PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis naudojant baudžiamosios teisės priemones

14.11.2007 - (11522/2007 – C6‑0246/2007 – 2001/0270(CNS)) - *

Pakartotinė konsultacija
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Martine Roure

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl dėl kovos su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis naudojant baudžiamosios teisės priemones

(11522/2007 – C6‑0246/2007 – 2001/0270(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos pasiūlymą (11522/2007),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos pasiūlymą (COM(2001)0664)[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 4 d. poziciją[2],

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0246/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93, 51 straipsnius ir 55 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6‑0444/2007),

1.  pritaria Tarybos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo pasiūlymą arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 6 konstatuojamoji dalis
(6) Valstybės narės pripažįsta, kad kovojant su rasizmu ir ksenofobija reikalingos įvairaus pobūdžio priemonės pagal išsamią programą ir jos negali būti apribojamos baudžiamosiomis bylomis. Šis pamatinis sprendimas skirtas kovoti tik su ypatingai sunkiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Kadangi valstybių narių kultūrinės ir teisinės tradicijos, ypač šioje srityje, tam tikru mastu yra skirtingos, šiuo metu neįmanoma visiškai suderinti baudžiamųjų įstatymų.	(6) Valstybės narės pripažįsta, kad kovojant su rasizmu ir ksenofobija reikalingos įvairaus pobūdžio priemonės pagal išsamią programą ir jos negali būti apribojamos baudžiamosiomis bylomis. Reikia, kad valstybėje ir visuomenėje vyrautų visuotinė tolerancijos kultūra. Šis pamatinis sprendimas skirtas kovoti tik su ypatingai sunkiomis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Kadangi valstybių narių kultūrinės ir teisinės tradicijos, ypač šioje srityje, tam tikru mastu yra skirtingos, šiuo metu neįmanoma visiškai suderinti baudžiamųjų įstatymų.
Pakeitimas 2 6a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(6a) Pagal šį pamatinį sprendimą nustatomas minimalus suderinimo lygis, o sprendimo taikymą riboja nukrypti leidžiančios nuostatos, įskaitant nustatytąsias 1 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 3 6b konstatuojamoji dalis (nauja)
	(6b) Teisėkūros politika turėtų atspindėti tai, kad demokratinėje visuomenėje baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė. Ją taikant reikia atsižvelgti į visas susijusias vertybes, ypač teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus ir kiekvieno asmens teisę į lygybę ir pagarbą.
Pagrindimas
Norint nustatyti, kas laikoma rasistiniais ir ksenofobiniais teisės pažeidimais, reikia išsamiai išnagrinėti, kur yra išraiškos laisvės riba. Be to, baudžiamoji teisė turi būti laikoma pagalbiniu dalyku.
Pakeitimas 4 9a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(9a) Jeigu su rasizmu arba ksenofobija susijusį teisės pažeidimą padaro pareigūnas, tai laikoma sunkinančia aplinkybe.
Pagrindimas
Rasizmo ir ksenofobijos aukoms dažnai sunku pasinaudoti savo teisėmis, ypač darbo aplinkoje. Pasinaudojimas tarnybine padėtimi turi būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Reikėtų pabrėžti tarnybinę padėtį.
Pakeitimas 5 1 straipsnio 1 dalies b punktas
(b) a punkte nurodytą veiką viešai skleidžiant ar platinant rašytinę, vaizdinę ar kitokią medžiagą;	(b) viešai skleidžiant ar platinant rašytinę, vaizdinę ar kitokią medžiagą, kurioje pateikiamas turinys atitinka a, c arba d punkte nurodytą veiką;
Pakeitimas 6 1 straipsnio 1 dalies e punktas
(e) Taikydamos 1 dalį, valstybės narės gali pasirinkti, ar bausti tik už tas veikas, kurios gali trikdyti viešąją tvarką, ar už tas veikas, kurios yra grasinančios, užgaulios arba įžeidžiančios.	(e) Taikydamos 1 dalį, valstybės narės gali pasirinkti, ar bausti tik už tas veikas, kurios yra grasinančios, užgaulios arba įžeidžiančios.
Pagrindimas
Sąvoka „viešosios tvarkos trikdymas“ yra neapibrėžta, todėl ją reikia išbraukti.
Pakeitimas 7 1 straipsnio 1 dalies f punktas
