Pranešimas - A6-0510/2007Pranešimas
A6-0510/2007

    PRANEŠIMAS dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką

    20.12.2007 - (2007/2101(INI))

    Užsienio reikalų komitetas
    Pranešėja: Roberta Alma Anastase

    Procedūra : 2007/2101(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A6-0510/2007

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką

    (2007/2101(INI))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai „Regioninis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione. Esama padėtis, ES veiksmų, kuriais skatinamas tolesnis bendradarbiavimo plėtojimas, perspektyvos“ (COM(1997)0597),

    –   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) stiprinimo (COM(2006)0726),

    –   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos veiksmų planus, patvirtintus kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, ir į su šiomis šalimis pasirašytus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, kurie baigia galioti 2008 m. arba 2009 m.,

    –   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 gruodžio 1 d. ir baigia galioti 2007 m.,

    –   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. sausio 23 d. sprendimą 2006/35/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje[1] („Stojimo partnerystės programa“),

    –   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos, Turkijos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo,

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo[2],

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl laivų katastrofų Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje ir vėlesnės naftos taršos[3],

    –   atsižvelgdamas į savo 2008 m. .................... rezoliuciją dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu: nuo kalbų prie darbų [4],

    –   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo[5],

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0510/2007),

    A. kadangi Juodosios jūros regionas yra Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų sankirtoje ir jam būdingi glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, didelis potencialas, bet esama ir didžiulių skirtumų; kadangi regionui priklauso ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija, šalis kandidatė Turkija ir Europos kaimynystės politikos partneriai Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, bei Rusijos Federacija, su kuria Europos Sąjungą sieja keturiomis bendromis erdvėmis pagrįsta strateginė partnerystė,

    B.  kadangi, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, Juodoji jūra tapo ir ES jūra ir įgijo strateginę svarbą Europos Sąjungai, taigi padaugėjo bendrų uždavinių ir tikslų bei atsinaujino galimybės tvirtinti ES ir šio regiono šalių bendradarbiavimą, siekiant sukurti tikrą saugumo, stabilumo, demokratijos ir gerovės erdvę,

    C. kadangi reikia pasirinkti bendradarbiavimo plėtojant ir valdant Juodosios jūros regiono sinergiją būdus, nes esama daugybės politikos programų, priemonių ir požiūrių į šį regioną,

    D. kadangi Komisija pasiūlė pirminę strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui dar 1997 m. savo komunikate dėl regioninio bendradarbiavimo Juodosios jūros zonoje,

    E.  kadangi išskirtiniai ES politikos Pietų Kaukazo atžvilgiu aspektai aptariami atskirame pranešime, kurį parengė Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas,

    1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ ir tikslą stiprinti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regionu ir pačiame regione papildant esamas dvišalės politikos programas nauju požiūriu į regioną; ypač pabrėžia, kad dėl stojimo derybų su Turkija, baigiančių galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir derybų dėl jų ateities bei energetikos saugumo klausimų regioninis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione tampa vienu iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų;

    2.  mano, kad siekiant nustatyti darnų, į veiksmingumą ir į rezultatus orientuotą požiūrį į regioninę politiką, reikia, kad paskelbus komunikatą Europos Sąjunga imtųsi tolesnių ryžtingų veiksmų ir remtų iš tiesų šiai zonai pritaikytą regioninę strategiją; yra susirūpinęs, kad nuo 1997 m. taikomos Juodosios jūros regiono strategijos rezultatai nebuvo tinkamai įvertinti; ragina Komisiją parengti išsamią esamos ir vykdomos veiklos ataskaitą ir pristatyti rezultatus Europos Parlamentui; palankiai vertina Komisijos ketinimą 2008 m. parengti pirminį Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos įvertinimą ir ragina pateikti konkrečius regioninio bendradarbiavimo ir tikros partnerystės skatinimo Juodosios jūros zonoje pasiūlymus, remiantis savo įvertinimo rezultatais ir atsižvelgiant į šioje ir kitose atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose pateikiamas rekomendacijas; ragina Komisiją rengiant savo būsimus Juodosios jūros strategijos persvarstymo arba papildymo projektus pasinaudoti patirtimi, įgyta vykdant Šiaurės dimensijos iniciatyvą;

    3.  pabrėžia, kad požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką negali būti naudojamas ES narystės alternatyvai numatyti ar ES sienoms nustatyti; tačiau mano, kad šiame dokumente pateikiami tikslai turėtų būti platesnės ES užsienio politikos, skirtos kaimyninėms šalims ir vykdant Juodosios jūros regioninę strategiją dalyvaujančioms šalims, sudėtinė ir nuosekli dalis;

    4.  mano, kad vykdant regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione kaip lygiaverčiai partneriai turėtų dalyvauti ES, Europos kaimynystės politikos šalys, šalis kandidatė Turkija ir Rusija; mano, kad pasinaudoti visu Europos dalyvavimo regiono procesuose potencialu bus galima tik tuomet, jei palaipsniui bus ugdomas Juodosios jūros regiono šalių bendros pareigos jausmas, susijęs su bendrais uždaviniais, įskaitant saugumo klausimus; ragina Tarybą ir Komisiją formuojant politikos požiūrį aktyviai įtraukti visas Juodosios jūros regiono šalis;

    5.  mano, kad naujas požiūris į regioninę politiką turi būti nukreiptas į daugelį prioritetinių sričių ir Komisiją turėtų pateikti joms skirtą išsamų veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai, gairės, tolesnės priemonės ir kuris būtų ES ir regiono santykių bei regionų bendradarbiavimo stiprinimo pagrindas; pabrėžia, kad ES turi sutelkti dėmesį į ribotą skaičių prioritetinių tikslų ir vengti jėgų švaistymo ir dubliavimo;

    6.  pritaria finansinių išteklių, pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę skirtų tarptautiniams projektams finansuoti, padvigubinimui; ragina šių finansinių išteklių panaudojimui taikyti struktūrinių fondų reglamentavimo principus, ypač partnerystės, tvarumo, veiksmingumo, nediskriminavimo ir decentralizavimo principus; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šių lėšų panaudojimą ir pasiektą pažangą rengiant trumpas dvimetes ataskaitas;

    7.  ragina racionaliai panaudoti Bendrijos finansines priemones: geriau koordinuoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, taip pat regionui prieinamas struktūrinių fondų ir pasirengimo narystei lėšas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis paramos gavėjomis, prieš paskirstant išteklius nustatyti bendrus ataskaitų teikimo reikalavimus siekiant stebėti ir vertinti šių išteklių panaudojimo tvarumą, veiksmingumą ir atitiktį bendriems ES politikos tikslams;

    8.   ragina Komisiją suteikti galimybę tarptautinio bendradarbiavimo srityje tautų tarpusavio projektams panaudoti decentralizuotą finansinę priemonę – mažų projektų fondus ir specialiai skatinti naudotis šia priemone;

    9.   pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia įtvirtinti vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų pajėgumų kūrimą programų bei projektų parengimo ir įgyvendinimo srityje siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansinėmis priemonėmis būtų naudojamasi veiksmingai;

