PRANEŠIMAS dėl ES strategijos, parengtos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas
7.1.2008 - (2007/2185(INI))
Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Ignasi Guardans Cambó
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ES strategijos, parengtos siekiant užtikrinti Europos įmonių pateikimą į rinkas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje. Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms“ (COM(2006)0763),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių[1],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl metinės Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl trečiųjų šalių Bendrijos atžvilgiu taikomų antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių (2004 m.)[2],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge[3],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą[4],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių[5],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų[6],
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, paskelbtą kartu su Komisijos komunikatu „Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai“ (SEC(2006)1467),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką“ (COM(2005)0474),
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl indėlio į 2006 m. pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kiek tai susiję su Lisabonos strategija[7],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631) ir darbo dokumentą, pateikiamą su dokumentu „Artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė. Politikos dokumentas. ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė“ (COM(2006)0632),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Įgyvendinant bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“ (COM(2005)0551),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0002/2008),
A. kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių tarptautinės prekybos veikėjų ir ji turėtų toliau pirmauti pasaulinėje ekonomikos sistemoje, kad galėtų padaryti ją sąžiningesnę ir kad šioje sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į su ekologija susijusias ir socialines teises,
B. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio eksportuotoja ir didžiausia paslaugų teikėja ir todėl yra labai suinteresuota užtikrinti, kad būtų atvertos naujos prekių, paslaugų ir investicijų rinkos,
C. kadangi Europos Sąjunga turi įgyvendinti ambicingesnes ir labiau į ateitį orientuotas strategijas, kad galėtų išspręsti globalizacijos problemas ir sugebėtų įveikti didesnę pagrindinių kylančios ekonomikos šalių konkurenciją bei kartu išsaugoti Europos ekonominį, regioninį ir socialinį modelį,
D. kadangi jis sutinka, kad ekonominis atvirumas šalies viduje ir užsienyje gyvybiškai svarbus darbo vietoms kurti, ekonomikos augimui užtikrinti ir tarptautiniam konkurencingumui išsaugoti; todėl Europos Sąjunga, remdamasi patekimo į rinkas strategija, turėtų toliau stengtis atverti ES rinkas ir skatinti savo prekybos partnerius šalinti kliūtis ir labiau atverti savo rinkas,
E. kadangi tinkama prieiga prie trečiųjų šalių rinkų leis Europos Sąjungos vidaus gamintojams pirmauti aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų srityje ir savo produktus padaryti naujoviškesnius, skatinti kūrybingumą, saugoti intelektinės nuosavybės teises ir pasiekti didelio masto ekonomijos,
F. kadangi dėl tarptautinės prekybos plėtros prieiga prie trečiųjų šalių rinkų tampa tokia pat svarbi kaip ir Europos Sąjungos rinkų apsauga nuo nesąžiningos prekybos,
G. kadangi prekybos liberalizavimas ir vis didėjantis jos mastas skatina tarptautinę konkurenciją, tačiau ir didina riziką, kad eksportui bus taikomos prekybos kliūtys, kurios turės žalingą poveikį tarptautiniam Europos Sąjungos įmonių konkurencingumui,
H. kadangi negalima leisti, kad Europos Sąjungos konkurencingumui poveikį darytų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis nepagrįstas protekcionizmas Bendrijos viduje arba už jos ribų,
I. kadangi prekybos kliūčių panaikinimas, be jokios abejonės, padidins Europos prekių ir paslaugų eksportą ir užtikrins nuolatinį Europos Sąjungos ekonomikos augimą,
J. kadangi, atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje ES prekybos partneriai neveiksmingai saugo intelektinę ir pramoninę nuosavybę, įskaitant geografines ir kilmės vietos nuorodas,
