Procedūra : 2007/2106(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0003/2008

Pateikti tekstai :

A6-0003/2008

Debatai :

PV 30/01/2008 - 22
CRE 30/01/2008 - 22

Balsavimas :

PV 31/01/2008 - 8.10
CRE 31/01/2008 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0033

PRANEŠIMAS     
PDF 451kWORD 414k
8.1.2008
PE 390.513v01-00 A6-0003/2008

dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą

(2007/2106(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Fiona Hall

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą

(2007/2106(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Efektyvus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545),

–    atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2006)1173), kuris susijęs su minėtuoju 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatu,

–    atsižvelgdamas į veiksmų plano poveikio vertinimą (SEC(2006)1174) ir į ataskaitos santrauką (SEC(2006)1175),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),

–    atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2007 m. kovo 8 ir 9 d. išvadas, kuriose pažymima, kad Taryba priėmė Europos Tarybos veiksmų planą (2007–2009) „Europos energetikos politika“ (7224/07),

–    atsižvelgdamas į Tarybos 1992 m. rugsėjo 22 d. direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį(1),

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo(2),

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje(3),

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. liepos 6 d. direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(4),

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(5),

–    atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimą 2006/1005/EB dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo(6) ir į minėtojo susitarimo tekstą(7),

–    atsižvelgamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos naudojimo efektyvumo ženklinimo programos (COM(2006)0576),

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013)(8) ir ypač į jo II antraštinės dalies III skyrių dėl „Pažangios energetikos Europai“ programos,

–    atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013)(9),

–    atsižvelgdamas į Europos parlamento ir Tarybos 2001 m. kovo 19 d. reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(10),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo, arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga)(11),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (Žalioji knyga)(12),

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6‑0003/2008),

A.  kadangi, jei temperatūra pasaulyje bus daugiau, nei 2 laipsniais pagal Celsijų didesnė, nei buvo ikiindustriniu laikotarpiu, įvyks chaotiška klimato kaita kas, inter alia, buvo patvirtinta 2007 m. gegužės mėnesio Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimu; kadangi, jei norima, kad temperatūra nepadidėtų daugiau, nei 2 laipsniais pagal Celsijų, iki 2015 m. būtina labai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; kadangi greičiausia ir rentabiliausia priemonė sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį yra efektyvesnis energijos vartojimas;

B.  kadangi energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus mažinant Europos Sąjungos priklausomybę nuo energijos importo, sprendžiant energijos šaltinių trūkumo ateityje problemą ir ribojant energijos kainų šuolių poveikį;

C.  kadangi su efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planu susijusiame poveikio vertinime teigiama, kad visais Komisijai visuose politikos formavimo lygmenyse trūksta vykdymo pajėgumų ir nustatyta, kad, norint sėkmingai įgyvendinti veiksmų planą, papildomai reikia 20 darbuotojų;

D.  kadangi Direktyvą 2002/91/EB tinkamai perkėlė tik penkios valstybės narės;

E.  kadangi Direktyvoje 2006/32/EB reikalaujama, kad valstybės narės iki 2007 m. birželio 30 d. Komisijai pateiktų nacionalinius energijos efektyvumo veiksmų planus (NEEVP); kadangi iki 2007 m. rugsėjo 1 d. Komisijai gavo tik devynis, o iki 2007 m. spalio 30 d. tik penkiolika NEEVP;

F.  kadangi Direktyva 2004/08/EB yra pavėluota ir toli gražu netobula tarptautinės rinkos požiūriu;

G.  kadangi Europos Sąjunga yra vienas turtingiausių ir labiausiai technologiškai pažengusių regionų pasaulyje; kadangi Europos Sąjunga nuo1990 m. savo ekonomikos išeigą padidino beveik 40 proc., o vidutines vienam gyventojui tenkančias pajamas vienu trečdaliu; kadangi per tą patį laikotarpį energijos ir jos šaltinių paklausa padidėjo tik 11 proc.;

H.  kadangi informacinės ir ryšių technologijos vykdant tinkamą politiką galėtų sukurti papildomos naudos viršijant ES tikslą daugiau nei 20 proc.; kadangi tam tikros technologijos, kaip pvz. pažangios energetinės sistemos technologija, sumanaus valdymo sistemos bei įvairios kompiuterinės technologijos dėl šios priežasties turėtų būti paminėtos teikiant rekomendacijas dėl veiksmingo politikos įgyvendinimo;

1. džiaugiasi pirmiau minėtu 2006 m. efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planu ir jo tikslais bei taikymo sritimi;

2. mano, kad tikslas iki 2020 m. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą daugiau, nei 20 proc. (atsižvelgiant į nepriklausomus struktūrinius ar kainų poveikius), yra visiškai techniniu ir ekonominiu požiūriais pasiekiamas ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šis tikslas, taip pat ir kovos su klimato kaita tikslai, būtų pasiekti;

3. labai susirūpinęs pažymi, kad valstybės narės nevisiškai ir pavėluotai įgyvendina galiojančius teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo;

4. pabrėžia, kad efektyvaus energijos vartojimo politiką būtina vykdyti visais valdžios lygmenimis;

5. pažymi, kad valstybės narės nepakankamai įgyvendina Direktyvą 2004/08/EB ir stipriai atsilieka nuo įgyvendinimo tvarkaraščio;

6. smerkia tai, kad nesugebėta paskirti Komisijos darbuotojų, kurie būtini siekiant visiškai ir tinkamai įgyvendinti veiksmų planą ir juo paremtus teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo;

7. apgailestauja dėl to, kad iš 21 Komisijos veiksmo, kurie pagal veiksmų planą turi būti atlikti 2007 m., iki 2007 m. rugsėjo mėn. 1 d. įgyvendinti tik trys, pažymi, kad, 2007 m. spalio 30 d. Komisijos teigimu, 16 iš 21 2007 m. planuoto veiksmo buvo vykdomi „pagal grafiką“, taip pat dėl didelio atsilikimo nustatant minimalius svarbiausių produktų grupių energetinio naudingumo standartus ;

8. smerkia daugelį valstybių narių vyriausybių dėl to, kad jos neteikė reikšmės visiško teisės aktų dėl energijos naudingumo perkėlimui į nacionalinius teisės aktus ir jų laikymuisi – nepaisant kalbų apie kovą su klimato kaita ir energijos importo į ES mažinimą;

9. ragina Komisiją greičiau rengti supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Europos energetikos reguliuotojų taryba (EERT), kuriame būtų nustatytos gairės ir bendras elgesio kodeksas, skirti galutinio energijos vartojimo visuose sektoriuose efektyvumui padidinti;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir atvirai įvertinti savo pajėgumų trūkumus ir kitas kliūtis, dėl kurių teisės aktai dėl energijos vartojimo efektyvumo yra netinkamai įgyvendinami, ir tai, kaip šiuos trūkumus ir kliūtis pašalinti;

11. ypač pabrėžia, kad dažnai trūksta paprastos ir skubiai teikiamos informacijos ir organizacinės paramos energijos vartojimo efektyvumui skubiais atvejais (pvz., kai sugenda įranga gyvenamosiose patalpose ar kita įranga), arba ypatingais atvejais (pvz., įsikeliant į naujas gyvenamąsias patalpas); mano, kad dėl dėmesio praktiniams piliečių poreikiams stygiaus neveikia daugelis energijos vartojimo efektyvumo schemų, todėl pabrėžia praktinės pagalbos ir išankstinio finansavimo svarbą;