    A. Svarbiausios prioritetinės bendradarbiavimo sritys

    Saugumo uždaviniai

    10. pabrėžia, kad neišspręsti konfliktai Juodosios jūros regione – tai pagrindinis su regiono stabilumu ir vystymusi susijęs uždavinys ir didelė kliūtis skatinant regionų bendradarbiavimą; ragina ES aktyviau ir visapusiškiau dalyvauti ir prisidėti prie pastangų, dedamų siekiant išspręsti konfliktus vadovaujantis tarptautine teise ir teritorinio vientisumo principais ir labiau įsitraukti į konfliktų valdymo ir taikos palaikymo veiksmus; mano, kad ES turi prisiimti pagrindinį vaidmenį ir prisidėti kuriant supratimo kultūrą, dialogą ir pasitikėjimą regione;

    11. atsižvelgia į gausių Rusijos karinių pajėgų – Juodosios jūros laivyno, kuris dislokuotas Krymo uostamiestyje Sevastopolyje –buvimą regione; pažymi, kad 1997 m. Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl Juodosios jūros laivyno dislokacijos baigiasi 2017 m.; pažymi, kad šis dar neišspręstas klausimas jau sukėlė nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos vyriausybių; ragina ES prisidėti prie šio strategiškai svarbaus klausimo sprendimo ir glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos ir Ukrainos vyriausybėmis;

    12. pabrėžia, kad, įgyvendindama Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, Europos Sąjunga laisvės, saugumo ir teisingumo srityse turi apibrėžti nekintamus prioritetus, kurie padėtų pasiekti visų politikos sričių suderinimo ir darnos;

    13. primena, kad reikia spręsti su tarptautiniu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir nelegalia imigracija susijusias problemas, visapusiškai laikantis negrąžinimo principo; pabrėžia, kad šioje srityje taikomos priemonės turi būti susietos su atitinkamomis judumo propagavimo priemonėmis, siekiant skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir taip skleisti Europos vertybes, susijusias su demokratija, teisinės valstybės principais ir žmogaus teisėmis; todėl ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos su Juodosios jūros regiono valstybėmis, su kuriomis jie dar nesudaryti, ir skatinti judumą visomis kitomis galimomis priemonėmis. įskaitant judumo partnerystės susitarimų su Europos kaimynystės politikos šalimis pasirašymą; pabrėžia, kad reikia veiksmingai suprastinti vizų režimą vietinio pobūdžio sienos kirtimo atvejais ir tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, studentams, verslininkams ir pilietinės visuomenės veikėjams;

    14. pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą pasienių valdymo srityje, kad būtų pasiekti su judėjimo saugumu ir sklandumu susiję tikslai; mano, kad ES pasienio pagalbos misija (ESPPM) Moldovai ir Ukrainai padeda įgyti svarbios patirties, susijusios su saugumo uždavinių sprendimu vykdant daugiašalį bendradarbiavimą, ir yra įsitikinęs, kad ją reikia toliau stiprinti ir ja remtis kaip bendradarbiavimo pasienyje pavyzdžiu;

    15. pabrėžia, kad reikia nuodugniai ištirti išskirtinę saugumo padėtį ir su tuo susijusias problemas skirtingose Juodosios jūros regiono šalyse; pritaria pasiūlymui, kad Europolui būtų skirti įgaliojimai ir lėšos analitiniam su šiuo regionu susijusiam darbui atlikti, ypač migracijos srityje;

    Politinio stabilumo ir veiksmingos demokratijos rėmimas

    16. mano, kad naujas požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką negali būti apribotas ekonominiu bendradarbiavimu, o turėtų būti skirtas erdvei, kuriai būdinga stabili demokratija, geras valdymas ir teisinės valstybės principai, sukurti ir ypač pabrėžia politinės ir teisminės reformos bei veiksmingo įsipareigojimų vykdymo svarbą; pažymi, kad pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir pagrindinėms laisvėms skatinimas sudaro vienas iš pagrindinių ES išorės politikos ramsčių, ir pabrėžia, kad šias vertybes reikia puoselėti jomis grindžiant dvišalius santykius ir požiūrį į regioną, neatsižvelgiant į partnerių vyriausybių rodomą pasiryžimo lygį; ragina Europos Sąjungą spręsti regioninio bendradarbiavimo šiose srityse klausimus rengiant su Juodosios jūros regiono šalimis žmogaus teisių temai skirtus dialogus ir konsultacijas bei daugiašalius forumus; ragina Komisiją, siekiant paskatinti pilietinių visuomenių regioninį bendradarbiavimą, visapusiškai pasinaudoti Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms remti bei Juodosios jūros sinergijos iniciatyva;

    17. palankiai vertina Juodosios jūros euroregiono sukūrimo iniciatyvą, kurios tikslas – plėtoti regioninį bendradarbiavimą skatinant regioninių ir vietos subjektų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad vadinamojo iniciavimo iš apačios projektai ir vietos lygmens institucijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas svarbūs kuriant tikrą demokratijos ir veiksmingo valdymo erdvę Juodosios jūros regione;

    18. pažymi, kad nepaprastai svarbu užmegzti ir plėtoti Juodosios jūros regiono ir kaimyninių šalių gerus kaimynystės santykius, pagrįstus abišale pagarba, teritoriniu vientisumu, vieno nesikišimu į kito vidaus reikalus ir draudimu naudoti jėgą arba grasinimus naudoti jėgą, kaip pagrindiniais regioninio bendradarbiavimo skatinimo principais; pabrėžia glaudaus dialogo su pilietine visuomene ir kultūrų dialogo svarbą šioje srityje ir ragina Komisiją toliau jį skatinti; ypač atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, toliau jį skatinti siekiant kurti abišalės tolerancijos ir pagarbos įvairovei kultūrą, ir skatinti regioninį dialogą ir bendradarbiavimą;

    Bendradarbiavimas energetikos, transporto ir aplinkosaugos srityse

    19. pabrėžia strateginę Juodosios jūros regiono, kaip gamybos ir tiekimo zonos užtikrinant ES energijos tiekimo įvairovę ir saugumą, svarbą; pakartoja, kad remia naujos infrastruktūros ir perspektyvių transporto koridorių, kurie padidins tiekėjų ir tiekimo maršrutų įvairovę, pvz., Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono energijos tiekimo koridoriaus ir „Nabuko“, Konstancos-Triesto ir AMBO dujotiekių kūrimą taip pat kitus suplanuotus dujų ir naftos tranzito per Juodąją jūrą projektus ir INOGATE bei TRACECA projektus, padėsiančius sujungti Juodosios ir Kaspijos jūrų regionus; ragina atlikti poveikio visuomenei ir aplinkai vertinimą siekiant išnagrinėti šių naujų tranzito infrastruktūrų statybos poveikį; mano, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva turėtų būti tinkamas pagrindas regiono rinkos reformoms skatinti, kurios padėtų sukurti konkurencingas, prognozuojamas ir skaidrias energijos rinkas;

    20. pabrėžia Dunojaus, kaip vienos iš pagrindinių transporto susisiekimo linijų ir ekonominių magistralių, jungiančių ES ir Juodosios jūros regioną, svarbą; taigi mano, kad vienas iš pagrindinių ES tikslų regione turėtų būti tvarus Dunojaus vystymas ir ekonominės galimybės sujungti Juodąją jūrą supančias šalis išnaudojimas; prašo Komisiją parengti tyrimą, kurį atliekant būtų nagrinėjamos galimos konkrečios su šiuo klausimu, įskaitant svarbius aplinkosaugos klausimus, susijusios iniciatyvos; primygtinai tvirtina, kad, siekiant išnaudoti visas ES prieigos prie Juodosios jūros teikiamas galimybes, labai svarbu vystyti ES uostų, esančių prie Juodosios jūros (Burgaso, Konstancos, Mangalijos ir Varnos), ir uostų, esančių prie Dunojaus upės žiočių, infrastruktūrą siekiant užtikrinti galimybes naudotis įvairių rūšių transportu;