K. kadangi ypač svarbu atskirti a priori nepagrįstas prekybos kliūtis, atsirandančias dėl to, kad nenuosekliai įgyvendinamos nustatytos dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklės, ir prekybos kliūtis, atsirandančias dėl teisėtos teisinės ir administracinės valstybės institucijų veiklos, pradedamos ne prekybos srityje, tačiau turinčios neplanuotų padarinių prekybai,
L. kadangi pagal esamas PPO taisykles nepateisinamos ir veiklą apsunkinančios muitinės procedūros, taikomos importui, eksportui ir tranzitui, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, nesąžiningas prekybos apsaugos priemonių naudojimas, prasta intelektinės nuosavybės teisių apsauga akivaizdžiai yra a priori nepateisinamos prekybos kliūtys, kurias reikia šalinti norint Europos įmonėms pagerinti patekimo į rinką sąlygas,
M. kadangi, nors ir labai sudėtinga tiksliai įvertinti Europos Sąjungos prekybai užsienio rinkose trukdančių apribojimų mastą, visiškai aišku, kad prekybos kliūtys daro didžiulę įtaką bendram Europos Sąjungos eksportui,
N. kadangi Europos Sąjungos įmonės apskritai labiau įsitvirtinusios išsivysčiusiose pramonės šalyse, kuriose paklausa vienoda, ir daug mažiau – greitai augančiuose regionuose ir augančiose rinkose, pvz., Kinijoje ir Indijoje,
O. kadangi Europos Sąjunga apskritai laikoma labai atvira ir skaidria rinka, rimtai kovojančia su konkurenciją slopinančiais veiksmais ir užtikrinančia sąžiningas sąlygas visiems importuojamiems produktams, nepaisant jų kilmės,
P. kadangi dideli tarifai vis dar yra rimta prekybos kliūtis, ypač pagrindinių kylančios ekonomikos šalių atžvilgiu,
Q. kadangi, nepaisant to, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) išlieka vienintelė veiksminga patekimo į rinkas ir sąžiningos ir teisingos pasaulinės prekybos užtikrinimo priemonė, jos atliekamos reguliavimo funkcijos ir toliau nepakankamos ir ji nenumato privalomų taisyklių; kadangi įdiegus Europos valdymo modelį bus galima toliau kurti tinkamas taisykles ir užtikrinti stabilesnę ir visapusiškesnę pasaulio prekybos reguliavimo sistemą,
R. kadangi Komisija apskritai suinteresuota užtikrinti, kad jos partnerių priimami prekybos teisės aktai ir vykdoma politika kuo labiau atitiktų PPO ir kitas tarptautines taisykles,
S. kadangi prekybos kliūtys ir kitoje sienos pusėje atsiradusios kliūtys ne tik kenkia prekybai prekėmis, bet ir daro didelį poveikį prekybai paslaugomis ir viešiesiems pirkimams,
T. kadangi spręsdama problemas ir veiksmingiau gindama teisėtus pramonės sektoriaus interesus ir lūkesčius Europos Sąjunga taptų pastebimesnė ir patikimesnė,
U. kadangi norint įgyvendinti persvarstytos Lisabonos darbotvarkės tikslus reikia, kad Europos Sąjungos pramonės sektorius plėstų ir išlaikytų turimas stabilias konkurencingas pozicijas pasaulio rinkose,
V. kadangi minėtasis konkurencingumas, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumas, vis daugiau priklauso nuo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, naujovių ir intelektinės nuosavybės,
W. kadangi, norint užtikrinti minėtąjį konkurencingumą, reikia, kad būtų įvykdytos šios dvi sąlygos: užtikrintas patikimas ir saugus energijos tiekimas ir nevaržomos Europos Sąjungos įmonių galimybės naudotis pažangiausiomis informacijos ir ryšių technologijomis,
Bendra apžvalga
1. pabrėžia, kad sėkmingai įgyvendinus persvarstytą ir ambicingesnę patekimo į rinkas strategiją, kuri sukurta siekiant atverti naujas pasaulines rinkas Europos produktams ir paslaugoms, bus ne tik išplėstas Europos Sąjungos vaidmuo visame pasaulyje, bet ir išsaugotos esamos Europos darbo vietos ir sukurtos naujos, padidintas Europos Sąjungos konkurencingumas ir taip svariai prisidėta prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo;
2. primena, kad remiantis ES strategija, parengta siekiant užtikrinti patekimą į rinkas, visų pirma siekiama spręsti su išsivysčiusiomis ir kylančios ekonomikos šalimis susijusius klausimus;
3. pabrėžia, kad Europos Sąjungos eksportui į besivystančios ir kylančios ekonomikos šalis dažnai trukdo tai, kad yra nepakankama tarpusavio sąveika patekimo į rinkas sąlygų srityje, nepakankamai laikomasi tarptautinių prekybos taisyklių ir daugėja nesąžiningos prekybos atvejų;
4. ragina Komisiją užtikrinti, kad teisėti Europos Sąjungos prekybos interesai būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimu pagrįstos ar nesąžiningos trečiųjų šalių prekybos; mano, kad kai trečiosios šalys Europos Sąjungos įmonėms nepagrįstai apriboja patekimą į savo rinkas, Europos Sąjunga turėtų imtis skubių ir ryžtingų veiksmų;
