PRANEŠIMAS dėl Komisijos 23-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2005 m.)

23.11.2007 - (2006/2271(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Monica Frassoni

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Komisijos 23-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2005 m.)

(2006/2271(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 23-iąją metinę ataskaitą apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (COM(2006)0416),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2006)0999 ir 1005),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A6‑0462/2007),

A. kadangi ES politikos veiksmingumas itin priklauso nuo jos įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; kadangi, norint užtikrinti teigiamą Bendrijos teisės aktų poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, būtina griežtai kontroliuoti ir stebėti, kaip jų laikosi valstybės narės,

B.  kadangi, sprendžiant iš skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų skaičiaus, svarbų vaidmenį taikant Bendrijos teisės aktus atlieka Europos piliečiai ir kadangi ES institucijų sugebėjimas tinkamai spręsti piliečių susirūpinimą keliančius klausimas svarbus skatinant pasitikėjimą Europos Sąjunga,

C.  kadangi Komisija, siekdama veiksmingai atlikti savo užduotis, gali keisti savo naudojamas priemones ir kurti naujoves, kurias naudojant būtų gerinamas Bendrijos teisės taikymas,

2005 metų ataskaita ir Parlamento rezoliucijos vykdymas

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendras Komisijos inicijuotų pažeidimo procedūrų skaičius pastaraisiais metais nuolat didėjo: 2003 m., kai ES sudarė penkiolika valstybių narių, nustatyti 2 709 pažeidimai; taip pat atkreipia dėmesį, kad 2004 m. pažeidimų gerokai sumažėjo, t. y nustatyta 563 pažeidimais mažiau; 2005 m. dvidešimt penkių valstybių narių sudaromoje ES pažeidimų vėl užregistruota daugiau, t. y. 2 653, tačiau jų skaičius taip ir neviršijo 2003 m. rodiklio;

2.  taigi pažymi, kad prisijungus dešimčiai naujų valstybių narių užregistruotų pažeidimų skaičius atrodo nepakitęs; ragina Komisiją pateikti Parlamentui kai kuriuos paaiškinimus ir dar kartą patikinti, kad taip yra ne dėl to, kad užregistruojami ne visi skundai, ir (arba) ne dėl to, kad Komisijai nepakanka vidaus išteklių, reikalingų klausimams dėl pažeidimų spręsti;

3.  teigiamai vertina daugelio susijusių generalinių direktoratų pasiryžimą teikti informaciją apie išteklius, skirtus pažeidimams, susijusiems su atitinkamomis šių generalinių direktoratų veiklos sritimis, nagrinėti, taip pat apie pažeidimo procedūrų padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename generaliniame direktorate galioja savarankiška klausimų dėl Bendrijos teisės taikymo ir išteklių paskirstymo sprendimo tvarka, taip pat į tai, kad nėra aiškios apžvalgos ir viešų bendrų įvertinimų, kaip veikia ši skirtinga tvarka;

4.  atsižvelgdamas į daugelio susijusių generalinių direktoratų prašymus, įsipareigoja remti Komisiją skirdamas daugiau biudžeto asignavimų ištekliams didinti;

5.  palankiai vertina tai, kad kai kurie generaliniai direktoratai, siekdami papildyti taikomas pažeidimo procedūras ir vykdyti veiksmingą kontrolę bei gerinti Bendrijos teisės taikymą, parengė specialias priemones; pažymi, kad į 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą įtrauktos su nacionalinių teisėkūros priemonių projektais susijusios pranešimo procedūros, kurias taikant per trumpą laiką įmanoma nustatyti valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą; ragina Komisiją svarstyti galimybę sistemingai taikyti šias prevencijos priemones kituose sektoriuose;

6.  mano, kad turėtų būti skatinami valstybių narių pažangiosios patirties mainai, pvz., Komisijai organizuojant susitikimus, kuriuose svarstomi pažeidimų paketai, ir seminarus Bendrijos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę klausimais, siekiant skatinti Bendrijos teisės taikymą; ragina Komisiją svarstyti Parlamento įtraukimo į šiuos procesus priemones;

