PRANEŠIMAS dėl žemės drebėjimų poveikio regionams
12.10.2007 - (2007/2151(INI))
Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Nikolaos Vakalis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl žemės drebėjimų poveikio regionams
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimo (COM(2005)0137),
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, Euratomas, nustatantį civilinės saugos finansinė priemonę[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl potvynių rizikos valdymo: potvynių prevencijos, apsaugos ir mažinimo (COM(2004)0472),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vasarą įvykusių gaivalinių nelaimių[2],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) - regioninės plėtros aspektų[3],
– atsižvelgdamas į reguliavimo nuostatas dėl struktūrinių fondų veiklos 2007–2013 m.,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo įsteigimo[4],
– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vasaros karščio bangos padarinių[5],
– atsižvelgdamas į Michelio Barniero 2006 m. gegužės mėn. pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 13 d. Europos Tarybos patvirtintą 2007 m. veiklos programą pagal Europos ir Viduržemio jūros valstybių sutartį dėl prevencijos, apsaugos ir pagalbos teikimo stichinių nelaimių ir technologinių katastrofų atveju (EUR-OPA),
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto 2007 m. birželio 5 d. surengtą viešą klausymą dėl biudžetinių aspektų, susijusių su stichinėmis nelaimėmis,
– atsižvelgdamas į 2000 m. Komisijos surengto seminaro seisminio pavojaus sumažinimo klausimais ir į 2005 m. Lisabonoje surengto Europos žemės drebėjimų inžinerijos asociacijos seminaro žemės drebėjimų keliamų pavojų sumažinimo klausimais išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
- atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0388/2007),
A. kadangi dvidešimtame amžiuje per žemės drebėjimus visame pasaulyje žuvo 1,5 milijono žmonių, o ekonominiai nuostoliai vien per paskutinįjį dvidešimto amžiaus ketvirtį sudarė 75 000 000 000 eurų,
B. kadangi didelei Europos Sąjungos daliai gresia žemės drebėjimų pavojus, seismiškai aktyviausios sritys yra Italijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kipre ir Slovėnijoje, nors ir kitoms valstybėms narėms, pvz., Vokietijai, Austrijai, Čekijos Respublikai, Prancūzijai, Ispanijai, Portugalijai ir Maltai, taip pat gresia nemažas žemės drebėjimų pavojus,
C. kadangi dauguma šalių kandidačių, Europos kaimynystės politikos šalių bei ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės šalių yra seismiškai aktyviose zonose,
D. kadangi 2002-2007 m. žemės drebėjimai valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse buvo ketvirta pagal dažnumą stichinė nelaimė, bet ES lygmeniu į juos žiūrima kaip į antraeilį dalyką, palyginti su kitais gamtos reiškiniais, kuriems taikomas labiau integruotas požiūris, todėl Europos regionai paliekami be ES pagalbos, o Europos Sąjungos solidarumo fondas buvo panaudotas tik vieną kartą žemės drebėjimo padariniams likviduoti,
E. kadangi valstybių narių, regionų ir vietos veikėjai, kurie tiesiogiai susiduria su žemės drebėjimų reiškiniu, mokslininkų bendruomenė, inžinieriai ir didelės visuomenės grupės laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo seisminės saugos srityje ir įveikiant žemės drebėjimo padarinius,
F. kadangi ne tik žemės drebėjimai, bet ir ugnikalnių išsiveržimai priklauso plokščių tektonikos reiškiniams, o su jais susiję gamtos reiškiniai, ypač Žemės plutos judesiai ir cunamiai, gali sustiprinti neigiamą žemės drebėjimų poveikį, ir kadangi regionai, kurie reguliariai susiduria su minėtaisiais reiškiniais, ypač atokiausi Europos Sąjungos regionai, sukaupė svarbios patirties šių reiškinių stebėsenos, prevencijos ir reagavimo į juos srityse,
