PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje

26.11.2007 - (COM(2005)0649 – C6‑0079/2006 – 2005/0259(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Genowefa Grabowska
Nuomonės referentė (*): Diana Wallis. Teisės reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje

(COM(2005)0649 – C6‑0079/2006 – 2005/0259(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0649),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 61 straipsnio c punktą ir į 67 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0079/2006),

–    atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6‑0468/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 2 dalį,	atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,
Pagrindimas
Teisės reikalų komitetas, į kurį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas kreipėsi dėl konsultacijos dėl siūlomo reglamento teisinio pagrindo, mano, kad šiam pasiūlymui turėtų būti taikoma bendro sprendimo procedūra.
Pakeitimas 2 3 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,	Išbraukta.
Pagrindimas
Žr. 1 nurodomosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 3 4a nurodomoji dalis (nauja)
	laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,
Pagrindimas
Žiūrėti 1 nurodomosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 4 9 konstatuojamoji dalis
(9) Reglamento taikymo sritis turi apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos ar panašų poveikį turinčių santykių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams.	(9) Reglamento taikymo sritis turi apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos, tėvystės (motinystės), santuokos arba giminystės santykių ar panašų poveikį turinčių santykių pagal taikytiną nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams. Tokios prievolės turėtų būti suprantamos pačia plačiausia prasme, t. y. jos visų pirma turėtų apimti visus vykdomuosius raštus dėl periodinių mokėjimų, vienkartinių sumų išmokėjimo, turto nuosavybės teisių perleidimo ir turto padalijimo, kurie nustatomi pagal atitinkamus šalių poreikius ir išteklius ir kurie gali būti priskiriami išlaikymo kategorijai.
Pakeitimas 5 10 konstatuojamoji dalis
(10) Tarptautinės jurisdikcijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikomų nuostatų. Siekiant užtikrinti kuo geresnę išlaikymo kreditorių interesų apsaugą ir skatinti tinkamą teisingumo valdymą Europos Sąjungoje, šios nuostatos turi būti patikslintos ir nuo šiol apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės. Nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narė, daugiau neturi būti Bendrijos teisės normų netaikymo priežastimi, ir nuo šiol negalės būti numatomas joks nacionalinės teisės taikymas.	(10) Tarptautinės jurisdikcijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikomų nuostatų. Siekiant užtikrinti kuo geresnę išlaikymo kreditorių interesų apsaugą ir skatinti tinkamą teisingumo valdymą Europos Sąjungoje, šios nuostatos turi būti patikslintos ir nuo šiol apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į derybas Hagos konferencijoje dėl Konvencijos dėl tarptautinio vaiko paramos ir kitokio šeimos išlaikymo išieškojimo, prie kurių Europos bendrija prisijungė 2007 m. balandžio 3 d., šį sakinį reikėtų išbraukti.
Pakeitimas 6 11 konstatuojamoji dalis
(11) Šalims turi būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku, kad būtų užtikrinta „silpnosios šalies“ apsauga.	(11) Šalims turi būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku ar suaugusiu neveiksniu asmeniu, kad būtų užtikrinta „silpnosios šalies“ apsauga.
Pakeitimas 7 14 konstatuojamoji dalis
(14) Pirmenybė turi būti teikiama išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisei, kaip nustatyta dabartinėse tarptautinėse teisinėse priemonėse, bet antra pagal svarbumą turėtų būti ginčo nagrinėjimo vietos teisė, kadangi šioje konkrečioje srityje ji dažnai padeda išspręsti ginčą paprasčiausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu.	(14) Pirmenybė turi būti teikiama išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisei, kaip nustatyta dabartinėse tarptautinėse teisinėse priemonėse, tačiau gali būti taikoma ir ginčo nagrinėjimo vietos teisė, netgi kai ji nėra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei pagal ją ginčai šioje srityje gali būti vienodai teisingai išspręsti paprasčiausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu ir jei nėra įrodymų, kad ši teisė pasirinkta savanaudiškais sumetimais.
Pagrindimas
The Regulation’s aim of enabling maintenance creditors easily to obtain a decision which will be automatically enforceable in another Member State would be frustrated if a solution were to be adopted which obliged courts to apply foreign law where the dispute could be resolved simpler, faster and more economically by applying the law of the forum. Application of foreign law tends to prolong proceedings and lead to additional costs being incurred in procedures which often involve an element of urgency and in which litigants do not necessarily have deep pockets. Moreover, in some cases application of the law of the creditor’s country of habitual residence could give rise to an undesirable result, as in the case where the creditor seeks a maintenance order in the country of which she is a national having sought refuge there after leaving the country in which she had been habitually resident with her husband who is of the same nationality, who is still resident there.
On these grounds, this amendment provides for the discretionary application of the law of the forum, whilst safeguarding against forum shopping.
Pakeitimas 8 15 konstatuojamoji dalis
(15) Kai kreditorius negali išieškoti išmokų iš skolininko remdamasis viena iš pirmiau minėtų teisių, turi egzistuoti galimybė taikyti kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę. Pvz., tai galėtų būti valstybė, kurios pilietybę turi abi šalys, tačiau nebūtinai.	(15) Kai išlaikymo kreditorius negali išieškoti išmokų iš skolininko remdamasis išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teise arba bylą nagrinėjančio teismo teise arba kai šią teisę taikyti būtų neteisinga arba netinkama, turi egzistuoti galimybė taikyti kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę, visų pirma valstybės, kurios pilietybę turi abi šalys, teisę, tačiau nebūtinai.
Pagrindimas
Pakeitimu leidžiama taikyti ne tik išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę ar bylą nagrinėjančio teismo teisę ir siekiama išvengti palankiausios teisės pasirinkimo savanaudiškais sumetimais.
Pakeitimas 9 16 konstatuojamoji dalis
(16) Tam tikromis sąlygomis šalims turi būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę. Proceso reikmėms joms taip pat turėtų būti leidžiama pasirinkti ginčo nagrinėjimo vietos teisę. Taip pat šalims turi būti suteikta galimybė iš anksto, dar nenagrinėjant ginčo, susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau tik tada, kai byla susijusi su kitomis nei vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų išlaikymo prievolėmis; be to, jų pasirinkimas turi apsiriboti tik tam tikrų įstatymų nurodymu.	(16) Tam tikromis sąlygomis šalims turi būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę. Proceso reikmėms joms taip pat turėtų būti leidžiama pasirinkti ginčo nagrinėjimo vietos teisę. Taip pat šalims turi būti suteikta galimybė iš anksto, dar nenagrinėjant ginčo, susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau tik tada, kai byla susijusi su kitomis nei vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų išlaikymo prievolėmis; be to, jų pasirinkimas turi apsiriboti tik tam tikrų įstatymų nurodymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi būti įsitikinęs, kad dėl pasirinktos teisės buvo susitarta pasikonsultavus su nepriklausomais teisininkais. Visi susitarimai dėl teisės pasirinkimo turi būti sudaryti raštu.
Pakeitimas 10 17 konstatuojamoji dalis
(17) Tais atvejais, kai tam tikra šeimos santykių, kuriais pateisinamas išlaikymo išmokų išieškojimas, forma nėra visų laikoma svarbiausia, skolininkas turi būti apsaugotas nuo nurodytos teisės taikymo. Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, santykiai tarp šoninei giminystės linijai priklausančių giminių ar dėl santuokos giminėmis tapusių asmenų, palikuonių išlaikymo prievolės protėviams arba išlaikymo prievolė po santuokos nutraukimo.	Išbraukta.
Pakeitimas 11 18a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(18a) Tam tikro pobūdžio duomenys, kurie susiję su rasine arba tautine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, naryste politinėse partijose arba profesinėse sąjungose, seksualine orientacija arba sveikata, turėtų būti tvarkomi tik prireikus ir atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga konkrečiu atveju, bei laikantis specialių apsaugos nuostatų.
Pakeitimas 12 19 konstatuojamoji dalis
(19) Paskelbtas vienoje valstybėje narėje, su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas turi būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Išlaikymo kreditoriams turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų.	(19) Šio reglamento tikslas – pradėti taikyti procedūras, kurios duotų rezultatų ir būtų prieinamos, greitos, veiksmingos, ekonomiškos, atitinkančios poreikius ir teisingos. Paskelbtas vienoje valstybėje narėje, su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas turi būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje.
	Išlaikymo kreditoriams turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų. Turėtų būti skatinami naujoviški ir veiksmingi su išlaikymo prievolėmis susijusių teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo būdai.
Pagrindimas
Kaip ir Hagos konvencijos projekto, reglamento uždavinys turėtų būti prieinamų, greitų, veiksmingų, ekonomiškų, atitinkančių poreikius ir teisingų procedūrų skatinimas.
Su išlaikymo prievolėmis susijusių teismo sprendimų vykdymo užtikrinimas yra problemiškas daugelyje jurisdikcijų. Taigi valstybės narės turėtų aktyviai svarstyti naujoviškus vykdymo užtikrinimo būdus, labai veiksmingai naudojamus ne ES šalyse, pvz., vairuotojo pažymėjimų atėmimas.
Pakeitimas 13 22 konstatuojamoji dalis
(22) Šis reglamentas užtikrina pagrindines teises ir nepažeidžia principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač stengiamasi, remiantis Chartijos 7, 8, 24 ir 47 straipsniais, užtikrinti visišką privataus ir šeimyninio gyvenimo, asmens duomenų ir vaiko teisių apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme.	(22) Šis reglamentas užtikrina pagrindines teises ir nepažeidžia principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač stengiamasi, remiantis Chartijos 7, 8, 24 ir 47 straipsniais, užtikrinti visišką privataus ir šeimyninio gyvenimo, asmens duomenų ir vaiko teisių apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme. Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnius, kuriuose numatoma, kad:
	– imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai,
	– kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi,
	– tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes,
	– valstybės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant tarptautinių susitarimų sudarymą, kad vaikas gautų išlaikymą iš tėvų ar kitų atsakingų asmenų, ypač kai tie asmenys gyvena kitoje valstybėje negu vaikas.
Pagrindimas
Reikia atsižvelgti į atitinkamoje JT konvencijoje nustatytas vaiko teises.
Pakeitimas 14 23 konstatuojamoji dalis
(23) Atsižvelgiant į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1, 2 straipsnį, šio reglamento įgyvendinimo priemonės turi būti priimamos taikant to sprendimo 3 straipsnyje nustatytą konsultavimosi tvarką.	(23) Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1.
_______________________ 1OL L 184, 1999 7 17, p. 23.	_______________________ 1 OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
Pagrindimas
Atsižvelgiant į 1999 m. Komitologijos sprendimo pakeitimą pakoreguotos nuostatos dėl komitologijos. Taip pat žr. 50 ir 51 straipsnių pakeitimus.
Pakeitimas 15 24 konstatuojamoji dalis
(24) Šis reglamentas turi pakeisti anksčiau priimtus ir šią sritį reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Be to, siekiant suvienodinti ir supaprastinti galiojančias teisines normas, jam teikiama pirmenybė prieš kitas tarptautines teisines priemones, taikomas tarp valstybių narių šioje srityje.	(24) Šis reglamentas turi pakeisti anksčiau priimtus ir šią sritį reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Be to, siekiant suvienodinti ir supaprastinti galiojančias teisines normas, jam turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kitas tarptautines teisines priemones, taikomas tarp valstybių narių šioje srityje. Jame taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaiko paramos ir kitokio šeimos išlaikymo išieškojimo.
Pagrindimas
Svarbu paaiškinti, kad šis reglamentas turi būti suderinamas su būsima Hagos konvencija.
Pakeitimas 16 1 straipsnio 1 dalis
1. Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių arba santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį.	1. Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos, tėvystės (motinystės), santuokos ar giminystės santykių arba iš santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį.
Pagrindimas
Žiūrėti 9 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 17 2 straipsnio -1 punktas (naujas)
	-1. „išlaikymo prievolė“ – įstatymo nustatyta prievolė (taip pat ir jeigu jos apimtis ir jos laikymosi priemonės numatytos teismo sprendime arba sutartyje) bet kokia forma užtikrinti asmens, kuris yra ar buvo su skolininku susijęs šeimos ryšiais, išlaikymą arba pragyvenimui reikalingas lėšas. Šios prievolės suprantamos pačia plačiausia prasme, t. y. jos visų pirma apima visus vykdomuosius raštus, kompetentingų teismų sprendimus ar dekretus dėl periodinių mokėjimų, vienkartinių sumų išmokėjimo, turto nuosavybės teisių perleidimo ir turto padalijimo, kurie nustatomi pagal atitinkamus šalių poreikius ir išteklius ir yra skirti išlaikymui.
Pagrindimas
Reikia tiksliai apibrėžti išlaikymo prievolės reikšmę. Pagal kai kurias teisines sistemas skiriama išlaikymo prievolė ir daug ribotesnė prievolė prisidėti prie šeimos išlaikymo. Reikėtų, kad specialioji tvarka apimtų abu apibrėžimus.
Pakeitimas 18 2 straipsnio 2 punktas
(2) „teisėjas“ – tai teisėjas arba teisėjo įgaliojimams prilyginamus įgaliojimus turintis pareigūnas išlaikymo prievolių srityje;	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši dalis yra perteklinė, nes 1 pastraipoje jau apibrėžta, kad teisėjas yra viena iš „institucijų, turinčių jurisdikciją išlaikymo prievolių srityje“.
Pakeitimas 19 2 straipsnio 9 punktas
(9) „skolininkas“ – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra skolingas už išlaikymą arba iš kurio reikalaujama išlaikymo išmokų.	(9) „skolininkas“ – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra skolingas už išlaikymą arba iš kurio reikalaujama išlaikymo išmokų, arba valstybinė institucija, perėmusi skolininko prievolę kreditoriui išlaikyti.
Pakeitimas 20 2 straipsnio 9a punktas (naujas)
	(9a) „su asmens statusu susijusi byla“ – byla, susijusi su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija), santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvystės nustatymu.
Pagrindimas
Būtina paaiškinti, ką reiškia „su asmens statusu susijusi byla“. Pateikta apibrėžtis sutampa su jurisdikcijos apibrėžtimi, kuri pateikta Reglamente Nr. 2201/2003, tačiau išplėsta, kad apimtų ir bylas dėl tėvystės nustatymo.
Pakeitimas 21 2a straipsnis (naujas)
	2a straipsnis Reglamento taikymas valstybės institucijų atžvilgiu
	1. Laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų šis reglamentas taikomas ir valstybės institucijai, pageidaujančiai susigrąžinti išlaikymo išmokas, kurias ji mokėjo vietoj skolininko, jeigu jai taikomoje teisėje numatytas toks grąžinimas.
	2. Valstybės institucijos pradėtiems procesiniams veiksmams netaikomi 3 straipsnio b, c ir d punktai bei 6 straipsnis.
	3. Sprendimo įgyvendinimo siekianti valstybės institucija kartu su VIII skyriuje minimu prašymu pateikia visus dokumentus, kurie yra reikalingi įrodyti, kad tenkinamos 1 dalyje minimos sąlygos ir kad kreditoriui buvo sumokėtos išmokos.
Pakeitimas 22 3 straipsnio c punktas
c) teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų, išskyrus atvejus, jei ši jurisdikcija paremta vien tik vienos iš šalių pilietybe;	c) teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų;
Pagrindimas
Šis apribojimas yra nenaudingas.
Pakeitimas 23 3 straipsnio d punktas
d) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su tėvų pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų.	d) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su tėvų pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų ir kai tuo pat metu, kai nagrinėjamas prašymas dėl išlaikymo, tame pačiame teisme nagrinėjama byla dėl tėvų pareigų.
Pagrindimas
Reikėtų patikslinti.
Pakeitimas 24 3 straipsnio da punktas (naujas)
	da) tos vietos teismas, kurioje šeimyniniai santykiai arba panašų poveikį turintys santykiai buvo oficialiai pripažinti.
Pagrindimas
Santykių įteisinimo vietos pasirinkimas pagrįstai laikomas sutikimu pripažinti tos vietos teismo jurisdikciją.
Pakeitimas 25 4 straipsnio 2 dalis
2. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo sudaromas raštu. Susitarimo perdavimas elektroniniu paštu, leidžiantis ilgalaikį susitarimo išsaugojimą, laikomas raštišku.	2. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo sudaromas raštu.
Pagrindimas
Ši nuostata pernelyg neaiški: ji galėtų būti taikoma, pvz., pasikeitimui elektroniniais laiškais.
Pakeitimas 26 4 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Bylą nagrinėjantis teismas turi būti įsitikinęs, kad dėl jurisdikcijos prorogacijos susitarta laisva valia, pasitarus su nepriklausomais teisininkais, ir kad buvo atsižvelgta į bylos metu esamą šalių padėtį.
Pagrindimas
Žr. 11 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 27 4 straipsnio 4 dalis
4. Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su išlaikymo prievolėmis jaunesniems nei aštuoniolikos metų vaikams.	4. Šis straipsnis netaikomas, jeigu skolininkas yra jaunesnis nei aštuoniolikos metų vaikas arba neveiksnus suaugęs asmuo.
Pagrindimas
Jurisdikcija privaloma siekiant užtikrinti asmens, turinčio teisę į alimentus arba išlaikymą, apsaugą visais atvejais, kai šis asmuo nesugeba išreikšti savo laisvos valios.
Pakeitimas 28 6 straipsnio b punktas
b) jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, teismai tos valstybės narės, kurios teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei šioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jie įsikūrė mažiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą.	b) jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, teismai tos valstybės narės, kurios teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei šioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jie įsikūrė mažiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą.
Pagrindimas
Šis pakeitimas turi įtakos tik variantui anglų kalba.
Pakeitimas 29 7 straipsnio 1 dalis
1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tos pačios išlaikymo prievolės, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, savaime sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo, kuriame byla buvo iškelta, jurisdikcija.	1. Lis pendens ir susijusių bylų nagrinėjimo atvejais, kaip ir laikinųjų bei apsauginių priemonių atvejais, taikomi Reglamento (EB) Nr. 44/2001 27, 28, 30 ir 31 straipsniai.
Pagrindimas
Šiame ir kituose straipsniuose nurodytos taisyklės nustatytos remiantis Bendrijos teisėje, tiksliau Reglamente (EB) Nr. 44/2001, kurį reikėtų paminėti, jau suformuluotais principais.
Pakeitimas 30 7 straipsnio 2 dalis
2. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, jurisdikcija, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, atsisako jurisdikcijos pirmojo naudai.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 31 8 straipsnis
8 straipsnis Susiję ieškiniai 1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, gali sustabdyti nagrinėjimo procesą. 2. Jeigu šios bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją turi teismas, kuriame byla iškelta pirmiausia, ir jeigu jo teisė leidžia minėtas bylas nagrinėti kartu. 3. Pagal šį straipsnį bylos laikomos susijusiomis, kai jos yra tokios panašios, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylas nagrinėjant atskirai.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 32 9 straipsnis
9 straipsnis Bylos iškėlimas teisme Šiame skyriuje laikoma, kad byla teisme iškelta: (a) tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba (b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, tą dieną, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 33 10 straipsnis
10 straipsnis Laikinos ir apsauginės priemonės Prašymas dėl laikinųjų ar apsauginių priemonių, kurias numato vienos valstybės teisė, taikymo gali būti pateiktas tos valstybės narės teismams, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 34 10 straipsnio 1a dalis (nauja)
	Kai byla dėl išlaikymo iškelta pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 7 ir 8 straipsnių nuostatos neįpareigoja prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikomą teisę būtinai taikyti ir visiems vėlesniems prašymams dėl išlaikymo ar išlaikymo pakeitimo, pateiktiems pagrindinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, santuokos ar civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia, ar gyvenimo skyriumi (separacijos).
Pagrindimas
Jei nebūtų šios nuostatos, galėtų būti laikoma, kad, jei moteris kreipiasi dėl išlaikymo kaip laikinosios priemonės A šalyje, kurioje ji paprašė prieglobsčio, visiems klausimams, susijusiems su išlaikymo prievolėmis, kylančiomis iš santuokos nutraukimo bylos, vėliau iškeltos B šalyje, kuri yra jos kilmės šalis ir kurioje ji gyveno su savo vyru, turi būti taikoma A šalies teisė.
Pakeitimas 35 11 straipsnis
11 straipsnis Jurisdikcijos tikrinimas Jeigu vienos valstybės narės teisme iškeliama byla, kuriai nagrinėti pagal šį reglamentą jurisdikcijos jis neturi, šis teismas savaime pareiškia, kad jurisdikcijos neturi.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 36 13 straipsnis
1. Išlaikymo prievoles reglamentuoja nuolatinės skolininko gyvenamosios vietos teisė.	1. Išlaikymo prievoles reglamentuoja nuolatinės skolininko gyvenamosios vietos teisė.
2. Ginčo nagrinėjimo vietos teisė taikoma:	2. Ginčo nagrinėjimo vietos teisė taikoma:
a) kai pagal 1 dalyje nurodytą teisę kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko; arba	a) jei ši teisė yra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė; arba
b) kai kreditorius pateikia prašymą dėl išlaikymo išmokų išieškojimo ir kai tai yra teisė tos valstybės, kurioje yra nuolatinė skolininko gyvenamoji vieta.	b) kai kreditorius pagal kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko; arba
	c) jei ji yra skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, nebent kreditorius pareikalauja taikyti kitą teisę ir jei teismas yra įsitikinęs, kad jis šiuo klausimu tarėsi su nepriklausomais teisininkais.
3. Kai kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko pagal nė vieną iš pirmiau minėtomis sąlygomis nurodytų teisių ir kai iš aplinkybių paaiškėja, kad išlaikymo prievolė yra glaudžiai susijusi su kita valstybe, ypač ta, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, taikoma tos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisė.	3. Nepaisant 1 dalies, gali būti taikoma ir ginčo nagrinėjimo vietos teisė, netgi kai ji nėra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei pagal ją ginčai šioje srityje gali būti vienodai teisingai išspręsti paprasčiau, greičiau ir pigiau ir jei nėra įrodymų, kad ši teisė pasirinkta savanaudiškais sumetimais.
	4. Jei pagal kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę arba ginčo nagrinėjimo vietos teisę kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko arba kai šią teisę taikyti būtų neteisinga arba netinkama, išlaikymo prievolėms taikoma kitos šalies, su kuria išlaikymo prievolės glaudžiai susijusios, teisė, visų pirma valstybės, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, teisė, tačiau nebūtinai.
Pagrindimas
Žr. 14 ir 15 konstatuojamųjų dalių pakeitimų pagrindimus.
Pakeitimas 37 14 straipsnio a punktas
a) kreipdamiesi į teismą aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pasirinkti bylai nagrinėti vietos teisę;	a) kreipdamiesi į teismą pateikti raštišką susitarimą, kuriame būtų nedviprasmiškai nurodyta bylai nagrinėti pasirinkta vietos teisė;
Pagrindimas
Pasiūlytas tekstas yra nesuprantamas. Akivaizdu, kad visada taikomos vietos procedūros taisyklės.
Pakeitimas 38 14 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1 dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jei bylą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog dėl pasirinkto teismo ar pasirinktos teisės buvo susitarta laisva valia.
Pakeitimas 39 14 straipsnio b punkto iia papunktis (naujas)
	da) tos vietos, kurioje šeimyniniai santykiai arba panašų poveikį turintys santykiai buvo oficialiai pripažinti, teisę;
Pagrindimas
Pagrįsta manyti, kad pusėms oficialiai pripažinus savo santykius kiti šeimyniniai reikalai galėtų būti tvarkomi pagal tos vietos, kur šie santykiai buvo įteisinti, teisę.
Pakeitimas 40 15 straipsnis
15 straipsnis Pasirinktos teisės netaikymas skolininkui prašant 1. Kai išlaikymo prievolės susijusios ne su vaikais ar pažeidžiamais suaugusiais ir ne su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, skolininkas gali prieštarauti kreditoriaus ieškiniui, motyvuodamas tuo, kad valstybės, kurios piliečiai jie abu yra, teisėje arba, jei jie yra ne tos pačios valstybės piliečiai, skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisėje tokia išlaikymo prievolė nėra numatyta.	Išbraukta.
2. Kai išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais ar buvusiais sutuoktiniais, skolininkas gali prieštarauti kreditoriaus ieškiniui, motyvuodamas tuo, kad tos valstybės, su kuria glaudžiausiai susijusios vedybos, teisėje tokia išlaikymo prievolė nėra numatyta .