12. pažymi, kad būtina skatinti informacines ir ryšių technologijas (IRT), nes jos turi ypatingos svarbos skatinant energijos taupymą įvairiuose sektoriuose – transporto, statybų, energijos ir gamybos; šiuo požiūriu pritaria Komisijos tyrimui, kuriuo siekiama įvertinti potencialų įvairių moderniausių technologijų, pagrįstą IRT, įnašą didinant Europos Sąjungos ekonomikos energijos vartojimo efektyvumą bei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą iki 2020 m.; primygtinai ragina Komisiją į šio tyrimo nagrinėjamas sritis įtraukti pažangias valdymo sistemas apskritai, ir ypač „protingas“ elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemas bei įmontuotąsias sistemas;

Įranga ir prietaisai

13. pritaria minimalių energetinio naudingumo standartų priėmimo procesui ir ragina Komisiją iki 2008 m. juos nustatyti ir taikyti oro kondicionavimo sistemoms ir visų tipų televizorių išoriniams dekoderiams (angl. set top boxes); primygtinai ragina tai padaryti ir kartu nedelsiant pakeisti ženklinimo sistemą ir pažymi, kad ženklinimas ženklu CE gali skatinti taikyti minimalius energetinio naudingumo standartus; ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių rinkos stebėjimui vykdyti;

14. pritaria, jog namų apšvietimo sritis būtų įtraukta į prioritetinių gaminių grupių sąrašą, ir pabrėžia kaip svarbu Komisijai laikytis pasiūlyto grafiko, pagal kurį, atsižvelgiant į 2007 m. kovo mėn. Europos Tarybos išvadas, iš rinkos būtų pašalintos pačios neefektyviausios elektros lemputės;

15. pažymi pastaruoju metu pasiektą pažangą, susijusią su šviesos diodų pagrindu veikiančiomis elektros lemputėmis; ragina Komisiją tirti būdus kaip būtų galima sustiprinti tyrimus šviesos diodų pagrindu veikiančių elektros lempučių srityje bei didinti jų vartojimą;

16. primygtinai ragina Komisiją nustatyti grafikus visos neefektyviausios įrangos, prietaisų ir kitų energiją naudojančių produktų, pvz. vidaus kiemo šildytuvų, pašalinimui iš rinkos;

17. pritaria, kad daugiau dėmesio būtų skiriama nuostolių, atsirandančių dėl budėjimo režimo naudojimo, mažinimui ir produktų bei technologijų, kuriomis būtų užtikrinta, kad energiją naudojantys gaminiai ir prietaisai ją naudotų tik tada kai tai iš tiesų reikalinga, naudojimo skatinimui; ragina Komisiją parengti reikalavimą dėl „vieno vato“ budėjimo režimo ir pateikti energijos taupymo galimybių, susijusių su budėjimo režimo sumažinimu ir nebūtino, ypač pasyvaus, budėjimo rėžimoatsisakymu, analizę;

18. pritaria su Jungtinėmis Valstijomis pasirašytam įrangos ženklinimo ženklu „Energy star“ susitarimui, kuriame nustatomi bendri raštinės įrangos energijos efektyvumo standartai, ypač tam, kad į jį įtraukta nuostata dėl privalomo viešojo pirkimo; ragina Komisiją tęsti derybas dėl ES ir JAV ženklinimo ženklu „Energy star“ susitarimo taikymo srities išplėtimo įtraukiant kitus gaminius, vadovaujantis 2007 m. balandžio 30 d. ES ir JAV viršūnių susitikime prisiimtais įsipareigojimais;

19. pritaria pasiūlymui iki 2010 m. įvesti minimalius energetinio naudingumo standartus visiems kitiems daug energijos vartojantiems prietaisams ir įrangai; ragina Komisiją visų pirma išnagrinėti rinkoje esančių nenašiai energiją eikvojančių gaminių klausimą

20. remia Komisijos pastangas suformuluoti šildymo ir aušinimo technologijų ekologinio ženklinimo kriterijus, kurie apimtų ypač pirminės energijos naudojimą, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikiama patikima informacija apie rinkoje siūlomos efektyviausiai vartojančios energiją ir aplinkai nekenkiančios pastatų šildymo ir aušinimo įrangos galimybes;

21. ragina kruopščiai įgyvendinti 2006 m. reikalavimus dėl patobulintų skaitiklių montavimo, siekiant pakelti vartotojų sąmoningumo lygį elektros energijos vartojimo srityje, padėti tiekėjams efektyviau tenkinti paklausą ir padėti gerinti statistinius duomenis apie efektyvų energijos vartojimą;

22. ragina suformuoti patobulintų skaitiklių, kurie būtų naudojami centrinio šildymo sistemose bei toliau esančiuose šilumos tinkluose standartus, siekiant paskatinti galutinius vartotojus elgtis atsakingiau ir atsikratyti fiksuoto dydžio mokesčio sistemų už suvartojamą energiją, kurios turi priešingą poveikį;

23. mano, kad pramoninės technologijos privalo užtikrinti, kad gamybos procese būtų suvartojama mažiau energijos; mano, kad daug energijos būtų galima sutaupyti mažinant transporto priemonių svorį;

Pastatų naudingumo reikalavimai

24. primygtinai ragina Komisiją paspartinti pažeidimų nagrinėjimo procedūras tose valstybėse narėse, kurios netinkamai perkėlė arba nevisiškai įgyvendino Direktyvą 2001/91/EB;

25. atsižvelgdamas į pastatų eksploatavimo ilgaamžiškumą pabrėžia, jog ypatingai svarbu užtikrinti, kad naujos statybos pastatai atitiktų kiek įmanoma aukštesnius energetinio efektyvumo standartus ir kad ankstesnės statybos pastatai patenkintų galiojančius standartus; mano, kad mažo energetinio naudingumo pastatų griovimas, kartu statant naujus didelio energetinio naudingumo pastatus, kartais galėtų būti vykdomas vietoj atnaujinimo;

26. ragina Komisiją pakartotinai apsvarstyti Pastatų direktyvą 2002/91/EB, kad nuo 2009 m. jos 6 straipsnio nuostatos būtų taikomos visiems pastatams (nepriklausomai nuo jų dydžio), kuriems reikia šildymo arba aušinimo;

27. ragina Komisiją persvarstant garo katilų eksploatacines savybes atsižvelgti į faktą, kad bendrosios energijos gamybos (tuo pat metu gaminantys šilumą ir elektros energiją) katilai yra patys efektyviausi bei atitinkamai nustatyti minimalius reikalavimus jų techninėms charakteristikoms;

28. pritaria pasiūlymui nustatyti energetinio naudingumo reikalavimus naujiems ir renovuotiems pastatams ir pastatų dalims, pvz., langams ir langų plėvelėms;

29. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomo reikalavimo visiems naujos statybos pastatams, kuriems reikia šildymo arba aušinimo, kad nuo 2011 m. šildymo ir (arba) aušinimo sistemos būtų projektuojamos pagal pasyviesiems namams arba lygiaverčiams negyvenamiems pastatams taikomus standartus, o nuo 2008 m. būtų įvestas reikalavimas naudoti pasyvaus šildymo ir aušinimo technologinius sprendimus;

