Pranešimas - A6-0502/2007Pranešimas
A6-0502/2007

PRANEŠIMAS dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu

11.12.2007 - (2007/2114(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Doris Pack
Nuomonės referentas (*):
Jan Andersson, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

Procedūra : 2007/2114(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0502/2007

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu

(2007/2114(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“ (COM(2006)0614),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų[2] ,

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografijos problemų ir kartų solidarumo[3] ,

–    atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–    atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo mėn. 25 d. poziciją per pirmąjį svarstymą pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistikos rengimo ir plėtotės[4],

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio mėn. 24 d. poziciją per pirmąjį svarstymą pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo[5],

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo mėn. 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo[6],

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m.[7] ir 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.)[8],

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0502/2007),

A. kadangi suaugusiųjų mokymasis tampa politiniu prioritetu, kuriam būtinos atitinkamos konkrečios programos, matomumas, prieinamumas, ištekliai ir vertinimo metodai,

B.  kadangi švietimas ir mokymasis yra lemiami veiksniai siekiant Lisabonos strategijos tikslų didinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę įtrauktį,

C. kadangi dar 4 milijonai suaugusiųjų turėtų įsitraukti į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi tam, kad būtų pasiektas toks dalyvavimo apimties rodiklis, kokį nustatė valstybės narės „Švietimo ir mokymo 2010 m.“ programoje,

D. kadangi veiksminga suaugusiųjų mokymo sistema, kurios prioritetai aiškūs ir įgyvendinimas kontroliuojamas, integruota į visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, gali paremti atskirtų grupių, pvz., imigrantų ir romų, kurių dauguma taip pat dažnai anksti nustoja mokytis, kalbinę, socialinę ir kultūrinę integraciją,

E.  kadangi investicijos į suaugusiųjų mokymąsi didina socialinę ir kultūrinę grąžą asmens gerovės didinimo ir pasitenkinimo ir aktyvaus pilietiškumo požiūriu,

F.  kadangi pagrindinis suaugusiųjų mokymosi indėlis, įgyjant pagrindinius gebėjimus yra itin svarbus gebėjimui įsidarbinti ir darbo rinkos mobilumo ir socialinės įtraukties požiūriu,

G. kadangi tam, kad būtų galima stebėti, lyginti ir vertinti suaugusiųjų mokymosi įvairovę, siekiant kurti politikos priemones, reikalingi patikimi duomenys,

H. kadangi informacija apie suaugusiųjų mokymosi sistemas ir galimybės jomis naudotis kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi,

I.   kadangi formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimas ir įvertinimas yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijos kertinis akmuo,

J.   kadangi suaugusiųjų mokymąsi būtina skubiai susieti su Europos kvalifikacijų sistema ir didinti jos potencialą bendrųjų gebėjimų ir socialinių bei asmeninių gebėjimų požiūriu,

1.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl Suaugusiųjų mokymosi veiksmų plano;

2.   pripažįsta, kad būtina imtis priemonių įvairiais lygiais, kurias vykdant kartu su valstybėmis narėmis turi dalyvauti ir Europos Sąjunga, siekiant skatinti, stiprinti ir užtikrinti mokymo, ypač suaugusiųjų mokymosi, kultūrą;

3.   ragina valstybes nares sukurti visą gyvenimą trunkančio mokymo kultūrą, daugiausia dėmesio skiriant suaugusiųjų mokymuisi ir švietimui, įgyvendinant politikos priemones ir veiksmus, skatinančius mokytis, didinant jų patrauklumą ir prieinamumą, ir nuolat siekiant tolesnio išsilavinimo;

4.   pabrėžia lyčių lygybės programų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, srityje svarbą, nes dėl šios lygybės vyrai ir moterys gali tokiu pat mastu naudotis galimybėmis, kurias teikia minėtasis mokymasis; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, skirtomis delikačioms lyčių lygybės politikos kryptims kontroliuoti, rengiant suaugusiųjų mokymąsi;

Suaugusiųjų mokymosi motyvacijos didinimas

5.   ragina labiau skatinti suaugusiųjų mokymąsi, siekiant, kad daugiau žmonių turėtų motyvaciją jame dalyvauti; mano, kad suaugusiųjų mokymuisi įvairiose politikos priemonėse turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo, siekiant skatinti bendrąją mokymosi kultūrą per žiniasklaidos priemonių kampanijas, informaciją, orientavimą ir konsultacijas ir ypač teikiant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms teikiamas informacijos, orientavimo ir konsultavimo paslaugas; mano, kad siekiant, jog ši paskata būtų veiksminga, ją būtina susieti su valstybių narių aktyviai vykdomomis politinėmis priemonėmis, kurios padėtų suderinti mokymąsi su šeimyniniu ir profesiniu gyvenimu;

6.   pritaria tam, kad specialios telefono linijos ir tinklalapiai yra labai tinkamos priemonės skatinti suaugusiųjų mokymąsi;

7.   mano, kad bendrajame ir profesiniame lavinime pagrindinis vaidmuo tenka raštingumo ugdymui žiniasklaidos priemonių srityje, siekiant informacinių technologijų srityje įveikti atskirtį tarp kartų;