G. kadangi žemės drebėjimai sukelia labai skaudžių trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių regionų ekonomikai ir pasekmių infrastruktūrai, užimtumui, gamtos ir kultūros paveldui, aplinkai bei turizmui ir taip daro neigiamą poveikį ekonominei ir socialinei sanglaudai apskritai,
H. kadangi reikia atsižvelgti į lemiamą nacionalinių ir vietos veikėjų vaidmenį užkertant kelią žemės drebėjimų daromai žalai, valdant padėtį žemės drebėjimų metu ir mažinant jų poveikį ir kadangi reikia imtis priemonių siekiant mobilizuoti minėtuosius veikėjus bei informuoti ir šviesti visą visuomenę,
I. kadangi įvairios Bendrijos priemonės, pvz., struktūriniai fondai arba Bendrijos civilinės saugos priemonės, gali būti naudojami siekiant stiprinti žemės drebėjimų prevencijos ir atkūrimo priemones,
J. kadangi ES turi pripažinti ypatingą žemės drebėjimų Viduržemio jūros regione ir kaimyninėse srityse pobūdį ir imtis atitinkamų veiksmų žemės drebėjimų prevencijos, valdymo ir mokslinių tyrimų, civilinės saugos ir solidarumo priemonių srityse,
K. kadangi Europa yra labai pažeidžiama, jai gresia didelis žemės drebėjimų pavojus ir ji turi daug techninių šios srities žinių, tačiau, palyginti su Japonija, JAV ir net Kinija, ES daug mažiau investuoja į naujų technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą ir nėra Europos mokslinių tyrimų darbotvarkės žemės drebėjimų pavojaus klausimu,
L. kadangi Europos lygmeniu nėra bendros intervencinių veiksmų sistemos stichinių nelaimių valstybėse narėse atveju,
M. kadangi labai svarbu išlaikyti ir didinti ES kompetenciją seismologijos srityje ir ši kompetencija gali būti panaudota kaip sėkmingai eksportuojama prekė, o seismiškai aktyvūs regionai gali pasitarnauti kaip laboratorijos po atviru dangumi, taip iš šio trūkumo gaunant materialinės naudos,
N. kadangi didelėms ES teritorijoms būdingas ardomasis dėl kalnakasybos atsiradusių tektoninių judesių poveikis, kurio daromą žalą galima palyginti su žemės drebėjimų daroma žala,
O. kadangi daugelyje Europos valstybių nepakankamai plėtojama kartografija siekiant atpažinti žemės drebėjimų pavojų;
P. kadangi iki šiol galiojančiose draudimo sutartyse žemės drebėjimas nelaikomas žalos atsiradimo priežastimi,
Veiksmai: prevencija, reagavimas ir žalos atlyginimas
1. ragina Komisiją nedelsiant parengti komunikatą, kuriame būtų įvertinami žemės drebėjimų keliami pavojai ir aptariami prevencijos, valdymo ir priemonių, skirtų žemės drebėjimų padariniams likviduoti, klausimai;
2. mano, kad Komisija turėtų parengti bendrų veiksmų, kurių ES turi imtis didelių žemės drebėjimo sukeltų nelaimių atvejais, techninį protokolą ypatingą dėmesį sutelkiant į svarbias transporto, energijos, telekomunikacijų ir sveikatos apsaugos infrastruktūras ir į vaidmenį, kurį gali atlikti įvairios nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos;
3. ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai atsižvelgti į žemės drebėjimo problemą rengiant persvarstytą teisinę civilinės saugos sistemą ir ją įgyvendinant;
4. ragina valstybes nares įtraukti žemės drebėjimų klausimą į nacionalines ir regionines tvarios plėtros strategijas ir kurti nacionalines platformas, siekiant skatinti diskusijas žemės drebėjimų rizikos valdymo ir civilinės saugos klausimais, remiantis integruotais pažeidžiamumo vertinimais ir įtraukiant įvairias institucijas bei atitinkamus pilietinės visuomenės atstovus;
5. pripažįsta ypatingą Viduržemio jūros regiono pobūdį ir primygtinai ragina Komisiją Bendrijos lygmeniu sutelkti prevencijos, švietimo, mokslinių tyrimų, rizikos valdymo, apsaugos ir solidarumo priemones siekiant tinkamiau reaguoti į dažnai šiame regione vykstančias stichines nelaimes;