    21. mano, kad užtikrinti darną regione labai padėtų iniciatyvos, kuriomis siekiama sustiprinti visų Juodosios jūros pakrančių valstybių fizinius ryšius; pabrėžia, kad bendradarbiavimas transporto ir aplinkosaugos srityse neturėtų apsiriboti energetikos klausimais, bet turėtų būti pagrįstas visapusišku požiūriu, atsižvelgiant į regiono poreikius; džiaugiasi planais įrengti greitkelį, juosiantį Juodąją jūrą; pabrėžia Juodosios jūros ir Dunojaus, kaip strateginių transporto kelių regione, svarbą;

    22. nepaprastai susirūpinęs dėl Juodosios jūros regiono, ypač pačios Juodosios jūros, ekologinės padėties, kuriai įtaką padarė nekontroliuojama tarša ir pablogino daugybė ekologinių katastrofų, taip pat dėl Dunojaus ir jo deltos padėties; pabrėžia, kad būtina intensyviau įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus regione, ir į visus regioninius projektus įtraukti poveikio aplinkai vertinimą, ir ragina ES ir Juodosios jūros regiono šalis aktyviau bendradarbiauti siekiant spręsti daug įvairių aplinkosaugos problemų regione;

    23. ypač susirūpinęs dėl nekontroliuojamos taršos nafta ir dėl šios taršos poveikio laukinei gamtai; pabrėžia, kad būtina, jog bendradarbiavimas nebūtų ribojamas vien Komisijos naudojantis jos monitoringo ir informavimo centru teikiama pagalba, visų pirma norint užkirsti kelią naftos išsiliejimui, bet ir kad ypač didelis dėmesys būtų kreipiamas į jūrų transporto, ypač tanklaivių, saugumo stiprinimą;

    24. atkreipia dėmesį į Dunojaus deltą, kuri yra unikali gamtinė augalų ir gyvūnų rūšių buveinė; pabrėžia, kad ypač reikia atlikti infrastruktūrų, kaip antai Bistrajos kanalo tarp Rumunijos ir Ukrainos, poveikio aplinkai vertinimą;

    25. ragina Komisiją aplinkosaugos problemas spręsti taikant DABLAS darbo grupės metodą (Dunojui ir Juodajai jūrai), dėmesį sutelkiant ne tik į Dunojaus, bet ir Dniestro bei Dniepro upių baseinus;

    Prekybos ir ekonominis bendradarbiavimas

    26. pabrėžia, kad ekonomikos augimas visame regione nevienodas, nors ir intensyvus, bet atkreipia dėmesį į tai, kad šis augimas tvaresnis naftą ir dujas eksportuojančiose šalyse; atkreipia dėmesį į privačiojo sektoriaus trapumą daugelyje Juodosios jūros pakrantėje esančių šalių; pabrėžia, kad svarbu Juodosios jūros regione kurti ekonominių galimybių ir klestėjimo erdvę šio regiono gyventojams ir prekybos partneriams; pabrėžia, kad reikia gerinti investicijų aplinką vietos subjektams, taip pat užsienio investuotojams, visų pirma intensyvinant kovą su korupcija ir sukčiavimu, ir skatinti rinkos ekonomikos reformas, kurios padidintų konkurencingumą ir ekonominį patrauklumą; sukuriant įvairiarūšę ekonomiką ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą, taip pat socialinį teisingumą ir sanglaudą; ragina imtis derinimo ir tolesnių liberalizavimo priemonių ir remia nuostatą sukurti laisvosios prekybos zoną vadovaujantis PPO principais; mano, kad ES, būdama didžiausia Juodosios jūros šalių ekonominė partnerė, turi atlikti svarbiausią vaidmenį propaguodama minėtus tikslus ir skatindama regioną imtis būtinų veiksmų;

    27. atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka pakrantės ir jūrų turizmas, kadangi tai didžiausias skatinamasis Juodosios jūros regiono vystymosi veiksnys prekybos ir ekonomikos augimo požiūriu; pabrėžia, kad būtina toliau vystyti turizmo infrastruktūrą ir skatinti turizmo produktų įvairovę, tokiu būdu apsaugant tradicinius pragyvenimo šaltinius, geriau panaudojant gamtos išteklius (pvz., geoterminius išteklius, kurie suteikia didelių galimybių verslui) ir gerinant gyvenimo kokybę regione; pabrėžia, kad vizų režimo kaimyninių šalių gyventojams supaprastinimas paskatins judumą ir prekybą bei ekonominę veiklą; mano, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva turėtų būti tinkamas pagrindas turizmo vystymui Juodosios jūros regione skatinti,

    28. palankiai vertina tarpregionines iniciatyvas regione, pavyzdžiui, Baku–Tbilisio–Karso geležinkelio projektą, kurį Azerbaidžianas, Gruzija ir Turkija pradėjo 2007 m. lapkričio 21 d. ir kurį tikimasi baigti 2008 m., ir iniciatyvą siekiant užtikrinti tiesioginį geležinkelio susisiekimą tarp Europos ir Kinijos; pabrėžia, kad Juodosios jūros politikos iniciatyva suteikia galimybių šiai pasaulio daliai daug geriau ekonomiškai ir politiškai integruotis į Europos ir tarptautinę ekonomiką;

    Švietimas, mokymas ir moksliniai tyrimai

    29. pabrėžia, kad svarbu stiprinti kultūrų dialogą ir ragina Komisiją toliau jį skatinti;

    30. pabrėžia, kad svarbu stiprinti žmonių tarpusavio ryšius, skatinant bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų srityse, naudojantis esamomis ir prieinamomis ES programomis („Tempus“, „Erasmus Mundus“, Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų programa); ragina ES ir Juodosios jūros regiono šalis stiprinti bendradarbiavimą;

    31. pabrėžia, kad svarbu pritraukti mokslininkus iš Juodosios jūros šalių į ES supaprastinant su leidimų dirbti išdavimu susijusias procedūras, inter alia, naudojantis mėlynosios kortelės sistema;

    B. Instituciniai aspektai

    32. palankiai vertina regionui priklausančių ES valstybių narių vadovaujamą vaidmenį skatinant bendradarbiavimą su regionu ir pačiame regione; mano, kad Rumunija, Bulgarija ir Graikija, būdamos ES valstybės narės Juodosios jūros regione, galėtų ir turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad šios valstybės narės turi imtis ypatingo vaidmens perduodant patyrimą ir praktinę patirtį naudojantis programomis „Dvyniai“ (angl. Twinning), TAIEX ir „Sigma“; mano, kad skatinant regionų bendradarbiavimą greta esančiose išorės regionuose reikėtų visapusiškai naudotis ES patirtimi, ypač vykdant Šiaurės dimensijos iniciatyvą, siekiant pasidalyti praktiniais pavyzdžiais ir tuo, kas išmokta;

