Pranešimas - A6-0487/2007Pranešimas
A6-0487/2007

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos statistikos

3.12.2007 - (COM(2006)0850 – C6‑0035/2007 – 2007/0002(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Claude Turmes

Procedūra : 2007/0002(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0487/2007
Pateikti tekstai :
A6-0487/2007
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos statistikos

(COM(2006)0850 – C6‑0035/2007-2007/0002(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0850)[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Komisija pateikė Europos Parlamentui pasiūlymą (C6‑0035/2007),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 285 straipsnio 1 dalį

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6‑0487/2007),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  paveda Pirmininkui perduoti poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstasParlamento pakeitimai

Pakeitimas 1

1a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(1a) Energetikos statistikoje pagrindinis dėmesys tradiciškai buvo skiriamas energijos pasiūlai ir iškastiniams energijos šaltiniams. Ateityje reikės skirti daugiau dėmesio žinių apie galutinį energijos vartojimą, atsinaujinančią energiją ir branduolinę energetiką kaupimui ir šių sričių stebėsenai.

Pagrindimas

Siekiant duomenų palyginamumo, būtina pagerinti surenkamus duomenis apie energijos vartojimą, atsinaujinančią energiją ir branduolinę energetiką.

Pakeitimas 2

3a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(3a) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo1, 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų2 ir 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/32/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą3 reikalaujama, kad valstybės narės teiktų kiekybinius energijos vartojimo duomenis. Siekiant stebėti šiose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą, reikalingi išsamūs ir naujausi duomenys apie energetiką bei glaudesnė energetikos duomenų ir susijusių statistinių apklausų, pvz., gyventojų ir būstų surašymų, taip pat duomenų apie transportą, sąsaja.

___________________

1 OL L 1, 2003 11 4, p. 65.

2 OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

3 OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

Pakeitimas 3

4 konstatuojamoji dalis

(4) Komisijos žaliosiose knygose – 2005 m. birželio 22 d. dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos, COM(2005) 265, ir 2006 m. kovo 8 d. dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos, COM(2006) 105 – nurodomos ES energetikos politikos kryptys, kurioms įgyvendinti reikia ES energetikos statistinių duomenų (be kita ko, siekiant įkurti Europos energijos tiekimo observatoriją).

(4) Komisijos žaliosiose knygose – 2005 m. birželio 22 d. dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos, COM(2005) 265, ir 2006 m. kovo 8 d. dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos, COM(2006) 105 – nurodomos ES energetikos politikos kryptys, kurioms įgyvendinti reikia ES energetikos statistinių duomenų (be kita ko, siekiant įkurti Europos energijos rinkos observatoriją).

Pagrindimas

Pavadinimas „Europos energijos rinkos observatorija“ atitinka Tarybos ir Komisijos paprastai naudojamus pavadinimus.

Pakeitimas 4

4a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(4a) Viešai prieinamam energetikos prognozių modeliui, kurį savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategijos1 ragina sukurti Europos Parlamentas, būtini išsamūs ir naujausi duomenys apie energetiką.

______________

1 Priimti tekstai, P6_TA(2006)0603.

Pakeitimas 5

4b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

(4b) Ateityje reikėtų skirti daugiau dėmesio svarbiausių degalų tiekimo saugumui, taip pat, siekiant numatyti ir koordinuoti ES veiksmus galimų tiekimo krizių metu, reikalingi tikslesni ir greičiau pateikiami duomenys ES lygmeniu.

Pakeitimas 6

5 konstatuojamoji dalis

Dėl energetikos rinkos liberalizavimo vis sunkiau laiku gauti patikimus energetikos duomenis, nes nėra tokių duomenų teikimą reglamentuojančios teisinės bazės.

Dėl energetikos rinkos liberalizavimo ir jos vis sudėtingesnės sandaros vis sunkiau laiku gauti patikimus energetikos duomenis, ypač dėl to, kad nėra tokių duomenų teikimą reglamentuojančios teisinės bazės.

Pagrindimas

Pakeitimas paremtas Tarybos ir Komisijos darbo dokumentu, kuriuo pakeičiamas Komisijos Parlamentui pateiktas tekstas; į tai būtina atsižvelgti priimant sprendimą jam pritarti pirmojo svarstymo metu.

Pakeitimas 7

6 konstatuojamoji dalis

(6) Labai svarbu, kad su energetika susijusią statistikos sistemą būtų galima lanksčiai pritaikyti prie bet kokių aplinkybių, kurių tikimasi susiklostant ateityje.