7.  teigiamai vertina kai kurių Komisijos generalinių direktoratų, ypač Aplinkos generalinio direktorato, pastangas tobulinti atitikties patikrinimus, siekiant įvertinti, ar laikomasi tam tikrų direktyvų reikalavimų, tačiau nėra patenkintas Komisijos atsakymu į klausimą dėl atitikties tyrimų konfidencialumo; dar kartą ragina Komisiją savo tinklavietėje paskelbti įvairių generalinių direktoratų užsakytus nacionalinių įgyvendinimo priemonių atitikties Bendrijos teisės aktams įvertinimo tyrimus;

8.  džiaugiasi, kad pirmą kartą į metinę ataskaitą ir jos priedus įtrauktos specifinė ir išsami su peticijomis susijusių pažeidimų apžvalga;

9.  ragina į įvairias ES valstybes nares siųsti tiriamąsias misijas, kurios nagrinėtų peticijų pateikėjų iškeltus klausimus; mano, kad tai yra praktiškas ir piliečių interesus atitinkantis problemų tiesioginio sprendimo kartu su valstybėmis narėmis būdas; mano, kad šios misijos yra labai svarbios, kadangi Komisija neturi pakankamai įgaliojimų tikrinti, kaip praktiškai įgyvendinama EB teisė, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos srityje;

10. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu į būsimus pasiūlymus dėl teisės aktų paprastai įtraukti piliečiams arba gyventojams skirtas pasiūlymų santraukas ir prašo pateikti konkrečių šių santraukų pavyzdžių bei paaiškinimą, kad jos yra konkretaus pasiūlymo dėl teisės akto sudedamoji dalis, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento rezoliucijos dėl Komisijos 21-ojo ir 22-ojo metinių pranešimų apie Bendrijos teisės aktų taikymo kontrolę (2003 ir 2004 m.) 19 dalyje[1];

11. mano, kad Komisija turėtų aktyviau stebėti tuos nacionalinius įvykius, kurių metu gali būti atskleista Bendrijos teisės aktų pažeidimų; taigi ragina Komisiją, siekiant išvengti pažeidimų arba juos atitaisyti, labiau į šią veiklą įtraukti savo atstovybes;

12. ragina valstybes nares perkelti Bendrijos teisės aktus į nacionalinę teisę ne tik formaliai ir kiek įmanoma vengti dalinio direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, siekiant didesnio teisėkūros skaidrumo ir paprastumo;

13. palankiai vertina tai, kad į komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ Komisija įtraukė kai kuriuos pagrindinius politikos klausimus, kurie buvo keliami minėtoje 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento; tačiau pažymi, kad kai kurie svarbūs klausimai vis dar iki galo neišspręsti, pvz., klausimai, susiję su ištekliais pažeidimų atvejams nagrinėti, su pažeidimo procedūros trukme ir ribotu EB sutarties 228 straipsnio taikymu bei su prioritetinių kriterijų taikymo įvertinimu; ragina Komisiją pateikti atsakymus į šiuos svarbius klausimus;

Komisijos 2007 m. komunikatas „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“

14. teigiamai vertina tai, kad Komisija savo neseniai priimtame komunikate pabrėžė Bendrijos teisės taikymo klausimo svarbą ir skyrė jam pakankamai dėmesio: „Netinkamai taikant įstatymus, kyla pavojus, kad nebus pasiekta Europos politikos tikslų, o sutartimis užtikrintos laisvės gali būti įgyvendinamos tik iš dalies.“[2]; ragina Komisiją siekti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų vykdant minėtajame komunikate išdėstytus įsipareigojimus ir nuolat informuoti Parlamentą apie šiuos rezultatus;

15. atkreipia dėmesį, kad peticijų nagrinėjimas atskleidė įvairių Bendrijos teisės normų įgyvendinimo valstybėse narėse struktūrinių trūkumų; mano, kad, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktų nuoseklumą ir darną, nustačius Bendrijos teisės pažeidimų, turi būti nuosekliai iškeliamos bylos Teisingumo Teisme, bent jau tais nacionalinės svarbos atvejais, kai sukuriamas precedentas nacionalinėje precedentų teisėje ir ateities teismų praktikoje; mano, kad Komisijos veiksmų nuoseklumas šioje srityje labai sumažintų piliečių poreikį panašiais atvejais skųstis Komisijai ir teikti peticijas Europos Parlamentui;