30. ragina Komisiją apsvarstyti palaipsnio centrinio šildymo ir aušinimo sistemų įdiegimo visuose pastatuose galimybę, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą šildant bei aušinant ir panaudojant kurą, kuris transformuojant energiją tampa nuostoliais;

31. ragina Komisiją, svarstant apmokestinimą ir kitas priemones, skirtas efektyviam energijos vartojimui skatinti, atsižvelgti į architektūrinius sprendimus įrengiant pasyvų šildymą ir aušinimą, pvz., statybos struktūrą, jos šilumines savybes;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti centrinį aušinimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių kaip veiksmingą alternatyvą siekiant patenkinti augančią aušinimo buityje paklausą;

33. ragina Komisiją sukurti Europos Sąjungos piliečiams prieinamą ir aiškius duomenis pateikiančią duomenų bazę apie regioninio bei vietinio masto priemones, kuriomis skatinamas pastatų energinis naudingumas, ypač finansavimo priemones, siekiant Europos Sąjungoje keistis gerąja patirtimi bei informuoti visuomenę ir skatinti jos sąmoningumą;

Energijos gamyba ir skirstymas

34. ragina valstybes nares į jų NEEVP įtraukti nuostatas dėl aukšto našumo termofikacijos technologijų naudojimo didinimo, perėjimo prie visa apimančio elektros, šildymo ir aušinimo energijos tiekimo planavimo bei plėtros ir dažniau naudoti priemones, kurios skatintų mažos apimties ir kombinuotą šilumos ir elektros energijos naudojimą bei panaikintų administracines kliūtis jai gaminti; ragina Komisiją nepritarti tiems NEEVP planams, į kuriuos šios nuostatos neįtrauktos;

35. atkreipia dėmesį į tai, kad energijos nuostoliai ir tiekimo sutrikimai, be kita ko, susiję su transportavimu ir skirstymu, ir pabrėžia nedidelio masto ir decentralizuotos bei įvairiarūšės energijos gamybos galimą teigiamą poveikį užtikrinant tiekimo saugumą ir mažinant nuostolius; mano, kad turėtų būti nustatytos skatinamosios priemonės, kuriomis būtų siekiama tobulinti infrastruktūrą ir taip mažinti su perdavimu ir skirstymu susijusius nuostolius;

36. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti šilumos rinkai, nes šilumai tenka didžiausia sunaudojamos energijos dalis bei priemonėms (miestų projektavimui, šilumos žemėlapiams ir investicinėms iniciatyvoms), kurios leistų regeneruoti perteklinę šilumą iš atsinaujinančių šaltinių plėtojant centrinio šildymo ir aušinimo infrastruktūras;

37. ragina Komisiją atidžiai stebėti kaip įgyvendinama Direktyva 2004/8/ECB ir įvertinti ar paramos sistemos yra pakankamos siekiant panaudoti nacionalinio masto potencialą didelio efektyvumo bendrosios energijos gamybos srityje;

38. atkreipia Komisijos dėmesį į vietinių aušinimo tinklų poreikį, kurie taptų veiksmingu alternatyviu atsakymu į didėjantį buitinio aušinimo poreikį ir būtinybę stipriai sumažinti su tuo susijusį išmetamo CO2 kiekį;

39. ragina Komisiją išplėsti esamų finansinių lengvatų taikymą veiklai, kuria siekiama sukurti galimybes iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą energiją skirstyti esamais tinklais, sukurtais iš iškastinio kuro gaunamai energijai; mano, kad esamų tinklų tobulinimas greičiau ir pigiau reikšmingai padidintų energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių efektyvumą, o taip pat laiku atlikus tokius patobulinimus padėtų padidinti tiekimo saugumą.

Transportas

40. ragina Komisiją nustatyti minimalius energetinio naudingumo standartus visų rūšių transportui, įskaitant viešąjį transportą; pabrėžia efektyvaus energijos naudojimo transporto politikos poreikį, miestuose teikiant pirmenybę viešajam transportui, dviračiams ir vaikščiojimui pėsčiomis; džiaugiasi Žaliąja knyga dėl miesto transporto ir ragina Komisiją pradėti iniciatyvą skirtą miesto transportui ir į tvaraus mobilumo politiką, skirtą dideliems ir mažesniems miestams, įtraukti klausimus, susijusius su klimato apsaugos, energijos taupymo ir visuomenės sveikatos problemomis; ragina ES miestus apsvarstyti galimybė pradėti naudoti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti transporto priemonių ir lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiui, spūsčių mokesčius; primena, kad privalomi metiniai automobilių taršos kiekio apribojimai, taikomi visiems naujiems lengviesiems automobiliams, parduotiems ES, padeda siekti privalomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo rezultatų;

41. ragina iš dalies pakeisti 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius(13), siekiant sudaryti galimybę įvesti aiškią (A–G formato, atitinkančio prietaisų ženklinimą) automobilių ženklinimo sistemą; siūlo, kad bent 20 proc. automobilių reklamai ir rinkodarai numatytos erdvės būtų skirta informacijai apie degalų taupymą ir išmetamųjų dujų kiekį;

42. taip pat gailisi, kad Taryba dar nepritarė pasiūlymui dėl direktyvos dėl lengvųjų automobilių apmokestinimo, kuria būtų siekiama sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, vadovaujantis ES įsipareigojimais pagal Kioto protokolą, ir ragina šią direktyvą kuo greičiau įgyvendinti;

43. ragina Komisiją sukurti sisteminę strategiją, kuri padėtų diegti esminius miestų ir priemiesčių viešojo transporto veiklos patobulinimus. Šia strategija iš miestų ir priemiesčių transporto sistemas valdančių asmenų reikalaujama atlikti tyrimus, įskaitant galimybių studiją, susitelkiant ties su sistema susijusiais efektyvumo bei paslaugų klausimais. Ši strategija būtų skirta horizontaliųjų paramos schemų steigimo derinimui, kurių tikslas – vystyti visuomeninio transporto sistemas taip, kad šios schemos atitiktų griežtesnius efektyvumo ir nuoseklumo reikalavimus;

44. džiaugiasi dėl „Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės įsteigimo, kurios tikslas – gaminti ekologiškesnį, aplinkai mažiau kenkiantį ir efektyviai energiją panaudojantį oro transportą;

Finansinės priemonės ir regioninė politika

45. pabrėžia energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklos struktūrinio finansavimo, kuriame dalyvautų Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat privatūs bankai, galimybės svarbą;

46. ragina Komisiją nuo 3 proc. iki bent 5 proc. padidinti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų dalį, turėtų būti skirta energijos vartojimo efektyvumo ankstesnės statybos pastatuose didinimui, taip pat reikalauti valstybių narių visiškai pasinaudoti šia galimybe;

47. apgailestauja dėl daugelio ES finansavimo priemonių, skirtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo sričiai, sudėtingumo nepaisant to, jog yra parengta jungtinė iniciatyva JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms); pabrėžia, kad paprastų prieinamų finansavimo priemonių nebuvimas yra didžiausia kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms tinkamų galimybių pasinaudoti sudėtingomis programomis;