(6) Siekiant, kad naudojant energetikos statistikos sistemą būtų palengvinamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politinių sprendimų priėmimas ir būtų skatinamos viešos diskusijos dalyvaujant piliečiams, turi būti užtikrintas šios sistemos skaidrumas, lankstumas, plėtros galimybės ir duomenų palyginamumas. Taigi netrukus turi būti įtraukta branduolinės energetikos statistika ir turi būti pateikti išsamesni duomenys apie atsinaujinančią energiją (pvz., saulės energiją ir medieną). Taip pat svarstant energijos vartojimo efektyvumą būtų labai naudinga išsami statistika apie būstą ir transportą.

Pagrindimas

Tai naujų 7a ir 7b straipsnių pagrindimas.

Pakeitimas 8

12a straipsnio dalis (nauja)

 

(12a) Išimtys arba leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos tik pateikus poveikio vertinimą, kuriame aiškiai ir pakankamai išsamiai aptariama esama padėtis ir naštos mastas. Jų galiojimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis. Į išimčių arba leidžiančių nukrypti nuostatų egzistavimą ir esmę turi būti atsižvelgta įvertinant, kaip valstybės narės laikosi savo Bendrijos lygmens įsipareigojimų, ir apie jas turi būti pranešta pateikiant atitinkamus statistinius duomenis.

Pagrindimas

Vienas iš pagrindinių suderintų statistinių duomenų rinkimo tikslų – pasiekti, kad būtų galima atlikti reikšmingus palyginimus ir vertinimus, o kitas tikslas – gauti informacijos apie tai, kiek veiksmingos ir efektyvios priemonės, kurios naudojamos nustatant valstybių narių ir Europos Sąjungos energetikos politiką. Atsižvelgiant į šių tikslų svarbą, pagrįsta apriboti leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo trukmę ir atsižvelgti į jų galiojimą atliekant vertinimus ir pateikiant atitinkamus duomenis.

Pakeitimas 9

3 straipsnio 1 dalies a punktas

(a) specialūs statistiniai tyrimai, skirti pirminės ir transformuotos energijos gamintojams, energetikos produktų platintojams, transportuotojams, importuotojams ir eksportuotojams;

(a) specialūs statistiniai tyrimai, skirti pirminės ir transformuotos energijos gamintojams ir prekiautojams, energetikos produktų platintojams, transportuotojams, importuotojams ir eksportuotojams;

Pakeitimas 10

3 straipsnio 1 dalies c punktas

(c) kitos statistinio vertinimo procedūros arba kiti šaltiniai, įskaitant administracinius šaltinius.

(c) kitos statistinio vertinimo procedūros arba kiti šaltiniai, įskaitant administracinius šaltinius, pvz., pateikiamus nacionalinių ir Europos lygmens įstaigų, be kita ko, elektros ir dujų rinkas, taip pat energijos pasiūlą ir ir paklausą prižiūrinčių institucijų bei Euratomo tiekimo agentūros ir Europos aplinkos agentūros.

Pakeitimas 11

4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Rinktini nacionaliniai statistiniai duomenys pateikiami prieduose. Jie perduodami tokiu periodiškumu:

1. Pateiktini nacionaliniai statistiniai duomenys nurodomi prieduose. Jie perduodami tokiu periodiškumu:

Pagrindimas

Pakeitimas paremtas Tarybos ir Komisijos darbo dokumentu, kuriuo pakeičiamas Komisijos Parlamentui pateiktas tekstas; į tai būtina atsižvelgti priimant sprendimą jam pritarti pirmojo svarstymo metu.

Pakeitimas 12

4 straipsnio 3 dalis

3. Nacionaliniai statistiniai duomenys ir jų paaiškinimai arba apibrėžimai gali būti keičiami 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Pateiktini duomenys ir jų paaiškinimai arba apibrėžimai gali būti keičiami 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Pagrindimas

Pakeitimas paremtas Tarybos ir Komisijos darbo dokumentu, kuriuo pakeičiamas Komisijos Parlamentui pateiktas tekstas; į tai būtina atsižvelgti priimant sprendimą jam pritarti pirmojo svarstymo metu.

Pakeitimas 13

5 straipsnio antraštė

Perdavimas

Perdavimas ir platinimas

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu tekstas suderinamas su reglamento projekto ir Eurostato veiklos esminėmis nuostatomis.

Pakeitimas 14

5 straipsnio 2 dalis

2. Prieduose išdėstoma jų perdavimo tvarka, įskaitant taikomus terminus, nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas ir išimtis.