16. atkreipia dėmesį, kad pagrindinėmis veiksmingų pažeidimo procedūrų (EB sutarties 226 ir 228 straipsniai) kliūtimis ir toliau išlieka jų trukmė ir ribotas 228 straipsnio taikymas; primygtinai tvirtina, kad Komisijos siūlomas laikotarpis, per kurį nepranešama apie Bendrijos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones (ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo oficialaus rašto išsiuntimo iki bylos išnagrinėjimo arba perdavimo Teisingumo Teismui), ir laikotarpis, skirtas procedūroms, kurios taikomos siekiant užtikrinti, kad laikomasi ankstesnio Teismo sprendimo (nuo 12 iki 24 mėnesių), jokiu būdu neturėtų būti ilgesnis negu nurodyta, taip pat šiuo tikslu ragina Komisiją, laikantis numatytų terminų, periodiškai stebėti, kaip vykdomos pažeidimo procedūros, ir apie tai informuoti suinteresuotus piliečius;

17. ragina Komisiją griežčiau taikyti sutarties 228 straipsnį tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Teisingumo Teismo sprendimų vykdymas;

18. teigiamai vertina Komisijos ketinimą gerinti dabartinius darbo metodus, siekiant nustatyti šiuo metu galiojančių procedūrų vykdymo ir valdymo prioritetus ir šias procedūras pagreitinti, taip pat įpareigoti ir oficialiai įtraukti valstybes nares; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pasiūlytą naująjį darbo metodą Komisijos gauti klausimai ir skundai būtų tiesiogiai perduodami susijusioms valstybėms narėms: „Kai dėl iškelto klausimo reikalingas valstybės narės faktinės arba teisinės pozicijos išaiškinimas, klausimas perduodamas susijusiai valstybei narei. (…) valstybėms narėms suteikiamas trumpas terminas, per kurį susijusiems piliečiams ar verslo atstovams turėtų būti tiesiogiai pateikti reikiami paaiškinimai, informacija ir sprendimai, o taip pat informuota Komisija“[3];

19. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vadovaujantis naujuoju darbo metodu klausimas bus grąžinamas svarstyti valstybei narei, t. y. šaliai, kuri visų pirma atsako už neteisingą Bendrijos teisės taikymą, todėl gali kilti pavojus, kad Komisija, kuri pagal EB sutarties 211 straipsnį yra Sutarties sergėtoja, ims vengti savo institucinės atsakomybės užtikrinant Bendrijos teisės taikymą; atkreipia dėmesį, kad Komisija dažnai yra vienintelė institucija, į kurią piliečiai gali kreiptis norėdami pranešti apie Bendrijos teisės netaikymo atvejus;

20. todėl ragina Komisiją prieš nustatant naująjį darbo metodą patikslinti šiuos klausimus:

- aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais bus taikomas naujasis metodas;

- patvirtinti, kad naujasis darbo metodas netaps priemone, pakeičiančią pažeidimo procedūras;

- užtikrinti, kad dėl naujojo darbo metodo nebus dar labiau atidedamas pažeidimo procedūrų, kurių trukmė ir taip jau labai ilga ir neapibrėžta, inicijavimas ir kad, siekiant padėti piliečiui rasti sprendimą, nebus nuolaidžiaujama valstybėms narėms, kai tai susiję su Komisijos nustatytų terminų laikymusi;

- paaiškinti, kaip remiantis naujuoju metodu ketinama registruoti skundus (prieš reaguojant susijusiai valstybei narei arba po to), ir nurodyti, kas priims sprendimus dėl pateiktų skundų registravimo; užtikrinti, kad registruojant skundus Komisijoje būtų paisoma kolegialumo principo;

- nurodyti, kas turi pateikti atsakymą skundo pareiškėjui (Komisija ar valstybė narė);

