Pranešimas - A6-0005/2008Pranešimas
A6-0005/2008

PRANEŠIMAS dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės. Naujos perspektyvos

8.1.2008 - (2007/2187(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Umberto Guidoni

Procedūra : 2007/2187(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0005/2008
Pateikti tekstai :
A6-0005/2008
Debatai :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės. Naujos perspektyvos

(2007/2187(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 4 d. Komisijos žaliąją knygą „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos (COM(2007)0161,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0412), kuris susijęs su minėtąja Komisijos žaliąja knyga,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.)[1],

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2006/973/EB[2] dėl specialios programos „Žmonės“ siekiant įgyvendinti Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija[3],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0005/2008),

A. kadangi 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje susitikusi Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę,

B.  kadangi 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonoje vykusi Europos Vadovų Taryba nutarė nustatyti tikslą – iki 2010 m. bendrą išlaidų MTP sumą padidinti iki 3 proc. Sąjungos BVP (du trečdaliai iš privačiojo sektoriaus),

C. kadangi 7-oji bendroji programa sukurta remti EMTE,

D. kadangi kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) kartu turėtų būti kuriamos ir Europos aukštojo mokslo erdvė ir Europos naujovių erdvė, kurios ją užbaigtų ir kurios visos kartu sudarytų vadinamąjį žinių trikampį,

E.  kadangi Europos mokslinių tyrimų erdvė apima tris pagrindinius aspektus: mokslinių tyrimų vidaus rinką, kurioje galėtų laisvai judėti mokslo darbuotojai, technologijos ir žinios; veiksmingą nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą ES lygmeniu; programas, politiką ir iniciatyvas, kurios įgyvendinamos ir finansuojamos ES lygmeniu,

F.  kadangi reikia dėti daugiau pastangų, ypač koordinavimo, į visas ES mokslinių tyrimų sritis: žmones, infrastruktūrą, organizacijas, finansavimą, dalijimąsi žiniomis ir tarptautinį bendradarbiavimą siekiant įveikti ES mokslinių tyrimų susiskaldymą ir išnaudoti ES potencialą,

G. kadangi darbo galimybės ir darbo sąlygos yra tokios, kad neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje, o tai reiškia, kad vertingi žmogiškieji ištekliai eina perniek,

H. kadangi MTP finansavimas ES vis dar labai atsilieka nuo Lisabonos strategijoje nustatyto 3 proc. BVP tikslo,

I.   kadangi kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) būtinas platesnis požiūris ir visų atitinkamų suinteresuotų subjektų dalyvavimas,

J.  kadangi daugelyje mokslo ir inžinerijos sričių bei vadovaujančiose pozicijose vis dar per mažai moterų,

K. kadangi ES privačiojo sektoriaus investicijos į MTP atsilieka, palyginti su mūsų tiesioginiais konkurentais,

Bendros mokslininkų darbo rinkos sukūrimas

1.  pritartų bendrai mokslininkų karjeros apibrėžčiai ir informacinės sistemos, skirtos mokslininkams įdarbinti ir mokslinei praktikai visoje Europoje parengti, sukūrimui, ir mano, kad tai padėtų ES pasiekti aukščiausią mokslinių tyrimų lygį;

2.  apgailestauja, kad remiantis statistika apie tai. kiek lėšų skiriama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, ES vidutiniškai skiria 1,84 proc. BVP, kuomet JAV skiriama 2,68 proc., o Japonijoje – 3,18 proc.; taip pat apgailestauja, kad moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamos lėšos įvairuoja nuo 0,39 proc. Rumunijoje ir 0,4 proc. Kipre iki 3,86 proc. Švedijoje; pabrėžia, kad svarbu padidinti vidutinį skiriamų lėšų kiekį ir padidinti išlaidas kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad Sąjungoje būtina diversifikuoti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, ypač palengvinant perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos; tai yra ypač svarbu, kuriant sąlygas žiniomis pagrįstai ekonomikai, kuri minima Lisabonos strategijoje;

3.  ragina valstybes nares ir regionus kurti strategijas, kurias įgyvendinant būtų plėtojami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams skirtos infrastruktūros atnaujinimą bei kūrimą, mokslo darbuotojų judumo skatinimą teikiant didesnę finansinę paramą, iniciatyvas mokslo darbuotojams pritraukti, kurių būtų imamasi vietos lygmeniu, teisinių, administracinių ir kalbinių kliūčių šalinimą, keitimąsi darbuotojais ir prieigos užtikrinimą visiems, ypač moterims mokslininkėms ir jaunimui; ;

4.  labai pritaria Europos mokslo darbuotojų chartijai ir jų priėmimo į darbą elgesio kodeksui kaip būdui EMTE padaryti patrauklesnę mokslo darbuotojams; ragina Komisiją paskelbti Chartijos įgyvendinimo valstybėse narėse laipsnį;

5.  pabrėžia poreikį sukurti ir įvesti vieną bendrą europinės karjeros kelią mokslinių tyrimų srityje ir įdiegti integruotą informavimo apie laisvas darbo vietas ir mokymus sistemą Europos mokslinių tyrimų sektoriuje ir yra įsitikinęs, kad labai svarbu mokslininkams sukurti vieną bendrą darbo rinką;