5. pažymi, kad vis svarbesnės tampa tarptautinės prekybos reguliavimo problemos; ragina siekti didesnio Europos Sąjungos ir jos pagrindinių prekybos partnerių taisyklių ir veiklos nuoseklumo; pabrėžia, kad taisyklių ir nuostatų derinimas turėtų ne silpninti Europos sveikatos, saugos, aplinkosaugos ir socialinės srities teisės aktus, o paskatinti pagrindinius Europos Sąjungos prekybos partnerius perimti geresnes taisykles;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti ilgalaikius metodus, kurie padėtų šalinti struktūrinius iškraipymus, nes jie, atsižvelgiant į pobūdį, ir toliau liks arba jų atsiras net ir po to, kai Komisija imsis veiksmų; ragina Komisiją neignoruoti atvejų, kai nenumatoma, kad kliūtys bus greitai panaikintos, nes jas panaikinti bet kokiu atveju būtina, siekiant atkurti vienodas veiklos sąlygas pagrindinėse užsienio rinkose;
7. ragina Komisiją apsvarstyti rimtus ir nuolatinius PPO susitarimų ir taisyklių bei kitų tarptautinės prekybos teisės aktų pažeidimus, nes siekiant juos pašalinti reikia skubiai imtis priemonių, ir užtikrinti, kad tokių taisyklių laikymuisi neturėtų įtakos jokie kiti politiniai ar ekonominiai aspektai, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai susiję su tam tikru atveju;
8. ragina trečiąsias šalis panaikinti užsienio subjektų nuosavybės apribojimus Europos įmonėms ir diskriminuojamąsias taisykles;
9. pritaria Komisijos siūlomam patekimo į rinką prioritetų pasirinkimo metodui, tačiau ragina apsvarstyti ir kitus kriterijus, kuriais remiantis bus užtikrinama, kad ši nauja iniciatyva padės kuo didesniam skaičiui Europos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių išlikimas neišvengiamai priklauso nuo to, ar bus aiškiai apibrėžtos ir veiksmingai įgyvendinamos nuosavybės teisės ir konkrečiai apribotos monopolinių subjektų pajamos;
10. pabrėžia, kad sėkmingai kovajant su prekybos kliūtimis Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje bus skatinamos investicijos, gamyba ir prekyba, o, inter alia, patekimo į rinką sąlygos taps skaidresnės, lengviau prognozuojamos ir konkurencingesnės, taip pat bus kuriami arba stiprinami Europos Sąjungos ir tarptautinių rinkų ryšiai;
11. mano, kad laisvosios prekybos susitarimai su Europos Sąjungos tikslinėmis šalimis neturės prasmės, jeigu jais remiantis nebus užtikrinama pakankamų teisių patekti į rinką ir tikros pažangos mažinant ir galiausiai panaikinant netarifines kliūtis, kurios, dera priminti, dažnai dar labiau iškreipia prekybą negu tarifinės kliūtys;
Komisijos komunikatas
12. pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti glaudesnę partnerystę, siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas, ypač siekiant konkrečių rezultatų Europos įmonėms – gerinant patekimą į kylančios ekonomikos šalių rinkas, kuriose Europos įmonės susiduria su naujomis sudėtingomis prekybos ir investicijų kliūtimis; pritaria Komisijos iniciatyvai koordinuoti ES prekybos politikos ir patekimo į rinkas strategijos tikslus ir priemones taip, kad būtų veiksmingai naudojamasi ES galimybėmis, susijusiomis su tarptautine prekyba ir konkurencingumu pasaulyje;
13. ypač džiaugiasi, kad Komisija siūlo sukurti glaudesnę Komisijos, valstybių narių ir Europos Sąjungos įmonių partnerystę, siekiant tiesiogiai ir verslo tikrovę atitinkančiu būdu bei per verslo tikrovę atitinkantį laiko tarpą paremti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi konkrečių sunkumų patenkant į trečiųjų šalių rinkas;
14. mano, kad įgyvendinant naują patekimo į rinką strategiją Komisija gali imtis svaraus vaidmens, užtikrindama tinkamą nacionalinių ir Bendrijos veiksmų suderinimo lygį, panaudodama išteklius, kurie kitu atveju liktų išsklaidyti, ir užtikrindama veiksmingesnę Europos eksportuotojų teisių ir interesų apsaugą;
15. mano, kad Europos Sąjunga, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atsižvelgdama į subsidiarumo principą ir esamų kompetencijos sričių pusiausvyrą, turi atlikti nepakeičiamą vaidmenį užtikrinant vienodas tarptautinės prekybos konkurencijos sąlygas;
16. pabrėžia, kad svarbu kokybiniu ir kiekybiniu požiūriais reguliariai įvertinti patekimo į rinkas strategijos rezultatus ir jos veiksmingumą; ragina Europos Komisiją parengti deramą patekimo į rinkas veiksmų planą ir pateikti Europos Parlamentui metinę patekimo į rinkas ataskaitą panašiu būdu, kaip tai jau padaryta prekybos apsaugos priemonių srityje;
17. apgailestauja, kad minėtame komunikate „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ neatsižvelgta į keletą pagrįstų ir patirtimi grindžiamų verslo bendruomenės rekomendacijų; ragina Komisiją įgyvendinant šį komunikatą atsižvelgti į šias rekomendacijas;
Patekimo į rinkas iniciatyvos Europos Sąjungoje
