabrėžia TVT svarbą, kuriais remiantis sudaromas šio tikslo visuotinai pripažintas pagrindas;

15. mano, kad bendrojoje strategijoje taip pat turi būti pabrėžiamas moterų, jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo Afrikos vystymosi procese;

16. ragina Komisiją užtikrinti, kad ši nauja strategija derėtų su kitomis Europos politinėmis priemonėmis, kurios gali turėti neigiamą įtaką naujajai ES ir Afrikos strateginei partnerystei, ypač prekybos, aplinkos apsaugos, migracijos ir žemės ūkio politikos srityse; šiuos klausimus ES ir Afrika turėtų aptarti politinio dialogo metu;

Taika ir saugumas

17. pritaria visa apimančiam požiūriui į konfliktus ir konfliktines situacijas, kuris grindžiamas „įsipareigojimo ginti“ koncepcija ir kuris apima konfliktų prevenciją, sprendimą, valdymą ir atstatymą po konfliktų;

18. yra įsitikinęs, kad taika – tai pirmasis žingsnis politinio, ekonominio ir socialinio vystymosi link ir kad tvarus ir tinkamas ekonominis vystymasis yra svarbiausia ilgalaikės taikos sąlyga;

19. mano, kad konfliktų prevencijos politika taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką, ir ragina rengti bendrą Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos strategiją siekiant įgyvendinant tvarią vystymosi politiką ir nagrinėti struktūrines konfliktų priežastis, kad būtų galima atsižvelgti į svarbiausius Afrikos gyventojų poreikius ir kovoti su nedarbu, socialine ir ekonomine neteisybe;

20. primena, kad siekiant užtikrinti taiką ir saugumą silpnose valstybėse reikia imtis priemonių, kad būtų galima pastebėti kylančius konfliktus ir užtikrinti žmonių saugumą, spręsti politinės ekonomikos srityje kylančius konfliktus ir nagrinėti nelygybės ir diskriminacijos priežastis ir taip užtikrinti tvarią taiką ir saugumą; ragina labiau derinti skirtingas ES politikos sritis, pvz., įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus kontroliuoti prekybą ginklais, taip pat pagal Sąjungos BUSP bendrąją poziciją įteisinti ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje ir sparčiau įgyvendinti ES kovos su neteisėtu šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kaupimu ir prekyba strategiją; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbiau užkirsti kelią konfliktams, o ne juos spręsti; prašo tarptautinių institucijų remiantis geografiniu principu padėti įsteigti regioninius stebėjimo centrus, kuriuose galėtų būti nustatoma, kad atitinkamuose regionuose padidėjo įtampa tarp etninių, religinių ar kalbinių grupių, ir pranešti tarptautinei bendruomenei apie padėtį Afrikoje, dėl kurios gali kilti smurtas;

21. ragina Europos Komisiją ir jos atstovybes būti itin budrias ir laiku įspėti tarptautinę bendruomenę, jei žemyne kiltų etninė ar religinė nesantaika;

22. mano, kad reikėtų sugriežtinti ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje, kad būtų galima užkirsti kelią šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės platinimui, dėl kurio vyksta kruvini konfliktai daugelyje besivystančių šalių; mano, kad taikant bendrąją strategiją būtų galima stiprinti kovą su ginklų prekyba;

23. pripažįsta, kad ir taip silpnos valstybės dar labiau nukentės dėl klimato kaitos pasekmių; atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystę klimato kaitos ir energijos srityse pabrėžia, kad reikėtų plėtoti tokią išsamią klimato kaitos politiką, kurią taikant būtų galima užtikrinti saugumą, nelaimių prevenciją, geresnį valdymą bei konfliktų prevenciją;

24. sutinka, kad reikia stiprinti Afrikos taikos priemonę ir ragina kitus civilinius darinius prisidėti prie šios priemonės skiriant daugiau, lankstesnių ir tvaresnių lėšų; pabrėžia, kad vystymosi politika yra viena iš svarbiausių priemonių, kurios padeda šalinti nesaugumą sukeliančias priežastis, tačiau ji neturėtų būti priklausoma nuo saugumo politikos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pastaruoju metu taikomi kriterijai, pagal kuriuos skiriamos lėšos bendradarbiavimui vystymosi srityje finansuoti, kuriuos nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Plėtros paramos komitetas (EBPO PPK), kaip oficiali pagalba vystymuisi yra per plataus pobūdžio ir todėl sunku išvengti, kad lėšos būtų naudojamos ne tik skurdui mažinti ir reikiamai paramai teikti, bet ir kitiems tikslams, ir pabrėžia, kad Europos plėtros fondas nėra tinkamas Afrikos taikos priemonės papildymo šaltinis;

25. pabrėžia tvarios demokratijos, įskaitant gero valdymo ir demokratinių rinkimų, svarbą, kuri turi apimti paramą parlamentiniams gebėjimams ugdyti, ypač skatinant Europos Parlamento, Visos Afrikos Parlamento ir Afrikos regionų parlamentų bendradarbiavimą, ir paramą formuojant pilietinę visuomenę bei vietos institucijų įtraukimą į politinį dialogą, ypač stiprinant Afrikos ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą ir mainus;

26. atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti ES, Afrikos Sąjungos ir kitų Afrikos regionų institucijų atliekamas rinkimų stebėjimo misijas ir pabrėžia, kad jas rengiant būtina ir toliau bendradarbiauti;

27. pabrėžia ginkluotųjų pajėgų demokratinės kontrolės svarbą; šiuo atžvilgiu ragina Europos Sąjungą sparčiau vykdyti Saugumo sektoriaus reformą (SSR) visiškai įgyvendinant Komisijos ir Tarybos Saugumo sektoriaus reformos koncepcijos projektus;

28. ragina į bendrą strategiją įtraukti nuostatas, susijusias su nebaudžiamumo klausimų sprendimu; atsižvelgdamas į tai ragina stiprinti Afrikos teisines ir teismų sistemas ir demokratinę šių sistemų priežiūrą atsižvelgiant į žmogaus teises, kad Afrikos šalys pačios galėtų teisti sunkių nusikaltimų žmoniškumui Afrikoje vykdytojus; nurodo, kad įsteigus tarptautinį teismą šioje srityje buvo pasiekta pastebima pažanga;

29. ragina visus veikėjus, siekiančius užtikrinti taiką ir saugumą Afrikoje, įtvirtinti lyčių lygybę ir pasirūpinti, kad daugiau moterų galėtų dalyvauti sprendžiant konfliktus visais lygmenimis, taip pat ir pilietinėse ir karinėse taikos palaikymo misijose; ragina Jungtinių Tautų valstybes nares visiškai įgyvendinti 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo Nr. 1325;

30. ragina Jungtines Tautas išsiaiškinti, dėl kokių išteklių kyla konfliktai, kad būtų galima geriau kovoti su karus skatinančia ekonomika;

31. ragina formuluojant visus strategijos tikslus siekti reaguoti į konfliktus, t. y. ne tik sprendžiant taikos ir saugumo, bet ir prekybos ir gamtinių išteklių valdymo, klimato kaitos ir kitus svarbiausius su vystymusi susijusius klausimus;

32. ragina į susitarimą įtraukti bendrus tarptautinius kovos su neteisėta prekyba gamtiniais ištekliais veiksmus, nes tai viena svarbiausių konfliktų priežasčių, taip pat nurodyti, dėl kurių išteklių kyla konfliktai; ragina įsteigti ekspertų grupę, kuri visapusiškai nagrinėtų šį klausimą;

Valdymas, įskaitant žmogaus teises bei teisinę valstybę ir tarpusavio atskaitomybė

33. primena, kad valdymo koncepcijos ir jos vertinimo rodiklių negali primesti išorės veikėjai, bet ją reikia vystyti kartu su vietos partneriais ir ji turėtų būti grindžiama bendromis vertybėmis ir pripažintais tarptautiniais standartais;

34. pabrėžia gero valdymo ir demokratinių rinkimų svarbą; ragina teikti daugiau paramos parlamentinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, ugdančioms gebėjimus, ypač tokius kaip biudžeto kontrolė ir kova su korupcija;