Pagrindimas
Ši nuostata prieštarauja abipusio pripažinimo principui ir yra diskriminuojanti.
Pakeitimas 41 17 straipsnis
1. Išlaikymo prievolei taikytinoje teisėje apibrėžiama:	1. Išlaikymo prievolei taikytinoje teisėje apibrėžiama:
a) kreditoriaus teisės, jų mastas ir jų panaudojimo adresatas;	a) ar kreditorius gali reikalauti išlaikymo išmokų, kuriam laikui, kokios sumos ir iš ko;
b) sąlygos, kuriomis kreditorius gali reikalauti išlaikymo išmokų atgaline data;	b) kuriam laikui ir kokios sumos išlaikymo išmokų kreditorius gali reikalauti atgaline data;
c) išlaikymo prievolės apskaičiavimas ir indeksavimas;	c) išlaikymo prievolės apskaičiavimas ir indeksavimas;
d) bylos senatis ir iškėlimo terminai;	d) bylos senatis ir iškėlimo terminai;
e) viešosios institucijos, išmokėjusios kreditoriui išlaikymo išmoką, teisė reikalauti išmokos grąžinimo ir skolininko prievolės ribos.	e) viešosios institucijos, išmokėjusios kreditoriui išlaikymo išmoką, teisė reikalauti išmokos grąžinimo ir skolininko prievolės ribos.
2. Kad ir kokia teisė būtų taikoma, nustatant išlaikymo išmokos dydį, turi būti atsižvelgta į kreditoriaus poreikius ir skolininko išteklius.	2. Nepaisant 1 dalies, nustatydamas išlaikymo išmokų sumą, bylą nagrinėjantis teismas remiasi faktiniais ir dabartiniais kreditoriaus poreikiais ir faktiniais ir dabartiniais skolininko ištekliais, atsižvelgdamas į pastarojo pagrįstus poreikius ir į visas kitas jo ar jos turimas išlaikymo prievoles.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti Komisijos pasiūlytą formuluotę. Svarbu aiškiai nustatyti, kad svarbiausia yra kreditoriaus faktiniai poreikiai, ir įvertinti tai, kad skolininkas jau gali turėti pareigą mokėti išlaikymo išmokas, pvz., ankstesniam partneriui.
Pakeitimas 42 20 straipsnis
Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka. Tačiau į šiame reglamente nurodytos valstybės narės teisės nuostatas negali būti neatsižvelgiama dėl šios priežasties.	Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka.
Pagrindimas
Ši garantija turi būti palikta.
Pakeitimas 43 21 straipsnis
Siekiant nustatyti pagal šį reglamentą taikytiną teisę, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas valstybe, kai ją sudaro keli savas išlaikymo prievoles reglamentuojančias normas turintys teritoriniai vienetai.	Valstybė, kurioje įvairūs teritoriniai vienetai turi savas išlaikymo prievolėms taikytinas taisykles, neprivalo taikyti šio reglamento tik dėl to, kad kilo prieštaravimas tarp šiuose teritoriniuose vienetuose taikomų normų.
Pagrindimas
Ši nuostata perrašyta iš analogiškos „Roma II“ reglamento nuostatos. Valstybės narės, kurias sudaro keli teritoriniai vienetai, kuriuose galioja jų pačių savos taisyklės, turėtų turėti teisę pačios spręsti, ar šio reglamento nuostatos bus taikomos tarp šių teritorinių vienetų kylantiems klausimams spręsti.
Pakeitimas 44 22 straipsnis
1. Nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas atsakovui įteikiamas vienu iš šių būdų:	Dokumentai įteikiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XXX/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis.
a) asmeniškai, adresatui pasirašant gavimo patvirtinimą su nurodyta data;
b) asmeniškai, kompetentingam asmeniui pasirašant dokumentą, kuriame pažymima, kad adresatas gavo dokumentą arba kad jis be jokių pateisinamų priežasčių atsisakė jį priimti, o taip pat nurodoma data, kurią dokumentas buvo įteiktas;
c) paštu, adresatui pasirašius ir išsiuntus gavimo patvirtinimą su nurodyta data;
d) elektroniniu būdu, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu, adresatui pasirašius ir išsiuntus gavimo patvirtinimą su nurodyta data.
2. Po dokumento įteikimo pagal 1 dalį atsakovui suteikiama ne mažiau kaip 30 dienų pasiruošti gynybai.
3. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie jų taikomus dokumento įteikimo būdus. Valstybės narės Komisijai praneša apie bet kuriuos šios informacijos pakeitimus.
Komisija pateikia šią informaciją visuomenei.
Pakeitimas 45 29 straipsnis
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę sprendimo vykdymo metu naudotis vykdymo valstybės teisėje nustatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos ar atleidimo nuo teismo išlaidų apmokėjimo sąlygomis.	Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę sprendimo vykdymo metu gauti teisinę pagalbą pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, kurioje numatomas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimas nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams spręsti teikimo taisykles¹, ar teisę į vykdymo valstybės teisėje nustatytą didžiausią galimą atleidimą nuo teismo išlaidų. _______________________________ 1 OL L 26, 2003 1 31, p. 41.
Pakeitimas 46 33 straipsnis
Skolininko prašymu gali būti nuspręsta dalinai ar visiškai atsisakyti vykdyti sprendimą ar laikinai sustabdyti jo vykdymą šiais atvejais: a) skolininkui pranešus apie naujas aplinkybes arba aplinkybes, kurios buvo nežinomos kilmės teismui priimant sprendimą; b) skolininkui pateikus prašymą dėl kilmės teismo sprendimo peržiūros pagal 24 straipsnį, ir jei kitas sprendimas dar nebuvo priimtas;	Skolininko prašymu gali būti nuspręsta dalinai ar visiškai atsisakyti vykdyti sprendimą ar laikinai sustabdyti jo vykdymą šiais atvejais: a) kai skolininkas praneša apie naujas susijusias aplinkybes arba svarbias susijusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos kilmės teismui priimant sprendimą; (b) kai skolininkas pateikė prašymą dėl kilmės teismo sprendimo peržiūros pagal 24 straipsnį, ir jei kitas sprendimas dar nebuvo priimtas;
c) jei skolininkas jau sumokėjo skolą; d) dėl senaties dalinai ar visiškai nebegalima įvykdyti kilmės teismo sprendimo; e) teismo sprendimas, priimtas kilmės valstybėje narėje, yra nesuderinamas su vykdymo valstybėje narėje priimtu sprendimu arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.	c) jei skolininkas jau sumokėjo skolą; d) dėl senaties dalinai ar visiškai nebegalima įvykdyti kilmės teismo sprendimo; e) teismo sprendimas, priimtas kilmės valstybėje narėje, yra nesuderinamas su vykdymo valstybėje narėje priimtu sprendimu arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.
Pagrindimas
Kalbant apie a punktą, pradėjus vykdyti sprendimą neįmanoma vėl pradėti diskusijų dėl klausimų, dėl kurių jau buvo priimtas galutinis sprendimas. Vykdymas gali būti sustabdomas tik dėl priežasčių, susijusių su pačiu vykdymu, o ne dėl priežasčių, kurios lėmė sprendimą, kurį reikia vykdyti (žr. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 45 str. 2 dalį).
Kalbant apie b punktą, nėra reikalo nustatyti specialiosios procedūros. Procedūrinių taisyklių įvairovė padidina sunkumus ir kelia pavojų, kad bus sunkiau, o ne lengviau, spręsti problemas.
Galimybė kilmės valstybėje persvarstyti sprendimą sukurtų nukrypstančią nuo normos apskundimo sistemą.
Pakeitimas 47 34 straipsnio 2 dalis
2. Tiesioginio mėnesinio mokėjimo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas kuriuo nors iš 22 straipsnyje minimų būdų.	2. Tiesioginio mėnesinio mokėjimo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XXX/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis.
Pagrindimas
Nėra reikalo nustatyti specialiosios procedūros. Procedūrinių taisyklių įvairovė padidina sunkumus ir kelia pavojų, kad bus sunkiau, o ne lengviau, spręsti problemas.
Pakeitimas 48 35 straipsnio 1 dalis
1. Kreditoriaus prašymu kilmės teismas, kuriam perduota nagrinėti bylą iš esmės, gali išduoti laikino banko sąskaitos įšaldymo vykdomąjį raštą, skirtą bankui, kuriame skolininkas turi sąskaitą, kitoje valstybėje narėje. Laikino banko sąskaitos įšaldymo prašymas ir vykdomasis raštas turi atitikti šio reglamento IV priede pateikiamą pavyzdį.	1. Kreditoriaus prašymu kilmės teismas, kuriam perduota nagrinėti bylą iš esmės, gali išduoti laikino banko sąskaitoje esančios sumos, kuri reikalinga išlaikymo prievolei vykdyti, įšaldymo vykdomąjį raštą, skirtą bankui, kuriame skolininkas turi sąskaitą, kitoje valstybėje narėje. Laikino banko sąskaitos įšaldymo prašymas ir vykdomasis raštas turi atitikti šio reglamento IV priede pateikiamą pavyzdį.
Pakeitimas 49 35a straipsnis (naujas)
	35a straipsnis
	Kiti vykdomieji raštai
	Bylą nagrinėjantis teismas gali įsakyti vykdyti ir kitas jo manymu tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, numatytas jo nacionalinėje teisėje.
Pagrindimas
Sprendimo vykdymo vietos teismas turėtų turėti teisę priimti ne tik reglamente išvardytus vykdomuosius sprendimus. Kadangi valstybės narės turėtų būti skatinamos apsvarstyti naujoviškus sprendimų vykdymo užtikrinimo būdus, įskaitant tuos, kurie labai veiksmingai naudojami ne ES šalyse, tai ir teismai turėtų naudoti visas pagal jų nacionalinę teisę įmanomas priemones.
Pakeitimas 50 38 straipsnio 1 dalis
1. Jei reikia, VI skyriaus nuostatos taikomos autentiškų dokumentų ir vykdymo šalių susitarimų pripažinimui ir vykdymui. Kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vykdomas autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda dokumento išrašą, naudodama šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį.	1. Jei reikia, VI skyriaus nuostatos taikomos autentiškų dokumentų ir vykdymo šalių susitarimų pripažinimui ir vykdymui. Kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vykdomas autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, institucija savaime išduoda šalims dokumento išrašą, naudodama šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį.
Pagrindimas
Reglamento nuostatos turi būti įgyvendinamos taikant kuo mažiau formalumų.
Pakeitimas 51 44 straipsnio 1 dalies įžanga
1. Centrinės valdžios institucijos leidžia naudotis informacija, galinčia palengvinti išlaikymo išieškojimą šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis. Ši informacija pateikiama siekiant:	1. Centrinės valdžios institucijos leidžia naudotis informacija, konkrečiu atveju galinčia palengvinti išlaikymo išieškojimą šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis. Ši informacija pateikiama siekiant:
Pakeitimas 52 44 straipsnio 1 dalies a punktas
a) nustatyti skolininko buvimo vietą;	a) nustatyti skolininko buvimo vietos adresą;
Pakeitimas 53 44 straipsnio 1a dalis (nauja)
	1a. Pagal proporcingumo principą kiekvienu atskiru atveju turėtų būti nustatoma, kurie asmens duomenys remiantis turima informacija turėtų būti tvarkomi, ir tokia teisė turėtų būti suteikiama tik prireikus palengvinti išlaikymo prievolių vykdymą.
Pakeitimas 54 44 straipsnio 1b dalis (nauja)
	1b. Biometriniai duomenys, pvz., pirštų atspaudai arba DNR duomenys, netvarkomi.
Pakeitimas 55 44 straipsnio 1c dalis (nauja)
	1c. Tam tikro pobūdžio duomenys, kurie susiję su rasine arba tautine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, naryste partijose arba profesinėse sąjungose, seksualine orientacija arba sveikata, tvarkomi tik prireikus ir atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga konkrečiu atveju, bei laikantis specialių apsaugos nuostatų.
Pakeitimas 56 44 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Prašymai pateikti informaciją, kuri nepaminėta 2 dalyje, turėtų būti pagrįsti ir būtini 1 dalyje išvardytiems tikslams pasiekti.
Pakeitimas 57 46 straipsnio 3 dalis
3. Teismas gali saugoti pagal šį reglamentą perduotą informaciją tik tol, kol ji reikalinga išlaikymo išieškojimui palengvinti. Saugojimo terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai.	3. Teismas gali saugoti pagal šį reglamentą perduotą informaciją tik tol, kol ji reikalinga išlaikymo išieškojimui palengvinti.
Pagrindimas
Informacija yra prieinama tol, kol būtina tam tikslui, kuriam ji buvo renkama ar yra toliau tvarkoma. Išlaikymo prievolių srityje informacija konkrečiu atveju gali būti reikalinga gana ilgą laikotarpį, kad teisėjas galėtų periodiškai iš naujo nustatyti išlaikymo prievolių teisinį pagrindą ir šias prievoles teisingai įvertinti kiekybiškai. Remiantis Komisijos pateikta informacija, išlaikymo išmokos ES mokamos vidutiniškai 8 metus.
Pakeitimas 58 48 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. Šio reglamento nuostatos atitinka 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir reglamente reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų fizinių asmenų teises ir laisves, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, ypač jų teisę į privatumą, siekiant užtikrinti laisvą asmens duomenų srautą Bendrijoje;
Pakeitimas 59 50 straipsnis
Šio reglamento priedų pakeitimai priimami pagal 51 straipsnio 2 dalyje minimą patariamąją procedūrą.	Šio reglamento priedų pakeitimai priimami pagal 51 straipsnio 2 dalyje minimą patariamąją procedūrą.
Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 60 51 straipsnis
1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.	1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyje numatytas Komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje numatyta patariamoji procedūra, atsižvelgiant į jo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.	2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įžanga

Šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu nėra vienos visiškai suvienodintos sistemos dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo išlaikymo prievolių srityje.

Pagrindinis pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje tikslas – pašalinti teisines kliūtis, trukdančias išieškoti išlaikymo išmokas iš kitoje ES valstybėje narėje gyvenančio piliečio.

Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti greitą, (dažniausiai) nemokamą išlaikymo išmokų išieškojimą. Tai ES piliečiams itin svarbus ir reikalingas reglamentas. Sukūrus vidaus rinką asmenų tarpvalstybinis judėjimas smarkiai išaugo. Kartu išaugo ir problemos, turinčios neigiamą poveikį migrantų partneriams, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurių piliečiai visapusiškai išnaudoja laisvo judėjimo teikiamus privalumus. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad visoje Europos Sąjungoje daugėja nutrauktų santuokų ir sutuoktinių išsiskyrimų.

Rengdama pranešimą pranešėja bendravo su institucijomis, sprendžiančiomis išlaikymo prievolių klausimus, ir su asmenimis, bandančiais gauti išlaikymą. Pasikonsultavusi ji, deja, išsiaiškino, kad teismo nutartys dažnai nėra vykdomos. Pvz., apskaičiuota, kad Lenkijoje tik 10 proc. žmonių, privalančių mokėti išlaikymo išmokas, vykdo šią pareigą. Kiti asmenys, kurie turėtų teikti finansinę paramą savo vaikų išlaikymui, visais įmanomais būdais stengiasi to išvengti, jie perleidžia savo turtą artimiems arba tolimiems giminaičiams, oficialiai nedirba, nors iš tikrųjų turi tam tikrų pastovių pajamų, nepriima iš skolų išieškotojų gaunamų laiškų, slapstosi nuo teisėsaugos pareigūnų. Norėdamos priversti asmenį sumokėti išlaikymo išmokas atsakingos institucijos netgi priverstos imtis radikalių veiksmų, pvz., atimti vairuotojo pažymėjimą. Kita vertus, kreditoriai gyvena labai vargingai ir dažnai netgi neturi pakankamai pinigų pragyvenimui.

Galima įsivaizduoti, kad, kai skolininkas gyvena užsienyje, šias problemas spręsti dar sunkiau. Išlaikymo išieškojimas šiuo atveju trunka žymiai ilgiau, yra sudėtingesnis ir dažnai jo netgi neįmanoma įgyvendinti. Norint išvengti tokios padėties ir taip palengvinti ES piliečių gyvenimą ir buvo pasiūlytas toks reglamentas.

Stengdamasi sutelkti dėmesį į šį svarbų klausimą ir paskatinti valstybes nares jį spręsti bei greitai užbaigti reglamento projekto rengimą, pranešėja nusprendė surengti šiuo klausimu viešąjį svarstymą, kuris numatytas rugsėjo 11 d.

2. Teisinis pagrindas

Pasiūlymas dėl reglamento buvo ilgalaikio veiksmų plano (žinomo kaip „Hagos programa“), kuriuo buvo siekiama stiprinti laisvę, saugumą ir teisingumą ES ir kurį 2004 m. lapkričio mėn. Hagoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai, rezultatas. Šioje programoje „Komisija kviečiama pateikti <...> 2005 m. – dokumento dėl išlaikymo sprendimų, įskaitant apsaugos priemones ir sąlyginį vykdymą, pripažinimo ir vykdymo projektą.“

Tuo pačiu metu, nuo 1999 m., Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija (tarptautinė organizacija, kurios narės – visos ES valstybės narės ir 40 kitų valstybių) taip pat dirbo išlaikymo išieškojimo užsienyje tarptautinės sistemos išsamios reformos srityje. Darbas turi būti baigtas 2007 m. lapkričio mėn.

Pranešėja atidžiai stebi Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos darbą ir mano, kad jos parengtos nuostatos turi būti teikiamos kartu su ES pasiūlymais. Tačiau ji taip pat mano, kad ES šiuo klausimu reikia atskiro vidinio reglamento. Dėl didelio šaltinių skaičiaus ir aukšto valstybių narių integravimo lygio palyginamumas su ne ES valstybėmis neįmanomas, be to, kadangi skiriasi ES iškeltų tikslų svarba, reikia sukurti atskirą, pažangesnę teismo sprendimų dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo sistemą. Suprantama, naujoji sistema turi kuo labiau atitikti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos sistemą, tačiau ji gali būti pažangesnė. Taip pat būtina pabrėžti, kad reikia daug laiko ratifikuoti konvencijai, o kartais valstybės jų visai neratifikuoja. Turint mintyje išlaikymo išmokų išieškojimo problemos mastą ir jos tendenciją augti, visiškai aišku, kad šiuo atžvilgiu ES reikalinga nauja, operatyvi ir veiksminga tvarka.

3. Taikymo sritis ir turinys

Reglamento taikymo sritis apima visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių (1 str.). Pranešėja pritaria sprendimų krypčiai, numatytai pasiūlyme dėl reglamento. Tačiau ji norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kadangi terminas „išlaikymo prievolė“ kiekvienoje valstybėje narėje apibrėžiamas skirtingai, reglamento taikymo sritis apims tas išlaikymo prievoles, kurios numatytos kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje.

Komisija vienintelėje priemonėje pateikė visas šiuo klausimu taikytinas priemones: jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo ir vykdymo, bendradarbiavimo ir kliūčių sklandžiam procesinių veiksmų vykdymui pašalinimo.

Šiuo reglamentu supaprastinamas piliečių gyvenimas. Labiausiai reikia supaprastinti procesinių veiksmų nustatant išlaikymo įsipareigojimus vykdymą. Atsižvelgdama į tai Komisija siūlo, kad teismui priėmus sprendimą būtų būtina imtis priemonių, kuriomis be jokių papildomų formalumų tam sprendimui būtų suteikiama tokia pati galia, kokią jis turi kilmės valstybėje narėje.

Praktiškai išlaikymo išieškojimą sudarys vienas etapas, t. y. kreditorius turės pateikti teismui prašymą. Po to, teismui pageidaujant, kreditoriaus valstybėje esanti paskirta centrinė institucija turės nusiųsti tinkamai parengtą prašymą skolininko valstybėje esančiai paskirtai centrinei institucijai, kuri surinks informaciją apie skolininką, reikalingą išlaikymo prievolei apibrėžti ir vykdyti, o tada ši institucija ją persiųs kreditoriaus valstybei.

Kreditoriui turėtų būti suteikta teisė pareikalauti per savo kilmės šalies teismą, kad kitoje valstybėje narėje esančio skolininko darbdavys arba kitos valstybės narės bankas, kuriame skolininkas turi einamąją sąskaitą, mokėtų jam tiesiogines mėnesines išmokas (34 str.). Kreditorius gali paprašyti teismo, kuriam perduota nagrinėti byla, išduoti laikino banko sąskaitos įšaldymo vykdomąjį raštą, skirtą bankui kitoje valstybėje narėje, kuriame skolininkas turi sąskaitą (35 str.). Paprastai išlaikymo skolos apmokamos pirmiau už kitas skolininko skolas (36 str.).

5. Išvados

Pranešėja pritaria reglamento projektui ir jame pateiktų sprendimų krypčiai. Jo įgyvendinimas neabejotinai turės teigiamą socialinį poveikį, kadangi padės išlaikymo išmokų kreditoriams, gyvenantiems vienoje valstybėje narėje, išieškoti išmokas iš kitoje valstybėje narėje gyvenančių skolininkų. Atsižvelgiant į tai galima tikėtis, kad šis reglamentas sudarys palankias sąlygas tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui, daugiausia pašalinant kliūtis laisvam asmenų, kurie šiuo metu kenčia dėl skirtingose valstybėse narėse esančių neatitikimų vykdant išlaikymo prievoles, judėjimui.

Pasiūlymas dėl reglamento dėl išlaikymo prievolių yra išties reikalingas šiuolaikinėje visuomenėje, kad galima būtų pagerinti išlaikymo kreditorių, kurie visų pirma yra vaikai, padėtį. Dėl didėjančio besiskiriančių porų skaičiaus ir augančio mobilumo Europos Sąjungoje neišvengiamai daugėja tarpvalstybinių ginčų, susijusių su išlaikymo išieškojimu. Todėl veiksmingesnis išlaikymo išmokų išieškojimas pagerins daugelio vaikų gyvenimo ir lavinimosi sąlygas. Šiuo pasiūlymu bus sudaromos palankios sąlygos išlaikymo kreditoriams pateikti savo ieškinį vietos kompetentingam teismui. O teismui priėmus sprendimą, bus imamasi priemonių siekiant užtikrinti, kad šis sprendimas be jokių papildomų formalumų būtų pripažįstamas visose valstybėse narėse. Dabar kreditorius galės pasinaudoti didžiule pagalba, kurią naujasis reglamentas suteiks piliečių teisių gynimo srityje.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Jeanui-Marie Cavadai

Pirmininkui

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

BRIUSELIS

                       Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (COM(2005)0649 – C6‑0079/2006 – 2005/0259(CNS))[1], teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2007 m. sausio 11 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų minėtojo Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2007 m. sausio 30 d. posėdyje.

Siūlomas teisinis pagrindas yra 61 straipsnio c punktas ir 67 straipsnio 2 dalis. Nuoroda į 67 straipsnio 2 dalį reiškia, kad šis pasiūlymas susijęs su šeimos teise ir todėl jam netaikoma bendro sprendimo priėmimo procedūra, kaip apibrėžta pagal 67 straipsnio 5 dalies antrojoje įtraukoje numatytą išimtį.

Atitinkamos EB sutarties nuostatos

61 straipsnio c dalis

Kad būtų palaipsniui sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, Taryba nustato:

c) priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kaip numatyta 65 straipsnyje;

65 straipsnis

Priemones teisminio bendradarbiavimo su užsieniu susijusiose civilinėse bylose srityje, kurių imamasi pagal 67 straipsnį ir tokiu mastu, kokio reikia vidaus rinkai deramai veikti, sudaro:

a) priemonės, skirtos tobulinti ir supaprastinti:

- teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo kitoje valstybėje sistemą;

- bendradarbiavimą renkant įrodymus;

- sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose, taip pat nesusijusių su teismo bylomis sprendimų pripažinimą ir vykdymą;

b) valstybėse narėse įstatymų ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumo skatinimas;

c) šalinimas kliūčių, trukdančių civiliniam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, civilinio proceso normų suderinamumo skatinimas valstybėse narėse.

67 straipsnio 1 ir 2 dalys

1. Po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu Taryba teisės aktus priima vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

2. Pasibaigus šiam penkerių metų laikotarpiui:

– Taryba teisės aktus priima remdamasi Komisijos pasiūlymu; Komisija išnagrinėja kiekvieną valstybės narės prašymą, kad ji pateiktų pasiūlymą Tarybai;

– Taryba, balsuodama vieningai ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą, kad visoms šiai antraštinei daliai priklausančioms sritims arba jų dalims būtų taikoma 251 straipsnyje nurodyta tvarka ir būtų pritaikytos nuostatos dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų.

67 straipsnio 5 dalis

5. Nukrypdama nuo 1 dalies, Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka priima:

- 63 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatytas priemones, jei Taryba pagal 1 dalį anksčiau buvo priėmusi Bendrijos teisės aktus, apibrėžiančius šiuos klausimus reglamentuojančias bendrąsias taisykles ir pagrindinius principus;

- 65 straipsnyje nustatytas priemones, išskyrus su šeimos teise susijusius aspektus.

Pasiūlymo dėl reglamento tikslas ir turinys

Pasiūlymo dėl reglamento tikslas - panaikinti visas kliūtis, kurių pasitaiko išieškant išlaikymo išmokas Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į 2000 m. lapkričio 30 d. priimtą sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo programą ir 2005 m. birželio 2 ir 3 d. priimtą bendrą veiksmų planą.

Atsižvelgiant į įžanginę dalį ir dėstymą, šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas ir turinys gali būti apibūdintas taip:

7 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad šio reglamento tikslas - sudaryti išlaikymo kreditoriui galimybę vienoje valstybėje narėje lengvai pasiekti sprendimą, kuris automatiškai taptų vykdytinas bet kurioje kitoje valstybėje narėje ir kurio vykdymas būtų supaprastintas bei pagreitintas.

Siekiant šio tikslo norima pagal šį reglamentą sujungti į vieną teisės aktą visas priemones, reikalingas išlaikymo išmokų išieškojimui Bendrijoje. Taigi šį reglamentą sudaro nuostatos dėl jurisdikcijos, teisės aktų kolizijos, užsienio šalyse priimtų sprendimų vykdytinumo ir vykdymo bei bendradarbiavimo (8 konstatuojamoji dalis).

Reglamento taikymo sritis apima visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos ar panašų poveikį turinčių santykių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams (9 konstatuojamoji dalis).

