PRANEŠIMAS dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo
26.10.2007 - (2007/2088(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjai: Charles Tannock, Raimon Obiols i Germà
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos 2006 m. gruodžio 4 d. pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo (SEC(2006)1504/2, SEC(2006)1505/2, SEC(2006)1506/2, SEC(2006)1507/2, SEC(2006)1508/2, SEC(2006)1509/2, SEC(2006)1510/2, SEC(2006)1511/2, SEC(2006)1512/2),
– atsižvelgdamas į bendrai patvirtintus veiksmų planus su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova ir Ukraina, taip pat su Egiptu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestina ir Tunisu,
– atsižvelgdamas į Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), glaudžiai susijusią su bendrai patvirtintų veiksmų planų įgyvendinimu, kuri pakeičia pagal TACIS ir MEDA skirtą techninę paramą,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 21 d. Komisijos neoficialų dokumentą „Ką Europos Sąjunga galėtų suteikti Baltarusijai?“,
– atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kuri buvo patvirtinta 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryboje,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl EKP stiprinimo ( COM(2006)0726),
– atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 14–15 d.[1] ir 2007 m. birželio 21–22 d.[2] besirinkusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusių valstybių narės išvadas ir į pirmininkavusios Vokietijos 2007 m. birželio 15 d. pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas dėl platesnės Europos ir EKP, ypač į 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją[3],
– atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl ES kaimyninių šalių ir regionų,
– atsižvelgdamas į EP rezoliucijas dėl kaimynystės politikos ir ES plėtros strategijos,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas, t. y. 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Šiaurės aspekto ateities[4] ir 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Baltijos jūros regiono strategijos formuojant Šiaurės dimensiją[5],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymo programos ataskaitą apie arabų šalių žmonių vystymąsi,
– atsižvelgdamas į Komisijos surengtą ir 2007 m. rugsėjo 3 d. įvykusią Europos kaimynystės politikos konferenciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6‑0414/2007)
A. kadangi saugumo, demokratinio stabilumo ir gerovės įtvirtinimas ir gero valdymo bei pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms skatinimas ES kaimyninėse šalyse yra ypač svarbus viso Europos žemyno stabilumui ir gerovei,
B. kadangi EKP išlieka pagrindiniu ES užsienio politikos prioritetu,
C. kadangi EKP ir toliau turėtų būti atskirta nuo plėtros proceso; kadangi dalyvavimas EKP neužkerta kelio Rytų Europos kaimyninių šalių, kurios aiškiai priskiriamos Europos šalims, bet kokiai ilgalaikei perspektyvai, susijusiai su galima naryste ES; kadangi EKP visoms atitinkamoms šalims suteikia galimybę glaudžiau integruotis su ES,
D. kadangi, nepaisant sėkmingai pradėtų reformų darbotvarkių keliose kaimyninėse šalyse, dar nepasiteisino lūkesčiai, kad EKP paskatins ir sustiprins EKP šalių vyriausybių įsipareigojimus imtis politinių ir ekonomikos reformų,
E. kadangi reikia daugiau iniciatyvų, kurios motyvuotų partnerius siekti reformų pažangos; kadangi EKP turi būti labai sustiprinta, kad skatintų šį procesą, įskaitant pakankamų finansinių išteklių skyrimą deklaruotiems užmojams ir tikslams pasiekti,
F. kadangi atviri ir įsisenėję konfliktai vis dar yra didelė kliūtis netrukdomai įgyvendinti pagrindinius EKP tikslus; kadangi stabilumą galima pasiekti tik visapusiškai ir ilgam laikui išsprendus esamus konfliktus,
G. kadangi ES politikos Pietų Kaukazo valstybėse ir ES požiūrio į Juodosios jūros regioną aspektai išnagrinėti atskiruose Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto parengtuose pranešimuose,
1. visiškai remia pagrindinius EKP tikslus siekiant sustiprinti gerovės, stabilumo ir saugumo žiedą, plėtoti glaudžius ryšius su mūsų kaimyninėmis šalimis ir tarp jų ir įpareigoti šias šalis vykdyti demokratines reformas, remiantis pagarba žmogaus teisėms, teisine valstybe, geresniu valdymu ir ekonomine bei socialine plėtra; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti lygių teisių skatinimui, pirmiausia moterų teisėms, tačiau ir mažumoms, taip pat kaimyninių šalių sugebėjimui taikiai įveikti etninius, religinius ar socialinius konfliktus;
2. išreiškia abejonę dėl EKP geografinių ribų prasmingumo, kadangi jos apima geografiškai ir kultūriškai europietiškas šalis ir neeuropietiškas Viduržemio jūros regiono šalis; tačiau pažymi, kad šiuo metu nerealu tikėtis esminių šio visa apimančio politikos pagrindo pokyčių; taigi pabrėžia, kad reikia labiau stengtis apibrėžti bendrus ir daugiašalius šios politikos tikslus bei priemones, kad ES ir kaimyninės šalys galėtų spręsti bendrus uždavinius, ir kartu atsižvelgti į skirtingas atitinkamų regionų ir šalių sąlygas bei ypatybes;
3. todėl pasisako už tai, kad bendrai įgyvendinant politiką kuo labiau būtų atsižvelgta į visų EKP šalių skirtumus siekiant užtikrinti tinkamiausias ir realiausias vidutinės trukmės ir ilgalaikes reformų iniciatyvas bei sustiprinti šių visuomenių įsipareigojimus modernizacijos procesui ir bendradarbiavimui bei integracijai su ES;
4. pažymi, kad EKP įtvirtintos sąlygos remiasi plėtros patirtimi; mano, kad šios sąlygos, jeigu jos bus vertinamos teigiamai ir diferencijuojamos pagal atitinkamos šalies ypatybes ir poreikius ir jeigu bus sukurta vizija, kurios visiems politiniams, instituciniams ir ekonominiams aspektams pritars partneriai, galėtų būti tinkama paskata suartėjimo su ES reformų procesui EKP šalyse paspartinti;
5. griežtai pabrėžia, kad pagarba universalioms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra pagrindinis ES politikos principas; pažymi, kad, nepaisant šalių partnerių vyriausybių noro bendradarbiauti ir vadovautis šiomis vertybėmis, visose EKP šalyse turi būti tvirtai remiama pilietinė visuomenė ir skatinamas jos dalyvavimas bei pagrindinis vaidmuo reformų ir demokratizacijos procese bei remiama laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos plėtra; ragina Komisiją derėtis su visomis EKP šalimis dėl žmogaus teisių pakomitečių steigimo, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą politinį dialogą;