Statistiniai duomenys

8.   laikosi nuomonės, kad palyginamieji statistiniai duomenys yra reikalingi siekiant kurti ir stebėti politikos priemones suaugusiųjų mokymosi srityje ir nustatyti kompleksinius Mokymosi visą gyvenimą programos rodiklius ir orientyrus;

9.   mano, kad būtina remti Europos suaugusiųjų švietimo apklausą, kaip palyginamosios informacijos apie suaugusiųjų mokymąsi rinkimo ir bendrųjų sąvokų pristatymo priemonę;

10. ragina europines institucijas ir valstybes nares skatinti keistis tarpusavyje geriausia patirtimi;

Darbo ir šeimos gyvenimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinimas ir veiksmingas jo įgyvendinimas

11. primena Europos Vadovų Tarybos susitikimo, įvykusio 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje, tikslus ir pabrėžia valstybių narių pažangos siekiant tikslo aprūpinti vietomis vaikų lopšelyje ir darželyje ir teikti ikimokyklinį švietimą, taip pat nustatant Vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros dieną, svarbą; kartu pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės dar gerokai atsilieka nuo Barselonos tikslų pasiekimo grafiko;

12. nurodo, kad šeimos, darbo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinimas reikalauja ne tik didesnio lankstumo, organizuojant laiką ir vietą, bet taip pat ir socialinių, ekonominių ir mokesčių lengvatų, siekiant skatinti galimybes naudotis suaugusiųjų mokymosi ir švietimo programomis;

13. pabrėžia geresnio naujųjų technologijų naudojimo poreikį ir daro išvadą, kad šiuo požiūriu interneto bei programų plėtra turėtų paskatinti įtrauktį informacinių technologijų srityje, kad būtų nugalėta atskirtis informacinių technologijų srityje, ir tokius naujus žinių šaltinius ir mokymosi būdus, kaip nuotolinis mokymasis, ir mokymosi vietų kūrimą ir turėtų visiems sudaryti galimybes jais naudotis;

14. pabrėžia, kad reikia išplėsti moterų galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, įskaitant moteris, gyvenančias kaimo ir atokiuose rajonuose, ir vyresnio amžiaus moteris, suteikiant joms vienodą galimybę konkuruoti darbo rinkoje; dar kartą pabrėžia, kad reikia remti veiksmus, kuriais siekiama mažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų techninės ir mokslinės kvalifikacijos požiūriais;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina plėsti valstybinių ir privačių vaikų priežiūros įstaigų pasiūlą ir skatinti darbdavius, kurie galėtų sukurti minėtąją pasiūlą, sudarydami sąlygas tėvams, ypač motinoms, grįžti į darbą, kartu sudarydami sąlygas šiems grįžtantiems į darbą tėvams tuo pat metu ir darbo valandomis tęsti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; taip pat pabrėžia, kad būtina pagerinti valstybinių paslaugų nuolatinės priežiūros reikalaujančių ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros srityje pasiūlą;

Solidarumas tarp kartų („ghetto des ages“- pranc., amžiaus getas) ir kultūrų solidarumas

16. primena, kad demografiniai pokyčiai valstybėms narėms kelia daugybę sudėtingų tarpusavyje susijusių iššūkių, o visuomenė turės sukurti naujas kultūrų ir kartų solidarumo formas;

17. todėl siūlo geresnį suaugusiųjų, ypač žinių, įgūdžių ir patirties perdavimą tarp kartų ir keitimąsi jomis, naudojant įvairias programas, kuriose jie perduotų patirtį, vykdant įvairią verslo ir amatų veiklą; taip pat mano, kad visi šie mokytojai ir auklėtojai turėtų priklausyti vienam tinklui, kuris leistų jiems bendrai naudoti ir keistis informacija;

18. pabrėžia „šeimos mokymosi požiūrio“ svarbą, kai tėvai yra motyvuoti grįžti mokytis, kadangi norėtų padėti savo vaikams geriau mokytis mokykloje;

19. remia savanoriškų programų plėtrą vaidmens, kuris joms tenka solidarumo tarp kartų ir patirties ir kvalifikacijų pripažinimo srityse, požiūriu;

20. pabrėžia poreikį mobilumo ir socialinės sanglaudos sąlygomis sudaryti, ypač imigrantams, lanksčias švietimo ir mokymo programų galimybes ir tinkamas sąlygas joms realizuoti;

Kalbų mokymo svarba ir specifiniai „rizikos grupių“ poreikiai

21. mano, kad paramos imigrantams nacionalinių ir vietos centrų steigimas yra pagrindinė priemonė, kuri leistų teikti naudingą informaciją ir atsakyti į klausimus, susijusius su visiška migrantų integracija į visuomenę;

22. dar kartą pabrėžia didesnės paramos kalbų kursams, ypač tiems, kurie skirti emigrantams, svarbą, taip pat būtinybę skatinti visus gyventojus mokytis užsienio kalbų;

