PRANEŠIMAS dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais

28.11.2007 - (2007/2144(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Piia-Noora Kauppi

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais

(2007/2144(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais (COM(2006)0824),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos įnašo į Lisabonos strategiją (COM(2005)0532),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylas C-250/95, Futura Participations ir Singer[1], C-141/99, AMID[2], C-397/98 (Metallgesellschaft), C-446/03, Marks & Spencer plc prieš David Halsey (HM Inspector of Taxes)[3] ir C-231/05, Oy AA[4],

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė[6],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos augimo, užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimo. Pažanga 2006-aisiais ir tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą (COM(2007)0223),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau ją įgyvendinant ir vykdant[7],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6‑0481/2007),

A. kadangi valstybių narių nacionalinėse mokesčių sistemose vis labiau reikia atsižvelgti į ekonomikos globalizaciją ir numatyti, kaip prisitaikyti prie vidaus rinkos taisyklių ir veikimo, siekiant vykdyti Lisabonos strategijos augimo ir konkurencingumo tikslus,

B.  kadangi dėl ekonomikos globalizacijos taip išaugo konkurencija mokesčių srityje, kad per pastaruosius 30 metų pramoninėse šalyse drastiškai sumažėjo vidutiniai įmonių pelno mokesčių tarifai,

C. kadangi nuo paskutinės Europos Sąjungos plėtros mokesčių tarifai dar labiau sumažėjo ir kadangi valstybėse narėse pastebima tendencija nustatyti tam tikras mokesčių sistemas, skirtas itin mobilioms įmonėms pritraukti,

D. kadangi dėl Europos Sąjungoje naudojamų 27 skirtingų mokesčių sistemų atsiranda kliūčių vidaus rinkai sklandžiai veikti, didelių papildomų tarpvalstybinės prekybos ir verslo išlaidų administravimo ir atitikimo atžvilgiu, trukdoma pertvarkyti įmones ir pasitaiko dvigubo apmokestinimo atvejų,

E.  kadangi produktyvi konkurencija mokesčių srityje, taisyklių skaidrumas, tarpvalstybinę veiklą varžančių kliūčių mokesčių srityje šalinimas ir vienodų sąlygų sudarymas visoms ES įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje, gali būti ekonomiškai naudingi ES mastu dėl dinamiškos įmonių aplinkos,

F.  kadangi tinkamas mokesčių derinimas ES lygmeniu, kai nemėginama suderinti mokesčių tarifų, gali prisidėti prie naudos, kurią teikia vis plačiau tarp įmonių, jų darbuotojų ir vartotojų vykstanti produktyvi mokesčių konkurencija,

G. kadangi siekiant Lisabonos strategijos tikslų atsiranda būtinybė labiau derinti valstybių narių fiskalinę politiką,

H. kadangi valstybės narės tradiciškai bandė derinti savo mokesčių tvarką kurdamos platų dvišalių mokesčių susitarimų, kurie nevisiškai apėmė tokius klausimus, kaip tarpvalstybinė nuostolių užskaita, tinklą; kadangi Europos Sąjungoje dvišaliai sprendimai, kurie mažina nuoseklumą, yra mažiau veiksmingi nei daugiašaliai ir suderinti sprendimai; kadangi bendras ES požiūris į konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę, pvz., bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB) pasiūlymas, yra tinkamiausias sprendimas tarpvalstybinės nuostolių ir pelno užskaitos vidaus rinkoje klausimu ir sudarys sąlygas didesniam skaidrumui, investicijoms ir konkurencingumui,

I.   kadangi valstybės narės įgyvendina skirtingas taisykles, pagal kurias suteikiamos mokesčių lengvatos dėl įmonių grupių šakų, antrinių įmonių ir subjektų patirtų nuostolių, ir taip iškreipia verslo sprendimus ir investicijų politiką vidaus rinkoje, o tai daro įtaką jų atitinkamoms ilgalaikėms pramonės strategijoms ir mokestinėms pajamoms,

