PRANEŠIMAS dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja
23.11.2007 - (2007/2186(INI))
Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: David Martin
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo[1],
– atsižvelgdamas į bendrovės „Copenhagen Economics“ ir profesoriaus J. F. Francois tyrimą „Galimo Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo ekonominis poveikis“,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ COM(2006) 0567,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų[2] ir į 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių[3],
– atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas dėl tarptautinio verslo įmonių ir į TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika,
– atsižvelgdamas į EBPO pateiktus 2007 m. užimtumo statistikos duomenis,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 4 d. deklaraciją dėl Pietų ir Šiaurės Korėjos pažangos santykių, taikos ir klestėjimo klausimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6‑0463/2007),
A. kadangi per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įtvirtinta taisyklėmis pagrįsta daugiašalės prekybos sistema, nustatydama atitinkamas taisykles ir užtikrindama, kad jų būtų laikomasi, ir toliau yra tinkamiausia sąžiningos ir lygiateisės prekybos reguliavimo ir skatinimo sistema;
B. kadangi ES ir toliau turėtų pirmiausia stengtis siekti Dohos plėtros darbotvarkės (DPD), kuri padėtų besivystančioms šalims visapusiškai dalyvauti tarptautinės prekybos sistemoje, subalansuotos baigties,
C. kadangi, nepaisant to, dvišaliai ir tarpregioniniai prekybos susitarimai gali papildyti PPO taisyklių sąvadą reglamentuodami tokius klausimus kaip socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, dėl kurių šiuo metu sunku priimti daugiašalį susitarimą,
D. kadangi susitarime su Korėja taip pat gali būti reglamentuojamos investicijos ir prekyba paslaugomis, tačiau taip, kad rinkos atvėrimas nepažeistų Europos ar Korėjos taisyklių dėl viešųjų paslaugų ir kultūrų įvairovės apsaugos ir nepakenktų viešųjų paslaugų teikimui su ES tokius susitarimus sudariusiose šalyse partnerėse arba politinės erdvės, kurios reikia siekiant vienašališkai formuoti tvarią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos politiką ES ir Korėjoje,
E. kadangi Korėja yra viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos šalių, kur vienam gyventojui tenkančios pajamos siekia vidutinės ES valstybės narės lygį,
F. kadangi skurdas vis dar neišspręsta ir gilėjanti problema Korėjoje, kuri, EBPO statistikos duomenimis, yra viena iš trijų EBPO narių, kurioje didžiausias ir sparčiausiai didėjantis pajamų atotrūkis; kadangi Korėja, socialinei saugai skirianti mažiau kaip 5 proc. mokesčių pajamų (EBPO vidurkis yra 43 proc.), užima paskutinę vietą tarp EBPO šalių,
G. kadangi Korėja yra ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė neskaitant Europos šalių, o ES 2006 m. buvo Korėjos didžiausia užsienio investuotoja,
H. kadangi Korėja yra pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir keliais kitais pagrindiniais prekybos partneriais ir veda derybas dėl naujų susitarimų,
I. kadangi patekti į rinką vis labiau trukdo įvairios netarifinės kliūtys (NTK), įskaitant tai, kad nėra tarptautinių normų ir standartų, o tai iš dalies lemia ES struktūrinį deficitą dvišaliuose prekybos santykiuose,
J. kadangi tyrimai rodo, kad ES ir Korėjos susitarimas galėtų duoti didelės ekonominės naudos abiem šalims, tačiau taip pat rodo, kad, nesvarbu, koks scenarijus būtų pasirinktas, Korėjai atitektų du trečdaliai šios naudos,
Bendro pobūdžio klausimai
1. mano, kad sėkminga DPD baigtis vis dar yra ES prekybos prioritetas, ir susirūpintų, jei dvišalės derybos su Korėja ar kitais partneriais trukdytų siekti šio tikslo;
2. įsitikinęs, kad dvišalės derybos su pagrindiniais prekybos partneriais ar regionais galėtų naudingai papildyti daugiašalių taisyklių sąvadą, jei tik jos baigtųsi didelius tikslus keliančiais kokybiškais susitarimais, numatančiais daug daugiau nei tik tarifų sumažinimas;
3. mano, kad dėl savo ekonomikos dydžio ir spartaus augimo Korėja yra tinkama kandidatė tokiam susitarimui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, norint pasiekti patenkinamą susitarimą, reikės išspręsti dideles problemas, įskaitant dideles NTK;
4. mano, kad susitarimas, kuriuo vien siekiama sumažinti tarifus, duotų trumpalaikės naudos ir todėl reikalauja panaikinti netarifines kliūtis bei atverti Korėjos paslaugų sektorių;
5. mano, kad sudarant LPS ir su Korėja reikėtų atsižvelgti į vadinamuosius keturis Singapūro klausimus (užsienio investicijos, konkurencija, viešųjų pirkimų skaidrumas ir prekybos lengvatos);
6. daro išvadą, kad abipusiškai naudingas susitarimo turinys yra daug svarbesnis už skubų tvarkaraštį, todėl susirūpintų, jei dėl neapgalvotai nustatytų terminų būtų sudarytas siauros apimties, didelių tikslų nekeliantis ir nesuderintas susitarimas.