6. pabrėžia, kad ES svarbu stiprinti ryšius su EKP šalių parlamentais, politinėmis partijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kitais dalyviais siekiant jų dalyvavimo plėtojant ir įgyvendinant veiksmų planus; todėl ragina periodiškai rengti partnerystės forumus;
7. pabrėžia, kad svarbu skatinti išsamų pilietinės visuomenės dialogą ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius, kurie padeda gerinti ES ir EKP šalių visuomenių tarpusavio supratimą ir atskleidžia bendradarbiavimo naudą abiem pusėms; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas studentų, kultūriniams ir mokslinių tyrimų mainams; atsižvelgdamas į tai pritaria Komisijos iniciatyvai padaryti prieinamas EKP šalims Bendrijos agentūras ir programas ir ypač remia tolesnį visų EKP šalių dalyvavimą Erasmus Mundus programoje;
8. ragina Komisiją ir nacionalinės, regionų bei vietos valdžios institucijas kurti miestų ir regionų partnerystės programas ir teikti deramą paramą įgyvendinant šias programas siekiant stiprinti vietos ir regionų administracijų pajėgumus kaimyninėse šalyse bei paskatinti pilietinės visuomenės mainų programas ir mažos apimties projektus;
9. pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus siekdamos, kad EKP būtų tvari ir sėkminga; ragina ES valstybes nares savo politiką EKP šalyse kuo labiau suderinti su EKP Šalies strategijos dokumentuose išdėstytais prioritetais ir taip užtikrinti politikos suderinamumą, nuoseklumą ir papildomumą;
10. pasisako už tai, kad būtų gilinamas nuolatinis daugiašalis politinis ES ir EKP šalių dialogas; džiaugiasi, kad Ukraina, Moldova, Gruzija ir Armėnija prisijungė prie daugelio ES BUSP deklaracijų ir pozicijų, pritaria sprendimui į jas įtraukti ir Azerbaidžaną; yra įsitikinęs, kad visoms kitoms EKP šalims turėtų būti sudaryta galimybė tokiu būdu prisijungti prie ES užsienio politikos;
11. pritaria ilgesnio laikotarpio tikslui sukurti laisvosios prekybos zoną, apimančią visas kaimynines šalis, kaip nurodyta Komisijos komunikate; pritaria deryboms dėl dvišalių plataus masto laisvosios prekybos susitarimų tarp ES ir atitinkamos EKP šalies, kuri įgyvendindama reguliavimo reformas apimtų ne tik tarifus, bet ir paslaugas bei investicijų apsaugą; pabrėžia, kad derantis dėl šių susitarimų vertėtų atsižvelgti į socialinio ir ekologinio poveikio įvertinimą; apgailestauja, kad ES iki šiol mano, kad neįmanoma atverti rinkos gaminiams, kuriuos kaimyninės šalys gali teikti ypač konkurencingomis kainomis ir kurių kokybė atitinka ES standartus;
12. remia daugiašalio ES ir jos partnerių bendradarbiavimo plėtrą atskiruose sektoriuose, pasinaudojant esamais regioniniais ir pasienio ryšiais aplinkos, energetinio saugumo, kultūros, transporto ir sienų bei migracijos valdymo srityse; pasisako, kur įmanoma, už derybas dėl teisiškai įpareigojančių ir įgyvendinti bendrą politiką padedančių susitarimų atskiruose sektoriuose; ypač pabrėžia investicijų svarbą siekiant išplėsti Europos energetikos ir transporto tinklus į EKP šalis;
13. pabrėžia, kad reikia pasinaudoti esamomis daugiašalėmis organizacijomis ir stiprinti Europos Sąjungos ir EKP šalių sąveiką; ypač pabrėžia Europos Tarybos ir ESBO vaidmenį žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo įgyvendinimo priežiūros srityse;
14. pasisako už tai, kad su visomis EKP šalimis būtų deramasi dėl susitarimų dėl vizų supaprastinimo ir readmisijos; pabrėžia būtinybę gerinti EKP šalių gebėjimus valdyti migracijos srautus, veiksmingai kovoti su nelegalia migracija ir užtikrinti, kad būtų gerbiami tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisėms; ragina valstybes nares, ES ir visas EKP šalis pradėti aktyviau bendradarbiauti kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, prekybos žmonėmis ir narkotikais srityje; remia kaimyninių šalių dalyvavimą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) ir Europos policijos biuro (Europolo) veikloje; pabrėžia, kad įgyvendinant susitarimus dėl readmisijos būtų visiškai laikomasi negrąžinimo principo ir užtikrinama galimybė pasinaudoti sąžininga prieglobsčio prašymo procedūra; ragina Komisiją veiksmingai prižiūrėti, kaip elgiamasi su asmenimis, sugrąžintais pagal susitarimus dėl readmisijos, sudarytus su EKP šalimis, ypač esant grąžinimo „kaskadomis“ tikimybei;
15. primena, kad Europos kaimynystės politika yra puikus regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo pagrindas; ragina stiprinti regioninį bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais, ypač bendradarbiavimą sienų valdymo, migracijos ir prieglobsčio, kovos su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, neteisėta imigracija, terorizmu, pinigų plovimu ir narkotikų prekyba srityse, taip pat policijos ir teismų bendradarbiavimą; mano, kad regioninį bendradarbiavimą šiais klausimais būtų galima plėtoti remiantis patirtimi, įgyta, inter alia, per „Söderköpingo procesą“, šio proceso šalys yra Baltarusija, Moldova ir Ukraina, o iš ES pusės – Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Švedija;
16. prašo valstybes nares kuo skubiau pagerinti vizų tvarkymą, kad būtų lengviau judėti ir būtų paprasčiau ir pigiau teisėtai keliauti į ES, ypač studentams, mokslininkams, verslininkams ir pilietinės visuomenės atstovams; ragina valstybes nares veiksmingai spręsti konsulinėse tarnybose kylančias problemas; ragina įsteigti bendrus Šengeno prašymų išduoti vizą centrus EKP šalyse;
17. ragina valstybes nares reikiamais atvejais pradėti derybas dėl dvišalių susitarimų su EKP šalimis sudarymo siekiant įgyvendinti vietinio eismo per sieną režimą, numatytą 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1931/2006, nustatančiame vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiančiame Šengeno konvencijos nuostatas[6];
18. susidomėjęs pritaria Komisijos pasiūlymui parengti galimybių tyrimą dėl galimo „Kaimynystės energetikos susitarimo“ ir šiuo tikslu ragina EKP valstybes nares laikytis tarptautinės teisės ir pasaulio rinkose prisiimtų įsipareigojimų;
19. pasisako už geresnį ES ir JAV dialogą ir bendrų veiksmų koordinavimą siekiant bendrų tikslų, pvz., demokratijos skatinimo, energetinio saugumo didinimo ir regioninio saugumo ES kaimyninėse šalyse stiprinimo, ir už tai, kad šių bendrų veiksmų būtų daugiau;