23. remia imigrantų, žemos kvalifikacijos ir neįgalių asmenų įgūdžių egzaminų (angl. skills audit) organizavimą; mano, kad šie įgūdžių egzaminai be ekonominės naudos taip pat prisidėtų prie rasizmo, ksenofobijos, diskriminacijos ir atskirties mažinimo;

Galimybė siekti aukštojo mokslo

24. mano, kad sąlygos gauti aukštąjį mokslą turėtų būti sudarytos didesnei visuomenės daliai, tarp jų suaugusiems žmonėms su darbo patirtimi ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir kad šiuo tikslu turėtų būti pritaikomos ir kuriamos lankstesnės mokymo sistemos, ir kad būtina remti atitinkamas infrastruktūros priemones ir darbo jėgos išteklius;

25. nurodo, kad būtinas vidurinių mokyklų sistemos modernizavimas tam, kad sistema būtų konkurencingesnė, lankstesnė, prieinamesnė ir veiksmingesnė;

Kokybės, pedagogikos ir nuostatų įvairovės tobulinimas

26. pabrėžia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių suaugusiųjų švietimo srityje, poreikį; tiki, kad turėtų būti numatyta parama specifinėms suaugusiųjų švietimo programoms, ir skatina rengti universitetinio išsilavinimo programas, kurias baigus išduodami suaugusiųjų mokymo specialisto diplomai;

27. remia veiksmus, skirtus gerinti gebėjimų perdavimą ir mobilumą suaugusiųjų mokymosi srityje, kaip antai:

a)   Europos kvalifikacijų sistemos ir EUROPASS įgyvendinimas ir išplėtimas;

b)   pagrindinių įgūdžių, bendrojo išsilavinimo, formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi kvalifikacijų ir išsilavinimo pripažinimas ir įteisinimas, siekiant užtikrinti skaidrumą mokymosi rezultatų požiūriu, šitaip palengvinant mokymosi rezultatų pripažinimą ir perėjimą pasirenkant kitokią mokymosi kryptį;

Užimtumo perspektyvos

28. pritaria nuomonei, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis labai svarbus visų pirma skatinant socialinę integraciją ir gebėjimą įsidarbinti, taip pat ugdant asmenines savybes ir įveikiant neatitikties darbo rinkai problemas bei įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslą padidinti vyresnių nei 50 metų asmenų užimtumo rodiklį ir konkurencingumą;

29. pabrėžia suaugusiųjų švietimo ir mokymo svarbą siekiant sukurti geresnių darbo vietų Europoje ir gerinti gyvenimo kokybę, skatinti asmeninį tobulėjimą, asmens saviraišką ir aktyvų pilietiškumą; atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog įmonės rengtų prognozes, susijusias su naujais gebėjimais ir darbo rinkos reikalavimais siekiant, kad suaugusiųjų mokymas būtų teikiamas pagal įgūdžių poreikį; mokymo turinys turi būti pritaikytas prie profesinių ir praktinių reikalavimų; šiuo klausimu pabrėžia socialinės partnerystės svarbą;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis ne tik skatina darbuotojų gebėjimą įsidarbinti, bet ir didina gebėjimą prisitaikyti, taip pat geografinį ir profesinį judumą, svarbų vidaus rinkos veikimui; atkreipia dėmesį į antrosios (ir trečiosios) kalbos mokymosi skatinimo reikšmę sudarant palankias sąlygas darbuotojų judumui;

31. pabrėžia, kad žemas kvalifikacijos lygis, kuris šiuo metu būdingas trečdaliui Europos darbo jėgos (72 milijonai darbuotojų), siejamas su nedarbo rizika, o kvalifikacijos kėlimas padeda išlaikyti ar įgyti įsidarbinti reikalingą kompetenciją ir gerinti asmens darbo kokybę; pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir oficialiai patvirtinti įgūdžius, kurie įgyjami neformalaus ir savaiminio mokymosi, sudarančio visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtros pagrindą ir nacionalinių profesinių kvalifikacijų sistemose, ir Europos kvalifikacijų sistemoje, metu;

32. pažymi, kad svarbu užtikrinti visų piliečių lygias galimybes dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose, ir todėl apgailestauja, kad visose šalyse asmenys, turintys žemiausią pirminį išsilavinimą, moterys, imigrantai, pagyvenę žmonės, kaime gyvenantys žmonės bei neįgalieji visuomeninėje veikloje dalyvauja mažiausiai; jiems turi būti pasiūlyta kitokių, tinkamų programų bei metodų; todėl mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti darbininkų ir bedarbių švietimui bei mokymui naujų technologijų klausimais ir ragina valstybes nares remti naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimą švietimo tikslais, kadangi šios technologijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vienodas galimybes ir sudarant palankias sąlygas dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi procese, o žemiausią išsilavinimą turintiems žmonėms gauti tam tikrą paaukštinimą ir finansavimą;

33.  pabrėžia visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą, įskaitant kalbų mokymąsi ir profesinių įgūdžių ugdymą, siekiant integruoti migrantus ir didinti jų gebėjimą įsidarbinti bei gerinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat skatinti jų socialinę integraciją;