Tvarus vystymasis
7. mano, kad aplinkai nekenkiančių produktų tarifai turėtų būti mažinami sparčiau ir labiau nei kitų prekių; ragina Komisiją ir Korėjos derybininkus parengti aiškią tokių produktų apibrėžtį; griežtai rekomenduoja rengiant šią apibrėžtį deramai atsižvelgti į prekių gamybos aplinkos sąlygas;
8. apgailestauja, kad atsižvelgiant į numatytą derybų tvarkaraštį poveikio tvarumui vertinimas nebuvo atliktas anksčiau; mano, kad nepaprastai svarbu poveikio tvarumui vertinimo rezultatus viešai paskelbti gerokai prieš pasirašant susitarimą ir kad labai svarbu suteikti užtektinai laiko išsamioms konsultacijoms su visuomene, siekiant, kad poveikio tvarumui vertinimo rezultatai turėtų įtakos deryboms; ragina Komisiją konsultuotis su Parlamentu, Taryba ir pilietine visuomene, jei poveikio tvarumui vertinimo tyrime siūloma švelninti reikalavimus, ir atitinkamai derėtis dėl galutinio laisvosios prekybos susitarimo;
9. įsitikinęs, kad Komisijos siekiamas tikslas gerinti patekimą į rinką turėtų būti atsvertas ne mažiau svarbaus tikslo užtikrinti tvarų vystymąsi; taip pat reikalauja netaikyti jokių išimčių taisyklei, pagal kurią į Europos vidaus rinką galima patekti tik laikantis visų aplinkos apsaugos standartų;
10. palankiai vertina tai, kad neseniai sudarytame JAV ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime JAV Kongreso spaudimu įtvirtintos griežtesnės socialinės ir aplinkosauginės nuostatos;
11. mano, kad ES derybininkai turi laikyti tai išeities tašku, nuo kurio galima toliau daryti pažangą, ypač ratifikuojant pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos standartus (išbraukta), įtraukiant Korėją į kovą su klimato kaita pagal po 2012 m. galiosiančią tvarką ir pripažįstant esamus ES aplinkos apsaugos standartus ir teisės aktus;
12. ragina į kiekvieną susitarimą su Korėja įtraukti privalomą straipsnį dėl socialinės ir aplinkos apsaugos;
13. ragina valstybes nares ir Komisiją vedant dvišales derybas su Korėja remti ir skatinti pagrindinius EBPO principus, susijusius su įmonių socialine atsakomybe, kurie taikomi tiek Europoje veikiančioms Korėjos įmonėms, tiek Korėjoje įsisteigusioms Europos įmonėms;
14. mano, kad didelius tikslus keliantis skyrius apie tvarų vystymąsi turi būti esminė bet kokio susitarimo dalis, tačiau primena, kad galutinis tikslas yra užtikrinti, kad būtų laikomasi sutartų standartų; mano, kad tam reikia minėtam skyriui taikyti tipinę ginčų sprendimo tvarką;
15. įsitikinęs, kad Prekybos ir tvaraus vystymosi forumas, sudarytas iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų ir NVO atstovų, galėtų atlikti naudingą vaidmenį užtikrinant, kad plačiau atveriant rinkas būtų keliami ir aplinkosauginiai, ir socialiniai standartai;
16. siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią pripažintos ES arba Korėjos darbuotojų ir darbdavių organizacijos galėtų pateikti prašymus dėl tam tikrų priemonių ir šie prašymai būtų išnagrinėti per tam tikrą nustatytą laiką ir būtų stebima, kaip vykdomi priimti sprendimai, kad darbuotojų teisių pažeidėjai nuolat jaustų spaudimą;
Sektorių klausimai
17. reikalauja, kad sudarant LPS su Korėja, į kurį įeina prekyba prekėmis ir paslaugomis, didžioji dalis dvišalių derybų būtų vedama mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei intelektinės nuosavybės sričių klausimais, būtų skatinamas bendradarbiavimas energijos vartojimo efektyvumo srityje kovojant su klimato kaita, apimtų energetikos politikos kitus išorės aspektus, branduolinės bei atsinaujinančios energijos šaltinius ir programą GALILEO;