    33. primena, kad Juodosios jūros regione jau vykdomos kai kurios regioninio bendradarbiavimo priemonės; todėl pabrėžia, kad ES ir Juodosios jūros regiono šalys, siekdamos išvengti veiksmų dubliavimosi, turi koordinuoti savo veiklą; mano, kad stiprinant įvairias regionines organizacijas ir iniciatyvas, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją (JJEB), Juodosios jūros regiono partnerystės ir dialogo forumą, GUAM organizaciją demokratijai ir ekonomikai vystyti, ir kitas tam tikrų sektorių organizacijas, atsižvelgiant į savitą jų patirtį ir stiprinant bendradarbiavimą su jomis, galėtų būti sukurtas tinkamas pagrindas sinergijai kurti; mano, kad reikėtų toliau plėtoti dialogo ir bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu ir jame politinę dimensiją;

    34. pabrėžia, kad Rusijos ir Turkijos pozicija Juodosios jūros regione svarbūs siekiant skatinti regioninį bendradarbiavimą; mano, kad svarbu konstruktyviai įtraukti šias šalis bei visas kitas regiono šalis į bendradarbiavimą norint, kad Juodosios jūros regioninis bendradarbiavimas būtų sėkmingas;

    35. džiaugiasi tuo, kad neseniai Komisijai buvo suteiktas Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (JJEB) stebėtojos statusas ir atkreipia dėmesį į esamus Europos Parlamento ir JJEB parlamentinės asamblėjos ryšius; mano, kad svarbu ir toliau stiprinti parlamentinį Europos Parlamento ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentų bendradarbiavimo lygmenį;

    36. pabrėžia, kad taip pat būtina plėtoti bendradarbiavimą nevyriausybiniu lygmeniu Juodosios jūros regione; todėl ragina Komisiją paremti Juodosios jūros regiono NVO platformos kūrimą siekiant sukurti pilietinių visuomenių mainų regione pagrindą, padidinti informuotumą apie bendras problemas ir padėti įgyvendinti ir stebėti ES politiką regione;

    °

    °         °

    37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir Juodosios jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

    Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (12.10.2007)

    pateikta Užsienio reikalų komitetui

    dėl naujos Juodosios jūros regioninės strategijos
    (2007/2101(INI))

    Nuomonės referentas: Kader Arif

    PASIŪLYMAI

    Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1.  pažymi, kad nuo 2007 m. sausio 1 d., kai į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija, Juodoji jūra tapo ES jūra ir kad šiame regione eina ES siena; taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į stojimo derybas su Turkija, strateginės partnerystės su Rusija ir Ukraina atnaujinimą bei energetinio saugumo klausimą, Juodosios jūros regioninis bendradarbiavimas tapo vienas iš didžiausių ES užsienio politikos prioritetų;

    2.  mano, kad ES, bendradarbiaudama su Juodosios jūros regionu, ypač turi pasikliauti trimis valstybėmis narėmis, kurios yra ir ES, ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (JJEB) narės (Graikija, Rumunija ir Bulgarija), ir turėtų pasinaudoti ES glaudaus bendradarbiavimo su Turkija teikiamais privalumais;

    3.  su pasitenkinimu pažymi, kad Juodosios jūros baseinas tapo regionu, kurio gyventojai ieško būdų gyventi taikiai gerbiant vieniems kitų interesus;

    4.  pažymi, kad Juodosios jūros regionas tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių pasaulio regionų (vidutinis 2004 m. augimas – 8 proc.); tačiau pabrėžia, kad šis augimas vyksta netolygiai ir yra didesnis negu naftą ir dujas eksportuojančių šalių, be to, pasauliniu lygmeniu jis išlieka nestabilus dėl didelės priklausomybės nuo kai kurių produktų eksporto ir dėl aplinkos, kuri ne visada palanki investuotojams ir privačiojo sektoriaus vystymuisi, ypač dėl korupcijos ir sukčiavimo problemų kai kuriose valstybėse; taigi pabrėžia būtinybę, kad šiame regione būtų sukurta atitinkama stabili institucinė aplinka, kuri skatintų tvarų ir darnų augimą;

    5.  mano, kad Juodosios jūros regiono šalys galės labiau integruotis į Europos ir pasaulio ekonomiką įvairindamos savo ekonomiką ir didindamos regioninę integraciją, pagrįstą ekonominių santykių plėtra ir prekybinių ryšių skatinimu, ir pabrėžia jų geografinio artumo privalumus ir tai, kad jų ekonomika papildo viena kitą;

    6.  pabrėžia, kad ekonominių ir prekybos ryšių stiprinimas neatsiejamas nuo politinių pastangų užtikrinti taiką, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybę ir skatinti kultūrų dialogą;

    7.  mano, kad prekyba, transportas, energija, mokslas ir technologijos, švietimas, aplinka, žemės ūkis, žvejyba ir turizmas yra svarbūs bendradarbiavimo sektoriai siekiant užtikrinti būsimą ekonominę regiono plėtrą ir jo integracijos sėkmę;

    8.  mano, kad dėl savo geostrateginės padėties ir ekonominio bei žmogiškojo potencialo (gamtiniai ištekliai, pramoninė ir žemės ūkio bazė, kvalifikuota darbo jėga), šis regionas, kuris iš tiesų yra kryžkelių ir tranzito regionas, daugybę galimybių labiau įtvirtinti savo tarptautinę padėtį ir ilgam įsitraukti į Europos ir pasaulio prekybą;

    9.  mano, kad būtina atsižvelgti į Juodosios jūros regiono šalių išsivystymo lygį, palyginti su ES; taigi primygtinai tvirtina, kad būtina pripažinti šių šalių teisę nustatyti prekybinio liberalizavimo tempą ir nacionalines vystymosi ir socialines strategijas;

    10. primena, kad vedant derybas dėl prekybos reikėtų atsižvelgti į realią socialinę ir ekonominę šių šalių padėtį ir kad vystymąsi skatinanti prekyba turėtų padėti skatinti socialinę pažangą; taigi ragina, kad vedant derybas būtų orientuojamasi į socialinę sanglaudą ir tvarųjį vystymąsi ir būtų integruojama tinkamo darbo nuostatos ir socialiniai bei aplinkos standartai;

    11. džiaugiasi Komisijos noru skatinti aktyvesnį dialogą su Juodosios jūros regionu papildant vykdomą dvišalią politiką (narystė, kaimynystė, partnerystės strategijos) naująja Juodosios jūros sinergijos politika, tačiau apgailestauja, kad Komisija nėra aktyvi ir neteikia pasiūlymų dėl šios naujos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos, ir mano, kad siekiant parengti suderintą ir veiksmingą strategiją reikia, kad ES ilgalaikės perspektyvos požiūriu remtų tikrąją su šia zona suderintą regioninę strategiją ir siekti, kad visi partneriai dalyvautų lygiomis teisėmis; mano, kad, ypač atsižvelgiant į tarptautinę prekybą, tolesnei Juodosios jūros regiono, kuris itin svarbus geografiniu požiūriu, nes sieja Europą ir Aziją, raidai labai padėtų atskira Juodosios jūros regiono strategija;

    12. mano, kad ES turėtų parengti Juodosios jūros šalims skirtą bendrą veiksmų planą, pagal kurį būtų atsižvelgta į kiekvienos valstybės poreikius atskirai ir į viso regiono poreikius; pabrėžia, kad valstybėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, profesinėms ir verslininkų sąjungoms ir pilietinės visuomenės atstovams susėdus prie vieno stalo, būtų galima apibrėžti naujosios politikos prioritetus, ypač infrastruktūros gerinimo, MVĮ raidos ir tvariosios plėtros srityse;