2. Prieduose išdėstoma jų perdavimo tvarka, įskaitant taikomus terminus, nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas ir išimtis, atsižvelgiant į tai, kiek laiko galima sutaupyti naudojant informacijos ir ryšių technologijas.

Pakeitimas 15

5 straipsnio 4 dalis

4. Gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija, laikydamasi 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali leisti taikyti papildomas išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas dėl tų nacionalinių statistinių duomenų, kuriuos renkant respondentams tektų pernelyg didelė našta.

4. Gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija, laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, gali leisti taikyti papildomas išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas dėl tų nacionalinių statistinių duomenų, kuriuos renkant respondentams tektų pernelyg didelė našta.

Pagrindimas

Šie Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai gali būti laikomi „kvaziteisėkūra“, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pakeitimas 16

5 straipsnio 4a dalis (nauja)

 

4a. Komisija (Eurostatas) skelbia metinę energetikos statistiką ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, sausio 31 d..

 

Pakeitimas 17

6 straipsnio 3 dalis

3. Pagal 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką gali būti kuriami metodiniai reikalavimai, kurie vėliau gali būti tikslinami, perduodamų duomenų kokybei užtikrinti.

3. Pagal 9 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti kuriami metodiniai reikalavimai, kurie vėliau gali būti tikslinami, perduodamų duomenų kokybei užtikrinti.

Pagrindimas

Šie Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai gali būti laikomi „kvaziteisėkūra“, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pakeitimas 18

7a straipsnis (naujas)

 

7a straipsnis

 

Metinė branduolinės energetikos statistika

 

Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir ES branduolinės energetikos sektoriumi nustato metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis, kurie renkami ir platinami nuo 2009 m. – pirmųjų atskaitinių metų, be to, prireikus atsižvelgiama į konfidencialumą ir vengiama duomenų rinkimo dubliavimo.

Sprendimas, kokius metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis rinkti, gali būti keičiamas 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Pakeitimas 19

7b straipsnis (naujas)

 

7b straipsnis

 

Atsinaujinančios energijos ir galutinio energijos vartojimo statistika

 

Siekdama pagerinti energetikos statistinių duomenų kokybę ir užtikrindama, kad ši statistika būtų palyginama, aiški, išsami ir lanksti, Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis:

 

(a) peržiūri atsinaujinančios energijos statistinių duomenų rinkimo metodiką, siekiant, kad kasmet mažiausiomis sąnaudomis būtų parengiami papildomi, tinkami ir išsamūs statistiniai duomenys apie kiekvieną atsinaujinančios energijos šaltinį. Komisija (Eurostatas) parengtus statistinius duomenis pristato ir skelbia nuo 2010 m.;

 

(b) peržiūri ir nustato nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu naudojamą statistikos duomenų apie galutinį energijos vartojimą (aptariant šaltinius, kintamuosius, kokybę) parengimo metodiką, remdamasi esamos padėties įvertinimu, atliktais tyrimais ir būsimais bandomaisiais galimybių tyrimais, siekiant nustatyti rodiklius, kuriais būtų aprašomas galutinės energijos pasiskirstymas pagal sektorius ir pagrindinius vartojimo būdus, taip pat siekiant nuo 2011 m. pamažu įtraukti šiuos naujus rodiklius į statistiką.

 

Sprendimas, kokius atsinaujinančios energijos ir galutinio energijos vartojimo metinius statistikos duomenis rinkti, gali būti keičiamas 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Pakeitimas 20

9 straipsnio 3 dalis

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose išdėstyta reguliavimo tvarka, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Išbraukta.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas – trys mėnesiai.

 

Pagrindimas

Ši dalis dabar nereikalinga. Žr. 5 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies pakeitimus.

Pakeitimas 21

B priedo 3.3.1 punkto „Grynoji maksimali elektros energijos galia ir didžiausia apkrova“ ketvirta pastraipa prieš lentelę

Toliau išvardyti kiekiai turi būti pateikiami tiek pagrindinės veiklos gamintojams, tiek gamintojams savoms reikmėms.

Toliau išvardyti kiekiai turi būti pateikiami tik tinklams.

Pagrindimas

Pakeitimas paremtas Tarybos ir Komisijos darbo dokumentu, kuriuo pakeičiamas Komisijos Parlamentui pateiktas tekstas; į tai būtina atsižvelgti priimant sprendimą jam pritarti pirmojo svarstymo metu.

Pakeitimas 22

B priedo 3.5 punktas “Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys“

LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS IR IŠIMTYS

LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS IR IŠIMTYS

Prancūzijai 4 metus po šio reglamento įsigaliojimo datos taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl susijusių su šiluma suvestinių rodiklių pateikimo.

Prancūzijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl susijusių su šiluma suvestinių rodiklių pateikimo nustoja galioti, kai tik Prancūzija galės pateikti šiuos duomenis, tačiau jokiu ne vėliau kaip per 4 metus po šio reglamento įsigaliojimo datos.

Pagrindimas

Pakeitimas 23

B priedo 4.2.1 punkto „Tiekimo ir transformacijos sektorius“ lentelės 5 punkto „Importas ir eksportas“ trečia pastraipa

Pastaba: Etanolio importas arba eksportas (pateikti stulpelyje „Priedai ir (arba) oksigenatai“) turėtų atitikti degalams skirtą kiekį.

Pastaba: prekyba biodegalais, kurie nepriskirti transporto degalams, pvz., grynaisiais biodegalais, turi būti nurodyta klausimyne, skirtame atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

Pagrindimas

Pakeitimas paremtas Tarybos ir Komisijos darbo dokumentu, kuriuo pakeičiamas Komisijos Parlamentui pateiktas tekstas; į tai būtina atsižvelgti priimant sprendimą jam pritarti pirmojo svarstymo metu.

Pakeitimas 24

B priedo 5.2.4. punkto „Galutinio energijos vartojimas“ lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

1

Galutinis energijos vartojimas

2

Pramonės sektorius

2.1

Iš jo: Geležis ir plienas

2.2

Iš jo: Chemija ir naftos chemija

2.3

Iš jo: Spalvotieji metalai

2.4

Iš jo: Nemetalų mineralai

2.5

Iš jo: Transporto įranga

2.6

Iš jo: Mašinos

2.7

Iš jo: Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8

Iš jo: Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9

Iš jo: Plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10

Iš jo: Mediena bei medienos gaminiai

2.11

Iš jo: Statyba

2.12

Iš jo: Tekstilė ir oda

2.13

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3

Transporto sektorius

3.1

Iš jo: Geležinkeliai

3.2

Iš jo: Keliai

3.3

Iš jo: Vidaus laivyba

3.4

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

4

Kiti sektoriai

4.1

Iš jų: Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2

Iš jų: Gyvenamasis

4.3

Iš jų: Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4

Iš jų: Žvejyba

4.5

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kita

Parlamento pakeitimai

1

Galutinis energijos vartojimas

2

Pramonės sektorius

2.1

Iš jo: Geležis ir plienas

2.2

Iš jo: Chemija ir naftos chemija

2.3

Iš jo: Spalvotieji metalai

2.4

Iš jo: Nemetalų mineralai

2.5

Iš jo: Transporto įranga

2.6

Iš jo: Mašinos

2.7

Iš jo: Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8

Iš jo: Maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9

Iš jo: Plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10

Iš jo: Mediena bei medienos gaminiai

2.11

Iš jo: Statyba

2.12

Iš jo: Tekstilė ir oda

2.13

Iš jo: Kitur nenurodyta – Pramonė

3

Transporto sektorius

3.1

Iš jo: Geležinkeliai

3.1.1

Iš jų: Keleiviai

3.1.2

Iš jų: Krovininis transportas

3.2

Iš jo: Keliai

3.2.1

Iš jų: Lengvieji automobiliai ir lengvieji visureigiai automobiliai

3.2.2

Iš jų: Krovininis transportas

3.2.3

Iš jų: Viešasis transportas

3.3

Iš jo: Vidaus laivyba

3.4

Iš jo: Kitur nenurodyta – Transportas

3a

Komercinės ir viešosios paslaugos

3a.1

Iš jų: Šildymas ir aušinimas

3a.2

Iš jų: Kiti panaudojimai

3b

Gyvenamasis

3b.1

Iš jo: Šildymas ir aušinimas

3b.2

Iš jo: Šiltas vanduo iš saulės šilumos kolektorių

3b.3

Iš jo: Kita paskirtis

4

Kiti sektoriai.

4.1

Iš jų: Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.2

Iš jų: Žvejyba

4.3

Iš jų: Kitur nenurodyta – Kita

Pakeitimas 25

B priedo 6 punkto „Taikomos nuostatos“ 3 papunktis

3. Galutinis duomenų pateikimo terminas

Kitų metų lapkričio mėn. 30 d. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

3. Galutinis duomenų pateikimo terminas

Kitų metų spalio mėn. 31 d. po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Pagrindimas

Nustatant šį terminą atsižvelgiama tiek į valstybių narių reikalavimus, tiek į laiką, kurį Eurostatas turi skirti duomenų apdorojimui, siekiant paskelbti duomenis iki Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijos.