34.  pažymi, kad svarbu į procesą aktyviai įtraukti socialinius partnerius ir kitas suinteresuotas šalis, įskaitant socialines NVO, nes tik esant veiksmingai socialinei partnerystei darbdaviai ir darbuotojai gali veikti išvien; valstybėse narėse, kuriose nėra sukurta socialinės partnerystės struktūros, turėtų būti remiamas jos sukūrimas;

35.  pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų struktūrinių fondų svarbą įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi visiems tikslą ir ragina vykdyti struktūrinių fondų stebėseną, siekiant užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama tiems, kuriems visą gyvenimą trunkančio mokymosi labiausiai reikia; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų sudarant palankesnes sąlygas naudotis suaugusiųjų mokymosi galimybėmis, visų pirma pagyvenusiems ir žemesnę kvalifikaciją turintiems žmonėms; ragina valstybes nares aktyviau naudoti struktūrinių fondų, o ypač Europos socialinio fondo lėšas; ragina Komisiją sustiprinti konkrečias šios srities programas;

36. pažymi, kad siekiant padidinti dalyvavimą būtina gerinti suaugusiųjų mokymo kokybę, informacijos teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – tai, kartu su kitomis iniciatyvomis, yra skatinamosios priemonės. Veiksmingo mokymo skatinimo priemonės apima mokymosi vietų prieinamumą, palankesnes sąlygas mokytis darbo vietoje, pritaikant darbo valandas, vietines vaikų priežiūros įstaigas, nuotolinio mokymosi paslaugas neįgaliesiems ir pažeidžiamiems atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, informaciją ir patarimus apie visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemones bei darbo galimybes, specializuotas programas ir lanksčią mokymo tvarką – tai taip pat turi būti visuotinai pripažinta siekiant sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui;

37. ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant išspręsti vyresnio amžiaus darbuotojų mažo užimtumo lygio problemas, ypač atsižvelgiant į tuos žmones, kurių karjeros profilis netipinis arba kuriems trūksta informacijos ir ryšių technologijų įgūdžių, ir sudaryti tinkamas sąlygas kiekvienu lygmeniu teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas siekiant palengvinti įsidarbinimą asmenų, kurie pradeda dirbti pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori tęsti darbinę veiklą; mano, kad ne mažiau svarbu skatinti įmones ir sukurti tam skirtas skatinimo priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai būtų priimami į darbą arba skiriami į pareigas ilgesniam laikui, kadangi paprastai jie būna labai kompetentingi, patyrę, patikimi ir aukštos kvalifikacijos;

38. ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai, kurie priversti pakeisti darbą po nelaimingo įvykio darbe arba ligos, galėtų dalyvauti tęstinio mokymo procese ir pagerinti savo karjeros perspektyvas;

39. ragina valstybes nares teikti ekonomines ir kitas paskatas, kurios užtikrintų darbuotojams ilgesnį darbinį gyvenimą, o darbdavius skatintų samdyti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, suteikiant galimybę mokytis visą gyvenimą, gerinant darbo sąlygas ir darbo kokybę;

40. prašo Komisiją užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė imtųsi atitinkamų teisinių ir finansinių priemonių, kurių reikia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis taptų prieinamas visiems darbuotojams ir darbo ieškantiems žmonėms;

Finansavimas

41. ragina investuotojus atkreipti dėmesį į rengimą programų, ugdymą įgūdžių ir teikimą kvalifikacijos, kurie leistų moterims įgyti valdymo ir verslumo mokėjimų ir pakelti savo kvalifikaciją siekiant paaukštinimo į vadovų pareigas;

42. ragina plačiai taikyti ir mokesčių nuolaidomis remti darbdavių finansuojamą ir organizuojamą darbuotojų mokymą, kadangi pagrindinis inovacijų, našumo ir konkurencingumo aspektas yra darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai;

43. mano, kad visuose sektoriuose suaugusiųjų mokymosi srityje turėtų būti pasiektas aukštas kvalifikacijos lygis, ypač taikant mokymo ir kultūros priemones bei aukštos kokybės mokymo modelius, užtikrinančius, kad žmonių žinios ir gebėjimai atitiktų kintančius reikalavimus profesiniams įgūdžiams, darbo organizavimą ir darbo metodus;

44. ragina remti suaugusiųjų mokyme dalyvaujančių įstaigų ir susivienijimų tarpinstitucinių sistemų, tinklų ir partnerysčių bei teisinių priemonių tarpusavio koordinavimą, bendradarbiavimą, veiksmingumą ir skaidrumą, naudojant vietos, regioninius, nacionalinius, europinius (visuomeninius arba privačius) finansinius išteklius;

45. mano, kad itin svarbu numatyti finansines lengvatas, leidžiančias žmonėms laisvai siekti mokslo ir su tuo susijusios naudos; nurodo, kad tokios finansinės lengvatos galėtų būti teikiamos mokesčių nuolaidų, išmokų, dotacijų, bendro finansavimo arba mažesnių mokesčių forma arba mažinant socialinės apsaugos išlaidas darbdaviams, sudarantiems darbo sąlygas, tinkamas suaugusiųjų mokymuisi;