35. patvirtina, kad remia Jungtinės parlamentinės ES ir Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno valstybių asamblėjos (JPA) 2005 m. balandžio mėn. devintojoje sesijoje išsakytą prašymą atitinkamą Europos plėtros fondo (EPF) asignavimų dalį panaudoti parlamentarų ir politinių, ekonominių bei socialinių lyderių politiniam mokymui ir švietimui, kad pliuralistinės demokratijos valstybėse, pagrįstose laisvais rinkimais, būtų sustiprinta geras valdymas, teisinės valstybės principų laikymasis, demokratinės struktūros, vyriausybės ir opozicijos sąveika; mano, kad šios lėšos turėtų būti panaudotos viešojo administravimo mokymo įstaigoms steigti bei parlamento narių, vietos institucijų atstovų ir politinėse partijose ir asociacijose atsakingas pareigas einančių asmenų politiniam švietimui;

36. sutinka su tuo, kad stiprinti valdymą Afrikos valstybėse yra prioritetas; tačiau reikia pagerinti abiejų šalių valdymą – reikėtų, kad Europa geriau vykdytų įsipareigojimus teikti pagalbą ir geriau koordinuotų pagalbos teikėjų veiklą siekiant, kad pagalba šalims būtų paskirstyta tolygiau; pabrėžia svarbų nacionalinių ir žemyno parlamentų, nevalstybinių veikėjų ir vietos institucijų vaidmenį šioje srityje;

37. džiaugiasi 2007 m. rugsėjo mėn. vyksiančiu Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos dialogu žmogaus teisių klausimais ir tikisi, kad bėgant laikui tai taps veiksminga priemone sprendžiant atskirų valstybių problemas ir kartu suteiks galimybę Europos Sąjungos ir Afrikos partneriams kartu išsiaiškinti opius klausimus ir derinti veiksmus JT žmogaus teisių tarybos ir kitų JT institucijų posėdžių metu;

38. dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą pateikti Europos Parlamentui ataskaitas, kuriose būtų aptarta visų Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais turinys ir rezultatai ir svarbiausia – Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos dialogas žmogaus teisių klausimais;

39. pabrėžia svarbų tarpparlamentinių Europos Parlamento ir Afrikos parlamentų institucijų, kaip pvz., Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos Sąjungos jungtinė parlamentinė asamblėja ir Užsienio reikalų ministrų susitikimo dėl Barselonos proceso (Euromed) jungtinė parlamentinė asamblėja, vaidmenį skatinant taiką ir saugumą, gerą valdymą ir demokratiją bei jų svarbą užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą ir sprendžiant bendras problemas;

40. ragina palaikyti nuolatinį ES ir Afrikos dialogą valdymo klausimais ir naudotis kelių lygmenų dialogo teikiamomis galimybėmis, kad dialogas nenutrūktų dėl nesutarimų ar politinių krizių;

41. pažymi, kad nevyriausybinės organizacijos taip pat lemia vystymąsi ir turi didelę reikšmę, pvz., valdymo, taikos, konfliktų sprendimo, socialinės paramos teikimo, žmogaus teisių, lyčių lygybės, skurdo mažinimo, žinių perteikimo srityse; pabrėžia, kad į Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystę reikėtų įtraukti konsultavimąsi su nevyriausybinėmis organizacijomis, su jomis turėtų būti tariamasi rengiant ir įgyvendinant politiką ir sudarant vystymosi darbotvarkę;

42. ragina labiau remti esamas Afrikos iniciatyvas, pvz., Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmą (ATPM), kuriuo Afrikos vadovai pastaruoju metu naudojosi daugiausia siekdami pagerinti valdymą žemyne, ir kitas įvairias priemones, kurias iniciavo Afrikos Sąjunga, kad didėtų Afrikos galimybės savarankiškai valdyti šį procesą;

43. reiškia didelį susirūpinimą, kad Komisijos parengti kiekvienos AKR šalies valdymo modeliai, kuriais remiantis pagal 10-ąją Europos plėtros fondo programą bus skirstoma 2,7 mlrd. eurų papilomų lėšų, skirtų vystymosi pagalbos programai, buvo rengiami neatsižvelgiant i dalyvaujamosios demokratijos principą; pažymi, kad apie valstybių tinkamumą gauti papildomų lėšų buvo sprendžiama taikant migracijos, prekybos liberalizavimo ir kovos su terorizmu kriterijus ir kad tik vienas kriterijus buvo susijęs su Tūkstantmečio vystymosi tikslais; nerimauja, kad Europos Komisijos pasiūlyti modeliai gali nederėti su Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmu ir kad tik baigus planuoti papildomą fondą Komisija siūlo pradėti „Valdymo forumą“, taip pat kad „siekiant paprasčiau teikti veiksmingą paramą visos Afrikos valdymo struktūrai ( ... ) ES ieškos naujų būdų skirti Bendrijos ir valstybių narių lėšas“; ragina Europos Komisiją rengti konsultacijas su Europos Parlamentu ir Taryba ir informuoti apie padarytą pažangą bei šių fondų lėšų panaudojimą siekiant užtikrinti, kad jie būtų skiriami valdymo iniciatyvoms skatinti, Afrikos Sąjungos valdymo darbotvarkei ir Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmui remti;

44. primygtinai tvirtina, kad tarpusavio atskaitomybė taip pat reiškia, kad ES turi šalinti įvairiuose ES bendradarbiavimo susitarimuose ir finansinėse priemonėse pasitaikančius nenuoseklumus bei stengtis labiau derinti įvairių ES veikėjų (valstybių narių, Komisijos ir įvairių jos tarnybų) veiksmus ir kad ES institucijos vertinimo ataskaitose turėtų atskirai pranešti apie vidaus ir išorės politikos derinimo srityje pasiektą pažangą;

45. primygtinai reikalauja, kad pagal minėtus tarpusavio santykių principus ir Europos Sąjunga, ir Afrika, vykdydamos tarptautinę vystymosi ir investavimo politiką ir imdamosi veiksmų, turėtų vykdyti savo pareigą – gerbti ir ginti žmogaus teises ir jų laikytis;

46. ragina Komisiją ir Tarybą toliau vykdyti Vystymosi politikos darnos programą kitose su vystymusi susijusiose ES politikos srityse, pvz., prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės, migracijos (protų nutekėjimas), prekybos ginklais ir kt. srityse;

47. pabrėžia geografinių strateginių dokumentų parlamentinės priežiūros svarbą; taigi pritaria Tarybos sprendimui AKR šalių strateginius dokumentų projektus perduoti AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, kad ji galėtų su jais susipažinti, bet pabrėžia, kad tai tik pirmas žingsnis ir kad parlamentams turėtų būti sudarytos galimybės atlikti visapusišką šių planavimo dokumentų priežiūrą;

48. pažymi, kad glaudesnė ES ir Afrikos partnerystė turėtų padėti stiprinti Afrikos vaidmenį pasaulyje ir skatinti steigti Europos ir Afrikos aljansus, susijusius su klimato kaitos ir dykumų plitimo, prekybos, tarptautinių vystymosi institucijų valdymo, įskaitant tarptautines finansines institucijas, klausimais;

49. pažymi, kad visi ES ir Afrikos partnerystės aspektai turi būti suderinti ir kad partnerystės energetikos srityje tikslai turi būti nustatyti derinant juos su partnerystės demokratinio valdymo ir taikos bei saugumo srityse tikslais;

50. ragina Komisiją naudotis savo pagalbos Afrikos Sąjungai programos teikiamomis galimybėmis siekiant gerinti Afrikos parlamentų, vietos institucijų ir nevyriausybinių veikėjų galimybes dalyvauti Afrikos Sąjungoje vykstančiose politinėse diskusijose ir dalį lėšų iš numatytų 55 mln. eurų skirti būtent Visos Afrikos Parlamento stiprinimui;

51. pritaria Visos Afrikos Parlamentui, kad reikia nedelsiant stiprinti Afrikos teisingumo teismo ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos atliekamą vaidmenį ir ugdyti jų gebėjimus, įskaitant ir finansinį savarankiškumą, ir siekti, kad daugiau Afrikos Sąjungos valstybių narių ratifikuotų Protokolą dėl teismo įsteigimo ir kad pavieniai asmenys ir NVO galėtų tiesiogiai naudotis jo paslaugomis ir ragina Komisiją pateikti daugiau pasiūlymų, kad būtų galima patenkinti šį esminį poreikį;