18. mano, kad tai, jog Korėja nesilaiko tarptautinių normų ir ženklinimo reikalavimų, yra didžiausia netarifinė kliūtis, kelianti ypatingų sunkumų automobilių, farmacijos, kosmetikos ir elektronikos pramonei; ragina Korėjos vyriausybę pateikti patenkinamus paaiškinimus, kodėl nesilaikoma minėtųjų normų ir reikalavimų, arba, jei paaiškinimai nebus pateikti, LPS derybų metu įsipareigoti pašalinti trūkumus;
19. remia Komisijos tikslą, pasitelkus didesnį Korėjos sveikatos apsaugos sistemos skaidrumo užtikrinimą, padėti ES vaistinių preparatų ir medicinos prietaisų eksportuotojams, tačiau primygtinai reikalauja, kad susitarimu nebūtų sukuriama teisinių ar praktinių kliūčių Korėjos įmonėms, kurios naudojasi lankstumo priemonėmis, nustatytomis 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje priimtos deklaracijos dėl TRIP susitarimo ir visuomenės sveikatos 4 ir 5 dalyse, kad būtų skatinama galimybė gauti medikamentų besivystančiose šalyse;
20. pabrėžia, kad į Europos Sąjungos ir Korėjos susitarimą turėtų būti įtrauktas abipusio pripažinimo susitarimas (APS), siekiant toliau šalinti prekybos kliūtis, atsiradusias dėl nereikalingų dvigubų procedūrų, kurias atlieka Korėja ir kurios sudaro kliūčių įvairioms ES pramonės sričių bendrovėms, norinčioms pardavinėti savo produktus Korėjoje;
21. apgailestauja, kad dėl to, jog Korėja nesilaiko tarptautinių normų, su gyvūnais atliekami nereikalingi pasikartojantys bandymai; mano, kad sutartimi turėtų būti siekiama užtikrinti, jog moksliškai pagrįstos bandymų su gyvūnais alternatyvos, kurias pripažino viena šalis, turėtų būti laikomos priimtinomis ir kitai šaliai;
22. yra susirūpinęs, kad ES ir Korėjos LPS gali turėti didelį neigiamą poveikį Europos automobilių pramonei; taigi, reikalauja, kad Komisija apsvarstytų strategiją, pagal kurią ES importo tarifai ir saugikliai būtų palaipsniui panaikinami; rekomenduoja, kad tai būtų susiję su didžiausių netarifinių kliūčių pašalinimu Korėjoje;
23. kalbėdamas apie automobilių pramonę, pažymi, kad Korėja pasirašė ir ratifikavo Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) susitarimą dėl pasaulinių techninių taisyklių dėl ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, patvirtinimo ir taip įsipareigojo įdiegti šias tipines taisykles; ragina Komisiją reikalauti, kad jos būtų sparčiai diegiamos; kartu ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad ES automobiliai, atitinkantys JTEEK standartus, galėtų būti importuojami į Korėja be bandymų ar patvirtinimo; prieštarauja nuostatoms, pagal kurias Korėjos automobiliams išimties tvarka nebūtų taikomi išmetalų standartai, nustatyti siekiant mažinti taršą;
24. mano, kad remiantis skaudžia ES patirtimi, susijusia su laivų statybos pramone, ypatingas dėmesys derybose turi būti skiriamas šiam sektoriui;
25. mano, kad derybų metu Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į Korėjos ir ES žemės ūkio sektorių interesus, ypač susijusius su galimu neigiamu LPS poveikiu rūpimiems jautriems produktams;