48. pažymi ypač didelę mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų efektyvaus energijos vatojimo srityje svarbą; primygtinai ragina valstybes nares, regionines institucijas, vietos institucijas bei NVO pasinaudoti finansavimo privalumais, iš 7-osios bendrosios programos , struktūrinių fondų, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos Pažangi energetika Europai, kurios skirtos skatinti tyrimus efektyvaus energijos vartojimo srityje bei skatinti atsinaujinančios energijos technologijas, taip pat vystyti naujas energiją vartojančio transporto rūšis bei naujus energijos kaupimo metodus, kurie padėtų mažinti prarastos energijos kiekį; primygtinai ragina Komisiją teigiamai atsakyti į prašymus finansuoti energijos naudingumo tyrimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pirmenybė bus teikiama efektyvaus energijos panaudojimo klausimams, siekiant kiek galima daugiau išnaudoti ES tvarių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas;

49. ragina, kad mažos įmonės būtų laikomos namų ūkiais ir galėtų pasinaudoti labai paprastomis finansavimo priemonėmis, skirtomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo sričiai, pvz., iš anksto žinomo dydžio dotacijomis;

50. ragina Komisiją remti tokias valstybinės paramos suteikimo taisykles, kurios yra palankesnės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms (pvz. ekologinės inovacijos bei gamybiniai patobulinimai); mano, kad tokios taisyklės turėtų būti paprastos, praktiškos ir suprantamos, jomis būtų pašalinamos kliūtys veiksmingam energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimui;

51. ragina Komisiją kiek galima greičiau pasiūlyti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama efektyviau vartoti energiją atokiausiuose regionuose ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į ypatumus, atsiradusius dėl nuolat ribotų galimybių šiuose regionuose;

52. pabrėžia vietos ir regioninių energijos agentūrų vaidmenį efektyviai įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo priemones; ragina į efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų formulavimo ir įgyvendinimo procesus įtraukti visas (Europos, nacionalines ir vietos) agentūras;

Mokesčiai

53. ragina Tarybą skatinti valstybes nares taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokestį darbo jėgai, medžiagoms ir dalims gerinančioms energijos vartojimo efektyvumą pastatuose; ragina Tarybą užtikrinti bendrą mokesčių sistemą, siekiant taupesnio energijos vartojimo pastatuose;

54. ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybe renovacijos darbams ir privačių būstų remontui, atliekamam taupesnio energijos vartojimo tikslais, taikyti mažesnį PVM tarifą; džiaugiasi Komisijos sprendimu įvertinti mokesčių kredito, kaip priemonės vartotojų skatinimo pirkti energiją taupančius prietaisus ir įmonių skatinimo šiuos prietaisus gaminti bei tiekti rinkai priemonės, veiksmingumą;

55. pabrėžia, kad mokesčių sistema priklauso valstybių narių kompetencijai; pabrėžia, kad valstybės narės gali įtraukti į savo NEEVP planus pasirinktas mokesčių srities priemones;

56. ragina visas valstybes nares įvesti konkrečias mokesčių nuolaidas, kurios skatintų namų ūkius, mažas įmones ir privačios žemės valdytojus vartoti energijos vartojimo efektyvumą gerinančias priemones bei pirkti energiją efektyviai vartojančius gaminius;

57. mano, kad tam tikromis aplinkybėmis, griaunant neefektyviai energiją vartojančius pastatus ir jų vietoje statant naujus efektyviai energiją vartojančius pastatus, būtų galima taikyti mokesčių lengvatas;

Elgsenos keitimas

58. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinis sektorius turi vaidinti pagrindinį vaidmenį skatinant efektyvaus energijos vartojimo sprendimus;

59. pritaria, jog pagrindinis vaidmuo turėtų tekti energijos vartojimo efektyvumo švietimo ir apmokymo programoms, ypač skirtomis mažoms ir vidutinėms įmonėms; pažymi, kad švietimą energijos klausimu reikėtų pradėti labai ankstyvame amžiuje, visoje Europos Sąjungoj atitinkamus kursus įtraukiant į mokyklų švietimo programas; pažymi, kad pažangių statybų ir energijos tvarkymo sričių technologijų vystymui prireiks daug atitinkamos kvalifikacijos kadrinių darbuotojų; susirūpinęs, kad valstybės narės iki šiol neparengė tinkamų apmokymų programų, skirtų energijos vartojimo efektyvumo sričiai; ragina laikyti reikalavimus dėl atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų pagrindine NEEVP planų sudedamąja dalimi;

60. ragina regionines ir vietos valdžios institucijas plėtoti glaudžius partnerystės santykius su regioninėmis energetikos agentūromis siekiant gerinti energetikos techninių specialistų ir susijusiose srityse dirbančių specialistų mokymo galimybes; pabrėžia, kad būtina kurti darnesnius vietos veikėjų tinklus siekiant užtikrinti pažangiosios efektyvaus energijos vartojimo patirties sklaidą silpniau išsivysčiusiuose regionuose;

61. pabrėžia galimą viešųjų pirkimų ir tokių paslaugų, kaip energetinio audito, svarbą mažinant energijos eikvojimą ir skatinant geriau naudoti kiekvieno pastato energetines galimybes; ragina valstybes nares ir regioninės, vietos ir kitas valdžios intitucijas tai atlikti administraciniuose ir kituose viešosios paskirties pastatuose, pvz., mokyklose, universitetuose bei ligoninėse ir vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse, ir parodyti teigiamą pavyzdį;

62. ragina Komisiją sustiprinti mokslinius tyrimus elgesio ekonomikos bei sprendimų priėmimo srityje, siekiant padėti pritaikyti informacines efektyvaus energijos vartojimo kampanijas ateityje (pvz., „Tvari energetika Europai“) ir kartu maksimalizuoti jomis gaunamą naudą;

63. pritaria, jog pirmiausia energijos vartojimo efektyvumą reikėtų pradėti gerinti namų ūkiuose; ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą imtis iniciatyvos ir reikalauti visuose ES institucijų pastatuose laikytis pavyzdinių energijos vartojimo standartų, susietų su platesnio pobūdžio institucijų energijos vartojimo efektyvumo auditu, kuris turėtų apimti darbo ir kelionių programas, atitinkamas paskatas, gyvenamąsias vietas, taip pat įrangą ir pirkimą;

64. ragina Komisiją ir valstybes nares kas metai organizuoti Europos energijos vartojimo efektyvumo dieną.

65. pažymi, kad pažangiųjų technologijų sektorius gali vaidinti esminį vaidmenį skatinant vartotojų sąmoningumą bei didinant jų pasiryžimą prisidėti stiprinant energijos vartojimo efektyvumą, siūlydamas patobulintų standartų ir efektyviau energiją vartojančius gaminius;

66. mano, kad dvišaliai susitarimai tarp energijos tiekėjų ir vartotojų yra veiksmingas būdas stiprinti šildymo ir aušinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą; ragina Komisiją pašalinti administracines ir teisines kliūtis tokių susitarimų sudarymui;

Miestai

67. pripažįsta keitimosi geriausia miestų praktika didinant energijos vartojimo efektyvumą ir jos skatinimo svarbą; mano, kad tai įgyvendinant veiksminga priemonė galėtų būti dabartinis forumas „Eurocities“ ;

68. primygtinai ragina Komisiją ir kitas ES institucijas dirbti kartu su dideliais Europos Sąjungos miestais; pritaria miestų partnerystės bei keitimosi gerąja praktika tarp didžiųjų miestų idėjai skirti daugiau lėšų;

69. džiaugiasi iniciatyva, suburti merų konferenciją, kurioje nuolat dalyvaus 20–30 didžiausių ir pirmaujančiųjų Europos miestų merų, ir ragina pateikti išsamesnę informaciją apie jos organizavimą; tačiau pabrėžia, kad merų konferencija turi papildyti jau veikiančių panašių tinklų veiklą;