52. pabrėžia, kad būtina, jog visos Afrikos Sąjungos institucijos skatintų žmogaus teises ir taip būtų galima užtikrinti, kad būtų išnaudojamos visos galimybės nagrinėti žmogaus teisių pažeidimus,

53. ragina į bendrą strategiją įtraukti punktus dėl veiksmų, kuriais būtų galima užtikrinti taiką ir tarptautinį teisingumą, taip pat tarptautine teise pagrįstą kovą su tarptautiniais nusikaltimais ir kuriuose būtų išreiškiamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių siekis su Afrikos valstybėmis pasidalyti patirtimi apie tai, kokius teisinius pakeitimus reikia atlikti, norint prisidėti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, ir teikti techninę paramą bei pradėti glaudų bendradarbiavimą siekiant priimti teisinius ir konstitucinius pakeitimus, kurių reikia, kad būtų galima prisidėti prie Romos statuto ir jį įgyvendinti;

54. pabrėžia, kad remiantis valdymui vietos ir nacionaliniu lygmenimis stiprinti skirta partneryste reikėtų ugdyti gebėjimus priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu atsižvelgti į klimato kaitos problemas, skatinti aktyviau dalyvauti tarptautinėse derybose klimato klausimais ir daugiašalių institucijų veikloje, taip pat gerinti rizikos valdymo ir nelaimių prevencijos strategijas;

Ekonomikos augimas, prekyba ir regioninė integracija

55. pažymi, kad vystymosi pagalba yra būtina, bet nepakankama išankstinė kovos su skurdu sąlyga ir kad tik esant teisingo ir tvaraus ilgalaikio socialinio ir aplinkos apsaugos vystymo ir ekonomikos augimo, pagrįsto deramu ir produktyviu darbu atsižvelgiant į laisvės, teisingumo, saugumo ir žmogiškojo orumo reikalavimus, sąlygoms šaliai gali būti sudarytos galimybės pradėti kilti vystymosi klasifikatoriaus laipteliais, o žmonėms – palaipsniui pakilti iš skurdo, laikantis sąlygos, kad augimas derinamas su tinkama socialine ir aplinkos apsaugos vidaus ir tarptautine politika ir kad vykdant tarptautinę prekybos politiką atsižvelgiama į šiuos reikalavimus;

56. mano, kad bendra Europos Sąjungos ir Afrikos strategija turėtų būti pagrįsta tvaria vystymosi politika, kurią vykdant reikėtų atsižvelgti į Afrikos gyventojų poreikius siekiant, kad būtų užtikrintos deramos pajamos smulkiesiems ūkininkams, skatinama vietos produkcijos gamyba, užtikrinama maisto sauga ir pragyvenimo šaltiniai kaimuose, kuriama vidaus ir regioninė rinka, kad būtų galima kovoti su skurdu Afrikoje;

57. mano, kad rengiant bendrąją strategiją reikėtų atsižvelgti į pražūtingą klimato kaitos poveikį Afrikos valstybėms, todėl ragina Afrikos Sąjungą ir Europos Sąjungą rengiant bendrąją vystymosi strategiją visų pirma nagrinėti klausimus, susijusius su klimato kaita;

58. pripažįsta, kad panaudojant viešąsias ir privačiojo sektoriaus užsienio investicijas galima būtų paskatinti vystymąsi; tačiau primena, kad norint, jog augant ekonomikai sumažėtų skurdas, reikėtų užtikrinti ilgalaikį ir padorų darbą vietos bendruomenėse;

59. apgailestauja, kad nors iki 2015 m. sumažinti skurdą ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus yra pagrįstas prioritetas, valstybių trejeto pateiktoje programoje trūksta konkrečių pasiūlymų, kaip skatinti augimą teikiant paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir palengvinti tiesiogines užsienio investicijas, sustiprinti nuosavybės teises ir sumažinti administracines kliūtis;

60. ragina ES užtikrinti, kad skolinančios organizacijos, pvz., Europos investicijų bankas (EIB) ir Įmonių plėtojimo centras (ĮPC), teiktų paskolas mažoms ir vidutinėms Afrikos įmonėms ir kad būtų laikomasi 2004 m. Pasaulio banko kasybos pramonės apžvalgoje pateiktų principų dėl gero valdymo ir gamtinių išteklių naudojimo; mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti neoficialiam sektoriui ir kad mikrofinansų praktika turėtų būti išplėsta ir skatinama siekiant ja taip pat naudotis kaip moterų galių didinimo ir jų socialinės integracijos gerinimo priemone;

61. pažymi, kad prekybos liberalizavimas yra viena veiksmingiausių paskatų ekonomikos plėtrai bei politinei ir socialinei pažangai; mano, kad prekybos liberalizavimas būtinas skurdui mažinti ir yra svarbi priemonė, skatinanti tvarų vystymąsi pasaulio mastu;

62. atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) turėtų būti rengiami ir sudaromi kaip vystymosi susitarimai, o ne tik kaip prekybos susitarimai, t. y. jie turėtų būti rengiami AKR regionų naudai taikant asimetrijos principus ir skatinti AKR regionų integraciją, diegti pagrįstą ir patikimą sistemą, kurią taikant būtų galima skatinti prekybą ir investicijas AKR regionuose ir kurti bei stiprinti regionų rinkas prieš jas atveriant Europos Sąjungos rinkai;

63. pripažįsta, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS, angl. EPA), jei jų turinys visiškai dera su vystymosi politikos tikslais, galėtų tapti svarbia Afrikos prekybos ir regioninės integracijos priemone, bet tik laikantis sąlygos, kad šie susitarimai padėtų skatinti vystymąsi ir prireikus juose būtų numatytos išlygos ir ilgi pereinamieji laikotarpiai siekiant sudaryti sąlygas vietos gamintojams ir pramonei prisitaikyti prie naujos padėties rinkoje;

64. mano, kad bendroji strategija turėtų paskatinti dialogą, kurio metu būtų galima suderinti EPS ir Prekybos susitarimą su Šiaurės Afrika, kad jais abiem būtų galima pagrįsti Afrikos žemyno integraciją;

65. ragina taikyti diferencijuotą požiūrį ir skatinti įvairovę bei gerąją patirtį, kuria remiantis užtikrinamos padorios darbo sąlygos besivystančiose šalyse, pvz., Tarptautinės sąžiningos prekybos judėjimo priemones, ir remti esamas Afrikos regionines ekonomines bendrijas (angl. REC) ir sudaryti sąlygas, kad visos Afrikos integracijos procesas vyktų savo eiga ir pagal savo darbotvarkę; pabrėžia, kad svarbiausia stiprinti prekybą tarp Pietų šalių, kartu skatinant regionų integraciją ir siekiant, kad būtų daugiau investuojama ir Afrikos viduje, ir už jos ribų; atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia, kad reikia teikti didesnę techninę paramą siekiant didinti Afrikos galimybes gaminti daugiau įvairių prekių ir teikti paslaugų;

66. primygtinai reikalauja, kad REB būtų teikiama didžiausia reikšmė vykdant Afrikos integraciją ir kuriant visos Afrikos rinką ir ne tik, jei jos tiesiogiai prekiauja su Europa; ir kad EPS neturėtų trukdyti Afrikos regionams vykdyti savo integracijos darbotvarkę, bet svarbu, kad Pietų šalys jomis galėtų naudotis kaip priemone skatindamos tarpusavio integraciją ir prekybą; todėl ragina Europos Sąjungą atsižvelgti į pačios Afrikos vykdomą integracijos procesą, kaip numatyta Afrikos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje (labiau žinoma kaip Abujos sutartis buvo priimta 1991 m. birželio mėn.), pagal kurią Afrikos ekonominė bendrija steigiama palaipsniui, koordinuojant, derinant ir integruojant esamų ir ateityje steigiamų Afrikos regionų ekonominių bendrijų (REB) veiklą;

67. pažymi, kad skurdas Afrikoje yra daugiausia kaimo reiškinys׃ daugiau nei 70 proc. neturtingiausiųjų Afrikos gyventojų pragyvenimo ir maisto šaltinis yra žemės ūkio pramonė, o pastaruoju metu teikiama vis mažiau paramos žemės ūkiui; ir todėl palankiai vertina visas iniciatyvas, kuriomis būtų stengiamasi ugdyti sugebėjimus Afrikos žemės ūkio sektoriuje, pvz., sėklų bankus ir tyrimus grūdų įvairinimo srityje; ir vietos pridėtinę vertę turinčių gėrybių eksportui pagal programą „Viskas, išskyrus ginklus“;