6. pabrėžia būtinybę vykdyti visuomenės informavimo kampanijas, daugiausia dėmesio skiriant prevencijos ir parengties priemonėms, skatinti švietimo priemones, įskaitant inžinerinių mokslų universitetines studijas, magistro ir daktaro studijų programas bei specialius mokymus atitinkamų profesijų atstovams visoje ES;
7. ragina valstybes nares sparčiau vykdyti mokslinius tyrimus, kad būtų galima užkirsti kelią neigiamiems padariniams, valdyti krizes ir sumažinti nelaimių poveikį, atsižvelgiant į Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos veiksmus, ir ragina Komisiją padėti rengti specialią Europos žemės drebėjimų tyrimų darbotvarkę;
8. tikisi, kad Komisija ir valstybės narės skatins mokslo, technologijų ir architektūros naujovių kompetencijos centrų kūrimą siekiant dviejų tikslų: užtikrinti gyventojų saugumą ir sudaryti sąlygas tvariai regiono plėtrai, vykdant regionų bendradarbiavimą ir kuriant mokslinių tyrimų institutų, MVĮ ir susijusių regionų, ypač atokiausių regionų, vietos institucijų tinklą;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti, kaip patobulinti ir apsaugoti didelę istorinę, kultūrinę, turistinę ir taip pat ekonominę reikšmę daugeliui ES regionų turinčius senovinius pastatus ir paminklus, visuomeninius strategiškai svarbius civilinei saugai pastatus ir kitą svarbią infrastruktūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares įsteigti minėtųjų pastatų ir infrastruktūros registrą ir konsultuotis su Komisija dėl vykdomų ir būtinų projektų ir politikos, kuri padėtų užtikrinti šių objektų apsaugą žemės drebėjimų atvejais;
10. ragina Komisiją visoms pažeidžiamoms valstybėms rekomenduoti, kad į miesto planavimo taisykles būtų įtrauktos „Eurocode 8“ normos, ir ragina kompetentingas ES ir valstybių narių institucijas apsvarstyti, ar būtina „Eurocode 8“ normas taikyti ne tik naujiems, bet ir seniems pastatams;
Finansavimas
11. mano, kad būsimais planavimo laikotarpiais infrastruktūros struktūrinių fondų lėšomis turi būti finansuojamos tik tuo atveju, jei bus imtasi seisminės saugos priemonių ir jei šios priemonės bus apibrėžtos atitinkamose valstybių narių veiklos programose; ragina valstybes nares, jei įmanoma, jau dabar numatyti savo veiklos programose atitinkamų seisminės saugos priemonių finansavimą;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europoje specialias mokymų ir pažangiosios profesinės patirties mainų programas, susijusias su specialiais įgūdžiais, būtinais dirbant žemės drebėjimų prevencijos ir jų padarinių šalinimo srityse, ir ragina valstybes nares šiam tikslui naudoti Europos socialinį fondą;
13. ragina Tarybą neatidėliojant baigti vykdyti bendro sprendimo procedūrą siekiant priimti naują reglamentą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamentas jau 2006 m. gegužės mėn. priimtoje pozicijoje išreiškė savo nuomonę dėl terminų ir pageidaujamų veiksmų, norint užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai, lanksčiai ir laiku panaudoti naująjį solidarumo fondą neigiamiems padariniams šalinti, įskaitant ir dabartinės finansinės procedūros supaprastinimą skiriant pagalbą žemės drebėjimų atveju;
14. pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią žemės drebėjimų padariniams bei juos likviduoti ir remti atitinkamas draudimo sistemas, būtina pasinaudoti ir kitais turimais ištekliais, pvz., regionine valstybės pagalba ir Europos investicijų banko paskolomis;