10 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad šiame reglamente numatytos jurisdikcijos taisyklės skiriasi nuo taisyklių, taikomų pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 (Briuselio I reglamentas) siekiant patikslinti šias nuostatas ir apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės. Nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narė, daugiau neturi būti Bendrijos teisės normų netaikymo priežastis, ir nuo šiol negalės būti numatomas joks nacionalinės teisės taikymas.

11 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad šalims turi būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku, kad būtų užtikrinta „silpnosios šalies“ apsauga.

12 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad reikia plėtoti aiškų ir veiksmingą mechanizmą ginčams, perduotiems nagrinėti keliuose tokią pat kompetenciją turinčiuose teismuose (lis pendens atvejai) ir ginčams, kurių šalys yra tos pačios.

13 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad teisės aktų kolizijos normos turi būti taikomos tik išlaikymo prievolėms ir kad šios normos neturėtų apibrėžti šeimos santykių, iš kurių kyla išlaikymo prievolės, nustatymui taikytinos teisės.

14, 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjamas taikytinos teisės klausimas (pagrindinis principas: turėtų būti taikoma išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, tačiau numatyta galimybė taikyti ginčo nagrinėjimo vietos teisę arba kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę). Tam tikromis sąlygomis šalims gali būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę, ypač siekiant apsaugoti vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų teises.

17 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tam tikra šeimos santykių, kuriais pateisinamas išlaikymo išmokų išieškojimas, forma nėra visų laikoma svarbiausia, skolininkas turi būti apsaugotas nuo nurodytos teisės taikymo. Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, santykiai tarp šoninei giminystės linijai priklausančių giminių ar dėl santuokos giminėmis tapusių asmenų, palikuonių išlaikymo prievolės protėviams arba išlaikymo prievolė po santuokos nutraukimo.

18 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad vienoje valstybėje narėje paskelbti sprendimai dėl išlaikymo prievolių turėtų būti pripažįstami ir vykdomi visose kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokių papildomų procedūrų. Siekiant panaikinti visas tarpines priemones, reikia minimaliai suderinti procesines taisykles. Šis suderinimas užtikrintų bylos nagrinėjimo nešališkumą pagal visoms valstybėms narėms bendras nuostatas.

19 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas, paskelbtas vienoje valstybėje narėje, turi būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti tiesioginiais išlaikymo išlaidų išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų.

Autentiški dokumentai ir šalių susitarimai, kurie vykdytini vienoje valstybėje narėje, turėtų būti laikomi lygiaverčiais teismo sprendimams (20 konstatuojamoji dalis).

21 konstatuojamojoje dalyje numatoma valstybėse narėse įkurti centrines institucijas, kurios keistųsi informacija ir palengvintų išlaikymo išmokų išieškojimą.

Dėstomoji dalis suskirstyta į devynis skyrius.

I skyriuje pateikiamos sąvokos ir apibrėžiama taikymo sritis. 1 straipsnyje („Taikymo sritis“) nurodoma, kad „šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių arba santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį“. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos („teismas“, „teisėjas“, „teismo sprendimas“, „autentiškas dokumentas“, „kilmės valstybė narė“, „vykdymo valstybė narė“, „kilmės teismas“, „kreditorius“ ir „skolininkas“) nėra specialiai susijusios su šeimos teise ir neapibrėžiamos kaip šeimos teisės terminai.

II skyriuje aptariami su jurisdikcija susiję klausimai (bendroji jurisdikcija, jurisdikcijos prorogacija, jurisdikcija pagal atvykimo į teismą vietą, kita jurisdikcija, bylos, perduotos nagrinėti keliems teismams (lis pendens), susiję ieškiniai, bylos iškėlimas teisme, laikinos priemonės, jurisdikcijos tikrinimas). Šiame skyriuje taip pat nėra sąsajos su šeimos teise, kadangi jame nustatoma vien tik bylų, susijusių su išlaikymo prievolėmis, t. y. ieškinių, kurių dalykas yra piniginiai reikalavimai, jurisdikcija.

III skyriuje nustatoma taikytina teisė. Reikėtų pabrėžti, kad šio skyriaus įžanginėse nuostatose (12 straipsnis) numatyta, kad „šio skyriaus nuostatomis nustatoma tik išlaikymo prievolėms taikytina teisė ir nedaromas poveikis pirmajame straipsnyje minėtiems santykiams taikytinai teisei“ (t. y. „šeimos santykiams arba santykiams, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį“). Kituose šio skyriaus straipsniuose numatytos pagrindinės taisyklės, taikytinos teisės pasirinkimo taisyklės, pasirinktos teisės netaikymas skolininkui prašant, valstybinėms institucijoms taikytina teisė, taikytinos teisės sritis, valstybės, kuri nėra narė, teisės taikymas, nukreipimas, viešoji tvarka ir nesuvienodintos sistemos.

IV skyriuje nustatomos bendros procesinės taisyklės - dokumentų įteikimas, leistinumo tikrinimas bei teismo sprendimas ir peržiūra.

V ir VI skyriuose nustatomas teismo sprendimų vykdytinumas ir vykdymas (įskaitant teisinės pagalbos, garantijos, legalizavimo, draudimo peržiūrėti vykdomą teismo sprendimą iš esmės, atsisakymo vykdyti ar laikino vykdymo sustabdymo, tiesioginio mokėjimo bei laikino banko sąskaitos įšaldymo vykdomųjų raštų ir skolų svarbos klausimus).

VII skyriuje aptariami autentiški dokumentai ir susitarimai.

VIII skyriuje reglamentuojamas bendradarbiavimas (centrinių institucijų paskyrimas ir vaidmuo, teisė naudotis informacija ir informacijos naudojimas ir kt.).

Paskutiniame IX skyriuje pateikiamos bendros ir baigiamosios nuostatos (sąsaja su kitomis Bendrijos teisinėmis priemonėmis, sąsajos su tarptautiniais susitarimais, komiteto sudarymas, pereinamojo laikotarpio nuostatos ir įsigaliojimas).

Problema

Atsakingojo komiteto pirmininko laiške buvo teigiama, kad:

„Remiantis dabartiniu pasirinktu teisiniu pagrindu, laikoma, kad išlaikymo prievolės yra su šeimos teise susijusios priemonės pagal EB sutarties 67 straipsnio 5 dalies antrojoje įtraukos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, šios priemonės nepatenka į bendrų nuostatų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose taikymo sritį, kur taikoma bendro sprendimo procedūra.“

Atsakingojo komiteto pranešėjas mano, kad išlaikymo prievolės yra glaudžiai susijusios su šeimos teise, tačiau priskyrus jas prie šeimos teisės, ko gero, būtų nepakankamai atsižvelgiama į „mišrų išlaikymo prievolės pobūdį – jos pagrindas yra šeimyninis, tačiau įgyvendinimas – piniginis, kaip ir kitų skolų“.

Bendri svarstymai dėl teisinio pagrindo pagal teismo praktiką

Visi Bendrijos teisės aktai turi būti teisiškai grindžiami Sutarties (ar kito (pirminio) teisės akto, kurį jie įgyvendina) nuostatomis. Teisiniu pagrindu iš esmės (ratione materiae) apibūdinama Bendrijos kompetencija ir apibrėžiama, kaip ji turi būti įgyvendinama, t. y. kokios teisinės priemonės ar sprendimo priėmimo procedūros turėtų būti taikomos.

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, aišku, kad teisinio pagrindo negalima parinkti subjektyviai, ir jis „turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriuos galima patikrinti teismine tvarka“[2], pavyzdžiui, nagrinėjamo teisės akto tikslu ir turiniu[3]. Be to, lemiamas vaidmuo turėtų tekti pagrindiniam teisės akto tikslui[4].

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, bendro pobūdžio Sutarties straipsnis yra užtektinai pagrįstas teisinis pagrindas net tuomet, kai nagrinėjamu teisės aktu, be kita ko, siekiama nepagrindinės svarbos tikslo, kurio siekiama tam tikrame Sutarties straipsnyje[5].

Tačiau jeigu teisės aktu tuo pačiu metu siekiama kelių vienas nuo kito neatsiejamų tikslų, kurių nė vienas kito atžvilgiu nėra nei antraeilis, nei netiesioginis, jį būtina pagrįsti atskiromis atitinkamomis Sutarties nuostatomis[6], išskyrus tuos atvejus, kai tai neįmanoma dėl nustatytų sprendimo priėmimo procedūrų nesuderinamumo[7].

Vertinimas

Galima būtų tarp kitko išreikšti apgailestavimą, kad Taryba dar nenusprendė pasinaudoti 67 straipsnio 2 dalies antrosios įtraukos nuostatomis, kad 67 straipsnio 5 dalies antrojoje įtraukoje numatyti „su šeimos teise susiję aspektai“ būtų įtraukti į bendro sprendimo procedūros taikymo sritį. To nebuvo padaryta, nors jau 2005 m.[8] Komisija ragino Tarybą užtikrinti, kad priemonės, susijusios su išlaikymo prievolėmis, būtų tvirtinamos pagal bendro sprendimo procedūrą. Atrodo absurdiška, kad sprendžiant šeimos teisės, taip glaudžiai susijusios su piliečių reikmėmis ir kasdieniu gyvenimu, klausimus netaikoma teisėkūros procedūra, kurioje aktyviausiai dalyvauja jų išrinkta institucija.

Vis dėlto teismų praktikoje aiškiai konstatuojama, kad tokie svarstymai neturi jokios įtakos pasirenkant teisinį pagrindą, kuris turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriuos galima patikrinti teismine tvarka, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo teisės akto tikslą ir turinį.

Akivaizdu, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra siekis užtikrinti, kad išlaikymo kreditoriai Europos Sąjungoje „lengvai, greitai ir dažniausiai nemokamai gautų vykdomąjį raštą, kuris galėtų laisvai judėti Europos teisingumo erdvėje ir kuriuo remiantis taptų įmanoma išieškoti mokėtinas sumas“.

Naujos tarptautinės privatinės teisės nuostatos, pagal kurias reglamentuojama su ieškiniais dėl išlaikymo išmokų susijusi jurisdikcija, taikytina teisė, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas, panaikins kliūtis, varžančias laisvą asmenų judėjimą, ir taip palengvins tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Negalima paneigti, kad be šeimos teisės neegzistuotų ir pati išlaikymo prievolė; iš tikrųjų, 1 pasiūlymo straipsnyje teigiama, kad išlaikymo prievolės „kyla“ iš šeimos santykių. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, nors pareiga mokėti išlaikymo išmokas nustatoma pagal šeimos teisę, tačiau visa kita tėra piniginė prievolė, kaip ir kitų skolų atvejų. Kai pagal teismo sprendimą, autentišką dokumentą arba susitarimą pripažįstamas ir patvirtinamas prievolės egzistavimas, išlaikymo prievolė tampa pinigine prievole ir faktas, kad ši prievolė kyla iš šeimos ar panašaus pobūdžio santykių, turi labai mažai įtakos.

Siūlomas reglamentas neturės poveikio šeimos teisei ir šio pasiūlymo 12 straipsnyje akivaizdžiai numatyta, kad nuostatomis dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės „nedaromas poveikis pirmajame straipsnyje minėtiems santykiams taikytinai teisei“. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į 13 konstatuojamąją dalį, kurioje numatyta, kad teisės aktų kolizijos normos turi būti taikomos tik išlaikymo prievolėms ir kad „jos neturi apibrėžti šeimos santykių, iš kurių kyla išlaikymo prievolės, nustatymui taikytinos teisės“.

Be to, įdomu pastebėti, kad 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 805/2004, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą[9], numatytos išlaikymo prievolės ir kad šis reglamentas buvo priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą[10].

Išvada

2007 m. sausio 30 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai[11] nusprendė rekomenduoti, kad pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje teisinis pagrindas turėtų būti EB sutarties 61 straipsnio c dalis ir 67 straipsnio 5 dalies antroji įtrauka ir, atsižvelgiant į tai, taikoma bendro sprendimo priėmimo procedūra.

Pagarbiai

Giuseppe Gargani

• [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2]  Byla 45/86, Komisija prieš Tarybą, 1987 m. Rink., p. 1439, 5 punktas.
• [3]  Byla C-300/89, Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-287, 10 punktas, ir byla C-42/97, Europos Parlamentas prieš Tarybą, 1999 m. Rink., p. I-869, 36 punktas.
• [4]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27 punktas.
• [5]  Byla C-377/98, Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, 2001 m. Rink., p. I-7079, 27-28 punktai; byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 93-94 punktai.
• [6]  Byla 165/87, Komisija prieš Tarybą, 1988 m. Rink., p. 5545, 11 punktas.
• [7]  Žr., pvz., bylą C-300/89 Komisija prieš Tarybą, 1991 m. Rink., p. I-2867, 17-21punktai (Byla dėl titano dioksido), bylą C-388/01 Komisija prieš Tarybą, 2004 m. Rink., p. I-4829, 58 punktas ir bylą C-491/01 British American Tobacco, 2002 m. Rink., p. I-11453, 103–111 punktai.
• [8]  2005 m. gruod˛io 15 d. Komisijos komunikatas Tarybai (COM(2005) 648)).
• [9]  Oficialusis leidinys L 143 , 2004 4 30, p.15.
• [10]  Žr. 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią numatyta, kad „autentiško dokumento“ sąvoka apima „su administracinėmis institucijomis sudarytą arba jų patvirtintą susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo“.
• [11]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: pirmininkas Giuseppe Gargani, Carlo Casini, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Kurt Lechner, Klaus-Heiner Lehne, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina ir Tadeusz Zwiefka.