68. dar kartą primena, kad vykdant vystymo politiką būtina gerai valdyti gamtinius išteklius ir užtikrinti skaidrumą, primena, kad išteklių sektorius gali teikti naudos vykdant tvarų vystymą, tik jei jam sumažinamas neigiamas socialinis ir aplinkos poveikis, o iš jo gaunama nauda ir pajamos sąžiningai padalijamos gyventojams; ragina visus Europos Sąjungos, Afrikos ir kitas partneres, pvz., Kiniją, dėti daugiau pastangų siekiant šių tikslų; ragina Afrikos valstybes užtikrinti, kad pajamos būtų naudojamos siekiant ekonomikos įvairovės ir pažangiai ekonominei veiklai vystyti, kuri neapsiriboja vien tik gamtinių išteklių išgavimu;

69. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą užmegzti Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystę energijos srityje, ir pritaria, kad deramai naudojant įplaukas, gautas iš tvarių energijos šaltinių, galima paskatinti ekonominį augimą ir vystymąsi; pabrėžia, kad svarbiausias šios partnerystės tikslas turėtų būti aprūpinti gyventojus įperkama energija, gauta naudojant veiksmingus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, kad būtų galima sumažinti skurdą, o ne kad būtų galima užtikrinti energijos tiekimo saugumą Europai;

70. pabrėžia, kad norint pasiekti ilgalaikį ekonominį augimą būtina taikyti išsamią strategiją ir sustabdyti pastaruoju metu vykdomą Afrikos gamtinių išteklių eikvojimą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai sustabdyti šiuo metu vykdomą miškų kirtimą ir panaikinti paskatas naikinti mišką; šiuo atžvilgiu ragina Europos Sąjungą į Europos Sąjungos teršalų išmetimo leidimų prekybos sistemą pradėti taikyti atogrąžų miškų ir dirvožemio naudojimui ir į ją įtraukti anglies kreditus bei imtis iniciatyvų siekiant atgaivinti nualintas ekosistemas;

Investicijos į žmones

71. pažymi, kad Afrikos bet kokios partnerystės prioritetas sutelktas į jos žmonių socialinį ir ekonominį vystymąsi;

72. primena, kad nepavyks pasiekti vystymosi tikslų, jei nebus laikomasi lyčių lygybės principo ir nebus atsižvelgiama į moterų teises; pažymi, kad savo svarbiausiuose politikos dokumentuose ES ne kartą pabrėžė įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę, o AS taip pat prisiėmė svarbius įsipareigojimus šiuo klausimu, ir kad šiais įsipareigojimais turėtų būti grindžiama partnerystė; todėl pabrėžia, kad taikant strategiją reikėtų skatinti lyčių lygybę ir imtis specialių ir konkrečių veiksmų siekiant skatinti moterų teises;

73. pabrėžia, kad svarbu apsaugoti mergaites ir atkreipti dėmesį į neigiamas ankstyvų vedybų, išžaginimo, seksualinio priekabiavimo mokyklose pasekmes ir mergaičių pažeidžiamumą plintant ŽIV (AIDS);

74. pabrėžia, kad esamus tarptautinius įsipareigojimus, kuriais siekiama visiems užtikrinti švietimą ir sveikatos apsaugą, reikėtų aiškiai išdėstyti bendroje strategijoje; pažymi, kad užtikrinti sveikatą ir švietimą turėtų būti svarbiausias kiekvienos strategijos, kuria siekiama sumažinti skurdą, tikslas;

75. mano, kad daugiausia dėl silpnų sveikatos sistemų, įskaitant krizę dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, sunku pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ir pabrėžia, kad svarbiausia įgyvendinant bendrąją strategiją – stiprinti sveikatos sistemas, taip pat pripažinti svarbų tokių nevalstybinių sveikatos paslaugų teikėjų kaip, bendruomeninės organizacijos, vaidmenį, kurios padeda teikti sveikatos paslaugas, ypač sunkiai pasiekiamuose regionuose ir socialiniame užribyje atsidūrusiems ir pažeidžiamiems asmenims;

76. pažymi, kad 63 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulio gyventojų gyvena Afrikoje ir kad daugelyje Afrikos valstybių vidutinis gyvenimo amžius labai sutrumpėjo dėl AIDS pandemijos; todėl pabrėžia, kad į bendrąją strategiją reikėtų įtraukti tai, jog būtina užtikrinti visų Afrikos gyventojų prieigą prie ŽIV (AIDS), tuberkuliozės ir maliarijos gydymo paslaugų, ypač, kad visiems būtų teikiamos prevencijos paslaugos, gydymas, slauga ir parama, nes šios ligos daro labai neigiamą poveikį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi Afrikoje;

77. pabrėžia, kad ypač moterims ir mergaitėms lytiniu būdu plintančios ligos, įskaitant ir ŽIV (AIDS) ir su nėštumu susijusias komplikacijas, kelia didelį pavojų, ir nuo jų miršta daug motinų ir kūdikių; todėl ragina į bendrąją strategiją įtraukti Seksualinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises (SRST) ir pirmiau minėtą 2007–2010 m. Maputo veiksmų planą, susijusį su žemyno lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos gairių veiksmingumu;

78. pažymi, kad medicinos produktų klastojimas Afrikoje (ypač tų, kurie skirti gydyti nuo tokių nepagydomų ligų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV (AIDS)) yra vis didėjanti neganda, nusinešanti milijonus žmonių gyvybių; ragina Europos Sąjungą ir atitinkamas valstybes imtis veiksmų (ypač teisinių ir baudžiamųjų priemonių) kovoje su šia neganda;

79. pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tokioms pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kaip šalių viduje perkelti asmenys ir pabėgėliai, todėl pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti, jog ir kilus humanitarinei krizei būtų užtikrintas sveikatos paslaugų teikimas, įskaitant ir reprodukcinę sveikatą ir paramą;

80. pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau paramos Naujajai Afrikos vystymosi partnerystei (NAVP), kuri yra svarbiausia Afrikos tvaraus vystymosi iniciatyva;

81. primygtinai reikalauja, kad žemės ūkis ir maisto sauga būtų vienas pačių svarbiausių bendrosios strategijos aspektų ir pabrėžia, kad ES politika, įskaitant subsidijų politiką, nebūtų trukdoma vystyti Afrikos žemės ūkio ir maisto saugos sektorių; todėl ragina, kad strategija skatintų Afrikos žemės ūkio konkurencingumo ir produktyvumo augimą, taip pat Dohos raundo kontekste; ragina Europos Sąjungą ir toliau teikti finansinę paramą „Išsamiai Afrikos žemės ūkio programai“, kurią priėmė Afrikos Sąjunga, ir Naujajai Afrikos vystymosi partnerystei;

82. taip pat, atsižvelgdamas į nerimą keliantį ir didėjantį dykumų plitimą, pabrėžia, kad būtina skatinti tvarius ūkininkavimo būdus; šiuo atžvilgiu primena, kad norint, jog augimas sumažintų skurdą, jis turėtų būti įvairialypis, reikėtų skatinti smulkųjį verslą ir sukurti daugiau darbo vietų;

83. primygtinai reikalauja, kad strategijoje labai svarbu nagrinėti klausimus, kaip kovoti su dykumų plitimu ir užtikrinti vandens tiekimą visiems gyventojams, ypač nerimauja dėl to, kad dykumų plitimas daro labai neigiamą įtaką maisto saugai, migracijai, dėl to labai kenčia pabėgėliai, šalies viduje perkelti asmenys ir t. t.;

84. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal prognozes, Afrikos žemynas labiausiai nukentės dėl klimato kaitos, todėl ragina ES, Afrikos Sąjungą ir jų valstybes nares, taip pat investuotojus ir verslo atstovus, prisiimti savo dalį atsakomybės už klimato kaitą ir ragina juos rengti ekologišką vystymo strategiją siekiant pagerinti padėtį, įskaitant finansinę pagrindų programą, skirtą prisitaikymui prie aplinkosaugos standartų remti; taip pat ragina Europos Sąjungą teikti finansinę paramą Afrikos Sąjungos veiksmų planui, kurį ji priėmė 2007 m. sausio mėn.;

85. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą užmegzti Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystę klimato kaitos klausimams spręsti ir įsteigti Pasaulinį klimato kaitos aljansą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES turėtų numatyti pakankamai lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimą Afrikos valstybėse; taip pat pabrėžia, kad kalbant apie prisitaikymą nereikėtų turėti omenyje tik humanitarinio klausimo; atkreipia dėmesį į tai, kad priemonės, kurių imamasi siekiant mažinti riziką ir įgyvendinti „Prisitaikymo prie klimato kaitos“ programą turėtų būti įtrauktos į išsamią vystymo politikos darbotvarkę, įskaitant skurdo mažinimo strategijos dokumentus ir šalių strategijų dokumentus;

86. ragina numatyti, kad bendros strategijos priemonėmis būtų siekiama kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir šioje strategijoje dėmesį sutelkti į migrantų teises ir jų integraciją bei į protų nutekėjimo, ypač sveikatos apsaugos srityje, reiškinį ir pateikti praktinius sprendimus, kaip skatinti sėkmingą apykaitinę migraciją; pabrėžia, kad migracijos į ES mažinimas neturėtų būti laikomas sąlyga pagalbai gauti arba vystymosi strategijos dalimi;

87. mano, kad kultūra yra svarbus skirtingų kultūrų dialogo, tarpreliginio supratimo, nacionalinio ir religinio identiteto, tvirto socialinio pagrindo ir saugaus žmonių tarpusavio solidarumo ugdymo veiksnys, ir todėl ją reikėtų įtraukti į tvaraus vystymo darbotvarkę;

88. mano, kad nurašant šalių skolas kiekvienas atvejis turi būti svarstomas atskirai ir priklausyti nuo įsipareigojimų stiprinti valdymą ir ekonomikos politiką, gerinti skolų valdymą ir ypač užtikrinti, kad nebūtų nuolat skolinamasi iš kitų skolintojų, nes daugeliui Afrikos šalių skolos vis dar yra sunki našta dėl kurios menkėja vystymosi pastangos

89. pripažįsta, kad naudinga ir svarbu teikti paramą biudžetui, nes taip galima pagerinti ypač socialinių paslaugų teikimą ir kartu padėti stiprinti Afrikos valstybių struktūrą; tačiau ragina imtis atsargumo priemonių, kai pagalbos lėšos išmokamos kaip biudžeto parama; primygtinai reikalauja, kad kiekvienos šalies biudžeto parama būtų svarstoma atskirai, atsižvelgiant į tam tikrą šalies padėtį ir kad nedera jos skirti silpnoms valstybėms arba valstybėms, kuriose vyrauja konfliktai; ragina rengti žmonių ir socialinės raidos rodiklius bei rodiklius, kurie atspindėtų lyčių lygybės principo taikymą sudarant biudžetą ir švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas apibūdinančius rodiklius; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau tobulinti pasiūlytą vadinamąją TVT sutartį bendradarbiaujant su būsimais biudžeto paramos gavėjais; primygtinai tvirtina, kad biudžeto parama turi būti derinama su parlamentų, nacionalinių audito rūmų, vietos institucijų ir pilietinės visuomenės gebėjimų prižiūrėti procesų eigą ugdymu, kad pagrindinių socialinių paslaugų sektorius netaptų sritimi, kuri yra nepakankamai finansuojama; siūlo teikiant paramą biudžetui ir toliau teikti paramą kai kuriems vystymuisi svarbiems sektoriams, pvz., švietimo ir sveikatos sektoriui, arba sektoriams, kuriems paramą gaunančios vyriausybės neskiria pakankamai dėmesio;

90. pabrėžia, kad pasiekti tvaraus vystymosi galima tik tada, jei jis naudingas visoms gyventojų grupėms, taip pat moterims, mažumų atstovams ir (arba) pažeidžiamiems asmenims;

91. pabrėžia, kad svarbu, jog ES skatintų strategijas, kuriomis siekiama sustiprinti moterų teises, įskaitant ir tai, kad jos galėtų gauti mikrokreditus ir naudotis lytinio ir reprodukcinio švietimo programų parama, kurios labai svarbios kovoje su ŽIV (AIDS) išplitimu;

Įgyvendinimas ir kontrolė

92. ragina Komisiją ir generalinį Tarybos sekretoriatą taip pat ir Parlamentui pateikti pranešimus apie bet kokią pažangą įgyvendinant ES strategiją Afrikai; taip pat pateikti informaciją apie išmokas ir apie tai, kaip buvo panaudoti dar 2,7 mlrd. eurų, kuriuos kiekvienai AKR valstybei skyrė 10-asis Europos plėtros fondas (EPF), kad būtų galima įgyvendinti Komisijos parengtas „valdymo iniciatyvas“;

93. prašo Komisijos informuoti apie tai, kaip buvo panaudotas 9-asis EPF ir kaip jis buvo pertvarkytas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos strategiją Afrikai; ragina parengti nepriklausomą šios strategijos įgyvendinimo vertinimą; ragina Europos Komisiją pasiūlyti bendrą mechanizmą, kad būtų galima įgyvendinti ir įvertinti naująją bendrą strategiją techniniu ir politiniu požiūriais, įskaitant ir EB finansines priemones, skirtas vystymui visais lygmenimis;

94. pritaria ES ir Afrikos Sąjungos iniciatyvai parengti pirmojo bendros strategijos etapo veiksmų planą; pabrėžia, kad į jį reikia įtraukti apibrėžtus finansinius ir kitus išmatuojamus rodiklius visais įgyvendinimo lygmenimis (vietos, nacionaliniu, regionų ir žemyno) ir taikyti visas tinkamas finansinio bendradarbiavimo priemones, kurias taikant palengvėtų kontrolė ir padidėtų skaidrumas; pabrėžia, kad parlamento, vietos institucijų ir pilietinės visuomenės kontrolė turi būti oficialaus kontrolės proceso dalis

95. ragina Komisiją užtikrinti, kad visos stebėjimo sistemos turėtų būti naudojamos ir jau galiojančių Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos susitarimų, kaip antai, TVT, Kotonu susitarimas, Abujos deklaracija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, stebėjimui;

96. ragina strategijoje atskirai paminėti komunikacijos strategiją, kad visuomenė būtų informuota apie vyriausybių veiklą, kad ji galėtų pateikti atsiliepimus, ir kad būtų galima užtikrinti, jog vyriausybės, vykdydamos politiką, atsižvelgia į savo rinkėjų poreikius;

97. ragina, kad strategijoje būtų numatyta galimybė rengti veiksmingas atviras ir tiesiogines politines diskusijas, kad tam būtų skiriama pakankamai lėšų ir užtikrinamas politinis savarankiškumas ir, kad būtų numatyta įdiegti mechanizmus, kuriais pilietinė visuomenė ir nevalstybinės institucijos galėtų daryti įtaką vyriausybei priimant sprendimus, ir būtų galima užtikrinti valstybinių institucijų atskaitomybę gyventojų atžvilgiu;

98. ragina Komisija nurodyti, kaip ji, naudodama veiksmų programą, finansuos naująją strategiją; pažymi, kad tik 10-asis EPF, geografinė Pietų Afrikos programa ir teminės Vystomojo bendradarbiavimo ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės yra svarbiausi fondai, kuriais bus galima naudotis įgyvendinant bendrąją strategiją; ragina Komisiją užtikrinti šių bendradarbiavimo priemonių ir bendrosios strategijos įgyvendinimo darną; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą apie kiekvieną šio proceso pakopą (planavimą, identifikavimą, įvertinimą, finansinį įgyvendinimą ir įvertinimą);

99. ragina į pirmąjį veiksmų planą įtraukti specialų finansinės pagalbos paketą, skirtą visos Afrikos institucijoms, veiksmus, kurių reikėtų imtis visos Afrikos lygmeniu ir naująsias partnerystes (Lisabonos iniciatyvas); taip pat primygtinai tvirtina, kad nacionaliniai, regionų ir viso kontinento parlamentai turi būti aiškiai įvardyti kaip pagalbos gavėjai;

100. palankiai vertina tai, kad Taryba įsteigė ad hoc darbo grupę, kurią sudaro ekspertai iš suinteresuotųjų valstybių narių ir kuri derins valstybių narių pozicijas bendrosios strategijos klausimais, ir ragina Komisiją ir Tarybą reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie šios darbo grupės veiklą;