46. pripažįsta įmonėse vykdomo mokymo svarbą ir pažymi, kad pirmenybė turi būti teikiama mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat mažiausioms įmonėms ir naujoms įmonėms, nes jos turi mažiausias finansines galimybes mokyti savo darbuotojus;

47. ragina darbdavius, atsižvelgiant į įmonių socialinę atsakomybę, finansuoti profesinio mokymo programas, skatinančias visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ypač skirtas darbuotojoms moterims, siekiant pailginti jų aktyvų darbinį gyvenimą ir padidinti moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir tobulėti profesijos srityje;

o    o
o

48. prašo pirmininkus perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

2006 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Komunikatą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“, dabar rengia „Suaugusiųjų mokymosi veiksmų planą, 2007 m.“, numatomą priimti rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Komunikate pabrėžiama suaugusiųjų mokymo svarba užimtumui ir mobilumui šiuolaikinėje darbo rinkoje ir socialinei įtraukčiai.

Šiuolaikinių ekonominių ir socialinių pokyčių mastas, spartus perėjimas į žinių visuomenę ir demografiniai pokyčiai, kuriuos lemia Europos gyventojų senėjimas – visa tai yra iššūkiai, kurie reikalauja naujo požiūrio į švietimą visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemoje.

Švietimas ir mokymasis nebūtinai apsiriboja mokykla ar pomokykliniais metais, jis turi būti atnaujinamas ir trukti visą darbinį gyvenimą; tai labai platus visą gyvenimą trunkantis procesas. Švietimas ir ypač suaugusiųjų mokymasis ugdo asmenybę, kelia savivertę, didina aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir stiprina kultūrinį dialogą.

Europos Sąjunga savo mokymo ir švietimo programomis apima didelį skaičių piliečių, tačiau valstybėse narėse vis dar išlieka dideli dalyvavimo skirtumai.

Būtina daugiau dėmesio skirti suaugusiųjų mokymosi darbotvarkei. Šiuo metu suaugusiųjų dalyvavimas švietimo ir mokymo programose nėra pakankamas, jeigu iki 2010 m. norima pasiekti numatyto rodiklio – tik 12,5 proc.

Pranešėjas pritaria pažangiam požiūriui, kurio laikosi Komisija ir remia šiuo metu rengiamą būsimąjį veiksmų planą, ir atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:

a) šalinti kliūtis dalyvauti. Dalyvavimas mokymosi ir švietimo sistemoje yra ribotas. Valstybės narės turėtų įgyvendinti aukštos kokybės profesinio orientavimo ir informavimo sistemas ir taikyti tikslines finansines lengvatas asmenims bei remti vietos partnerystes,

b) užtikrinti suaugusiųjų mokymosi kokybę. Siekiant užtikrinti suaugusiųjų mokymosi kokybę, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įvairiems kokybės aspektams, ypač personalo tobulinimui, kokybės užtikrinimo mechanizmams ir įvairiems metodams ir medžiagos pasirinkimui,

c) taikyti mokymosi rezultatų pripažinimo ir įvertinimo sistemas. Valstybės narės raginamos susieti šias sistemas su savo nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste,

d) investuoti į senstančius gyventojus ir migrantus. Valstybės narės privalo investuoti į vyresnio amžiaus žmones ir migrantus per švietimą ir mokymąsi, kuris atitinka besimokančiojo poreikius, kartu stiprinant svarbaus migrantų ir vyresnio amžiaus žmonių vaidmens Europos visuomenėje ir ekonomikoje suvokimą,

e) būti pasirengusiems įvertinti pasiektą pažangą. Patikimi duomenys su atitinkamais rodikliais ir tikslais yra itin svarbūs, kai tenka priimti politikos priemones, pagrįstas įrodymais. Turėtų būti gerinama duomenų kokybė ir palyginamumas.

Pranešėjas mano, kad Komunikatas pasirodys tinkamu laiku ir tiki, kad bus imtasi priemonių keletu lygių siekiant skatinti, įtvirtinti ir puoselėti mokymosi, ypač suaugusiųjų mokymosi kultūrą.

Pranešėjas mini šias priemones savo pranešime, remdamasis geriausia valstybių narių praktika ir siūlydamas veiksmus, kuriais būtų galima pasinaudoti.

Daugiausia dėmesio skiriama šiems aspektams:

1. Motyvacija

2. Statistiniai duomenys

3. Darbo ir šeimos gyvenimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinimas ir veiksmingas jo įgyvendinimas

4. Solidarumas tarp kartų ir kultūrinis solidarumas

5. Kalbų mokymo svarba ir specifiniai „rizikos grupių“ poreikiai

6. Galimybės siekti aukštojo mokslo

7. Kokybės, pedagogikos ir nuostatų įvairovės tobulinimas

8. Finansavimas

Pranešėjas pabrėžia, kad suaugusiųjų mokymasis yra gyvybiškai svarbi visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalis ir itin sudėtingas sektorius. Suaugusieji turi susieti mokymąsi su įgytomis žiniomis, patirtimi ir kultūriniu pasirengimu. Tam kad suaugusiųjų mokymas būtų naudingas, jis turi būti siejamas su tiesioginiais asmens įsipareigojimais ir darbu.

