REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB

12.12.2007 - (9948/2/2007 – C6 ‑ 0315/2007 – 2002/0222(COD)) - ***II

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Kurt Lechner

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB

(9948/2/2007 – C6 ‑ 0315/2007 – 2002/0222(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (9948/2/2007 – C6 ‑ 0315/2007),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2002)0443)[1] per pirmąjį svarstymą[2],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus su pakeitimais (COM(2004)0747, COM(2005)0483),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6‑0504/2007),

1.  pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos bendroji pozicija	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 10 konstatuojamoji dalis
(10) Šioje direktyvoje pateikti sąvokų apibrėžimai nustato derinimo sritį. Todėl valstybių narių pareiga įgyvendinti šios direktyvos nuostatas turėtų būti apribota jos taikymo sritimi, kaip nustatyta šiuose sąvokų apibrėžimuose. Tačiau ši direktyva neturėtų trukdyti valstybėms narėms, laikantis Bendrijos teisės, taikyti šios direktyvos nuostatas srityse, kurios nepatenka į jos taikymo sritį. Tokiu būdu valstybė narė galėtų toliau taikyti esamus teisės aktus arba priimti šios direktyvos nuostatas ar tam tikras jos nuostatas atitinkančius naujus teisės aktus dėl kreditų sutarčių, nepatenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, pavyzdžiui, dėl kredito sutarčių, kurių suma yra mažesnė nei 200 EUR arba didesnė nei 100 000 EUR. Taigi, susietojo kredito sutarties nuostatos galėtų būti taikomos kredito sutartims, kurios skirtos tik iš dalies finansuoti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartį.	(10) Šioje direktyvoje pateiktuose sąvokų apibrėžimuose nustatyta derinimo sritis. Todėl valstybių narių pareiga įgyvendinti šios direktyvos nuostatas turėtų būti apribota jos taikymo sritimi, kaip nustatyta šiuose sąvokų apibrėžimuose. Tačiau ši direktyva neturėtų trukdyti valstybėms narėms, laikantis Bendrijos teisės, taikyti šios direktyvos nuostatas srityse, kurios nepatenka į jos taikymo sritį. Tokiu būdu valstybė narė galėtų toliau taikyti esamus teisės aktus arba priimti šios direktyvos nuostatas ar tam tikras jos nuostatas atitinkančius naujus teisės aktus dėl kreditų sutarčių, nepatenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, pavyzdžiui, dėl kredito sutarčių, kurių suma yra mažesnė nei 200 EUR arba didesnė nei 50 000 EUR. Taigi, susietojo kredito sutarties nuostatos galėtų būti taikomos kredito sutartims, kurios skirtos tik prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarčiai iš dalies finansuoti.
Pagrindimas
Paprastai vartojimo kredito sutarčių suma retai viršija 50 000 EUR, todėl sumą būtų galima sumažinti. Išlaikant 200 EUR ribą grynųjų pinigų mokėjimo fondai galės suteikti paskolas telefonu. Tai naujoji „greitųjų paskolų“ rūšis, kuri tapo smarkiai augančia, ypač Švedijos jaunimo, problema. Paskola gaunama telefonu ir paprastai pinigai pervedami į sąskaitą per 15 min. Atsižvelgiant į tai, kad ši paskolos rūšis gali išplisti visoje Europoje, ir į sunkumus, su kuriais dėl to susidūrė paaugliai, reikėtų išlaikyti 200 EUR ribą, kaip numatyta 2 straipsnio 2 dalies c punkte.
Pakeitimas 2 12a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(12a) Ši direktyva netaikoma kai kurių rūšių kredito sutartims, pavyzdžiui, atidėto mokėjimo kortelėms (mokėjimo kortelėms), už kurias nereikia mokėti palūkanų, išskyrus už terminų nesilaikymą, ir už kurias imami tik fiksuoti paslaugos mokesčiai, kurių dydis nesikeičia, t. y. nepriklauso nuo naudojantis tokiomis kortelėmis išleidžiamos sumos dydžio. Dėl šių kredito sutarčių valstybės narės turėtų turėti galimybę išlaikyti arba priimti atskiras nacionalines nuostatas.
Pagrindimas
Mokėjimo kortelės (kitaip – atidėto mokėjimo kortelės) nėra tikros kredito priemonės, veikiau atidėti vartotojo mokėjimai kortelę išdavusiai įstaigai. Kortelę išdavusi įstaiga moka tiekėjui kliento vardu, o pastarasis grąžina visą kreditą mokėdamas kas mėnesį pagal sudarytą sutartį. Be to, už mokėjimo korteles imamas tik fiksuotas paslaugos mokestis, kurio dydis nesikeičia priklausomai nuo naudojantis šiomis kortelėmis išleistos sumos dydžio.
Pakeitimas 3 18 konstatuojamoji dalis
(18) Siekiant, kad vartotojai galėtų priimti sprendimus turėdami visą reikiamą informaciją apie faktus, prieš sudarydami kredito sutartis jie turėtų gauti pakankamai informacijos apie kredito sąlygas ir kainą bei apie savo įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti kuo didesnį pasiūlymų skaidrumą ir palyginamumą, tokia informacija turėtų visų pirma apimti visoje Bendrijoje tokiu pačiu būdu nustatytą ir kreditui taikomą bendros kredito kainos metinę normą. Kadangi bendros kredito kainos metinė norma šiame etape gali būti nurodyta tik kaip pavyzdys, toks pavyzdys turėtų būti tipinis. Todėl ji turėtų atitikti, pavyzdžiui, pagal atitinkamos rūšies kredito sutartis suteikto kredito vidutinę trukmę ir bendrą sumą bei, jei taikoma, įsigyjamas prekes. Parenkant tipinį pavyzdį, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tam tikros rūšies kredito sutarčių dažnumą konkrečioje rinkoje. Nustatydami kredito palūkanų normas, kredito dalių mokėjimo periodiškumą ir palūkanų kapitalizavimą, kreditoriai turėtų naudoti savo įprastus apskaičiavimo metodus, taikomus atitinkamam vartojimo kreditui.	(18) Siekiant, kad vartotojai galėtų priimti sprendimus turėdami visą reikiamą informaciją apie faktus, prieš sudarydami kredito sutartis jie turėtų gauti pakankamai informacijos apie kredito sąlygas ir kainą bei apie savo įsipareigojimus; šią informaciją, jei įmanoma, jie gali pasiimti ir apsvarstyti. Siekiant užtikrinti kuo didesnį pasiūlymų skaidrumą ir palyginamumą, tokia informacija turėtų visų pirma apimti visoje Bendrijoje tokiu pačiu būdu nustatytą ir kreditui taikomą bendros kredito kainos metinę normą. Kadangi bendros kredito kainos metinė norma šiame etape gali būti nurodyta tik kaip pavyzdys, toks pavyzdys turėtų būti tipinis. Todėl ji turėtų atitikti, pavyzdžiui, pagal atitinkamos rūšies kredito sutartis suteikto kredito vidutinę trukmę ir bendrą sumą bei, jei taikoma, įsigyjamas prekes. Parenkant tipinį pavyzdį, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tam tikros rūšies kredito sutarčių dažnumą konkrečioje rinkoje. Nustatydami kredito palūkanų normas, kredito dalių mokėjimo periodiškumą ir palūkanų kapitalizavimą, kreditoriai turėtų naudoti savo įprastus apskaičiavimo metodus, taikomus atitinkamam vartojimo kreditui.