Pasaulinis aspektas

70. pritaria Komisijos pasiūlymui įsteigti Tarptautinio bendradarbiavimo efektyvaus energijos vartojimo srityje forumą; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą efektyvaus energijos vartojimo srityje siekiant užtikrinti, kad nauji nuostatai ir standartai neskaldytų pasaulinės rinkos; ragina, kad šiuose tarptautiniuose, dvišaliuose ir daugiašaliuose, susitarimuose būtų numatytas ne tik bendras įsipareigojimas dėl minimalių energetinio naudingumo standartų, bet ir bendras energijos vartojimo efektyvumo technologijas; pabrėžia strateginę technologijų sklaidos, atitinkančios visuotinės svarbos interesus ir gerbiančios intelektinės nuosavybės teises, reikšmę;

71. pripažįsta techninį darbą dėl bendrų energijos vartojimo efektyvumo standartų, ypač su Kinija, parengimo; susirūpinęs, kad šiam darbui kenkia nepakankamas valstybių narių veiklos koordinavimas, dėl kurio kyla painiava trečiosiose šalyse, ragina taikyti integruotą požiūrį į standartus;

72. pabrėžia išaugusį susirūpinimą, kad Rusija nepajėgs patenkinti savo vidaus dujų paklausos ir vykdyti sutartinių reikalavimų, ir ragina Komisiją energetinio saugumo sumetimais numatyti didesnes lėšas ES ir Rusijos dialogui dėl energijos vartojimo efektyvumo, skiriant ypatingą dėmesį Rusijos apskričių šildymo tinklų atnaujinimui ir šiuo metu naftos gavybos verslovėse deginamų dujų panaudojimui;

73. pritaria Tarybos iniciatyvai dėl Afrikos ir ES partnerystės energetikos srityje ir ragina, kad ši partnerystė prioritetą teiktų energijos vartojimo efektyvumui ir darniam Afrikos vystymuisi;

o

o        o

74. įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

1 OL L 297, 1992 10 13, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)

2 OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

(3)

3 OL L 52, 2004 2 21, p.50.

(4)

4 OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

(5)

1 OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

(6)

2 OL L 381, 2006 12 28, p. 24.

(7)

OL L 381, 2006 12 28, p. 26.

(8)

4 OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

(9)

5 OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(10)

6 OL L 114, 2001 4 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(11)

7 OL C 298 E, 2006 12 8, p. 273.

(12)

8 OL C 317 E, 2006 12 23, p. 876.

(13)

OL L 12, 2000 01 18, p. 16. Direktyva su daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Naujausiais mokslo duomenimis pasaulis turi ne daugiau kaip aštuonis metus pasaulinio atšilimo problemai išspręsti. Jei pasaulio temperatūra pakils daugiau nei 2ºC virš ikiindustrinio laikotarpio lygio, prognozuojama, kad klimato pokyčiai taps nebevaldomi.

Energijos vartojimo efektyvumas ekonominiu požiūriu pats veiksmingiausias įrankis, kuris gali būti nedelsiant panaudotas, kovoje siekiant pažaboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jau yra sukurtas platus efektyvaus energijos vartojimo technologijų spektras, ir jos gali būti įdiegtos skiriant žymiai mažiau laiko parengiamiesiems darbams nei reikia pagrindiniams naujiems statybos projektams.

Energijos vartojimo efektyvumas taip pat yra pagrindinis ES įrankis siekiant užtikrinti reikiamus energijos išteklius visų prima toms valstybėms narėms, kuriuos šiuo metu yra priklausomos nuo Rusijos dujų. Taip pat turi būti skiriamas deramas dėmesys energijos vartojimo efektyvumo svarbai ir valstybėse tiekėjose: TEA vertinimu naudojant tobulesnes technologijas ir didinant energijos vartojimo efektyvumą Rusijoje galima būtų sutaupyti tokį energijos kiekį, kuris atitiktų penktadalį Rusijos eksporto į Europos EBPO valstybes.

Be to energijos vartojimo efektyvumas vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategiją : energijos vartojimo efektyvumas yra prilyginamas ekonominiam efektyvumui. Energijos vartojimo efektyvumo pramonė – labai sparčiai augantis sektorius užimtumo atžvilgiu, kuriame pastatų atnaujinimas lenkia darbo vietų kūrimą. Komisijos narys A. Piebalgs apskaičiavo (2007 m. balandžio mėn., Berlynas), kad panaikinus 1000m2 ribą, nustatytą pastatų energinio naudojimo direktyvos 6 straipsnyje, bus papildomai sukurta 250 000 naujų darbo vietų bei sutaupyta 70 Mtne ir 140 Mt CO2.

Energijos vartojimo efektyvumo strateginis reguliavimas yra būtinas. Nors nuo 1990 m. energijos intensyvumas ES pagerėjo, jis nepagerėjo tiek, kad atsvertų kasmet augantį BVP, todėl galutinis energijos suvartojimas vis tiek išaugo. Prekyba anglies dvideginio taršos leidimais suteikia pagrindinį visuotinį įrankį klimato kaitos problemai spręsti, tačiau nėra jokių duomenų ar precedentų dėl rinkos mechanizmų, kurie vieninteliai turėtų užtikrinti trumpą galutinį terminą. Norint pasiekti energijos taupymą, atitinkantį laiko terminus, reikalingus klimato kaitai kontroliuoti, būtina apriboti vartotojų pasirinkimo galimybes tais variantais, kurių energijos vartojimo efektyvumas nuolat auga.

Komisijos Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano strateginę svarbą akcentavo Parlamento pirmininkas J. M. Barroso, asmeniškai dalyvaudamas 2006 m. spalio mėn. pradedant įgyvendinti šį planą.

Veiksmų plano stipriosios ir silpnosios pusės

Pranešėjas džiaugiasi Veiksmų planu, o ypač tuo, kad jame skiriamas ypatingas dėmesys energijos nuostoliams pastatuose ir prietaisuose.

Plane naudojamas strateginis požiūris. Pastatų, kuriuose suvartojama daugiau nei 40 proc. energijos, atveju griežti naujiems pastatams taikomi standartai bus papildomi priemonėmis, skirtomis esamų pastatų, iš kurių 75 proc. tebestovės 2050 m., energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Pranešėjas mano, kad energijos vartojimo standartai turi būti griežti ir taikomi visiems pastatams, kuriems reikalingas šildymas ir aušinimas, ir todėl reikalinga energija. Naujų pastatų atveju būtina pagreitinti perėjimą prie pasyviųjų namų standartų. Jau yra sukurta pasyviajam namui, kuriam reikalingos minimalios šildymo ir aušinimo sąnaudos, pastatyti reikalinga technologija ir žinios, tačiau jas reikalinga geriau skleisti.

Prietaisams Komisija siūlo dinamišką ženklinimo planą, kurį papildytų priemonės, skirtos patiems neefektyviausiems gaminiams išimti iš rinkos. Šioms priemonėms, kad jos būtų veiksmingos, reikalingas griežtas tvarkaraštis. Pranešėjas mano, kad numatomas taikyti prietaisų ženklinimo principas taip pat būtų veiksmingas kovojant su automobilių išmetamu anglies dvideginiu ir turėtų būti taikomas kaip priemonė, papildanti Komisijos siūlomas priemones.