18. pabrėžia tolesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, dalijantis informacija ir pažangiosios patirties pavyzdžiais, poreikį; ragina valstybes nares kurti nacionalinių ir, jei reikia, regioninių pagalbos tarnybų, kurios centralizuotai tvarkytų informaciją ir skundus, tinklus, ypač atsižvelgiant į MVĮ interesus ir poreikius;
19. mano, kad tokie tinklai būtų daug veiksmingesni, jei prie jų kūrimo proceso prisidėtų nacionalinės ir vietinės pramonės asociacijos, prekybos rūmai, MVĮ asociacijos ir prekybos skatinimo organizacijos;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti Patekimo į rinkas patariamojo komiteto (angl. MAAC) vaidmenį ir užtikrinti nuolatinį ryšį su pagal 133 straipsnį įkurtu komitetu, pagal Prekybos kliūčių reglamentą įkurtu komitetu ir kitais svarbiais komitetais;
21. ragina Komisiją sukurti nuolatinio dialogo sistemą, kuri leistų valstybėms narėms ir, jei reikia, regionams ir kitoms Europos lygmens suinteresuotoms šalims keistis informacija ir nustatyti strategijas ir prioritetus;
22. ragina Komisiją įgyvendinant savo patekimo į rinkas strategiją apsvarstyti šiuos aspektus:
— Briuselyje su patekimo į rinkas problemomis dirbančio skyriaus personalo padidinimą;
— veiksmingai tvarkomo nusiskundimų registro sukūrimą Prekybos generaliniame direktorate;
— struktūriškai apibrėžtų gairių visų kategorijų netarifinių kliūčių klausimais sukūrimą;
— pagalbos tarnybos, skirtos valstybėms narėms ir įmonėms, sukūrimą Prekybos generaliniame direktorate (sukuriant MVĮ skirtą padalinį);
— su Komisijos teikiamomis patekimo į rinkas paslaugomis susijusios komunikacijos politikos sustiprinimą ir persvarstymą, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ;
— potencialių vartotojų skaičiaus padidinimą, teikiant pagrindinę informaciją (pvz., leidžiant brošiūras ir lankstinukus) visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis;
— patekimo į rinkas duomenų bazės (angl. MADB) patobulinimą, kad ji geriau atitiktų verslo interesus ir ja būtų galima lengviau naudotis;
— patekimo į rinkas klausimus sprendžiančių Komisijos tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo, ryšių ir komunikacijos pagerinimą;
— verslo bendruomenės atstovų dalyvavimo Patekimo į rinkas patariamajame komitete užtikrinimą;
— prioritetams (įskaitant klausimus, kokioms rinkoms, sektoriams ir kliūtims skirti daugiausia dėmesio) skirtų struktūriškai apibrėžtų gairių sukūrimą;
— savo padėties tarptautinėse norminimo organizacijose, pvz., Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO), stiprinimą;
Patekimo į rinkas iniciatyvos trečiosiose šalyse
23. ragina labiau struktūrizuoti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą trečiosiose šalyse, nes tai leistų veiksmingiau panaudoti diplomatinius ir vyriausybinius išteklius sprendžiant patekimo į rinkas klausimus;
24. pabrėžia, kad būtina trečiosiose šalyse esančioms Europos Sąjungos delegacijoms ir sukurtoms naujoms patekimo į rinkas grupėms suteikti aiškius ir plataus masto įgaliojimus; primena, kad patekimo į rinkas strategija bus sėkminga tik tuomet, jeigu valstybės narės pagal savo galimybes, interesus ir tikslus bus pasirengusios skirti nuosavų žmogiškųjų ir finansinių išteklių;
25. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su Europoje esančiais prekybos rūmais, prekybos asociacijomis ir valstybių narių prekybą skatinančiomis agentūromis, kurios įsteigtos trečiosiose šalyse, ir užtikrinti tinkamus delegacijų, valstybių narių ambasadų, kitų vyriausybinių užsienio prekybos įstaigų ir suinteresuotųjų Europos įmonių asociacijų informacijos mainus;
26. ragina Komisiją naujai įvertinti žmogiškųjų išteklių panaudojimo ES delegacijose prioritetus ir, jei reikia, padidinti esamus išteklius siekiant, kad būtų priimta daugiau darbuotojų, kurie galėtų sėkmingai pradėti patekimo į rinkas grupių veiklą ir užtikrinti jos tęstinumą, ypač svarbiausiose delegacijose, pvz., inter alia, Pekine, Naujajame Delyje, Maskvoje ir Brazilijoje;
Sektorių klausimai
27. remia patekimo į rinkas strategijoje numatytų iniciatyvų, kurios visų pirma padėtų panaikinti kliūtis paslaugų, viešųjų pirkimų, investavimo, intelektinės nuosavybės teisių, valstybės pagalbos ir kitų subsidijų srityse ir nustatyti konkurencijos taisykles bei deramą jų įgyvendinimą trečiosiose šalyse, kūrimą;
28. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad patekimo į naujas rinkas iniciatyvos nuolat teiktų naudos MVĮ; ragina Komisiją apibrėžti ad hoc veiksmus, kuriais padėtų MVĮ produktams įsitvirtinti trečiųjų šalių rinkose ir apginti teisėtus MVĮ interesus šališkų trečiųjų šalių veiksmų atveju;