Pakeitimas 4 37a konstatuojamoji dalis (nauja)
	(37a) Jei pagal nacionalinius teisės aktus kreditorius gali reikalauti kompensacijos ir jis pasinaudoja šia teise, jis turi apie tai informuoti vartotoją.
Pakeitimas 5 2 straipsnio 2 dalies c punktas
c) kredito sutartims, kai bendra suteikiamo kredito suma yra mažesnė nei 200 EUR arba didesnė nei 100 000 EUR;	c) kredito sutartims, kai bendra suteikiamo kredito suma yra mažesnė nei 200 EUR arba didesnė nei 50 000 EUR;
Pagrindimas
Mažesnėms negu 500 eurų sumoms nuostatos neturėtų būti taikomos. Suteikiant mažus kreditus ypač padidėja išlaidos, susijusios su įstatymų nuostatomis. Valstybės narės nesunkiai galėtų atsižvelgti į skirtingas gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas, jei, įgyvendindamos direktyvą, mažesnėms sumoms taikytų įstatymų nuostatas. Kreditai, kurie didesni negu 50 000 eurų, nėra tipiški vartojimo kreditai.
Pakeitimas 6 2 straipsnio 3 dalis
3. Sudarant kredito sutartis, kai kreditas yra suteikiamas kaip kreditas su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas ir, kai kreditas turi būti grąžinamas pareikalavus arba per tris mėnesius, taikomi tik 1–3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 2 dalies a–e punktai, 4 straipsnio 4 dalis, 6–9 straipsniai, 10 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalies a–g punktai, l, p punktai ir r–u punktai, 10 straipsnio 3 dalis, 12, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, 17 straipsnis ir 19–32 straipsniai.	3. Sudarant kredito sutartis, kai kreditas yra suteikiamas kaip kreditas su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas ir kai kreditas turi būti grąžinamas pareikalavus arba per tris mėnesius, taikomi tik 1–3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 2 dalies a–c punktai, 4 straipsnio 4 dalis, 6–9 straipsniai, 10 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 12, 15 ir 17 straipsniai ir 19–32 straipsniai.
Informacija, kuri turi būti pateikiama šiose kredito sutartyse, taip pat turi apimti informaciją apie mokesčius, taikomus nuo tokios kredito sutarties sudarymo, ir, jei taikoma, sąlygas, kuriomis šie mokesčiai gali būti keičiami.
Pagrindimas
Derinama su tolesniais pakeitimais. 2 sakinys neturi būti įtrauktas į 2 direktyvos straipsnį.
Pakeitimas 7 3 straipsnio i punktas
i) „bendros kredito kainos metinė norma“ – bendra kredito kaina vartotojui, išreikšta metiniu bendros kredito kainos procentu;	i) „bendros kredito kainos metinė norma“ – bendra kredito kaina vartotojui, išreikšta metiniu bendros kredito kainos procentu, prireikus įskaičiuojant kainą pagal 19 straipsnio 2 dalį;
Pagrindimas
Tokia formuluotė yra aiškesnė.
Pakeitimas 8 3 straipsnio n punkto i papunktis
i) tas kreditas yra skirtas išimtinai konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir	i) tas kreditas yra skirtas išimtinai konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai, kuri aiškiai nurodyta kredito sutartyje, finansuoti ir
Pagrindimas
Tarybos bendrosios pozicijos tekstas yra dviprasmiškas ir sukuria teisinį neaiškumą, kokioms sutartims tai turi būti taikoma, todėl neaišku, kokiais atvejais vartotojas gali pasinaudoti apsauga, kuri numatyta direktyvoje. Šiame pakeitime patikslinama, kad kredito sutarčių ir konkrečių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo ryšys turi būti nurodytas pačioje kredito sutartyje. Todėl svarbu užtikrinti teisinį tikrumą vartotojui paaiškinant elementus, kuriais apibrėžiama, kada kredito sutartis turi būti laikoma susieta su prekėmis ir paslaugomis, nekeliant skirtingų valstybių narių interpretacijos ir skirtingos vartotojų apsaugos pavojaus.
Pakeitimas 9 4 straipsnio 1 ir 2 dalys
1. Bet kokioje kredito sutarčių reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų norma arba bet kokie skaičiai, susiję su kredito kaina vartotojui, turi būti pateikiama tipinė informacija pagal šį straipsnį. Ši pareiga netaikoma, kai nacionaliniuose teisės aktuose reikalaujama nurodyti bendros kredito kainos metinę normą su kredito sutartimis susijusioje reklamoje, kurioje nenurodoma palūkanų norma arba bet kokie skaičiai, susiję su kredito kaina vartotojui.	1. Bet kokioje kredito sutarčių reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų norma arba bet kokie skaičiai, susiję su kredito kaina vartotojui, turi būti pateikiama tipinė informacija pagal šį straipsnį. Ši pareiga netaikoma, kai nacionaliniuose teisės aktuose reikalaujama nurodyti bendros kredito kainos metinę normą su kredito sutartimis susijusioje reklamoje, kurioje nenurodoma palūkanų norma arba bet kokie skaičiai, susiję su kredito kaina vartotojui, arba bet kokios kitos išlaidos pagal pirmosios pastraipos nuostatas.
2. Pateikiant tipinę informaciją tipiniame pavyzdyje šia eilės tvarka ir aiškiai, tiksliai bei pastebimai nurodoma:	2. Pateikiant tipinę informaciją tipiniame pavyzdyje aiškiai, tiksliai bei pastebimai nurodoma:
a) kredito palūkanų norma, fiksuotoji ar kintamoji, arba, jei taikoma, abi, kartu su duomenimis apie taikytinus mokesčius;	a) kredito palūkanų norma, fiksuotoji ir (arba) kintamoji, kartu su duomenimis apie mokesčius, įtrauktus į bendrą kredito kainą vartotojui;
b) bendra kredito suma;	b) jei taikoma, – bendra kredito suma;
c) bendros kredito kainos metinė norma; 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kredito sutarčių atveju valstybės narės gali nuspręsti, kad bendros kredito kainos metinė norma neturi būti nurodoma;	c) bendros kredito kainos metinė norma; 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kredito sutarčių atveju valstybės narės gali nuspręsti, kad bendros kredito kainos metinė norma neturi būti nurodoma;
d) kredito sutarties trukmė;	d) jei taikoma, – kredito sutarties trukmė;
e) jei kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečią prekę ar paslaugą – kaina grynaisiais pinigais ir išankstinio mokėjimo suma; ir	e) jei kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečią prekę ar paslaugą, – kaina grynaisiais pinigais ir išankstinio mokėjimo suma; ir