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ  (5.10.2007)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje
(COM(2005)0649 – C6‑0079/2006 – 2005/0259(CNS)

Nuomonės referentė: Diana Wallis

(*)      

           Darbo su susijusiais komitetais procedūra – Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pagrindinis pranešėjos tikslas, kurio ji siekė rengdama šiuos pasiūlymo dėl reglamento pakeitimus, – užtikrinti, kad sprendimai dėl išlaikymo prievolių plačiausia šios sąvokos prasme, kai jie susiję su keliomis šalimis, visoje Sąjungoje būtų pripažinti ir vykdomi kuo greičiau, veiksmingiau ir su mažiausiomis sąnaudomis.

Jos siūlomi sprendimai yra pragmatiški ir parengti taip, kad būtų priimtini kuo daugiau valstybių narių. Jie gali nepatikti puristams, tačiau pranešėja mano, kad bylų šalys suinteresuotos, kad problema, dėl kurios kyla daug sunkumų, visų pirma vaikams, būtų išspręsta greitai, ir tai yra svarbiau už visus kitus dalykus, deramai atsižvelgiant ir į išlaikymo skolininkų poreikius, ir į gynybos teises.

Šia nuomone taip pat siekiama paskatinti Tarybą imtis priemonių ir padrąsinti Komisiją. Reglamente mėginama spręsti problema labai reali Sąjungos piliečiams. Sukūrus vidaus rinką labai padidėjo asmenų migracija, o kartu padaugėjo problemų, kurios gali užgulti migrantų partnerius, ypač naujosiose valstybėse narėse, kurių piliečiai naudojasi visomis laisvo judėjimo teisės teikiamomis galimybėmis. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad visoje Sąjungoje daugėja santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) atvejų.

Sąjunga turėtų imtis atsakomybės ir užtikrinti, kad jos piliečiai turėtų realią teisę į tai, kad būtų vykdomos išlaikymo prievolės, kai naudojamasi Sutartyje įtvirtinta judėjimo laisve, o valstybės narės yra visapusiškai suinteresuotos tuo, kad partneriai ir vaikai nebūtų priversti gyventi tik iš socialinio draudimo pašalpų.

Siūlydama pasiūlyto reglamento nuostatų pakeitimus, pranešėja naudojasi proga ir ragina valstybes nares apsvarstyti naujoviškus dėl išlaikymo priimtų sprendimų vykdymo užtikrinimo būdus, kurie kitose nei ES šalyse pasitvirtino esą ypač veiksmingi.