15. ragina taikyti priemones, kurias naudojant būtų koordinuojami Bendrijos, nacionalinių, regionų ir vietos veikėjų veiksmai, vadovaujantis minėtojo M. Barniero pranešimo principais; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, remiantis privaloma koordinavimo sistema prevencijos, krizių valdymo ir apsaugos priemonių srityse, įskaitant stebėsenos ir išankstinio perspėjimo mechanizmus, duomenų bazes ir keitimąsi pažangiąja patirtimi; siekiant palengvinti šį procesą, ragina valstybes nares sukurti vienodą ir koordinuotą civilinės saugos valdymo sistemą;
16. dar kartą pasisako už Europos civilinės saugos pajėgų įsteigimą ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;
17. pažymi, kad Europos civilinės saugos pajėgos bus naudingos tik tuo atveju, jei bus patobulintos nacionalinės civilinės saugos sistemos ir užtikrintas geresnis valstybių narių veiksmų koordinavimas;
18. pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir taip pat su kitomis trečiosiomis šalimis, kurios susiduria su didele žemės drebėjimų grėsme, ypač su tomis, kurios turi techninių šios srities žinių;
19. ragina Komisiją įvertinti esamas prevencijos, valdymo ir civilinės saugos priemones, naudojamas stichinių nelaimių srityje ir įgyvendinamas įvairiose ES politikos srityse (aplinkos apsaugos, sanglaudos politikos, mokslinių tyrimų ir kt.), ir siūlo sukurti centralizuotą prevencijos ir valdymo priemonę, siekiant supaprastinti ir pagerinti koordinavimą;
o
o o
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Regionų komitetui.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įžanga
Žemės drebėjimai yra viena iš pavojingiausių ir daugiausia žalos padarančių gamtos nelaimių, dėl kurių visame pasaulyje žūsta daug žmonių ir patiriama didžiulė žala ūkiui. Nustatyta, kad dvidešimtame amžiuje per žemės drebėjimus žuvo 1,5 milijono žmonių ir tik per pastaruosius 25 metus dėl jų patirta 75 milijardų eurų žala.
Priešingai negu daugelis mano, didesni žemės drebėjimai dažnai vyksta ir ES. Daugeliui šalių ir regionų, ypač Pietų Europoje ir Viduržemio jūros regione, gresia didelis žemės drebėjimų pavojus. Be to, daugelis ES kaimyninių šalių, t. y. šalys kandidatės, Europos kaimynystės politikos šalys ir ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės šalys, susiduria su dideliu seisminiu aktyvumu. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad dvidešimtame amžiuje Italijoje žuvo 128 000 žmonių, Turkijoje - 99 000, buvusioje Sovietų Sąjungoje - 78 000, Graikijoje - 6 600, Rumunijoje - 2 600 ir Alžyre - 5 300.
Aišku, kad žemės drebėjimai daro skaudų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį regionų ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Jų neigiami padariniai veikia infrastruktūrą, užimtumą, gamtos ir kultūros paveldą, aplinką ir turizmą. Taigi žemės drebėjimai apskritai daro neigiamą poveikį regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai.
Vis dėlto, nors įvairių Europos regionų ekonomika ir visuomenės yra skaudžiai nukentėjusios nuo žemės drebėjimų, jie nėra gavę jokios pagalbos iš ES. Nuo žemės drebėjimų nukentėjusių sričių regionų ir vietos valdžios institucijų atstovams ir didelėms visuomenės grupėms skaudu, kad ES imasi mažai veiksmų seisminės saugos srityje ir nepakankamai jautriai žiūri į šią problemą. Daug ką parodo faktas, kad priešingai negu kitų gamtos nelaimių (pvz., potvynių ir gaisrų) atvejais Solidarumo fondu buvo pasinaudota tik vieną kartą siekiant kompensuoti žemės drebėjimų aukoms patirtą žalą.
Taigi pranešėjas mano, kad reikia imtis reglamentavimo ir finansinių priemonių siekiant suaktyvinti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią žemės drebėjimų padariniams bei juos likviduoti ir pagerinti su žemės drebėjimais susijusias problemas sprendžiančių ir visuomenei informaciją teikiančių institucijų veiklos koordinavimą.