- informuoti Parlamentą apie konkrečias priemones, kurias Komisija ketina taikyti, siekdama užtikrinti, kad ji atliktų Sutarties sergėtojos vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu, kol nauja sistema nėra visapusiškai įgyvendinta, ir tuo atveju, jei pagal naują sistemą nepavyktų pasiekti laukiamų rezultatų;

21. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2008 m. surengti bandomąjį projektą naujajam darbo metodui išmėginti; šis metodas, įvertintas po pirmųjų veiklos metų, galėtų būti pradėtas taikyti visose valstybėse narėse;

22. ragina Komisiją sutelkti bandomojo projekto veiklą tose valstybėse narėse, kuriose nepavyksta pagerinti Bendrijos teisės taikymo dėl nepakankamo nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimo, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją vykdant bandomąjį projektą įvertinti, ar Komisijai bus reikalingi didesni ištekliai ir kam jie bus reikalingi, kai nustačius naująjį darbo metodą bus nagrinėjami ir tvarkomi skundai;

23. kadangi piliečių ir įmonių peticijos ir skundai padeda nustatyti daugelį pažeidimų, taip pat siekiant išvengti painiavos, kai kreipiamasi į įvairias problemas sprendžiančias įstaigas, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti aiškias gaires arba įkurti vieno langelio internetinę sistemą siekiant padėti piliečiams;

24. teigiamai vertina Komisijos sprendimą, pagal kurį numatoma, kad ji „pradės taikyti dažnesnio sprendimų priėmimo metodą, kuris sudarys sąlygas greitesnei pažangai“; atkreipia dėmesį, kad Komisija kasmet surengia keturis oficialius pažeidimų nagrinėjimo posėdžius, ir teigiamai vertina Komisijos sprendimą dažniau priimti sprendimus dėl pažeidimų; apgailestauja dėl to, kad Komisija nenumatė griežtesnių politinių ir organizacinių priemonių, kurias taikant būtų galima spręsti klausimus, susijusius su šiais naujais įsipareigojimais;

25. atkreipia dėmesį į tai, kad į komunikato priedą įtrauktas Bendrijos teisės sričių, kurias siūloma įvertinti, sąrašas, ir ragina Komisiją paaiškinti šio sąrašo apimtį;

26. apgailestauja dėl to, kad Komisija nesilaiko 2002 m. komunikate „Geresnė Bendrijos teisės taikymo kontrolė“ paskelbto įsipareigojimo kasmet atlikti prioritetinių kriterijų taikymo vertinimą po to, kai aptariama Bendrijos teisės taikymo kontrolės ataskaita[4]; teigiamai vertina naują Komisijos įsipareigojimą, pagal kurį „Savo veiksmus, susijusius su šiais prioritetais, Komisija apibūdins ir paaiškins savo metinėse ataskaitose 2008 m.“[5];

27. atkreipia dėmesį, kad Europos Parlamentas ir toliau gauna peticijų, kuriose peticijas pateikiantys asmenys kaltina valstybes nares, kad jos nuolat pažeidžia jų žmogaus teises ir pagrindines laisves taip pat labai apgailestauja dėl to, kad iš naujojo prioritetinių kriterijų sąrašo išbraukti kriterijai, susiję su žmogaus teisių ar pagrindinių laisvių, kurios įtvirtintos pagrindiniuose Bendrijos teisės aktuose, pažeidimu; primena, kad ES sutartyje Parlamentui suteikiami įgaliojimai inicijuoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą;

28. ragina Komisiją kuo plačiau taikyti principą, pagal kurį visa korespondencija, kurioje gali būti aptariamas tikras Bendrijos teisės pažeidimo atvejis, turėtų būtų registruojama kaip skundas, nebent ši korespondencija būtų registruojama pagal išimtines sąlygas, nurodytas komunikato „Ryšiai su ieškovu Bendrijos teisės pažeidimų atvejais“ priedo 3 punkte[6]; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ombudsmenas neseniai nustatė netinkamo administravimo Komisijoje atvejį, kai, nepaisant minėtojo komunikato, skundas nebuvo užregistruotas; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie bet kokius pokyčius, susijusius su išimtiniais skundų neregistravimo kriterijais, ir konsultuotis su juo šiais klausimais;