(f) 1 dalyje nuoroda į religiją turėtų būti taikoma bent tokioms veikoms, kurios yra pretekstas veikti prieš asmenų grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį.	(f) 1 dalyje nuoroda į religiją turėtų būti taikoma bent tokioms veikoms, kurios yra pretekstas veikti prieš asmenų grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį. Tačiau valstybė narė negali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už kalbas ar veikas, kuriomis asmuo siekia kurstyti rasinę neapykantą. Pagarba religijos laisvei nedaro įtakos šio pamatinio sprendimo taikymui.
Pakeitimas 8 1 straipsnio 2 dalis
2. Bet kuri valstybė narė, Tarybai priimant šį pamatinį sprendimą, gali padaryti pareiškimą, kad atsisakymas pripažinti nusikaltimus, nurodytus 1 dalies c punkte ir (arba) d punkte, ar didelis jų menkinimas, bus baudžiamas tik tokiu atveju, jei tokie nusikaltimai nustatyti galutiniu valstybės narės nacionalinio teismo ir (arba) tarptautinio teismo sprendimu.	2. Bet kuri valstybė narė, Tarybai priimant šį pamatinį sprendimą, gali padaryti pareiškimą, kad atsisakymas pripažinti nusikaltimus, nurodytus 1 dalies c punkte ir (arba) d punkte, ar didelis jų menkinimas, nebus baudžiamas, jei tie nusikaltimai tokiais buvo pripažinti nacionalinės teisės aktuose arba nustatyti galutiniu valstybės narės nacionalinio teismo sprendimu ir (arba) tarptautinio teismo sprendimu.
Pakeitimas 9 2 straipsnio 2 dalis
2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už 1 straipsnyje c ir d punktuose nurodytų veiksmų kurstymą.	2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už 1 straipsnyje nurodytų veiksmų kurstymą.
Pakeitimas 10 5 straipsnio 1 dalis
1. 1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 1 ir 2 straipsniuose nurodytas veiksmus, kurias jų naudai atliko bet kuris asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens organo narys, užimantis tame juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas remiantis tuo, kad jis:	1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už 1 ir 2 straipsniuose nurodytus veiksmus, kuriuos atliko bet kuris asmuo, užimantis tame juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas remiantis tuo, kad jis:
(a) turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba (b) turi teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus, arba (c) turi teisę vykdyti juridinio asmens vidaus kontrolę.	(a) turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba (b) turi teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus, arba (c) turi teisę vykdyti juridinio asmens vidaus kontrolę.
	ir veikė naudodamasis šiomis teisėmis.
Pakeitimas 11 5 straipsnio 2 dalis
2. Be šio straipsnio 1 dalyje jau numatytų atvejų, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn tuo atveju, jei 1 ir 2 straipsniuose nurodytus veiksmus to juridinio asmens naudai jam pavaldus asmuo padarė dėl 1 dalyje nurodyto asmens atliekamos priežiūros ar kontrolės trūkumo. .	2. Be šio straipsnio 1 dalyje jau numatytų atvejų, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn tuo atveju, jei 1 ir 2 straipsniuose nurodytus veiksmus jam pavaldus asmuo padarė dėl 1 dalyje nurodyto asmens atliekamos priežiūros ar kontrolės trūkumo ir kurio veiksmai pagal nacionalinę teisę priskiriami juridinio asmens veiksmams.
Pakeitimas 12 5 straipsnio 3 dalis
3. Juridinio asmens atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepanaikina galimybės kelti baudžiamąsias bylas fiziniams asmenis, kurie yra 1 ir 2 straipsniuose nurodytų veikų vykdytojai ar bendrininkai.	3. Juridinio asmens atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepanaikina galimybės kelti baudžiamąsias bylas fiziniams asmenis, kurie yra 1 ir 2 straipsniuose nurodytų veikų vykdytojai, kurstytojai ar bendrininkai.
Pakeitimas 13 7a straipsnis (naujas)
	7a straipsnis Būtiniausios nuostatos 1. Valstybės narės gali nustatyti arba palikti aukštesnį, negu numatytas šio pamatinio sprendimo nuostatose, apsaugos kovojant su rasizmu ir ksenofobija lygį. 2. Šio pamatinio sprendimo įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis negali būti prielaida sumažinti valstybių narių jau užtikrintą apsaugos lygį srityse, reglamentuojamose pagal šį pamatinį sprendimą. 3. Šis pamatinis sprendimas negali būti aiškinamas taip, kad būtų daroma įtaka valstybių narių pareigoms, numatytoms 1966 m. kovo 7 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Valstybės narės įgyvendina šį pamatinį sprendimą laikydamosi reikalavimo vykdyti minėtąsias pareigas.