  • [1]  Dar neskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjungos statistikos pritaikymas 21-ojo amžiaus uždaviniams spręsti

Komisija savo 2007 m. sausio mėn. energetikos pakete, be kita ko, pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos statistikos (2007/0002 COD).

Šis pasiūlymas vertintinas teigiamai, nes jame reikalaujama, kad valstybės narės dalyvautų renkant būtinus duomenis, o tai būtina siekiant, kad ES institucijos įgyvendintų paskelbtus jų tikslus, o būtent – sukurti nuoseklią Europos energetikos politiką ir tarptautiniu mastu reikšti vieningą nuomonę.

Tačiau Komisijos pasiūlyme yra nemažai toliau aptariamų trūkumų. Kadangi ši tema techniniu požiūriu sudėtinga, mano pakeitimai paremti žymaus šios srities specialisto, įmonės „Enerdata“ (Prancūzija) direktoriaus Bertrand‘o Château patarimais, taip pat kitų specialistų nuomonėmis, pateiktomis šia tema surengto seminaro metu.

Siūlomų formuluočių trūkumai

1. Šiuo metu didžiausių tarptautinių organizacijų,, pvz., Eurostato, parengiama statistika struktūriškai apibrėžiama statistiniais instrumentais, kurie nustatyti visiškai vyraujant iškastiniam kurui ir sukurti, siekiant įvertinti energetikos sektoriaus veikimą vien pasiūlos požiūriu.

Dėl pastarųjų 30 metų pokyčių pamažu išaugo atotrūkis tarp pradinių šių instrumentų tikslų ir jų galimybių atspindėti tikrąją energetikos būklę. Be kita ko, įvyko šie esminiai pokyčiai:

· padidėjo energetinio efektyvumo svarba;

· padidėjo atsinaujinančios energijos svarba;

· padidėjo su šiltnamio efektu susijusių klausimų svarba;

· didėjo branduolinės energijos gamyba;

· atsirado naujos energijos gamybos sritys, pvz., biodegalai.

Didėja pavojus, kad laikui bėgant dėl iškraipyto tikrosios energetikos būklės suvokimo ir vertinimo bus priimti faktais neparemti sprendimai.

2. Komisijos pasiūlyme, kuris yra 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. pradžioje atlikto darbo rezultatas, beveik neatsižvelgiama į kai kuriuos svarbius dokumentus energetikos tema, kuriuos Komisija pati paskelbė 2006 m. kovo mėn. (Žalioji knyga apie energetiką) ir 2007 m. sausio mėn. (energetikos paketas).

Pvz., energetikos pakete pateikiamas sumanymas sukurti energetikos stebėjimo centrą, kurio teisinis pagrindas bus išdėstytas Komisijos pasiūlyme, kurį numatyta pateikti 2007 m. rugsėjo mėn. Siekiant geresnio Bendrijos išteklių paskirstymo bus svarbu tinkamai nustatyti sąsajas tarp šio naujo stebėjimo centro ir Eurostato statistikos.

Būtini pakeitimai

Siekiant, kad Europos statistika galėtų atlikti duomenų bazės, kuri būtina įgyvendinamos politikos poveikiui analizuoti ir vertinti, vaidmenį, ji turi patenkinti tam tikras sąlygas.

1. Patikimi duomenys ir skelbimo terminai – užtikrinant, kad politikai deramu laiku gautų deramos formos informaciją

1.1. Patikimumas

Pasitikėjimas Eurostato duomenimis gerokai nukentėjo dėl problemų, susijusių su Graikijos duomenimis euro įvedimo metu. Dėl energetikos ir aplinkos problemų svarbos, susijusios ne tik su politiniais prioritetais, bet ir su finansiniais klausimais (pvz., su CO2 taršos leidimų verte), būtina, kad naujajame reglamente būtų numatyta apsauga nuo manipuliavimo duomenimis. Dėl šios priežasties būtina jei ne sugriežtinti, tai bent patikslinti 6 straipsnio nuostatas[1].

1.2. Skelbimo terminai

Viena iš pagrindinių dabartinės sistemos problemų – gerokai vėluojantis Eurostato energetikos duomenų skelbimas. Nors didžiausios valstybės narės ir profesionalios bendrovės paskelbia savo duomenis per 6–8 mėnesius, Eurostato statistika dažniausiai parengiama per 18 mėnesių. Dėl šio vilkinimo ne tik atsiranda kliūčių Europos politikos analizei, bet ir nukenčia pasitikėjimas ES tarptautiniu mastu.

