PRANEŠIMAS Žalioji knyga „Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga trečiosiose šalyse“

22.11.2007 - (2007/2196(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Ioannis Varvitsiotis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Žalioji knyga „Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga trečiosiose šalyse“

(2007/2196(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Europos Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga trečiosiose šalyse“ (COM(2006)0712),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6‑0454/2007),

A.  kadangi trečiosiose šalyse valstybėms narėms atstovaujama labai nevienodai,

B.   kadangi tik trys pasaulio valstybės, t. y. Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, atidariusios diplomatines ir konsulines atstovybes visose ES valstybėse narėse; kadangi 107 šalyse atstovaujama daugiausia 10 valstybių narių; kadangi kai kuriose turistų pamėgtose vietose, pvz., Maldyvuose, nėra nė vienos valstybės narės atstovybės,

C.  kadangi, reaguojant į tai, kad labai padidėjo ES piliečių, gyvenančių už ES ribų arba keliaujančių iš ES į trečiąsias šalis, skaičius (2006 m. parduota 180 milijonų kelionės dokumentų), ir, siekiant bendromis pastangomis sutelkti išteklius ir taip užtikrinti veiksmingą valstybių narių konsulinių ir diplomatinių atstovybių tinklo veiklą, Europos atstovybėmis trečiosiose šalyse galėtų būti Komisijos delegacijos,

D.  kadangi šios srities Bendrijos teisynas labai ribotos apimties: jį sudaro tik 1995 m. gruodžio 19 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas 95/553/EB dėl Europos Sąjungos piliečių gynybos, vykdomos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų[1], ir valstybių narių informacijos tarpusavio mainai, kurie vyksta siekiant Tarybos konsulinio bendradarbiavimo darbo grupės (COCON) tikslo – organizuoti keitimąsi informacija, susijusia su valstybėse narėse įgyta pažangiąja patirtimi,

E.   kadangi Komisija ėmėsi iniciatyvos siekdama panaudoti konkrečias žaliosios knygos nuostatas, pagal kurias galėtų būti įgyvendintas daug kam nežinomas EB sutarties 20 straipsnis, kuriame įtvirtinta nediskriminavimo principu grindžiama kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisė į bet kurios valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų apsaugą tokiomis pat sąlygomis, kokios užtikrinamos tos konkrečios valstybės piliečiams,

F.   kadangi siekdama šio tikslo Komisija:

· remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 46 straipsniu, kuriame teisė į diplomatinių arba konsulinių įstaigų apsaugą vadinama viena iš svarbiausių Europos Sąjungos piliečio teisių,

· vykdo reikalavimą persvarstyti 2002 m. gegužės mėn. įsigaliojusio Sprendimo 95/553/EB nuostatas po penkerių jo galiojimo metų,

· rengia savo penktąjį pranešimą Europos Sąjungos pilietybės klausimu ir ketina pasinaudoti puikia galimybe paskelbti iniciatyvas, kuriomis remiantis būtų galima užtikrinti veiksmingesnį diplomatinės ir konsulinės apsaugos teikimą,

G.  kadangi iki šiol galioję teisės aktai aiškinti neišsamiai; kadangi diplomatinė ir konsulinė apsauga buvo priskiriama siaurai tarpvyriausybinių santykių sričiai, kuri reglamentuojama remiantis 1963 m. Vienos konvencijos, o ne Sutarties 20 straipsnio nuostatomis,

H.  kadangi diplomatinė ir konsulinė apsauga negali būti painiojama su kitomis konsulinių įstaigų atstovams priskiriamomis funkcijomis, be kita ko, aprėpiančioms civilinės, šeimos teisės ir dokumentų autentiškumo tvirtinimo sritis,

I.    kadangi diplomatinė ir konsulinė apsauga išties skiriasi savo pobūdžiu, struktūra ir procedūrų taikymo pagrindu: užtikrinti konsulinę apsaugą bent jau konkrečiais atvejais privaloma, tačiau diplomatinė apsauga negali būti užtikrinama neįvertinus padėties, taigi atitinkamose teisinėse priemonėse diplomatinė ir konsulinė apsauga turėtų būti aiškiai atskirtos,

J.    antra vertus, kadangi pasirašius Mastrichto sutartį buvo sukurta ES pilietybė, grindžiama valstybių narių pilietybėmis, ir ši koncepcija turėtų būti plėtojama, kad visiems ES piliečiams būtų užtikrinta panaši apsauga neatsižvelgiant į turimą pilietybę,

K.  kadangi šiuo tikslu turėtų būti skubiai sudarytos sąlygos persvarstyti 1995 m. priimtą sprendimą ir papildyti jo taikymo sritį įtraukiant aiškias ir konkrečias diplomatinės apsaugos užtikrinimo nuostatas,