Pagrindimas
Į pamatinį sprendimą turi būti įtraukta atžangos neleistinumo sąlyga siekiant užtikrinti, kad jo įgyvendinimas nelemtų dabartinės apsaugos, numatytos Direktyvos 2000/43/EB 6 straipsnyje (1 ir 2 dalys), susilpnėjimo. Į jį taip pat turi būti įtraukta nuostata, pagal kurią jo įgyvendinimas negali turėti įtakos jokioms pareigoms, privalomoms pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (3 dalis).
Pakeitimas 14 7b straipsnis (naujas)
	7b straipsnis Šis pamatinis sprendimas negali būti aiškinamas taip, kad būtų daroma įtaka valstybių narių pareigoms pagal 1966 m. kovo 7 d. tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Valstybės narės taiko šį sprendimą laikydamosi minėtųjų įsipareigojimų.
Pagrindimas
Siūloma išbraukti pranešėjos pasiūlytas 1 ir 2 dalį. Griežtesnė bausmė už tam tikrą veiką visada turi būti pakeista švelnesne, jeigu tokią galima skirti. Tai neliečiama baudžiamosios teisės taisyklė.
Pakeitimas 15 7 straipsnio 2 dalis
2. Šis pamatinis sprendimas nereikalauja iš valstybių narių imtis priemonių, prieštaraujančių pagrindiniams principams, susijusiems su laisve jungtis į asociacijas, laisve reikšti savo nuomonę, ypač spaudos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę kitose žiniasklaidos priemonėse, kylantiems iš konstitucinių tradicijų, arba taisyklėms, reglamentuojančioms spaudos ar kitų žiniasklaidos priemonių teises ir pareigas bei procedūrines garantijas, jei šios taisyklės susijusios su atsakomybės nustatymu ar apribojimu.	2. Šis pamatinis sprendimas nereikalauja iš valstybių narių imtis priemonių, prieštaraujančių pagrindiniams principams, susijusiems su laisve jungtis į asociacijas, laisve reikšti savo nuomonę, ypač spaudos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę kitose žiniasklaidos priemonėse, kylantiems iš bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų, arba taisyklėms, reglamentuojančioms spaudos ar kitų žiniasklaidos priemonių teises ir pareigas bei procedūrines garantijas, jei šios taisyklės susijusios su atsakomybės nustatymu ar apribojimu.
Pakeitimas 16 9 straipsnio 1 dalies c punktas
(c) įvykdomos juridinio asmens, kurio pagrindinė buveinė yra tos valstybės narės teritorijoje, naudai.	(c) įvykdomos juridinio asmens, kuris trauktinas atsakomybėn ir kurio pagrindinė buveinė yra tos valstybės narės teritorijoje.
Pakeitimas 17 10 straipsnio 3 dalis
3. Per trejus metus nuo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino Taryba peržiūri šį pamatinį sprendimą. Rengdamasi šiai peržiūrai Taryba pasiteirauja valstybių narių, ar jos patyrė sunkumų teisminio bendradarbiavimo dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų srityje. Be to, Taryba gali paprašyti Eurojusto pateikti ataskaitą, atskleidžiančią, ar dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų iškilo sunkumų, susijusių su valstybių narių teisminiu bendradarbiavimu šioje srityje.	3. Per trejus metus nuo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino Taryba peržiūri šį pamatinį sprendimą. Rengdamasi šiai peržiūrai Taryba pasiteirauja valstybių narių, ar jos patyrė sunkumų teisminio bendradarbiavimo dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų srityje, ir konsultuojasi su Europos Parlamentu. Atlikdama peržiūrą, Taryba atsižvelgia į Europos pagrindinių teisių agentūros ir šioje srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų nuomonę. Be to, Taryba gali paprašyti Eurojusto pateikti ataskaitą, atskleidžiančią, ar dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų iškilo sunkumų, susijusių su valstybių narių teisminiu bendradarbiavimu šioje srityje.
Pagrindimas
Reikia, kad peržiūrint pamatinį sprendimą būtų konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir taip pat apsvarstomos NVO ir Pagrindinių teisių agentūros nuomonės.
Pakeitimas 18 12 straipsnis
12. Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui.	12. Šis pamatinis sprendimas taikomas ir Gibraltarui.

