Procedūra : 2005/0261(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0450/2007

Pateikti tekstai :

A6-0450/2007

Debatai :

PV 29/11/2007 - 5
CRE 29/11/2007 - 5

Balsavimas :

PV 29/11/2007 - 7.16
CRE 29/11/2007 - 7.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0560

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 292kWORD 434k
21.11.2007
PE 374.427v02-00 A6-0450/2007

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“)

(COM(2005)0650 – C6-0441/2005 – 2005/0261(COD)

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Cristian Dumitrescu

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“)

(COM(2005)0650 – C6-0441/2005 – 2005/0261(COD)

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0650),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0441/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0450/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas  Parlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

1 konstatuojamoji dalis

(1) Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šiam tikslui pasiekti Bendrija turi visų pirma priimti tiek priemonių teisminio bendradarbiavimo civilinių bylų, turinčių poveikį kitoms valstybėms, srityje, kiek reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui, įskaitant priemones, kuriomis siekiama skatinti valstybėse narėse jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą.

(1) Bendrija užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Siekdama progresyviai kurti šią erdvę, Bendrija turi priimti tiek priemonių, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, turinčiose poveikį kitoms valstybėms, kiek reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

Pakeitimas 2

1a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(1a) Laikantis Sutarties 65 straipsnio b punkto, šios priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama skatinti valstybėse narėse teisės ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą.

Pakeitimas 3

2 konstatuojamoji dalis

(2) Siekdama veiksmingai įgyvendinti atitinkamas Amsterdamo sutarties nuostatas, Teisingumo ir vidaus reikalų taryba 1998 m. gruodžio 3 d. priėmė veiksmų planą dėl tinkamiausių Amsterdamo sutarties nuostatų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimu, įgyvendinimo sąlygų, kuriame pabrėžiama kolizinių teisės normų suderinimo siekiant įgyvendinti teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą svarba, ir paragino prireikus persvarstyti kai kurias konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės nuostatas atsižvelgiant į specialias nuostatas dėl kolizinių teisės normų kitose Bendrijos teisinėse priemonėse.

Išbraukta.

Pakeitimas 4

3 konstatuojamoji dalis

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje vykusio posėdžio metu Europos Vadovų Taryba teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principą patvirtino kaip itin svarbų kuriant Europos teisingumo erdvę. Priemonių, kuriomis įgyvendinamas teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio pripažinimo principas, programoje nurodyta, kad kolizinių teisės normų derinimo priemonės yra papildomosios priemonės, palengvinančios šio principo įgyvendinimą. Hagos programoje Europos Vadovų Taryba priminė, kad veikla, susijusi su sutartines prievoles reglamentuojančių teisės normų kolizijos taisyklėmis, turėtų būti aktyviai tęsiama.

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino teismo sprendimų ir kitų sprendimų tarpusavio pripažinimo principą kaip teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose pagrindą ir paragino Tarybą bei Komisiją priimti priemonių programą, siekiant įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą.

Pakeitimas 5

3a konstatuojamoji dalis (nauja)

(3a) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino Komisijos ir Tarybos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimo priemonių1. Programoje priemonės, susijusios su kolizinių teisės normų suderinimu, nurodomos kaip priemonės, palengvinančios teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą.

______________

1 OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

Pakeitimas 6

7b konstatuojamoji dalis (nauja)

(3b) 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Hagos programoje1 raginama aktyviai tęsti darbą kolizinių teisės normų, susijusiomis su sutartinėmis prievolėmis („Roma I“), srityje.

_____________

1 OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

Pakeitimas 7

4 konstatuojamoji dalis

(4) Norint kad vidaus rinka veiktų tinkamai, galiojančiose valstybių narių kolizinėse normose turi būti daroma nuoroda į tos pačios valstybės narės teisę, neatsižvelgiant į tai, kuriam teismui perduota byla, taip siekiant užkirsti kelią konkurencijos tarp Bendrijos teisės subjektų iškraipymui ir užtikrinti didesnį ginčų rezultatų numatomumą, teisinį tikrumą ir sprendimų tarpusavio pripažinimą. Dėl tų pačių priežasčių siekiama, kad visos trys teisinės priemonės – šis reglamentas, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“) bei Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. [...] dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) – būtų kuo labiau suderintos.

(4) Norint kad vidaus rinka veiktų tinkamai, galiojančiose valstybių narių kolizinėse normose turi būti daroma nuoroda į tos pačios valstybės narės teisę, neatsižvelgiant į tai, kuriam teismui perduota byla, taip siekiant užkirsti kelią konkurencijos tarp Bendrijos teisės subjektų iškraipymui ir užtikrinti didesnį ginčų rezultatų numatomumą, teisinį tikrumą ir sprendimų tarpusavio pripažinimą.

Pakeitimas 8

6 konstatuojamoji dalis

(6) Reglamento taikymo sritis turi būti nustatyta taip, kad atitiktų Reglamentą Nr. 44/2001/EB ir Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. [...] dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“).

(6) Šio reglamento materialinė taikymo sritis ir nuostatos turėtų būti suderintos su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“)1 ir su 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)2.

___________

1 OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1791/2006/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

 

2 OL L 199, 2007 7 31, p. 40.

Pakeitimas 9

6a konstatuojamoji dalis (nauja)

(6a) Šeimos santykiai turėtų apimti vertikalios linijos giminystę, santuoką ir horizontalios linijos giminystę. 1 straipsnio 2 dalies nuoroda į santykius, kurie turi panašias pasekmes kaip santuoka ir kiti šeimos santykiai, turėtų būti aiškinama pagal valstybės narės, kurios teismui pateiktas ieškinys, teisę.

Pagrindimas

Grąžinta reglamento„Roma II“ projekto konstatuojamoji dalis.

Pakeitimas 10

6b konstatuojamoji dalis (nauja)

(6b) Prievolėms, atsirandančioms dėl šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą, taikomas Reglamento (EB) Nr. 864/2007 12 straipsnis. Todėl tokios prievolės neturėtų būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį.

 

Pagrindimas

Ši konstatuojamoji dalis būtina atsižvelgiant į reglamento „Roma II“ projektą.

Pakeitimas 11

7a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(7a) Jei teisė pasirenkama ir visi kiti su situacija susiję aspektai susiję ne su ta valstybe, kurios teisė buvo pasirinkta, teisės pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos valstybės teisės nuostatų, nuo kurių pagal susitarimą negalima nukrypti. Ši nuostata turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar renkantis teisę buvo pasirinktas ir teismas, ar ne. Formuluotė buvo kiek įmanoma suderinta su Reglamento (EB) Nr. 864/2007 14 straipsniu, kadangi neketinama daryti turinio pakeitimo, palyginti su Romos konvencijos 3 straipsnio 3 dalimi.

Pagrindimas

Ši konstatuojamoji dalis būtina siekiant paaiškinti nuorodas į nuostatas, nuo kurių pagal susitarimą negalima nukrypti, ir paaiškinti, kaip jos susijusios su reglamento „Roma II“ projektu.

Pakeitimas 12

8 konstatuojamoji dalis

(8) Kad padėtų siekti bendrojo priemonės tikslo, t. y. teisinio tikrumo Europos teisingumo erdvėje, kolizinės normos turi būti itin lengvai numatomos. Tačiau teisėjas turi turėti tam tikrą veikimo laisvę, kad tam tikrais atvejais galėtų nuspręsti, kuri teisė glaudžiausiai susijusi su nagrinėjamais įvykiais.

(8) Kad padėtų siekti bendrojo priemonės tikslo, t. y. teisinio tikrumo Europos teisingumo erdvėje, kolizinės teisės normos turėtų būti itin lengvai numatomos. Tačiau teismams turėtų būti palikta tam tikra galimybė savo nuožiūra nustatyti, kuri teisė yra glaudžiausiai susijusi su konkrečia situacija.

Pagrindimas

Išbraukti žodžiai patys savaime nepadidina teisinio tikrumo, o gali sukelti painiavą.

Pakeitimas 13

8a konstatuojamoji dalis (nauja)

(7c) Šalių susitarimas suteikti vienam ar daugiau valstybės narės teismų išimtinę jurisdikciją spręsti ginčus, kylančius dėl sutarties, turėtų būti vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant, ar buvo aiškiai parodyta, kuri teisė buvo pasirinkta.

Pagrindimas

Ši konstatuojamoji dalis būtina dėl to, kad buvo išbraukta Komisijos pasiūlymo nuostata, nes, kadangi nėra teisės pasirinkimo sąlygos, jurisdikcijos sąlyga netiesiogiai atskleistų, kuri teisė buvo pasirinkta.

Pakeitimas 14

8b konstatuojamoji dalis (nauja)

(7a) Šis reglamentas nekliudo šalims kaip taikytiną teisę pasirinkti nevalstybinę teisę arba tarptautinę konvenciją ir įtraukti ją pateikiant nuorodą.

Pagrindimas

Tokių nevalstybinės teisės organų, kaip antai UNIDROIT, teisės taikymą derėtų paminėti konstatuojamoje dalyje, o ne dėstyme.

Pakeitimas 15

8c konstatuojamoji dalis (nauja)

(8c) Jeigu Bendrija atitinkamame teisiniame dokumente priimtų materialinės sutarčių teisės normas, įskaitant standartines sąlygas, tokiame dokumente gali būti numatyta, kad šalys gali pasirinkti tas normas kaip taikytiną teisę.

Pakeitimas 16

8d konstatuojamoji dalis (nauja)

(8a) Taikytinos teisės atžvilgiu tais atvejais, kai taikytina teisė nepasirenkama, sąvokos „prekių pardavimas“ ir „paslaugų teikimas“ turėtų būti aiškinamos taip, kaip taikant Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies b punktą, tokiu mastu, kokiu tas reglamentas taikomas prekių pardavimui ir paslaugų teikimui. Nors franšizės ir platinimo sutartys pagal savo pobūdį yra paslaugų sutartys, joms taikomos specialios taisyklės.

 

Pagrindimas

Šis patikslinimas reikalingas.

Pakeitimas 17

8e konstatuojamoji dalis (nauja)

(8e) Taikytinos teisės atžvilgiu tais atvejais, kai taikytina teisė nepasirenkama, daugiašalės sistemos turėtų būti tos, kuriose vykdoma prekyba, pavyzdžiui, reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybos priemonės, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų1 4 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktuose, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra priklausomos nuo pagrindinės sandorio šalies.