f) jei taikoma, bendra vartotojo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.	f) jei taikoma, – bendra vartotojo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.
Pakeitimas 10 5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Likus pakankamai laiko iki vartotojui taps privaloma kredito sutartis arba pasiūlymas kreditorius ir, kai taikoma, kredito tarpininkas, remdamasis kreditoriaus siūlomomis kredito nuostatomis ir sąlygomis bei, jei taikoma, vartotojo pareikštais pageidavimais ir pateikta informacija, pateikia vartotojui informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo. Ši informacija popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje pateikiama naudojant II priede nurodytą „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą. Laikoma, kad kreditorius įvykdė šioje dalyje ir Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus informavimo reikalavimus, jei jis pateikė „Europos tipinę informaciją apie vartojimo kreditą“.	1. Prieš tai, kol vartotojui taps privaloma kredito sutartis arba pasiūlymas kreditorius ir, kai taikoma, kredito tarpininkas, remdamasis kreditoriaus siūlomomis kredito nuostatomis ir sąlygomis bei, jei taikoma, vartotojo pareikštais pageidavimais ir pateikta informacija, pateikia vartotojui informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo. Ši informacija popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje pateikiama naudojant II priede nurodytą „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą. Laikoma, kad kreditorius įvykdė šioje dalyje ir Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus informavimo reikalavimus, jei jis pateikė „Europos tipinę informaciją apie vartojimo kreditą“.
Pakeitimas 11 5 straipsnio 3 dalis
3. Jeigu sutartis buvo sudaryta vartotojo prašymu naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos pagal 1 dalį pateikti neįmanoma, ypač 2 dalyje nurodytu atveju, kreditorius pateikia vartotojui visą „Europos tipinę informaciją apie vartojimo kreditą“ iš karto po kredito sutarties sudarymo.	3. Jeigu sutartis buvo sudaryta vartotojo prašymu naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos pagal 1 dalį pateikti neįmanoma, ypač 2 dalyje nurodytu atveju, kreditorius pateikia vartotojui visą prieš sutarties sudarymą reikalingą informaciją, naudodamas „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ pateikimo formą iš karto po kredito sutarties sudarymo.
Pakeitimas 12 6 straipsnio 1 dalis
1. Likus pakankamai laiko prieš bet kokiai kredito sutarčiai arba pasiūlymui dėl kredito sutarties, kaip nurodyta 2 straipsnio 3, 5 ar 6 dalyse, tampant privalomiems vartotojui, kreditorius ir, kai taikoma, kredito tarpininkas, remdamasis kreditoriaus siūlomomis kredito nuostatomis ir sąlygomis bei, jei taikoma, vartotojo pareikštais pageidavimais ir pateikta informacija, pateikia vartotojui informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo.	1. Prieš bet kokiai kredito sutarčiai arba pasiūlymui dėl kredito sutarties, kaip nurodyta 2 straipsnio 3, 5 ar 6 dalyse, tampant privalomiems vartotojui, kreditorius ir, kai taikoma, kredito tarpininkas, remdamasis kreditoriaus siūlomomis kredito nuostatomis ir sąlygomis bei, jei taikoma, vartotojo pareikštais pageidavimais ir pateikta informacija, pateikia vartotojui informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo.
Pakeitimas 13 6 straipsnio 1 dalies e punktas
e) jei kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečią prekę ar paslaugą – prekė ar paslauga ir jų kaina grynaisiais pinigais;	Išbraukta.
Pakeitimas 14 6 straipsnio 1 dalies i punktas
i) kai taikoma, – nuoroda, kad vartotojo bet kuriuo metu gali būti paprašyta grąžinti visą kredito sumą,	i) 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kredito sutarčių atveju, kai taikoma, – nuoroda, kad vartotojo bet kuriuo metu gali būti paprašyta grąžinti visą kredito sumą,
Pakeitimas 15 6 straipsnio 1 dalies l punktas
l) vartotojo teisė paprašius ir nemokamai gauti kredito sutarties projekto kopiją. Ši nuostata netaikoma, jei kreditorius prašymo pateikimo metu nenori sudaryti kredito sutarties su vartotoju;	Išbraukta.
Pakeitimas 16 6 straipsnio 1 dalies m punktas
m) grąžinimo sąlygos ir tvarka ir	Išbraukta.
Pakeitimas 17 6 straipsnio 1 dalies ma punktas (naujas)
	ma) 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kredito sutarčių atveju informacija apie mokesčius, taikomus nuo kredito sutarties sudarymo, ir, jei taikoma, sąlygas, kuriomis šie mokesčiai gali būti keičiami.
Pakeitimas 18 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Tokia informacija pateikiama popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje. Ji gali būti pateikta naudojant III priede pateiktą „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą. Laikoma, kad kreditorius įvykdė šioje dalyje ir Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytus informavimo reikalavimus, jei jis pateikė „Europos tipinę informaciją apie vartojimo kreditą“.	Tokia informacija pateikiama popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje, ir ji visa turi būti vienodai matoma. Ji gali būti pateikta naudojant III priede pateiktą „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą. Laikoma, kad kreditorius įvykdė šioje dalyje ir Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytus informavimo reikalavimus, jei jis pateikė „Europos tipinę informaciją apie vartojimo kreditą“.
Pagrindimas
Siekiant vartotojų apsaugos, standartinių informacijos formų nenaudojantys kreditoriai privalo visą esminę informaciją pateikti matomai ir nepridengti jos kita neesmine informacija.
Pakeitimas 19 7 straipsnis
5 ir 6 straipsniai netaikomi prekių tiekėjams arba paslaugų teikėjams, kurie kredito tarpininkų funkciją atlieka kaip papildomą funkciją. Tuo nepažeidžiamas kreditoriaus įsipareigojimas užtikrinti, kad prieš sudarydamas sutartį vartotojas gautų tuose straipsniuose nurodytą informaciją.	5 ir 6 straipsniai netaikomi:
	a) prekių tiekėjams arba paslaugų teikėjams, kurie kredito tarpininkų funkciją atlieka kaip papildomą funkciją; arba
	b) kredito tarpininkams, jei kreditoriui tenka atsakomybė (praktiškai ar pagal teisės aktus) už tarpininko veiksmus, susijusius su kreditu, vartotojo atžvilgiu.
	Tuo nepažeidžiamas kreditoriaus įsipareigojimas užtikrinti, kad prieš sudarydamas sutartį vartotojas gautų tuose straipsniuose nurodytą informaciją.
Pagrindimas