• [1]  OL C 75 E, 2002 3 26, p. 269.
• [2]  OL C 271 E, 2003 11 12, p. 558.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Pirmasis 2007 m. rugpjūčio mėnesio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimas rodo, kad rasistinių nusikaltimų daugėja ne mažiau kaip 8 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kaip teigiama pranešime, „smurtas ir rasistiniai nusikaltimai išlieka sunki visos Europos socialinė liga.“ Tai dar kartą patvirtina aktyvios kovos su rasizmu, netolerancija ir ksenofobija Europos lygmeniu svarbą.

Visos ES valstybės narės yra parengusios tam tikrus įstatymus, skirtus kovai su rasizmu ir ksenofobija, tačiau šie įstatymai skiriasi. Jų įvairovė lemia būtinybę suderinti šiuos įstatymus Europos lygmeniu, siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su rasizmu ir ksenofobija valstybėse narėse ir Europoje.

Istorija

Taryba 1996 metais patvirtino Bendruosius veiksmus 96/443/TVR dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija. Šiame dokumente įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama suvienodinti valstybių narių baudžiamąją teisę bei pagerinti tarpusavio pagalbą kovos su rasizmu ir ksenofobija srityje.

Komisija 2001 m. lapkričio mėnesį pateikė pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija[1]. Šis pasiūlymas turėjo du tikslus: tokiems pat rasistiniams ir ksenofobiniams veiksmams visose valstybėse narėse taikyti tas pačias baudžiamąsias sankcijas bei pagerinti teismų bendradarbiavimą šioje srityje. Be to, naujovė, palyginti su Bendraisiais veiksmais, buvo tai, kad vietoj šių veiksmų kriminalizavimo ir nusižengimo dvigubo apkaltinimo principui valstybės narės buvo įpareigotos imtis priemonių ir už tokius veiksmus bausti kaip už nusikalstamus.

Nepaisant daugelio diskusijų Taryboje dėl šio dokumento nebuvo pasiekta susitarimo. Italijos delegacija, iki tol visada prieštaravusi šiam pasiūlymui ir 2003 metais pateikusi alternatyvų dokumentą, 2006 metais atsisakė savo prieštaravimų. Tai leido pradėti naują diskusiją dėl kompromiso, pasiekto pirmininkaujant Liuksemburgui 2005 metais. Taryba, jai pirmininkavusios Vokietijos dėka, 2007 m. balandžio 19 d. pasiekė politinį susitarimą[2].