26. mano, kad maksimalių tarifų ir pernelyg griežtų ženklinimo reikalavimų, kurie kelia sunkumų distiliuoto spirito pramonei, klausimams derybose turi būti teikiama pirmenybė; ragina nedelsiant imtis priemonių ir pašalinti netarifines kliūtis, darančias neigiamą poveikį vaisių ir daržovių auginimui, ir pernelyg didelius tarifus, taikomus konservuotiems vaisiams; mano, kad ypač svarbu pasiekti patenkinamų rezultatų geografinių nuorodų klausimu;
27. susirūpinęs dėl sunkumų, kuriuos patiria užsienio bendrovės, norinčios patekti į Korėjos paslaugų rinką, įskaitant bankų, draudimo ir teisinių konsultacijų rinkas;
28. didelį prioritetą teikia veiksmingam intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui įvairiomis priemonėmis, įskaitant gana griežtų bausmių už klastojimą ir piratavimą įvedimą; mano, kad būtina įtraukti specialias greito ir veiksmingo ginčų reguliavimo priemones naudojantis esamomis PPO taisyklėmis, kad galima būtų tinkamai spręsti šios ir kitų nesąžiningų prekybos konkurencijos praktikų problemas; teigia, kad dabartinės derybos su Korėja dėl intelektinės nuosavybės (INT) apsaugos neturėtų trukdyti siekti teisėtų politikos tikslų, pvz., galimybė gauti medikamentų, peržengdamos TRIP sutarties įsipareigojimų ribas, o kaip tik jose turėtų būti skatinama naudotis TRIP lankstumu;
29. ragina Pietų Korėją pradėti taikyti kūrinių atlikimo teisių nuostatas garso įrašų gamintojams pagal Romos konvenciją, 1996 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) atlikimų ir fonogramų sutartį (angl. WPPT) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje[4];
30. ragina Pietų Korėją visiškai laikytis PINO sutarčių, susijusių su internetu, įskaitant: visišką teisinę paramą technologinėms apsaugos priemonėms, kurias naudoja autorinių teisių savininkai, įskaitant draudimus, susijusius su taisyklių apėjimu; išskirtinių teisių platinti internetu visais pavidalais suteikimą garso įrašų gamintojams; veiksmingos įspėjimo ir pašalinimo iš rinkos tvarkos nustatymą; laikinųjų kopijų apsaugos pripažinimą ir kopijavimo asmeniniam naudojimui išimties skaitmeninėje realybėje susiaurinimą;
31. ragina Pietų Korėją sustiprinti kovą prieš internetinį piratavimą, pasitelkus: tinklo tiekėjų bendradarbiavimo kovoje prieš piratavimą paskatų tobulinimą; ragina Autorinių teisių apsaugos centrą nuosekliai versti vykdyti įstatymą prieš užsienio teisių turėtojų darbų internetinį piratavimą; tyrimą ir baudimą subjektų, susijusių su nelegaliomis internetinėmis tinklavietėmis, serveriais, saugojimo ir keitimosi rinkmenomis paslaugomis;
32. pabrėžia, kad bet kokiame LPS su Korėja turi būti apimami šie punktai:
• Bedrijos taikomų kilmės taisyklių tobulinimas ir supaprastinimas,
• užuot diegus naujus standartus išplėsti jau esamų tarptautinių normų ir standartų derinimą,
• griežtinti duomenų teikimo reikalavimus ir remti geriausią reguliavimo srities praktiką,
• valstybės paramos priemonių skaidrumas ir esamų netarifinių prekybos kliūčių panaikinimas,
Šiaurės Korėja ir Kesongas
33. pripažįsta, kad prekių iš Kesongo pramonės komplekso (KPK) įtraukimas kelia rimtų teisinių ir techninių problemų, ir todėl mano, kad tai būtų iš esmės nepriimtina, kol Šiaurės Korėja nesilaiko pagrindinių žmogaus teisių standartų ir principų, būdingų teisinei valstybei;
34. rekomenduoja, kad Komisija rimtai išnagrinėtų mastą, kuriuo Šiaurės ir Pietų Korėjų prekybiniai santykiai daro įtaką LPS su ES;
