PRANEŠIMAS dėl indėlių garantijų sistemų

16.11.2007 - (2007/2199(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Christian Ehler

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl indėlių garantijų sistemų

(2007/2199(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų persvarstymo (COM(2006)0729),

- atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 22 d. Komisijos rekomendaciją 87/63/EEB dėl indėlių garantijų sistemų nustatymo Bendrijoje^[1]1,

- atsižvelgdamas į 1992 m. rugsėjo 22 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl įstatymų, nuostatų ir administracinių teisės normų suderinimo, susijusios su indėlių garantijų sistemomis^[2]2,

- atsižvelgdamas į savo per pirmąjį ir antrąjį svarstymus pateiktas pozicijas dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų^[3]3,

- atsižvelgdamas į 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų⁴,

- atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (COM(1999)0722) eksporto draudimo nuostatos (4 straipsnio 1 dalis) taikymo,

- atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (COM(2001)0595) 4 straipsnio 2–5 dalyse įtvirtintų papildymo (angl. topping-up) nuostatų galiojimo,

- atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 30 d. Europos bankų priežiūros komiteto techninę rekomendaciją dėl su indėlių garantijų sistemomis susijusių aspektų persvarstymo“⁵,

- atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. Komisijos jungtinio tyrimų centro (JTC), pranešimą „Scenarijų tyrimas. ES indėlių garantijų sistemų finansavimo mechanizmų pakeitimo poveikio vertinimas“,

- atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Direktyvoje dėl indėlių garantijų sistemų 94/19/EB nustatyto minimalaus garantijos lygio,

- atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl 2005–2010 m. finansinių paslaugų politikos (COM(2005)0629),

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010)^[4]1,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0448/2007),

A. kadangi indėlių garantijų sistemos yra svarbi indėlininkų apsaugos tinklo dalis;

B. kadangi indėlių garantijų sistemos padeda apsaugoti asmenis ir užtikrinti gerą rinkų veikimą bei sąžiningos konkurencijos sąlygas;

C. kadangi dabartinė padėtis bankų sektoriuje, susidariusi dėl antrarūšių būsto paskolų (angl. subprime) krizės Jungtinėse Valstijose, ir šios krizės poveikis finansų rinkoms parodė, koks svarbus indėlių garantijų sistemų klausimas;

D. kadangi skirtinga kiekvienos šalies indėlių garantijų sistemų struktūra priklauso nuo skirtingų institucinių sąlygų atskirose valstybėse narėse;

E. kadangi pasitikėjimas finansų rinkų stabilumu ir sąžiningomis konkurencijos sąlygomis yra svarbus visos vidaus rinkos pagrindas;

F. kadangi remiantis naujausiais tyrimais galima daryti išvadą, kad vis daugiau ES piliečių ketina pirkti finansinius produktus užsienyje;

G. kadangi dėl vis aktyvėjančios tarptautinės kredito įstaigų veiklos ir dėl Europos bankų priežiūros struktūros pakeitimų kyla naujų klausimų, susijusių su kilmės ir priimančios šalies bendradarbiavimu, koordinavimu ir naštos pasidalijimu krizių atvejais;

H. kadangi indėlininkų apsaugos tinklas, atsižvelgiant į vis labiau integruotą finansų rinką, tarptautinių krizių atvejais privalo atlikti savo funkcijas;

1. pripažįsta indėlių garantijų sistemų svarbą ir direktyvos naudą vartotojams bei finansų rinkos stabilumui; taip pat pabrėžia, kad svarbu pašalinti galimus rinkos iškraipymus, nustatytus atlikus tyrimą;

2. pritaria Komisijai, kad Direktyvos 94/19/EB teisėkūros pakeitimai turėtų būti atliekami tik pateikus tolesnių tyrimų rezultatus, ypač tarptautinio masto rizikos ir krizių valdymo srityse; mano, kad svarbu įveikti rimtus konkurencijos iškraipymus, nustatytus atlikus tyrimą;

3. mano, kad nustatytą minimalų garantijos lygį reikėtų suderinti aukštesniu lygmeniu, tačiau jo padidinimas turėtų būti glaudžiai siejamas su atitinkamu ekonominiu išsivystymu, nes kai kurios šalys dėl savo makroekonominių sąlygų iki šiol vis dar nėra pasiekusios direktyvoje numatyto minimalaus garantijos lygio; tačiau, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vėliausiai kitą kartą keičiant šios direktyvos tekstą, būtina užkirsti kelią tam, kad dėl infliacijos toliau mažėtų garantijos lygis;

4. pritaria Komisijos vertinimui, kad naudojant savireguliavimo priemones, ypač tarptautinio masto, būtų galima pagerinti indėlių garantijų sistemų veikimą;

5. atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos inicijuotam bendradarbiavimui su Europos indėlių draudikų forumu (EIDF) ir su Jungtiniu tyrimų centru bei Komisijos pradėtam plataus masto dialogui, skirtam savireguliavimo priemonėms rengti; taigi prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie šios veiklos kalendorinį planą ir rezultatus;