Pakeitimu siekiama išvengti neproporcingos naštos dėl smulkių tarpininkavimo veiksmų, ypač susijusių su užsakymais paštu ir kas savaitę gaunamais kreditais. Pakeitimas neturėtų turėti įtakos išsamesnėms 21 straipsnio taisyklėms.
Pakeitimas 20 8 straipsnio 1 ir 2 dalys
1. Prieš sudarant kredito sutartį kreditorius įvertina vartotojo kreditingumą atitinkamais atvejais remdamasis iš vartotojo gauta pakankama informacija ir prireikus atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje.	1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal 20 straipsnį prieš sudarant kredito sutartį kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atitinkamais atvejais remdamasis iš vartotojo gauta pakankama informacija ir prireikus atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje. Valstybės narės, kurių teisės aktuose reikalaujama, kad kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje, gali išlaikyti šį reikalavimą.
2. Jei šalys sutaria pakeisti bendrą kredito sumą jau sudarius kredito sutartį, prieš bet kokį svarbesnį bendros kredito sumos padidinimą kreditorius atnaujina jo turimą finansinę informaciją apie vartotoją ir įvertina vartotojo kreditingumą.	2. Valstybės narės užtikrina, kad jei šalys sutaria pakeisti bendrą kredito sumą jau sudarius kredito sutartį, prieš bet kokį svarbesnį bendros kredito sumos padidinimą kreditorius atnaujintų turimą finansinę informaciją apie vartotoją ir įvertintų vartotojo kreditingumą.
Pagrindimas
Remiantis 25 konstatuojamąja dalimi, valstybėms narėms reikia lankstumo skatinti atsakingus veiksmus kredito rinkose.
Pakeitimas 21 9 straipsnio 2 dalis
2. Jei paraiška gauti kreditą atmetama remiantis patikrinimu duomenų bazėje, kreditorius nedelsdamas nemokamai informuoja vartotoją apie tokio patikrinimo rezultatą ir pateikia duomenis apie duomenų bazę, kurioje atliktas patikrinimas, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos teikimas draudžiamas pagal kitus Bendrijos teisės aktus arba prieštarauja viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo tikslams.	2. Jei paraiška gauti kreditą atmetama remiantis patikrinimu duomenų bazėje, kreditorius nedelsdamas nemokamai informuoja vartotoją apie tokio patikrinimo rezultatą ir pateikia duomenis apie duomenų bazę, kurioje atliktas patikrinimas.
	Jei paraiška gauti kreditą patenkinama remiantis patikrinimu duomenų bazėje, kreditorius vartotojo reikalavimu nemokamai informuoja vartotoją apie tokio patikrinimo rezultatą ir pateikia duomenis apie duomenų bazę, kurioje atliktas patikrinimas.
	Abiem atvejais ir kai vertinimas bei sprendimas yra vien tik arba daugiausia automatizuoti vartotojo reikalavimu suteikiama galimybė patikrinti ir pakoreguoti visus neteisingus pagrindinius duomenis. Informacija, nurodyta pirmose dviejose pastraipose, teikiama, išskyrus atvejus, kai jos teikimas draudžiamas pagal kitus Bendrijos teisės aktus arba prieštarauja viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo tikslams.
Pakeitimas 22 10 straipsnio 2 dalies e punktas
e) jei kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečią prekę ar paslaugą – tas produktas ar ta prekė ir jo kaina grynaisiais pinigais;	e) jei kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečią prekę ar paslaugą arba susietojo kredito sutarčių atveju, – tas produktas ar ta prekė ir jo kaina grynaisiais pinigais;
Pakeitimas 23 10 straipsnio 2 dalies i punktas
i) kapitalo amortizacijos pagal terminuotą kredito sutartį atveju sąskaitos išrašas, pateikiamas kaip amortizavimo lentelė, nurodant privalomus mokėjimus ir laikotarpius bei sąlygas, susijusias su tokių sumų mokėjimu; lentelėje pateikiamas kiekvieno grąžinimo suskirstymas, nurodant kapitalo amortizavimą, pagal kredito palūkanų normą apskaičiuotas palūkanas ir, kai taikoma, bet kuriuos papildomus mokesčius; jei palūkanų norma nėra fiksuota arba pagal kredito sutartį papildomi mokesčiai gali būti keičiami, amortizavimo lentelėje aiškiai ir glaustai nurodoma, kad lentelės duomenys galioja tik iki kito kredito palūkanų normos arba papildomų mokesčių pakeitimo pagal kredito sutartį;	i) vartotojo prašymu kapitalo amortizacijos pagal terminuotą kredito sutartį atveju sąskaitos išrašas, pateikiamas kaip amortizavimo lentelė, nurodant privalomus mokėjimus ir laikotarpius bei sąlygas, susijusias su tokių sumų mokėjimu; lentelėje pateikiamas kiekvieno grąžinimo suskirstymas, nurodant kapitalo amortizavimą, pagal kredito palūkanų normą apskaičiuotas palūkanas ir, kai taikoma, bet kuriuos papildomus mokesčius; jei palūkanų norma nėra fiksuota arba pagal kredito sutartį papildomi mokesčiai gali būti keičiami, amortizavimo lentelėje aiškiai ir glaustai nurodoma, kad lentelės duomenys galioja tik iki kito kredito palūkanų normos arba papildomų mokesčių pakeitimo pagal kredito sutartį;
Pagrindimas
Kai kada tokios lentelės gali užimti 30 ar daugiau lapų. Pateikiant šią lentelę ir kitą informaciją kyla pavojus nukreipti vartotojo dėmesį nuo svarbiausios esminės informacijos. Tačiau, jei vartotojas pageidauja, lenteles reikėtų pateikti.
Pakeitimas 24 10 straipsnio 2 dalies ma punktas (naujas)
	ma) prireikus mokami mokesčiai notarui;
Pakeitimas 25 10 straipsnio 3a dalis (nauja)
	3a. 2 straipsnio 3 dalyje numatytu kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas sutarčių atveju aiškiai ir glaustai nurodoma:
	a) kredito rūšis;
	b) susitariančiųjų šalių tapatybės arba pavadinimai bei adresai, taip pat, jei taikoma, kredito tarpininko tapatybė arba pavadinimas ir adresas;
	c) kredito sutarties trukmė;
	d) kredito sumos viršutinė riba ir lėšų išmokėjimą reglamentuojančios sąlygos;
	e) kredito palūkanų norma, kredito palūkanų normos taikymą reglamentuojančios sąlygos ir, jei žinomas, bet koks pradinei kredito palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė palūkanų norma bei kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka; jei skirtingomis aplinkybėmis taikoma skirtinga kredito palūkanų norma, pirmiau nurodyta informacija apie visas taikomas normas;
	f) bendros kredito kainos metinė norma ir bendra vartotojo mokama kaina, apskaičiuota sudarant kredito sutartį; ir visos prielaidos, naudotos šiai normai apskaičiuoti pagal 19 straipsnio 2 dalį kartu su 3 straipsnio g ir i punktais; 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kredito sutarčių rūšių atveju valstybės narės gali nuspręsti, kad bendros kredito kainos metinės normos nurodyti nereikia;
