Pranešimas - A6-0507/2007Pranešimas
A6-0507/2007

    PRANEŠIMAS dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo

    20.12.2007 - (15437/2006 – C6-0058/2007 – 2007/0803(CNS)) - *

    Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
    Pranešėjas: Armando França

    Procedūra : 2007/0803(CNS)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0507/2007

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo

    (15437/2006 – C6‑0058/2007 – 2007/0803(CNS))

    (Konsultavimosi procedūra)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos iniciatyvą (15437/2006),

    –   atsižvelgdamas į ES sutarties 30, 32 straipsnius ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

    –   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0058/2007),

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

    –   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6‑0507/2007),

    1.  pritaria Austrijos Respublikos iniciatyvai su pakeitimais;

    2.  ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

    3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

    4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Austrijos Respublikos iniciatyvą;

    5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Austrijos Respublikos vyriausybei.

    Austrijos Respublikos siūlomas tekstasParlamento pakeitimai

    Pakeitimas 1

    4 konstatuojamoji dalis

    (4) Nė viena valstybė narė negali pagrįstai teigti turinti visas priemones, išteklius ir kompetenciją, kad galėtų efektyviai išspręsti visas įmanomo didelio masto krizines situacijas, kurių metu reikalinga speciali intervencija. Todėl ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė galėtų prašyti kitos valstybės narės pagalbos.

    (4) Nė viena valstybė narė negali pagrįstai teigti turinti visas priemones, išteklius ir kompetenciją, kad galėtų efektyviai išspręsti visas įmanomas ypatingas arba didelio masto krizines situacijas, kurių metu reikalinga speciali intervencija. Todėl ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė galėtų prašyti kitos valstybės narės pagalbos.

    Pakeitimas 2

    5 konstatuojamoji dalis

    (5) Šiame sprendime išdėstomos kai kurios bendrosios taisyklės dėl atsakomybės, įskaitant taisykles dėl baudžiamosios atsakomybės, siekiant nustatyti teisinį pagrindą tokiems atvejams, kai atitinkamos valstybės narės sutinka prašyti pagalbos ir ją teikti. Nustačius šį teisinį pagrindą ir pateikus deklaraciją apie kompetentingas institucijas, valstybės narės krizinių situacijų atveju galės greitai reaguoti ir laimėti laiko,

    (5) Tarybos sprendime 2007/…/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (vadinamame Priumo sprendimu), o ypač jo 18 straipsnyje, reglamentuojamas valstybių narių viena kitai teikiamos policijos pagalbos, kai vyksta masiniai susibūrimai ir panašūs didelio masto renginiai, katastrofos bei didelės nelaimės, pobūdis. Šis sprendimas netaikomas Priumo sprendimo 18 straipsnyje aptariamiems masiniams susibūrimams, gaivalinėms nelaimėms ir didelėms nelaimėms, tačiau papildo Priumo sprendimo nuostatas, kuriose numatytos valstybių narių viena kitai teikiamos policijos pagalbos pasitelkiant specialiuosius intervencijos padalinius pobūdis kitais atvejais, pvz., kai žmonės sukelia krizinę arba teroristinio pobūdžio padėtį, keliančią rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims, nuosavybei, infrastruktūrai arba institucijoms, visų pirma, kai imami įkaitai, vykdomi užgrobimai ir vyksta panašūs įvykiai.

     

    Atsižvelgiant į tai, kiekviena valstybė narė turėtų nurodyti kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas, kurių pagalbos gali prašyti kitos valstybės narės arba kurių gali prašyti, kad jos įsikištų.

    Pagrindimas

    Siekiant paaiškinti, kodėl be Priumo sprendimo reikia priimti ir šią priemonę, būtina aiškiai nurodyti, koks pagrindinis šio sprendimo tikslas.

    Pakeitimas 3

    5a konstatuojamoji dalis (nauja)

     

    (5a) Kai bus nustatytas šis teisinis pagrindas ir parengtas vadovas, kuriame bus išvardijamos kompetentingos institucijos, valstybės narės tokios krizinės padėties atveju galės greitai ir negaišdamos laiko reaguoti. Be to, siekiant padidinti valstybių narių gebėjimą užkirsti kelią tam, kad nesusidarytų tokia krizinė padėtis ir ypač kad nevyktų teroro aktai, ir į juos reaguoti, būtina, kad specialieji intervencijos padaliniai, siekdami naudotis bendra patirtimi, reguliariai rengtų susitikimus ir organizuotų bendrus mokymus.