35. pabrėžia, kad bet kuriuo susitarimu turėtų būti įsipareigota nežeminti darbo standartų lygio siekiant pritraukti užsienio investicijas; šis įsipareigojimas turėtų būti taikomas visai susitarimo šalių teritorijai, įskaitant produktų perdirbimo eksportui zonas;
Kiti klausimai
36. įsitikinęs, kad, norėdama parodyti nuolatinį įsipareigojimą tęsti daugiašales derybas, Korėja, sekdama ES iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ pavyzdžiu ir visapusiškai laikydamasi atitinkamų darbo ir aplinkosaugos standartų, turėtų būti pasirengusi be muitų ir kvotų įsileisti mažiausiai išsivysčiusias šalis;
37. mano, kad tam, jog susitarimas būtų teisėtas ir palankiai priimtas visuomenės, būtinas aktyvus Parlamento dalyvavimas kiekviename derybų etape ir kad Parlamentui būtų suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl derybų metu suderinto teksto priimtinumo; tikisi, kad Komisija ir Taryba sieks pristatyti susitarimą tokiu pavidalu, kad jam reikėtų Parlamento pritarimo pagal ES Sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;
38 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valtybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Korėjos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
AIŠKINAMOJI DALIS
Daugiašališkumas ir regioniškumas
LPS su Korėja yra Komisijos globaliosios Europos strategijos dalis. Matomas didžiulis pokytis (taip pat ir panašiose derybose su Indija ir Pietryčių Azijos (ASEAN) šalimis), palyginti su ankstesne politika – nepradėti jokių naujų derybų dėl LPS, kol nebus sudaryta daugiašalė Dohos plėtros darbotvarkė (DPD). Iš dalies šį pokytį lėmė neaiškumas dėl sėkmingo DPD sudarymo perspektyvų, tačiau jis rodo ir pasaulinę tendenciją sudaryti daugiau dvišalių ir tarpregioninių prekybos susitarimų.
Jei Korėja sudarytų LPS su kitais pagrindiniais prekybos partneriais, o ne su ES, Europos įmonės negalėtų konkuruoti su gamintojais, kuriems suteikta prieiga be muitų, o tai turėtų neigiamos įtakos užimtumui ES. Kartu dvišaliai prekybos susitarimai gali sudaryti galimybes viršyti dabartinių PPO taisyklių reikalavimus, be kitų dalykų, reglamentuodami klausimus, dėl kurių nėra reikalingo daugiašalio sutarimo.
Todėl pranešėjas pritaria LPS su Korėja koncepcijai ir pabrėžia, kad toks susitarimas turi būti labai kokybiškas ir dėl greitos derybų dėl susitarimo baigties neturi būti atsisakoma jo keliamų tikslų. Susitarimo neturėtų būti siekiama mažinant pastangas sudaryti DPD, nes DPD lieka prioritetu ir teikia daugiausia vilčių dėl subalansuotų rezultatų, kurie pagerintų taisyklėmis grindžiamą daugiašalės prekybos sistemą. Be to, PPO+ susitarimo su Korėja turėtų būti ieškoma viršijant PPO taisyklių reikalavimus ne tik kalbant apie patekimą į rinką, bet ir apie socialinius ir aplinkosauginius standartus. Kalbant apie pastarąsias sritis, susitarimas suteikia progą nustatyti naują standartą, kuris būtų pavyzdys sudarant kitus susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos.
Korėjos svarba
Vertinant pagal BVP, Korėja yra vienuolikta pagal dydį pasaulio šalis. 6-ajame dešimtmetyje tai buvo viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, šiuo metu ši šalis – viena turtingiausių: vienam gyventojui tenkanti BVP dalis atitinka Ispanijos lygį. Pereita prie paslaugų sektoriaus, kuriame sukuriama apie 70 proc. BVP, daug dėmesio skirta IT sektoriui. Sakoma, kad Korėjoje daugiau gyventojų nei bet kurioje kitoje didžiojoje pasaulio šalyje turi greitaeigę interneto prieigą.