	g) nuoroda, kad vartotojo bet kuriuo metu gali būti paprašyta grąžinti visą kredito sumą;
	h) tvarka, kurios turi būti laikomasi pasinaudojant teise nutraukti kredito sutartį; ir
	i) informacija apie mokesčius, taikomus nuo kredito sutarties sudarymo, ir, jei taikoma, sąlygas, kuriomis šie mokesčiai gali būti keičiami.
Pakeitimas 26 12 straipsnio pavadinimas
Kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas sutartis	Įsipareigojimai sudarant kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas sutartis
Pakeitimas 27 13 straipsnio 1 dalis
1. Vartotojas bet kada gali pasinaudoti teise be jokių mokesčių nutraukti neterminuotą kredito sutartį, išskyrus atvejus, kai šalys yra susitarusios dėl išankstinio pranešimo laikotarpio. Toks laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.	1. Vartotojas bet kada gali pasinaudoti teise be jokių mokesčių nutraukti neterminuotą kredito sutartį, išskyrus atvejus, kai šalys yra susitarusios dėl išankstinio pranešimo laikotarpio.
Jei taip susitarta kredito sutartyje, kreditorius gali pasinaudoti teise nutraukti neterminuotą kredito sutartį, bent prieš du mėnesius pateikdamas vartotojui popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje parengtą pranešimą.	Jei taip susitarta kredito sutartyje, kreditorius gali pasinaudoti teise nutraukti neterminuotą kredito sutartį, bent prieš du mėnesius pateikęs vartotojui popieriuje arba kitoje patvarioje laikmenoje parengtą pranešimą. Išankstinio pranešimo laikotarpis vartotojui negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.
Pagrindimas
Taip formuluojant tekstas geriau suprantamas.
Pakeitimas 28 14 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Vartotojas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti kredito sutarties per keturiolika kalendorinių dienų.	1. Vartotojas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti kredito sutarties per keturiolika kalendorinių dienų. Susietojo kredito sutarčių atveju, kaip nurodyta 3 straipsnio n punkte, vartotojui pateikus prašymą, šis laikotarpis gali būti sutrumpinamas daugiausia iki trijų kalendorinių dienų, jei pastarasis pageidauja, kad prekė būtų pristatyta ir jis galėtų ja naudotis arba paslauga, finansuojama pagal kredito sutartį, būtų suteikta greičiau. Jei prekės pristatomos arba paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei baigiasi sutartas laikotarpis, šis laikotarpis turi baigtis tuo metu, kai pristatomos prekės arba pradedama tiekti paslauga, bet neturi būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų.
Pakeitimas 29 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
2. Kreditorius turi teisę į kompensaciją už galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu kredito grąžinimu, jeigu jis atliekamas per tą laikotarpį, kuriam yra nustatyta fiksuota palūkanų norma, ir kreditorius įrodo, kad orientacinė palūkanų norma, taikoma Europos centrinio banko pačiai naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, įvykdytai iki pirmosios kalendorinės einamųjų metų einamosios pusės dienos, yra žemesnė išankstinio grąžinimo laiku už tą, kuri buvo taikyta kredito sutarties sudarymo metu. Trečiame ekonominės ir pinigų sąjungos etape nedalyvaujančios valstybės narės orientacinė norma yra jos nacionalinio centrinio banko nustatyta lygiavertė norma.	2. Kreditorius pagal nacionalinius teisės aktus gali turėti teisę į teisingą ir objektyvią kompensaciją už galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu kredito grąžinimu.
Tokią kompensaciją nustato kreditorius, bet ji negali viršyti 1 % anksčiau grąžinamos kredito dalies, jeigu laikotarpis nuo išankstinio grąžinimo iki sutarto kredito sutarties nutraukimo datos yra ilgesnis kaip vieneri metai. Jeigu šis periodas nėra ilgesnis kaip vieneri metai Jeigu šis periodas nėra ilgesnis kaip vieneri metai, kompensacija negali viršyti 0,5 % anksčiau grąžinamos kredito dalies.
Kompensacija neturi viršyti palūkanų sumos, kurią vartotojas būtų sumokėjęs per laikotarpį nuo išankstinio grąžinimo iki sutarto kredito sutarties nutraukimo datos.	Kompensacija neturi viršyti palūkanų sumos, kurią vartotojas būtų sumokėjęs per laikotarpį nuo išankstinio grąžinimo iki sutarto kredito sutarties nutraukimo datos.
3. Kompensacijos dėl išankstinio grąžinimo negalima reikalauti, jei:	3. Kompensacijos dėl išankstinio grąžinimo negalima reikalauti, jei:
a) grąžinama pagal draudimo sutartį, kuria suteikiama kredito grąžinimo garantija;	a) grąžinama pagal draudimo sutartį, kuria suteikiama kredito grąžinimo garantija; arba
b) kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas atveju; arba	b) kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas atveju.
c) grąžinimas atliekamas tuo laikotarpiu, kai kredito palūkanų norma nėra fiksuota.
4. Valstybės narės gali nustatyti, kad kreditorius gali reikalauti tokios kompensacijos tik tuo atveju, kai išankstinio grąžinimo suma viršija nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą ribą. Ši riba negali viršyti 10 000 EUR per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį.
Pakeitimas 30 19 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir lėšų išmokėjimas, palaikymo išlaidos, mokėjimo priemonių naudojimo mokėjimo operacijoms ir lėšų išmokėjimui išlaidos ir kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos įskaičiuojamos į bendrą kredito kainą vartotojui, nebent sąskaitos atidaryti neprivaloma ir sąskaitos išlaidos buvo aiškiai bei atskirai nurodytos kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje.	Sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir lėšų išmokėjimas, palaikymo išlaidos, mokėjimo priemonių naudojimo mokėjimo operacijoms ir lėšų išmokėjimui išlaidos ir kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos įskaičiuojamos į bendrą kredito kainą vartotojui, nebent sąskaitos atidarymas nesusijęs su kreditu arba sąskaitos atidaryti neprivaloma ir sąskaitos išlaidos buvo aiškiai bei atskirai nurodytos kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje.
Pakeitimas 31 21 straipsnio b punkto ii papunktis
ii) kredito tarpininkas negauna užmokesčio iš kreditoriaus,	ii) visos tarpininko išlaidos skaidrios ir žinomos vartotojui,
Pagrindimas