Europos Parlamentas pirmąją nuomonę priėmė 2002 m. liepos 4 d. (Ceyhun pranešimas – T5-363/2002[3]). Ši nuomonė buvo pagrįsta pirminiu 2001 m. Komisijos pasiūlymu. Tačiau Tarybos pasiūlytas tekstas yra daugelio derybų metų rezultatas, todėl jis iš esmės skiriasi. Taigi reikėtų iš naujo dėl jo konsultuotis su Europos Parlamentu.

Pranešėjos pozicija

Pranešėja patenkinta, kad Tarybai pagaliau pavyko pasiekti susitarimą dėl pasiūlymo dėl pamatinio sprendimo dėl kovos su rasimu ir ksenofobija. Iš tiesų Europos Sąjungos piliečių pagrindinių teisių apsauga bei jų puoselėjimas, o ypač kova su rasizmu ir ksenofobija, yra svarbus Europos Sąjungos prioritetas. Todėl tai, kad Tarybai nepavykdavo pasiekti susitarimo dėl pamatinio sprendimo, kėlė didelį nerimą. Būtina, kad Europos Sąjunga, priimdama šį dokumentą, paskelbtų garsią politinę žinią, pasisakydama už pagrindines teises.

Pranešėja vis dėlto apgailestauja, kad Tarybos parengtam dokumentui trūksta ambicingumo ir jis nebus pajėgus įveikti politinio iššūkio, kurį meta kova su rasizmu ir ksenofobija. Tenka apgailestauti, kad jame liko tik nedaugelis 2001 m. Komisijos pasiūlymo elementų, kuriuos Europos Parlamentas norėjo sustiprinti savo pirmajame pranešime. Būdama įsitikinusi, kad būtina rasti kompromisą, bei suprasdama sunkumus, pranešėja apgailestauja, kad kompromisas buvo rastas teisinės pasiūlymo dėl pamatinio sprendimo kokybės sąskaita. Ji ypač susirūpinusi dėl to, kad sprendimo taikymo sritis buvo gerokai susiaurinta. Taip pat apmaudu, kad įžeidimas arba vadovavimas rasistinei grupei nėra laikomas nusikaltimu, kaip tai siūlė Komisija.

Be to, pranešėjos nuomone, papildomas apribojimas taikymo sričiai, numačius 1 straipsnio 1 dalies f punktą, pagal kurį iš taikymo srities pašalinama dalis rasizmo religijos pagrindu nuostatų, yra perteklinis ir turi būti pakeistas, siekiant garantuoti, kad ši rasizmo forma būtų baudžiama, kaip ir kitos formos. Tai pasakytina ir apie būtinybę, kad veiksmai, numatyti 1 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, skatintų „smurtą ar neapykantą“. Genocido nusikaltimų sumenkinimas yra rasizmo forma ir valstybės narės turi už tai bausti, net jei tuo neskatinama neapykanta arba smurtas.

Vis dėlto pranešėja mano, kad šis pamatinis sprendimas yra pirmasis svarbus žingsnis veiksmingesnės kovos su rasizmu ir ksenofobija Europos lygmeniu link bei minimalus šios srities suderinimas. Jo priėmimas išlieka labai svarbus. Tačiau pranešėja laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turės eiti gerokai toliau, persvarstydama šį pamatinį sprendimą praėjus trejiems metams. Todėl ji siūlo įtraukti straipsnį (7a straipsnis (naujas)), kuriame taip pat numatoma ir negaliojimo nustatant mažesnę apsaugą sąlyga, siekiant, kad pamatinis sprendimas nesusilpnintų veikiančios apsaugos pagal Rasių lygybės direktyvos (2000/43/EB) 6 straipsnį, bei garantuojama, kad pamatinis sprendimas nesuteiks galimybės taikyti mažesnę apsaugą nei ta, kurią numato Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.