Pakeitimai

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas[1]	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 2 dalį,	atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,
Pagrindimas
Teisės reikalų komitetas, su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu pasikonsultavęs dėl siūlomo reglamento teisinės bazės, mano, kad šiam pasiūlymui turėtų būti taikoma bendro sprendimo procedūra.
Pakeitimas 2 3 nurodomoji dalis
Atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,	Išbraukta.
Pagrindimas
Žiūrėti 1 nurodomosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 3 4a nurodomoji dalis (nauja)
	laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,
Pagrindimas
Žiūrėti 1 nurodomosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 4 9 konstatuojamoji dalis
(9) Reglamento taikymo sritis turi apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos ar panašų poveikį turinčių santykių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams.	(9) Reglamento taikymo sritis turi apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos, tėvystės (motinystės), santuokos arba giminystės santykių ar pagal taikytiną nacionalinę teisę panašų poveikį turinčių santykių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams. Šios prievolės turėtų būti suprantamos pačia plačiausia prasme, t. y. jos visų pirma apima visus vykdomuosius raštus dėl periodinių mokėjimų, vienkartinių sumų išmokėjimo, turto nuosavybės teisių perleidimo ir turto padalijimo, kurie nustatomi pagal atitinkamus šalių poreikius ir išteklius ir yra skirti išlaikymui.
Pagrindimas
Būtina šiek tiek patikslinti sąvokos „išlaikymo prievolės“ reikšmę ir aprėptį. Svarbu patikslinti, kad reglamento taikymo sritis apima ir civilinę partnerystę bei tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Pakeitimas 5 10 konstatuojamoji dalis
(10) Tarptautinės jurisdikcijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikomų nuostatų. Siekiant užtikrinti kuo geresnę išlaikymo kreditorių interesų apsaugą ir skatinti tinkamą teisingumo valdymą Europos Sąjungoje, šios nuostatos turi būti patikslintos ir nuo šiol apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės. Nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narė, daugiau neturi būti Bendrijos teisės normų netaikymo priežastimi, ir nuo šiol negalės būti numatomas joks nacionalinės teisės taikymas.	(10) Tarptautinės jurisdikcijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikomų nuostatų. Siekiant užtikrinti kuo geresnę išlaikymo kreditorių interesų apsaugą ir skatinti tinkamą teisingumo valdymą Europos Sąjungoje, šios nuostatos turi būti patikslintos ir nuo šiol apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į derybas Hagos konferencijoje Konvencijos dėl tarptautinio vaiko paramos ir kitokio šeimos išlaikymo išieškojimo klausimais, į kurias Europos bendrija įsitraukė 2007 m. balandžio 3 d., šį sakinį reikėtų išbraukti.
Pakeitimas 6 11 konstatuojamoji dalis
(11) Šalims turi būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku, kad būtų užtikrinta „silpnosios šalies“ apsauga.	(11) Šalims turi būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku ar suaugusiu neveiksniu asmeniu, kad būtų užtikrinta „silpnosios šalies“ apsauga.
Pakeitimas 7 14 konstatuojamoji dalis
(14) Pirmenybė turi būti teikiama išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisei, kaip nustatyta dabartinėse tarptautinėse teisinėse priemonėse, bet antra pagal svarbumą turėtų būti ginčo nagrinėjimo vietos teisė, kadangi šioje konkrečioje srityje ji dažnai padeda išspręsti ginčą paprasčiausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu.	(14) Pirmenybė turi būti teikiama išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisei, kaip nustatyta dabartinėse tarptautinėse teisinėse priemonėse, tačiau gali būti taikoma ir ginčo nagrinėjimo vietos teisė, netgi kai ji nėra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei pagal ją ginčai šioje srityje gali būti vienodai teisingai išspręsti paprasčiausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu ir jei nėra įrodymų, kad ši teisė pasirinkta savanaudiškais sumetimais.
Pagrindimas
The Regulation’s aim of enabling maintenance creditors easily to obtain a decision which will be automatically enforceable in another Member State would be frustrated if a solution were to be adopted which obliged courts to apply foreign law where the dispute could be resolved simpler, faster and more economically by applying the law of the forum. Application of foreign law tends to prolong proceedings and lead to additional costs being incurred in procedures which often involve an element of urgency and in which litigants do not necessarily have deep pockets. Moreover, in some cases application of the law of the creditor’s country of habitual residence could give rise to an undesirable result, as in the case where the creditor seeks a maintenance order in the country of which she is a national having sought refuge there after leaving the country in which she had been habitually resident with her husband who is of the same nationality, who is still resident there.
On these grounds, this amendment provides for the discretionary application of the law of the forum, whilst safeguarding against forum shopping.
Pakeitimas 8 15 konstatuojamoji dalis
(15) Kai kreditorius negali išieškoti išmokų iš skolininko remdamasis viena iš pirmiau minėtų teisių, turi egzistuoti galimybė taikyti kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę. Pvz., tai galėtų būti valstybė, kurios pilietybę turi abi šalys, tačiau nebūtinai.	(15) Kai išlaikymo kreditorius negali išieškoti išmokų iš skolininko remdamasis išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos šalies teise arba bylą nagrinėjančio teismo teise arba, kai šią teisę taikyti būtų neteisinga arba netinkama, turi egzistuoti galimybė taikyti kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę, visų pirma valstybės, kurios pilietybę turi abi šalys, teisę, tačiau nebūtinai.
Pagrindimas
Pakeitimu leidžiama taikyti ne tik išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę ar bylą nagrinėjančio teismo teisę ir siekiama išvengti palankiausios teisės pasirinkimo savanaudiškais sumetimais.
Pakeitimas 9 16 konstatuojamoji dalis
(16) Tam tikromis sąlygomis šalims turi būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę Proceso reikmėms joms taip pat turėtų būti leidžiama pasirinkti ginčo nagrinėjimo vietos teisę. Taip pat šalims turi būti suteikta galimybė iš anksto, dar nenagrinėjant ginčo, susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau tik tada, kai byla susijusi su kitomis nei vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų išlaikymo prievolėmis; be to, jų pasirinkimas turi apsiriboti tik tam tikrų įstatymų nurodymu.	(16) Tam tikromis sąlygomis šalims turi būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę. Proceso reikmėms joms taip pat turėtų būti leidžiama pasirinkti ginčo nagrinėjimo vietos teisę. Taip pat šalims turi būti suteikta galimybė iš anksto, dar nenagrinėjant ginčo, susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau tik tada, kai byla susijusi su kitomis nei vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų išlaikymo prievolėmis; be to, jų pasirinkimas turi apsiriboti tik tam tikrų įstatymų nurodymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi būti įsitikinęs, kad dėl pasirinktos teisės buvo susitarta pasikonsultavus su nepriklausomais teisininkais. Visi susitarimai dėl teisės pasirinkimo turi būti sudaryti raštu.
Pakeitimas 10 17 konstatuojamoji dalis
(17) Tais atvejais, kai tam tikra šeimos santykių, kuriais pateisinamas išlaikymo išmokų išieškojimas, forma nėra visų laikoma svarbiausia, skolininkas turi būti apsaugotas nuo nurodytos teisės taikymo. Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, santykiai tarp šoninei giminystės linijai priklausančių giminių ar dėl santuokos giminėmis tapusių asmenų, palikuonių išlaikymo prievolės protėviams arba išlaikymo prievolė po santuokos nutraukimo.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši konstatuojamoji dalis neaiški ir prieštarauja abipusio pripažinimo principui bei yra diskriminuojanti. Be to, kadangi pranešėja 20 straipsnio pakeitime siūlo palikti viešosios tvarkos garantiją, ši konstatuojamoji dalis nebereikalinga.
Pakeitimas 11 19 konstatuojamoji dalis
(19) Paskelbtas vienoje valstybėje narėje, su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas turi būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Išlaikymo kreditoriams turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų.	(19) Šio reglamento tikslas – pradėti taikyti procedūras, kurios duotų rezultatų ir būtų prieinamos, greitos, veiksmingos, ekonomiškos, atitinkančios poreikius ir teisingos. Paskelbtas vienoje valstybėje narėje, su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas turi būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Išlaikymo kreditoriams turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų. Turėtų būti skatinami naujoviški ir veiksmingi su išlaikymo prievolėmis susijusių teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo būdai.
Pagrindimas
Kaip ir Hagos konvencijos projekto, reglamento uždavinys turėtų būti prieinamų, greitų, veiksmingų, ekonomiškų, atitinkančių poreikius ir teisingų procedūrų skatinimas.
Su išlaikymo prievolėmis susijusių teismo sprendimų vykdymo užtikrinimas yra problemiškas daugelyje jurisdikcijų. Taigi valstybės narės turėtų aktyviai svarstyti naujoviškus vykdymo užtikrinimo būdus, labai veiksmingai naudojamus ne ES šalyse, pvz., vairuotojo pažymėjimų atėmimas.
Pakeitimas 12 22 konstatuojamoji dalis
(22) Šis reglamentas užtikrina pagrindines teises ir nepažeidžia principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač stengiamasi, remiantis Chartijos 7, 8, 24 ir 47 straipsniais, užtikrinti visišką privataus ir šeimyninio gyvenimo, asmens duomenų ir vaiko teisių apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme.	(22) Šis reglamentas užtikrina pagrindines teises ir nepažeidžia principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač stengiamasi, remiantis Chartijos 7, 8, 24 ir 47 straipsniais, užtikrinti visišką privataus ir šeiminio gyvenimo, asmens duomenų ir vaiko teisių apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme. Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnius, kuriuose numatoma, kad:
	– imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai,
	– kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi,
	– tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes,
	– valstybės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant tarptautinių susitarimų sudarymą, kad vaikas gautų išlaikymą iš tėvų ar kitų atsakingų asmenų, ypač kai tie asmenys gyvena kitoje valstybėje negu vaikas.
Pagrindimas
Reikia atsižvelgti į atitinkamoje JT konvencijoje nustatytas vaiko teises.
Pakeitimas 13 23 konstatuojamoji dalis
(23) Atsižvelgiant į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1, 2 straipsnį, šio reglamento įgyvendinimo priemonės turi būti priimamos taikant to sprendimo 3 straipsnyje nustatytą konsultavimosi tvarką.	(23) Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1.
_______________________ 1 OL L 184, 1999 7 17, p. 23.	_______________________ 1 OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
Pagrindimas
Atsižvelgiant į 1999 m. Komitologijos sprendimo pakeitimą pakoreguotos nuostatos dėl komitologijos. Taip pat žr. 50 ir 51 straipsnių pakeitimus.
Pakeitimas 14 24 konstatuojamoji dalis
(24) Šis reglamentas turi pakeisti anksčiau priimtus ir šią sritį reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Be to, siekiant suvienodinti ir supaprastinti galiojančias teisines normas, jam teikiama pirmenybė prieš kitas tarptautines teisines priemones, taikomas tarp valstybių narių šioje srityje.	(24) Šis reglamentas turi pakeisti anksčiau priimtus ir šią sritį reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Be to, siekiant suvienodinti ir supaprastinti galiojančias teisines normas, jam turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kitas tarptautines teisines priemones, taikomas tarp valstybių narių šioje srityje. Jis turėtų būti suderinamas su Hagos konvencija dėl tarptautinio vaiko paramos ir kitokio šeimos išlaikymo išieškojimo.
Pagrindimas
Svarbu paaiškinti, kad šis reglamentas turi būti suderinamas su būsima Hagos konvencija.
Pakeitimas 15 1 straipsnio 1 dalis
1. Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių arba santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį.	1. Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos, tėvystės (motinystės), santuokos ar giminystės santykių arba iš santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį.
Pagrindimas
Žiūrėti 9 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 16 2 straipsnio -1 dalis (nauja)
	-1. „išlaikymo prievolė“ – įstatymo nustatyta prievolė (taip pat ir jeigu jos apimtis ir jos laikymosi priemonės numatytos teismo sprendime arba sutartyje) bet kokia forma užtikrinti asmens, kuris yra ar buvo su skolininku susijęs šeimos ryšiais, išlaikymą arba pragyvenimui reikalingas lėšas. Šios prievolės suprantamos pačia plačiausia prasme, t. y. jos visų pirma apima visus vykdomuosius raštus dėl periodinių mokėjimų, vienkartinių sumų išmokėjimo, turto nuosavybės teisių perleidimo ir turto padalijimo, kurie nustatomi pagal atitinkamus šalių poreikius ir išteklius ir yra skirti išlaikymui.
Pagrindimas
Reikia tiksliai apibrėžti išlaikymo prievolės reikšmę. Pagal kai kurias teisines sistemas skiriama išlaikymo prievolė ir daug ribotesnė prievolė prisidėti prie šeimos išlaikymo. Reikėtų, kad specialioji tvarka apimtų abu apibrėžimus.
Pakeitimas 17 2 straipsnio 2 dalis
(2) „teisėjas“ – tai teisėjas arba teisėjo įgaliojimams prilyginamus įgaliojimus turintis pareigūnas išlaikymo prievolių srityje;	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši dalis yra perteklinė, nes 1 pastraipoje jau apibrėžta, kad teisėjas yra viena iš „institucijų, turinčių jurisdikciją išlaikymo prievolių srityje“.
Pakeitimas 18 2 straipsnio 8 punktas
(8) „kreditorius“ – bet kuris fizinis asmuo, kuriam privaloma išmokėti arba turėtų būti išmokamos išlaikymo išmokos;	(8) „kreditorius“ – bet kuris fizinis asmuo, kuriam privaloma išmokėti arba turėtų būti išmokamos išlaikymo išmokos, arba valstybinė institucija, kuri, siekdama užtikrinti prievolės įvykdymą, prisiėmė kreditoriaus funkcijas;
Pakeitimas 19 2 straipsnio 9 punktas
(9) „skolininkas“ – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra skolingas už išlaikymą arba iš kurio reikalaujama išlaikymo išmokų.	(9) „skolininkas“ – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra skolingas už išlaikymą arba iš kurio reikalaujama išlaikymo išmokų, arba valstybinė institucija, perėmusi skolininko prievolę išlaikyti kreditorių.
Pakeitimas 20 2 straipsnio 9a punktas (naujas)
	(9a) „su asmens statusu susijusi byla“ – byla, susijusi su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija), santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvystės nustatymu.
Pagrindimas
Būtina paaiškinti, ką reiškia „su asmens statusu susijusi byla“. Pateikta apibrėžtis sutampa su jurisdikcijos apibrėžtimi, kuri pateikta Reglamente Nr. 2201/2003, tačiau išplėsta, kad apimtų ir bylas dėl tėvystės nustatymo.
Pakeitimas 21 3 straipsnio c punktas
c) teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų, išskyrus atvejus, jei ši jurisdikcija paremta vien tik vienos iš šalių pilietybe;	c) teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų;
Pagrindimas
Šis apribojimas yra netikslingas.
Pakeitimas 22 3 straipsnio d punktas
d) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su tėvų pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų.	d) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su tėvų pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų ir kai tuo pat metu, kai nagrinėjamas prašymas dėl išlaikymo, tame pačiame teisme nagrinėjama byla dėl tėvų pareigų.
Pagrindimas
Reikėtų patikslinti.
Pakeitimas 23 4 straipsnio 2 dalis
2. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo sudaromas raštu. Susitarimo perdavimas elektroniniu paštu, leidžiantis ilgalaikį susitarimo išsaugojimą, laikomas raštišku.	2. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo sudaromas raštu.
Pagrindimas
Ši nuostata pernelyg neaiški: ji galėtų būti taikoma, pvz., pasikeitimui elektroniniais laiškais.
Pakeitimas 24 4 straipsnio 2a dalis (nauja)
	2a. Bylą nagrinėjantis teismas turi būti įsitikinęs, kad dėl jurisdikcijos prorogacijos susitarta laisva valia, pasitarus su nepriklausomais teisininkais, ir kad buvo atsižvelgta į bylos metu esamą šalių padėtį.
Pagrindimas
Žr. 11 konstatuojamosios dalies pakeitimo pagrindimą.
Pakeitimas 25 4 straipsnio 4 dalis
4. Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su išlaikymo prievolėmis jaunesniems nei aštuoniolikos metų vaikams.	4. Šis straipsnis netaikomas, jeigu skolininkas yra jaunesnis nei aštuoniolikos metų vaikas arba neveiksnus suaugęs asmuo.
Pagrindimas
Jurisdikcija privaloma siekiant užtikrinti asmens, turinčio teisę į alimentus arba išlaikymą, apsaugą visais atvejais, kai šis asmuo nesugeba išreikšti savo laisvos valios.
Pakeitimas 26 6 straipsnio b punktas
b) jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, teismai tos valstybės narės, kurios teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei šioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jie įsikūrė mažiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą.	b) jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, teismai tos valstybės narės, kurios teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei šioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jie įsikūrė mažiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą.
Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 27 7 straipsnio 1 dalis
1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tos pačios išlaikymo prievolės, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, savaime sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo, kuriame byla buvo iškelta, jurisdikcija.	1. Lis pendens ir susijusių procedūrų atvejams, kaip ir laikinosioms bei apsauginėms priemonėms, taikomi Reglamento (EB) Nr. 44/2001 27, 28, 30 ir 31 straipsniai.