Šios sugaišties pagrindinė priežastis – kelių valstybių narių pavėluoti arba neaiškūs atsakymai.

Todėl manome, kad būtų naudinga nustatyti trumpesnius terminus atsakymams į klausimynuose pateiktus klausimus ir Eurostato statistinių duomenų skelbimo terminus.

2. Turinys ir išsamumas turi būti nustatyti, vadovaujantis dviem energetikos statistikos tikslais:

· energijos srautų įvertinimu, kuris būtinas energetikos sektoriaus valdymui;

· energetikos sistemos veikimo rezultatų įvertinimu, remiantis energetikos politikos tikslais.

Dėl kai kurių duomenų neaiškumo energetikos statistikos interpretavimas, taigi ir su juo susijusios išvados, netenka tikslumo. Nustatėme dvi sritis, kuriose reikia daug nuveikti.

2.1. Energetinio efektyvumo statistikos tobulinimas

Energetikos sistemos efektyvumas tapo bet kokios politikos, susijusios su energetika ir kova su klimato kaita Europoje, prioritetu. Deja dabartinė statistika neatspindi šio prioritetų pokyčio.

Išsamios statistikos apie galutinį vartojimą pagrindiniuose nepramoniniuose sektoriuose trūkumai (arba net stoka) iš esmės mums kliudo įvertinti atitinkamus techninio efektyvumo rodiklius; Informacijos, pateikiamos apie pramonės sektorių ir likusius sektorius (transporto, gyvenamąjį, tretinį), kurie sudaro 70–80 proc. likusio vartojimo ir kurių duomenys tik apibendrinti, tikslumo skirtumai akivaizdūs.

Transporto srityje net neįmanoma atskirti keleivinio ir krovininio kelių transporto; kaip gi galime įvertinti taikomos politikos poveikį?

Mūsų pasiūlymuose, kuriais siekiama gerinti galutinio vartojimo suvokimą mažiausiomis galimomis institucinėmis ir finansinėmis sąnaudomis, galima išskirti du pagrindinius sumanymus:

· metinius klausimynus papildyti klausimu apie pagrindinius galutinės energijos vartojimo būdus pagal energijos tipą. Pvz., pateikiant gyvenamojo ir tretinio sektoriaus duomenis, turėtų būti privaloma nurodyti visų galutinės energijos produktų, išskyrus elektros energiją, suvartojimą šildymui ir kitoms reikmėms;

· kartą per trejus arba ketverius metus atlikti apklausas, siekiant patikrinti, o vėliau atnaujinti rodiklius, kuriais aprašomas galutinės energijos pasiskirstymas pagal sektorius ir pagrindinius vartojimo būdus.

2.2. Nepakankama ir netinkama pirminės energijos apskaita

Šiuo metu mūsų energijos srautų vertinimas priklauso nuo dviejų kriterijų: nuo turimos informacijos apie apskaitomos energijos kaloringumą ir nuo turimų fizinių srautų matavimo instrumentų.

Dėl branduolinės energijos ir atsinaujinančios energijos plėtros kyla kai kurių iki šiol deramai neišspręstų (arba visiškai neišspręstų) problemų.

Branduolinė energija

Branduolinė energija šiuo metu apskaitoma tik tuo atveju, kai jėgainėse gaminama elektros energija. Be to, ši apskaita pagrįsta ne Džaulio dėsniu paremtu elektros energijos šilumos ekvivalentu (matuojant galutinį elektros energijos energijos vartojimą), bet šiluma, kuri pagaminama šiuo metu labiausiai paplitusią technologiją naudojančioje jėgainėje, t. y. kai vidutinis naudingumo koeficientas – apie 33 proc. Šioje metodikoje nekreipiama dėmesio į naudojant branduolinį kurą realiai sukuriamus šilumos srautus, o tai nebūdinga anglies arba naftos atveju.

Kita su branduoline energija susijusi dabartinė problema – ribotos konkrečios žinios apie kuro ciklo metu veikiančius energijos srautus.

Siekdami užpildyti šią didelę spragą ES energetikos statistikoje, siūlome B priedą (metiniai klausimynai) papildyti klausimynu apie branduolinę energiją.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Atsinaujinančios energijos srautai įvertinami keliais būdais:

· biomasės ir jos produktų atveju – remiantis kaloringumu, kaip ir iškastinio kuro atveju;

· hidroenergijos, vėjo arba saulės energijos sukurtos elektros energijos atveju – remiantis kWh, apskaičiuotomis pagal Džaulio dėsniu paremtą šilumos ekvivalentą;

· tiesiogiai naudojamos saulės šiluminės energijos atveju – remiantis kolektorių plotu (m2) ir J/m2 santykiu;

· geoterminės energijos atveju – remiantis geoterminio vandens arba garo kaloringumu.