6. mano, kad reikėtų teikti daugiau informacijos klientams siekiant suteikti jiems galimybę tarpininkus, kuriems jie ketina patikėti savo santaupas, rinktis remiantis patikima informacija ir mano, kad taikant šį požiūrį reikėtų nuolat siekti didinti tarpininkų gebėjimą veikti tarpvalstybiniu mastu ir skatinti rinkos integraciją; mano, kad savireguliavimas ir ypač galima EIDF pagalba galėtų labai padėti siekiant šių tikslų;

7. pritaria nuomonei, kad, atsižvelgiant į galimą konkurencijos iškraipymą, įskaitant vienodą požiūrį į klientus, ir su tuo susijusias išlaidas, ypač į poveikį rinkų veikimui tarpvalstybinės krizės atveju, reikėtų išnagrinėti skirtingus galiojančius indėlių garantijų sistemų finansavimo būdus;

8. pabrėžia tai, kad pagal ex-post indėlių garantijų sistemas vartotojams turėtų užtikrinamas toks saugumas ir patikimumas, kaip ir pagal ex-ante indėlių garantijų sistemas;

9. mano, kad reguliavimo problemų kyla dėl skirtingų šalių priežiūros ir indėlių garantijų sistemų atskyrimo; prašo Komisijos išnagrinėti galimą neigiamą tokios padėties poveikį;

10. mano, kad krizės atveju, atsižvelgiant į didelę ryšio technologijų pažangą nuo to laiko, kai buvo priimta ši direktyva, kompensacijos išmokėjimo terminas galėtų būti labai sutrumpintas; mano, kad pagerėjimo pirmiausia reikėtų siekti tais būdais, kuriems nereikia teisėkūros nuostatų, t. y. sudarant susitarimus, naudojantis pažangiąja patirtimi, gerinant duomenų kokybę ir aiškiai paskirstant bankų atsakomybę duomenų tvarkymo ir prisiimtų įsipareigojimų srityse;

11. mano, kad tais atvejais, kai kompensacija mokama pagal dvi indėlių garantijų sistemas, kompensacijos išmokėjimo indėlininkui laikotarpis pagal jo šalies sistemą negali būti ilgesnis negu laikotarpis pagal priimančiosios šalies sistemą;

12. pritaria tam, kad galimo kredito įstaigų į indėlių garantijų sistemas sumokėtų įmokų grąžinimo arba perkėlimo tvarką tuo atveju, jeigu indėlių garantijų sistemų narys išeina iš šių sistemų, reikia nustatyti konkrečios valstybės narės lygmeniu;

13. pritaria Komisijos požiūriui, kad naujos nuostatos dėl įmokų į indėlių garantijų sistemas perkėlimo arba grąžinimo neturėtų susilpninti fondų veiklos ir lemti neleistino rizikos padidėjimo;

14. mano, kad indėlių garantijų sistemų suderinimo klausimas, atsižvelgiant į šių sistemų finansavimą, kompetenciją ir priežiūros institucijos vaidmenį, ilguoju laikotarpiu turėtų būti sprendžiamas tada, kai užsakytų tyrimų metu nustatomi konkurencijos iškraipymai, nevienodas elgesys su klientais arba neigiamas poveikis tarptautiniam rizikos valdymui;

15. pritaria nuostatai įsteigti Ekonomikos ir finansų komiteto ir Finansinių paslaugų komiteto darbo grupes siekiant persvarstyti bei parengti ES priemones, skirtas finansų rinkų stabilumui užtikrinti ir priežiūrai reguliuoti;

16. aiškiai pabrėžia, kad tendencija bankų sektoriuje pavaldžiąsias bendroves pakeisti filialų įmonėmis taip pat susijusi su naujais reikalavimais dėl bendradarbiavimo tarp susijusių valstybių narių institucijų krizės atveju;

17. mano, kad Komisija kartu su valstybių narių finansų ministrais, centriniais bankais ir Europos indėlių draudikų forumu privalo išanalizuoti galimus naštos pasidalijimo susidarius padėčiai prieš ir po galimos krizės privalumus ir trūkumus bei informuoti Parlamentą apie tokio tyrimo rezultatus;

18. mano, kad būtina iš anksto numatyti procedūras ir visų susijusių šalių bendrus veiksmus galimos tarptautinės krizės atveju ir kad Komisija kartu su valstybių narių atstovais, centriniais bankais ir Europos indėlių draudikų forumu turėtų suplanuoti ir nustatyti procedūras bei bendrus veiksmus ir atitinkamai informuoti Parlamentą;

19. ragina Komisiją parengti geresnio ankstyvo rizikos atpažinimo standartus pasitelkiant indėlių garantijų sistemas; mano, kad ankstyvo rizikos atpažinimo sistemą galima būtų panaudoti nustatant nuo rizikos laipsnio priklausantį įmokų dydį;