_______________________________

1 OL L 145, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).

Pakeitimas 18

8f konstatuojamoji dalis (nauja)

(8f) Nepasirinkus taikytinos teisės, ji nustatoma remiantis konkretaus pobūdžio sutarčiai taikoma taisykle. Jei sutartis negali būti priskiriama jokiai iš nustatytų kategorijų arba jei jos elementus galima priskirti daugiau nei vienai nustatytai kategorijai, jai turėtų būti taikoma valstybės, kurioje yra už sutarčiai būdingos pareigos vykdymą atsakingos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė. Tais atvejais, kai sutartį sudaro keletas teisių ir prievolių, kurios gali būti priskirtos daugiau nei vienai iš nurodytų sutarčių rūšių, sutarčiai labiausiai būdingos pareigos vykdymas turėtų būti nustatomas pagal jos svarbiausią aspektą.

Pagrindimas

8f, 8g ir 8h konstatuojamosios dalys reikalingos siekiant paaiškinti su teise, taikytina šalims nepasirinkus taikytinos teisės, ypač tuo atveju, kai sutartys yra susijusios arba kai sutartį sudaro teisių ir įsipareigojimų rinkinys, kurį galima priskirti daugiau nei vienai iš nustatytų sutarčių kategorijų, susijusias taisykles.

Pakeitimas 19

8g konstatuojamoji dalis (nauja)

(8g) Kai sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita nei nurodyta 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje valstybe, tų nuostatų „išvengimo sąlygoje“ numatoma, kad taikoma tos kitos valstybės teisė. Tokiu atveju reikia inter alia atsižvelgti į tai, ar ta sutartis labai glaudžiai susijusi su kita sutartimi ar sutartimis.

Pakeitimas 20

8h konstatuojamoji dalis (nauja)

(8h) Jei, šalims nepasirinkus taikytinos teisės, šios teisės negalima nustatyti remiantis tuo, kad sutartis gali būti priskirta vienai iš nustatytų kategorijų, arba jei sutarčiai negalima taikyti valstybės, kurioje yra už sutarčiai būdingos pareigos vykdymą atsakingos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta, teisės, sutarčiai turėtų būti taikoma valstybės, su kuria ji glaudžiausiai susijusi, teisė. Norint nustatyti tą šalį reikia inter alia atsižvelgti į tai, ar ta sutartis labai glaudžiai susijusi su kita sutartimi ar sutartimis.

Pakeitimas 21

8i konstatuojamoji dalis (nauja)

(8i) Prekių vežimo sutarčių aiškinimo atžvilgiu nesiekiama iš esmės pakeisti 1980 m. Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 4 dalies trečio sakinio1. Taigi frachtavimo vienai jūrų kelionei sutartis ir kitos sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra prekių vežimas, yra laikomos prekių vežimo sutartimis.

 

Šiame reglamente sąvoka „siuntėjas“ reiškia asmenį, kuris sudaro prekių vežimo sutartį su vežėju, o sąvoka „vežėjas“ reiškia sutarties šalį, kuri prisiima įsipareigojimą vežti prekes, neatsižvelgiant į tai, ar prekes veža jis pats.

_____________

1 OL C 334, 2005 12 20, p. 1.

Pakeitimas 22

10b konstatuojamoji dalis (nauja)

(10b) Investicinėms paslaugoms bei veiklai ir pagalbinėms paslaugoms, nurodytoms Direktyvos 2004/39/EB su padarytais pakeitimais I priedo A ir B skirsniuose, turėtų būti taikomos bendrosios normos, taikomos vartojimo sutartims.

Pakeitimas 23

8c konstatuojamoji dalis (nauja)

(10c) Reikėtų numatyti įvairias išimtis, taikomas bendrosioms normoms dėl taikytinos teisės pasirinkimo vartojimo sutarčių atveju. Pagal vieną iš minėtųjų išimčių bendrosios normos neturi būti taikomos sutartims, susijusioms su daiktine teise į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, išskyrus sutartis, susijusias su teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais, kaip apibrėžta 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 94/47/EB dėl pirkėjų apsaugos, susijusios su teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais pirkimo sutarčių tam tikrais aspektais1.

_______________________________

1 OL L 280, 1994 10 29, p. 83.

Pakeitimas 24

8d konstatuojamoji dalis (nauja)

(10d) Taikant šį reglamentą nuorodos į teises ir pareigas, susijusias su perleidžiamų vertybinių popierių emisijos, siūlymo visuomenei arba pasiūlymo perimti sąlygomis arba kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų pasirašymo ar išpirkimo sąlygomis, turi inter alia apimti vertybinių popierių arba investicinių vienetų paskirstymo sąlygas, teises esant pernelyg daug prašymų įsigyti vertybinių popierių, atsisakymo teises ir panašius su pasiūlymu susijusius klausimus, taip pat šio reglamento 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodytus reikalavimus, taip užtikrinant, kad visiems atitinkamiems sutartiniams pasiūlymo, pagal kurį nustatomi emitento arba siūlančiojo subjekto įsipareigojimai vartotojui, aspektams būtų taikoma ta pati teisė.

Pakeitimas 25

10b konstatuojamoji dalis (nauja)

(10e) Šiame reglamente finansinės priemonės atitinka direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytas priemones, o perleidžiami vertybiniai popieriai - minėtosios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytas priemones.

Pakeitimas 26

10b konstatuojamoji dalis (nauja)

(10f) Taikant šį reglamentą, finansinėms paslaugoms, pvz., investicinėms paslaugoms bei veiklai ir pagalbinėms paslaugoms, kurias specialistai teikia vartotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB su pakeitimais priedo A ir B skirsniuose, ir sutartims dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų pardavimo, neatsižvelgiant į tai, ar joms taikoma 1995 m. gruodžio 20 d. Tarybos Direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo1, turėtų būti taikomos bendrosios normos, taikomos vartojimo sutartims. Taigi tais atvejais, kai daroma nuoroda į perleidžiamų vertybinių popierių emisijos ir siūlymo visuomenei sąlygas arba į kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų pasirašymo ar išpirkimo sąlygas, turi būti nurodyti visi aspektai, susiję su vertybinių popierių emitentų arba juos siūlančių subjektų įsipareigojimais vartotojams, tačiau neturi būti įtraukti aspektai, susiję su finansinių paslaugų teikimu.

_______________________________

1 OL L 375, 2001 3 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

Pakeitimas 27

10g konstatuojamoji dalis (nauja)

(10g) Svarbu užtikrinti, kad teisėms ir prievolėms, sudarančioms finansinę priemonę, netaikomos vartojimo sutartims taikomos bendrosios teisės normos, kadangi dėl to kiekvienai išleistai priemonei galėtų tekti taikyti skirtingą teisę, tokiu būdu pakeičiant jų pobūdį ir užkertant kelią prekybai jomis kaip keičiamomis tarpusavyje ir jų platinimui. Analogiškai, išleidus arba siūlant tokias priemones, sutartiniams emitento arba siūlytojo ir vartotojo santykiams nebūtinai turėtų būti privalomai taikoma įprastinės vartotojo gyvenamosios vietos teisė, kadangi būtina užtikrinti emisijos arba siūlymo sąlygų darnumą. Tas pats principas turėtų būti taikomas daugiašalėms sistemoms, kurioms taikomas 4 straipsnio 1 dalies hb punktas, kai turėtų būti užtikrinta, kad vartotojo įprastinės gyvenamosios vietos teisė netrukdys taikyti teisės normų, taikomų sutartims, sudarytoms tose sistemose arba su tų tokių sistemų operatoriumi.

Pakeitimas 28

11a konstatuojamoji dalis (nauja)

(11a) Darbuotojas neturėtų netekti apsaugos, kurią jam suteikia nuostatos, nuo kurių negali būti nukrypstama arba nuo kurių gali būti nukrypstama tik jo naudai.

 

Pakeitimas 29

11b konstatuojamoji dalis (nauja)

(11b) Kalbant apie darbo sutartis pasakytina, kad darbo veiklos vykdymas kitoje šalyje laikomas laikinu, kai manoma, kad darbuotojas, įvykdęs savo užduotis užsienyje, toliau tęs veiklą kilmės šalyje. Naujos darbo sutarties sudarymas su pirmuoju darbdaviu arba su darbdaviu, priklausančiu tai pačiai įmonių grupei kaip ir pirmasis darbdavys, neturėtų kliudyti darbuotojo laikyti laikinai vykdančiu darbo veiklą kitoje šalyje.

Pagrindimas

Ši konstatuojamoji dalis reikalinga siekiant apibrėžti su laikinu darbu kitoje šalyje susijusias nuostatas.

Pakeitimas 30

12 konstatuojamoji dalis

12) Kalbant apie sutartis, sudarytas per tarpininkus, reikia nustatyti kolizines normas, apibrėžiančias visas tris teisinių santykių, kylančių tarp atstovaujamojo, tarpininko ir trečiosios šalies, rūšis. Sutarčiai, sudarytai tarp atstovaujamojo ir trečiosios šalies, toliau taikomos bendrosios šio reglamento nuostatos.

Išbraukta.

Pagrindimas

Siūloma panaikinti nuostatą dėl tarpininkavimo.

Pakeitimas 31

13 konstatuojamoji dalis

(13) Siekiant užtikrinti viešąją tvarką valstybėse narėse, turi būti priimtos specialios nuostatos, reglamentuojančios privalomąsias nuostatas ir išimtinių nuostatų dėl viešiosios tvarkos taikymo mechanizmą. Šios nuostatos turi būti taikomos nepažeidžiant Sutarties nuostatų.

(13) Atsižvelgiant į viešuosius interesus, galima suteikti valstybių narių teismams galimybę išskirtinėmis aplinkybėms taikyti išimtis, pagrįstas viešąja tvarka ir viršesnėmis imperatyviomis nuostatomis. Sąvoką „viršesnės imperatyvios nuostatos“ reikia skirti nuo, pvz., 3 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „nuostatos, nuo kurių pagal sutartį nukrypti neleidžiama“, ir ši sąvoka turėtų būti aiškinama siauresne prasme.