A. Sėkmingas žemės drebėjimų valdymas vykdant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią žemės drebėjimų padariniams, reaguoti į žemės drebėjimus ir kompensuoti žalą
Sėkmingi veiksmai gamtos nelaimių atvejais visų pirma priklauso nuo teisingo visų su tuo susijusių pavojų įvertinimo ir visų galimų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią žalingam gamtos nelaimių poveikiui ir jį sumažinti . Neturint vienodos strategijos kiekvienos gamtos nelaimės, turinčios savo ypatybes, atžvilgiu priemonės, kurių imamasi nelaimių padariniams likviduoti, bus palyginti neveiksmingos ir jas nepakankamai supras susijusios institucijos ir nukentėję gyventojai. Taigi pranešėjas reikalauja, kad Komisija nedelsdama parengtų komunikatą, kuriame būtų įvertinami žemės drebėjimų keliami pavojai ir siūlomos priemonės, būtinos imantis veiksmų žemės drebėjimų atvejais, kaip tai buvo neseniai padaryta, pavyzdžiui, potvynių klausimu.
Be to:
Prevencijos priemonės
1. Viena iš esminių priemonių (remiamasi nuo aktyvios seisminės veiklos kenčiančių valstybių, pvz., Japonijos, patirtimi) yra pradėti visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas visoje ES. Norint sėkmingai likviduoti žemės drebėjimo padarinius ir mažinti jų žalingą poveikį labai svarbu užkirsti kelią panikai ir užtikrinti, kad visuomenė tinkamai reaguotų. Šios visuomenės informavimo kampanijos neturėtų būti vykdomos tik regionų, kuriems gresia žemės drebėjimų pavojus, piliečių atžvilgiu, bet turėtų būti vykdomos ir visos Europos piliečių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ES raisons d’être yra piliečių judumo skatinimas, labai tikėtina, kad kiekvienas iš mūsų kada nors gyvenime atsidurs žemės drebėjimo vietoje.
2. Būtina užtikrinti valstybių narių kompetentingų techninių įstaigų, įskaitant regionų ir vietos lygmens, atstovų ir visų su žemės drebėjimais susijusių specialistų švietimą ir mokymą Taigi pageidautina, kad remiant Europos socialiniam fondui būtų nuolat skleidžiama ir keičiamasi pažangiąja patirtimi.
3. Žemės drebėjimai yra gamtos reiškinys ir jų iki šiol mes negalima išvengti. Vis dėlto turėdami technologijas mes galime užkirsti kelią ir sumažinti jų daromą žalą. Tik reikia nemažai investuoti į naujų technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą. Bendriems žemės drebėjimų tyrimams jau skiriama lėšų pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programą 2007-2013 m. Pranešėjas mano, kad valstybės narės savo ruožtu turėtų skirti finansavimą tokiems tyrimams, kad, derinant veiksmus, būtų pasiekta daugiau rezultatų. Žinoma, esama ir teigiamo šio reiškinio aspekto: imantis tinkamų veiksmų ir teikiant pagalbą šios srities žinios gali tapti eksportuojama preke ir net paskatinti ekonomikos konkurencingumą ir užimtumą. Pranešėjas ragina Komisiją padėti parengti Europos žemės drebėjimų tyrimų darbotvarkę įtraukiant į ją seismiškai aktyvias sritis, kurios kaip laboratorijos po atviru dangumi gali taip pat gauti naudos iš savo gamtinio trūkumo.