J.   kadangi iš esmės mokesčių sistemose Europos Sąjungoje pelnas ir nuostoliai apmokestinami nesimetriškai, t. y. pelnas apmokestinamas už metus, kuriais jis gautas, tačiau mokestinė nuostolių vertė įmonei negrąžinama automatiškai tuo metu, kai nuostoliai patiriami; atkreipia dėmesį į tai, kad naujausiojoje Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo) praktikoje deramai nenagrinėjamas šis laiko veiksnys ir jo svarba didinant tarpvalstybines investicijas Europos Sąjungoje,

K. kadangi tarpvalstybinės mokesčių lengvatų dėl patirtų nuostolių tvarkos įgyvendinimas prilygtų iš įmonių pelno surenkamų mokesčių atsisakymui kai kurios valstybėse narėse, netaikant tam tikrų teisinių garantijų,

L.  kadangi pagrindinės bendrovės grynajame rezultate bus automatiškai atsižvelgta į vietos filialų patiriamus nuostolius, tačiau užsienyje esančių filialų, taip pat vietos ir užsienyje esančių įmonių grupės padalinių patiriamų nuostolių padėtis nėra labai aiški,

M. kadangi netaikant tarptautinės nuostolių užskaitos atsiranda kliūčių patekti į kai kurias rinkas, tad palankiau steigti įmonę didžiosiose valstybėse narėse, kur vietos rinkos yra pakankamai didelės, kad būtų galima padengti galimus nuostolius,

N. kadangi minėtoji padėtis nepalanki mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes joms sunkiau investuoti kitose valstybėse, kadangi jos nėra užtikrintos dėl nuostolių užskaitos ir dažnai patiria nuostolius įsisteigimo metu,

1.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kuris kyla vidaus rinkai dėl valstybių narių nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais įvairovės;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuri įsisteigimo laisvę ribojanti priemonė prieštarauja EB sutarties 43 straipsnio nuostatoms, tad tiksliniais veiksmais turi būti siekiama tokias priemones panaikinti; primena, kad dėl skirtingos įmonių mokesčių tvarkos atsiranda kliūčių patekti į skirtingas nacionalines rinkas ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, iškreipiama konkurencija ir užkertamas kelias vienodų sąlygų įmonėms ES lygmeniu sudarymui, tad verta atkreipti į tai dėmesį;

3.  mano, kad ES lygmeniu priėmus atitinkamas priemones dėl mokesčių lengvatų apmokestinant tarpvalstybinius nuostolius būtų sudarytos palankesnės sąlygos vidaus rinkai funkcionuoti;

4.  išreiškia pritarimą Komisijos komunikatui dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais kaip svarbiam žingsniui imantis veiksmų padėčiai taisyti ir prašo valstybes nares deramai koordinuoti laiką ir sprendimus;

5.  pabrėžia, kad bet kuri tikslinė priemonė dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo turi būti apibrėžta ir įgyvendinta remiantis daugiašaliu ir bendru požiūriu bei valstybėms narėms imantis koordinuotų veiksmų, siekiant užtikrinti nuoseklų vidaus rinkos vystymąsi; primena, kad tokios tikslinės priemonės – tai laikinas sprendimas, laukiant BKĮPMB pasiūlymo priėmimo; mano, kad BKĮPMB yra išsamus ilgalaikis sprendimas šalinant mokestines kliūtis, susijusias su tarpvalstybine nuostolių ir pelno užskaita, o taip pat sprendžiant pervedimo kainodaros ir skirtingose valstybėse esančių subjektų jungimosi, jų įsigijimo ir pertvarkos klausimus, ir kad ją taikant bus galutinai sukurta pagal sąžiningos konkurencijos principus veikianti vidaus rinka;

6.  pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės taiko skirtingus dvigubo apmokestinimo vengimo metodus: kredituoja užsienyje sumokėtus mokesčius (kredito metodas) arba užsienyje gautoms pajamoms (išbraukta) taiko atleidimą nuo pagrindinės buveinės mokesčio bazės (atleidimo nuo mokesčio metodas); atkreipia dėmesį į tai, kad tik kai kuriose valstybėse narėse taikant atleidimo nuo mokesčio metodą neužtikrinamas užsienio filialų patirtų nuostolių atskaitymas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad tvarka, kai nuolatinių buveinių patirtų nuostolių negalima kompensuoti pagrindinės buveinės pelnu, skiriasi nuo šalies viduje taikomos tvarkos, ir kad dėl tokios tvarkos apribojama įsisteigimo laisvė,