L.   kadangi, siekdamos lanksčiau reaguoti kilus krizei ir (arba) susidarius nepaprastajai padėčiai, valstybės narės jau pradėjo rengti iniciatyvas, pvz., vadinamosios bandomosios valstybės ir bendrų modeliavimo mokymų iniciatyvas, prie kurių atlikdama vertinimus galėtų prisidėti ir Komisija,

M.  kadangi esama itin svarbių, tačiau menkai naudojamų išteklių, pvz., garbės konsulų tinklas, kurio veikla labai svarbi ir kuriam turėtų būti skiriama reikiama parama,

N.  kadangi, remiantis Lisabonos reformų sutartimi, įsteigiama Europos užsienio reikalų tarnyba, kuriai priskiriamos konkrečios kompetencijos sritys ir pareigos,

1.   visiškai pritaria Komisijos iniciatyvai, kuria remiantis atmetamas paviršutiniškas EB sutarties 20 straipsnio aiškinimas ir siekiama parengti tikros, bendros kiekvieno ES piliečio pagrindinės teisės į diplomatinę ir konsulinę pagalbą pagrindą;

2.   ragina Komisiją kreiptis į savo teisės tarnybą su prašymu nustatyti, ar EB sutartyje arba ES sutartyje numatomas valstybėse narėse taikomų diplomatinės ir konsulinės apsaugos procedūrų derinimo teisinis pagrindas;

3.   remia Komisijos pastangas siekiant sukurti ambicingą ilgalaikę strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama informacijai ir komunikacijai;

4.   atsižvelgiant į tai, kad, vadovaudamasi EB sutarties 22 straipsnyje išdėstytu reikalavimu, Komisija kas trejus metus rengia pranešimą Europos Sąjungos pilietybės klausimu, taip pat ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą Tarybai dėl bendros koncepcijos ir įpareigojančių gairių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti bendruosius konsulinei apsaugai taikomus standartus;

5.   ragina Komisiją skubiai parengti racionalią sistemą, kurią įdiegus būtų galima nedelsiant naudotis bendrais ištekliais ir skatinti aktyvesnius pažangiosios patirties mainus. Šiuo tikslu turėtų būti skubiai inventorizuoti visi turimi naudingi, su šia sritimi susiję vieši ir privatūs ištekliai ir inicijuotas sistemos dalyvių (valstybių narių, garbės konsulų, vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO)), kurie, reaguodami į Komisijos konsultaciją, pasisiūlė dalyvauti šiame projekte, bendradarbiavimas įvairiose srityse;

6.   ragina Komisiją dėti daugiau pastangų vykdant ryšių ir informacijos srities veiklą, t. y.:

· turėtų būti įdiegtas vienas Europos telefono numeris, kuriuo paskambinęs bet kuris ES pilietis būtų sujungtas su informacijos centru ir galėtų gauti bet kokios naudingos informacijos, taip pat ir tuo atveju, jei jam aktualūs konsulinės apsaugos užtikrinimo formalumai, o visų pirma – naujausios informacijos apie valstybių narių ambasadas ir konsulatus, į kuriuos jis galėtų kreiptis;

· turėtų būti įdiegtas vienas Europos telefono numeris, kuriuo būtų galima skambinti kilus pavojui. Šis telefono numeris kartu su EB sutarties 20 straipsnio nuostatomis turėtų būtų įrašytas ES piliečio pase. Juo paskambinęs bet kuris Europos Sąjungos pilietis turėtų būtų sujungtas su informacijos centru ir galėtų gauti bet kokios naudingos informacijos, taip pat ir tuo atveju, jei jam aktualūs konsulinės apsaugos užtikrinimo formalumai, o visų pirma – naujausios informacijos apie valstybių narių ambasadas ir konsulatus, į kuriuos jis galėtų kreiptis. Šį telefono numerį administruojanti centrinė tarnyba turėtų veikti Briuselyje;

· turėtų būti skatinamas įvairioms profesinėms grupėms priklausančių ES piliečių, kurie trumpesnį ar ilgesnį laiką lankosi trečiosiose šalyse, informavimas platinant brošiūras, parengtas specialiai atsižvelgiant į jų veiklos sektoriaus ypatumus;

· siekiant rengti aiškias ir suprantamas keliaujantiesiems skirtas rekomendacijas, turėtų būti parengtos gairės, susijusios su pažangia tokių rekomendacijų formulavimo praktika;

· Komisija savo atsakomybe turėtų sukurti visiems ES piliečiams skirtą informacijos tinklalapį, kuriame būtų skelbiami keliaujantiesiems skirti patarimai, kuriuos rengtų kiekviena valstybė narė;

· turėtų būti skatinamas už ES ribų keliaujančių ES piliečių informavimas, ypač oro uostuose, uostuose, kelionių agentūrose, kelionių organizavimo biuruose, nacionalinėse kelionių ir turizmo agentūrose ir spausdinant informaciją kelionės bilietuose;