20. pabrėžia būtinybę skirti pakankamą finansavimą ir glaudžiai koordinuoti veiklą su kitomis finansinėmis institucijomis siekiant sėkmingai įgyvendinti kaimynystės politiką ir laikosi nuomonės, kad per 2008–2009 m. numatytą 2007–2013 m. finansinės programos peržiūrą turi būti pasinaudota galimybe padidinti finansavimą EKPP; teigiamai vertina Kaimynystės investicijų priemonės panaudojimą – ji padės sutelkti lėšas EKP partneriams; pabrėžia būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp EKP Rytų ir Pietų, atspindinčią ES užmojus ir tikslus tuose regionuose, ankstesnės paramos veiksmingumą ir atitinkamo regiono gyventojų skaičių;
21. ragina Komisiją koordinuoti finansinius išteklius ir analitinius politinius gebėjimus su tarptautinių finansinių institucijų (EIB, EPRB, Pasaulio banku) ištekliais ir gebėjimais, kad būtų bendradarbiaujama numatant ir skatinant reformas pagal Europos kaimynystės politikos veiksmų planus;
22. teigiamai vertina motyvuojančią valdymo priemonės koncepciją, kurioje numatyta teikti papildomą finansinę paramą geriausių rezultatų pasiekusioms šalims; reikalauja, kad valdymo priemonė būtų atlygis už tikrą pažangą, kurios buvo pasiekta žmogaus teisių ir demokratinio valdymo srityse, būtų pagrįsta skaidriu skirstymo kriterijumi ir būtų naudojama toliau remti reformų procesą;
23. rekomenduoja nuolat budriai kovoti su korupcija pačiose šalyse – pagal šios kovos rezultatus reikėtų nustatyti paramos dydį;
Rytų Europos kaimyninės šalys
24. pažymi, kad demokratinių principų besilaikančios ir teisinės valstybės principu besivadovaujančios kaimyninės šalys, kurias vienareikšmiškai galima laikyti Europos šalimis, pagal ES sutarties 49 straipsnį iš esmės gali paduoti paraišką tapti ES narėmis ir kad bendro Europos proceso greitis ir išsamumas turi kuo labiau atitikti galimybes šalyse partnerėse ir ES įvykdyti atitinkamas reformas ir stojimo sąlygas (Kopenhagos kriterijus);
25. šiuo atžvilgiu pakartoja 2007 m. liepos 12 d. Europos Parlamento rekomendacijoje[7] išdėstytą požiūrį, kad dabartinės derybos su Ukraina turėtų baigtis asociacijos susitarimo sudarymu, kuris veiksmingai ir patikimai prisidėtų prie europinės Ukrainos perspektyvos ir sudarytų galimybes pradėti atitinkamą procesą, įskaitant narystės ES galimybę; mano, kad atitinkamo požiūrio turėtų būti laikomasi santykiuose su Moldova, kadangi iš pradžių numatytas dešimties metų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo galiojimo periodas baigiasi 2008 m. birželio mėn.;
26. teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pakviesti Baltarusiją kaip stebėtoją dalyvauti 2007 m. rugsėjo 3 d. EKP konferencijoje, tačiau išreiškia didelį susirūpinimą, kad Baltarusijos vyriausybė nepateikė teigiamo atsakymo į 2006 m. neoficialiame dokumente Komisijos parengtą sąlyginio bendradarbiavimo pasiūlymą; smerkia vienintelėje mirties bausmę dar taikančioje Europos šalyje Baltarusijoje ir toliau vykdomas egzekucijas ir kitus Baltarusijos valdžios institucijų toliau vykdomus pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimus ir ragina jas išlaisvinti visus politinius kalinius ir nutraukti bet kokią demokratinių jėgų priespaudą, kad Baltarusijos žmonės galėtų mėgautis laisve, demokratija ir gerove bei kitomis galimybėmis, kurias atveria glaudesnė integracija su ES; pažymi, kad ES turėtų skubiai suteikti veiksmingesnę paramą pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai ir demokratijos, teisinės valstybės principo bei universalių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių besilaikančioms politinėms partijoms; tvirtai ragina Baltarusiją pirmiausia paskelbti moratoriumą mirties bausmei, o vėliau ją visiškai panaikinti ir ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą, Europos žmogaus teisių konvenciją ir atitinkamus jos protokolus; ragina Komisiją veiksmingiau pasinaudoti EIDHR ir užtikrinti, kad Baltarusijos vyriausybė negalėtų ES suteikiamomis finansinėmis priemonėmis pakenkti Baltarusijos piliečiams ir pilietinei visuomenei;
27. ragina Komisiją skatinti žmonių tarpusavio ryšius mažinant dabartinę baltarusiams, ypač studentams, mokslininkams ir pilietinės visuomenės atstovams, taikomą vizų kainą siekiant ją suderinti su kitose EKP šalyse, pvz., Rusijoje ir Ukrainoje, nustatyta kaina;
28. mano, kad Baltarusija turės tokį pat polinkį į Europą ir tokias pat europines perspektyvas kaip Ukraina ir Moldova, jeigu tik įgyvendins demokratiją, laikysis pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ir labiau laikysis teisinės valstybės principo;
29. yra įsitikinęs, kad turi būti suformuotas motyvaciją skatinantis pagrindas ir nustatyti vidutinės trukmės įgyvendinimo tikslai remiantis naujais asociacijų susitarimais, kurie bus sudaryti su EKP šalimis, gerbiančiomis pagrindines Europos vertybes, norinčiomis glaudžiau integruotis su ES ir demonstruojančiomis realų EKP veiksmų planų įgyvendinimą;
30. mano, kad šiuose susitarimuose turėtų būti numatytas dvišalių santykių su ES vystymas, kuris būtų įgyvendinamas atskirais etapais, derantis dėl konkrečių sąlygų ir grafikų, įskaitant privalomas įgyvendinimo gaires, kurios būtų nurodytos bendrai priimtuose veiksmų planuose, ir vykdant nuolatinę stebėseną; pakartoja savo ankstesnį pasiūlymą pagal galimą „Europos ekonominę erdvę plius“ plėtoti plataus masto laisvosios prekybos susitarimus su šalimis, kurias vienareikšmiškai galima laikyti Europos šalimis;
31. palankiai vertina susitarimus su Ukraina dėl vizų supaprastinimo ir readmisijos bei šio proceso inicijavimą su Moldova ir ragina sudaryti tokius susitarimus su Pietų Kaukazo šalimis; yra įsitikinęs, kad ilgainiui turi būti numatyta bevizio režimo perspektyva, nurodant konkrečius žingsnius, būtinus beviziam režimui pasiekti; pabrėžia, kad reikia skubiai sudaryti Gruzijos ir ES susitarimą dėl vizų supaprastinimo, nes Gruzija padarė pažangą vykdydama reformas, o ES ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl vizų turi nenumatytą neigiamą poveikį konfliktų sprendimo procesui nuo Gruzijos bandančiuose atsiskirti Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose; ragina įgyvendinti veiksmingas priežiūros priemones, ypač skirtas kontroliuoti, ar laikomasi asmenų, kuriems taikomi susitarimai dėl readmisijos, pagrindinių žmogaus teisių; pabrėžia, jog svarbu turėti deramas garantijas, kad asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, bus suteikta galimybė pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra, ypač tais atvejais, kai pasienio regionuose sulaikytiems asmenims taikomos „pagreitintos readmisijos procedūros“, kaip numatyta susitarime dėl readmisijos su Ukraina ir pasiūlyme dėl susitarimo dėl readmisijos su Moldova;