Pakeitimas 32

13a konstatuojamoji dalis (nauja)

(13a) Savanoriško reikalavimų perleidimo atveju naudojamas terminas „santykiai“ turėtų paaiškinti, kad 13 straipsnio 1 dalis taip pat taikoma su perleidimu dalyvaujant perleidėjui ir perėmėjui susijusiems nuosavybės aspektams teisės sistemose, kuriose tokie aspektai nagrinėjami atskirai nuo aspektų pagal prievolių teisę. Tačiau terminas „santykiai“ neturėtų būti suprantamas kaip susijęs su bet kuriais galimais perleidėjo ir perėmėjo santykiais. Visų pirma šis terminas neturėtų apimti preliminarių klausimų, susijusių su savanorišku reikalavimų perleidimu ar sutartyje numatytu reikalavimų perėjimu trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Šis terminas turėtų griežtai apsiriboti aspektais, tiesiogiai susijusiais su atitinkamu savanorišku reikalavimų perleidimu ir (arba) sutartyje numatytu reikalavimų perėjimu trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija).

Pakeitimas 33

15 konstatuojamoji dalis

(15) Reikia patikslinti ryšį tarp šio reglamento ir kai kurių kitų Bendrijos teisės nuostatų.

(15) Reikėtų vengti kolizinių teisės normų išsklaidymo keliuose dokumentuose ir šių taisyklių skirtumų. Tačiau šis reglamentas nepanaikina galimybės įtraukti su nesutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas į Bendrijos teisės nuostatas, susijusias su konkrečiais dalykais.

 

Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio kitų dokumentų, kuriuose nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama padėti tinkamai veikti vidaus rinkai, taikymui, kadangi jie negali būti taikomi kartu su teise, nustatyta pagal šio reglamento taisykles. Pagal šio reglamento taisykles pasirinktos taikytinos teisės nuostatų taikymas neturėtų riboti laisvo prekių ir paslaugų, kurias reglamentuoja Bendrijos dokumentai, pavyzdžiui, 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 1, judėjimo.

 

_______________________________________

1 OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

Pagrindimas

Ši konstatuojamoji dalis paimta iš reglamento „Roma II“ projekto, į kurį ji buvo įtraukta Parlamento delegacijos pageidavimu.

Pakeitimas 34

16 konstatuojamoji dalis

(16) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturi įtakos konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios apibrėžia konkrečias sritis. Tačiau kai, sudarant sutartį vienoje ar daugiau valstybių narių, nustatomi visi tinkami tam tikro ginčo elementai, tam tikrų tarptautinių konvencijų, kuriose dalyvauja tik kai kurios valstybės narės, taikymas prieštarautų siekimui sukurti tikrą Europos teisingumo erdvę. Todėl reikėtų taikyti šiame reglamente nustatytą normą. Siekdama užtikrinti didesnį šioje srityje galiojančių tarptautinių konvencijų skaidrumą, Komisija, remdamasi valstybių narių perduota informacija, turėtų paskelbti atitinkamų konvencijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(16) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturėtų turėti įtakos tarptautinėms konvencijoms, kurių šalimis viena ar kelios valstybės narės yra tuo metu, kai šis reglamentas priimamas. Siekdama užtikrinti geresnę galimybę susipažinti su šiomis normomis, Komisija, remdamasi valstybių narių perduota informacija, turėtų paskelbti atitinkamų konvencijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pakeitimas 35

7b konstatuojamoji dalis (nauja)

(16b) Komisija pateiks pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl procedūrų ir sąlygų, pagal kurias atskirais ir išimtiniais atvejais valstybės narės turėtų teisę vesti derybas su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų dėl atskirų sektorių klausimų, į kuriuos būtų įtrauktos nuostatos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, ir savo vardu tokius susitarimus sudaryti.

Pakeitimas 36

17 konstatuojamoji dalis

(17) Kadangi pasiūlytų veiksmų tikslo – priimti vienodas normas, kuriomis apibrėžiama sutartinėms prievolėms taikytina teisė, – valstybės narės negali tinkamai pasiekti ir dėl veiksmų padarinių geriau jo siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Remiantis minėtame straipsnyje išdėstytu proporcingumo principu, reglamentu, kuris sustiprina teisinį tikrumą, tačiau nereikalauja suderinti materialinių nacionalinės teisės nuostatų, nesiekiama daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti.

(17) Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl, dėl reglamento masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal minėtajame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti.

Pakeitimas 37

18 konstatuojamoji dalis

(18) [Protokolo dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnyje nustatyta tvarka Airija ir Jungtinė Karalystė pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. / Protokolo dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą; taigi reglamentas nėra šioms dviem valstybėms narėms privalomas ir joms netaikomas.]

(18) Protokolo dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnyje nustatyta tvarka Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

Pakeitimas 38

18a konstatuojamoji dalis (nauja)

(18a) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė nepateikė pranešimo, todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

Pakeitimas 39

19 konstatuojamoji dalis

(19) Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą; taigi reglamentas šiai valstybei narei nėra privalomas ir jai netaikomas,

Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.

Pakeitimas 40

1 straipsnis

1. Šis reglamentas su jurisdikcijos kolizija susijusiais atvejais taikomas sutartinėms prievolėms civilinėse ir komercinėse bylose.

1. Įstatymų kolizijos atvejais šis reglamentas taikomas sutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose.

Jis netaikomas visų pirma klausimams, susijusiems su pajamomis, muitais ir administraciniams klausimams.

Šis reglamentas visų pirma netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėse bylose.

2. Reglamentas netaikomas:

2. Šis reglamentas netaikomas:

(a) fizinių asmenų statusui ir veiksnumui, nepažeidžiant 12 straipsnio;

(a) fizinių asmenų statusui ir veiksnumui, nepažeidžiant 12 straipsnio;

(b) prievolėms, kylančioms šeimyninių santykių arba santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį, įskaitant išlaikymo prievoles;

(b) prievolėms, atsirandančiomsšeimos santykių ir santykių, kurie teisiškai laikomi turinčiais panašias pasekmes, įskaitant išlaikymo prievoles;

(c) prievolėms, kylančiomssantuokinių ryšių ar nuosavybės sistemų, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį santuokai, testamentams ir paveldėjimui;

(c) prievolėms, atsirandančiomssutuoktinių turto režimo, turto režimo, susijusio su santykiais, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašias pasekmes kaip ir santuoka, testamentams ir paveldėjimui;

(d) prievolėms, kylančioms iš vekselių, čekių, skolinių įsipareigojimų ir kitų apyvarčiųjų priemonių, jei iš šių kitų apyvarčiųjų priemonių kylančias prievoles lemia jų apyvartumo savybės;

(d) prievolėms, atsirandančioms pagal įsakomuosius vekselius, čekius ir paprastuosius vekselius bei kitus apyvartinius dokumentus tiek, kiek tos prievolės pagal tokius kitus apyvartinius dokumentus atsiranda dėl jų apyvartaus pobūdžio;

(e) arbitražiniams susitarimams ir susitarimams dėl ginčo nagrinėjimo vietos;

(e) arbitražiniams susitarimams ir susitarimams dėl ginčo nagrinėjimo vietos;

(f) klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių, asociacijų ir juridinių asmenų teisė, pavyzdžiui, steigimo, veiksnumo, vidaus organizacijos ir likvidavimo bei dalininkų ir padalinių asmeninės teisinės atsakomybės už įmonės, asociacijos ar juridinio asmens skolas; taip pat klausimams sprendžiant, ar įmonės, asociacijos ir juridinio asmens padalinys gali šią įmonę, asociaciją ar juridinį asmenį įpareigoti trečiųjų šalių atžvilgiu;

(f) klausimams, reglamentuojamiems bendrovių ir kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų teisės, kaip antai bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų steigimas registruojant ar kitais būdais, jų teisnumas, vidaus struktūra arba likvidavimas ir asmeninė darbuotojų ir dalyvių atsakomybė už bendrovės arba kito minėto subjekto įsipareigojimus;

 

(fa) klausimams, ar tarpininkas gali atstovaujamąjį, arba organas – bendrovę arba juridinį ar juridinio asmens statuso neturintį subjektą įpareigoti trečiųjų šalių atžvilgiu;

(g) trestų steigimui ir santykiams, kylantiems tarp jų steigėjų, valdytojų ir dalininkų;

(g) trestų steigimui ir santykiams, kylantiems tarp jų steigėjų, valdytojų ir dalininkų;

(h) įrodymams ir teismo procesui, nepažeidžiant 17 straipsnio;

(h) įrodymams ir teismo procesui, nepažeidžiant 17 straipsnio;

(i) prievolėms, kylančioms iš ikisutartinių santykių.

(i) prievolėms, atsirandančioms dėl šalių bendravimo prieš sutarties sudarymą.

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – tai visos valstybės narės, išskyrus Daniją [, Airiją ir Jungtinę Karalystę].

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – tai visos valstybės narės, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę. Tačiau 3 straipsnio 5 dalyje ši sąvoka apima visas valstybes nares.

Pagrindimas

Šiais pakeitimais visų pirma siekiama suderinti tekstą su reglamento „Roma II“ projekto formuoluotėmis.

Pakeitimas 41

2 straipsnis

Šiame reglamente nurodyta teisė taikoma net tuo atveju, kai ši teisė nėra valstybės narės teisė.

Šis pakeitimas lietuviškam variantui įtakos neturi.

Pagrindimas

Šis pakeitimas lietuviškam variantui įtakos neturi.

Pakeitimas 42

3 straipsnis

1. Nepažeidžiant 5, 6 ir 7 straipsnių, sutartį reglamentuoja šalių pasirinkta teisė.

1. Sutartį reglamentuoja šalių pasirinkta teisė.

Pasirinkimas turi būti aiškus arba akivaizdžiai sąlygotas sutarties nuostatų, šalių elgesio ar bylos aplinkybių. Jeigu šalys susitarė dėl valstybės narės teismo ar teismų, kuriuose bus sprendžiami iš sutarties kilę ar kilsiantys ginčai, daroma prielaida, kad jos taip pat susitarė dėl šios valstybės narės teisės pasirinkimo.

Pasirinkimas tiksliai išreiškiamas ar aiškiai parodomas sutarties sąlygose arba nustatomas pagal bylos aplinkybes.

 

Šalys gali pasirinkti visai sutarčiai ar tik jos daliai taikytiną teisę.

Šalys gali pasirinkti visai sutarčiai ar tik jos daliai taikytiną teisę.