8.  mano, kad pirmiausia reikia imtis priemonių dėl bendrovių grupių, vykdančių veiklą keliose valstybėse narėse, nes šios grupės labiausiai nukenčia dėl skirtingos tarpvalstybinių nuostolių apmokestinimo tvarkos, palyginti su tomis bendrovių grupėmis, kurios veikia tik vienoje valstybėje narėje;

9.  mano, kad dėl nacionalinių apmokestinimo tvarkos skirtumų labiausiai nukenčia MVĮ, palyginti su jų galimomis konkurentėmis, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu;

10. primena, kad esama nedaug bendrų antrinių bendrovių ir pagrindinių bendrovių (įmonių grupių) susitarimų dėl nuostolių užskaitos, ir kad dėl šios priežasties pačioje įmonių grupėje į nuostolius neatsižvelgiama automatiškai kaip į įmonės vidaus nuostolius,

11.  pabrėžia, kad dauguma valstybių narių įmonių grupėms taiko nuostolių užskaitą šalies viduje taip veiksmingai traktuodamos įmonių grupę kaip vieną subjektą, tačiau tik nedaugelis tai daro tarpvalstybiniais atvejais; primena, kad netaikant tarpvalstybinių užskaitų įmonių grupėms gali būti iškreiptai priimami sprendimai dėl investicijų vietos ir teisinės formos (filialo ar antrinės bendrovės);

12.  pripažįsta, kad paprasčiausiai vidaus tvarką taikyti ir tarpvalstybiniais atvejais yra sudėtinga, nes skiriasi mokesčių bazė;

13. primygtinai reikalauja, kad kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo svarba būtų pripažinta, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau išsamiai plėtoti kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemą; siūlo nuspręsti, ar kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą reiktų taikyti tik antrinėms įmonėms, o ne pagrindinei įmonei, ar atvirkščiai ir kad reikėtų atlikti išsamų vertinimą, kokį poveikį biudžetui daro sistema, pagal kurią leidžiama pagrindinės įmonės nuostolius kompensuoti antrinių įmonių pelnu;

14. mano, kad Teisingumo Teismo sprendimu Marks & Spencer byloje patvirtinama valstybių narių teisė išlaikyti savo mokesčių sistemas, ypač kai kalbama apie mokesčių atsakomybės mažinimą teisėtomis priemonėmis;

15. pažymi, kad Teisingumo Teismo sprendimu Oy AA byloje parodoma, jog skirtingose nacionalinėse mokesčių sistemose nuostoliams taikoma skirtinga tvarka, todėl neaišku, ar nuostoliai gali būti konsoliduoti grupėje tarpvalstybiniais atvejais, net jei šie nuostoliai yra galutiniai, taigi susidaro neproporcinga padėtis, kaip nurodyta Marks & Spencer byloje;

16. mano, kad keliose valstybėse narėse veikiančios įmonių grupės turėtų būti traktuojamos, jei tai įmanoma, panašiai kaip grupės vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad tais atvejais, kai užsienio antrinės bendrovės tarptautiniu mastu patiria nuostolių, reikia užtikrinti, kad pagrindinė bendrovė nebūtų apmokestinama du kartus, mokesčių kompetencija tarp valstybių narių turi būti vienodai paskirstyta, nuostoliai neturėtų būti kompensuojami du kartus ir privalo būti užkirstas kelias mokesčių mažinimui;

17. mano, kad būtų naudinga pradėti diskusijas dėl įmonių grupių apibrėžimo ir ypatybių Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tokių bendrų Europos institucijų egzistavimą, kaip Europos bendrovė ir Europos kooperatinė bendrovė, tačiau nesiekiant kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą taikyti tik šioms institucijoms;

18. dar kartą pabrėžia, kad svarbu apibrėžti „įmonių grupės“ sąvoką, siekiant išvengti, jog įmonės, ieškodamos naudos, paskirstys pelną ir nuostolius įvairiose valstybėse narėse; mano, kad siekiant apibrėžti įmonių grupę, būtų naudinga nustatyti, ar įmonė turi svarbių savybių, numatytų Tarybos direktyvoje 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo;