Taikant šią atsinaujinančios energijos srautų apskaičiavimo metodiką kyla problemų dėl žinių apie realius energijos srautus (ypač saulės energijos) ir transformuojant energiją panaudotus energijos (ypač biodegalų) srautus.

Siekdami pašalinti šiuos trūkumus, siūlome, kad būtų surenkama daugiau duomenų, kurių reikalaujama iš biodegalų ir saulės energijos sektorių. Siekdami išvengti paklaidų, atsirandančių įprastiniais būdais paverčiant galutinę energiją pirmine, siūlome būsimus ES tikslus ir statistiką atsinaujinančios energijos srityje paremti galutinės energijos procentais (žr. taip pat 3 dalį „Rodikliai“).

3. Rodikliai

Kadangi ES dabar ketina nusistatyti konkrečius energetikos politikos tikslus, jai būtini kiekybinio rezultatų vertinimo instrumentai: tam turėtų tarnauti rodikliai, kuriais remiantis turi būti nustatytas statistikos sistemos turinys ir struktūra.

3.1. Pirmine energija reiškiamų statistinių duomenų paklaidos

Valstybių narių ir Europos Sąjungos energetikos sistemoms apibūdinti daugiausiai naudojami skaičiai arba diagramos, parodančios įvairių energijos šaltinių dalį pirminėje energijoje.

Šie skaičiai ir diagramos remiasi galutinės energijos perskaičiavimo į pirminę energiją koeficientais, dėl kurių kyla problemų. Šiuo metu visuotinai priimta, kad pirminė elektros energija, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių, apskaičiuojama remiantis jos šilumos ekvivalentu pagal Džaulio dėsnį (1 TWh = 0.086 Mt naftos ekvivalento), o iš branduolinės energijos (kuri taip pat laikoma pirmine energija) gaunama elektros energija apskaičiuojama pagal reaktoriaus išskiriamą šilumą (priimta, kad 1 TWh = 0,26 Mt naftos ekvivalento). Taigi, priklausomai nuo energijos šaltinio, tas pats pagamintos galutinės elektros energijos kiekis teravatvalandėmis turi skirtinga svorį bendroje pirminės energijos gamyboje (kuri reiškiama milijonais tonų naftos ekvivalento): 1 TWh branduolinės energijos vertinamas 3 kartus daugiau nei 1 TWh atsinaujinančios energijos.

Tai turi įtakos įvairių tipų energijos svarbai statistikoje: dirbtinai padidinamas svarba tų energijos šaltinių, kurių naudingumo koeficientas elektros energijos gamyboje žemiausias (branduolinės energijos ir anglies), ir nepakankamai įvertinama energijos dalis, tenkanti energijos šaltiniams, kurių naudingumo koeficientas elektros energijos gamyboje aukštas (atsinaujinančiai energijai ir dujoms).

Bernard Laponche remdamasis Komisijos žaliąja knyga[2] atliko išsamią statistikos dokumentų analizę ir parodė šių iškraipymų mastą.

Siekdami pataisyti šį itin iškreiptą statistikos interpretavimą siūlome, kad:

· kiekybiškai įvertinami Europos energetikos politikos tikslai (taupesnis energijos vartojimas, atsinaujinančios energijos dalies didinimas ir t. t.) būtų paremti galutine energija;

· būtų įsteigta su Eurostatu susijusi nepriklausoma ekspertų grupė, kuri įvertintų, ar tinkami dabar naudojami energijos perskaičiavimo koeficientai.

3.2. Su energetinio efektyvumo rodikliais susiję prieštaringumai

Energijos srautų matavimo metodai turi tiesioginės įtakos pirminės gamybos ir pirminio vartojimo įvertinimui, taigi taip pat savarankiškumo ir apsirūpinimo rodiklių apskaičiavimo metodams. Galima paminėti šiuos du paklaidų šaltinius:

· kai kurių energijos srautų apskaitos nebuvimas arba tik dalinė apskaita. Tai branduolinei energetikai būdinga problema: kadangi neįtrauktas branduolinis kuras, jo nėra taip pat importo ir eksporto statistikoje, todėl atsiranda faktinių iškraipymų įvertinant rodiklius, kuriais matuojamas savarankiškumas arba apsirūpinimas;

· elektros energijos gamybai skirtos pirminės energijos apskaitos netikslumai. Kaip minėta, tai turi įtakos mūsu energijos srautų sampratai.