Džiaugdamasis aktyviu šio Veiksmų plano palaikymu pranešėjas turi labai rimtų abejonių, ar jis bus veiksmingas. Šis veiksmų planas nėra vienintelis savarankiškas dokumentas. Jis susijęs su ankstesniais energijos vartojimo efektyvumą reglamentuojančiais teisės aktais, ypač su pastatų energinio naudingumo direktyva, ekologinio projektavimo direktyva ir energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų direktyva, ir jais remiasi. Kad veiktų dabartinis Veiksmų planas, reikalinga, kad būtų veiksmingai įgyvendinti ankstesni teisės aktai. Iki to dar labai toli.

Tiek Komisija, tiek valstybių narių vyriausybės yra kaltos dėl savo pareigų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų įgyvendinimu, nevykdymo. Komisijai nepavyko skirti reikiamo skaičiaus darbuotojų, kuris užtikrintų visišką ir savalaikį pastatų direktyvos ir nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo planų įgyvendinimą, kuriuo remiasi dabartinis ES Veiksmų planas. Valstybės narės kaltos dėl to, kad nesuprato energijos vartojimo efektyvumo strateginės reikšmės ir būtinybės šiam klausimui suteikti politinį prioritetą.

Dabar jau Europos Parlamento pareiga imtis politinio vadovavimo, kurio trūko kitose dviejose institucijose. Išrinktieji ES atstovai turi visapusiškai ir griežtai prižiūrėti Veiksmų plano įgyvendinimą tiek per Europos Parlamentą, tiek per nacionalinius parlamentus ir tokias priežiūros institucijas kaip Energy Watch, norint užtikrinti, kad Veiksmų planas būtų įgyvendintas visiškai ir pagal nustatytą tvarkaraštį.

Priedai:

Šaltinis: „Energetikos ir transporto duomenys, 2006 – 2 dalis: Energetika“, Europos Komisijos Energetikos ir transporto GD bendradarbiaujant su Eurostatu.

Implementing measures under Directive on the Ecodesign of Energy-using Products (2005/32/EC) - State of play and next steps

Source:

http://ec.europa.eu/energy/demand/legislation/images/planning_overview_first_15_products.gif


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (21.11.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl komunikato „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“

(2007/2106(INI))

Nuomonės referentė: Heide Rühle

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Europoje mažiausiai 20 proc. energijos vis dar išeikvojama dėl taupumo     stokos ir kadangi tiesioginės metinės sąnaudos, kurios atsiranda dėl mūsų nesugebėjimo   taupiai vartoti energiją, iki 2020 m. sudarys daugiau kaip 100 mlrd. eurų;

B.  kadangi apskaičiuota, jog gyvenamųjų ir komercinių pastatų sektoriuje galima iš viso           sutaupyti atitinkamai 27 proc. ir 30 proc. vartojamos energijos; gamybos pramonės ir   transporto sektoriuose – atitinkamai 25 proc. ir 26 proc.;

1. palankiai vertina Komisijos integruotą požiūrį į energijos naudojimo efektyvumo didinimą; šiuo klausimu dar kartą pabrėžia esminį švietimo ir informavimo vaidmenį ugdant sąmoningumą ir skatinant elgesio pokyčius;

2. pabrėžia, kad svarbu plėtoti ekonominę aplinką, kuri būtų palanki investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, naujovių diegimui ir technologinei pažangai; dar kartą pabrėžia, kad energetikos vidaus rinkos sukūrimas būtų itin naudingas aplinkai ir Europos pramonės konkurencingumui; pritaria esminiam perėjimui nuo darbo apmokestinimo prie aplinkosaugos mokesčių;

3.  primena, kad taupus energijos naudojimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir skatinti didelės pažangių ir mažai energijos naudojančių technologijų ir gaminių rinkos plėtrą;

4.  pabrėžia, kad turi būti ugdomas Europos piliečių bendras sąmoningumas ir motyvacija taupiai naudoti energiją; mano, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė rengti didelio masto piliečių ir verslo informavimo kampanijas ir galbūt iš dalies jas finansuoti ES lėšomis;

5.  mano, kad viešųjų pirkimų standartai gali turėti teigiamos įtakos energijos naudojimo efektyvumo didinimui; ragina valstybių narių valdžios institucijas visapusiškai taikyti aplinkosaugos nuostatas, išdėstytas 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo(1), siekiant į šią sritį įtraukti taupaus energijos naudojimo klausimus;

6.  pritaria nuomonei, kad turi būti teikiama pirmenybė taupiam energijos naudojimui statybų sektoriuje;

7.  teigiamai vertina naujojoje 2007-2013 m. sanglaudos politikos programoje aiškiai išreikštą paramą miestų plėtrai ir socialinio būsto atnaujinimui;

8.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybe renovacijos darbams ir privačių būstų remontui, atliekamam taupesnio energijos naudojimo tikslais, taikyti mažesnį PVM tarifą; ragina Tarybą nuosekliai apsvarstyti bendrą mokesčių sistemą, siekiant taupesnio energijos naudojimo pastatuose;

9.  ragina Komisiją atlikti energijos taupymo auditą pastatuose, kuriuose dirba ES institucijos, ir skatinti panašią praktiką ES valstybių narių viešosios paskirties pastatuose;

10. mano, jog itin svarbu siekti, kad energija būtų taupiau naudojama transporto sektoriuje; siūlo, kad aplinkos teršėjai kompensuotų su tarša susijusius nuostolius;

11. taip pat gailisi, kad Taryba dar nepritarė pasiūlymui dėl direktyvos dėl lengvųjų automobilių apmokestinimo, kuria būtų siekiama sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, vadovaujantis ES įsipareigojimais pagal Kioto protokolą, ir ragina šią direktyvą kuo greičiau įgyvendinti;

12. mano, kad norint sutaupyti daug energijos transporto sektoriuje būtina iš esmės pereiti prie kitų transporto rūšių; mano, kad, siekiant veiksmingai reaguoti į vis didėjanti transporto poveikį aplinkai, svarbu skatinti Europos miestuose naudoti viešąjį transportą, nemotorines transporto priemones bei kolektyviai naudoti automobilius;

13. mano, kad lengvųjų automobilių energijos naudojimo efektyvumas turi būti didinamas taikant integruotą požiūrį – ne tik išnaudojant transporto priemonių variklių technologijų teikiamas kuro taupymo galimybes, bet ir įgyvendinant kitas prie aplinkos apsaugos prisidedančias priemones, pvz., ekologišką vairavimą, infrastruktūros arba eismo organizavimo tobulinimą;

14. primena, kad energijos naudojimo efektyvumui didinti svarbus politikos nuoseklumas; pabrėžia, kad ES aplinkosaugos tikslai, t. y. energijos naudojimo efektyvumas, turi būti aiškiai pastebimi nustatant ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymo ir ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros iniciatyvų prioritetus;

15. ragina, kad pagrindiniuose pramonės ir paslaugų sektoriuose būtų sudaromi sektorių energijos taupymo susitarimai ir būtų dalinamasi pažangiausia patirtimi; atsižvelgdamas į tai, patvirtina, kad taikant abipusio pripažinimo ir vykdymo principą būtina sukurti vienodas konkurencijos sąlygas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad aplinkos apsaugos normų laikymasis, ypač energijos taupymo priemonės, nepažeistų Europos konkurencingumo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Christian Ehler, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Cristobal Montoro Romero, Joseph Muscat, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Cornelis Visser, Sahra Wagenknecht.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Harald Ettl, Ján Hudacký, Werner Langen, Thomas Mann, Gianni Pittella.