2. Šalys taip pat gali, kaip taikytiną teisę, pasirinkti tarptautiniu lygiu ar Bendrijoje pripažintus materialinės teisės principus ir taisykles. Tačiau klausimai, susiję su šių principų ar taisyklių reglamentuojamais aspektais, kurių jie aiškiai neapibėžia, bus sprendžiami atsižvelgiant į bendruosius principus, kuriais jie grindžiami, arba, jei tokių principų nėra, remiantis teise, taikytina šalims jos nepasirinkus, kaip nustatyta šiame reglamente.

 

3. Šalys bet kuriuo metu gali susitarti, kad sutartį reglamentuos kita nei anksčiau ją reglamentavusi teisė, remdamosi pagal šį straipsnį ankstesniu sprendimu dėl pasirinkimo arba kitomis šio reglamento nuostatomis. Pakeitimai, susiję su taikytinos teisės nustatymu, padaryti vėliau, nei buvo sudaryta sutartis, neturi įtakos 10 straipsnyje apibrėžtam sutarties formos galiojimui ir nepažeidžia trečiųjų šalių teisių.

3. Šalys bet kuriuo metu gali susitarti, kad sutartį reglamentuos kita nei anksčiau ją reglamentavusi teisė, remdamosi pagal šį straipsnį ankstesniu sprendimu dėl pasirinkimo arba kitomis šio reglamento nuostatomis. Pakeitimai, susiję su taikytinos teisės nustatymu, padaryti vėliau, nei buvo sudaryta sutartis, neturi įtakos 10 straipsnyje apibrėžtam sutarties formos galiojimui ir nepažeidžia trečiųjų šalių teisių.

4. Kai visi tinkami tam tikro ginčo elementai nustatomi vienoje šalyje, šalių teisė pagal 1 ar 2 dalį pasirinkti kitos šalies teisę ir kartais teismą nepažeidžia šios šalies teisės nuostatų, nuo kurių pagal sutartį nukrypti neleidžiama (toliau – privalomosios nuostatos).

4. Tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbūs elementai pasirinkimo metu yra ne toje valstybėje, kurios teisė buvo pasirinkta, šalių pasirinkimas nekliudo taikyti tos valstybės teisės nuostatų, nuo kurių susitarimu negali būti nukrypstama.

5. Šalių teisė pasirinkti Bendrijai nepriklausančios valstybės teisę nepažeidžia Bendrijos teisės privalomųjų nuostatų, kai jos taikytinos konkrečiam atvejui.

5. Tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbūs elementai pasirinkimo metu yra vienoje ar keliose valstybėse narėse, šalių pasirinkta kita nei valstybės narės taikytina teisė nekliudo taikyti Bendrijos teisės nuostatų, atitinkamais atvejais įgyvendinamų teismo vietos valstybėje narėje, nuo kurių susitarimu negali būti nukrypstama.

6. Šalių susitarimą dėl taikytinos teisės pasirinkimo ir jo galiojimą reglamentuoja 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos.

6. Šalių susitarimą dėl taikytinos teisės pasirinkimo ir jo galiojimą reglamentuoja 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos.

Pakeitimas 22

4 straipsnis

1. Pagal 3 straipsnį šalims nepasirinkus sutarties teisės, šioms sutartims taikytina teisė nustatoma taip:

1. Jeigu šalys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal 3 straipsnį ir nepažeidžiant 4a–6 straipsnių, sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip:

(a) pardavimo sutartį reglamentuoja šalies, kurioje pardavėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;

a) prekių pardavimo sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra pardavėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė;

(b) paslaugų teikimo sutartį reglamentuoja šalies, kurioje paslaugų teikėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;

b) paslaugų teikimo sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra paslaugų teikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė;

(c) vežimo sutartį reglamentuoja šalies, kurioje vežėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;

 

(d) sutartį, susijusią su teise į nekilnojamąjį turtą arba teise naudoti nekilnojamąjį turtą, reglamentuoja šalies, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė;

d) sutarčiai, susijusiai su daiktine teise į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, taikoma valstybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė;

(e) nepaisant d punkto, nekilnojamojo turto, skirto laikinam asmeniniam naudojimui ne ilgesnį kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpį, sutartį reglamentuoja šalies, kurioje šio turto savininkas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su sąlyga, kad nuomininkas būtų fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta būtų toje pačioje šalyje;

e) nepaisant d punkto, nekilnojamojo turto nuomos laikinam asmeniniam naudojimui sutarčiai, sudarytai ne ilgesniam kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, taikoma valstybės, kurioje yra savininko įprastinė gyvenamoji vieta, teisė, su sąlyga, kad nuomininkas yra fizinis asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje;

(f) sutartį, susijusią su intelektinės ar pramoninės nuosavybės teisėmis, reglamentuoja šalies, kurioje šias teises perduodantis ar perleidžiantis asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;

 

(g) franšizės sutartį reglamentuoja šalies, kurioje asmuo, kuriam suteikiama franšizė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;

g) franšizės sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra asmens, kuriam suteikiama franšizė, įprastinė gyvenamoji vieta, teisė;

(h) platinimo sutartį reglamentuoja šalies, kurioje platintojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė.

h) platinimo sutartį reglamentuoja šalies, kurioje platintojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;

 

ha) prekių pardavimo aukciono būdu sutarčiai taikoma valstybės, kurioje vyksta aukcionas, jei ją galima nustatyti, teisė;

 

hb) sutarčiai, sudarytai daugiašalėje sistemoje, kuri apjungia arba sudaro palankesnes sąlygas apjungti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, laikantis nediskriminuojančių taisyklių ir reglamentuojamai vienos teisės, taikoma ta teisė.

2. 1 dalyje nenurodytas sutartis reglamentuoja šalies, kurioje, sudarant sutartį, tipišką paslaugą turinti teikti šalis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė. Kai tipiškos paslaugos neįmanoma nustatyti, sutartį reglamentuoja šalies, su kuria ji glaudžiausiai susijusi, teisė.

2. Jeigu sutarčiai netaikoma 1 dalis arba jeigu sutarties dalims būtų taikomas daugiau nei vienas iš 1 dalies a–hb punktų, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, būdingą tai sutarčiai, įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.

 

2a. Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita nei 1 ar 2 dalyje nurodyta valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė.

 

2b. Kai taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 1 ar 2 dalį, sutarčiai taikoma valstybės, su kuria ji glaudžiausiai susijusi, teisė.

Pagrindimas

Šis pakeitimas turėtų būti svarstomas su naujosiomis konstantuojamosiomis dalimis 8f, 8g ir 8h.

Pakeitimas 44

4a straipsnis (naujas)

4a straipsnis

Vežimo sutartys

 

1. Šalims pagal 3 straipsnį nepasirinkus prekių vežimo sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra vežėjo nuolatinė buveinė, teisė, jeigu gavimo vieta arba pristatymo vieta, arba gavėjo nuolatinė buveinė taip pat yra toje valstybėje. Nepatenkinus šių reikalavimų, taikoma valstybės, kurioje, šalims susitarus, yra pristatymo vieta, teisė.

 

2. Šalims pagal 2 pastraipą nepasirinkus keleivių vežimo sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra keleivio įprastinė gyvenamoji vieta, teisė, jeigu išvykimo vieta arba paskirties vieta taip pat yra toje valstybėje. Jei šie reikalavimai netenkinami, taikoma tos vietos, kurioje yra vežėjo nuolatinė buveinė, teisė.

 

Šalys pagal 3 straipsnį gali pasirinkti keleivių vežimo sutarčiai taikyti teisę tik tos valstybės, kurioje yra:

 

(b) keleivio įprastinė gyvenamoji vietą arba

 

(b) vežėjo nuolatinė buveinė, arba

 

(ba) vežėjo centrinės administracijos vieta, arba

 

(c) išvykimo vieta, arba

 

(d) paskirties vieta.

 

3. Jeigu iš visų bylos aplinkybių paaiškėja, kad sutartis, nepasirinkus teisės, yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita nei 1 ar 2 dalyse nurodyta valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė.

Pagrindimas

Šis aiškus sprendimas turėtų padidinti teisinį tikrumą.

Pakeitimas 45

5 straipsnis

 

 

 

 

1. Vartojimo sutartis pagal sekančią dalį ir joje numatytomis sąlygomis reglamentuoja valstybės narės, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė.

1. Sutartis, kurias fizinis asmuo (vartotojas) sudaro siekdamas tikslų, kuriuos galima būtų laikyti nesusijusiais su jo darbu arba profesija, su kitu asmeniu (specialistu) vykdančiu savo darbo arba profesinę veiklą, reglamentuoja šalies, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė, jei:

 

(a) specialistas vykdo savo komercinę arba profesinę veiklą šalyje, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba

 

(b) tokia jo veikla bet kokiu būdu yra nukreiptą į atitinkamą valstybę ar kelias valstybes, įskaitant atitinkamą valstybę,

 

ir jei sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.

2. Pirmoji dalis taikoma sutartims, kurias fizinis asmuo, t. y. vartotojas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą tam tikroje valstybėje narėje, sudaro, siekdamas tikslų, kuriuos būtų galima laikyti nesusijusiais su jo darbu arba profesija, su specialistu, vykdančiu savo darbo arba profesinę veiklą.

2. Nepaisant 1 dalies, šalys, vadovaudamosis 3 straipsnio nuostatomis, gali pasirinkti teisę, taikytiną sutartims, kurioms taikomas šis straipsnis. Tačiau dėl tokio pasirinkimo darbuotojas neturi netekti apsaugos, kurią jam suteikia nuostatos, nuo kurių sutartimi negali būti nukrypstama pagal teisę, kuri, nesant pasirinkimo, būtų buvusi taikoma pagal 1 dalį.

Ši dalis taikoma su sąlyga, kad sutartis buvo sudaryta su specialistu, komercinę ar profesinę veiklą vykdančiu valstybėje narėje, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba susiejančiu savo veiklą su šia valstybe nare ar su keliomis valstybėmis, įskaitant šią valstybę narę, ir kad sutartis yra priskiriama tokios veiklos sričiai, jeigu specialistas nežinojo vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos ir jeigu jis jos nežinojo ne dėl savo neatsargumo.