Daugiašalis požiūris
29. pabrėžia, kad būtina stiprinti sąveiką su pagrindiniais Europos Sąjungos prekybos partneriais (pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Japonija), siekiant apibrėžti bendrą patekimo į rinkas strategiją ir pasiruošti ypač reikalingam daugiašaliam patekimo į rinkas susitarimui;
30. primena, kad reikia toliau skatinti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir derinimą teisės aktų srityje, siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ir sumažinti vartotojų, pramonės sektoriaus ir vyriausybių išlaidas; ragina Komisiją skatinti pažangų Europos Sąjungos ir jos prekybos partnerių standartų ir taisyklių derinimą daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis;
31. ragina Komisiją skatinti taikyti numatytas PPO priemones, kurios padėtų greičiau apsvarstyti ir išspręsti naujų ir atsirandančių netarifinių kliūčių klausimus; šiuo aspektu Komisija turėtų skatinti kitus prekybos partnerius daugiau taikyti susitarimuose dėl techninių prekybos kliūčių numatytas pranešimo procedūras;
32. primygtinai prašo ir toliau daug dėmesio būtų skirti teisės aktų įgyvendinimui ir stengtis užtikrinti, kad trečiosios šalys laikytųsi PPO pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, o šią nuostatą įgyvendinti naudojantis PPO ginčų sprendimo sistema;
Žvilgsnis į ateitį
33. mano, kad Europos Sąjunga turėtų dėti kuo daugiau pastangų, siekdama iš savo prekybos partnerių gauti jų išsivystymo lygį atitinkančių lengvatų, jei tai galima pagrįsti remiantis su vystymusi susijusiais aspektais;
34. ragina Komisiją į naujuosius laisvosios prekybos susitarimus ir kitus prekybai įtakos turinčius susitarimus įtraukti aiškias su vykdymu ir ginčų sprendimu susijusias nuostatas, kurios visų pirma būtų skirtos spręsti klausimams dėl kitoje sienos pusėje iškilusių kliūčių;
35. ragina Europos Sąjungos prekybos partnerius panaikinti visas patekimą į prekių ir paslaugų rinką ribojančias kliūtis ir, užuot jas kūrus kuo geriau pasinaudoti abipusėmis prekybos galimybėmis, įskaitant pakankamą rinkos atvėrimo priemonių, nustatytų vykdant dvišales, regionines ir daugiašales derybas, įgyvendinimą;
36. ragina Komisiją Parlamentui kasmet pranešti apie patekimo į rinkas strategijos įgyvendinimo pažangą ir jos rezultatus, ypatingą dėmesį skiriant nustatytiems prioritetams;
o
o o
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
2007 m. balandžio 18 d. Komisijos pateiktas komunikatas „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ – tai, be jokios abejonės, svarbus žingsnis užtikrinant geresnę ir veiksmingesnę Europos pasaulinių prekybos interesų apsaugą.
ES išorės prekybos politika, kuriai iš pradžių Lisabonos strategijoje neskirta pakankamai dėmesio, pastaraisiais metais vėl atsidūrė dėmesio centre ir yra viena svarbiausių temų. Globalizacija sukėlė abejonių seniai nusistovėjusios pusiausvyros klausimu ir privertė iš esmės persvarstyti vidinius ir išorinius ES tikslus ir prioritetus.
Europos pramonės konkurencingumas, be jokios abejonės, turi būti vienu svarbiausių Bendrijos darbotvarkės klausimu. Jei Europos įmonės taps konkurencingesnės, bus galima sukurti kvalifikuoto darbo vietų, užtikrinti Europos ekonominį augimą, išsaugoti Europos socialinę sistemą, o ES ir toliau XXI amžiuje galės būti didžiausia prekybos jėga.
Pastaruosius keletą metų Komisija daug vilčių siejo su sėkminga Dohos derybų raundo baigtimi ir dažnai nepakankamai įvertindavo galimą prekybos politikos indėlį, kad būtų sėkmingai įgyvendinta Lisabonos strategija. Dėl nesėkmingų daugiašalių derybų ir dažnai bevaisių Europos iniciatyvų konkurencingumo srityje pastaruoju metu ES buvo priversta iš esmės persvarstyti savo požiūrį; todėl 2005 m. buvo pakeista Lisabonos strategija, o 2006 m. paskelbtas komunikatas „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“.
Viena pagrindinių „Globaliosios Europos“ temų – patekimo į rinkas klausimas. Tai lėmė daugybė įvairių priežasčių. ES yra didžiausia pasaulio eksportuotoja, pagrindinė paslaugų teikėja ir pirmauja viešųjų pirkimų, finansinių ir draudimo paslaugų srityje. Kitaip tariant, ES yra didelė į eksportą orientuota prekybos jėga.
Europos konkurencingumas pagrįstas darbo jėgos kokybe, daug šimtmečių siekiančia aukštos kokybės darbo tradicija ir labai didele konkurencinga bendrąja rinka, kurioje už nesąžiningą prekybą griežtai baudžiama. Tačiau Europos pagrindinių prekybos partnerių rinkos neatitinka aukšto Bendrijos rinkos atvirumo ir skaidrumo lygio.