101.tvirtina, kad įgyvendinant bendrąją strategiją turėtų dalyvauti tokios svarbios valdymo institucijos, kaip žemyno parlamentai, taip pat vietos institucijos ir nevalstybinės institucijos, kaip antai, Afrikos Sąjungos socialinių ir kultūros reikalų Taryba (angl. ECOSOCC) ir analogiška ES ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC);

102.todėl pasiryžęs atidžiai kartu su Visos Afrikos Parlamentu stebėti, kaip įgyvendinamos bendra strategija ir veiksmų programos; taigi ragina sudaryti bendrą Europos Parlamento ir Visos Afrikos Palamento parlamentinę delegaciją siekiant skatinti demokratines diskusijas klausimais, kurie turi įtakos mūsų tautų santykiams;

103. pasiryžęs kartu su visos Afrikos organizacijomis užtikrinti vystomojo bendradarbiavimo politikos ir kitų Europos Sąjungos politikos sričių, kurios turi poveikį Afrikos valstybių vystymui, darną;

104.mano, kad parlamentiniai rinkimai ir pritarimas vystymosi pagalbos priemonėms turėtų būti lėšų išmokėjimo sąlyga;

105.nutaria prieš 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje vyksiantį antrąjį ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą kartu su Visos Afrikos Parlamentu surengti bendrą parlamentinį susitikimą;

0 0

106.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos komisijai, Afrikos Sąjungos vykdomajai tarybai, Visos Afrikos parlamentui, AKR ministrų tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai;

[1] Tarybos dokumentas Nr. 9678/07.
[2] Paskelbta konsultacijų su Afrikos pilietine visuomene išvadose „Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų konsultacijos dėl AS ir ES bendros Afrikos vystymosi strategijos. Susitikimo memorandumai, kuriuose išdėstyta veiklos programa, ir išvados. 2007 m. kovo 26–28 d. Akros mieste, Ganoje, Afrikos Sąjungos komisijos surengtos konsultacijos“.
[3] OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
[4] OL L 209, 2005 08 11, p. 27.
[5] OL L 3178, 2006 12 27, p. 41.
[6] OL C 280 E, 2006 11 18, p. 475.
[7] Tarybos dokumentas Nr. 14172/05, p. 24.
[8] Tarybos dokumentas Nr. 15389/05.
[9] Tarybos dokumentas Nr. 15961/05.
[10] Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų konsultacijos dėl AS ir ES bendros Afrikos vystymosi strategijos. Susitikimo memorandumai, kuriuose išdėstyta veiklos programa, ir išvados. 2007 m. kovo 26–28 d. Akros mieste, Ganoje, Afrikos Sąjungos komisijos surengtos konsultacijos.
[11] OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
[12] OL C 33 E, 2006 2 9, p. 311.
[13] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0274.
[14] http://www.iciss.ca/pdf/Commission-Report.pdf
[15] Viešosios konsultacijos dėl bendros ES ir Afrikos strategijos. 2007 m. vasario 5 d. – balandžio 19 d. internetinių konsultacijų pranešimo projektas, pristatytas 2007 m. balandžio 23–24 d. Bad Honnefe, Vokietijoje, vykusioje konferencijoje „Pilietinė visuomenė ir bendra ES ir Afrikos strategija“.
[16] Paskelbta konsultacijų su Afrikos pilietine visuomene išvadose „Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų konsultacijos dėl AS ir ES bendros Afrikos vystymosi strategijos. Susitikimo memorandumai, kuriuose išdėstyta veiklos programa, ir išvados. 2007 m. kovo 26–28 d. Akros mieste, Ganoje, Afrikos Sąjungos komisijos surengtos konsultacijos“.
[17] 2007 m. balandžio 23 d. L. Michelio atsakymas Komisijos vardu į kausimą raštu Nr. E-0751/07.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas ir (arba) bendrosios aplinkybės. Kodėl nauja strategija dėl Afrikos?

Nepaisant to, kad 2005 m. ES strategijos dėl Afrikos tikslui – puoselėti geresnius ir glaudesnius ES ir Afrikos santykius įtraukiant visas Afrikos šalis – pritarė Europos Parlamentas, tai yra vienašalis Europos dokumentas. Šiame dokumente nepavyko laikytis 2000 m. balandžio mėn. Kaire vykusio pirmo ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo metu priimtos deklaracijos pagrindinio principo, nes strategija nebuvo ruošiama lygybės, pagarbos, bendrumo ir bendradarbiavimo dvasia.

Kitas 2005 m. strategijos trūkumas – parlamentinių konsultacijų stoka, įskaitant konsultacijas Europos lygmeniu. Nors Europos Parlamentas ir patvirtino Maria Martens rengtą pranešimą dėl strategijos, šio proceso metu nebuvo atsižvelgta į jo nuomonę.

Afrikos Sąjungos komisija 2005 m. gruodžio mėn. Bamake vykusio Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikimo metu pritarė ES strategijai dėl Afrikos, kuria remiantis būtų rengiama bendra ES ir Afrikos Sąjungos strategija, ir pasiūlė sudaryti veiksmų planą jai įgyvendinti. ES ir Afrikos Sąjunga pradėjo dialogą, o šiandien rengiama nauja bendra ES ir Afrikos Sąjungos strategija.

Naujai bendrai strategijai reikėtų pritarti dėl kelių priežasčių. Nuo 2005 m. Kairo deklaracijos nueitas ilgas kelias vystant ES ir Afrikos santykius. Ypač svarbus įvykis siekiant įgyvendinti visos Afrikos vizijas, taikyti jų principus ir jas vystyti – Afrikos Sąjungos ir jos institucijų sukūrimas, ir dabar pats tinkamiausias laikas Afrikos Sąjungai ir ES kartu apibrėžti ir tobulinti partnerystės principus. Reikia pripažinti ir skatinti pamažu stiprėjančias Afrikos Sąjungos institucijas. ES taip pat keitėsi: jos plotas padidėjo beveik dvigubai ir ji ėmėsi naujų uždavinių.

Be to, keitėsi ir pasaulis, ir dabar mes susiduriame su naujomis visuotinėmis problemomis ir išbandymais, susijusiais su saugumu, klimato kaita, prekyba, migracija ir t. t., kurie turi įtakos ES ir Afrikos santykiams.

Kita vertus, tam tikri dalykai liko nepakitę. Į pietus nuo Sacharos esantis regionas tebelieka pačiu neturtingiausiu pasaulyje, o daugelis Afrikos valstybių atsilieka nuo sudaryto Tūkstantmečio vystymosi tikslų tvarkaraščio. Aišku, kad reikia naujo politikos derinio, grindžiamo visapusiškesniu požiūriu negu tai buvo daroma praeityje, dėmesį sutelkiant ne tik į tradicines vystymosi pagalbos priemones, bet ir į kitas politikos sritis, kuriomis daroma arba galėtų būti daroma įtaka Afrikos vystymuisi.

2007 m. gruodžio mėn. antrojo ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo, vyksiančio Lisabonoje, metu numatoma priimti bendrą strategiją kartu su veiksmų planu. Pirmas žingsnis priėmimo link buvo žengtas šių metų gegužės 15 d. ES ir Afrikos ministrų trejeto susitikimo metu, kai buvo patvirtinti bendros ES ir Afrikos strategijos metmenys. Pats šis žingsnis yra girtinas partneryste grindžiamo požiūrio pavyzdys.

Vis dėlto dar reikia atsižvelgti į šio proceso, kurio tikslas priimti strategijos dokumentą, tolesnių veiksmų, strategijos ilgalaikio įgyvendinimo ir kontrolės bei partnerystės parlamentinį aspektą. Metmenų dokumente į šį aspektą neatsižvelgta.

2. Principai, tikslai ir vizija, kuriais turėtų būti grindžiama strategija

Naujoji strategija turėtų būti grindžiama bendrų vertybių, interesų, tikslų ir bendros vizijos deriniu. Jau 2000 m. Kairo deklaracijoje atkreipiamas dėmesys į daugelį bendrų pagrindinių vertybių, kaip antai atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos tvirtinimą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinę valstybę, gerą valdymą, pliuralizmą, tarptautinę taiką ir saugumą, politinį stabilumą ir tautų tarpusavio pasitikėjimą.