 

3. Pirmoji dalis netaikoma:

3. Pirmoji ir antroji dalys netaikomos:

(a) paslaugų teikimo sutartims, kai paslaugos vartotojui turi būti teikiamos tik toje šalyje, kurioje jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos;

a) paslaugų teikimo sutartims, kai paslaugos vartotojui turi būti teikiamos tik toje šalyje, kurioje jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos;

(b) vežimo sutartims, išskyrus su 1990 m. birželio 13 d. Direktyvoje 90/314/EEB apibrėžtais kelionių paketais susijusias sutartis;

(b) vežimo sutartims, išskyrus su 1990 m. birželio 13 d. Direktyvoje 90/314/EEB apibrėžtais kelionių paketais susijusias sutartis;

(c) sutartims, susijusioms su teise į nekilnojamąjį turtą arba teise naudoti nekilnojamąjį turtą, išskyrus sutartis, susijusias su 1994 m. spalio 26 d. Direktyvoje 94/47/EB apibrėžta teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais.

c) sutartims, susijusioms su daiktine teise į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, išskyrus sutartis, susijusias su Direktyvoje 94/47/EB apibrėžta teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais;

 

(d) teisėms ir prievolėms, sudarančioms finansinę priemonę, tai pat teisėms ir prievolėms, sudarančioms sąlygas ir reikalavimus, kurie taikomi emisijai arba viešajai pasiūlai, taip pat pasiūlymams perimti perleidžiamus vertybinius popierius, taip pat pasirašyti ir išpirkti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, jei tai nesusiję su finansinių paslaugų teikimu;

 

(e) sutarčiai siekiant pasirašyti arba įsigyti naują perleidžiamų vertybinių popierių emisiją, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte, arba teisėms ir prievolėms pasirašyti arba išpirkti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus;

 

(f) sutarčiai, sudarytai tokios rūšies sistemoje, kuriai taikomas šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies hb punktas.

Pakeitimas 46

6 straipsnis

1. Nepaisant 3 straipsnio nuostatų, sutarties šalių teisė pasirinkti individualiai darbo sutarčiai taikytiną teisę neatima darbuotojo teisės į apsaugą, kurią pagal šį straipsnį nustato teisės, taikytinos šalims nepasirinkus sutarties teisės, privalomosios nuostatos.

1. Individualiai darbo sutarčiai taikoma šalių pagal 3 straipsnį pasirinkta teisė. Tačiau dėl tokio pasirinkimo darbuotojas neturi netekti apsaugos, kurią jam suteikia nuostatos, nuo kurių sutartimi negali būti nukrypstama pagal teisę, kuri, nesant pasirinkimo, būtų buvusi taikoma pagal 2, 2a ir 3 dalis.

2. Pagal 3 straipsnį šalims nepasirinkus sutarties teisės, individualią darbo sutartį reglamentuoja:

2. Šalims nepasirinkus individualiai darbo sutarčiai taikytinos teisės, sutartį reglamentuoja valstybės, kurioje arba, jei ši sąlyga netenkinama, iš kurios darbuotojas pagal sutartį nuolat vykdo darbo veiklą, teisė. Darbuotojui laikinai vykdant darbo veiklą kitoje valstybėje, laikoma, kad valstybė, kurioje jis nuolat vykdo darbo veiklą, nepasikeitė.

(a) šalies, kurioje arba iš kurios darbuotojas pagal sutartį nuolat vykdo darbo veiklą, teisė. Nuolatinė darbo vieta neturėtų keistis, darbuotojui laikinai vykdant darbo veiklą kitoje šalyje. Darbo veiklos vykdymas kitoje šalyje laikomas laikinu, kai manoma, kad darbuotojas, įvykdęs savo užduotį užsienyje, toliau tęs veiklą kilmės šalyje. Naujos darbo sutarties sudarymas su pirmuoju darbdaviu arba su darbdaviu, priklausančiu tai pačiai įmonių grupei kaip ir pirmasis darbdavys nekliudo darbuotojui laikinai vykdyti darbo veiklą kitoje šalyje;

 

(b) jei darbuotojas nevykdo nuolat darbo veiklos toje pačioje ar iš tos pačios šalies arba nuolat vykdo darbo veiklą teritorijoje, kuri nėra pavaldi nė vienos valstybės suverenitetui, – šalies, kurioje yra darbuotoją įdarbinusi įstaiga, teisė.

 

 

2a. Kai taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 2 dalį, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra jo darbdavio verslo vieta, teisė.

3. Į 2 dalyje nurodytą teisę gali būti neatsižvelgiama, jei iš visų bylos aplinkybių paaiškėja, kad darbo sutartis glaudžiau susijusi su kita šalimi; tokiu atveju taikoma šios šalies teisė.

3. Jei iš visų aplinkybių paaiškėja, kad sutartis glaudžiau susijusi su kita nei 2 ar 2a dalyse nurodyta valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė.

Pakeitimas 47

7 straipsnis

7 straipsnis

Per tarpininką sudarytos sutartys

Išbraukta.

1. Pagal 3 straipsnį šalims nepasirinkus sutarties teisės, sutartį, sudarytą tarp atstovaujamojo ir tarpininko, reglamentuoja šalies, kurioje tarpininkas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė, jeigu tarpininkas nevykdo ar neturi vykdyti pagrindinės veiklos šalyje, kurioje atstovaujamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą; tokiu atveju taikoma šios šalies teisė.

 

2. Atstovaujamojo ir trečiosios šalies santykius, kylančius iš to, kad tarpininkas veikė, vykdydamas savo įgaliojimus, viršydamas savo įgaliojimus ar neturėdamas įgaliojimų, reglamentuoja šalies, kurioje tarpininkas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą įvykių metu. Tačiau taikytina šalies, kurioje tarpininkas veikė, teisė, jei atstovaujamasis, kurio vardu tarpininkas veikė, arba trečioji šalis turi nuolatinę gyvenamąją vietą šioje šalyje arba jeigu tarpininkas dalyvavo šios šalies biržos operacijose ar aukcionuose.

 

3. Nepaisant 2 dalies, kai minėtoje dalyje apibrėžtiems santykiams taikytiną teisę raštu nurodo atstovaujamasis arba trečioji šalis ir su tuo akivaizdžiai sutinka kita šalis, šiems klausimams taikoma tokiu būdu nurodyta teisė.

 

4. 2 dalyje nurodyta teisė taip pat reglamentuoja tarpininko ir trečiosios šalies santykius, kylančius iš to, kad tarpininkas veikė, vykdydamas savo įgaliojimus, viršydamas savo įgaliojimus ar neturėdamas įgaliojimų.

 

Pakeitimas 48

8 straipsnis

Privalomosios nuostatos

Viršesnės privalomosios nuostatos

1. Privalomosios nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko itin svarbiu siekiant apsaugoti jos politinę, socialinę ar ekonominę struktūrą taip, kad jos būtų taikomos visiems į jų taikymo sritį patenkantiems atvejams neatsižvelgiant į teisę, sutarčiai taikytiną pagal šį reglamentą.

1. Viršesnės privalomosios nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko labai svarbiu siekiant apsaugoti jos viešuosius interesus, pavyzdžiui, politinę, socialinę ar ekonominę struktūrą taip, kad jos būtų taikomos visiems į jų taikymo sritį patenkantiems atvejams neatsižvelgiant į teisę, sutarčiai taikytiną pagal šį reglamentą.

2. Šio reglamento nuostatos neriboja teismo, kuriam perduota byla, privalomųjų nuostatų taikymo.

2. Šio reglamento nuostatos neriboja ginčo nagrinėjimo vietos teisės viršesnių privalomųjų nuostatų taikymo.

3. Gali būti taikomos ir kitos valstybės, su kuria byla glaudžiai susijusi, teisės privalomosios nuostatos. Spręsdamas, ar reikia taikyti šias privalomąsias nuostatas, teisėjas turi atsižvelgti į jų pobūdį ir tikslus, kaip apibrėžta 1 dalyje, ir į jų taikymo ar netaikymo pasekmes tikslų, kurių siekiama atitinkamomis privalomomis nuostatomis, ir šalių atžvilgiu.

 

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama paaiškinti viršesnių privalomųjų nuostatų sąvoką (taip pat žr. 13 konstatuojamosios dalies pakeitimą). Šiuo pakeitimu taip pat pasiekiama geresnio reglamentavimo, nes Romos I nuostatos suderinamos su Romos II nuostatomis. Dėl to taip pat turėtų būti lengviau Romos I ir Romos II nuostatas ateityje sujungti į vieną priemonę.

Pakeitimas 49

10 straipsnis

 

-1. Sutartis, sudaryta tarp asmenų, kurie arba kurių atstovai sutarties sudarymo metu yra toje pačioje valstybėje, yra formaliai galiojanti, jei atitinka jos esminėms nuostatoms taikomos teisės pagal šį reglamentą arba valstybės, kurioje ji yra sudaryta, teisės formalius reikalavimus.

1. Sutartis galioja formos atžvilgiu, jei atitinka ją pagal šį reglamentą iš esmės reglamentuojančioje teisėje arba šalies, kurioje sudarant sutartį yra viena iš šalių ar jos įgaliotinis, ar šalies, kurioje tuo metu viena iš šalių turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėje nustatytus formos reikalavimus.

1. Sutartis, sudaryta tarp asmenų, kurie arba kurių atstovai sutarties sudarymo metu yra skirtingose valstybėse, galioja formos atžvilgiu, jei atitinka ją pagal šį reglamentą iš esmės reglamentuojančioje teisėje arba vienos iš valstybių, kurioje sutarties sudarymo metu yra viena šalis arba jos atstovas, teisėje, arba valstybės, kurioje tuo metu viena iš šalių turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėje nustatytus formos reikalavimus.

2. Vienašalis teisės aktas, susijęs su sudaryta ar numatoma sutartimi, galioja formos atžvilgiu, jei atitinka sutartį pagal šį reglamentą iš esmės reglamentuojančioje ar reglamentuosiančioje teisėje arba šalies, kurioje šis aktas sudarytas, ar šalies, kurioje ją sudaręs asmuo tuo metu turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėje nustatytus formos reikalavimus.

2. Vienašalis teisės aktas, susijęs su sudaryta ar numatoma sutartimi, galioja formos atžvilgiu, jei atitinka sutartį pagal šį reglamentą iš esmės reglamentuojančioje ar reglamentuosiančioje teisėje arba šalies, kurioje šis aktas sudarytas, ar šalies, kurioje ją sudaręs asmuo tuo metu turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėje nustatytus formos reikalavimus.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos į 5 straipsnio taikymo sritį patenkančioms sutartims. Šių sutarčių formą reglamentuoja šalies, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė.

3. Šio straipsnio -1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos į 5 straipsnio taikymo sritį patenkančioms sutartims. Šių sutarčių formą reglamentuoja šalies, kurioje vartotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė.