Daugiausia problemų esama su kylančios ekonomikos šalimis, kuriose greitai auga ekonomika ir kurių rinkos Europos prekėms ir paslaugoms atveria daugiausiai galimybių. Tai itin svarbus aspektas, atsižvelgiant į tai, kad išsivysčiusiose pramonės šalyse (pvz., Jungtinėse Valstijose) ES prekyba daug intensyvesnė nei kylančios ekonomikos šalyse, kaip antai Kinijoje ar Indijoje. Geresnis Europos aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų patekimas į užsienio rinkas galėtų padėti sustabdyti dabartinį Europos pramonės nuosmukį ir duoti daug naudos skatinant ekonominį augimą ir užimtumą.
Daugiašalės derybos ir PPO įkūrimas davė naudos, nes padėjo sumažinti ar net panaikinti prieš tai pasaulio prekybos vystymą sunkinusias tarifines kliūtis.
Tačiau su netarifinėmis kliūtimis susijusi padėtis yra kiek niūresnė. Dėl veiklą sunkinančių muitinės procedūrų, diskriminuojančių su sveikatos apsauga susijusių ar techninių taisyklių, įvairių administracinių kliūčių, rimtų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų ir apribojimų viešųjų pirkimų ar užsienio investicijų srityje patekti į tam tikras ne ES valstybių rinkas tampa itin sudėtinga ir tai brangiai kainuoja, ypač MVĮ, kurių lėšos ir ištekliai riboti.
Pašalinti netarifines kliūtis lengva. Tačiau kaip mitinės hidros nuolat ataugančios galvos kiekvieną dieną atsiranda naujos kliūtys, be to, jos tampa vis išmoningesnės ir jas vis sunkiau panaikinti. Iš esmės netarifinės kliūtys tokios įvairios, kad beveik neįmanoma tiksliai įvertinti jų poveikio pasaulinei prekybai. Tačiau netgi neturint tikslių skaičių galima padaryti pagrįstą išvadą, kad netarifinės kliūtys turi labai rimtų padarinių Europos eksportui ir dėl to su jomis būtina labai ryžtingai kovoti.
Tokių prekybos apribojimų panaikinimas duotų naudos ne tik išsivysčiusioms valstybėms, bet svarbiausia – besivystančiomis šalimis, kurios dėl santykinai silpnos ekonomikos ir išteklių stokos neturi jokių galimybių kovoti su piktnaudžiavimu grindžiama veikla.
Nors pranešėjas iš esmės pritaria komunikatui dėl patekimo į rinkas, jis mano esant būtina pabrėžti, kad Komisija galėjo nuveikti daugiau ir būti ryžtingesnė.
Komisijai akivaizdžiai nekelia susirūpinimo patekimo į rinkas srityje dirbančių tarnautojų skaičius nei ES, nei trečiosiose šalyse (didelėse delegacijose, pvz., Pekine, prekybos patarėjai sudaro tik 7 proc. viso personalo). Komunikate taip pat net neužsimenama apie lėšas, skirtas Europos informavimo ir eksportuojančių įmonių rėmimo sistemai sukurti; be to, daugiau dėmesio reikėjo skirti verslo sektoriaus pasiūlymams.
Daugumos komunikate minimų naujovių atveju būtinas aktyvus valstybių narių dalyvavimas. Jei valstybės narės entuziastingai ir be išlygų nedalyvaus, naujoji Komisijos parengta patekimo į rinkas strategija pasmerkta žlugti. Todėl valstybės narės privalo ryžtingai prisiimti joms tenkančią atsakomybę ir skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad iniciatyva būtų sėkminga. Tokių išteklių jau esama, tačiau jie, deja, neišnaudojami iki galo. Nacionalinių prekybos išteklių sutelkimas, reguliarus keitimasis informacija, veiksmingo visų su parama prekybai (nacionaliniu ar regioniniu lygiu) susijusiųjų subjektų tinklo sukūrimas – tai veiksmai, kurie gali padėti skatinti visos Europos išorinį konkurencingumą.
Komisijai tenka labai svarbus vaidmuo. Europa būti vieninga ir taikyti bei parengti nuoseklią politinę strategiją, skirtą prekybos partneriams, kurie nenori atverti savo rinkų. Nesibraudama į valstybėms narėms priklausančių veiksmų ir pareigų sritį, Komisija turėtų prisiimti uždavinį sutelkti visus išteklius, kurie kitu atveju būtų išeikvoti, ir organizuoti ES iniciatyvas. Be to, reikėtų įsteigti vadinamąjį skundų biurą, kuriam būtų galima pateikti skundus ir kuris atitinkamais atvejais juos persiųstų atitinkamoms nacionalinėms institucijoms.
Komisija taip pat turėtų pagerinti savo su patekimu į rinkas susijusią komunikacijos politiką, šiuo tikslu organizuodama seminarus ir diskusijų forumus Briuselyje ir valstybėse narėse, teikdama geresnes pagrindines paslaugas (pvz., brošiūras ar instrukcijas visomis Europos kalbomis) ir organizuodama mokymus pareigūnams ir verslo atstovams, kurie dirba patekimo į rinkas grupėse ne ES valstybėse narėse arba kurie valstybėse narėse yra atsakingi už patekimo į rinkas klausimus. Dialogas su valstybėmis narėmis turi būti vykdomas per Patekimo į rinkas patariamąjį komitetą, kuriam reikėtų suteikti didesnes galias iniciatyvų ir gairių teikimo srityje.