    13. pažymi, kad būtina, jog ES ir Juodosios jūros šalys sukurtų regionų bendradarbiavimo sistemą siekiant išvengti dvigubo darbo ir suderinti veiksmus, nes dėl to, kad įstaigos atlieka tą patį darbą randasi tam tikras neveiksmingumas;

    14. primena, kad Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (JJEB) yra vienintelė organizacija, vienijanti visas Juodosios jūros šalis, ir mano, kad remiant šią organizaciją, pvz., tiesioginių investicijų būdu ir keičiantis šiuolaikinėmis technologijomis, bus sukurtas tinkamas pagrindas bendroms bendradarbiavimo strategijoms rengti;

    15. pažymi, kad Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijai (JJEB) labai padėtų ES parama, ypač šiose srityse: ekonominės ir teisėkūros kompetencijos, derinimo su Europos standartais, darbuotojų, dirbančių įvairiuose ūkio ir visuomeninio gyvenimo sektoriuose, rengimo ir mokymo programų; taigi ragina ES skirti daugiau lėšų techniškai ir finansiškai remti Juodosios jūros šalis;

    16. mano, kad Juodosios jūros šalys turėtų imtis svarbesnių veiksmų mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, teikdami pirmenybę raidos modeliui, kuris būtų pagrįstas žinių ekonomika ir skatintų spartesnę ir tvaresnę ekonominę raidą; ragina ES ir Juodosios jūros valstybes, naudojantis jau egzistuojančiais partnerystės ryšiais, stiprinti savo bendradarbiavimą švietimo, mokslo ir technologijų, mokslinių tyrimų ir naujovių srityse;

    17. tiki, kad pagrindinėse srityse, pvz., aplinkos, energetinių išteklių transportavimo, biologinės įvairovės, atsinaujinančios energijos, mokslinių tyrimų, naujų technologijų ir naujovių, yra svarbių uždavinių, galimybių ir rizikos, dėl to reikėtų sukurti naują institucinę struktūrą, kad būtų galima integruoti ir koordinuoti veiksmus Juodosios jūros regione;

    18. primena, kad ES remia regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione, ypač dalyvaudama projekte TRACECA (Europos, Kaukazo ir Vidurio Azijos transporto koridorius), programoje INOGATE (tarptautinis naftos ir dujų transportavimas į Europą), Juodajai jūrai skirtoje aplinkos programoje, regioninio Juodosios jūros energetikos centro ir tarptautinio Juodosios jūros tyrimų centro veikloje;

    19. pageidautų aktyvesnio ir veiksmingesnio Europos dalyvavimo, ypač finansiniu požiūriu, regione, kurio ribotos galimybės šiuo metu labiausiai trukdo vystytis;

    20. pabrėžia, kad Juodosios jūros prekybos ir plėtros bankas (JJPPB), remdamas investicijų į infrastruktūrą, pvz., transportą ir telekomunikacijas, projektus atlieka svarbų vaidmenį stiprinant JJEB ekonominį bendradarbiavimą; pageidauja, kad ES daugiau dalyvautų JJPPB projektuose;

    21. mano, kad ES ir Juodosios jūros šalys turėtų tęsti ir stiprinti savo bendradarbiavimą, kad transporto ir energetikos sektoriuose būtų pagerintos bei atnaujintos ir pasenusios infrastruktūros;

    22. ragina ES ir Juodosios jūros šalis pagerinti energijos naudojimo efektyvumą, pvz., įgyvendinant tokią politiką, kuri skatintų energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos vystymąsi ir aplinkos apsaugą;

    23. nerimauja dėl neigiamų pasekmių aplinkai (ekosistemos niokojimas ir daugybės rūšių gyvūnų bei augalų išnykimas), nekontroliuojamos Juodosios jūros taršos (pramoninės atliekos, atplukdomos didžiosiomis Europos upėmis arba išmetamos iš Juodosios jūros pakrantėje veikiančių pramonės įmonių, naftos išsiliejimas), o ką bekalbėti apie žalą, atsirandančią dėl pernelyg intensyvios žvejybos.

    24. primygtinai reikalauja glaudesnio ES ir Juodosios jūros valstybių bendradarbiavimo, kad būtų išvengta ekologinės katastrofos, kuri gresia Juodosios jūros vandenims; be to, pažymi, kad regionų bei vietos veikėjams, organizacijoms ir Juodosios jūros pakrantės gyventojams, kurie labiausiai nukenčia dėl pablogėjusių gyvenimo sąlygų, būtina suteikti didesnę veiksmų autonomiją, kartu įgyvendinant būtinas priemones;

    25. pabrėžia, kad naujosios Juodosios jūros regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos tikslas nėra suteikti narystės ES alternatyvų nei apibrėžti ES sienas, nei kenkti deryboms su Turkija;

    26. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti Europos Viduržemio jūros regiono techninės paramos programą (VJRTPP) ir įtraukti į ją Juodosios jūros regioną, ypač atsižvelgiant į pakrantės zonų valdymo ir atliekų tvarkymo programas;

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    9.10.2007

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    28

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Kader Arif, Cristian Silviu Buşoi, Carlos Carnero González, Daniel Caspary, Françoise Castex, Jean Louis Cottigny, Christofer Fjellner, Glyn Ford, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Eduard Raul Hellvig, Jacky Henin, Sajjad Karim, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Helmuth Markov, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Robert Sturdy, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Corien Wortmann-Kool, Zbigniew Zaleski

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs(-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Jean-Pierre Audy, Eugenijus Maldeikis, Zuzana Roithová

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

     

    Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (23.11.2007)

    pateikta Užsienio reikalų komitetui

    dėl naujo požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką
    (2007/2101(INI))

    Nuomonės referentė: Silvia-Adriana Ţicău

    PASIŪLYMAI

    Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1.  pripažįsta, kad Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į Europos Sąjungą, ji tapo svarbiu veikėju Juodosios jūros zonoje, strategiškai svarbioje energetikos saugumo ir ES energijos tiekimo įvairinimo požiūriu, nes yra netoli Kaspijos jūros, Vidurinių Rytų ir Centrinės Azijos;

    2.  pabrėžia, kad negalima skatinti laikytis ES principų vien tik politinių vertybių lygmeniu, bet būtina taip pat remti atvirų ir skaidrių rinkų kūrimą šiame regione; laikosi nuomonės, kad norint plėtoti prekybą regione būtina rengti derybas dėl procedūrų, kad būtų galima suderinti mokesčių ir muitų formalumus, taip pat taikyti darnias vizų išdavimo procedūras;

    3.  pažymi dujotiekio „Nabucco“ projekto svarbą ES energijos šaltinių įvairinimo požiūriu; džiaugiasi, kad buvo paskirtas šio Europai svarbaus prioritetinio projekto koordinatorius, ir ragina Komisiją bei valstybes nares, kad jos ir jų partneriai pasistengtų sėkmingai įvykdyti šį projektą; atkreipia dėmesį į tai, kad pamažu aiškėjant finansiniam dujotiekio „Nabucco“ statybos pagrindui gali būti pritraukta naujų investicijų, o tai itin svarbu šiam regionui;

    4.  mano, kad ES uostų infrastruktūrų, esančių Juodosios jūros ir Dunojaus jūrų uostuose, vystymas ir įvairių transporto rūšių derinimo stiprinimas yra itin svarbūs tarptautinei prekybai ir angliavandenilių transportui, bei ragina Komisiją ir valstybes nares greičiau užbaigti transeuropinio tinklo prioritetinių projektų, t. y. 7, 18, 21 ir 22 magistralių, išvardytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimo Nr. 884/2004/EB iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, II priede, statybą bei jas palaipsniui susieti su programa TRACECA (Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos transporto koridorius), tarptautiniam transportui skirta centrine magistrale, pietryčių magistrale ir jūrų keliais, apibrėžtais Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis. Europos ir kaimyninių regionų transporto gairės“ (COM(2007)0032);