32. pabrėžia, kad regione reikia intensyviau įgyvendinti esamus ES remiamus transporto projektus, ypač TRASECA transporto projektą, kuriuo išsamiai panaudojant atitinkamų šalių tranzito galimybes sujungiama Europa, Kaukazas ir Azija;
33. mano, kad turi būti siekiama laipsniškai integruoti ES rytų kaimynes į Europos energijos bendriją, ir ragina pirmiausia įgyvendinti energetikos sektoriaus reformas, laikantis atviros rinkos ekonomikos ir skaidrumo principų kainų, teisės naudotis tinklais ir energijos naudojimo efektyvumo atžvilgiu; teigiamai vertina pastangas įtraukti išorės energijos tiekimo saugumą į bendrą Europos užsienio politiką kaip vieną pagrindinių EKP aspektų;
34. pabrėžia politinio EKP aspekto svarbą; pasisako už didesnę ES paramą regioninio politinio bendradarbiavimo projektams, pvz., Demokratinio pasirinkimo bendrijai, GUAM ir JJEB siekiant veiksmingiau skatinti demokratiją, pasitikėjimą, daugiašalį bendradarbiavimą ir tvarų vystymąsi regione;
35. pabrėžia, kad ES turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant vadinamuosius įsisenėjusius konfliktus, inter alia, kurdama pasitikėjimo kūrimo programas, valdydama konfliktus ir rengdama švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės projektus atsiskyrusiose teritorijose; gerai įvertina ES PPM darbą Ukrainos ir Moldovos pasienyje; ragina Tarybą ir Komisiją aiškiai nurodyti, kad dalyvavimas EKP įpareigoja atitinkamas šalis palaikyti gerus kaimyniškus santykius ir kad norint visiškai išnaudoti EKP galimybes atitinkamos šalys privalo imtis naujų ir sąžiningų veiksmų, surasti ilgalaikius ir tvarius konfliktų regione sprendimo būdus ir susilaikyti nuo agresyvių pareiškimų, grasinimų ir veiksmų, galinčių toliau bloginti padėtį ir kenkti tarptautinės bendruomenės veiksmams;
36. ragina Ukrainą derinant pozicijas su ES BUSP deklaracijomis ir pozicijomis prisijungti prie ES vykdomų ribojimo priemonių, taikomų Moldovos Padnestrės regiono vadovybei ir taip iš esmės prisidėti prie taikaus Padnestrės konflikto išsprendimo;
37. teigiamai vertina pagal EKPP teikiamą paramą pasitikėjimo kūrimo priemonėms Gruzijoje ir nuo jos atsiskyrusiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose; prašo Komisijos ištirti galimybę vietos pasitikėjimo kūrimo ir vietos ekonomikos atkūrimo projektų forma teikti paramą Kalnų Karabachui siekiant padėti išspręsti ten tvyrantį konfliktą;
38. ragina Turkiją sukurti normalius diplomatinius ryšius su kaimynine Armėnija ir iš naujo atverti sausumos sieną – tai būtų viena iš pasitikėjimo skatinimo priemonių, būtinų siekiant ilgalaikės taikos ir regiono ekonominės integracijos; ragina Turkiją ir Armėniją pradėti atvirą diskusiją apie neišspręstus klausimus;
39. pabrėžia, kad Juodosios jūros regionui svarbu parengti subtiliai pritaikytą politiką, papildančią EKP, ir pabrėžia Turkijos ir Rusijos, kaip partnerių, svarbą rengiant perspektyvią strategiją tam regionui;
40. mano, kad svarbu stiprinti Europos Parlamento ir rytinės EKP regionų dalies šalių politinės partnerystės aspektą; todėl siūlo, vadovaujantis daugiašalių parlamentinių asamblėjų, kurios jau įkurtos dalyvaujant Europos Parlamentui ir kurioms priklauso Ukrainos, Moldovos, Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano parlamentai ir už demokratiją kovojantys stebėtojai iš Baltarusijos, pavyzdžiu, įkurti ES – kaimynystės – Rytų parlamentinę asamblėją (angl. EURO-NEST);
41. yra įsitikinęs, kad ši asamblėja suteiktų vertingą pagalbą įgyvendinant ir stiprinant EKP ir padidintų dvišalių tarpparlamentinių delegacijų darbo vertę sudarydama galimybes visoms suinteresuotoms šalims įtvirtinti bendradarbiavimą, solidarumą ir abipusį pasitikėjimą, spręsti įsisenėjusius regiono konfliktus, didinti nuolatinį daugiašalį dialogą bendro intereso klausimais, turinčiais aiškų regioninį aspektą, pvz., energetikos, aplinkos, kovos su terorizmu, migracijos valdymo, žmogaus teisių ir kitais klausimais;
42. džiaugiasi artėjančia parlamentine konferencija „Kartu ateinančiais 50 metų“, kurioje bus nagrinėjami Europos rytų kaimynystės politikos klausimai ir kuri vyks 2007 m. lapkričio mėn., kaip pirmuoju žingsniu teisinga kryptimi;
43. pabrėžia būtinybę, pasitelkiant strateginę ES ir Rusijos partnerystę, reikalauti, kad abiejų partnerių požiūris į kaimynystę remtųsi pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, tarptautinei teisei, demokratiniam pasirinkimui ir teisinei valstybei principais; ragina Rusijos institucijas prisiimti atsakomybę padedant atkurti EKP šalių teritorinį vientisumą, laikytis Rusijos įsipareigojimo ginti mažumas regionuose, kuriuose ji atlieka taikos palaikymo operacijas ir nesipriešinti galimam Europos dalyvavimui pilietinėse ir karinėse taikos palaikymo operacijose sprendžiant įsisenėjusius konfliktus regionuose, kaip reikalauja kai kurios suinteresuotos šalys; apgailestauja, kad energijos šaltiniai naudojami siekiant politinių tikslų; kviečia Rusiją pradėti konstruktyvų dialogą su ES ir mūsų bendrais kaimynais apie galimybes siekti glaudesnio daugiašalio bendradarbiavimo Juodosios jūros regione;
44. pritaria iniciatyvai strategiškai sustiprinti santykius su EKP Rytų šalimis, ypač Centrinės Azijos šalimis; šiuo atžvilgiu pažymi, kad būtų galima susieti EKP ir neseniai patvirtintą Centrinės Azijos strategiją; pabrėžia, kad atsižvelgiant į esminį Kazachstano politinį, ekonominį ir energetinį vaidmenį regione bei jo skirtingas ir sėkmingai veikiančias pasaulietiškas daugiatautes struktūras turėtų būti rimtai apsvarstyti būdai įtraukti jį į EKP su galimybe ateityje suteikti visateisės EKP šalies statusą, jeigu jis imsis plačių politinių reformų ir ypač daug dėmesio bus skiriama žmogaus teisių laikymuisi ir demokratijos principams;
45. primygtinai teigia, kad EKP įgyvendinimas turėtų ir toliau būti bendras visų ES valstybių narių politinis uždavinys; siūlo Komisijai atsižvelgti į unikalią XXI a. į ES įstojusių valstybių narių pereinamosios ekonomikos reformų patirtį ir toliau kurti bei tobulinti naujas dabar veikiančias sistemas, galinčias būti naudingas EKP šalims;
Viduržemio jūros regiono Pietų kaimyninės šalys
46. pažymi tvirtus ir ilgalaikius ES ir Viduržemio jūros regiono Pietų šalių ryšius ir pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas yra abiejų pusių interesas;
47. primena, kad Europos Sąjunga turi aktyviai remti ir skatinti reformas EKP Pietų šalyse, nes plataus masto politinių, ekonominių ir socialinių reformų galima nauda gerokai viršija jų sąnaudas; primena, kad kalbama apie laipsnišką procesą, kuris iš dalies priklauso nuo šalių partnerių įsipareigojimo lengvinti reformas;