19. teigiamai vertina Komisijos komunikate dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais pasiūlytas tris alternatyvas; išreiškia savo pritarimą tikslinėms priemonėms, kuriomis bus suteikta galimybė veiksmingai ir nedelsiant atlikti užsienio antrinių bendrovių patirtų nuostolių atskaitymą (kasmetinį, ne tik galutinį, kaip Marks and Spencer byloje), kuris bus susigrąžintas, kai antrinė bendrovė ims gauti pelną, atitinkamai papildomai apmokestinant pagrindinę bendrovę;

20. rekomenduoja siekiant, kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti ir padėtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, apsvarstyti, ar būtų tinkama įdiegti automatinę informacijos mainų sistemą, panašią į PVM informacijos mainų sistemą VIES, ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms patikrinti, ar antrinės įmonės kitoje valstybėje narėje yra deklaravusios neigiamą mokesčio bazę;

21. vis dėlto primygtinai reikalauja, kad Komisija tirtų kitas galimybes suteikti įmonėms konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę jų veiklai ES mastu;

22. pažymi, kad labai svarbu atlikti išsamų tyrimą siekiant įvertinti, kokiu mastu pasiūlyta kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistema skatintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

23. pabrėžia, kad atskirai valstybei narei įvedus tikslinę priemonę dėl nuostolių apmokestinimo tarpvalstybiniais atvejais, nebus išspręstos konkurencijos iškraipymo ir ES įmonių, veikiančių vidaus rinkoje, atitikties sąnaudų problemos, kylančios dėl 27 skirtingų mokesčių sistemų priežiūros;

24. pabrėžia, kad valstybių narių pažanga taikant tikslines priemones dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo įmonei ar įmonių grupei turėtų būti koordinuota; primena, kad valstybės narės turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus mokesčių srityje ir prašo Komisiją imtis aktyvaus vaidmens;

25. remia Komisijos pastangas sukurti visos Europos vienodą BKĮPMB; mano, kad sukūrus BKĮPMB bus daugiau skaidrumo ir veiksmingumo– įmonės galės veikti pagal vienodas taisykles ir užsienyje, ir savo valstybėje, sudarant vienodas sąlygas ir stiprinant ES įmonių konkurencingumą, plečiant tarptautinę prekybą, didinant investicijas, taip sudarant sąlygas pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis investicijų ir augimo galimybėmis, iš esmės sumažinant administravimo ir atitikties sąnaudas ir galimybę vengti mokėti mokesčius bei sukčiauti mokesčių srityje;

26. primena, kad BKĮPMB apima bendras mokesčių bazės nustatymo taisykles ir nedaro jokio poveikio valstybių narių laisvei ir toliau nustatinėti savo mokesčių tarifus;

27. teigiamai vertina Komisijos ketinimą pradėti taikyti BKĮPMB net ir glaudesnio bendradarbiavimo pagrindu; vis dėlto pažymi, kad tai tik antras pagal tinkamumą sprendimas, nes nesant išsamios ES lygmens sistemos skaidrumo ir mažesnių administravimo sąnaudų teikiama nauda gali iš dalies sumažėti;

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  [1997] ECR I-2471.
• [2]  [2000] ECR I-11619.
• [3]  [2005] ECR I-10837.
• [4]  2007 m. liepos 18 d. Teismo sprendimas.
• [5]  OL L 254, 1994 9 30, p. 64.
• [6]  OL C 286E, 2006 11 23, p. 229.
• [7]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0367.

AIŠKINAMOJI DALIS

ĮŽANGA

Šis Komisijos komunikatas pateiktas remiantis Komunikatu dėl valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimo vidaus rinkoje (COM(2006) 823 galutinis) ir jame aiškinama mokestinių kliūčių vidaus rinkoje pašalinimo dviejų dalių strategija, kurioje apsvarstomas ilgalaikis išsamus sprendimas (BKĮPMB), kurį papildo trumpalaikės tikslinės priemonės, grindžiamos valstybių narių bendradarbiavimu mokesčių politikos srityje ir jų mokesčių politikos derinimu nederinant pačių mokesčių.