Todėl būtina kiek galima greičiau parengti šias priemones, nes suaugusiųjų mokymasis globalizacijos eroje tampa vis svarbesnis, o Europoje vykstantys demografiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai reikalauja geresnio išsilavinimo ir įgūdžių asmeniniame, socialiniame ir darbiniame gyvenime.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (11.10.2007)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu
(2007/2114(INI))

Nuomonės referentas: Jan Andersson

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pritaria nuomonei, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis labai svarbus visų pirma skatinant socialinę integraciją ir gebėjimą įsidarbinti, taip pat ugdant asmenines savybes ir įveikiant neatitikties darbo rinkai problemas bei įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslą padidinti vyresnių nei 50 metų asmenų užimtumo rodiklį ir konkurencingumą;

2.   pabrėžia suaugusiųjų švietimo ir mokymo svarbą siekiant sukurti geresnių darbo vietų Europoje ir gerinti gyvenimo kokybę, skatinti asmeninį tobulėjimą, asmens saviraišką ir aktyvų pilietiškumą; atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog įmonės rengtų prognozes, susijusias su naujais gebėjimais ir darbo rinkos reikalavimais siekiant, kad suaugusiųjų mokymas būtų teikiamas pagal įgūdžių poreikį; mokymo turinys turi būti pritaikytas prie profesinių ir praktinių reikalavimų; šiuo klausimu pabrėžia socialinės partnerystės svarbą;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos švietimo institucijos privalo imtis uždavinio gerinti ir švietimo, ir mokymo tikslų kokybę visais lygmenimis, taip pat dabartinio švietimo vertinimo metodų kokybę ir sukurti tvirtą visą gyvenimą trunkančio mokymosi ateityje pagrindą;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis ne tik skatina darbuotojų gebėjimą įsidarbinti, bet ir didina gebėjimą prisitaikyti, taip pat geografinį ir profesinį judumą, svarbų vidaus rinkos veikimui; atkreipia dėmesį į antrosios (ir trečiosios) kalbos mokymosi skatinimo reikšmę sudarant palankias sąlygas darbuotojų judumui;

5.   pabrėžia, kad žemas kvalifikacijos lygis, kuris šiuo metu būdingas trečdaliui Europos darbo jėgos (72 milijonai darbuotojų), siejamas su nedarbo rizika, o kvalifikacijos kėlimas padeda išlaikyti ar įgyti įsidarbinti reikalingą kompetenciją ir gerinti asmens darbo kokybę; pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir oficialiai patvirtinti įgūdžius, kurie įgyjami neformalaus ir savaiminio mokymosi, sudarančio visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtros pagrindą ir nacionalinių profesinių kvalifikacijų sistemose, ir Europos kvalifikacijų sistemoje, metu;

6.   pažymi, kad svarbu užtikrinti visų piliečių lygias galimybes dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose, ir todėl apgailestauja, kad visose šalyse asmenys, turintys žemiausią pirminį išsilavinimą, moterys, imigrantai, pagyvenę žmonės, kaime gyvenantys žmonės bei neįgalieji visuomeninėje veikloje dalyvauja mažiausiai; jiems turi būti pasiūlyta kitokių, tinkamų programų bei metodų; todėl mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti darbininkų ir bedarbių švietimui bei mokymui naujų technologijų klausimais ir ragina valstybes nares remti naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimą švietimo tikslais, kadangi šios technologijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vienodas galimybes ir sudarant palankias sąlygas dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi procese, o žemiausią išsilavinimą turintiems žmonėms gauti tam tikrą paaukštinimą ir finansavimą;

7.   pažymi, kad perkvalifikavimas ir tolesnis mokymas, kurio tikslas suteikti galimybes piliečiams gauti kvalifikaciją, įmanomas tik tuo atveju, jei jiems suteikiama laiko mokytis, pasirūpinant jų vaikų priežiūra arba skiriant laiko darbo metu;

8.   pabrėžia visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą, įskaitant kalbos mokymąsi ir profesinių įgūdžių ugdymą, siekiant integruoti migrantus ir didinti jų gebėjimą įsidarbinti bei gerinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat skatinti jų socialinę integraciją;

9.   taip pat pabrėžia, kaip svarbu asmeniniais ir profesiniais tikslais į suaugusiųjų mokymąsi įtraukti tokius metodus, kaip to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi;

10.  pažymi, kad svarbu į procesą aktyviai įtraukti socialinius partnerius ir kitas suinteresuotas šalis, įskaitant socialines NVO, nes tik esant veiksmingai socialinei partnerystei darbdaviai ir darbuotojai gali veikti išvien; valstybėse narėse, kuriose nėra sukurta socialinės partnerystės struktūros, turėtų būti remiamas jos sukūrimas;