29. ragina visas Komisijos tarnybas informuoti ieškovus apie jų pateikto skundo nagrinėjimo eigą dar nepasibaigus kiekvienam iš anksto nustatytam terminui (oficialaus pranešimo išsiuntimo, pagrįstos nuomonės pareiškimo, bylos išsiuntimo Teismui) ir pateikti tokio jų priimto sprendimo pagrindimą, taip pat ieškovui apie tai pranešti vadovaujantis 2002 m. Komisijos komunikate nustatytais principais;

30. džiaugiasi Komisijos ketinimu imtis veiksmų siekiant užtikrinti laisvą prieigą prie Komisijos elektroninių duomenų bazių ir ragina kuo greičiau pradėti vykdyti šį įsipareigojimą;

31. džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu pažeidimo procedūros metu pateikti jos kiekvieno etapo, pradedant oficialaus pranešimo išsiuntimu, santrauką; mano, kad siekiant skaidrumo ir geresnio Bendrijos teisės taikymo nacionaliniuose teismuose, Komisija pasibaigus atitinkamam tyrimui turėtų sudaryti galimybes susipažinti su bendravimo su valstybėmis narėmis turiniu ir terminais;

32. džiaugiasi, kad Komisija paskelbs aiškinamąjį dokumentą aiškinamąjį dokumentą dėl Teismo precedentinės teisės dėl skundų, susijusių su Bendrijos teisėje numatytų teisių pažeidimais; taip pat siūlo Komisijai remiantis nacionaline procesine teise ištirti galimybes imtis amicus curiae vaidmens atitinkamose nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose dėl žalos, kaip jau daroma nagrinėjant nacionalines bylas, susijusias su EB konkurencijos teise[7];

Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmuo taikant ES teisę

33. mano, kad Parlamento nuolatiniai komitetai turėtų daug aktyviau dalyvauti kontroliuodami Bendrijos teisės aktų, susijusių su jų kompetencijos sritimis, taikymą ir šiuo tikslu nuolat gauti iš Komisijos informaciją ir paramą; siūlo, kad, kai tai įmanoma, Parlamento pranešėjas, atsakingas už konkrečią bylą, arba paskirtas jį pakeisti asmuo atliktų pagrindinį ir nuolatinį vaidmenį reguliariai tikrinant, kaip valstybės narės laikosi Bendrijos teisės aktų; pažymi, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rengiamų nuolatinių posėdžių Bendrijos teisės taikymo klausimais pavyzdžiu turėtų vadovautis visi Parlamento komitetai, ir Komisija turėtų šiuose posėdžiuose nuolat dalyvauti;

34. vis dėlto atkreipia dėmesį, kad dėl Komisijos nenoro pateikti tikslios informacijos apie atvejus, kai buvo pradėtos pažeidimo procedūros, labai mažėja visuomenės domėjimasis šiais posėdžiais ir jų veiksmingumas; ragina Parlamento komitetus prireikus numatyti galimybę į asmenų, pakviestų dalyvauti posėdžiuose Bendrijos teisės taikymo klausimais, sąrašą įtraukti susijusių valstybių narių ar Tarybos atstovus;

35. yra įsitikinęs, kad Parlamento komitetams (įskaitant Peticijų komitetą) turėtų būti teikiama pakankama administracinė parama, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotį; prašo parlamentinių reformų darbo grupę, Biudžeto komitetą ir kitus susijusius Parlamento organus pateikti konkrečius pasiūlymus, kuriuose inter alia būtų apsvarstytas minėtas pranešėjų nuolatinis vaidmuo ir būtų įvertintas kiekvieno komiteto sekretoriato specialiųjų grupių gebėjimas užtikrinti nuolatinę ir veiksmingą Bendrijos teisės taikymo kontrolę;

36. ragina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą bei atitinkamus jų narius labiau bendradarbiauti siekiant, kad būtų skatinama ir stiprinama veiksminga Europos reikalų sprendimų priežiūra nacionaliniu lygmeniu; mano, kad nacionaliniai parlamentai gali atlikti naudingą vaidmenį vykdant Bendrijos teisės taikymo kontrolę ir padėti stiprinti demokratinį Europos Sąjungos teisėtumą bei priartinti ją prie piliečių;