Savo komunikate Komisija, atsižvelgdama į naujausius Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, ypač Marks & Spencer byloje, mėgina išsiaiškinti, kokiais būdais spręsti konkrečią problemą, kuri atsiranda dėl to, kad netaikoma tarpvalstybinė nuostolių užskaita.

SVARSTOMAS KLAUSIMAS IR KOMISIJOS SIŪLOMI SPRENDIMO BŪDAI

Visose mokesčių sistemose Europos Sąjungoje pelnas ir nuostoliai apmokestinami nesimetriškai: kadangi pelnas apmokestinamas už metus, kuriais jis gautas, nuostoliai negali būti padengti tais metais, kuriais jie yra patirti. Vadinasi nuostoliai yra kompensuojami ateities pelnu. Savo šalyje įvairią veiklą vykdanti įmonė iš esmės automatiškai galės kompensuoti nuostolius ir bus apmokestintas jos grynas rezultatas, tuo tarpu tai nėra įmanoma įmonėms, vykdančioms veiklą keliose valstybėse narėse. Komisija primena, kad tarpvalstybinė nuostolių užskaita netaikoma įmonių grupėje, išskyrus keletą atvejų.

Toks skirtingas tarpvalstybinių nuostolių traktavimas daro poveikį vidaus rinkos funkcionavimui; tai palanku vidaus investicijoms ir tarpvalstybinėms investicijoms didžiosiose valstybėse narėse; tai palanku didelėms įmonėms, o ne MVĮ. Todėl verslas ir įmonės išlaiko aukštesnes kainas.

Kalbant apie nuostolius pačioje įmonėje, Komisija ypač ragina valstybes nares peržiūrėti savo mokesčių sistemas siekiant sudaryti galimybę grynajame įmonės rezultate automatiškai atsižvelgti į nuostolius panašiu būdu, kaip tai jau daroma vidaus atvejais.

Kalbant apie nuostolius įmonių grupėje, Komisija ragina valstybes nares nuostolių užskaitos įmonių grupėje atžvilgiu pradėti taikyti ir išlaikyti vidaus mokesčių sistemas, kuriose įmonių grupėms būtų taikoma tokia pat nuostolių užskaitos tvarka kaip ir atskirai įmonei. Komunikate aptariami trys alternatyvūs būdai: (i) galutinis nuostolių arba pelno pervedimas be susigrąžinimo; (ii) laikinas nuostolių pervedimas, leidžiantis susigrąžinti nuostolius, kai antrinė bendrovė ims gauti pelną; ir (ii) einamasis antrinės bendrovės rezultatų apmokestinimas, kai antrinės bendrovės jos buveinės šalyje sumokėti mokesčiai kredituojami pagrindinės bendrovės buveinės šalyje mokėtinų mokesčių sąskaita iš antrinės bendrovės gautų pajamų atžvilgiu.

PRANEŠĖJOS POZICIJA

Europos Sąjunga, kuri yra didžiausia konkuruojanti bendra rinka pasaulyje, turi tapti konkurencinga mokesčių srityje. Priešingai nei kitos didžiosios bendros rinkos pasaulyje (JAV, Japonija, Kinija), ES vidaus rinkai būdinga tai, kad joje yra daugybė dėl mokesčių atsirandančių kliūčių. Tokios priemonės, kokios yra siūlomos komunikate, padeda kurti konkurencingesnę aplinką mokesčių srityje ES verslui.

Todėl pranešėja teigiamai vertina Komisijos požiūrį ir pritaria dviejų dalių strategijai, kurioje nustatomos trumpalaikės įvykdomos, valstybių narių bendradarbiavimu grindžiamos priemonės. Šiomis priemonėmis siekiama panaikinti iškraipymus ir padidinti konkrečios šalies patrauklumą investicijoms taip padedant siekti Lisabonos strategijos tikslų.