48. ragina Komisiją išnagrinėti įvairius galimus naujus plataus masto susitarimus su EKP Pietų šalimis; pabrėžia, kad šiuose susitarimuose turi būti numatytos nuostatos dėl žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo; pažymi, kad šie dvišaliai susitarimai neturėtų užkirsti kelio gilesniam daugiašaliam bendradarbiavimui regione, ypač įgyvendinant Barselonos proceso tikslą sukurti laisvosios prekybos zoną; ragina valstybes nares apsvarstyti galimus būdus bendradarbiavimui stiprinti, įskaitant lankstesnį požiūrį į žemės ūkio ir darbo rinkų atvėrimą ateityje socialinės apsaugos ir nešališkumo požiūriu tinkamu būdu; ragina EKP Pietų šalis dar labiau siekti, kad būtų atvertos jų ekonomikos sistemos ir ekonominis reguliavimas būtų suderintas su atitinkamomis ES teisyno dalimis; pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono šalims reikia suteikti teisę kontroliuoti tempą, kuriuo atveriamos jų rinkos, ir reguliuoti savo vidaus ekonomikos ir socialinio vystymosi strategiją; mano, kad veiksmingiau panaudojus EKPP regioniniams projektams taptų įmanoma pagerinti padėtį ir pirmiausia skatinti tikrai integruotą regioninę ekonominė erdvę;
49. pakartoja, kad universalios žmogaus teisės yra ES vertybių pagrindas; apgailestauja, kad nors nuo Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės pradžios pasiekta pastebimos pažangos demokratijos ir žmogaus teisių srityje, šios pažangos nepakanka, todėl ragina Komisiją tęsti darbą su šių šalių vyriausybėmis, regioninėmis ir vietos savivaldos institucijomis bei pilietinės visuomenės atstovais; pabrėžia žodžio laisvės svarbą formuojant demokratinę kultūrą ir stiprinant pilietinę visuomenę; ragina Komisiją šioje srityje pradėti tikrus dialogus ir aktyviai plėtoti bendrą švietimo politiką ir programas siekiant skatinti tarpusavio supratimą, toleranciją ir moterų teises, ypač naujų kartų sąmonėje; todėl mano, kad pietų partneriai turėtų būti skaidresni ir palankiau nusiteikę pilietinės visuomenės įnašo atžvilgiu; tačiau yra įsitikinęs, kad dialogas žmogaus teisių klausimais neturėtų užkirsti kelio ES imtis viešos kritikos ir kitų priemonių, jeigu būtų rimtai pažeidžiamos pagrindinės teisės;
50. pripažįsta, kad aplinkybės kiekvienoje Pietų šalyje ir šių šalių interesai bei prioritetai skiriasi ir į šiuos skirtumus atsižvelgiama derantis dėl veiksmų planų ir juos įgyvendinant; pabrėžia būtinybę gilinti regioninį bendradarbiavimą remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partneryste (EVP); pabrėžia, kad EKP nepakeičia ir nekonkuruoja su EVP, tačiau šios dvi politikos kryptys papildo viena kitą sudarydamos galimybę daugiašalę Barselonos proceso koncepciją suderinti su dvišale perspektyva; ragina Komisiją plačiau informuoti ir paaiškinti EKP ir EVP tarpusavio ryšį šalims partnerėms ir Europos visuomenei;
51. pakartoja, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms reikia daugiau politinės valios aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktus, kad jie netrukdytų plėtoti EKP; pabrėžia, kad nebus įmanoma pasinaudoti visu EKP potencialu neišsprendus konfliktų, kurie apsunkina regioninį bendradarbiavimą arba padaro jį neįmanomą; pakartoja, kad prie konfliktų prevencijos prisidedanti EKP veikla turi būti stiprinama ir sutelkiama į pasitikėjimą formuojančias priemones, pvz., sienų valdymą, paramą taikinimo procesams nacionaliniu ir regioniniu ir vietiniu lygmenimis ir paramą pilietinės visuomenės organizacijoms; pabrėžia, kad valdymo priemonė atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant konfliktus ir užkertant jiems kelią; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtinas EKP ir kitų priemonių bei politinių klausimų nuoseklumas, tarpusavio papildomumas ir struktūrizuota konfliktų analizė bei sugebėjimas subtiliai į juos atsižvelgti kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint programas;
52. pakartoja, kad EKP ir EVP yra bendradarbiavimo visose srityse pagrindas; laikosi nuomonės, kad turėtų būti sudarytos galimybės suinteresuotoms šalims plačiau bendradarbiauti ir toks bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas; pastebi, kad svarstant naujas iniciatyvas, pagal kurias būtų siekiama sustiprinti bendradarbiavimą Viduržemio jūros regione, turėtų būti visais atvejais suteikiama naujų impulsų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystei, dėl to vertėtų rimtai apsvarstyti apribojimus ir sunkumus, su kuriais buvo susidurta pastaraisiais metais; atkakliai tvirtina, kad Viduržemio jūros regionas turėtų išlikti bendru visų valstybių narių politiniu rūpesčiu; primena Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos (EVPA) svarbą; pabrėžia, kad tikisi, jog bus įmanoma tai institucijai dalyvauti vertinant Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos raidą;
53. mano, kad svarbu užmegzti glaudesnius ryšius, net ir naujomis formomis, su mūsų kaimyninių šalių kaimynais, pvz., Golfo bendradarbiavimo tarybos šalimis;
Europos Parlamento vaidmuo
54. pakartoja įsipareigojimą toliau prižiūrėti, kaip įgyvendinama EKP, visų pirma pasitelkiant turimas priemones, blogiausiu atveju pasitelkiant biudžeto valdymo galias ir tęsiant dialogą su Komisija dėl EKPP taikymo ir Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR), kuri buvo pradėta 2007 m. ir turi būti tęsiama atsižvelgiant į 2009 m. numatytą peržiūrą; ketina reguliariai nagrinėti EKP pažangos ataskaitas; apgailestauja, kad su juo nesikonsultuojama dėl EKP veiksmų planų, jų įgyvendinimo vertinimo ir diskusijų žmogaus teisių pakomitečiuose pažangos;
55. supranta, kad atlieka svarbų nuomonės formuotojo ir viešų diskusijų forumo vaidmenį, ketina stiprinti bendradarbiavimą su EKP šalių parlamentais ir pilietine visuomene; todėl įsipareigoja veiksmingiau pasinaudoti savo tarpparlamentinėmis delegacijomis; šiuo atžvilgiu pabrėžia parlamentinio aspekto, būtent EVPA, ir nevyriausybinio aspekto, būtent Europos ir Viduržemio jūros regiono pilietinės visuomenės platformos, svarbą stiprinant politinę dinamiką Pietų šalyse partnerėse;
°
° °
56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei visų EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados 16879/1/06 REV 1.
- [2] Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados 11177/07.
- [3] OL C 287 E, 2006.11.24, p. 312.
- [4] OL C 280 E, 2006 12 18, p. 113.
- [5] OL C 314 E, 2006 12 21, p. 330.
- [6] OL L 405, 2006 12 30, p. 1.
- [7] Priimti dokumentai, P6_TA(2007)0355.
REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETONUOMONĖ (31.7.2007)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo
(2007/2088(INI))
Nuomonės referentas: Tunne Kelam
PASIŪLYMAI
Regionų plėtros komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo ir pabrėžia, kad ši politika yra pagrindinė priemonė, suteikianti mūsų kaimyninėms šalims paskatas artėti prie Sąjungos, skatinanti jas įgyvendinti europietiškų vertybių sistemą ir skatinanti su Sąjunga besiribojančių regionų ekonominę ir socialinę plėtrą, kuri yra svarbi ir ES, ir jos kaimynėms;
2. teigiamai vertina Europos kaimynystės politikos teminį aspektą, ypač energetikos (ypač įskaitant priemones, kuriomis siekiama pagerinti energetikos veiksmingumą), klimato kaitos, transporto, telekomunikacijų, mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės srityse, ir pabrėžia šio bendradarbiavimo regioninio aspekto svarbą;
3. mano, kad veiksminga ir abipusiškai naudinga Europos kaimynystės politika turėtų skatinti būsima naryste ES suinteresuotas šalis sutelkti dėmesį į jų pasirengimo kokybę bei sparčiau rengtis narystei ir turėtų skatinti ES rodyti savo atvirumą ir paramą atsižvelgiant į tų šalių daromą pažangą;
4. pabrėžia, kad Europos kaimynystės politika taip pat priklauso nuo valstybių narių pasirengimo keturių pagrindinių Sąjungos laisvių pricipus taikyti šalyse partnerėse, ir mano, kad sektorių ir regionų susitarimai turėtų būti laikomi praktinėmis priemonėmis siekiant šio tikslo;
5. ragina Komisiją ir kaimynines šalis vengti neproporcingo Europos kaimynystės politikos finansavimo sutelkimo didžiuosiuose miestuose;
6. pabrėžia, kad įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ypatingai svarbios yra tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programos ir platesni mainai ES lygmeniu, ir mano, kad šios programos turėtų apimti ekonominius, aplinkos apsaugos, socialinius ir kultūrinius aspektus ir turėtų skatinti lyčių lygybę bei lygias galimybes;
7. ragina Komisiją ir nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijas, dalyvaujančias vykdant tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas ir mainus ES lygmeniu, taikyti decentralizuotus būdus, grindžiamus sanglaudos politikos principais, būtent, partneryste ir daugiamečiu planavimu, ir labiau skatinti decentralizuotą bendradarbiavimą;
8. ragina Komisiją, valstybes nares ir kaimynines šalis skatinti pilietinę visuomenę ir vietos bei regionų valdžios institucijas dalyvauti įgyvendinant ir prižiūrint Europos kaimynystės politiką; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant partnerystės principą vykdant sanglaudos politiką; todėl ragina Komisiją surengti valstybių narių ir kaimyninių šalių institucijų keitimąsi sanglaudos politikos ir Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo patirtimi;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, reikalingų Europos kaimynystės politikos matomumui užtikrinti;
10. ragina Komisiją vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti gaires dėl jų ypatingo vaidmens įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planus ir toliau plėtoti Europos kaimynystės politiką;
11. ragina Komisiją ir nacionalinės, regionų bei vietos valdžios institucijas kurti miestų ir regionų partnerystės programas ir teikti deramą paramą įgyvendinant šias programas siekiant stiprinti vietos ir regionų administracijų pajėgumus kaimyninėse šalyse bei paskatinti pilietinės visuomenės mainų programas ir mažos apimties projektus;
12. atkreipia dėmesį į intensyvaus bendradarbiavimo sienų apsaugos ir imigracijos kontrolės srityse svarbą;
13. mano, kad svarbu vietiniam eismui per sieną ir tam tikroms gyventojų grupėms (įskaitant studentus, mokslininkus, menininkus, verslininkus ir žurnalistus) veiksmingai taikyti palengvintą vizų išdavimo tvarką siekiant su Sąjunga besiribojančiuose regionuose ir kaimyninėse šalyse paskatinti ekonomikos, aplinkos apsaugos, socialinę ir kultūros plėtrą, kuri bus naudinga visiems, ir sumažinti skirtumus prie ES išorinės sienų;
14. mano, kad Europos kaimynystės politika taip pat turėtų skatinti bendradarbiavimą stichinių nelaimių prevencijos ir jų padarinių bendro likvidavimo srityje, ir ragina valstybes nares, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijas šį aspektą įtraukti į savo tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas;
15. primena Komisijai, kad į savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos pagalbos įgyvendinimo - pirmoji tokia ataskaita turi būti pateikta 2007 m. pabaigoje - įtrauktų Europos kaimynystės politikos priemonės dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo įvertinimą, įskaitant duomenis apie kiekvienos šalies vietos ir regionų subjektų dalyvavimą įvairiose bendrose darbo programose ir apie susijusių decentralizuotų pajėgumų stiprinimą.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Europos kaimynystės politikos stiprinimas |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
REGI |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas – pranešimo plenarinėje sesijoje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas(-ė) |
Tunne Kelam |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas |
|
||||||
|
Svarstymas komitete |
25.6.2007 |
28.6.2007 |
|
|
|
||
|
Priėmimo data |
17.7.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
43 0 1 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Tiberiu Bărbuleţiu, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Wolfgang Bulfon, Bairbre de Brún, Vasile Dîncu, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Pedro Guerreiro, Zita Gurmai, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Mario Mantovani, Sérgio Marques, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jan Březina, Den Dover, Jill Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Samuli Pohjamo, Christa Prets, Károly Ferenc Szabó |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Péter Olajos, Thomas Ulmer |
||||||
|
Pastabos (pateikiamos tik viena kalba) |
... |
||||||
PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (5.10.2007)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo
(2007/2088(INI))
Nuomonės referentė: Adina-Ioana Vălean
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. dar kartą patvirtina, kad Europos kaimynystės politika labai svarbi siekiant sutvirtinti stabilumo, saugumo, gerovės ir tinkamo valdymo, pagrįsto pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams, žiedą; todėl mano, kad vykdydama Europos kaimynystės politiką ES turėtų toliau prisidėti prie gebėjimų laisvės, saugumo ir teisingumo srityse stiprinimo Europos kaimynystės politikos šalyse, išplėsdama konkrečias priemones, pvz., techninę pagalbą ir teisėjų, policijos bei muitinės pareigūnų ir kitų asmenų mokymą;
2. primena, kad šis tikslas svarbus ir ES, ir kaimyninėms šalims, kadangi vykdant Europos kaimynystės politiką prisidedama prie Europos laisvės, saugumo ir teisingumo zonos kūrimo, pagarbos žmogaus teisėms, ypač teisei į žodžio laisvę, skatinimo, migracijos valdymo ir kovos su terorizmu, organizuotais nusikaltimais, prekyba žmonėmis bei korupcija;
3. džiaugiasi iniciatyva numatyti sustiprintą Europos kaimynystės politiką, pagal kurią šalys partnerės būtų naujai skatinamos; mano, kad ši politika turėtų būti gana lanksti ir pritaikyta kiekvienai šaliai atskirai; primygtinai reikalauja, kad glaudesni ES santykiai su kiekviena šalimi priklausytų nuo šalies įsipareigojimo gerbti bendras vertybes, taip pat nuo prioritetų, dėl kurių sutarta, įgyvendinimo;
4. primygtinai reikalauja, kad pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams, ypač aiškiai pripažintiems pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, būtų visų santykių su Europos kaimynystės politikos šalimis partnerėmis pagrindas;