11.  pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų struktūrinių fondų svarbą įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi visiems tikslą ir ragina vykdyti struktūrinių fondų stebėseną, siekiant užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama tiems, kuriems visą gyvenimą trunkančio mokymosi labiausiai reikia; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų sudarant palankesnes sąlygas naudotis suaugusiųjų mokymosi galimybėmis, visų pirma pagyvenusiems ir žemesnę kvalifikaciją turintiems žmonėms; ragina valstybes nares aktyviau naudoti struktūrinių fondų, o ypač Europos socialinio fondo lėšas; ragina Komisiją sustiprinti konkrečias šios srities programas;

12. pažymi, kad siekiant padidinti dalyvavimą būtina gerinti suaugusiųjų mokymo kokybę, informacijos teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – tai, kartu su kitomis iniciatyvomis, yra skatinamosios priemonės. Veiksmingo mokymo skatinimo priemonės apima mokymosi vietų prieinamumą, palankesnes sąlygas mokytis darbo vietoje, pritaikant darbo valandas, vietines vaikų priežiūros įstaigas, nuotolinio mokymosi paslaugas neįgaliesiems ir pažeidžiamiems atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, informaciją ir patarimus apie visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemones bei darbo galimybes, specializuotas programas ir lanksčią mokymo tvarką – tai taip pat turi būti visuotinai pripažinta siekiant sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui;

13. ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant išspręsti vyresnio amžiaus darbuotojų mažo užimtumo lygio problemas, ypač atsižvelgiant į tuos žmones, kurių netipinis karjeros profilis arba kuriems trūksta informacijos ir ryšių technologijų įgūdžių, ir sudaryti tinkamas sąlygas kiekvienu lygmeniu teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas siekiant palengvinti įsidarbinimą asmenų, kurie pradeda dirbti pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori tęsti darbinę veiklą; mano, kad ne mažiau svarbu skatinti įmones ir sukurti tam skirtas skatinimo priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai būtų priimami į darbą arba skiriami į pareigas ilgesniam laikui, kadangi paprastai jie būna labai kompetentingi, patyrę, patikimi ir aukštos kvalifikacijos;

14. ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai, kurie priversti pakeisti darbą po nelaimingo įvykio darbe arba ligos, galėtų dalyvauti tęstinio mokymo procese ir pagerinti savo karjeros perspektyvas;

15. ragina valstybes nares teikti fiskalines ir kitas paskatas, kurios užtikrintų darbuotojams ilgesnį darbinį gyvenimą, o darbdavius skatintų samdyti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, suteikiant galimybę mokytis visą gyvenimą, gerinant darbo sąlygas ir darbo kokybę;

16. mano, kad aukštojo mokslo ir pramonės sektorių bendradarbiavimo stiprinimas yra naujovių ir didesnio konkurencingumo pagrindas; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse aukštojo mokslo reformos neįgyvendinamos;

17. prašo Komisiją užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė imtųsi atitinkamų teisinių ir finansinių priemonių, kurių reikia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis taptų prieinamas visiems darbuotojams ir darbo ieškantiems žmonėms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.10.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Andersson, Alexandru Athanasiu, Jean-Luc Bennahmias, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Jean Louis Cottigny, Harald Ettl, Richard Falbr, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Raymond Langendries, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Jan Tadeusz Masiel, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Csaba Őry, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Françoise Castex, Richard Howitt, Rumiana Jeleva, Dieter-Lebrecht Koch, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Kyriacos Triantaphyllides, Tatjana Ždanoka,

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) pagal 178 straipsnio 2 dalį

 

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (27.6.2007)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl suaugusiųjų mokymosi. Mokytis niekada nevėlu
(2007/2114(INI))

Nuomonės referentė: Věra Flasarová

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą, sudarantis Lisabonos strategijos dalį, atlieka lemiamą vaidmenį remiant ES ekonominę plėtrą ir socialinę sanglaudą,

B.   kadangi struktūriniai fondai, ypač Europos socialinis fondas, turi galimybių remti visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtrą, taip pat atsižvelgdamas į Grundtvigo programos, sudarančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos dalį, 2007–2013 m. rengimą,

C.  kadangi veiksminga suaugusiųjų mokymo sistema, kurios prioritetai aiškūs ir įgyvendinimas kontroliuojamas, integruota į visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, gali paremti atskirtų grupių, pvz., imigrantų ir romų, kurių dauguma taip pat dažnai anksti nustoja mokytis, kalbinę, socialinę ir kultūrinę integraciją,

1.   pabrėžia lyčių lygybės programų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, srityje svarbą, nes dėl šios lygybės vyrai ir moterys gali tokiu pat mastu naudotis galimybėmis, kurias teikia minėtasis mokymasis; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu pasinaudoti visomis priemonėmis, skirtomis delikačioms lyčių lygybės politikos kryptims kontroliuoti, rengiant suaugusiųjų mokymąsi;

2.   apgailestauja, kad Komisijos komunikate tinkamai neatsižvelgiama į lyčių klausimų integravimą;

3.   pabrėžia, kad reikia panaikinti diskriminaciją švietime ir remti priemones, pagerinsiančias moterų galimybes dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi procese, ypač siekiant, kad moterys būtų pajėgios patekti arba grįžti į darbo rinką ir ypač turint mintyje motinas, kurių motinystės atostogos baigiasi, ir moteris, prižiūrinčias priklausomus asmenis;