Korėja yra ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė, neskaitant Europos šalių; prekyba prekėmis nuo 2001 m. išaugo daugiau kaip 35 proc. Pernai ES buvo didžiausia Korėjos užsienio investuotoja. Korėja yra pasirašiusi LPS su ELPA, Singapūru ir ASEAN, o 2007 m. birželio 30 d. pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis („KorUS“). Šiuo metu vyksta derybos su Kanada ir Indija.
Korėjoje vidutiniai tarifai yra beveik dukart didesni už ES tarifus, taikomus žemės ūkio produktams, ir pusantro karto didesni už pramonės gaminiams taikomus tarifus. Korėjos paslaugų protekcijos rodikliai dar didesni, o Europos įmonės skundžiasi dėl didelių netarifinių kliūčių, įskaitant ženklinimo reikalavimus, tarptautinių normų neatitinkančius standartus ir užsienio bankų filialams taikomus griežtesnius reikalavimus dėl kapitalo. Svarbu, kad bet kokiame susitarime šie klausimai būtų sprendžiami lygiagrečiai su laipsnišku tarifų mažinimu.
Reikėtų pripažinti, kad laisvoji prekyba Korėjos visuomenei yra prieštaringa tema – tai parodė demonstracijos prieš sudarant susitarimą su JAV ir Korėjos demonstrantų pasirodymas Briuselyje per rugsėjo mėn. vykusį trečią derybų raundą.
Tvarus vystymasis
Kaip minėta, Korėja yra turtinga industrinė šalis. Tačiau padėtis profesinių sąjungų teisių ir aplinkos apsaugos srityje ne tokia, kokios būtų galima tikėtis iš EBPO narės. Ji neratifikavo keturių iš aštuonių TDO konvencijų ir jos nesaisto įsipareigojimai pagal Kioto protokolą. Demokratų partijos spaudimu socialinės ir aplinkosauginės Korėjos ir JAV susitarimo nuostatos buvo sustiprintos.
Kadangi ES skiria didelį prioritetą aukštiems socialiniams ir aplinkosauginiams standartams, Komisija šį susitarimą turėtų traktuoti kaip išeities tašką derantis dėl ES ir Korėjos susitarimo skyriaus apie tvarų vystymąsi. Prekybos derybose Komisija siekia užtikrinti, kad Europos Sąjungai siūlomi tarifai atitiktų tuos, kuriuos šalis yra suteikusi kitiems prekybos partneriams. Lygiai tiek pat jai turėtų rūpėti užtikrinti, kad didėtų socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, nes dėl didėjančios liberalizacijos didėja apsauga nuo „kartelės nuleidimo“.
Bendrovės „Copenhagen Economics“ tyrime teigiama, kad Korėjai atitektų du trečdaliai ES ir Korėjos LPS teikiamos naudos, kad ir koks scenarijus būtų pasirinktas. Todėl būtų logiška, jei ES siektų didesnės pažangos jai labiausiai rūpimose srityse, kad galutinis susitarimo rezultatas būtų vienodai naudingas abiem susitarimo šalims.
Tuo tikslu susitarime šalys turėtų būti įpareigotos ratifikuoti pagrindinius TDO standartus ir įsipareigoti veiksmingai juos įdiegti ir užtikrinti kitus pagrindinius padoraus darbo aspektus. Šioje darbotvarkėje turėtų būti numatytos priemonės lyčių lygybei darbo rinkoje didinti, nes abiem šalims dar yra kur daryti didelę pažangą. Turėtų būti įsipareigota nemažinti darbo standartų siekiant pritraukti užsienio investicijas; šis įsipareigojimas turėtų būti taikomas visai susitarimo šalių teritorijai, įskaitant produktų perdirbimo eksportui zonas.
Veiksmingą įgyvendinimą padėtų užtikrinti tvarka, pagal kurią pripažintos ES arba Korėjos darbuotojų ir darbdavių organizacijos galėtų pateikti prašymus imtis priemonių, kurie turėtų būti išnagrinėti per tam tikrą nustatytą laiką. Skundus dėl socialinių problemų turėtų nagrinėti iš tikrųjų nepriklausomi kvalifikuoti ekspertai. Turėtų būti stebima, kaip vykdomos jų rekomendacijos, kad darbuotojų teisių pažeidėjai nuolat jaustų spaudimą.