Pakeitimu siekiama užtikrinti skaidrią tarpininkų veiklą ir išlaikyti lankstumą dalyti išlaidas vartotojams ir skolintojams.
Pakeitimas 32 21 straipsnio b punkto iii papunktis
iii) kredito sutartis, dėl kurios jis ėmėsi veiksmų, yra faktiškai sudaroma,	Išbraukta.
Pagrindimas
Numatant šią sąlygą kyla pavojus, kad bus įvestas kryžminis subsidijavimas, pagal kurį vartotojui, kuris sudaro kredito sutartį, gali reikėti mokėti didesnę kainą už tarpininkavimo paslaugas, kaip kompensaciją už tuos, kurie nesudarė sutarties. Be to, jei tarpininkas nesugebėjo susigrąžinti išlaidų už suteiktas paslaugas tuo atveju, jei sutartis nebuvo sudaryta, tai gali jį paskatinti daryti spaudimą vartotojui, kad jis sudarytų sutartį. Vis dėlto valstybės narės, siekdamos apsaugoti vartotojus nuo neproporcingai didelių išlaidų už tarpininko patarimus tais atvejais, kai sutartis nėra sudaryta, turėtų turėti galimybę apriboti už tarpininkų paslaugas mokamą sumą.
Pakeitimas 33 21 straipsnio 2 dalis (nauja)
	Valstybės narės gali apriboti tarpininkui už suteiktas paslaugas mokamą sumą, jei sutartis nėra sudaryta.
Pagrindimas
Numatant šią sąlygą kyla pavojus, kad bus įvestas kryžminis subsidijavimas, pagal kurį vartotojui, kuris sudaro kredito sutartį, gali reikėti mokėti didesnę kainą už tarpininkavimo paslaugas, kaip kompensaciją už tuos, kurie nesudarė sutarties. Be to, jei tarpininkas nesugebėjo susigrąžinti išlaidų už suteiktas paslaugas tuo atveju, jei sutartis nebuvo sudaryta, tai gali jį paskatinti daryti spaudimą vartotojui, kad jis sudarytų sutartį. Vis dėlto valstybės narės, siekdamos apsaugoti vartotojus nuo neproporcingai didelių išlaidų už tarpininko patarimus tais atvejais, kai sutartis nėra sudaryta, turėtų turėti galimybę apriboti už tarpininkų paslaugas mokamą sumą.
Pakeitimas 34 I priedo II dalies b punktas
b) jeigu kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai su skirtingais mokesčiais ar kredito palūkanų normomis, laikoma, kad bendra kredito suma buvo išmokėta su didžiausiais mokesčiais ar kredito palūkanų normomis;	b) jeigu kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai su skirtingais mokesčiais ar kredito palūkanų normomis, laikoma, kad bendra kredito suma buvo išmokėta su didžiausiais mokesčiais ar kredito palūkanų normomis, kurios dažniausiai taikomos šios rūšies kredito sutarties mokėjimo kategorijoms;
Pagrindimas
Didžiausias kreditinių kortelių mokestis imamas už avansinį mokėjimą, tačiau daugumą kreditinių kortelių galima naudotis tik prekybos ir paslaugų srityje. Todėl būtų klaidinga imti didžiausią mokestį.
Pakeitimas 35 I priedo II dalies d punktas
d) jeigu nėra nustatyto kredito grąžinimo grafiko ir tokio grafiko negalima nustatyti pagal kredito sutarties sąlygas bei suteikto kredito grąžinimo priemones, laikoma, kad kredito sutarties trukmė yra vieneri metai ir laikoma, kad kredito suma turi būti grąžinama dvylika lygių kapitalo dalių, mokant kas mėnesį;	d) jeigu nėra nustatyto kredito grąžinimo grafiko, reikėtų laikyti:
	i) kad kreditas suteikiamas vienų metų laikotarpiui pradedant nuo atitinkamos datos ir
	ii) kad kreditas bus grąžinamas dvylika lygių dalių mokant kas mėnesį, pradedant nuo mėnesio po atitinkamos datos;
Pagrindimas
Kadangi galima subjektyviai interpretuoti, ar grafikas kredito sutartyje nustatytas, ar ne, šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad metinė procentinė palūkanų norma visada būtų skaičiuojama pagal tas pačias grafiko sudarymo prielaidas, kad vartotojai galėtų veiksmingai palyginti tarpvalstybiniu lygmeniu siūlomus kreditus.
Pakeitimas 36 I priedo II dalies g punktas
g) jeigu dėl kredito limito dar nesusitarta, laikoma, kad limitas yra 1 000 EUR;	g) jeigu dėl kredito limito dar nesusitarta, laikoma, kad limitas yra 2 500 EUR arba produktui skirta minimali kredito suma;
Pagrindimas
2 500 EUR limitas labiau tinka tipiniams kredito produktams. Kai kurių produktų kredito limitas gerokai didesnis ir apskaičiavimui taikant mažesnį kredito limitą būtų klaidinami vartotojai.
Pakeitimas 37 II priedo 4 dalies antros skilties kairysis stulpelis
Išankstinis grąžinimas Jūs turite teisę bet kuriuo metu anksčiau grąžinti visą kreditą arba jo dalį. Jei taikoma	Išankstinis grąžinimas Jūs turite teisę bet kuriuo metu anksčiau grąžinti visą kreditą arba jo dalį. Jei taikoma
Kreditorius turi teisę gauti kompensaciją išankstinio grąžinimo atveju.	Nuoroda į mokamą kompensaciją.
Pakeitimas 38 II priedo 4 dalies antros skilties dešinysis stulpelis
[Kompensacijos nustatymas (apskaičiavimo metodas) pagal nuostatas, įgyvendinančias Direktyvos …/…/ EB 16 straipsnio 2 dalį]	Išbraukta.
Pakeitimas 39 II priedo 4 dalies trečios skilties kairysis stulpelis
Tikrinimas duomenų bazėje	Tikrinimas duomenų bazėje
Kreditorius privalo nedelsdamas nemokamai informuoti Jus apie patikrinimo duomenų bazėje rezultatus, jeigu Jūsų prašymas gauti kreditą buvo atmestas remiantis tokiu patikrinimu. Tai netaikoma, jeigu tokios informacijos suteikimas draudžiamas pagal Europos bendrijos teisę arba prieštarauja viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo tikslams.	Vartotojo sutikimas
Pakeitimas 40 III priedo 2 dalies ketvirtos skilties kairysis stulpelis
Kaip ir kada Jūs turėsite grąžinti kreditą?	Išbraukta.
Pakeitimas 41 III priedo 2 dalies šeštos skilties kairysis stulpelis
Jei taikoma Kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už prekę ar paslaugą Prekės/paslaugos pavadinimas Kaina grynaisiais pinigais	Išbraukta.
Pakeitimas 42 III priedo 4 dalies trečios skilties kairysis stulpelis
Teisė gauti kredito sutarties projektą	Išbraukta.
Jūs turite teisę pateikęs prašymą nemokamai gauti kredito sutarties projekto kopiją. Ši nuostata netaikoma, jei kreditorius prašymo pateikimo metu nenori su Jumis sudaryti kredito sutarties.
Pakeitimas 43 III priedo 5 dalies trečios skilties kairysis stulpelis
Išankstinis grąžinimas Jūs turite teisę bet kuriuo metu anksčiau grąžinti visą kreditą arba jo dalį. Jei taikoma Kreditorius turi teisę gauti kompensaciją išankstinio grąžinimo atveju.	Išankstinis grąžinimas Jūs turite teisę bet kuriuo metu anksčiau grąžinti visą kreditą arba jo dalį. Jei taikoma Nuoroda į mokamą kompensaciją.
Pakeitimas 44 III priedo 5 dalies trečios skilties dešinysis stulpelis
[Kompensacijos nustatymas (apskaičiavimo metodas) pagal nuostatas, įgyvendinančias Direktyvos …/…/EB* 16 straipsnio 2 dalį]	Išbraukta.