4.   ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas investicijas į vyresnio amžiaus moterų ir migrančių švietimą ir mokymą, bet, pirmiausia, užtikrinti švietimą ir mokymą, atitinkantį besimokančiųjų poreikius;

5.   pabrėžia, kad reikia išplėsti moterų galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, įskaitant moteris, gyvenančias kaimo ir atokiuose rajonuose, ir vyresnio amžiaus moteris, suteikiant joms vienodą galimybę konkuruoti darbo rinkoje; dar kartą pabrėžia, kad reikia remti veiksmus, kuriais siekiama mažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų techninės ir mokslinės kvalifikacijos požiūriais;

6.   primena Europos Vadovų Tarybos susitikimo, įvykusio 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje, tikslus ir pabrėžia valstybių narių pažangos siekiant tikslo aprūpinti vietomis vaikų lopšelyje ir darželyje ir teikti ikimokyklinį švietimą, taip pat nustatant Vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros dieną, svarbą; kartu pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės dar gerokai atsilieka nuo Barselonos tikslų pasiekimo grafiko;

7.   ragina investuotojus atkreipti dėmesį į rengimą programų, ugdymą įgūdžių ir teikimą kvalifikacijos, kurie leistų moterims įgyti valdymo ir verslumo mokėjimų ir pakelti savo kvalifikaciją siekiant paaukštinimo į vadovų pareigas;

8.   ragina valstybes nares investuoti į visą gyvenimą trunkančio suaugusiųjų mokymosi programas, ypač skirtas moterims, siekiant užpildyti jų formalaus ir neformalaus švietimo spragas, atsiradusias dėl nelygaus šeimos pareigų pasidalijimo, ir pasinaudoti įgūdžiais bei gebėjimais, kuriuos moterys įgijo dirbdamos namų ūkio ar žemės ūkio darbus arba augindamos vaikus bei prižiūrėdamos priklausomus asmenis;

9.   rekomenduoja, kad darbdaviai prisiimtų atsakomybę už sudarymą tinkamų darbo sąlygų motinoms ir tėvams, kurie prižiūri vaikus, ir kad šie motinos ir tėvai tuo pat metu turėtų galimybę tęsti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; mano, kad šiomis aplinkybėmis darbdaviams šios išlaidos turėtų būti kompensuojamos taikant mokesčių nuolaidas;

10. ragina darbdavius, atsižvelgiant į įmonių socialinę atsakomybę, finansuoti profesinio mokymo programas, skatinančias visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ypač skirtas darbuotojoms moterims, siekiant pailginti jų aktyvų darbinį gyvenimą ir padidinti moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir tobulėti profesijos srityje;

11. pabrėžia, kad reikia sudaryti tinkamas sąlygas visą gyvenimą trunkančiam suaugusiųjų mokymuisi, ypač atsižvelgiant į nacionalines ir etnines mažumas, imigrantus ir neįgaliuosius;

12. ragina valstybes nares pagerinti sąryšingumą ir prisidėti prie veiksmingesnio lėšų naudojimo, koordinuojant ir kuriant partnerystes atitinkamoms savo nacionalinėms reformų programoms, siekiant panaikinti prieigos prie švietimo skirtumus; be to, ragina valstybes nares remti atvirojo ir nuotolinio mokymosi paslaugas, skatinti informavimą ir konsultavimą, rengti mokinių poreikiams pritaikytas programas ir lanksčiai organizuotą mokymą bei reaguoti į naujų formų neraštingumą, suteikiant prieigą prie informacijos ir komunikacijos technologijų (angl. ICT) bei leidžiant jomis naudotis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Saugusiųjų mokymasis. Mokytis niekada nevėlu

Procedūros numeris

2007/2114(INI)

Atsakingas komitetas

CULT

Nuomonę pateikė
  Paskelbimo plenariniame posėdyje data

FEMM
21.6.2007

Glaudesnis bendradarbiavimas - pranešimo plenariniame posėdyje data

 

Nuomonės referentas (-ė)
  Paskyrimo data

Věra Flasarová
20.3.2007

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)

 

Svarstymas komitete

2.5.2007

25.6.2007

 

 

 

Priėmimo data

25.6.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Emine Bozkurt, Esther De Lange, Edite Estrela, Věra Flasarová, Esther Herranz García, Urszula Krupa, Pia Elda Locatelli, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Christa Prets, Raül Romeva i Rueda, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Gabriela Creţu, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Jeggle, Maria Petre, Corien Wortmann-Kool

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

Pastabos (pateikiamos tik viena kalba)

...

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Badia i Cutchet, Katerina Batzeli, Ivo Belet, Guy Bono, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Ovidiu Victor Ganţ, Luis Herrero-Tejedor, Ruth Hieronymi, Manolis Mavrommatis, Doris Pack, Zdzisław Zbigniew Podkański, Christa Prets, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Visser Cornelis, Ewa Tomaszewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)