Korėjos nesaisto jokie įsipareigojimai pagal Kioto protokolą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Sunku įsivaizduoti, kaip tokios skurdesnės šalys kaip Kinija ir Indija galėtų prisidėti prie kovos su visuotiniu atšilimu, jei net turtingesnės šalys neatlieka savo vaidmens. Derybos dėl tvarkos po 2012 m. suteiks tinkamą progą išplėsti susitarimo aprėptį, kad prie šių dujų išmetimo mažinimo visi prisidėtų po lygiai neiškreipdami konkurencijos.
Nors labai svarbu, kad susitarimo dokumente būtų aiškus, didelius tikslus keliantis skyrius apie socialinį vystymąsi, svarbiausia yra užtikrinti, kad būtų veiksmingai laikomasi sutartų standartų. Tam galėtų padėti Prekybos ir tvaraus vystymosi forumas, kurį lygiomis dalimis sudarytų darbuotojų, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Be šio forumo, galėtų būti reguliariai teikiamos ataskaitos apie įsipareigojimų dėl tvaraus vystymosi vykdymo pažangą kartu su reguliariais nepriklausomais poveikio tvarumui vertinimais.
Veiksmingam reikalavimų vykdymo užtikrinimui taip pat reikia, kad skyriui dėl tvaraus vystymosi būtų taikoma tokia pati ginčų sprendimo tvarka, kokia taikoma kitoms susitarimo dalims. JAV Vyriausybė ir Kongresas susitarė, kad „visi mūsų įsipareigojimai pagal LPS aplinkos apsaugos srityje bus vykdomi tokiu pačiu pagrindu, kokiu vykdomos mūsų susitarimų komercinės nuostatos – su tokiomis pačiomis teisės gynimo priemonėmis, procedūromis ir sankcijomis“, todėl nesuprantama, kodėl Europa turėtų siekti mažiau.
Gera derybų dėl ES ir Korėjos LPS socialinių ir aplinkosauginių aspektų baigtis būtų vertinga ne vien dėl jos pačios, bet (jei būtų spėta baigti derybas per trumpą laiką) ir dėl to, kad parodytų svarbų pavyzdį būsimiems susitarimams su kitomis šalimis ar regionais.
Sektorių klausimai
Korėjos standartų politika dažnai neatitinka tarptautinių normų. Kalbant apie užsienietiškus automobilius, Korėja yra pasirašiusi ir ratifikavusi UNECE susitarimą, taip įsipareigodama vykdyti standartų reikalavimus. LPS turėtų būti aiškiai nustatyta, kad Korėja pripažįsta UNECE standartus ir todėl tuos standartus atitinkantiems Europoje pagamintiems automobiliams užtikrina realų patekimą į Korėjos rinką.
Tarptautinių normų nesilaikymas ypatingų problemų kelia ir farmacijos pramonei – Korėja nepripažįsta užsienyje išbandytų ir sertifikuotų vaistų. Tokios nacionalinės normos ne tik sudaro kliūtis Europos gaminių eksportui, bet ir kelia pavojų, kad bus atliekami bandymai su gyvūnais, nors tokie bandymai nereikalingi, nes pakartoja jau atliktus bandymus. Susitarime sprendžiant šių netarifinių kliūčių klausimus reikėtų vengti nuostatų, dėl kurių besivystančioms šalims būtų dar sudėtingiau gauti medikamentų pagal PPO susitarimus.
Kosmetikos ir elektronikos gamintojai irgi susiduria su problemomis dėl ženklinimo ir standartų, o distiliuotam spiritui taikomi didžiausi tarifai (apie 20 proc.) ir pernelyg griežti ženklinimo reikalavimai. Reikės griežtų nuostatų dėl geografinių nuorodų apsaugos.
Daug reikėtų nuveikti ir paslaugų rinkoje, ypač teisinių paslaugų sektoriuje – iš viso regiono vienintelėje Korėjoje ši rinka visiškai uždaryta, o Kinija ir Japonija šias rinkas neseniai atvėrė. Kalbant apie finansinių paslaugų sektorių, kur užsienio bendrovės patiria didelių kliūčių, Škotijos karališkojo banko, kuris planuoja Korėjoje atidaryti filialų, patirtis bus svarbus Korėjos pasirengimo įsileisti kitų šalių finansines bendroves patikrinimas. Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas taip pat yra prioritetas.