4. Pagal mokslo specialistus seisminis įvertinimas ir, jei reikia, strateginės reikšmės pastatų ir infrastruktūros patobulinimas turi būti laikomi svarbiausiomis prevencinėmis priemonėmis ES. Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų atlikti geografinių zonų, iš pradžių vidutinio ir didelio seisminio aktyvumo zonų, įvertinimą siekiant klasifikuoti pastatus pagal bendrą prioritetų sąrašą. Sakydamas „strateginės reikšmės pastatai ir infrastruktūra“ pranešėjas iš tikrųjų turi omeny civilinei saugai ir visuomenei svarbius pastatus ir infrastruktūrą, pvz., ligonines, elektrines, energijos gamybos įrenginius ir tinklus, tiltus, telekomunikacijų tinklus, mokyklas ir kitus visuomeninius pastatus. Be to, panašiai apsaugoti turi būti didelę istorinę, kultūrinę, turistinę ir taip pat ekonominę reikšmę daugeliui ES regionų turintys senoviniai pastatai ir paminklai. Turėtume išsiaiškinti, ką Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis galima padaryti siekiant patobulinti seisminio poveikio minėtiesiems pastatams prevencijos priemones. Jūsų pranešėjas ypač pabrėžia, kad reikia išsiaiškinti, ar galima Eurocode 8 normas (jos susijusios su statybų seismiškai aktyviose vietoje standartais) taikyti seniems, o ne tik naujiems pastatams, kurių atžvilgiu taikomas atskiras įpareigojimas.
Atsakomieji veiksmai
1. Europos Sąjunga netrukus turės patobulintą Bendrijos civilinės saugos mechanizmą. Pranešėjas ragina Komisiją ir valstybes nares taikant šį mechanizmą ypač atkreipti dėmesį į žemės drebėjimų klausimą. Jis taip pat ragina ypač atsižvelgti į žemės drebėjimų klausimą vykdant visas atitinkamas Bendrijos priemones. Pavyzdžiui, turi būti atsižvelgta į klausimą, ar ES stebėsenos ir informacijos centras pakankamai rūpinasi žemės drebėjimų problema ir ar reikia teikti tolesnę pagalbą siekiant stiprinti išankstinio perspėjimo priemones.
2. Norint imtis veiksmų siekiant įveikti žemės drebėjimų sukeltas nelaimes reikia priimti techninį protokolą dėl bendrų Sąjungos veiksmų, kuriame būtų pabrėžiamas galimas įvairių nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo ir nurodoma, kaip užtikrinti veiksmingą reikšmingų infrastruktūros objektų apsaugą. Galbūt įvykus nelaimei skubiausiai reikia imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti prieinamumą prie telekomunikacijų infrastruktūros, energijos tinklų, ligoninių, tiltų, uostų, oro uostų ir kt. Taigi skubiai būtina surašyti visų galimų veiksmų įvykus žemės drebėjimui planus ir įvertinti galimą žemės drebėjimų poveikį.
Kompensavimo priemonės
Veiksmingos ir greitos priemonės, kuriomis siekiama likviduoti neišvengiamus padarinius, ypač svarbios nustatant, per kiek laiko regionas atsigaus pom žemės drebėjimo. Tai ypač taikytina regionams, kurių padėtis nepalanki, pvz., konvergencijos tikslo regionams, mažo gyventojų tankumo ar mažėjančio gyventojų skaičiaus regionams ir kalnuotiems, salų, pasienio, nutolusiems ir atokiems regionams. Žemės drebėjimas tokiuose regionuose, turinčiuose savų ypatybių, gali smarkiai trukdyti jų vystymuisi ar lemti dar prastesnę nei anksčiau padėtį.
Ypač svarbu, kaip greitai valstybės narės imsis veiksmų žemės drebėjimo padariniams likviduoti ir ar solidari su nukentėjusiomis sritimis bus Bendrija (žr. B pastraipą).
B. Finansavimas
1. Įgyvendinant naująją civilinės saugos finansinę priemonę (žr. ankstesnę pastraipą) ypač svarbu atsižvelgti į žemės drebėjimų problemą.
2. Jūsų pranešėjas mano, kad vykdant sanglaudos politiką ateityje reikia ypač atsižvelgti į žemės drebėjimų padarinius. Jis siūlo, kad ateityje vykdant sanglaudos politiką infrastruktūros projektai būtų finansuojami laikantis visų būtinų ir tarptautiniu mastu pripažintų seisminės saugos taisyklių.