Kadangi tiesioginis apmokestinimas savaime nepriklauso Bendrijos kompetencijai, valstybės narės turi naudotis savo turimomis galiomis derindamos jas su Bendrijos teise. Nors šiuo klausimu kylančios problemos sprendžiamos valstybių narių dvišaliais susitarimais, kaip matyti iš ETT sprendimų, tokių problemų kaip tarpvalstybinių nuostolių kompensavimas esantys susitarimai neapima. Be to, šiuo atžvilgiu EBPO procese ir dvišaliuose susitarimuose nepavyksta visiškai atsižvelgti į ES aspektą.

Keliose valstybėse narėse veikiančios įmonių grupės turėtų būti traktuojamos panašiai kaip ir vienoje valstybėje narėje veikiančios įmonių grupės.

Kadangi yra teigiamai vertinamos komunikate siūlomos trys alternatyvos, pranešėja ypač pritaria tikslinėms priemonėms, kuriomis bus suteikta galimybė veiksmingai ir nedelsiant atlikti užsienio antrinių bendrovių patirtų nuostolių atskaitymą (kasmetinį, ne tik galutinį, kaip Marks and Spencer byloje), kuris bus susigrąžintas, kai antrinė bendrovė ims gauti pelną, atitinkamai papildomai apmokestinant pagrindinę bendrovę. Šis būdas labiausiai padeda išvengti pinigų srautų nepatogumų, kurie ypač trukdo kurtis MVĮ ir investuoti mažesnėse valstybėse narėse.

Vis dėlto pradėjus taikyti tokias tikslines priemones, kokios siūlomos komunikate, Komisijai nebūtų sutrukdyta aktyviai ieškoti būdų kurti ES lygmens konsoliduoto pelno sistemą, kurioje antrinės bendrovės būtų traktuojamos kaip filialai.

Pranešėja ragina Komisiją užtikrinti, kad pateikiant konkrečius pasiūlymus pirmenybė būtų teikiama pasiūlymams, kuriais siekiama tinkamos vidaus rinkos interesų ir poreikio užkirsti kelią piktnaudžiavimui valstybių narių mokesčių bazėmis ir jų erozijai pusiausvyros. Tuo tikslu pranešėja ragina Komisiją tęsti darbus siekiant bendros konsoliduoto įmonių pelno mokesčių bazės.

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (20.11.2007)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais
(2007/2144(INI))

Nuomonės referentas: Giuseppe Gargani

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kuris kyla vidaus rinkai dėl valstybių narių nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais įvairovės;

2.  mano, kad Europos lygmeniu priėmus atitinkamas priemones dėl mokesčių lengvatų apmokestinant tarpvalstybinius nuostolius būtų sudarytos palankesnės sąlygos vidaus rinkai funkcionuoti;

3.  mano, kad pirmiausia reikia imtis priemonių dėl bendrovių grupių, vykdančių veiklą keliose valstybėse narėse, nes šios grupės labiausiai nukenčia dėl skirtingos tarpvalstybinių nuostolių apmokestinimo tvarkos, palyginti su tomis bendrovių grupėmis, kurios veikia vienoje valstybėje narėje;

4.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nacionalinių apmokestinimo tvarkos skirtumų labiausiai nukenčia mažos ir vidutinės įmonės, palyginti su jų galimomis konkurentėmis, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu;

5.  siūlo Komisijai iš visų jos pasiūlymo priemonių pirmiausia rinktis laikiną nuostolių perkėlimą, t. y. nuostolių bei būsimo pelno užskaitą, ir pradėti šios priemonės teikiamų galimybių išsamią analizę;

6.  vis dėlto ragina Komisiją išnagrinėti visus sprendimus, ypač įvesti bendrovių grupės pozityvios mokesčio bazės užskaitą, kuri padėtų įmonėms lengviau išspręsti tarpvalstybinio nuostolių apmokestinimo sunkumus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlo Casini, Bert Doorn, Cristian Dumitrescu, Monica Frassoni, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mogens N.J. Camre, Charlotte Cederschiöld, Vicente Miguel Garcés Ramón, Luis de Grandes Pascual, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Gabriele Stauner
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Toine Manders, Tomáš Zatloukal

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	21.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Christian Ehler, Jill Evans, Elisa Ferreira, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček,, Cornelis Visser, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Harald Ettl, Ján Hudacký, Werner Langen, Thomas Mann, Gianni Pittella,
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Holger Krahmer,