• [1]  OL C 331 E, 2002 12 31, p. 200.
• [2]  OL C 104 E, 2004 4 30, p. 233.

AIŠKINAMOJI DALIS

Be vartojimo kreditų prekėms ar paslaugoms pirkti nebegalima įsivaizduoti ekonominio gyvenimo. Jie sudaro didelę Europos bendrojo vidaus produkto dalį, nors pavienių valstybių padėtis labai skiriasi. Nors ir daugėja ekonominių sąsajų, įvesta bendra valiuta ir labai pagerintos tarptautinių mokėjimų sąlygos, rinkoms vis dar labai būdingi nacionaliniai bruožai, o tarptautinių kreditų maža. Taip yra dėl daugelio priežasčių, ypač dėl skirtingos finansavimo praktikos tam tikrose valstybėse narėse, taip pat dėl su kalbos skirtumais susijusių kliūčių.

Atverti nacionalines rinkas svarbiam vartojimo kreditų ekonomikos sektoriui, skatinti konkurenciją ir gerinti vidaus rinką – tai politinės Europos Sąjungos užduotys, svarbios vartotojams ir kreditoriams.

Įgyvendinti šią užduotį būtų galima įdiegiant bendrą Europos teisinę vartotojų apsaugos sistemą, nors ir išliktų teisinių ir faktinių kliūčių, nepaisant to, kad teisė nėra pats svarbiausias tarptautinių vartojimo kreditų srities veiksnys.

Pastaruoju metu Europos teisinį pagrindą sudaro Direktyva 87/102/EEB. Joje nustatyti tik minimalūs standartai. Kiti šios srities valstybių narių teisės aktai labai skiriasi ir todėl vidaus rinkoje kyla sunkumų.

Tačiau visiškai suvienodinti teisės aktus nėra tikslinga.

Vartotojų teisė turėtų būti lanksti; skirtingais atvejais, ypač siekiant įveikti įvairius vartotojams kylančius pavojus, reikėtų pasitelkti skirtingas taisykles, jas taikyti nedelsiant ir tinkamai. Teisės aktų veiksmingumą lemia ir tai, kaip juos priima gyventojai, kuriems svarbu, kad tai būtų jų teisės aktai ir kad jie tiktų prie tam tikrų aplinkybių. Suvienodinus teisės aktus būtų ne tik pažeidžiamas subsidiarumo principas, bet ir todėl, kad reikėtų leistis į kompromisus, būtų priimtos sudėtingos ir perdėtos taisyklės, o tai tik dar labiau susilpnintų ir taip menką vartojimo kreditų poveikį vidaus rinkai.

Todėl 2002 m. rugsėjo 11 d. Komisijos pateiktas pirmasis pasiūlymas, kuriame numatyta visiškai suderinti teisės aktus, nebuvo tinkamas. Europos Parlamentas pirmajame svarstyme priėmė daug Komisijos pasiūlymo pakeitimų ir numatė tik minimalų teisės aktų derinimą.

2005 m. spalio mėn. Komisija pateikė naują iš esmės pakeistą pasiūlymą. Jame daug dėmesio skiriama Parlamento sprendimams ir pateikti glaustesni pasiūlymai. Naujajame Komisijos pasiūlyme numatoma ne kiek įmanoma derinti visus teisės aktus, bet tikslingiau atrinkti konkrečias teisės dalis, kurias reikėtų derinti: ikisutartinę informaciją, sutartinę informaciją, atsisakymo teisę, teisę anksčiau grąžinti kreditą, metinę procentinę palūkanų normą.

Iš esmės tokiam derinimui būtų galima pritarti. Taip pat ir Taryba jį įtraukė į savo bendrąją poziciją ir pateikė pasiūlymus, kuriuos taikant būtų galima dar labiau susiaurinti teisės aktų derinimo sritį, tačiau dėl kai kurių pasiūlymų kyla naujų kliūčių.