37. primena Tarybos įsipareigojimą skatinti valstybes nares rengti ir skelbti lenteles, kuriose būtų nurodytas direktyvų ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių santykis; primygtinai tvirtina, kad šios lenteles būtinos tam, kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti įgyvendinimo priemones visose valstybėse narėse; ragina Parlamentą, kaip įstatymų leidėją, imtis visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad teisėkūros proceso metu su šiomis lentelėmis susijusios nuostatos nebūtų išbrauktos iš Komisijos pasiūlymų tekstų;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai teismai atlieka esminį vaidmenį taikant Bendrijos teisę ir visapusiškai remiant Komisijos pastangas parengti papildomus mokymus nacionalinių teismų teisėjams, teisininkams ir nacionalinių valdžios institucijų pareigūnams;

39. ragina Komisiją griežčiau tikrinti, ar valstybių narių teismai laikosi Parlamento sprendimų dėl Parlamento narių imuniteto ir, Komisijai nustačius šių sprendimų pažeidimus, informuoti Parlamentą apie tolimesnius Komisijos veiksmus;

°

°         °

40. paveda Pirmininkui šią rezoliuciją perduoti Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių parlamentams.

• [1]  OL C 297 E, 2006. 12 7, p. 122.
• [2]  COM(2007)0502, p. 2.
• [3]  COM(2007)0502, p. 7.
• [4]  COM(2002)0725, p. 12.
• [5]  COM(2007)0502, p. 9.
• [6]  COM(2002)0141.
• [7]  Komisijos pažymos dėl bendradarbiavimo tarp Komisijos ir ES valstybių narių nacionalinių teismų, vadovaujantis EB sutarties 81 ir 82 straipsniais (2004/C 101/04) 17–20 dalys.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiame pranešime vertinama 2005 m. Komisijos vykdyta Bendrijos teisės taikymo kontrolė. Taip pat jame nagrinėjamas Komisijos neseniai priimtas komunikatas „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502).

Pranešimas parengtas po išsamių posėdžių, kuriuos pranešėja rengė kartu su Komisijos nariais, atsakingais už Bendrijos teisės aktų, susijusių su jų kompetencijai priskirtomis sritimis, taikymą. Be to, buvo aktyviai palaikomi ryšiai su įvairiomis Komisijos tarnybomis, sprendžiančiomis Bendrijos teisės valdymo ir vykdymo klausimus.

Rengiant šį pranešimą, 2007 m. gegužės 3 d. Bendrijos teisės taikymo tema surengtas viešas svarstymas, kurio metu nacionalinių parlamentų atstovai, nacionalinių teismų teisėjai, teisininkai ir nacionalinių vyriausybių atstovai dalijosi patirtimi ir profesinėmis žiniomis bei dalyvavo plėtojant šio pranešimo koncepciją. Pranešime taip pat remiamasi EB teisės aktų perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę lyginamuoju tyrimu, kurį, bendradarbiaudamas su Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentacijos centru, parengė Europos Parlamento Teminis skyrius.

Pranešime atsižvelgiama į kitų Parlamento komitetų įgytą Bendrijos teisės taikymo patirtį ir pripažįstama, kad svarbų vaidmenį skatinant teisingą EB teisės taikymą turėtų atlikti Europos Parlamentas.