    5.  apgailestauja, kad nepakankamai koordinuojamos investicijos, skirtos transporto, energijos ir turizmo projektams šiame regione, ir, atkreipdamas dėmesį į Juodosios jūros užteršimo pavojų, pabrėžia būtinybę apsaugoti aplinką;

    6.  pripažįsta Juodosios jūros forumo ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos svarbą bei rekomenduoja sukurti ES ir Juodosios jūros dimensiją, tokio pat pobūdžio, kaip Šiaurės dimensija, pagrįstą lygiaverte partneryste, kuriai būtų sukurta prioritetinių projektų transporto, energijos, branduolinės saugos, turizmo, kovos su klimato kaita, švietimo ir mokslinių tyrimų Juodosios jūros zonoje vystymui pritaikyta infrastruktūra; mano, kad Juodosios jūros dimensija turėtų būti naudojama siekiant sustiprinti esamas bendradarbiavimo formas, o ne sukurti naujas biurokratines institucijas;

    7.  atsižvelgdamas į ES ir Juodosios jūros regiono strateginės partnerystės svarbą, pabrėžia būtinybę užtikrinti finansavimą ir koordinuoti investicijas, skirtas prioritetiniams transporto, energetikos ir aplinkosaugos projektams Juodosios jūros regione, ir rekomenduoja šio regiono valstybėms panaudoti visas įmanomas finansines priemones (Sanglaudos fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Kaimynystės investicijų fondą, Kaimynystės ir partnerystės priemonę), siekiant užtikrinti šių projektų finansavimą;

    8.  atkreipia dėmesį į didėjantį Rusijos aktyvumą Juodosios jūros regione; atsižvelgdamas į tai, pažymi, jog ES turi aiškiai pabrėžti, kad bet kokios pastangos užsitikrinti energijos išteklių monopoliją šiame regione laikomos nepriimtinomis, ir mano, kad tiesioginės prieigos prie išteklių užtikrinimas yra teisėtas Bendrijos interesas ir kad formuojant ES politiką šiuo klausimu turėtų būti vadovaujamasi laisvos konkurencijos principais;

    9.  ragina aktyviau taikyti 2004 m. pradėtą įgyvendinti Europos kaimynystės politiką ir pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne tik dvišaliams, bet ir daugiašaliams regioniniams susitarimams;

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    22.11.2007

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    32

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Jan Březina, Giles Chichester, Den Dover, András Gyürk, Ján Hudacký, Werner Langen, Herbert Reul, Radu Ţîrle, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras, Adam Gierek, Norbert Glante, Reino Paasilinna, Andres Tarand, Anne Laperrouze, Miloslav Ransdorf, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Nicole Fontaine, Erna Hennicot-Schoepges, Romana Jordan Cizelj, Angelika Niebler, Paul Rübig, Eluned Morgan, Teresa Riera Madurell, Catherine Trautmann, Umberto Guidoni, Vladimír Remek

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Neena Gill, Joan Calabuig Rull, Lambert van Nistelrooij, Vladimir Urutchev

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

     

    Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ  (19.10.2007)

    pateikta Užsienio reikalų komitetui

    dėl Juodosios jūros regioninės politikos
    (2007/2101(INI))

    Nuomonės referentas: Leopold Józef Rutowicz

    PASIŪLYMAI

    Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1.  pripažįsta, kad įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, dviem Juodojoje jūroje besiribojančioms valstybėms, Europos Sąjunga turės spręsti naujus uždavinius, susijusius su regioniniu ir tarpvalstybiniu ES ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimu; pabrėžia, kad, plėtojant šio regiono transporto infrastruktūrą ir turizmo sektorių, turėtų būti skatinamas tarptautinės prekybos ir regiono ekonominis bei socialinis vystymasis, suteikiamas naujas impulsas siekti politinio dialogo, stabilumo ir ieškoti užsitęsusių konfliktų regione sprendimo būdų bei tolesnių galimybių pritraukti investicijų;

    2.  primygtinai tvirtina, kad, siekiant išnaudoti visas ES prieigos prie Juodosios jūros teikiamas galimybes, ypač svarbu vystyti ES uostų, esančių prie Juodosios jūros (Burgaso, Konstancos, Mangalijos ir Varnos), ir uostų, esančių prie Dunojaus upės žiočių, infrastruktūrą ir taip užtikrinti galimybę naudotis įvairiarūšiu transportu;

    3.   atsižvelgdamas į ypatingas Dunojaus upės deltos, kurioje aptinkama per 1200 rūšių augalų ir medžių, 300 rūšių paukščių ir 100 rūšių žuvų, gamtines savybes, rekomenduoja vystyti turizmo ir transporto infrastruktūrą Dunojaus deltos saugomoje teritorijoje atsižvelgiant į vietos biologinę įvairovę ir siekiant ją išsaugoti;

    4.   primena, kad Juodosios jūros regionas, esantis šalia Kaspijos jūros baseino, geopolitiniu požiūriu labai svarbus transportuojant ir tranzitu vežant angliavandenilių išteklius, išgaunamus Iranui ir Azerbaidžanui priklausančioje Kaspijos jūros teritorijoje; per šį regioną eina didysis šilko kelias, t. y. fizinė jungtis su Vidurio Azija;

    5.   yra įsitikinęs, kad, įvairinant transporto rūšis, geografinius šaltinius ir energijos išteklių tranzito maršrutus, t. y. naudojantis jūrų transporto priemonėmis, dujotiekiais ar jūrų uostais, mažės Europos priklausomybė nuo dabartinių tiekėjų, energijos srautai taps saugesni, o tai savo ruožtu padės puoselėti taiką, stabilumą ir gerovę regione;

    6.   palankiai vertina aukščiausiojo lygio grupės pranešimą, pateiktą siekiant išplėsti didžiąsias Europos transporto ašis į kaimynines šalis ir regionus, ir pritaria idėjai padidinti ES palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ taikymo mastą atsižvelgiant į ateityje numatomos ES plėtros poveikį;

    7.   mano, kad transporto vaidmuo labai svarbus kuriant bendradarbiavimo tinklus ir skatinant regionų plėtrą, ir ragina Komisiją parengti išsamesnę Europos kaimynystės politika (EKP) grindžiamą strategiją ir su ja susijusius veiksmų planus atsižvelgiant į aukščiausiojo lygio grupės pranešimo išvadas;

    8.   ragina siekti pažangios regiono transporto tinklų ir rinkų integracijos ir susijusių Europos transporto tinklų (TEN-T), visos Europos koridorių (teritorijų) ir Komisijos pasiūlytų naujųjų Europos, Kaukazo ir Vidurio Azijos (TRACECA) koridoriaus tranzito kelių sąveikos; teigiamai vertina Komisijos sprendimą 2008 m. dar kartą apsvarstyti prioritetinių transeuropinių transporto projektų sąrašą ir pabrėžia visos Europos transporto tinklų plėtimo į Juodosios jūros regiono šalis, kurios ribojasi su ES, svarbą;