Šiaurės Korėja ir Kesongas
KPK įkurtas Šiaurės Korėjoje, beveik dešimt kilometrų į šiaurę nuo demilitarizuotos zonos. Statyba pradėta 2003 m. birželio mėn. ir turėtų būti baigta 2012 m. Pietų Korėjos valdžia mano, kad KPK, kaip susitaikymo, bendradarbiavimo ir susivienijimo vieta, suteikia galimybę pagerinti santykius su Šiaurės Korėja. Todėl ji nori, kad šioje zonoje pagamintoms prekėms būtų taikomas LPS.
Apskritai Parlamentas pritaria nuomonei, kad geresni prekybos santykiai gali labai prisidėti prie konfliktų sprendimo ir padidinti žmonių tarpusavio supratimą. Tačiau dėl LPS išplėtimo, kad jis būtų taikomas ir valstybėje, kuri nėra šio susitarimo šalis, pagamintoms prekėms, kyla sudėtingų teisinių ir techninių klausimų. Politiškai tai būtų priimtina tik tuo atveju, jei būtų aišku, kad KPK įtraukimas nepakenktų susitarimo šalių socialiniams standartams ir kad Kesongo darbuotojams gerėtų pagrindiniai darbo standartai. Neaišku, ar būtų įmanoma veiksminga stebėsena.
Kiti klausimai
Muitinės procedūrų ir kitų formalumų supaprastinimo, standartizavimo ir modernizavimo priemonės galėtų labai padėti pasiekti susitarimą, neleisiantį, kad nereikalingos kliūtys trukdytų ES ir Korėjos tarpusavio prekybai. Tačiau reikėtų būti atidiems, kad „Prekybos supaprastinimas“ nebūtų naudojamas kaip vartotojų teisių ir aplinkos apsaugos susilpninimo priedanga.
Kad būtų parodytas susitarimo šalių nuolatinis įsipareigojimas dėl DPD ir kad galimas LPS neturėtų neigiamo poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims, Korėja turėtų būti raginama be muitų ir kvotų įsileisti mažiausiai išsivysčiusias šalis pagal ES iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“.
EP vaidmuo
Nors esamas Pagrindų susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo yra įvairialypis ir prie jo pridėtas politinis priedas, nėra tokio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris suteiktų tinkamą politinį ir teisinį pagrindą ES dvišaliams prekybos susitarimams. Tokiomis aplinkybėmis reikia užtikrinti, kad ES ir Korėja (arba prekybos susitarimu, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, arba atskiru susitarimu) prisiimtų tipinius žmogaus teisių apsaugos įsipareigojimus ir kad šių įsipareigojimų nevykdymo atveju LPS galėtų būti sustabdytas. Kad būtų užtikrintas teisėtumas ir demokratinė kontrolė, Europos Parlamentui ne mažiau svarbu, kad kitos institucijos šį susitarimą pateiktų tokios formos, kad jam reikėtų Parlamento pritarimo pagal 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.
Žinoma, tokia kontrolė būtų veiksminga tik jei Parlamentas būtų nuolat informuojamas ir turėtų galimybę teikti savo pastabas visu derybų laikotarpiu, o ne galėtų pasakyti „taip“ arba „ne“ tik derybų pabaigoje. Komisija maloniai sutiko atsakingam Parlamento komitetui teikti informaciją, įskaitant uždarų posėdžių medžiagą ir dokumentus, kurie yra riboto naudojimo. Svarbu, kad taip būtų visu derybų laikotarpiu ir kad kuo daugiau informacijos būtų skelbiama viešai, siekiant, kad Europos piliečiai žinotų apie jų vardu vedamas derybas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
20.11.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
16 5 5 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Graham Booth, Carlos Carnero González, Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Eduard Raul Hellvig, Jacky Henin, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Corien Wortmann-Kool, Zbigniew Zaleski |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Danutė Budreikaitė, Małgorzata Handzlik, Jan Tadeusz Masiel, Carl Schlyter, |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Paul Rübig |
||