5. išreiškia susirūpinimą, kad kai kurioms Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms trūksta įsipareigojimo pagarbos pagrindinėms teisėms principui ir ragina partneres visų pirma spręsti problemas, susijusias su ribota spaudos laisve, NVO įbauginimu, politiniais kaliniais, netinkamu elgesiu su suimtaisiais;
6. apgailestauja dėl silpno Europos kaimynystės politikos veikimo demokratijos srityje, turėsiančio didelės įtakos ES politiniam patikimumui ir reputacijai, ypač pietinėse šalyse partnerėse; ragina ES neapsiriboti vien principų deklaravimu;
7. žino kai kurių Europos kaimynystės politikos šalių europinius siekius, primena, kad Europos kaimynystės politika, kaip Europos užsienio politikos dalis, nėra susijusi su narystės ES klausimu, nes šia politika siekiama suteikti priemones dvišaliams santykiams stiprinti, ji remia perėjimą kaip tikslą patį savaime ir puoselėja gerovę, stabilumą ir saugumą kaip bendrą interesą;
8. džiaugiasi tuo, kad pateiktas pasiūlymas įtraukti Europos kaimynystės politikos šalis partneres į Bendrijos agentūrų veiklą ir į programas, susijusias su teisingumu ir vidaus reikalais, kurios galėtų padėti skatinti pertvarką, dažnesnius pažangiausios patirties mainus ir padidintų abišalį supratimą ir tarpkultūrinį dialogą;
9. pakartoja, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su teisingumo ir vidaus reikalų institucijomis Europos kaimynystės politikos šalyse, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų (profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, NVO ir ypač organizacijų, dirbančių moterų teisių apsaugos srityje) dalyvavimą; pabrėžia, kad taip pat svarbu gerinti ES ir Europos kaimynystės politikos šalių pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;
10. primena, kad svarbu palengvinti studentų, mokslo darbuotojų, valdžios institucijų atstovų judumą; primena, kad toks judumo palengvinimas prisideda prie glaudesnių žmogiškųjų ryšių kūrimo ir ES įvaizdžio Europos kaimynystės politikos šalyse gerinimo; ragina panaikinti kliūtis teisėtiems keliautojams iš Europos kaimynystės šalių nustatant tinkamus reikalavimus vizai gauti; todėl džiaugiasi iniciatyva numatyti sustiprintą Europos kaimynystės politiką, suteiksiančią galimybes teisėtai keliauti į ES; džiaugiasi, kad buvo sudaryti susitarimai su Ukraina ir Moldova dėl supaprastinto vizų režimo, ir ragina ES valstybes nares stiprinti konsulines įstaigas Europos kaimynystės politikos šalyse bei sukurti bendrus prašymų išduoti Šengeno vizas centrus; džiaugiasi, kad buvo sukurtas bendras prašymų išduoti vizas centras Moldovoje, kuris galėtų tapti bandomuoju projektu siekiant sukurti tokius centrus kitose šalyse partnerėse;
11. džiaugiasi, kad buvo sukurtas vietinio eismo per sienas režimas, kuris leidžia pasienio gyventojams išlaikyti tradicinius ryšius nesusiduriant su per didelėmis administracinėmis kliūtimis;
12. mano, kad glaudesnis bendradarbiavimas pasienio kontrolės srityje, migracijos valdymas, visiškai laikantis tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, tarptautinės teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su asmenų paieška ir gelbėjimu jūroje, laikymasis, taip pat ir readmisijos susitarimai, sudaro platesnės kovos su nelegalia migracija, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis seksualiniais ir kitais tikslais ir prekyba narkotikais strategijos dalį ir yra išankstinė vizų režimo palengvinimo sąlyga;
13. apgailestauja dėl fakto, kad praėjus septyneriems metams nuo Tamperės programos priėmimo ES vis dar neturi nuoseklios bendros imigracijos politikos ir kad iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas neteisėtai imigracijai, nors teisėtos ir neteisėtos migracijos politika turi būti plėtojama vienu laiku ir subalansuotai;
14. mano, kad bendra ES imigracijos politika turėtų remtis pagarbos pagrindinėms teisėms (visų pirma teisei į prieglobstį ir negrąžinimą) principu, solidarumu, pasidalijamąja atsakomybe; ji turi būti įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, taip pat turi būti susieta su bendrai vykdomos plėtros politika kovojant su pagrindinėmis migracijos priežastimis, pvz., skurdu, karais, diktatūromis, ir atsižvelgiant į pagrindinius migraciją skatinančius veiksnius;
15. primena, kad tarp neteisėtos ir teisėtos migracijos yra glaudus ryšys – kovojant su neteisėta imigracija pagerėja teisėtos imigracijos kanalai;
16. džiaugiasi Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams;
17. pabrėžia, kad būtina skatinti programas organizacijoms, skirtoms būsimų imigrantų į Europos Sąjungą iš Europos kaimynystės politikos šalių valdymui, sukurti ir įsteigti;
18. džiaugiasi, kad atidaryti informacijos apie įsidarbinimo galimybes ES ir prašymų priėmimo centrai, pvz., Malyje, ir rekomenduoja vykdyti tokius bandomuosius projektus Europos kaimynystės politikos šalyse;
19. ragina ES plėtoti politiką, skirtą kuo labiau padidinti teigiamą kapitalo perkėlimo poveikį sušvelninant jo srautą ir išvengiant potencialios sukčiavimo ir per didelių mokesčių rizikos;
20. primena, kad kova su prekyba žmonėmis turėtų būti vienas pagrindinių Europos kaimynystės politikos prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų grupių, pvz., vaikų ir moterų, apsaugai; šioje srityje reikalingas glaudesnis valstybių narių ir Europos kaimynystės politikos šalių bendradarbiavimas siekiant pagerinti prevenciją, visų pirma vykdant informavimo kampanijas Europos kaimynystės politikos šalyse ir valstybėse narėse, ir išardyti nusikalstamas organizacijas, organizuojančias prekybą ir gaunančias iš jos naudą;
21. primena, kad readmisijos susitarimų sudarymas laikomas prioritetu ir yra partnerystės su trečiosiomis šalimis, skirtos kovai su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis, dalis; todėl džiaugiasi, kad sudaryti readmisijos susitarimai su Ukraina ir Moldova;
22. džiaugiasi, kad sudaryti supaprastinto vizų režimo ir readmisijos susitarimai su Ukraina; apgailestauja, kad Ukraina dar netaiko supaprastinto vizų režimo Rumunijai ir Bulgarijai; ragina Ukrainą nedelsiant suteikti vienodas galimybes visiems ES piliečiams; džiaugiasi ES sprendimu atidėti readmisijos susitarimų ratifikavimą, kol nebus išspręstas šis klausimas; ragina kuo greičiau įgyvendinti ir tinkamai prižiūrėti šiuos susitarimus;
23. mano, kad ES readmisijos susitarimai su Europos kaimynystės politikos programos šalimis, pakeisiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus, turėtų būti priimami visiškai skaidriai ir laikantis tarptautinių konvencijų, įskaitant Ženevos konvenciją, pabėgėlių negrąžinimo principą ir JTO konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;
24. siūlo Europos Komisijai kasmet pateikti ES readmisijos susitarimų įvertinimo ataskaitas ir prireikus pasiūlymus dėl šių susitarimų pagerinimo bei įtraukti Europos Parlamentą į šį procesą;
25. primena, kad pasienio kontrolės veiksmingumo gerinimas yra būtinas siekiant kovoti su neteisėta migracija, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir narkotikais bei klastojimą; mano, kad Europos kaimynystės politika yra geras pagrindas padėti Europos kaimynystės politikos šalims apsaugoti jų išorės sienas nuo tokių grėsmių;
26. mano, kad sienų kontrolė turi būti vykdoma laikantis valstybių narių solidarumo dvasios, įskaitant bendrą ES išorės sienų valdymą;
27. pabrėžia, kad vizų ir sienų kontrolės politika turi ne tik saugumo dimensiją, kuri formuoja blogą ES įvaizdį, bet ir užsienio politikos dimensiją;