    9.   ragina Komisiją ir tiesiogiai susijusias valstybes nares sparčiau įgyvendinti transeuropinius projektus (7, 18 ir 22 prioritetinės ašys, numatytos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 884/2004/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1692/96/EB, pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros[1]), siekiant, kad prieiga prie Juodosios jūros būtų užtikrinama sausumos keliais, geležinkeliais, vidaus vandenų ir jūrų keliais; taip pat mano, kad, siekiant visapusiškai vystyti Juodosios jūros regiono valstybių narių ekonomiką ir turizmą, būtina užtikrinti susisiekimą su centriniais ir vakariniais ES regionais bei Juodosios jūros pakrančių teritorijomis greitkeliais ir greitaisiais traukiniais;

    10. pabrėžia susitarimo memorandumo svarbą Juodosios jūros regiono uostų valstybės kontrolei; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios memorandumą pasirašiusios šalys taip ir neišbrauktos iš Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės juodojo arba pilkojo sąrašo, ir primygtinai tvirtina, kad, siekiant veiksmingai mažinti jūrų aplinkos ir pakrančių teritorijų taršą vadovaujantis galiojančiais regiono jūrų transporto saugos standartais, svarbus Juodosios jūros regiono šalių bendradarbiavimas;

    11. palankiai vertina tai, kad Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo (JJEB) organizacijoje ES buvo suteiktas stebėtojos statusas, ir ragina Komisiją parengti visapusišką veiksmų planą, skirtą bendradarbiavimui skatinti, ir veiksmingai remti JJEB iniciatyvas transporto srityje;

    12. ragina Komisiją užmegzti dialogą su šešiolika Baku iniciatyvos šalių partnerių, aiškiai pabrėžiant tai, kad būtina tinkamai spręsti tarpvalstybinės veiklos finansavimo klausimus ir daugelį klausimų, susijusių su jūrų ir oro (juodasis sąrašas) transportu ir pavojingų medžiagų gabenimu, taip pat tai, kad būtina užtikrinti šios veiklos vykdymą atsižvelgiant į dabartinius ES ir tarptautinius standartus;

    13. atsižvelgdamas į veiksmų planus, parengtus vadovaujantis Europos kaimynystės politika, ragina remti laipsnišką ES teisės sistemos ir standartų įgyvendinimą, kai tai susiję su geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūromis, įskaitant darnios sąveikos klausimus, keleivių ir krovinių apsaugą ir saugumą;

    14. siūlo Europos bendrosios aviacijos erdvės principus strategiškai išplėsti ir pradėti taikyti visose Juodosios jūros regiono šalyse partnerėse, kuriose turi būti taikomas Bendrijos teisynas, įskaitant bendro Europos dangaus reglamentus, siekiant sukurti veiksmingą transporto sistemą ir ekonominiu požiūriu naudingą oro erdvę;

    15. apgailestauja dėl to, kad nepakankamai koordinuojamos transporto sektoriaus projektams skiriamos investicijos, ir ragina Komisiją nustatyti su tarpvalstybiniais ruožais susijusios veiklos prioritetus ir pradėti naudoti patikimą bei veiksmingą koordinavimo priemonę šiems prioritetams įgyvendinti;

    16. laikosi nuomonės, kad, įgyvendinant regionui skirtus projektus, pvz., TRACECA koridoriaus, Baku iniciatyvos, siekiant visos Europos bendradarbiavimo transporto srityje, projektus, jūros greitkelio ir Juodosios jūros žiedinio kelio projektą JJEB organizacijos regione, būtinas visų regiono šalių bendradarbiavimas, nes, užtikrinus sąveiką, būtų suteikta pridėtinės vertės ir sudarytos įgyvendinimui būtinos sąlygos.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    9.10.2007

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    36

    4

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Gabriele Albertini, Inés Ayala Sender, Etelka Barsi-Pataky, Paolo Costa, Arūnas Degutis, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Luis de Grandes Pascual, Mathieu Grosch, Stanisław Jałowiecki, Georg Jarzembowski, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Eva Lichtenberger, Erik Meijer, Robert Navarro, Luís Queiró, Reinhard Rack, Luca Romagnoli, Gilles Savary, Brian Simpson, Renate Sommer, Dirk Sterckx, Ulrich Stockmann, Georgios Toussas, Yannick Vaugrenard, Roberts Zīle

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Philip Bradbourn, Aldis Kušķis, Joost Lagendijk, Ioan Mircea Paşcu, Leopold Józef Rutowicz

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) pagal 178 straipsnio 2 dalį

    Ovidiu Victor Ganţ, Bilyana Ilieva Raeva, Olle Schmidt

    • [1]  OL L 167, 2004 4 30. Pataisyta redakcija OL L 201, 2004 6 7.

    Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (21.11.2007)

    pateikta Užsienio reikalų komitetui

    dėl požiūrio į Juodosios jūros regiono politiką
    (2007/2101(INI))

    Nuomonės referentas: Yiannakis Matsis

    PASIŪLYMAI

    Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1.   pažymi, kad vadinamoji Juodosios jūros sinergijos iniciatyva paremta trimis Juodosios jūros regiono strategijomis, t. y. ES plėtra link Pietryčių Europos ir Turkijos, Europos kaimynystės politika ir keturiomis ES ir Rusijos bendromis erdvėmis; tačiau apgailestauja, kad kiekvienoje iš šių strategijų dominuoja dvišaliai santykiai, ir ragina sukurti daugiašalę bendradarbiavimo sistemą, didinančią regioninę sinergiją;

    2.   pabrėžia, kad Juodosios jūros regione svarbu taikyti ES regioninės politikos modelį kaip priemonę demokratiniam, socialiniam, ekonominiam vystymuisi ir tarptautiniam šio regiono šalių bendradarbiavimui skatinti;

    3.   pritaria finansinių išteklių, pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę skirtų tarptautiniams projektams finansuoti, padvigubinimui; ragina šių finansinių išteklių panaudojimui taikyti struktūrinių fondų reglamentavimo principus, ypač partnerystės, tvarumo, veiksmingumo, nediskriminavimo ir decentralizavimo principus; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šių lėšų panaudojimą ir pasiektą pažangą rengiant trumpas dvimetes ataskaitas;

    4.   primena, kad didesnis su Juodąja jūra besiribojančių šalių bendradarbiavimas daro teigiamą poveikį tų valstybių kaimų, miestų ir regionų vystymuisi todėl turėtų būti toliau remiamas ir skatinamas;

    5.   ragina racionaliai panaudoti Bendrijos finansines priemones: geriau koordinuoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, taip pat regionui prieinamas struktūrinių fondų ir pasirengimo narystei lėšas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis paramos gavėjomis, prieš paskirstant išteklius nustatyti bendrus ataskaitų teikimo reikalavimus siekiant stebėti ir vertinti šių išteklių panaudojimo tvarumą, veiksmingumą ir atitiktį bendriems ES politikos tikslams;

    6.   ragina Komisiją suteikti galimybę tarptautinio bendradarbiavimo srityje tautų tarpusavio projektams panaudoti decentralizuotą finansinę priemonę – mažų projektų fondus ir specialiai skatinti naudotis šia priemone;

    7.   pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia gerinti vietos ir regioninių suinteresuotų subjektų pajėgumų kūrimą programų bei projektų rengimo ir įgyvendinimo srityje siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansinėmis priemonėmis būtų naudojamasi veiksmingai;

    8.   ragina Komisiją stiprinti santykius su Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. BSEC) ir kitomis regioninėmis organizacijomis, kurios dalyvauja skatinant ekonominį ir socialinį vystymąsi ir skatina pagarbą žmogaus teisėms bei demokratijai, ypač dabar, kai į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai ir Rumunijai trys Europos Sąjungos valstybės narės yra ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos narės, o kitos BSEC narės arba yra kandidatės į Europos Sąjungos nares, arba dalyvauja įgyvendinant Europos kaimynystės politiką (EKP) ir Europos kaimynystės programos iniciatyvą (EKPI); esant šiai padėčiai ragina BSEC nares nenaudoti veto teisės siekiant neleisti ES valstybėms dalyvauti BSEC veikloje.