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Holger Krahmer

(1)

OL L 134, 2004 4 30, p. 1.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (11.10.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą

(2007/2106(INI))

Nuomonės referentė: Evangelia Tzampazi

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   džiaugiasi Komisijos komunikatu „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ ir remia jame numatytus veiklos prioritetus bei ragina juos nedelsiant įgyvendinti;

2.   džiaugiasi dėl 2007 m. pavasarį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime prisiimto vienašalio Europos Sąjungos privalomojo įsipareigojimo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos vartojimą, kuris taip pat padėtų iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kuris gali būti padidintas iki 30 proc., suderinus jį su panašiais kitų pramoninių šalių įsipareigojimais; taip pat pritaria minčiai, kad būtina numatyti tarpinius išmetimo mažinimo tikslus, išdėstytus pagal energetikos sektorius;

3.   pritaria Komisijos iniciatyvai sudaryti bendruosius susitarimus su šalimis, kurios yra pagrindinės išorės prekybos partnerės, ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat ragina sudaryti šiuos susitarimus su ne Europos šalimis, kurios turi labai išvystytas efektyvaus energijos transformavimo, skirstymo ir naudojimo technologijas;

4.   pabrėžia, kad neatidėliotinas Bendrijos teisės aktų (pvz., Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, Direktyvos 92/75/EB dėl ženklinimo, Direktyvos 2005/32/EB dėl ekologinio projektavimo ir Direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų) taikymas ir kontrolė efektyvaus energijos vartojimo srityje labai padėtų siekti tikslo; ragina valstybes nares racionaliai išnaudoti nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų galimybes, šiuos planus vykdyti bei tobulinti ir ragina Komisiją užtikrinti, kad iki numatytų terminų būtų teisingai perkeltos ir įgyvendintos jau priimtos direktyvos;

5.   laikosi nuomonės, kad didžiausias energijos taupymo potencialas yra pastatų ir transporto sektoriuose, pabrėždamas taupymo galimybes miesto transporto ir viešosios paskirties pastatų srityse; todėl ragina, kad visų pirma veiksmų būtų imtasi šiuose sektoriuose; taip pat ragina pakartotinai apsvarstyti direktyvą dėl pastatų energetinio naudingumo siekiant išplėsti jos taikymo sritį ir numatyti minimalius efektyvaus energijos vartojimo standartus ES lygmeniu; be to, ragina valstybes nares propaguoti viešąjį transportą, taip pat geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transportą;

6.   ragina Komisiją ne tik reikalauti didinti naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, bet ir nustatyti, kad efektyvus energijos vartojimas taptų privalomu reikalavimu renovuojant senus pastatus, bei reikalauti, kad didelė dalis energijos poreikių būtų tenkinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių; ragina Komisiją šiuo tikslu naudojant finansines lengvatas teikti ypatingą paramą pastatų renovacijai, vykdomai siekiant patenkinti efektyvaus energijos vartojimo reikalavimus; naujų pastatų statyba – pirmiausiai finansinė investicija ir ji gali būti finansuojama iš kitų paramos šaltinių, kurie prieinami atitinkamoms įmonėms, tačiau būsto renovacijos, kuria siekiama naudos didesnėms gyventojų grupėms, finansinė našta dažnai nepakeliama pavieniams vartotojams ir (arba) vietos valdžios institucijoms;

7.  pripažįsta, kad būtinybė renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus ir socialinį būstą – tai ypač didelė problema, svarbi daugeliui ES piliečių, ypač naujosiose valstybėse narėse; taigi ragina, kad peržiūrint būsimus ES struktūrinius fondus būtų didinamas finansavimas, skirtas šių naujosiose valstybėse narėse esančių pastatų energijos sąnaudoms mažinti;

8.   atkreipia dėmesį, kad energijos nuostoliai ir tiekimo sutrikimai, be kita ko, susiję su transportavimu ir skirstymu, ir pabrėžia nedidelio masto ir decentralizuotos bei įvairiarūšės energijos gamybos galimą teigiamą poveikį užtikrinant tiekimo saugumą ir mažinant nuostolius; mano, kad turėtų būti nustatytos skatinamosios priemonės, kuriomis būtų siekiama tobulinti infrastruktūrą ir taip mažinti su perdavimu ir skirstymu susijusius nuostolius;

9.   pabrėžia, kad vien rinkos priemonių (pvz., „baltųjų“ sertifikatų) ir finansinių paskatų (pvz., skatinant ekologinę mokesčių politiką) verslui nepakanka siekiant efektyviai vartoti energiją ir stiprinti Europos konkurencingumą ir todėl, siekiant veiksmingiau nukreipti lėšas moksliniams tyrimams, technologijų naujovėms ir energijos taupymui remiantis principu „teršėjas moka“, turėtų būti naudojamas specialiai šiam tikslui skirtas valstybinis ir Bendrijos finansavimas;

10. ragina valstybes nares peržiūrėti savo mokesčių politiką energijos vartojimo efektyvumo požiūriu ir tais atvejais, kai manoma, kad tai veiksminga, naudoti mokesčių lengvatas ir imtis priemonių, nukreiptų prieš galimus neigiamus socialinius padarinius;

11. pabrėžia galimą tokių paslaugų, kaip energetinio audito, svarbą mažinant energijos eikvojimą ir skatinant geriau naudoti kiekvieno pastato energetines galimybes; ragina valstybes nares pačioms tai atlikti administraciniuose ir kituose viešosios paskirties pastatuose, pvz., mokyklose, universitetuose ir ligoninėse, ir taip parodyti teigiamą pavyzdį;

12. pabrėžia būtinybę remti mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir ekologines naujoves energiją taupančių technologijų srityje skatinant investicijas ir keitimąsi pažangiąja patirtimi ir technologijų perdavimą, nes tai gali paskatinti ekonomikos augimą, padidinti užimtumą, suteikti Europos ekonomikai konkurencinį pranašumą ir padėti įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus; pabrėžia Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir kitų Bendrijos finansinių priemonių svarbą;

13. ragina Komisiją nustatyti minimalius energijos taupymo reikalavimus, numatytus ekologinio projektavimo direktyvoje; ragina pakartotinai apsvarstyti direktyvą dėl ženklinimo ir įtraukti į ją naujus produktus, taip pat labiau suderinti šias dvi direktyvas siekiant didinti vartotojų sąmoningumą ir sudaryti jiems sąlygas rinktis vadovaujantis žiniomis, remiantis aiškia bei visapusiška sistema;

14. pabrėžia, kad Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą reikia propaguoti šviečiamosiose ir informavimo kampanijose siekiant, kad vartotojai būtų labiau informuoti priimdami sprendimus pirkti vartojimo prekes ir vėliau jas racionaliau naudotų, vadovaudamiesi tvarios plėtros principu;

15. pabrėžia valstybės institucijų vaidmenį skatinant efektyvų energijos vartojimą ir ragina į viešųjų pirkimų taisykles įtraukti reikalavimų, susijusių su efektyviu energijos vartojimu;