Patekimo į rinkas duomenų bazė yra naudinga kovos su netarifinėmis kliūtimis priemonė. Tačiau ši bazė gali tapti dar naudingesnė, ją padarius patogesne vartotojui ir išplėtus, kad ji apimtų verslo žmonėmis aktualią informaciją ir duomenis bei tam tikrus su paslaugomis ir viešaisiais pirkimais susijusius aspektus.
Be to, Komisija turėtų grįsti savo veiksmus tiksliu ekonominių interesų vertinimu ir apskritai pirmenybę skirti Europos ekonominiams, o ne atskirų asmenų ar sektorių (nors ir teisėtiems) interesams. Taip pat reikėtų sustiprinti MVĮ skirtas iniciatyvas, nes kitu atveju kyla pavojus, kad nauda, kurią teikia atnaujintas Bendrijos įsipareigojimas atverti rinkas, galės pasinaudoti i vien tik nedidelis skaičius stiprių ir didelę įtaką turinčių ekonomikos sektorių, o šiuo metu dar didžiausią ekonomikos sandaros dalį sudarančios Europos įmonės, kurios labiau nukentės dėl kitų šalių nustatytų ribojančiųjų priemonių, tokios naudos nepajus.
ES privalo nebijoti ginti savo teisėtų interesų ir vykdyti nuoseklesnę ir ryžtingesnę prekybos ir diplomatinę politiką arba pasinaudoti PPO leidžiamomis, pagal regioninius ar dvišaliais susitarimus nustatytomis priemonėmis (PPO ginčų sprendimo sistema – akivaizdus pavyzdys).
Į naujuosius prekybos susitarimus turėtų būti įtrauktos apsauginės išlygos, pagal kurias nedelsiant ir mažiausiomis įmanomomis ekonominės veiklos vykdytojų ir Europos mokesčių mokėtojų sąnaudomis ES galėtų imtis veiksmų, susijusių su netarifinių kliūčių pašalinimu.
Sėkminga Dohos derybų baigtis galėjo sudaryti sąlygas iš esmės pagerinti patekimo į rinkas sąlygas. Komisija turėtų neapleisti derybų dėl dvišalių susitarimų su pagrindiniais Europos prekybos partneriais ir reikalauti pagrindų susitarimo, kuriame būtų specialios nuostatos, skirtos su netarifinėmis kliūtimis susijusiems klausimams, ir numatytas greitas ginčų sprendimas, kai kyla ginčai dėl susitarimo nesilaikymo ar jo pažeidimų.
Kai kuriuos aspektus reikėtų aptarti išsamiau, įskaitant PPO narės įsipareigojimą pranešti apie bet kokias prekybai galinčias trukdyti priemones ir ad hoc arbitražo įstaigos, kuri spręstų ginčus ir, jei reikia, įgaliotų imtis atsakomųjų prekybos priemonių, įsteigimą.
Kitas netarifinių kliūčių poveikio sumažinimo būdas yra PPO valstybių narių teisės aktų suderinimas. Vykdant transatlantinį dialogą su Jungtinėmis Valstijomis teisės aktų suderinimo klausimais pasiekta pažanga turėtų paskatinti Komisiją šią iniciatyvą taikyti ir su kitais prekybos partneriais.
Galiausiai kovos su prekybos kliūtimis pastangos priklauso nuo geresnių tarptautinių konsultacijų. Konkurencingų ir atvirų rinkų užtikrinimas – tai nauda ekonomikai pasauliniu mastu ir nesvarbu, kur įsikūrę prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai. Šis principas galioja ir ES viduje (Europos įmonės turėtų glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje), ir už jos ribų, t. y. turint mintyje tuos pačius prekybos interesus turinčias šalis.
Nustatant ES prekybos prioritetus, labai svarbus ir Europos Parlamento vaidmuo. Su atitinkamu Parlamento komitetu turėtų būti vykdomos nuolatinės konsultacijos; Komisija turėtų rengti metinį pranešimą (kaip su prekybos apsaugos priemonėmis susijusių procedūrų atveju) savo įdiegtos sistemos taikymo tema; ir, jei reikia, Europos Parlamentas turėtų būti kviečiamas prisidėti prie iniciatyvų ir aukšto lygio misijų, kuriomis siekiama išspręsti patekimo į rinkas ginčus. Visi šie minėtieji dalykai – tai pageidaujamos priemonės, kurių reikėtų imtis ir kurios taip pat padėtų pasirengti naujos konstitucinės sutarties įsigaliojimui.