    9.   šiuo tikslu ragina Komisiją pasiūlyti konkretesnį ES ir nurodytųjų organizacijų bendradarbiavimo mechanizmą ir aiškiau nurodyti, kaip įtraukti BSEC į įvairias šiame regione Bendrijos finansuojamas iniciatyvas;

    10. ragina sustiprinti esamus Europos Parlamento ir BSEC parlamentinės asamblėjos ryšius ir toliau pasitelkus institucijas juos plėtoti įgyvendinant Juodosios jūros sinergiją;

    11. pabrėžia, kad tarptautinio bendradarbiavimo platformos, pvz., euroregionai, gali atlikti itin svarbų vaidmenį sprendžiant bendras problemas ir įtvirtinant vietos ir regioninių Juodosios jūros regiono institucijų sinergiją; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Juodosios jūros euroregiono iniciatyvą ir ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su Taryba siekiant remti šios iniciatyvos kūrimą ir plėtojimą;

    12. apgailestauja, jog nepaisant to, kad šis regionas energijos išteklių požiūriu turi didžiulį potencialą integruotos Europos energetikos sistemoje, ir nepaisant jo transporto galimybių, regionas kenčia nuo aplinkos apsaugos problemų, nepakankamos valstybinių sienų apsaugos, o kai kurios jo sritys – net ir nuo ilgalaikių ir vidaus konfliktų, ir visa tai ne tik kliudo plėtoti regioninį bendradarbiavimą, bet ir didina organizuotą nusikalstamumą; pabrėžia, kad ES turi aktyviau dalyvauti sprendžiant Juodosios jūros regiono klausimus ir ragina pagal EKP rengti iniciatyvas, kurios padėtų šioms šalims pagerinti savo techninius gebėjimus ir padėtų joms kovoti su nelegalia imigracija ir organizuotu nusikalstamumu bei modernizuoti infrastruktūrą;

    13. ragina Komisiją skatinti, kad energetikos ir transporto sektoriaus rėmimo priemonėmis pirmenybė būtų teikiama energetikos efektyvumo, aplinkos apsaugos ir ypač klimato apsaugos reikalavimams;

    14. ragina Komisiją ir toliau skatinti vadinamąją Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą ir pažymi, kad šią strategiją galima būtų išplėsti įtraukiant į ją ne tik Juodosios jūros regioną, bet ir Kaspijos jūros baseiną bei Centrinę Aziją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau dalyvauti dedant dvišales ir daugiašales pastangas, siekiant pagerinti žmogaus teisių standartus, plėtoti regiono demokratines institucijas ir skatinti tinkamą valdymą ir teisinės valstybės principų laikymąsi siekiant sukurti patikimą demokratijos ir klestėjimo erdvę; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su regioninėmis institucijomis didinti piliečių ir NVO dalyvavimą;

    15. pabrėžia tarpregioninio bendradarbiavimo, regioninės plėtros, gero valdymo, decentralizuoto modelio, demokratijos, žmogaus teisių skatinimo ir klestėjimo ryšį ir todėl primena, kokios svarbios dabartinės programos ir iniciatyvos didinant Juodosios jūros regiono valstybių stabilumą ir gerinant jų tarpusavio bendradarbiavimą;

    16. džiaugiasi sėkminga ES pasienio pagalbos misija Moldovoje ir Ukrainoje; rekomenduoja ją dar labiau įtvirtinti ir susidomėjęs laukia Komisijos komunikato dėl migracijos ir nelegalios imigracijos valdymo tobulinimo; mano, kad ekonominis vystymasis, saugumas ir stabilumas bei politinis dialogas yra pagrindiniai elementai, siekiant išspręsti ilgalaikius konfliktus, ir kad šioje srityje reikia išnaudoti visas turimas galimybes;

    17. laiko Juodosios jūros aplinkos taršą didele regiono vystymosi kliūtimi ir todėl ragina Komisiją problemas spręsti taikant DABLAS darbo grupės metodą (Dunojui ir Juodajai jūrai) ir dėmesį sutelkiant ne tik į Dunojaus, bet ir Dniestro bei Dniepro upių baseinus;

    18. pabrėžia, kad sėkmingas bendro intereso regioninių projektų įgyvendinimas gali padidinti abipusį partnerių pasitikėjimą ir konfliktų sprendimo pažangą;

    19. ragina Komisiją toliau gerinti santykius su energijos tiekėjais ir siekti vaisingo dialogo energetinio saugumo klausimais, taip skatinant energijos diversifikavimą ir teisės aktų bei reguliavimo normų derinimą vadovaujantis BAKU iniciatyva (ES ir Juodosios jūros regiono, Kaspijos jūros baseino valstybių ir jų kaimyninių šalių dialogas energetikos tema) bei ES ir Rusijos energetikos dialogu;

    20. primena svarbų veikiančios infrastruktūros vaidmenį tinkamam Juodosios jūros regiono vystymuisi ir todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą toliau remti regioninį bendradarbiavimą transporto srityje, kuris lemtų geresnį susisiekimą ir kelius bei veiksmingesnį vandens kelių parengimą ir priežiūrą;

    21. džiaugiasi naujojo Kaspijos jūros ir Juodosios jūros energijos tiekimo koridoriaus ir planuojamo naujo Rusijos, Graikijos ir Italijos gamtinių dujų dujotiekio (angl. South Stream) plėtra, Turkijos, Graikijos ir Italijos gamtinių dujų vamzdyno užbaigimu ir laipsnišku Energetikos bendrijos sutarties išplėtimu įtraukiant Turkiją, Moldovą ir Ukrainą.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    20.11.2007

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    40

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Alfonso Andria, Emmanouil Angelakas, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Marian Harkin, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Jamila Madeira, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Markus Pieper, Bernard Poignant, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Bernadette Bourzai, Den Dover, Francesco Ferrari, Ovidiu Victor Ganţ, Louis Grech, Zita Pleštinská, Christa Prets, Czesław Adam Siekierski, Nikolaos Vakalis

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

     

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    18.12.2007

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    50

    0

    1

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Roberta Alma Anastase, Christopher Beazley, Bastiaan Belder, Monika Beňová, André Brie, Elmar Brok, Colm Burke, Marco Cappato, Giorgos Dimitrakopoulos, Jas Gawronski, Maciej Marian Giertych, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Metin Kazak, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Janusz Onyszkiewicz, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, João de Deus Pinheiro, Bernd Posselt, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Marek Siwiec, István Szent-Iványi, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Kristian Vigenin, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Laima Liucija Andrikienė, Irena Belohorská, Giulietto Chiesa, Andrew Duff, Árpád Duka-Zólyomi, Glyn Ford, David Hammerstein, Milan Horáček, Marie Anne Isler Béguin, Tunne Kelam, Nickolay Mladenov, Antolín Sánchez Presedo, Adrian Severin

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)