16. ragina Komisiją imtis iniciatyvos sudarant pasaulinį susitarimą dėl efektyvaus energijos vartojimo; ragina Komisiją įtraukti efektyvaus energijos vartojimo nuostatas į ES dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

17. pabrėžia, kad efektyvaus energijos vartojimo politiką būtina vykdyti visais vald˛ios lygmenimis;

18. ragina Komisiją išplėsti esamų finansinių lengvatų taikymą veiklai, kuria siekiama sukurti galimybes iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą energiją skirstyti esamais tinklais, kurie buvo sukurti iš iškastinio kuro gaunamai energijai; esamų tinklų tobulinimas greičiau ir pigiau reikšmingai padidintų energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių efektyvumą, o taip pat laiku atlikus tokius patobulinimus padėtų padidinti tiekimo saugumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.10.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adamos Adamou, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Dorette Corbey, Jill Evans, Anne Ferreira, Karl-Heinz Florenz, Satu Hassi, Jens Holm, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Peter Liese, Jules Maaten, Linda McAvan, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Guido Sacconi, Daciana Octavia Sârbu, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Evangelia Tzampazi, Anja Weisgerber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Vincenzo Aita, Manuel Medina Ortega


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (9.10.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą

(2007/2106(INI))

Nuomonės referentas: Tiberiu Bărbuleţiu

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl efektyvaus energijos vartojimo; vis dėlto apgailestauja, kad valstybių narių lygmenyje trūksta aiškios vizijos, kaip įgyvendinti siūlomus veiksmus, nepavyksta šių veiksmų reikiamai pristatyti ir pateikti apie juos pakankamai informacijos bei, matyt, nepakanka koordinavimo įvairiais valdymo lygmenimis;

2.   pabrėžia, kad labai svarbus ES regioninės ir vietos valdžios institucijų vaidmuo siekiant sutaupyti bent 20 proc. elektros energijos iki 2020 m.(1), ypač joms atliekant vartojimo, valdymo, tiekimo, reguliavimo ir patariamąją funkcijas ir esant atsakingoms už sprendimų energetikos klausimais kontrolę ir darant įtaką priimant šiuos sprendimus; pritaria Komisijos ketinimui palengvinti decentralizuotos energijos gamybos prijungimą prie bendrojo tinklo, pavyzdžiui, taikant didesnės sąveikos priemones; ragina Komisiją teikti pirmenybę decentralizuotai energijos gamybai bei patikslinti šiuo klausimu ketinamą siūlyti reguliavimo priemonę ir jos įgyvendinimo terminus, susijusių veiklos vykdytojų rūšis ir sutartyse numatytas jų pareigas;

3.   džiaugiasi iniciatyva, suburti merų konferenciją, kurioje nuolat dalyvaus 20–30 didžiausių ir pirmaujančiųjų Europos miestų merų, ir ragina pateikti išsamesnę informaciją apie jos organizavimą; tačiau pabrėžia, kad merų konferencija turi papildyti jau veikiančių panašių tinklų veiklą;

4.   ragina Komisiją greičiau rengti supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Europos energetikos reguliuotojų taryba (EERT), kuriame būtų nustatytos gairės ir bendras elgesio kodeksas, skirti galutinio energijos vartojimo visuose sektoriuose efektyvumui padidinti;

5.   ragina Komisiją reikalauti, kad visos valstybės narės, persvarstydamos veiklos planus, kuriuose nurodomi struktūrinių fondų lėšų panaudojimo prioritetai, nuosekliai remtų efektyvaus energijos vartojimo politiką; ragina naująsias valstybes nares deramai remti politiką, pagal kurią Bendrijos lėšos būtų investuojamos į energijos naudingumą, skatinama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, siekiant atnaujinti pastatus, pagal galiojantį Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006(2), modernizuojama centrinio šildymo įranga ir mažos apimties kombinuota šilumos ir elektros energijos gamyba;

6.   ragina regionų ir vietos veikėjus pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir technine pagalba, kurias suteikia iniciatyvos JASPERS, JEREMIE ir JESSICA, siekiant vykdyti energetikos naudingumo didinimo projektus; ragina regionų lygmeniu platinti aiškią ir tikslią informaciją apie praktinį šių iniciatyvų įgyvendinimą;

7.   ragina Komisiją kiek galima greičiau pasiūlyti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama efektyviau vartoti energiją atokiausiuose regionuose ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į ypatumus, atsiradusius dėl nuolat ribotų galimybių šiuose regionuose;

8.   ragina visas regiono ir vietos valdžios institucijas parengti regiono ir vietos efektyvaus energijos vartojimo planus ir prašo tų valstybių narių, kurios į nacionalinę teisę dar neperkėlė direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo, ją perkelti; prašo Komisijos parengti kontrolės sistemos gaires siekiant užtikrinti tinkamą minėtosios direktyvos įgyvendinimą ir tinkamos vertinimo sistemos taikymą;

9.   pažymi, kad nacionalinėms, regiono ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo veiksmingai pristatant efektyviau energiją vartojančius produktus, pavyzdžiui, organizuojant visuomenės informavimo kampanijas apie galiojančią teisinę bazę ir naudojant energijos efektyvumo ženklinimą;

10. ragina regionines ir vietos institucijas rodyti pavyzdį, t. y. pradėti įgyvendinti energijos taupymo programas viešosios paskirties pastatuose ir vykdant viešuosius pirkimus įtraukti efektyvaus energijos vartojimo kriterijų; ragina Komisiją nustatyti aiškius reglamentavimo pagrindus siekiant supaprastinti įvertinamų tikslų ir kokybės kriterijų apibrėžtį ir taip padėti vietos valdžios institucijoms dalyvauti bendruose energiją taupančių gaminių viešuosiuose pirkimuose;

11. ragina regionines ir vietos valdžios institucijas plėtoti glaudžius partnerystės santykius su regioninėmis energetikos agentūromis siekiant gerinti energetikos techninių specialistų ir susijusiose srityse dirbančių specialistų mokymo galimybes; pabrėžia, kad būtina kurti darnesnius vietos veikėjų tinklus siekiant užtikrinti pažangiosios efektyvaus energijos vartojimo patirties sklaidą silpniau išsivysčiusiuose regionuose;

12. pabrėžia, kad reikia stiprinti informacijos apie energijos efektyvumą sklaidą ir perdavimą vietos ir regiono lygmenimis; šiuo tikslu ragina ugdyti vietos grupes ir didinti šių grupių pajėgumą skatinti efektyvų energijos vartojimą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.10.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Wolfgang Bulfon, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Marian Harkin, Mieczysůaw Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Milođ Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Markus Pieper, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emanuel Jardim Fernandes, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Miloslav Ransdorf, Toomas Savi, Richard Seeber, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Mariela Velichkova Baeva, Zbigniew Zaleski

(1)

Komisijos žalioji knyga apie energijos vartojimo efektyvumą arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (COM(2005)0265).

(2)

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, OL L 210, 2006 7 31, p. 1


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.12.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Jana Bobošíková, Wolfgang Bulfon, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Marian Harkin, Mieczysůaw Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Milođ Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, Yiannakis Matsis, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Markus Pieper, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Kyriacos Triantaphyllides, Oldřich Vlasák

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emanuel Jardim Fernandes, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Miloslav Ransdorf, Toomas Savi, Richard Seeber, Nikolaos Vakalis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Mariela Velichkova Baeva, Zbigniew Zaleski

Teisinė informacija - Privatumo politika