28. labai džiaugiasi, kad buvo pradėtas FRONTEX, Europos kaimynystės politikos šalių ir kitų trečiųjų šalių bendradarbiavimas; ragina sudaryti tolesnius susitarimus su tomis šalimis; primygtinai reikalauja stiprinti bendradarbiavimą ir padidinti FRONTEX finansavimą; ragina valstybes nares laikytis pažadų ir skirti FRONTEX logistinius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus jos užduotims įvykdyti;
29. primena, kad veiksminga kova su terorizmu, neteisėta imigracija ir organizuotu nusikalstamumu kaimynystėje negalės būti vykdoma, jeigu nebus pasinaudota visais Komisijos ir pačių valstybių narių bei kitų ES veikiančių ir tarptautinių veikėjų ištekliais;
30. dar kartą patvirtina, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Europos kaimynystės politikos šalimis kovos su terorizmu srityje visų pirma gilinant bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu, siekiant skatinti abipusį pasitikėjimą ir keistis pažangiausia patirtimi; ragina, kad Europos kaimynystės politikos šalys partnerės kaip būtiną tolesnio bendradarbiavimo duomenų apsaugos srityje sąlygą padidintų duomenų apsaugos lygį ir jų įstatymai bei praktikos atitiktų ES duomenų apsaugos standartus; primena, kad bet kokios bendros kovos su terorizmu priemonės turi visiškai atitikti teisėtumo, proporcingumo ir veiksmingumo principus;
31. primena, kad Europos kaimynystės politika yra puikus regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo pagrindas; ragina stiprinti regioninį bendradarbiavimą laisvės, saugumo, teisingumo klausimais, ypač bendradarbiavimą sienų valdymo, migracijos ir prieglobsčio, kovos su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, neteisėta imigracija, terorizmu, pinigų plovimu ir narkotikų prekyba srityse, taip pat policijos ir teismų bendradarbiavimą; mano, kad regioninį bendradarbiavimą šiais klausimais būtų galima plėtoti remiantis patirtimi, įgyta, inter alia, per „Söderköping procesą“, šio proceso šalys yra Baltarusija, Moldova ir Ukraina, o iš ES pusės – Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Švedija;
32. džiaugiasi nauja „Juodosios jūros sinergijos“ regioninio bendradarbiavimo iniciatyva, kuri papildo Europos kaimynystės politiką Juodosios jūros regione siūlydama, inter alia, pagerinti sienų valdymą ir bendradarbiavimą muitų srityje regioniniu lygmeniu ir regioninį dialogą su pilietine visuomene; džiaugiasi atliktu darbu siekiant tvirtesnių ir nuoseklių įsipareigojimų Juodosios jūros regione, kuris galėtų remtis patirtimi, įgyta per Barselonos proceso ir Šiaurės dimensijos iniciatyvas; primygtinai reikalauja, kad šio regioninio požiūrio prioritetai būtų laisvė, saugumas ir teisingumas, demokratija, pagarba tarptautinei teisei ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas;
33. dar kartą patvirtina, kad Europos kaimynystės politika labai svarbi ir yra tinkamas pagrindas dialogui ir veiksmams, skirtiems ieškoti galimų įsisenėjusių konfliktų, pvz., Uždniestrėje, sprendimo būdų; mano, kad nesant teisinės valstybės įsisenėję konfliktai sukuria puikias sąlygas organizuotam nusikalstamumui, terorizmui, prekybai žmonėmis ir narkotikų prekybai ir yra nesaugumo šaltinis; ragina stiprinti regionines iniciatyvas, kurios suartina Europos kaimynystės politikos šalis partneres ir leidžia ieškoti bendrų įsisenėjusių konfliktų, sprendimų;
34. apgailestauja, kad pirmininkaujanti valstybė narė tinkamai nesikonsultuoja su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais, kaip numatyta ES sutarties 21 straipsnyje;
35. prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos geriau informuoti Parlamentą vedant derybas dėl susitarimų Europos kaimynystės politikos srityje ir atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, remiantis ES sutarties 39 ir 21 straipsniais bei EB steigimo sutarties 300 straipsniu;
36. ragina Tarybą ir Komisiją geriau ir reguliariau informuoti Parlamentą vedant derybas dėl supaprastinto vizų režimo ir readmisijos susitarimų su Europos kaimynystės politikos šalimis, laikantis Europos institucijų garbingo bendradarbiavimo principo;
37. ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Europos Taryba, siekiant pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis tam tikrose srityse, pvz., žmogaus teisių, informacijos, kibernetinių nusikaltimų, bioetikos, nelegalios prekybos, organizuoto nusikalstamumo ir kt.;
38. remia idėją sukurti „Europos kaimynystės politikos ir Rytų parlamentinę asamblėją“, remiantis EUROMED parlamentinės asamblėjos modeliu;
39. džiaugiasi tuo, kad sukurta Europos kaimynystės politikos priemonė, kuri yra lankstesnė, suteikia galimybę bendradarbiauti naujais būdais ir įsteigti Kaimynystės investicijų fondą, kuris turėtų padėti spręsti tam tikrų bendradarbiavimo sričių, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo, klausimus;
40. ragina Komisiją koordinuoti finansinius išteklius ir analitinius politinius gebėjimus su tarptautinių finansinių institucijų (EIB, EPRB, Pasaulio banku) ištekliais ir gebėjimais, kad būtų bendradarbiaujama numatant ir skatinant reformas pagal Europos kaimynystės politikos veiksmų planus.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
3.10.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 3 0 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Michael Cashman, Carlos Coelho, Fausto Correia, Panayiotis Demetriou, Bárbara Dührkop Dührkop, Kinga Gál, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Magda Kósáné Kovács, Barbara Kudrycka, Esther De Lange, Henrik Lax, Kartika Tamara Liotard, Sarah Ludford, Viktória Mohácsi, Martine Roure, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Ioannis Varvitsiotis |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Inés Ayala Sender, Edit Bauer, Maria da Assunção Esteves, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Antonio Masip Hidalgo, Siiri Oviir, Eva-Britt Svensson |
||
|
Substitute(s) under Rule 178(2) |
|
||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Europos kaimynystės politikos stiprinimas |
||||||
|
Procedūros numeris |
|||||||
|
Atsakingas komitetas |
AFET |
||||||
|
Nuomonę pateikė |
INTA REGI LIBE 26.04.07 26.04.07 26.04.07 |
||||||
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
INTA 07.05.07 |
||||||
|
Glaudesnis bendradarbiavimas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
|
||||||
|
Nuomonės referentas (-ė) |
Charles Tannock Raimon Obiols i Germà 17.4.2007 19.09.07 |
||||||
|
Pakeistas nuomonės referentas (-ė) |
Panagiotis Beglitis |
||||||
|
Svarstymas komitete |
13.09.07 |
09.10.07 |
22.10.07 |
|
|
||
|
Priėmimo data |
22.10.2007 |
||||||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
49 1 2 |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Christopher Beazley, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Colm Burke, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Hélène Flautre, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Georgios Georgiou, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Klaus Hänsch, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Joost Lagendijk, Emilio Menéndez del Valle, Willy Meyer Pleite, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Vural Öger, Ria Oomen-Ruijten, Ioan Mircea Paşcu, Béatrice Patrie, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Marek Siwiec, Hannes Swoboda, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Jan Marinus Wiersma, Josef Zieleniec |
||||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ryszard Czarnecki, Alexandra Dobolyi, Patrick Gaubert, David Hammerstein, Marie Anne Isler Béguin, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Rihards Pīks, Aloyzas Sakalas, Antolín Sánchez Presedo, Adrian Severin |
||||||
|
Substitute(s) under Rule 178(2) |
|
||||||