PETICIJŲ KOMITETO PATEIKTA NUOMONĖ

Teisės reikalų komitetuidėl 23-iosios Komisijos metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2005 m)
(2006/2271(INI))

Nuomonės referentė: Diana Wallis

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

2005 m. Komisijos metinė ataskaita ir bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės tyrimo komiteto pranešimas

1.      džiaugiasi, kad pirmą kartą į metinę ataskaitą ir jos priedus įtrauktos specifinės ir išsamios su peticijomis susijusių pažeidimų detalės; sutinka su Komisija, kad peticijos – vertingas informacijos šaltinis nustatant Bendrijos teisės pažeidimus; džiaugiasi, kad Komisija pareiškė ketinimą metinėse ataskaitose daugiau dėmesio skirti strateginiams aptariamų klausimų aspektams;

2.      ragina į įvairias ES valstybes nares siųsti faktų nustatymo misijos, kurios nagrinėtų peticijų pateikėjų iškeltus klausimus; mano, kad tai yra pragmatinis ir piliečių interesus atitinkantis problemų tiesiogiai valstybėse narėse sprendimo būdas; mano, kad šios misijos yra labai svarbios, kadangi Komisija neturi pakankamai įgaliojimų tikrinti, kaip praktiškai įgyvendinama EB teisė, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos srityje;

3.      džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu stengtis į būsimus pasiūlymus dėl teisės aktų paprastai įtraukti piliečių arba gyventojų pateiktų pasiūlymų santraukas ir prašo pateikti konkrečių šių santraukų pavyzdžių bei paaiškinimą, kad jos yra konkretaus pasiūlymo dėl teisės akto sudedamoji dalis, kaip numatyta 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento rezoliucijos 19 dalyje ir Komisijos 21 bei 22 metinėse ataskaitose apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2003 ir 2004 m.)[1];

4.      mano, kad tais atvejais, kai iš peticijų ir praktinės patirties akivaizdu, jog tam tikras Bendrijos teisės aktas neatitinka jam numatytų tikslų, Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų persvarstyti šį teisės aktą pirmumo tvarka;

5.      primena Tarybos įsipareigojimą skatinti valstybes nares rengti ir skelbti lenteles, kuriose būtų parodytas direktyvų ir jų perkėlimo nacionalinę teisę priemonių santykis[2]; remia nuolatines Komisijos pastangas šioje srityje;

6.      mano, kad Komisija turėtų aktyviau stebėti tuos nacionalinius įvykius, kurių metu gali būti atskleista Bendrijos teisės aktų pažeidimų, ir sustiprinti šių teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūrą; taigi ragina Komisiją, siekiant išvengti pažeidimų arba juos atitaisyti, labiau į šią veiklą įtraukti savo atstovybes;

2007 m. Komisijos komunikatas „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“

7.      džiaugiasi, kad Komisija paskelbs aiškinamąjį dokumentą dėl Teisingumo Teismo praktikos dėl ieškinių, susijusių su Bendrijos teisėje numatytų teisių pažeidimais; taip pat siūlo Komisijai remiantis nacionaline procesine teise ištirti galimybes imtis amicus curiae vaidmens atitinkamose nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose dėl žalos, kaip jau daroma nagrinėjant nacionalines bylas, susijusias su EB konkurencijos teise[3];

8.      džiaugiasi Komisijos siekiu pagerinti esamus darbo metodus ir pažymi, kad pagal siūlomą bandomąjį projektą valstybės narės tiesiogiai įtraukiamos į tyrimų ir skundų valdymą;

9.      mano, kad naujasis metodas, kurį taikant siekiama sprendimų priėmimą geografiškai priartinti prie piliečių, neturėtų:

- dėl bylų, perduotų valstybėms narėms, skatinti mažiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu, kuris, ypač jo Peticijų komitetas, atstovauja valstybių tautoms, suvienytoms į Bendriją;

- sumažinti ieškovų teises Komisijos atžvilgiu;

- būti naudojamas valstybių narių, siekiant nepelnytos naudos iš bendrų Europos Sąjungos lygio laimėjimų arba būti skirtas pažeidimų procedūros inicijavimui vilkinti;

10.    mano, kad kai peticijos pateikiamos Europos Parlamentui kartu su skundais, kurie nagrinėjami vadovaujantis naująja tvarka, numatyta bandomajame projekte, suinteresuota valstybė narė turi tiesiogiai ir aktyviai bei vadovaudamasi lojalumo principu bendradarbiauti su Peticijų komitetu;