Išvados ir rekomendacijos
Komisijos pateikta nauja patekimo į rinkas strategija yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau vien tik strategijos nepakanka. Komisijos nuopelnas, kad atnaujintos diskusijos dėl patekimo į rinkas, tačiau ji kartu su valstybėmis narėmis privalo nuveikti daugiau ir visų pirma būti ryžtingesnė, kad ši iniciatyva būtų sėkminga.
Atitinkamai komunikatas turi būti papildytas aktualiais aspektais, kad apimtų naujas idėjas ir priemones, kurios yra reikalingos atsižvelgiant į verslo poreikius ir esamą patirtį. Patekimo į rinkas grupės ir patekimo į rinkas duomenų bazė ne ES valstybėse narėse veiks sėkmingai tik tuomet, jei šioms grupėms ir šiai bazei Komisija ir nacionalinės vyriausybės suteiks būtiną paramą, ir jos įrodys galinčios konkrečiai pasitarnauti Europos pramonei. Europos įmonėms, ypač MVĮ, turi būti sudarytos sąlygos naudotis Komisijos teikiamomis paslaugomis, o tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti – tai veiksmingesnė informavimo politika ir išsamiau plėtojama nacionalinė ir regioninė parama.
Be jokios abejonės, reikia plėtoti komunikate su išorės sektoriumi susijusius aspektus. Siekiant panaikinti netarifines kliūtis ir sudaryti sąlygas imtis veiksmų pašalinti pažeidimus, reikia tikslingiau naudoti jau turimus išteklius ir sukurti naujas daugiašales ir dvišales priemones (atitinkamai Pasaulio prekybos organizacijoje, taip pat sudaryti laisvosios prekybos ar partnerystės ar bendradarbiavimo susitarimus).
Reikėtų artimiau bendradarbiauti ir su kitomis išsivysčiusiomis pramonės šalimis, vykdyti dialogus teisės aktų suderinimo klausimais ir palaipsniui suderinti techninius ir sveikatos apsaugos reikalavimus nesilpninant esamos Europos piliečiams teikiamos apsaugos.
PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (27.11.2007)
pateikta Tarptautinės prekybos komitetui
dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas
(2007/2185(INI))
Nuomonės referentė: Edit Herczog
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
- atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. savo rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai[1],
A. kadangi norint įgyvendinti persvarstytos Lisabonos darbotvarkės tikslus reikia, kad Europos Sąjungos pramonės sektorius užimtų naujas ir išlaikytų turimas stabilias konkurencingas pozicijas pasaulio rinkose,
B. kadangi minėtasis konkurencingumas, visų pirma MVĮ konkurencingumas, vis labiau priklauso nuo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, naujovių ir intelektinės nuosavybės,
C. kadangi dvi sąlygos, kurių reikia norint užtikrinti minėtąjį konkurencingumą, yra, pirma, patikimas ir saugus energijos tiekimas ir, antra, nevaržomos ES įmonių galimybės naudotis pažangiausiomis informacijos ir ryšių technologijomis,
D. kadangi ES, kaip integruota rinka ir tarptautinė organizacija, gali savo žiniomis ir derybine galia veiksmingai prisidėti prie ES įmonių pastangų patekti į trečiųjų šalių rinkas,
1. pritaria Komisijos iniciatyvai koordinuoti ES prekybos politikos ir patekimo į rinkas strategijos tikslus ir priemones taip, kad būtų veiksmingai naudojamasi ES galimybėmis, susijusiomis su tarptautine prekyba ir konkurencingumu pasaulyje;
2. pabrėžia, kad svarbu, jog sprendžiant dėl veiksmų, kurių bus imamasi siekiant skatinti išorinį ES įmonių konkurencingumą, pirmenybė būtų teikiama tikslams ir temoms, o ne sektoriams; visų pirma pažymi, kad reikia rengti ir veiksmingai įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos taisykles;
3. ragina valstybes nares, verslo ir kitas atstovaujamąsias organizacijas kartu su Komisija labiau stengtis ir prisidėti prie bendradarbiavimo, lyginamosios analizės ir keitimosi žiniomis bei pažangiąja patirtimi, siekiant, kad bendros ES prekybos žinios galėtų labiau padėti įgyvendinti ES įmonių, visų pirma trečiųjų šalių rinkose veikiančių MVĮ, interesus;
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
22.11.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
36 0 0 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Březina, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Den Dover, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Norbert Glante, Umberto Guidoni, András Gyürk, David Hammerstein, Erna Hennicot-Schoepges, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Werner Langen, Anne Laperrouze, Eluned Morgan, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Paul Rübig, Andres Tarand, Britta Thomsen, Radu Ţîrle, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Neena Gill, Lambert van Nistelrooij, Vladimir Urutchev |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Holger Krahmer, Umberto Pirilli |
||
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0196.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
18.12.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
22 5 1 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Francisco Assis, Graham Booth, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Syed Kamall, Sajjad Karim, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Iuliu Winkler, Corien Wortmann-Kool |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Stavros Arnaoutakis, Jean-Pierre Audy, Jens Holm, Jan Marinus Wiersma, |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Guy Bono, Ulrich Stockmann |
||