Be to, bendra strategija turi būti grindžiama partnerystės, atsakomybės ir lygybės principais. Vizija turėtų būti lygi partnerystė, kuri reiškia, kad sprendimai priimami nuolatos diskutuojant ir kad ji grindžiama prieš tai išvardytomis vertybėmis. Tikroji partnerystė taip pat reiškia, kad bendradarbiaujama ne tik tradicinėje vystymosi paramos srityje, bet bendradarbiaujama ir kitose srityse, kurios skatintų augimą ir saugumą, tuo pačiu skatindamos ir vystymąsi, ir diskutuojama visuotiniais bendrų interesų klausimais.

Kai kalbama apie atsakomybę, ES turi vykdyti savo 2005 m. Paryžiuje prisiimtus įsipareigojimus remti Afrikos Sąjungos iniciatyvas ir prioritetus, įskaitant Naująją partnerystę Afrikos vystymuisi (angl. NEPAD) ir Afrikos taikos ir saugumo struktūrą, taip pat ir regionų vystymosi ir integracijos organizacijas.

Metmenyse nurodomi keturi pagrindiniai būsimosios partnerystės tikslai:

(i) ES ir Afrikos politinė partnerystė, kuri apimtų „bendrus iššūkius, pavyzdžiui, taiką ir saugumą, migraciją ir švarią aplinką“.

(ii) ir toliau Afrikoje skatinti taiką, saugumą, tvarų vystymąsi, žmogaus teises ir regioninę bei viso žemyno integraciją ir iki 2015 m. pasiekti visus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT).

(iii) spręsti problemas, susijusias su visuotiniais iššūkiais, pavyzdžiui, žmogaus teisių, prekybos, ŽIV, AIDS, maliarijos, tuberkuliozės, klimato kaitos, energetinio saugumo ir tvarios energijos, informacijos ir ryšių technologijų, terorizmo ir masinio naikinimo ginklų.

(iv) į žmones orientuota partnerystė, kuria siekiama suteikti įgaliojimų nevalstybiniams veikėjams ir įtraukti visas suinteresuotąsias šalis.

Būtų labai gerai, jei daugelis šių tikslų sudarytų būsimosios partnerystės pagrindą. Tačiau yra ir daugiažodiškumo, ir spragų. Kodėl, pavyzdžiui, masinio naikinimo ginklai minimi, bet neužsimenama apie šaulių ir lengvuosius ginklus. Be abejo, skurdo mažinimas ir toliau turi būti pagrindiniu partnerystės tikslu, todėl reikia užtikrinti, kad TVT būtų laikomi svarbiais tikslais, bet ar nereikėtų tikslo skatinti augimą (remiant MVĮ, teikiant paramą prekybai ir t.t.), siekiant tvaraus Afrikos šalių vystymosi, taip pat laikyti pagrindiniu tikslu?

Be to, nors tikslas kurti į žmones orientuotą partnerystę yra girtinas, kodėl jis nėra siejamas su parlamentų kaip pagrindinių žmonių atstovų vaidmeniu?

3. Politikos turinys. Komentarai dėl Trejeto metmenų

Metmenyse išvardytos prioritetų sritys yra teigiamas ir girtinas aspektas, nes jas įtraukus, įtraukiami tam tikri pagrindiniai trūkstami aspektai, įskaitant klausimus, susijusius su šaulių ir lengvaisiais ginklais, geru valdymu ir institucijų kūrimu, ekonomika, bei tradicinius vystymosi klausimus, kaip antai žmonių ir socialinės raidos bei žemės ūkio ir maisto saugos klausimus, taip pat ir bendresnio pobūdžio aspektus, kaip antai paramos veiksmingumą ir skolų nurašymą, oficialios pagalbos vystymuisi didinimą ir politikos, skatinančios ES ir Afrikos vystymosi politiką, derinimą, kurie nebuvo minimi prieš tai aprašytame tikslų skirsnyje.

3a. Taika ir saugumas

Tvarusis vystymasis neįmanomas be stabilios taikos ir ilgalaikio saugumo. Sudarant strategijas, kuriomis aprėpiami įvairiausi klausimai nuo konfliktų prevencijos iki taikos palaikymo, konfliktų sprendimo ir atstatymo po konfliktų, reikia laikytis visapusiškumo principo.

Metmenyse pabrėžiama, kad reikia didinti žmonių saugumą, kas yra girtina, bet nėra pabrėžiama, kad ypatingą dėmesį reikia skirti moterims, vaikams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms konfliktų apimtose teritorijose.

Kitas aspektas, kuris neminimas, yra besąlygiška būtinybė kovoti su žmogaus teisių pažeidimais, taigi ir siekti, kad nebūtų toleruojamas nebaudžiamumas.

3b. Valdymas, žmogaus teisės ir teisinė valstybė

Pranešėja visiškai pritaria tam, kad metmenyse dėmesys sutelktas į būtinybę kurti institucijas, kad numatoma remti Afrikos savarankiškų valdymo reformų programas, kaip antai Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmą (ATPM) bei Afrikos demokratijos, valdymo ir rinkimų chartiją ir kad numatoma spręsti su neteisėta prekyba gamtos ištekliais susijusius klausimus, nes jie yra labai svarbūs skaidrumui, atskaitomybei ir pagaliau kovai su skurdu.

Tarpusavio skaidrumas ir atskaitomybė turi būti pagrindiniai glaudesnės ES ir Afrikos partnerystės principai. Blogas valdymas, sukčiavimas ir korupcija niekada negali, ir neturi būti priimtini ir už juos turi būti principingai baudžiama. Turint tai mintyje, reikia stiprinti Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmą (ATPM) ir jį pradėti taikyti visam kontinentui.

3c. Ekonomikos augimas ir prekyba

Tik esant tvaraus ekonomikos augimo sąlygoms šalis gali užsitikrinti ilgalaikį vystymąsi ir pamažu pakilti iš skurdo.

Šis aspektas nuodugniai išaiškintas strategijos metmenyse, tačiau jį reikia pateikti kaip apibrėžtus pasiūlymus ir veiksmus, kuriais būtų skatinamas augimas, pavyzdžiui, skatinti mažų ir vidutinių įmonių kūrimą bei tiesiogines užsienio investicijas, teikti labai mažus kreditus, stiprinti nuosavybės teises ir mažinti smulkių verslininkų administracinę naštą.

Prekyba gali būti labai svarbus veiksnys, skatinantis Afrikos šalių ekonomikos augimą, bet tik tuomet, kai prekiaujama teisingomis ir lygiomis sąlygomis. Taigi, reikia svarstyti pačias įvairiausias paramos prekybai priemones ir jos turi būti neatskiriama strategijos ir veiksmų plano dalis. Be to reikia šalinti prekybos Afrikos gaminiais kliūtis.

Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS, angl. EPA) – ir rūpesčių, ir galimybių šaltinis. Geriausia būtų, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS, angl. EPA) taptų svarbia prekybos su Afrika priemone, vystant prekybą ne tik su Europa, bet ir su kitomis šalimis bei tarp Afrikos regionų. Tačiau šį tikslą galima pasiekti tik tuomet, jei susitarimai padėtų skatinti vystymąsi ir, prireikus, juose būtų numatytos išlygos ir ilgi pereinamieji laikotarpiai siekiant sudaryti sąlygas vietos gamintojams ir pramonei prisitaikyti prie naujos padėties rinkoje. Be to, reikia ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo, kai šalinami Ekonominės partnerystės susitarimų ir esamų regioninės integracijos programų nenuoseklumai.

3d. Švietimas ir sveikatos apsauga

Reikės toliau stengtis pagrindinių sveikatos apsaugos paslaugų ir pagrindinio išsilavinimo srityse, ne tik įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystės susitarimą, bet ir imantis priemonių pačiose Afrikos šalyse. Šeši iš aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų susiję su sveikatos apsauga ir švietimu, todėl šios sritys turėtų gauti didesnę ES fondų lėšų, numatytų skirti Afrikai, dalį – bent 20 proc. nuo visos sumos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lyčių lygybei, kad būtų stiprinamas moterų ir mergaičių vaidmuo visuomenėje.