3. Atrodo, kad Taryba nepagrįstai atidėliojo Solidarumo fondo pataisymus. Reikia ištaisyti šią padėtį užtikrinant, kad šia priemone ateityje būtų galima veiksmingai, lanksčiai ir greitai pasinaudoti siekiant likviduoti gamtos nelaimių, įskaitant ir žemės drebėjimus, padarinius. Dėl nelankstumo, ypač finansavimui tinkamų terminų ir veiksmų klausimu, iš esmės nepaisoma žemės drebėjimų aukų poreikių (kaip minėta anksčiau, žemės drebėjimų atvejais šiuo fondu buvo pasinaudota tik vieną kartą).
4. Be neatidėliotinos pagalbos Komisija taip pat turėtų skatinti ir kitus finansavimo būdus, pvz., regioninę valstybės paramą ir Europos investicijų banko paskolas. Tik šitaip bus įmanoma užtikrinti pakankamus išteklius visapusiškai kovojant su sudėtiniu žemės drebėjimų reiškiniu.
C. Koordinavimas
1. Iš bendros patirties matyti, kad kovojant su gamtos nelaimėmis labiausiai stokojama gero Bendrijos, nacionalinių, regionų ir vietos lygmens institucijų (priešgaisrinių tarnybų, greitosios pagalbos tarnybų, policijos, kalnų gelbėjimo komandų ir jūros bei kasyklų gelbėjimo tarnybų) koordinavimo, bendradarbiavimo ir lankstumo. Buvusio Komisijos nario Michelio Barniero 2006 m. gegužės mėn. pateikti pasiūlymai yra radikalūs, tačiau grindžiami esminiais ES solidarumo iš Europos sambūvio teikiamos naudos principais.
Pranešėjas mano, kad ir pageidautina, ir įmanoma, jog kiekviena valstybė narė (arba kai kuriais atvejais regionas) sukurtų ir patobulintų konkrečios srities įrangą ir technines žinias, kurios galėtų būti „paskolintos“ kitai valstybei narei ar regionui, kuriems jų reikia. Sutelkime mūsų jėgas mažesniais ištekliais siekdami geresnių rezultatų.
Pranešėjas ragina valstybes nares koordinuojant veiksmus įsteigti centrines civilinės saugos tarnybas, kurios padėtų vykdyti koordinavimą, nuoširdžiai pritaria Europos civilinės saugos pajėgų sukūrimui ir ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti teisėkūros pasiūlymą.
2. Norint veiksmingai valdyti žemės drebėjimus nepakanka tik Europos lygmens koordinavimo veiksmų. Taip pat reikia bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač su kaimyninėmis šalimis, kenčiančiomis nuo seisminio aktyvumo. Bendradarbiaujama galėtų būti įvairiais lygmenimis: iš pradžių turėtų būti perduodamos technologijos ir keičiamasi pažangiąja patirtimi su šalimis, plėtojančiomis kompetenciją šioje srityje. Antra, turėtų būti plėtojamas techninis bendradarbiavimas siekiant kiek galima veiksmingesnių atsakomųjų veiksmų žemės drebėjimų atvejais.
3. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad esama daugybė įvairių ES politikos krypčių (aplinkos, sanglaudos politikos, mokslinių tyrimų ir kt.) skatinamų gamtos nelaimių prevencijos, valdymo ir civilinės saugos priemonių, pranešėjas mano, kad Komisija turėtų suvienyti visas esamas priemones. Jeigu įvertinimo metu paaiškės, kad tai būtina, pranešėjas siūlo, kad siekiant supaprastinti teisės aktus ir pagerinti koordinavimą turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti centralizuotą gamtos nelaimių, įskaitant žemės drebėjimus, prevencijos ir valdymo priemonę.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
4.10.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
39 0 1 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Wolfgang Bulfon, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Marian Harkin, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Markus Pieper, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Emanuel Jardim Fernandes, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Miloslav Ransdorf, Toomas Savi, Richard Seeber, Nikolaos Vakalis |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Mariela Velichkova Baeva, Zbigniew Zaleski |
||