· siekiant keistis informacija, susijusia su kiekvienos valstybės narės atliekamu kelionių į trečiąsias šalis rizikos vertinimu, ir parengti bendrą kelionių rekomendacijų rengimo strategiją, turėtų būti sudaryta ES institucijų atstovų ir ypač kvalifikuotų kiekvienos valstybės narės diplomatų darbo grupė;

7.   ragina Komisiją parengti valstybėms narėms skirtą rekomendaciją, pagal kurią jos būtų skatinamos savo piliečių pasuose spausdinti EB sutarties 20 straipsnį;

8.   remdamasis EB sutarties 192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ragina Komisiją pateikti Parlamentui siūlymą dėl Sprendimo 95/553/EB pakeitimų, siekiant į minėtąjį sprendimą įtraukti nuostatas dėl:

– diplomatinės apsaugos,

– palaikų atpažinimo ir pargabenimo,

– paprastesnės piniginio avanso išmokėjimo tvarkos;

9.   ragina Komisiją veiksmingiau užtikrinti konsulinę apsaugą Europos Sąjungos piliečių šeimų nariams, turintiems trečiųjų šalių pilietybę, pabėgėlių statusą turintiems asmenims, asmenims be pilietybės ir kitiems asmenims, neturintiems jokios valstybės pilietybės, tačiau gyvenantiems valstybėje narėje ir turintiems toje valstybėje narėje išduotus kelionės dokumentus;

10. ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas teisinės pagalbos teikimas trečiojoje šalyje sulaikytiems ar suimtiems ES piliečiams ir didinamas šios pagalbos veiksmingumas;

11. visiškai pritaria Michelio Barnier pranešime paskelbtai bendrų konsulinių įstaigų steigimo keturiose bandomosiose Karibų jūros, Balkanų, Indijos vandenyno ir Vakarų Afrikos zonose iniciatyvai ir tuo pat metu, kai steigiamos šios bendros įstaigos, ragina Komisiją inicijuoti informavimo kampaniją, skirtą tose zonose gyvenantiems ES piliečiams, siekiant, kad jie atliktų visus būtinus registracijos formalumus;

12. mano, kad, kol neįsteigtos minėtosios bendros įstaigos, kurioms ketinama patikėti vykdyti visas svarbiausias konsulines funkcijas (vizų išdavimo, dokumentų legalizavimo ir kt.), Komisija turėtų skatinti valstybes nares gerinti tarpusavio bendradarbiavimą šiose srityse:

· vertinant ir analizuojant mokymus, vykdomus vadovaujant vadinamosioms bandomosioms valstybėms, dar labiau gerinant jų tarpusavio koordinavimo ir reagavimo pajėgumus susidarius nepaprastajai padėčiai, ir siekiant, kad bandomųjų valstybių iniciatyvos procedūros būtų kuo konkretesnės ir kuo aiškiau derinamos su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, ypač su transporto ir turizmo sričių specialistais,

· koordinuojant prieinamus logistinius pajėgumus ir civilinės saugos išteklius;

13. ragina Komisiją, jei galima, išnaudoti mokymus ir technologijas, siekiant pašalinti tam tikrus trūkumus ir (arba) lanksčiau pritaikyti kai kuriuos nepakankamai naudojamus išteklius. Siekdama šio tikslo, Komisija turėtų sutelkti turimus išteklius specialiems mokymams, skirtiems trečiosiose šalyse dirbantiems garbės konsulams, finansuoti. Vėliau, bendrosioms konsulinėms įstaigoms ir ES delegacijoms galutinai perdavus atsakomybę už konsulines funkcijas, kurias šiuo metu vykdo tik valstybių narių atstovybės, šie mokymai, kuriuose dalyvautų patyrę valstybių narių diplomatai ir konsulinių įstaigų darbuotojai, galėtų būti rengiami ir ES pareigūnams;

14. pažymi, kad finansinės paramos teikimo procedūrų eigą paprastai apsunkina tai, kad būtina susipažinti su didžiuliu kiekiu informacijos, taigi ES piliečiams, patekusiems į keblią padėtį trečiojoje šalyje ir siekiantiems pagalbos, kyla papildomų sunkumų; ragina Komisiją rasti galimybių supaprastinti ir standartizuoti paramos teikimo procedūras;

15. ragina Komisiją ištirti, kokių galimybių, susijusių su konsuline ir diplomatine apsauga, atsiras įsteigus Reformų sutartyje numatytą Europos užsienio reikalų tarnybą ir kokį poveikį šios tarnybos veikla darys šiai apsaugai;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 314, 1995 12 28, p. 73.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlos Coelho, Panayiotis Demetriou, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Armando França, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Lilli Gruber, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Barbara Kudrycka, Stavros Lambrinidis, Esther De Lange, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Søren Bo Søndergaard, Károly Ferenc Szabó, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Adamos Adamou, Simon Busuttil, Marco Cappato, Maria da Assunção Esteves, Ignasi Guardans Cambó, Luis Herrero-Tejedor, Sophia in 't Veld, Carlos José Iturgaiz Angulo, Metin Kazak, Eva-Britt Svensson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)