3.3. Kai kurių energetinio efektyvumo rodiklių klaidingas vertinimas

Šia sąvoka iš tikrųjų pažymimi du skirtingi, bet glaudžiai susiję reiškiniai:

· mūsų energijos gamybos ir vartojimo techninis efektyvumas,

· energetikos sistemos ekonominis efektyvumas.

Nustatant techninį efektyvumą įvertinama galimybė patenkinti paklausą (susijusią su šilumos tiekimu, transportu, gamybos procesais ir t. t.) naudojant mažesnį energetikos produktų kiekį. Ji įvertinama pagal sektorius ir naudojimo paskirtį.

Nustatant ekonominį efektyvumą įvertinama, ar ekonomikoje įmanoma sukurti vieną BVP (bendro vidaus produkto) eurą sunaudojant mažiau energijos (arba vienu euru daugiau naudojant tą patį energijos kiekį): tai dažniausiai įvertinama atsižvelgiant į BVP imlumą energijai (pirminei arba galutinei), taip pat į BVP imlumą energijai, BVP struktūrą laikant nekintančia, kai remiamasi galutinio ir pirminio vartojimo visuma.

Taigi būtina išvengti dviejų pavojų:

· maišaties tarp energetinio efektyvumo (energetikos politikos tikslų klausimuose) ir ekonomikos struktūrinių tendencijų[3];

· tam tikrų paklaidų susijusių su pirminės elektros energijos apskaita įvertinant rodiklius: šio pobūdžio problemų nekyla dėl galutinės energijos rodiklių, nors juos naudojant neįmanoma įvertinti transformavimo sektoriaus.

Siekdami objektyvesnio energetikos statistikos interpretavimo, siūlome, kad visuose Eurostato leidiniuose būtų pateikiami šie rodikliai:

Savarankiškumas ir tiekimo saugumas

Pirminės energijos struktūros įvairovės indeksas (Shannono ir Wienerio indeksas)

Pirminės gamybos ir (arba) pirminio vartojimo savarankiškumo lygis

Bendras apsirūpinimo lygis

Elektros energetikos sistemos apsirūpinimo lygis

Energetinis efektyvumas

BVP imlumas pirminei ir (arba) galutinei energijai

BVP imlumas pirminei ir (arba) galutinei energijai, BVP struktūrą laikant nekintančia

ODYSSEE energetinio efektyvumo indeksas (ODEX)

Vienam gyventojui tenkanti energija: pirminė, galutinė, elektros energija

Aplinka, klimatas

Išmetamųjų CO2 dujų kiekis, susijęs su energetika

BVP imlumas energijai, pagamintai išmetant CO2, vienam gyventojui tenkanti energija, pagaminta išmetant CO2

 

Namų ūkių suvartojamos elektros energijos dalis, gaunama iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių

Iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalis galutiniame vartojime

  • [1]  Kadangi ši bendro pobūdžio problema turi įtakos ir kitoms statistikos sritims, pranešėjas pasirengęs įtraukti pasiūlymus, kurie bus pateikti dabar vykstančių tarpinstitucinių diskusijų metu.
  • [2]  Bernard Laponche. Energijos vartojimas Europos Sąjungoje, 2006 m. kovo mėn. Šį dokumentą galima gauti nusiuntus laišką į e. pašto dėžutę cturmes@europarl.eu.int.
  • [3]  Naudojant sudėtingesnius rodiklius, pvz., ODEX arba imlumą, kai struktūra laikoma nekintančia, siekiama išvengti pirmojo pavojaus, žr. www.odyssee-indicators.org.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Energy statistics

Nuorodos

COM(2006)0850 - C6-0035/2007 - 2007/0002(COD)

Pateikimo Parlamentui data

10.1.2007

Atsakingas komitetas

Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

1.2.2007

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

1.2.2007

ENVI

1.2.2007

IMCO

1.2.2007

 

Nuomonės nepareikštos

Nutarimo data

ECON

13.2.2007

ENVI

27.2.2007

IMCO

1.3.2007

 

Pranešėjas(-ai)

Paskyrimo data

Claude Turmes

27.2.2007

 

 

Svarstymas komitete

20.3.2007

1.10.2007

 

 

Priėmimo data

22.11.2007

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Březina, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, András Gyürk, David Hammerstein, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Radu Ţîrle, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pilar Ayuso, Joan Calabuig Rull, Avril Doyle, Neena Gill, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Holger Krahmer, Umberto Pirilli, Carl Schlyter