    Pakeitimas 4

    1 straipsnis

    Šiuo sprendimu nustatomos bendrosios taisyklės ir sąlygos, pagal kurias vienos valstybės narės specialieji intervencijos padaliniai galėtų teikti pagalbą ir (arba) veikti kitos valstybės narės teritorijoje (toliau – prašančioji valstybė narė) tais atvejais, kai juos pakviečia pastaroji valstybė narė ir kai jie sutinka tai daryti, kad būtų išspręsta krizinė situacija.

    Šiuo sprendimu nustatomos bendrosios taisyklės ir sąlygos, pagal kurias vienos valstybės narės (toliau – prašymą gavusi valstybė narė) specialieji intervencijos padaliniai galėtų teikti pagalbą ir (arba) veikti kitos valstybės narės teritorijoje (toliau – prašančioji valstybė narė) tais atvejais, kai juos pakviečia pastaroji valstybė narė ir kai jie sutinka tai daryti, kad būtų išspręsta krizinė situacija. Dėl praktinių klausimų ir šį sprendimą papildančių įgyvendinimo priemonių tiesiogiai susitaria prašančioji valstybė narė ir prašymą gavusi valstybė narė.

    Pakeitimas 5

    2 straipsnio 1 dalis

    1) „specialusis intervencijos padalinys“ – bet kuri valstybės narės teisėsaugos institucija, kuri yra specializuota kontroliuoti krizinę situaciją.

    1) „specialusis intervencijos padalinys“ – tai valstybės narės teisėsaugos institucija, kuri yra specializuota kontroliuoti krizinę situaciją.

    Pagrindimas

    Siekiama paaiškinti pasiūlymo dėl sprendimo tikslą.

    Pakeitimas 6

    2 straipsnio 2 punktas

    2) „krizinė situacija“ – bet kuri žmonių sukelta situacija valstybėje narėje, kelianti rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims ar institucijoms toje valstybėje narėje, visų pirma – įkaitų ėmimas, užgrobimas ir panašūs incidentai.

    2) „krizinė situacija“ – bet kuri žmonių sukelta situacija valstybėje narėje, kuriai susidarius atsiranda daugiau pagrįstų priežasčių manyti, kad įvykdyta, vykdoma ar bus įvykdyta nusikalstama veika, kelianti rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims, nuosavybei, infrastruktūrai ar institucijoms toje valstybėje narėje, visų pirma, tai situacijos, kurios nurodytos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR1 1 straipsnio 1 dalyje.

    ____________________

    ¹ OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

    Pakeitimas 7

    2 straipsnio 2a punktas (naujas)

     

    2a) „kompetentinga valdžios institucija“ – nacionalinė valdžios institucija, kuri gali pateikti prašymus ir suteikti leidimą panaudoti specialiuosius intervencijos padalinius.

    Pakeitimas 8

    3 straipsnio 1 dalis

    1. Siekiant išspręsti krizinę situaciją, valstybė narė gal prašyti, kad jai padėtų kitos valstybės narės specialusis intervencijos padalinys. Valstybė narė gali priimti ar atmesti tokį prašymą arba pasiūlyti suteikti kitokią pagalbą.

    1. Siekiant išspręsti krizinę situaciją, valstybė narė gali prašyti, kad jai padėtų kitos valstybės narės specialusis intervencijos padalinys. Ji pateikia prašymą per kompetentingas institucijas, jame nurodydama prašomos pagalbos pobūdį ir pagrįsdama jos teikimo būtinybę. Prašymą gavusios valstybės narės kompetentingos institucijos gali priimti ar atmesti tokį prašymą arba pasiūlyti suteikti kitokią pagalbą.

    Pakeitimas 9

    4 straipsnis

    Bendrosios taisyklės dėl atsakomybės

    Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė

    1. Jeigu pagal šį sprendimą valstybės narės pareigūnai veikia kitos valstybės narės teritorijoje, pastaroji valstybė narė atsako už jų operacijų metu jų padarytą bet kurią žalą.

    Kai valstybės narės pareigūnai veikia kitos valstybės narės teritorijoje ir (arba) pagal šį sprendimą naudojama įranga, taikomos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės nuostatos, numatytos Priumo sprendimo 21 ir 22 straipsniuose.