3e. Migracija

Iššūkiai, susiję su migracija, yra bendras Afrikos ir Europos šalių rūpestis. Pranešėja pritaria strategijos metmenyse išdėstytam ketinimui naudotis partnerystės teikiamomis galimybėmis, kad būtų geriau valdomas migracijos procesas, atsižvelgiant į bendros atsakomybės ir bendradarbiavimo principus, ir kovoti su pažeidžiamų grupių išnaudojimu, įgyvendinant ES ir Afrikos veiksmų planą dėl prekybos žmonėmis.

Bet labai svarbu, kad strategijoje ir veiksmų plane būtų numatytos priemonės, skirtos nagrinėti migracijos priežastis. Kitas klausimas, kurį reikia spręsti, susijęs su protų nutekėjimo problema.

3f. Tvarusis vystymasis, aplinka ir klimato kaita

Pranešėja pritaria metmenyse išdėstytam siekiui kartu imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama reaguoti į ir prisitaikyti prie klimato kaitos ir kitų visuotinių aplinkosaugos iššūkių, kaip antai dykumėjimo, miškų nykimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, ir prie problemų, susijusių su toksinėmis atliekomis, ir įtraukti tvarios aplinkos aspektą į vystymosi politikos įgyvendinimo rekomendacijas. Šias ambicijas reikia pateikti kaip apibrėžtus veiksmus ir juos įtraukti į galutinį pasiūlymą dėl strategijos ir veiksmų plano.

4. Bendri klausimai

Didesnės glaudesnės partnerystės ambicijos turi būti derinamos su pakankamu finansavimu. Reikia laikytis nuoseklumo principo, nes kelios skirtingos finansinės priemonės sudaro finansinės pagalbos Afrikai paketą.

Galiausia, strategijoje įtvirtinti nauji ES ir Afrikos partnerystės aspektai turi būti tinkamai įtraukti į būsimus valstybių ir regionų strateginius dokumentus ir nacionalines orientacines programas.

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETONUOMONĖ (13.9.2007)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl dabartinės ES ir Afrikos santykių padėties
(2007/2002(INI))

Nuomonės referentas: Michel Rocard

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad padėtis daugelyje Afrikos valstybių labai rimta, o tarptautinė bendruomenė elgiasi per daug santūriai;

2. apgailestauja, kad tarptautiniu lygmeniu, taip pat žiniasklaidoje, vis dar per dažnai vyrauja abejingumas konfliktams Afrikoje; todėl su pasitenkinimu konstatuoja, kad
Europos Sąjunga 2005 m. pripažino Afrikos vystymąsi prioritetiniu tikslu, o Taryba įsipareigojo iki 2015 m. mažiausiai 0,7 proc. BVP skirti pagalbai; tikisi stebėti šio įsipareigojimo vykdymą;

3. reikalauja imtis ryžtingų priemonių, be kita ko, sukurti veiksmingą tarptautinių sankcijų sistemą, kuri leistų užkirsti kelią nebaudžiamumui Afrikoje ir žmogaus teisių bei tarptautinės teisės pažeidimams ginkluotų konfliktų metu, taip pat leistų spręsti išpuolių prieš civilius gyventojus, taikdarius ir humanitarinių organizacijų darbuotojus problemą;

4. laiko neteisingu požiūrį, kad Afrikos produktų galimybė patekti į pasaulio rinkas yra svarbiausia šio žemyno vystymosi požiūriu; mano, kad siekiant ekonomikos augimo valstybių ir vietos lygmeniu gali būti ypač svarbu laikinai taikyti tam tikrų sektorių apsaugos priemones; tačiau mano, kad turi būti siekiama tikslo atverti rinkas ir plėtoti prekybą;

5. pripažįsta, kad aktyvesnis dalyvavimas tarptautinėje prekyboje yra svarbi Afrikos vystymosi strategijos dalis, ypač atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą ir turint mintyje regionų ypatumus;

6. primygtinai ragina panaikinti visas konkurenciją iškreipiančias eksportuojamų žemės ūkio produktų subsidijas, kad Afrikai būtų sudarytos geresnės galimybės visiškai išnaudoti savo prekybos potencialą; primygtinai ragina Europą toliau stengtis nuolat mažinti su muitais susijusias kliūtis, skirtas Europos rinkoms apsaugoti;

7. pažymi, kad prekybos liberalizavimas yra viena veiksmingiausių paskatų ekonomikos plėtrai bei politinei ir socialinei pažangai; mano, kad prekybos liberalizavimas būtinas skurdui mažinti ir yra svarbi priemonė, skatinanti tvarų vystymąsi pasaulio mastu;

8. ragina Europos Komisiją ir ES atstovybes būti itin budrias ir laiku įspėti tarptautinę bendruomenę, jei žemyne kiltų etninė, religinė ar kalbinė nesantaika;

9. mano, kad reikia sugriežtinti esamą ES elgsenos kodeksą, skirtą kovai su neteisėta prekyba ginklais, siekiant sustabdyti šaulių ir lengvųjų ginklų platinimą, dėl kurio daugelyje pietinių šalių tęsiasi žmonių aukų reikalaujantys konfliktai;

10. atkakliai tvirtina, kad demokratija ir pagarba žmogaus teisėms gali būti įgyvendinamos tik praktiškai, o tai būtina siekiant įtvirtinti ilgalaikę politinę kultūrą; pabrėžia, kad todėl tarptautinės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti visų pirma susijusios su geru valdymu, piliečių saugumu, žodžio ir spaudos laisve, teismų sistemos nepriklausomumu bei teismų vykdoma policijos priežiūra;

11. tvirtina, kad žemyno vystymosi požiūriu labai svarbus mažų įmonių kūrimas; mano, kad mikrokreditų sistema yra naudinga priemonė itin mažoms įmonėms ir vartojimui remti; laikosi nuomonės, kad reikėtų teikti daugiau mikrokreditų ir taip padėti kurti didelį mažų įmonių tinklą;

12. šiuo požiūriu pažymi, kad ypač svarbu stiprinti pietinių šalių tarpusavio prekybą, skatinti regionų integraciją bei didinti Afrikos bei kitų investuotojų investicijas; atsižvelgdamas į tai taip pat pažymi, kad reikia didinti techninę pagalbą siekiant, jog Afrika būtų pajėgesnė gaminti įvairesnes prekes ir teikti įvairesnes paslaugas;

13. primygtinai ragina Komisiją neapsiriboti politiniu dialogu vyriausybių lygmeniu, o į jį taip pat įtraukti parlamentus ir nevyriausybines organizacijas;

14. pažymi regionų bendradarbiavimo svarbą užtikrinant saugumą, ekonomikos plėtrą ir politinį stabilumą; mano, kad Komisija turi skatinti regionų bendradarbiavimą, o svarbus vaidmuo šiame procese turi tekti Afrikos Sąjungai.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	dėl dabartinės ES ir Afrikos santykių padėties
Procedūros numeris	2007/2002(INI)
Atsakingas komitetas	DEVE
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 18/1/2007
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Michel Rocard 27/2/2007
Pakeistas nuomonės referentas (-ė)
Svarstymas komitete	5/6/2007		11/9/2007
Priėmimo data	12/9/2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Vittorio Agnoletto, Roberta Alma Anastase, Robert Atkins, Christopher Beazley, Angelika Beer, Bastiaan Belder, Monika Beňová, André Brie, Cristian Silviu Buşoi, Santos, Marco Cappato, Véronique De Keyser, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Jas Gawronski, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Metin Kazak, Vytautas Landsbergis, Francisco José Millán Mon, Ria Oomen-Ruijten, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, István Szent-Iványi, Antonio Tajani, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Jan Marinus Wiersma, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Alexandra Dobolyi, Carlo Fatuzzo, Milan Horáček, Anneli Jäätteenmäki, Tunne Kelam, Jaromír Kohlíček, Erik Meijer, Nickolay Mladenov, Rihards Pīks, Aloyzas Sakalas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Eduard Raul Hellvig, Bilyana Ilieva Raeva
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)	...

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Thijs Berman, Josep Borrell Fontelles, Marie-Arlette Carlotti, Thierry Cornillet, Nirj Deva, Alexandra Dobolyi, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, Miguel Portas, Horst Posdorf, Toomas Savi, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Luis Yañez-Barnuevo García, Anna Záborská, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Milan Gaľa, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Atanas Paparizov, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Teisinė informacija - Privatumo politika