20. mano, kad patartina atlikti išsamesnį tyrimą, kuris būtinas siekiant sukurti bendrą rizikos vertinimo metodą;

21. aiškiai pabrėžia, kad pirminė atsakomybė už krizių rizikos sumažinimą priklauso bankams;

22. mano, kad būtina parengti tarptautinio masto rizikos ir krizių valdymo principus, siekiant sumažinti pasipelnymo (angl. free-rider) problemą ir moralinės žalos riziką;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

• [1] ¹ OL L 033, 1987 2 4, p. 16.
• [2] ² OL C 332, 1992 12 16 , p. 13.
• [3] ³ OL C 115, 1993 4 26, p. 96 ir OL C 91, 1994 3 28, p. 85.
  ⁴ OL L 135, 1994 5 31, p. 5. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.
  ⁵ CEBS/05/81.
• [4] ¹ Priimti tekstai, P6_TA(2007)0338.

AIŠKINAMOJI DALIS

2006 m. pabaigoje Komisija pateikė komunikatą dėl 1994 m. patvirtintos Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų persvarstymo. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo jos taikymo pradžios valstybių teisėje, Komisija persvarstė šią direktyvą atkreipdama dėmesį į tai, kiek dar prasmingos galiojančios nuostatos, atsižvelgiant į vis didėjančią finansų rinkų integraciją ir tarptautinio masto kredito įstaigų susijungimus.

Vykdytų konsultacijų metu kaip problemos ir (arba) kaip trukdžiai rinkos integracijai buvo nurodyti sistemų finansavimo skirtumai ir dideli indėlininkams suteikiamo garantijos lygio dydžio bei apimties skirtumai.

Komisijos pateiktame komunikate dėmesys kreipiamas į šias sritis:

· indėlių apibrėžimas ir taikymo sritis,

bendras draudimas,

· de minimis sąlyga,

· papildymo tvarka (angl. topping-up),

· keitimosi informacija reikalavimai,

· rizika pagrįstos įmokos į Indėlių garantijų sistemas (IGS),

· IGS įmokų perkėlimas arba grąžinimas,

· vartotojų informavimas ir reklama,

· kompensacijų išmokėjimo ir (arba) poveikio indėlininkams sumažinimo terminas,

· visą Europą apimančios ir (arba) regioninės IGS,

· statistikos duomenys.

Kaip Komisijos darbo rezultatas buvo pateiktos išvados, kad šiuo metu nėra reikalo atlikti įstatymų leidybos veiksmų. Norint nustatyti reikalingus pakeitimus, būtina atlikti daugiau tyrimų bei išlaidų vertinimą, o indėlių garantijų užtikrinimo sistemos veikimą Europoje, ypač tarptautiniu mastu, būtų galima pagerinti taikant galiojančias nuostatas ir (arba) kitaip valdant veikiančias šalis.

Komisija pabrėžė, kad ateityje svarbiausias dalykas yra išaiškinti naštos pasidalijimo procesą susiklosčius tarpvalstybinei krizei.

Pateiktame pranešime Europos Parlamentas pabrėžia, kad indėlių garantijų sistemos yra svarbi mūsų finansų rinkos sistemų sudėtinė dalis, kurios veiklą būtina nuolat tobulinti. Greta klausimų dėl minimalaus garantijos lygio arba procesų terminų sutrumpinimo atsižvelgiant į didesnes modernios ryšių technikos galimybes, komunikate ypač akcentuojamas krizių valdymo stebėjimas. Ypač dėl vis stiprėjančios rinkos integracijos garantijų sistemos susiduria su naujomis problemomis, kurias būtina spręsti norint užtikrinti finansų rinkų stabilumą.

Pateiktame pranešime Parlamentas reikalauja ir indėlių garantijų sistemai taikyti tarpvalstybinių krizių valdymo principus ir atsižvelgdamas į tai remia mintį panaudoti Ekonomikos ir finansinių reikalų komiteto bei Finansinių paslaugų komiteto darbo grupes sprendžiant iškeltus klausimus.

Europos Parlamento nuomone, krizių valdymas privalo būti paremtas šiais principais: geresnio ankstyvos rizikos atpažinimo, visų dalyvaujančių šalių bendrų veiksmų nustatymo ir suplanavimo bei naštos pasidalijimo išaiškinimo. Kartu būtina atsižvelgti į sistemų skirtumus ir viešajame bei privačiame sektoriuose veikiančių subjektų skirtumus. Šiomis aplinkybėmis būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirminė atsakomybė už krizių valdymą priklauso bankams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Christian Ehler, Jonathan Evans, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Andrea Losco, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, John Purvis, Alexander Radwan, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Harald Ettl, Ján Hudacký, Werner Langen, Gianni Pittella, Margaritis Schinas, Charles Tannock
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Jamila Madeira, Cornelis Visser