Nors bendroji pozicija yra geras pagrindas, kai kuriuos joje pateiktus klausimus reikėtų dar kartą persvarstyti ir pataisyti laikantis šių principų: įstatymų nuostatas reikėtų rengti turint omenyje tipinius atvejus, vidutinius vartotojus ir vidutinius įmonininkus, o ne išimtinius nesėkmingo piktnaudžiavimo atvejus. Ir toliau reikėtų išlaikyti laisvės sudaryti sutartis principą ir skatinti vartotojų atsakomybę. Didesnis reglamentavimas nebūtinai reiškia didesnę vartotojų apsaugą. Kaip matyti iš Parlamento užsakyto tyrimo ir klausymų, pateikus per daug informacijos, nepatyrusiems vartotojams ne tik netaptų aiškiau, bet būtų dar sunkiau informaciją suprasti, jau nekalbant apie su tuo susijusias didesnes išlaidas, kurias galiausiai turėtų padengti pats vartotojas. Taisyklės turėtų būti aiškios, paprastos, lengvai suprantamos ir naudingos Europai, nes jas taikant būtų galima skatinti vidaus rinką. Ne visose bendrosios pozicijos dalyse laikomasi šio subalansuoto požiūrio. Kai kurios iš jų per ilgos, pernelyg biurokratiškos, per sudėtingos ir iš dalies jas sunku suprasti. Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad Taryboje ieškota kompromisų ir valstybės narės tvirtai laikėsi konkrečių savo nuostatų, tačiau toks požiūris nėra teisingas ir negali būti Europos Parlamento gairėmis.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti šiems pakeitimams:

1.   Teisės aktų taikymo srityje reikėtų numatyti daugiau išimčių, pvz., notaro tvirtinamų sutarčių, būsto paskolų ir mažesnių nei 500 ir didesnių nei 50 000 eurų kreditų atveju. Taip valstybėms narėms būtų galima suteikti daugiau laisvės veikti. Tačiau labai svarbu, kad jos direktyvos nuostatas galėtų taikyti ir šiose srityse. Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų šias nuostatas pradėti taikyti jau nuo 100 eurų kredito ir šią ribą keisti priklausomai nuo finansinių aplinkybių ir pajamų raidos nekeičiant Europos direktyvos.

2.   Neaiškios ir perdėtos atrodo nuostatos dėl reklamos, nes Direktyva 2005/29/EB taikoma ir nesąžiningai komercinei veiklai.

3.   Ikisutartinės ir sutartinės informacijos reikalavimai per dideli. Neprasminga šios srities teisės aktus derinti bandant atsižvelgti į visas valstybėse narėse galiojančias nuostatas. Taip neišvengiamai padidėtų reglamentavimas ir informacijos srautas, ypač todėl, kad vartotojas turi atsisakymo teisę.

      Ypač tai pasakytina apie sąskaitos pereikvojimą.

      Pateikiant papildomus paaiškinimus, kurių reikalaujama siekiant užtikrinti informuotumą, būtų daroma dar didesnė neigiama įtaka vidaus rinkai, nes, viena vertus, valstybės narės šių nuostatų galėtų laikytis skirtingai, kita vertus, kreditoriams būtų be galo sunku jų laikytis, ypač tarptautiniu lygmeniu ir elektroninės prekybos srityje, ir tikriausiai todėl jie nebenorėtų siūlyti tarptautinių kreditų.

      Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į vartotojo atsakomybę, šie paaiškinimai turėtų būti pateikti tik reikalaujant vartotojui.

4.   Atsisakymo teisės srityje reikėtų numatyti galiojimo laiką. Sudarydamas sutartis ar jas nutraukdamas įmonininkas turi atsižvelgti į daugybę nuostatų, todėl visiškai netyčia jis gali padaryti klaidų. Tuo labiau, kad direktyva taikoma ir kreditų srityje nepatyrusiems įmonininkams. Šios klaidos galėtų paskatinti vartotojus imtis neteisėtų veiksmų. Todėl po sutarties sudarymo praėjus 6 mėnesiams teisinė pozicija turėtų tapti neginčijama.

5.   Komisija mano, kad teisė anksčiau grąžinti kreditą ir kompensacija – svarbūs elementai, kuriuos reikia suderinti. Šiuo klausimu Tarybos priimtas kompromisas labai sudėtingas, o naudos iš jo nedaug. Suprantama, kad sunku rasti tinkamą kompromisą šiuo klausimu, nes pavienių valstybių tradicijos ir teisinis požiūris labai skiriasi.

      Tačiau pasiūlyta išeitis visiškai netenkina ir nėra tikėtina, kad tai turėtų poveikį vidaus rinkai (derinimui).

      Neaiškiai apibrėžta, kaip apskaičiuoti galimas kompensacijas; šis klausimas lieka atviras. Jei suma mažesnė nei 10 000 eurų per metus, kompensacijos galima visiškai neskaičiuoti. Reikėtų paminėti tik vieną bendrą nuostatą׃ jeigu kompensacija leidžiama ir nesvarbu, kokiu būdu ji apskaičiuojama, negalima reikalauti daugiau nei 0,5 proc. arba 1 proc. nuo prieš laiką grąžinamos sumos.

      Šiuo atžvilgiu, taip pat todėl, kad ir šis apribojimas nėra labai tinkamas, atrodo, kad teisingiau būtų iš viso išbraukti nuostatą dėl kompensavimo ir palikti ją valstybių narių kompetencijai.

      Nuomonės referento manymu, paliktais pasiūlymais dėl pakeitimų patobulinama bendroji pozicija, nes pateikiamos glaustos ir aiškios nuostatos ir išlaikoma skirtingų aspektų pusiausvyra.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Valstybių narių teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditais, derinimas (Tarybos direktyvos 87/102/EEB panaikinimas)
Nuorodos	09948/2/2007 - C6-0315/2007 - 2002/0222(COD)
Pirmojo svarstymo EP data - P numeris	20.4.2004                     T5-0297/2004
Komisijos pasiūlymas	COM(2002)0443 - C5-0420/2002
Pakeistas Komisijos pasiūlymas	COM(2004)0747
Paskelbimo, kad gauta bendroji pozicija, plenariniame posėdyje data	27.9.2007
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	IMCO 27.9.2007
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Kurt Lechner 30.1.2006
Svarstymas komitete	24.10.2005		9.10.2006		22.11.2006		8.5.2007
	5.6.2007		3.10.2007		5.11.2007		22.11.2007
	27.11.2007
Priėmimo data	10.12.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriela Creţu, Janelly Fourtou, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Edit Herczog, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Nickolay Mladenov, Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Giovanni Rivera, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Alexander Stubb, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler, Nicola Zingaretti
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Emmanouil Angelakas, André Brie, Wolfgang Bulfon, Giovanna Corda, Benoît Hamon, Gisela Kallenbach, Othmar Karas, Andrea Losco, Manuel Medina Ortega, Joseph Muscat, José Javier Pomés Ruiz, Olle Schmidt, Gary Titley, Diana Wallis, Stefano Zappalà
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Klaus-Heiner Lehne, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Tadeusz Zwiefka
Pateikimo data	12.12.2007