4. Nepaisant šio straipsnio 1–3 dalių nuostatų, sutartims, susijusioms su teise į nekilnojamąjį turtą arba teise naudoti nekilnojamąjį turtą, taikomos šalies, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisėje nustatyti privalomi reikalavimai dėl formos, jei pagal šią teisę šie reikalavimai yra privalomosios nuostatos, kaip apibrėžta šio reglamento 8 straipsnyje.

4. Nepaisant šio straipsnio -1–3 dalių nuostatų, sutarčiai, kurios dalykas yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, taikomi šalies, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisėje nustatyti privalomi reikalavimai dėl formos, jei pagal šią teisę šie reikalavimai yra taikomi neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje sutartis yra sudaryta, ir į tai, kokia teisė tai sutarčiai taikoma, bei nuo jų negalima nukrypti susitarimu.

Pakeitimas 50

13 straipsnis

1. Skolinių reikalavimų perleidėjo ir perėmėjo tarpusavio prievoles arba sutartines subrogacijos prievoles reglamentuoja teisė, kuri pagal šį reglamentą taikoma perleidėjo ir perėmėjo sudarytai sutarčiai.

1. Skolinių reikalavimų perleidėjo ir perėmėjo santykius pagal savanorišką reikalavimo teisės kito asmens (skolininko) atžvilgiu perleidimą ar sutartyje numatytą reikalavimų perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka reglamentuoja teisė, kuri pagal šį reglamentą taikoma perleidėjo ir perėmėjo sudarytai sutarčiai.

2. Skolinių reikalavimų perleidimą reglamentuojanti teisė nustato skolos perleidžiamumą, santykius tarp perleidėjo ir skolininko arba subrogacinius santykius, prieštaravimo dėl skolinių reikalavimų perleidimo skolininkui arba subrogacijos sąlygas ir skolininko atsakomybės už suteiktą paslaugą panaikinimo galimybę.

2. Pagal perleistiems ar trečiajam asmeniui regreso tvarka perėjusiems skoliniams reikalavimams taikomą teisę nustatoma:

a) reikalavimo perleidžiamumas, įskaitant perėmėjui ir skolininkui taikomų perleidimo ar perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka sutartinių ir įstatyminių apribojimų galiojimą perėmėjo atžvilgiu;

b) perėmėjo ir skolininko santykiai;

c) sąlygos, kuriomis reikalavimų perleidimu galima pasinaudoti skolininko atžvilgiu;

d) ar skolininko prievolės buvo įvykdytos ir

e) ar perėmėjas turi teisę į reikalavimą, įskaitant į įplaukas pagal reikalavimą, kaip ir kiti to paties reikalavimo perėmėjai, perleidėjo kreditoriai ir kitos trečiosios šalys.

3. Šalies, kurioje skolinių reikalavimų perleidimo arba perdavimo metu perleidėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė reglamentuoja prieštaravimo dėl skolinių reikalavimų perleidimo ar subrogacijos trečiosioms šalims sąlygas.

 

Pakeitimas 51

14 straipsnis

Įstatyminė subrogacija

Reikalavimų perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija) pagal įstatymus

Kai trečioji šalis privalo grąžinti skolą asmeniui, turinčiam skolinių reikalavimų dėl sutartinių prievolių, šios trečiosios šalies teisę iškelti skolininkui bylą dėl sutartinių prievolių reglamentuoja teisė, taikytina šios trečiosios šalies prievolei grąžinti skolą.

Kai asmuo (kreditorius) turi sutartinę reikalavimo teisę kito asmens (skolininko) atžvilgiu, o trečiasis asmuo turi pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimus arba jau faktiškai patenkino kreditoriaus reikalavimus tą pareigą įvykdydamas, pagal teisę, kuri reglamentuoja trečiojo asmens pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimus, nustatoma, ar ir kokia apimtimi trečiasis asmuo turi teisę skolininko atžvilgiu naudotis teisėmis, kurias kreditorius turėjo skolininko atžvilgiu pagal jų santykius reglamentuojančią teisę.

Pakeitimas 52

15 straipsnis

Atvejis, kai yra keli skolininkai

Atvejis, kai yra keli skolininkai

Kai kreditorius turi skolinių reikalavimų kelių bendrai atsakingų skolininkų atžvilgiu ir kai vienas šių skolininkų kreditoriui skolą jau grąžino, šio skolininko teisę reikalauti iš kitų skolininkų grąžinti kreditoriui skolą reglamentuoja teisė, taikytina šio skolininko prievolėms kreditoriaus atžvilgiu. Kai teisėje, taikytinoje skolininko prievolėms kreditoriaus atžvilgiu, yra numatytos normos, jį apsaugančios nuo bylos dėl atsakomybės iškėlimo, jis gali atremti kitų skolininkų argumentus, vadovaudamasis šiomis normomis.

Jeigu kreditorius turi reikalavimą keliems skolininkams, kurie yra atsakingi už tą patį reikalavimą, ir jeigu vienas iš skolininkų jau visiškai arba iš dalies patenkino reikalavimą, šio skolininko prievolei kreditoriaus atžvilgiu taikoma teisė taip pat taikoma to skolininko teisei pateikti atgręžtinius reikalavimus kitiems skolininkams. Kiti skolininkai gali remtis kreditoriaus atžvilgiu turėtomis gynybos priemonėmis tokiu mastu, kokiu leidžia jų prievoles kreditoriui reglamentuojanti teisė.

Pakeitimas 53

16 straipsnis

Įstatyminė kompensacija

Priešpriešiniai reikalavimai

1. Įstatymo nustatytą kompensaciją reglamentuoja teisė, taikytina prievolei dėl minimos kompensacijos.

Kai šalys nėra susitarusios dėl priešpriešinių reikalavimų teisės, priešpriešinius reikalavimus reglamentuoja teisė, taikytina ieškiniui, dėl kurio pareiškiami priešpriešiniai reikalavimai.

Pakeitimas 54

17 straipsnio 1 dalis

1. Pagal šį reglamentą sutartį reglamentuojanti teisė taikoma tiek, kiek sudaro teisines prielaidas ir nustato įrodinėjimo pareigą bylose, susijusiose su sutartinėmis prievolėmis.

1. Pagal šį reglamentą sutartinę prievolę reglamentuojanti teisė taikoma tokiu mastu, kokiu sutartinių prievolių klausimais joje numatytos teisinių prezumpcijų ar įrodinėjimo pareigos nustatymo taisyklės.

Pakeitimas 55

18 straipsnis

Sutapatinimas su „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka

Nuolatinė buveinė

 

1. Šiame reglamente įmonių, asociacijų ar juridinių asmenų nuolatinė buveinė yra jų centrinė administracija.

 

1. Šiame reglamente įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar jo neturinčių subjektų nuolatinė buveinė yra centrinės administracijos buvimo vieta.

 

Verslu užsiimančio fizinio asmens nuolatinė buveinė yra jo verslo pagrindinė vieta.

Jeigu sutartis sudaroma dukterinei įmonei, padaliniui ar įstaigai vykdant ūkinę veiklą arba jeigu pagal sutartį paslaugą turi teikti tokia įstaiga, nuolatinė buveinė yra ši įstaiga.

1a. Jei sutartis sudaroma padaliniui, atstovybei ar kitai įstaigai vykdant veiklą arba jei pagal sutartį pareigą turi vykdyti tokia įstaiga, nuolatine buveine laikoma šio padalinio, atstovybės ar kitos įstaigos buvimo vieta.

2. Šiame reglamente nustatyta, kad jeigu sutartis sudaroma fiziniam asmeniui vykdant profesinę veiklą, jo nuolatinė buveinė yra jo darbo įstaiga.

2. Nustatant nuolatinę buveinę, laikas, į kurį atsižvelgiama, yra sutarties sudarymo laikas.

Pakeitimas 56

20 straipsnis

Viešoji tvarka

Ginčo nagrinėjimo vietos viešoji tvarka

Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka.

Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka.

Pakeitimas 57

21 straipsnis

Siekiant nustatyti pagal šį reglamentą taikytiną teisę, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas valstybe, kai ją sudaro keli savas sutartines prievoles reglamentuojančias normas turintys teritoriniai vienetai.

1. Kai valstybę sudaro keli savas sutartines prievoles reglamentuojančias normas turintys teritoriniai vienetai, siekiant nustatyti pagal šį reglamentą taikytiną teisę kiekvienas teritorinis vienetas traktuojamas kaip valstybė.

 

2. Valstybė narė, kurioje įvairūs teritoriniai vienetai turi savas sutartinėms prievolėms taikytinas taisykles, šio reglamento neprivalo taikyti esant kolizijai tik tarp tokių vienetų teisės.

Pakeitimas 58

22 straipsnis

Šis reglementas neturi įtakos taikant ar priimant Europos Bendrijų institucijų parengtus aktus, kurie:

 

Šis reglamentas neturi įtakos taikant Bendrijos teisės nuostatas, pagal kurias reglamentuojami tam tikri kolizinių normų, susijusių su sutartinėmis prievolėmis, aspektai.

(a) reglamentuoja tam tikrus kolizinių normų, susijusių su sutartinėmis prievolėmis, aspektus; šiuo metu galiojančių tokių aktų sąrašas pateikiamas 1 priede; arba

(b) reglamentuoja sutartines prievoles ir, atsižvelgiant į šalių valią, yra taikomi atvejams, susijusiems su jurisdikcijos kolizija; arba

(c) nustato taisykles, skirtas deramam vidaus rinkos veikimui skatinti, kai šios taisyklės negali būti kartu taikomos tarptautinės privatinės teisės normose nurodytai teisei.

 

Pagrindimas

Ši nuostata suderinta su atitinkama Romos II nuostata.

Pakeitimas 59

22a straipsnis (naujas)

 

22a straipsnis

1. Šiuo reglamentu pakeičiama Romos konvencija valstybėse narėse, išskyrus valstybių narių teritorijas, kuriose taikoma ši konvencija ir kurioms pagal Sutarties 299 straipsnį šis reglamentas netaikomas.

2. Kadangi šiuo reglamentu pakeičiama Romos konvencija, bet kuri nuoroda į šią konvenciją laikoma nuoroda į šį reglamentą.