    2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu žala patiriama dėl veiksmų, kurie prieštaravo prašančiosios valstybės narės duotiems nurodymams arba viršijo atitinkamų pareigūnų įgaliojimus pagal jų nacionalinę teisę, taikomos šios taisyklės:

     

    (a) valstybė narė, kurios teritorijoje buvo padaryta žala, ją atlygina tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atlygintų savo pareigūnų padarytą žalą;

     

    (b) valstybė narė, kurios pareigūnai kitos valstybės narės teritorijoje padarė žalą bet kuriam asmeniui, atlygina pastarajai visą sumą, jos sumokėtą nukentėjusiems ar asmenims, turintiems teisę ją gauti jų vardu;

     

    (c) nepažeisdama naudojimosi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu ir išskyrus b punkte nurodytą atvejį, šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis nė viena valstybė narė nereikalauja atlyginti kitos valstybės narės padarytų nuostolių.

     

    Pakeitimas 10

    5 straipsnis

    5 straipsnis

    Išbraukta.

    Baudžiamoji atsakomybė

     

    3 straipsnyje nurodytų operacijų metu kitos valstybės narės teritorijoje veikiantys pareigūnai prieš juos nukreiptų ar jų pačių padarytų nusikalstamų veikų atveju laikomi tos valstybės narės pareigūnais.

     

    Pakeitimas 11

    6 straipsnis

    Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkamos institucijos prireikus rengtų susitikimus ir organizuotų bendrus mokymus bei pratybas tam, kad būtų keičiamasi patirtimi, kompetencija ir bendra, praktine bei technine informacija apie pagalbos teikimą krizinių situacijų metu.

    Visos dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jų specialieji intervencijos padaliniai rengtų susitikimus ir reguliariai organizuotų bendrus mokymo kursus bei pratybas tam, kad būtų keičiamasi patirtimi, kompetencija ir bendra, praktine bei technine informacija apie pagalbos teikimą krizinių situacijų metu. Šie susitikimai, mokymai ir pratybos gali būti finansuojami pagal tam tikras Sąjungos programas, siekiant gauti lėšų iš Europos Sąjungos biudžeto. Be to, ES pirmininkaujanti valstybė narė stengiasi užtikrinti, kad vyktų šie susitikimai, mokymai ir pratybos.

    Pakeitimas 12

    7 straipsnis

    Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip.

    Prašančioji valstybė narė padengia prašymą gavusios valstybės specialiųjų intervencijos padalinių veiklos išlaidas, kurių kilo vykdant veiklą pagal 3 straipsnio nuostatas, įskaitant transporto ir apgyvendinimo išlaidas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip.

    Pakeitimas 13

    8 straipsnio 4a dalis (nauja)

     

    4a. Šiame sprendime neturi būti nė vienos nuostatos, pagal kurią šiomis valstybių narių teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimo taisyklėmis būtų leidžiama vadovautis palaikant santykius su atitinkamomis trečiųjų šalių agentūromis, apeinant galiojančias taisykles, taikomas tarptautiniam policijos tarnybų bendradarbiavimui pagal nacionalinės teisės sistemas.

    Pagrindimas

    Pagal šį pakeitimą siūloma pradėti taikyti skubios informacijos apsaugos priemones siekiant, kad šios supaprastintos bendradarbiavimo taisyklės nebūtų be leidimo (pagal analogiją) plačiau taikomos bendraujant su trečiųjų šalių agentūromis, kurios galbūt savo veikloje vadovaujasi kitokiomis, nei ES valstybėse narėse taikomos, atskaitomybės ir demokratinės kontrolės normomis, nes tokia padėtis galėtų be reikalo kelti pavojų svarbiausiems Europos piliečių interesams.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimas

    Nuorodos

    15437/2006 - C6-0058/2007 - 2007/0803(CNS)

    Konsultacijos su EP data

    30.1.2007

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    LIBE

    1.2.2007

    Pranešėjas(-ai)

           Paskyrimo data

    Armando França

    5.11.2007

     

     

    Pakeistas (-i) pranėšėjas(-ai)

    Fausto Correia

     

     

    Svarstymas komitete

    27.2.2007

    9.10.2007

    20.11.2007

    18.12.2007

    Priėmimo data

    18.12.2007

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    53

    1

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Alexander Alvaro, Roberta Angelilli, Alfredo Antoniozzi, Mario Borghezio, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Armando França, Urszula Gacek, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Lilli Gruber, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Sarah Ludford, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Bogusław Rogalski, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Csaba Sógor, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Renate Weber, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Edit Bauer, Simon Busuttil, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Jörg Leichtfried, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Rainer Wieland

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

    Manuel Medina Ortega