Pranešėja primena, kad norint užtikrinti kovos su rasizmu veiksmingumą, šis pamatinis sprendimas turi būti sudedamoji visų Europos Sąjungos priemonių, skirtų kovai su visų formų diskriminacija, dalis. Iš tiesų paskutinis Pagrindinių teisių agentūros pranešimas rodo, kad rasinė diskriminacija išlieka, ypač darbo, švietimo ir apgyvendinimo srityse. Būtent todėl šį pamatinį sprendimą dėl rasizmo turėtų papildyti bendros direktyvos dėl kovos su visomis diskriminacijos formomis, nurodytomis Sutarties 13 straipsnyje, priėmimas.

Galiausiai pranešėja apgailestauja, kad pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija reikšmė buvo apribota, taikant vienbalsiškumo Taryboje taisyklę bei paprastą konsultavimąsi šioje srityje su Europos Parlamentu. Ji pabrėžia perėjimo prie kvalifikuotos daugumos bei bendro sprendimo priėmimo visam trečiajam ramsčiui svarbą.

• [1]  COM(2001)664, OL C 75 E, 2002 3 26, p. 269.
• [2]  Dokumentas 5118/07 DROIPEN 1.
• [3]  OL C 271 E, 2003 11 12, p. 379.

MAŽUMOS NUOMONĖ (12.11.2007)

pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnio 3 dalį

pateikė Koenraad Dillen

Valstybės narės gali visiškai užtikrinti apsaugą nuo rasistinių išpuolių taikydamos savo teisės aktus, todėl ES veiksmai pažeidžia subsidiarumo principą.

Pagal šią pagrindų direktyvą pažeidžiama teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Nors ir priimtina kovoti su rasizmu, kuriam būdingas konkretus smurtas ar jo kurstymas, nepriimtina, kad rasizmo sąvoka painiojama su teisėtais viešais pareiškimais, daromais, pavyzdžiui, priešinantis masinei imigracijai ar islamizacijai, arba ginant nacionalinis tapatumas.

Iš Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro pareiškimo, kuriame teigiama, kad vadinamoji islamofobija – tai nauja diskriminacijos forma ir kad skandalo dėl danų karikatūrų problemą reikia spręsti priimant įstatymą dėl šventvagystės, matyti, kad esama painiavos.

Ši pagrindų direktyva draudžia kurstyti su religija susijusią neapykantą, tai reiškia, kad bet kokį viešą politinį pareiškimą, kuriame kritikuojamas islamas arba islamizacija, bus galima interpretuoti kaip neapykantos musulmonams kurstymą. Ši pagrindų direktyva užkerta kelią bet kokiai diskusijai dėl imigracijos ir islamo ir rasis su ja susijusių nepagrįstų skundų ir kaltinimų politikams, vadovaujantiems šiai diskusijai.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Kova su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis naudojant baudžiamosios teisės priemones
Nuorodos	11522/2007 - C6-0246/2007 - KOM(2001)0664 - C5-0689/2001 - 2001/0270(CNS)
Konsultacijos su EP data	21.12.2001
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 3.9.2007
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 3.9.2007
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	JURI 3.10.2007
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Martine Roure 21.2.2005
Svarstymas komitete	2.10.2007		12.11.2007
Priėmimo data	12.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlos Coelho, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Lilli Gruber, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Károly Ferenc Szabó, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Adamos Adamou, Simon Busuttil, Marco Cappato, Koenraad Dillen, Maria da Assunção Esteves, Ignasi Guardans Cambó, Luis Herrero-Tejedor, Sophia in ‘t Veld, Carlos José Iturgaiz Angulo, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Eva-Britt Svensson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Carmen Fraga Estévez, Fernando Fernández Martín