Pagrindimas
Šiame ir kituose straipsniuose nurodytos taisyklės nustatytos remiantis Bendrijos teisėje, tiksliau Reglamente (EB) Nr. 44/2001, kurį reikėtų paminėti, jau suformuluotais principais.
Pakeitimas 28 7 straipsnio 2 dalis
2. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, jurisdikcija, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, atsisako jurisdikcijos pirmojo naudai.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 29 8 straipsnis
8 straipsnis Susiję ieškiniai 1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, gali sustabdyti nagrinėjimo procesą. 2. Jeigu šios bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją turi teismas, kuriame byla iškelta pirmiausia, ir jeigu jo teisė leidžia minėtas bylas nagrinėti kartu. 3. Pagal šį straipsnį bylos laikomos susijusiomis, kai jos yra tokios panašios, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylas nagrinėjant atskirai.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 30 9 straipsnis
9 straipsnis Bylos iškėlimas teisme Šiame skyriuje laikoma, kad byla teisme iškelta: (a) tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba (b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, tą dieną, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 31 10 straipsnis
10 straipsnis Laikinos ir apsauginės priemonės Prašymas dėl laikinųjų ar apsauginių priemonių, kurias numato vienos valstybės teisė, taikymo gali būti pateiktas tos valstybės narės teismams, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 32 10a straipsnis (naujas)
	10a straipsnis
	Kai byla dėl išlaikymo iškelta pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 7 ir 8 straipsnių nuostatos neįpareigoja prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikomą teisę būtinai taikyti ir visiems vėlesniems prašymams dėl išlaikymo ar išlaikymo pakeitimo, pateiktiems pagrindinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, santuokos ar civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia, ar gyvenimo skyriumi (separacijos).
Pagrindimas
Jei nebūtų šios nuostatos, galėtų būti laikoma, kad, jei moteris kreipiasi dėl išlaikymo kaip laikinosios priemonės A šalyje, kurioje ji paprašė prieglobsčio, visiems klausimams, susijusiems su išlaikymo prievolėmis, kylančiomis iš santuokos nutraukimo bylos, vėliau iškeltos B šalyje, kuri yra jos kilmės šalis ir kurioje ji gyveno su savo vyru, turi būti taikoma A šalies teisė.
Pakeitimas 33 11 straipsnis
11 straipsnis Jurisdikcijos tikrinimas Jeigu vienos valstybės narės teisme iškeliama byla, kuriai nagrinėti pagal šį reglamentą jurisdikcijos jis neturi, šis teismas savaime pareiškia, kad jurisdikcijos neturi.	Išbraukta.
Pagrindimas
Ši pastraipa neturi prasmės, nes joje beveik pažodžiui pakartojamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 tekstas, kuriame bendrai aptariama teismo kompetencija civiliniais ir komerciniais klausimais.
Pakeitimas 34 13 straipsnis
1. Išlaikymo prievoles reglamentuoja nuolatinės skolininko gyvenamosios vietos teisė.	1. Išlaikymo prievoles reglamentuoja nuolatinės skolininko gyvenamosios vietos teisė.
2. Ginčo nagrinėjimo vietos teisė taikoma:	2. Ginčo nagrinėjimo vietos teisė taikoma:
a) kai pagal 1 dalyje nurodytą teisę kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko; arba	a) jei ši teisė yra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė; arba
b) kai kreditorius pateikia prašymą dėl išlaikymo išmokų išieškojimo ir kai tai yra teisė tos valstybės, kurioje yra nuolatinė skolininko gyvenamoji vieta.	b) kai kreditorius pagal kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko; arba
	c) jei ji yra skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, nebent kreditorius pareikalauja taikyti kitą teisę ir jei teismas yra įsitikinęs, kad jis šiuo klausimu tarėsi su nepriklausomais teisininkais.
3. Kai kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko pagal nė vieną iš pirmiau minėtomis sąlygomis nurodytų teisių ir kai iš aplinkybių paaiškėja, kad išlaikymo prievolė yra glaudžiai susijusi su kita valstybe, ypač ta, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, taikoma tos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisė.	3. Nepaisant 1 dalies, gali būti taikoma ir ginčo nagrinėjimo vietos teisė, netgi kai ji nėra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei pagal ją ginčai šioje srityje gali būti vienodai teisingai išspręsti paprasčiau, greičiau ir pigiau ir jei nėra įrodymų, kad ši teisė pasirinkta savanaudiškais sumetimais.
	4. Jei pagal kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę arba ginčo nagrinėjimo vietos teisę kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko arba kai šią teisę taikyti būtų neteisinga arba netinkama, išlaikymo prievolėms taikoma kitos šalies, su kuria išlaikymo prievolės glaudžiai susijusios, teisė, visų pirma valstybės, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, teisė, tačiau nebūtinai.
Pagrindimas
Žr. 14 ir 15 konstatuojamųjų dalių pakeitimų pagrindimus.
Pakeitimas 35 14 straipsnio a punktas
a) kreipdamiesi į teismą aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pasirinkti bylai nagrinėti vietos teisę;	a) kreipdamiesi į teismą pateikti raštišką susitarimą, kuriame būtų nedviprasmiškai nurodyta bylai nagrinėti pasirinkta vietos teisė;
Pagrindimas
Pasiūlytas tekstas yra nesuprantamas. Akivaizdu, kad visada taikomos vietos procedūros taisyklės.
Pakeitimas 36 14 straipsnio 1a dalis (nauja)
	Šios nuostatoms taikoma sąlyga, kad bylą nagrinėjantis teismas būtų įsitikinęs, jog dėl pasirinkto teismo ar pasirinktos teisės buvo susitarta laisva valia, pasikonsultavus su nepriklausomais teisininkais.
Pakeitimas 37 15 straipsnis
15 straipsnis Pasirinktos teisės netaikymas skolininkui prašant 1. Kai išlaikymo prievolės susijusios ne su vaikais ar pažeidžiamais suaugusiais ir ne su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, skolininkas gali prieštarauti kreditoriaus ieškiniui, motyvuodamas tuo, kad valstybės, kurios piliečiai jie abu yra, teisėje arba, jei jie yra ne tos pačios valstybės piliečiai, skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisėje tokia išlaikymo prievolė nėra numatyta.	Išbraukta.
2. Kai išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais ar buvusiais sutuoktiniais, skolininkas gali prieštarauti kreditoriaus ieškiniui, motyvuodamas tuo, kad tos valstybės, su kuria glaudžiausiai susijusios vedybos, teisėje tokia išlaikymo prievolė nėra numatyta .
Pagrindimas
Ši nuostata prieštarauja abipusio pripažinimo principui ir yra diskriminuojanti.
Pakeitimas 38 17 straipsnis
1. Išlaikymo prievolei taikytinoje teisėje apibrėžiama:	1. Išlaikymo prievolei taikytinoje teisėje apibrėžiama:
a) kreditoriaus teisės, jų mastas ir jų panaudojimo adresatas;	a) ar kreditorius gali reikalauti išlaikymo išmokų, kuriam laikui, kokios sumos ir iš ko;
b) sąlygos, kuriomis kreditorius gali reikalauti išlaikymo išmokų atgaline data;	b) kuriam laikui ir kokios sumos išlaikymo išmokų kreditorius gali reikalauti atgaline data;
c) išlaikymo prievolės apskaičiavimas ir indeksavimas;	c) išlaikymo prievolės apskaičiavimas ir indeksavimas;
d) bylos senatis ir iškėlimo terminai;	d) bylos senatis ir iškėlimo terminai;
e) viešosios institucijos, išmokėjusios kreditoriui išlaikymo išmoką, teisė reikalauti išmokos grąžinimo ir skolininko prievolės ribos.	e) viešosios institucijos, išmokėjusios kreditoriui išlaikymo išmoką, teisė reikalauti išmokos grąžinimo ir skolininko prievolės ribos.
2. Kad ir kokia teisė būtų taikoma, nustatant išlaikymo išmokos dydį, turi būti atsižvelgta į kreditoriaus poreikius ir skolininko išteklius.	2. Nepaisant 1 dalies, nustatydamas išlaikymo išmokų sumą, bylą nagrinėjantis teismas remiasi faktiniais ir dabartiniais kreditoriaus poreikiais ir faktiniais ir dabartiniais skolininko ištekliais, atsižvelgdamas į pastarojo pagrįstus poreikius ir į visas kitas jo ar jos turimas išlaikymo prievoles.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama patikslinti Komisijos pasiūlytą formuluotę. Svarbu aiškiai nustatyti, kad svarbiausia yra kreditoriaus faktiniai poreikiai, ir įvertinti tai, kad skolininkas jau gali turėti pareigą mokėti išlaikymo išmokas, pvz., ankstesniam partneriui.
Pakeitimas 39 20 straipsnis
Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka. Tačiau į šiame reglamente nurodytos valstybės narės teisės nuostatas negali būti neatsižvelgiama dėl šios priežasties.	Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka.
Pagrindimas
Kai kyla pavojus viešajai tvarkai, negalima skirti valstybės narės nuo kitų valstybių.
Pakeitimas 40 21 straipsnis
Siekiant nustatyti pagal šį reglamentą taikytiną teisę, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas valstybe, kai ją sudaro keli savas išlaikymo prievoles reglamentuojančias normas turintys teritoriniai vienetai.	Valstybė, kurioje įvairūs teritoriniai vienetai turi savas išlaikymo prievolėms taikytinas taisykles, neprivalo taikyti šio reglamento tik dėl to, kad kilo prieštaravimas tarp šiuose teritoriniuose vienetuose taikomų normų.
Pagrindimas
Ši nuostata perrašyta iš analogiškos reglamento „Roma II“ nuostatos. Valstybės narės, kurias sudaro keli teritoriniai vienetai, kuriuose galioja jų pačių taisyklės, turėtų turėti teisę pačios spręsti, ar šio reglamento nuostatos bus taikomos tarp šių teritorinių vienetų kylantiems klausimams spręsti.
Pakeitimas 41 22 straipsnis
1. Nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas atsakovui įteikiamas vienu iš šių būdų:	Dokumentai įteikiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XXX/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis.
a) asmeniškai, adresatui pasirašant gavimo patvirtinimą su nurodyta data;
b) asmeniškai, kompetentingam asmeniui pasirašant dokumentą, kuriame pažymima, kad adresatas gavo dokumentą arba kad jis be jokių pateisinamų priežasčių atsisakė jį priimti, o taip pat nurodoma data, kurią dokumentas buvo įteiktas;
c) paštu, adresatui pasirašius ir išsiuntus gavimo patvirtinimą su nurodyta data;
d) elektroniniu būdu, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu, adresatui pasirašius ir išsiuntus gavimo patvirtinimą su nurodyta data.
2. Po dokumento įteikimo pagal 1 dalį atsakovui suteikiama ne mažiau kaip 30 dienų pasiruošti gynybai.
3. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie jų taikomus dokumento įteikimo būdus. Valstybės narės Komisijai praneša apie bet kuriuos šios informacijos pakeitimus.
Komisija pateikia šią informaciją visuomenei.
Pakeitimas 42 29 straipsnis
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę sprendimo vykdymo metu naudotis vykdymo valstybės teisėje nustatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos ar atleidimo nuo teismo išlaidų apmokėjimo sąlygomis.	Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę sprendimo vykdymo metu gauti teisinę pagalbą pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, kurioje numatomas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimas nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams spręsti teikimo taisykles¹, ar teisę į vykdymo valstybės teisėje nustatytą didžiausią galimą atleidimą nuo teismo išlaidų. _______________________________ 1 OL L 26, 2003 1 31, p. 41.
Pakeitimas 43 33 straipsnis
Skolininko prašymu gali būti nuspręsta dalinai ar visiškai atsisakyti vykdyti sprendimą ar laikinai sustabdyti jo vykdymą šiais atvejais: a) skolininkui pranešus apie naujas aplinkybes arba aplinkybes, kurios buvo nežinomos kilmės teismui priimant sprendimą; b) skolininkui pateikus prašymą dėl kilmės teismo sprendimo peržiūros pagal 24 straipsnį, ir jei kitas sprendimas dar nebuvo priimtas;	Skolininko prašymu gali būti nuspręsta dalinai ar visiškai atsisakyti vykdyti sprendimą ar laikinai sustabdyti jo vykdymą šiais atvejais: a) nustatomi vykdomojo rašto arba procedūrinių aktų pažeidimai;
c) jei skolininkas jau sumokėjo skolą; d) dėl senaties dalinai ar visiškai nebegalima įvykdyti kilmės teismo sprendimo; e) teismo sprendimas, priimtas kilmės valstybėje narėje, yra nesuderinamas su vykdymo valstybėje narėje priimtu sprendimu arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.	c) jei skolininkas jau sumokėjo skolą; d) dėl senaties dalinai ar visiškai nebegalima įvykdyti kilmės teismo sprendimo; e) teismo sprendimas, priimtas kilmės valstybėje narėje, yra nesuderinamas su vykdymo valstybėje narėje priimtu sprendimu arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.
Pagrindimas
Kalbant apie a punktą, pradėjus vykdyti sprendimą neįmanoma vėl pradėti diskusijų dėl klausimų, dėl kurių jau buvo priimtas galutinis sprendimas. Vykdymas gali būti sustabdomas tik dėl priežasčių, susijusių su pačiu vykdymu, o ne dėl priežasčių, kurios lėmė sprendimą, kurį reikia vykdyti (žr. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 45 str. 2 dalį).
Kalbant apie b punktą, nėra reikalo nustatyti specialiosios procedūros. Procedūrinių taisyklių įvairovė padidina sunkumus ir kelia pavojų, kad bus sunkiau, o ne lengviau, spręsti problemas.
Galimybė kilmės valstybėje persvarstyti sprendimą sukurtų nukrypstančią nuo normos apskundimo sistemą.
Pakeitimas 44 34 straipsnio 2 dalis
2. Tiesioginio mėnesinio mokėjimo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas kuriuo nors iš 22 straipsnyje minimų būdų.	2. Tiesioginio mėnesinio mokėjimo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XXX/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis.
Pagrindimas
Nėra reikalo nustatyti specialiosios procedūros. Procedūrinių taisyklių įvairovė padidina sunkumus ir kelia pavojų, kad bus sunkiau, o ne lengviau, spręsti problemas.
Pakeitimas 45 35a straipsnis (naujas)
	35a straipsnis
	Kiti vykdomieji raštai
	Bylą nagrinėjantis teismas gali įsakyti vykdyti ir kitas jo manymu tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, numatytas jo nacionalinėje teisėje.
Pagrindimas
Sprendimo vykdymo vietos teismas turėtų turėti teisę priimti ne tik reglamente išvardytus vykdomuosius sprendimus. Kadangi valstybės narės turėtų būti skatinamos apsvarstyti naujoviškus sprendimų vykdymo užtikrinimo būdus, įskaitant tuos, kurie labai veiksmingai naudojami ne ES šalyse, tai ir teismai turėtų naudoti visas pagal jų nacionalinę teisę įmanomas priemones.
Pakeitimas 46 38 straipsnio 1 dalis
1. Jei reikia, VI skyriaus nuostatos taikomos autentiškų dokumentų ir vykdymo šalių susitarimų pripažinimui ir vykdymui. Kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vykdomas autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda dokumento išrašą, naudodama šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį.	1. Jei reikia, VI skyriaus nuostatos taikomos autentiškų dokumentų ir vykdymo šalių susitarimų pripažinimui ir vykdymui. Kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vykdomas autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, institucija savaime išduoda šalims dokumento išrašą, naudodama šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį.
Pagrindimas
Reglamento nuostatos turi būti įgyvendinamos taikant kuo mažiau formalumų.
Pakeitimas 47 50 straipsnis
Šio reglamento priedų pakeitimai priimami pagal 51 straipsnio 2 dalyje minimą patariamąją procedūrą.	Šio reglamento priedų pakeitimai priimami pagal 51 straipsnio 2 dalyje minimą patariamąją procedūrą.
Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.
Pakeitimas 48 51 straipsnis
1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.	1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyje numatytas Komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje numatyta patariamoji procedūra, atsižvelgiant į jo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.	2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Jurisdikcija ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolių srityje
Nuorodos	COM(2005)0649 - C6-0079/2006 - 2005/0259(CNS)
Atsakingas komitetas	LIBE
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 14.3.2006
Glaudesnis bendradarbiavimas - paskelbimo plenariniame posėdyje data	6.7.2006
Nuomonės referentas        Paskyrimo data	Diana Wallis 30.5.2006
Svarstymas komitete	3.10.2006		11.4.2007		3.5.2007
Priėmimo data	4.10.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlo Casini, Bert Doorn, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Katalin Lévai, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Gary Titley, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mogens N.J. Camre, Charlotte Cederschiöld, Kurt Lechner, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, József Szájer, Jacques Toubon
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Iles Braghetto, Genowefa Grabowska, Michael Cashman, Lily Jacobs

• [1]  OL C 242, 2006 10 7, p. 0020–0026.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Įgaliojimai ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolės klausimais
Nuorodos	KOM(2005)0649 - C6-0079/2006 - 2005/0259(CNS)
Konsultacijos su EP data	23.2.2006
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 14.3.2006
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 14.3.2006
Susijęs (-ę) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 6.7.2006
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Genowefa Grabowska 1.6.2006
Teisinio pagrindo užginčijimas        JURI nuomonės pateikimo data	JURI 30.1.2007
Svarstymas komitete	5.10.2006		5.6.2007		17.7.2007		20.11.2007
Priėmimo data	20.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Philip Bradbourn, Kathalijne Maria Buitenweg, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Carlos Coelho, Elly de Groen-Kouwenhoven, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Bárbara Dührkop Dührkop, Armando França, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Roselyne Lefrançois, Sarah Ludford, Dan Mihalache, Javier Moreno Sánchez, Bogusław Rogalski, Martine Roure, Inger Segelström, Károly Ferenc Szabó, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Simon Busuttil, Gérard Deprez, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Mary Lou McDonald, Marianne Mikko, Hubert Pirker
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Louis Grech
Pateikimo data	26.11.2007