Pakeitimas 60

23 straipsnis

1. Valstybės narės Komisijai praneša ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dvišalių konvencijų, kurios reglamentuoja tam tikrus kolizinių normų, susijusių su sutartinėmis prievolėmis, aspektus ir kuriose jos dalyvauja, sąrašą. Komisija skelbia šį sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per šešis mėnesius nuo gavimo datos.

Po šios datos valstybės narės praneša Komisijai apie šių konvencijų denonsavimo atvejus, apie kuriuos Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per šešis mėnesius nuo gavimo datos.

1. Šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalys šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios nustato su sutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas, taikymui.

2. Šis reglamentas neriboja 1 dalyje nurodytų konvencijų taikymo. Tačiau kai sudarant sutartį vienoje ar daugiau valstybių narių nustatomi visi tinkami su tam tikra padėtimi susiję elementai, šis reglamentas yra viršesnis už šias konvencijas:

- 1955 m. birželio 15 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinėms prekių pirkimo-pardavimo sutartims taikytinos teisės;

- 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvenciją dėl tarpininkavimo sutartims ir atstovavimui taikytinos teisės.

2. Tačiau šis reglamentas, kaip ir valstybių narių atveju, turi viršenybę vien valstybių narių tarpusavyje sudarytų dvišalių arba daugiašalių konvencijų atžvilgiu tiek, kiek jos susijusios su šio reglamento apibrėžiamais klausimais.

3. Šis reglamentas taip pat viršesnis už II priede išvardytas tarptautines dvišales konvencijas, sudarytas tarp valstybių narių, jei jos susijusios su šio reglamento apibrėžiamais klausimais.

 

Pakeitimas 61

23a straipsnis (naujas)

23a straipsnis

Konvencijų sąrašas

 

1. Iki ...* valstybės narės Komisijai praneša apie 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas konvencijas. Po šios datos valstybės narės Komisijai praneša apie bet kurios iš šių konvencijų denonsavimą.

 

2. Komisija per šešis mėnesius nuo gavimo dienos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:

i) 1 dalyje nurodytų konvencijų sąrašą;

ii) 1 dalyje nurodyto konvencijų denonsavimo sąrašą.

 

____

* 12 mėnesių nuo šio reglamento priėmimo dienos.

Pakeitimas 62

23b straipsnis (naujas)

23b straipsnis

Peržiūros straipsnis

 

1. Ne vėliau kaip ....* Komisija Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia pranešimą apie šio reglamento taikymą. Prireikus kartu su ataskaita ji pateikia naujų pasiūlymų jam pritaikyti. Prieš ataskaitą ne vėliau kaip ....** pateikiama:

i) šio reglamento 5 straipsnio poveikio tyrimas, kuriame, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į

(a) poveikį elektroninėmis priemonėmis sudarytoms vartojimo sutartims,

(b) daugiau kaip vieno teisės akto taikymo vienai sutarčiai poveikį ir

(c) nuostatų atitikimą Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsniui;

ii) alternatyvių ginčų sprendimų (AGS) skatinimo elektroninės prekybos srityje ir būdų, kuriais galima naudingai puoselėti ir skatinti AGS teisinėmis ir kitomis priemonėmis, tyrimas; šiame tyrime turėtų būti išnagrinėjama, kokiu mastu internetiniai AGS būdai galėtų būti naudojami derinant su pasitikėjimo ženklais, siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą elektronine prekyba ir padaryti nereikalingais teismo procesus;

iii) pasiūlymai, kurie, Komisijos nuomone, galėtų būti tinkamais įgyvendinant sutarčių teisės projektą, siekiant pradėti taikyti standartines sutarčių sąlygas ir standartinius reikalavimus, ypač vykdant tarptautines elektronines įmonių ir vartotojų operacijas.

(iv) nuostatų dėl draudimą reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose išdėstytų taikytinų teisės nuostatų apžvalga.

 

_____

* Praėjus dvejiems metams nuo reglamento taikymo pradžios.

** Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pakeitimas 63

23c straipsnis (naujas)

23c straipsnis

Taikymas laike

Šis reglamentas taikomas sutartims, sudarytoms po jo taikymo pradžios .

Pagrindimas

Priešingai, nei teisiniai pažeidimai ir deliktai, sutartys sudaromos sąmoningai ir savanoriškai. Būtina, kad sutarties šalys žinotų, jog taikytinos teisės nuostatos, pateiktos šiame reglamente, taikomos tik sutartims, sudarytoms po jo taikymo pradžios. Taigi po reglamento taikymo pradžios pateikti teismo ieškiniai dėl sutarčių, sudarytų prieš šio reglamento taikymo datą, bus nagrinėjami laikantis Romos Konvencijos nuostatų.

Pakeitimas 64

24 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Įsigaliojimo data ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas praėjus [1 metams po jo įsigaliojimo].

Šis reglamentas taikomas praėjus [18 mėnesių po jo įsigaliojimo], išskyrus 24 straipsnį, kuris taikomas praėjus 12 mėnesių po reglamento priėmimo.

Jis taikomas sutartinėms prievolėms, kilusioms po jo įsigaliojimo. Tačiau sutartinėms prievolėms, kilusioms iki šio reglamento taikymo pradžios, jis taikomas, kai dėl jo taisyklių taikoma ta pati teisė, kaip ir teisė, kuri būtų buvusi taikytina pagal 1980 m. Romos konvenciją.

 

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pasiūlymu dėl reglamento („Roma I“) siekiama paversti 1980 m. Romos konvenciją Bendrijos teisės priemone ir, kur reikia, ją pataisyti.

Nors kai kurie sluoksniai išreiškė abejonę dėl būtinybės priimti šį reglamentą, pranešėjas mano, kad jis reikalingas dėl šių priežasčių: a) reglamentą lengviau pataisyti nei konvenciją ir, kadangi jis sudaro Bendrijos teisyno dalį, jį galima greičiau pritaikyti naujosiose valstybėse narėse; b) bus užtikrinta galimybė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo (Belgijos delsimas įgyvendinti Romos konvencijos protokolus pagal Teisingumo Teismo aiškinimą); c) reglamentas bus viena teisinė priemonė, tiesiogiai privaloma atskirų šalių teismams, o norint ratifikuoti tarptautinę konvenciją daugelyje šalių reikia priimti nacionalinius teisės aktus, kad konvencija taptų privaloma nacionalinėje teisėje.Vienintelis trūkumas tas, kad reglamentas nebus taikomas Danijai. Reikia tikėtis, kad Jungtinė Karalystė įveiks savo pirminį pasipriešinimą ir galų gale dalyvaus priimant reglamentą.

Be to, pranešėjas atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis siūlomo reglamentų nuostatų, palyginti su Romos konvencija, yra naujos. Minėtosios nuostatos buvo nuodugniai išnagrinėtos komitete ir pateikti atitinkami Komisijos teksto pakeitimai.

Šiame pranešime pateikiamais pakeitimais siekiama patobulinti Komisijos siūlomą tekstą atsižvelgiant į įvairias pranešėjui išreikštas nuomones, taip pat siekiant, kad jis geriau atitiktų dabartinės formos „Roma II“ reglamento projektą.

Galiausiai pranešėjas pažymėjo, kad yra daug neatitikimų tarp Komisijos pasiūlymo vertimų į skirtingas kalbas. Jis tikisi, kad proceso metu juos panaikins Parlamento ir Tarybos teisininkai-lingvistai.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (14.9.2006)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)

(COM(2005)0650 – C6‑0441/2005 – 2005/0261(COD)

Nuomonės referentas: Jan Andersson

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymu siekiama ne sukurti naują teisės normų rinkinį, bet paversti esamą 1980 m. I-ąją Romos konvenciją (toliau – konvenciją) Bendrijos teisės priemone. Tačiau Komisija taip pat bandė atnaujinti tam tikras konvencijos nuostatas, visų pirma susijusias su darbo sutartimis.

Pasiūlymas pateiktas pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene, visų pirma pasinaudojant Žaliąja knyga ir viešu klausymu(1). Vyriausybės, universitetai, teisininkai ir t. t. į Žaliąją knygą pateikė apie 80 atsakymų(2). Pagal EB sutarties 61 straipsnio c dalį Europos bendrijos kompetencijai priskiriama teisė priimti Bendrijos teisės priemones, susijusias su kolizinėmis teisės normomis (ar tarptautine privatine teise).

Komisija pateikė pasiūlymą 2005 m. gruodžio 15 d. Teisės reikalų komitetas buvo paskirtas atsakingu Europos Parlamento komitetu.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė pateikti atsakingam komitetui nuomonės dėl pasiūlymo projektą, kadangi pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Be to, pasiūlyme numatyti svarbūs darbo sutartims taikytinos teisės taisyklių pakeitimai.

Siekiant patobulinti reglamentą, šiame nuomonės projekte sprendžiama netikslumų ir juridinės technikos aspektų, kuriuos galima patikslinti, problema. Bendras tikslas – užtikrinti didesnį teisinį aiškumą, susijusį su darbo sutartims taikytina teise.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas  Parlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

11 konstatuojamoji dalis

(11) Kalbant apie individualią darbo sutartį, kolizinė norma turi padėti nustatyti esminių darbo santykių svarumą. Ši norma nepažeidžia šalies, į kurią komandiruotas darbuotojas, privalomųjų teisės nuostatų, kurių taikymas numatytas 1996 m. gruodžio 16 d. Direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

(11) Kalbant apie individualią darbo sutartį, kolizinė norma turi padėti nustatyti esminių darbo santykių svarumą. Šis reglamentas nepažeidžia šalies, į kurią komandiruotas darbuotojas, privalomųjų teisės nuostatų, kurių taikymas numatytas 1996 m. gruodžio 16 d. Direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje.

Pagrindimas

Reglamento santykis su Direktyva 96/71/EB ir nuoroda į ją turi būti aiškūs. Pirmame sakinyje išdėstyta norma nėra vienintelis aspektas, kuriuo reglamentas neturėtų pažeisti darbuotojų komandiravimo direktyvos. Žodis „nepažeidžia“ lietuvių k. variante nekeičiamas. Pakeitimas suteikia aiškumo ir užtikrina darną su Direktyva 96/71/EB.

Pakeitimas 2

11a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(11a) 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje išdėstytos taisyklės, užtikrinančios minimalią komandiruotųjų darbuotojų apsaugą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie paprastai dirba, ir ji valstybėms narėms nedraudžia nei taikyti visuotinai taikytinų kolektyvinėse sutartyse numatytų kitų darbo sąlygų, nei nustatyti kitų darbo sąlygų, kai remiamasi valstybinės politikos nuostatomis.

OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

 

Pagrindimas

Šioje naujoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinamas taisyklių, išdėstytų Direktyvoje 96/71/EB, kuri nedraudžia valstybėms narėms nacionaliniu lygmeniu imtis griežtesnių priemonių (pvz., nustatyti kitas darbo sąlygas, kai remiamasi valstybės politikos nuostatomis), ypatingas pobūdis.

Pakeitimas 3

6 straipsnio 1 dalis

1. Nepaisant 3 straipsnio nuostatų, sutarties šalių teisė pasirinkti individualiai darbo sutarčiai taikytiną teisę neatima darbuotojo teisės į apsaugą, kurią pagal šį straipsnį nustato teisės, taikytinos šalims nepasirinkus sutarties teisės, privalomosios nuostatos.

1. Nepaisant 3 straipsnio nuostatų, sutarties šalių teisė pasirinkti individualiai darbo sutarčiai taikytiną teisę neatima darbuotojo teisės į apsaugą, kurią pagal šį straipsnį nustato teisės, taikytinos šalims nepasirinkus sutarties teisės, privalomosios nuostatos.

Pagrindimas

Šis pakeitimas lietuvių k. variantui įtakos neturi.

Pakeitimas 4

6 straipsnio 2 dalis

2. Pagal 3 straipsnį šalims nepasirinkus sutarties teisės, individualią darbo sutartį reglamentuoja:

2. Nepaisant 4 straipsnio nuostatų, pagal 3 straipsnį šalims nepasirinkus sutarties teisės, individualią darbo sutartį reglamentuoja:

Pagrindimas

Komisija išbraukė konvencijoje esančią formuluotę „Nepaisant 4 straipsnio nuostatų“. Šis tekstas vėl įrašomas siekiant aiškumo ir nuoseklumo.

Pakeitimas 5

6 straipsnio 2 dalies a punktas

(a) šalies, kurioje arba iš kurios darbuotojas pagal sutartį nuolat vykdo darbo veiklą, teisė. Nuolatinė darbo vieta neturėtų keistis, darbuotojui laikinai vykdant darbo veiklą kitoje šalyje. Darbo veiklos vykdymas kitoje šalyje laikomas laikinu, kai manoma, kad darbuotojas, įvykdęs savo užduotį užsienyje, toliau tęs veiklą kilmės šalyje. Naujos darbo sutarties sudarymas su pirmuoju darbdaviu arba su darbdaviu, priklausančiu tai pačiai įmonių grupei kaip ir pirmasis darbdavys nekliudo darbuotojui laikinai vykdyti darbo veiklą kitoje šalyje;

(a) šalies, kurioje arba iš kurios darbuotojas pagal sutartį nuolat vykdo darbo veiklą, teisė. Nuolatinė darbo vieta neturėtų keistis, darbuotojui laikinai vykdant darbo veiklą kitoje šalyje. Tačiau darbuotojui taikomas darbo ir užmokesčio sąlygas reglamentuoja šalies, kurioje jis laikinai vykdo darbo veiklą, teisė. Darbo veiklos vykdymas kitoje šalyje laikomas laikinu, kai manoma, kad darbuotojas, įvykdęs savo užduotį užsienyje, toliau tęs veiklą kilmės šalyje.

Pagrindimas

Konvencijoje nėra teksto „Darbo veiklos vykdymas kitoje šalyje laikomas laikinu, kai manoma, kad darbuotojas, įvykdęs savo užduotį užsienyje, toliau tęs veiklą kilmės šalyje“. Kyla pavojus, kad „užduotis“ bus interpretuojama labai plačiai. Pvz., kas būtų, jei darbuotojo užduotis – atstovauti X valstybėje narėje įsisteigusiam darbdaviui dėl pastarojo veiklos Y valstybėje narėje? Kada tokia užduotis yra „įvykdyta“? Gali būti, kad tam prireiks labai ilgo laikotarpio. Įrašant žodį „konkrečią“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad laikina veikla kitoje šalyje turėtų būti interpretuojama siaura prasme.

Šio teksto konvencijoje nėra. Kilus vietinio darbdavio ir darbuotojo konfliktui, vienintelė aktuali darbo vieta turi būti šalis, į kurią darbuotojas komandiruotas. Gali būti taikoma kita teisė, tačiau tai gali būti daroma tik remiantis 3 dalyje išdėstyta išlyga. Taigi šis naujas tekstas išplečia darbo vietos, kaip įprastinio siejančio veiksnio, reikšmę ir padaro ją neaiškią. Be to, ši norma gali paskatinti pasirašyti darbo sutartis, kurios būtų tik tikrųjų darbo sutarčių priedanga. Taigi ši norma turėtų būti išbraukta.

Žodžiai „iš kurios“ labai dviprasmiški. Pakeitimu siekiama išvengti nuolatinio komandiravimo iš valstybės narės, kurioje darbo teisės sistema išplėtota mažiau nei valstybėje, į kurią komandiruojama.

Pakeitimas 6

6 straipsnio 2 dalies aa punktas(naujas)

 

(aa) jei darbuotojas nuolat nevykdo darbo veiklos toje pačioje šalyje – šalies, iš kurios darbuotojas pagal sutartį nuolat vykdo darbo veiklą, teisė.

Pakeitimas 7

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa (nauja)

 

Jei iš visų aplinkybių paaiškėja, kad darbo sutartis glaudžiau susijusi su kita šalimi, tokiu atveju taikoma šios šalies teisė.

Pakeitimas 8

6 straipsnio 3 dalis

3. Į 2 dalyje nurodytą teisę gali būti neatsižvelgiama, jei iš visų bylos aplinkybių paaiškėja, kad darbo sutartis glaudžiau susijusi su kita šalimi; tokiu atveju taikoma šios šalies teisė.

Išbraukta.

Pagrindimas

Šią lankstumo sąlygą reikia taikyti tik išimtiniais atvejais, pvz., susijusiais su darbuotojais, kurie turi dirbti lėktuvuose, laivuose ir naftos platformose. Taigi pageidautina ją įtraukti į straipsnio dalį, kurioje konkrečiai reglamentuojamas minėtasis klausimas.

Pakeitimas 9

8 straipsnio 1 dalis

1. Privalomosios nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko itin svarbiu siekiant apsaugoti jos politinę, socialinę ar ekonominę struktūrą taip, kad jos būtų taikomos visiems į jų taikymo sritį patenkantiems atvejams neatsižvelgiant į teisę, sutarčiai taikytiną pagal šį reglamentą.

1. Šiame straipsnyje privalomosios nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko būtinu siekiant apsaugoti darbuotojus ar jos politinę, socialinę ar ekonominę struktūrą taip, kad jos būtų taikomos visiems į jų taikymo sritį patenkantiems atvejams neatsižvelgiant į teisę, sutarčiai taikytiną pagal šį reglamentą.

Pagrindimas

Tekstas „Šiame straipsnyje“ įrašomas siekiant aiškumo ir nuoseklumo. Privalomieji reikalavimai minimi įvairiuose reglamento straipsniuose, tačiau jų reikšmė skiriasi. Taigi svarbu nustatyti, kad 8 straipsnyje pateikiamas privalomųjų nuostatų apibrėžimas taikomas tik tame konkrečiame straipsnyje ir tik darbo sutartims.

Žodžiai „itin svarbiu“ pakeičiami žodžiu „svarbiu“. Darbuotojų komandiravimo direktyva grindžiama priimančios valstybės narės galimybe komandiravimo atveju nukrypti nuo kilmės valstybės narės teisės. Siaurai apibrėžus priimančios valstybės narės darbo teisės nuostatą, kurią galima laikyti esmine ir taikyti komandiravimo atveju, gali kilti abejonių dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo arba gali būti užkirstas kelias taikyti jį kitose darbuotojų apsaugos srityse. Be to, kyla pavojus, kad privalomųjų nuostatų apibrėžimas trukdys valstybėms narėms taikyti darbo sąlygas kitais atvejais, nei nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje, kai remiamasi „valstybinės politikos nuostatomis“.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)

Nuorodos

COM(2005)0650 – C6-0441/2005 – 2005/0261(COD)

Atsakingasis komitetas

JURI

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL
16.2.2006

Glaudesnis bendradarbiavimas – paskelbimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Jan Andersson
19.4.2006

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

22.6.2006

12.9.2006

 

 

 

Priėmimo data

13.9.2006

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

12

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Jean-Luc Bennahmias, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Bairbre de Brún, Derek Roland Clark, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Joel Hasse Ferreira, Roger Helmer, Karin Jöns, Jan Jerzy Kułakowski, Sepp Kusstatscher, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Mario Mantovani, Jan Tadeusz Masiel, Maria Matsouka, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Jacek Protasiewicz, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Richard Howitt, Jamila Madeira, Dimitrios Papadimoulis, Leopold Józef Rutowicz, Gabriele Stauner, Patrizia Toia

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

(1)

KOM(2002)0654. Žalioji knyga dėl 1980 m. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės pavertimo Bendrijos teisės priemone ir jos atnaujinimo.

(2)

Visi atsakymai skelbiami Teisingumo ir vidaus reikalų generalinio direktorato interneto svetainėje: http://europa.eu.int/comm/justice_home/news/consulting_public/rome_i/news_summary_rome1_en.htm.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Sutartinėms prievolėms taikytina teisė (Roma I)

Nuorodos

COM(2005)0650 – C6-0441/2005 – 2005/0261(COD)

Pateikimo Parlamentui data

15.12.2005

Atsakingasis komitetas

Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

16.2.2006

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

27.4.2006

LIBE

16.2.2006

 

 

Nuomonės nepareikštos

Nutarimo data

LIBE

22.2.2006

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

Paskyrimo data

Cristian Dumitrescu

23.2.2006

 

 

Pakeistas (-i) pranešėjas(-ai)

Maria Berger

 

 

Svarstymas komitete

21.6.2006

11.9.2006

20.11.2006

20.12.2006

 

26.2.2007

19.3.2007

2.5.2007

11.6.2007

 

10.9.2007

 

 

 

Priėmimo data

20.11.2007

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Marek Aleksander Czarnecki, Bert Doorn, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mogens N.J. Camre, Charlotte Cederschiöld, Luis de Grandes Pascual, Vicente Miguel Garcés Ramón, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Gabriele Stauner

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Toine Manders, Tomáš Zatloukal

Teisinė informacija - Privatumo politika