11.    pažymi, kad peticijų nagrinėjimas atskleidė įvairių Bendrijos teisės normų įgyvendinimo valstybėse narėse struktūrinių trūkumų; mano, kad, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės aktų nuoseklumą ir darną, nustačius Bendrijos teisės pažeidimų, turi būti nuosekliai iškeliamos bylos Europos Teisingumo Teisme, bent jau tais nacionalinės svarbos atvejais, kai sukuriamas precedentas nacionalinėje precedentų teisėje ir ateities teismų praktikoje; mano, kad Komisijos veiksmų nuoseklumas šioje srityje labai sumažintų piliečių poreikį panašiais atvejais skųstis Komisijai ir teikti peticijas Europos Parlamentui;

12.    pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir toliau gauna peticijų, kuriose peticijas pateikiantys asmenys kaltina valstybes nares, kad jos nuolat pažeidžia jųžmogaus teises ir pagrindines laisves; primena, kad ES sutartyje Europos Parlamentui suteikiami įgaliojimai inicijuoti procedūras vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, ir paskirti nepriklausomus asmenis, siekiant nustatyti pavojų, kad gali būti šiurkščiai pažeisti principai, kuriais grindžiama Europos Sąjunga, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, numatytoms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

13.    mano, kad jei dėl tyrimo arba skundo atskleidžiami Bendrijos teisės aktų pažeidimai, ypač svarbu, kad valstybės narės juos ištaisytų; taip pat mano, kad šio termino apibrėžtis turėtų būti plati ir kad vien nustojimas daryti pažeidimą kartais nėra pakankama priemonė;

14.    kadangi piliečių ir įmonių peticijos ir skundai padeda nustatyti daugelį pažeidimų[4], mano, kad reikėtų skatinti juos teikti ir nagrinėti tinkamiausiu būdu, siekiant išvengti painiavos; kadangi šiuo metu skundus nagrinėjančių ir problemas sprendžiančių įstaigų įvairovė klaidina ir jų skaičius gali dar padidėti įgyvendinant bandomąjį projektą, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti aiškias gaires arba įkurti vieno langelio internetinę sistemą siekiant padėti piliečiams;

15.    džiaugiasi Komisijos pasiryžimu pateikti visų pažeidimo procedūros etapų, pradedant oficialaus įspėjamojo laiško išsiuntimu, santrauką; mano, kad siekiant skaidrumo ir geresnio Bendrijos teisės taikymo nacionaliniuose teismuose, Komisija pasibaigus atitinkamam tyrimui turėtų sudaryti galimybes susipažinti su bendravimo su valstybėmis narėmis turiniu ir terminais;

16.    mano, kad reikia nedelsiant pagerinti administracinius Peticijų komiteto išteklius, siekiant padidinti Europos Parlamento gebėjimus nepriklausomai nagrinėti jam pateiktas peticijas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Simon Busuttil, Luis Herrero-Tejedor, Carlos José Iturgaiz Angulo, Mairead McGuinness, Manolis Mavrommatis, Gay Mitchell, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Radu Ţîrle, Michael Cashman, Proinsias De Rossa, Alexandra Dobolyi, Lasse Lehtinen, Miguel Angel Martínez Martínez, Maria Matsouka, Marian Harkin, Diana Wallis, Marcin Libicki, Margrete Auken, David Hammerstein, Kathy Sinnott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Carlos Carnero González, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

• [1]  OL C 297 E, 2006.12.7, p. 122.
• [2]  Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, OL C 321, 2003 12 31, p. 1. žr. taip pat Komisijos komunikato COM (2006)0689 34 dalį, p. 9.
• [3]  Komisijos ˛pažyma dėl bendradarbiavimo tarp Komisijos ir ES valstybių narių nacionalinių teismų, vadovaujantis EB sutarties (2004/C 101/04) 81 ir 82 straipsnių 17–20 dalimis.
• [4]  Žr. metinės ataskaitos I priedo p. 4–8., taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Padėtis skirtinguose sektoriuose“, SEC(2006)999, p. 23

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlo Casini, Bert Doorn, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mogens N.J. Camre, Charlotte Cederschiöld, Vicente Miguel Garcés Ramón, Luis de Grandes Pascual, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Gabriele Stauner
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Toine Manders, Tomáš Zatloukal