6.  pabrėžia, kad svarbu mokslininkų įdarbinimo ir skatinimo procedūras padaryti visiškai viešas ir skaidrias; ragina valstybes nares užtikrinti didesnę vyrų ir moterų pusiausvyrą įdarbinimo ir skatinimo valdybose;

7.  apgailestauja, kad grynasis transatlantinis investicijų į MTP nuotėkis vis didėja; pabrėžia, kad būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį; ragina imti visų būtinų priemonių išlaikant ir pritraukiant mokslininkus į ES, ypač užtikrinant geras karjeros galimybes ir puikias darbo sąlygas tiek vyrams, tiek ir moterims;

8.  pritaria planui didinti geografinį mokslininkų judumą bei jų judumą sektoriuose (pvz., tarp universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų bei tarp akademinio ir verslo pasaulio), kaip būdui dalytis informacija ir perduoti technologijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares praturtinti antrosios pakopos universitetinių studijų ir doktorantūros programas skatinant bendrą skirtingų šalių mokslinių tyrimų priežiūrą ir apsvarstyti galimybę įvesti Europos mokslo daktarų stipendijas ir mokymo sistemas pasinaudojant ypač sėkmingos „Erasmus“ programos pavyzdžiu;

9.  pabrėžia, kad gerai veikianti vidaus rinka svarbi plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę, o laisvas mokslininkų judėjimas ypač svarbus; apgailestauja, kad mokslininkai vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jiems judėti ES; ragina imtis priemonių siekiant pagerinti laisvą mokslininkų judėjimą, ypač panaikinant bet kokias laisvą darbuotojų judėjimą ribojančias priemones, ir ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą; remia kuo skubesnį Europos technologijos instituto įkūrimą.

10. mano, kad mokslininkų prieigai prie ES neturėtų trukdyti nacionalinės kliūtys, pavyzdžiui kaip nepakankamas įgytų socialinių teisių pripažinimas ir perkeliamumas, mokesčių kliūtys ir sunkumai perkeliant šeimas. ragina valstybes nares taip sukurti savo nacionalinius teisės aktus dėl viešosios teisės, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių mokslininkai turėtų panašias darbo sąlygas ir, kad jiems nebūtų trukdoma dirbti mokslinį darbą;

11. primena, kad vienas iš būdų padidinti mokslininkų judumą galėtų būti „mokslininko talonas“, kuris lydėtų mokslininkus iš kitų valstybių narių į priimančiuosius institutus ir universitetus ir taip papildomais finansiniais ištekliais prisidėtų prie faktinių mokslinių tyrimų, pritraukiančių užsienio mokslininkus; mano, kad tai ne tik padidintų mokslinių tyrimų institutų ir universitetų suinteresuotumą priimti mokslininkus iš kitų valstybių narių, bet ir prisidėtų prie kompetencijos centrų plėtros, nes patraukliausios mokslinių tyrimų programos ir institutai surinktų daugiau mokslininkų ir pagerėtų jų ekonominės sąlygos; ši parama mokslininkų judumui turėtų būti skiriama papildant esamas judumo finansavimo sistemas ir finansuojama pagal Bendradarbiavimo ir gebėjimų programas iš 7-osios bendrosios programos;

12. nurodo, kad labiausiai reikia remti jaunus mokslininkus užtikrinant, kad pakeitę darbo vietą ES jie ir toliau gautų stipendijas;

13. įsitikinęs, kad reikia sustiprinti ES teisinę bazę, reglamentuojančią laisvą mokslininkų judėjimą EMTE, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų lengviau išduodamos vizos ir darbo leidimai;

14. mano, kad būtina įvesti konkrečias priemones, skirtas paskatinti didesnį moterų dalyvavimą visose mokslinių tyrimų veiklos srityse, siekiant, kad gerokai išaugtų mokslinės karjeros siekiančių moterų skaičius;

15. įsitikinęs, kad sumažėjęs jaunosios kartos susidomėjimas mokslinėmis ir technologijų disciplinomis yra glaudžiai susijęs su nepakankamu ryšiu tarp privačios ir akademinės sferos; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti pastangas paskatinti šių dviejų sektorių bendradarbiavimą;

16. ragina valstybes nares keistis patirtimi siekiant suformuoti nuoseklų požiūrį, kaip Bendrijos finansuojamuose moksliniuose tyrimuose skatinti dalyvauti neįgaliuosius ir padidinti mokslinės karjeros siekiančių neįgalių žmonių skaičių;

17. taip pat mano, kad valdžios institucijos, mokslo įstaigos ir įmonės turėtų skatinti priemones, padedančias derinti darbinį ir asmeninį gyvenimą;

18. ragina Komisiją ištirti, kaip visais švietimo etapais ES būtų galima pagerinti gamtos mokslų dėstymą; apgailestauja, kad problemiška yra tai, kad daugelyje valstybių narių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai trūksta darbuotojų, nes mažėja jaunos kartos susidomėjimas mokslinėmis disciplinomis ir moksline karjera; siūlo imtis iniciatyvų, skirtų supažindinti mokinius su laboratoriniais ir praktiniais tyrimais; siūlo skatinti aktyvius ir tiriamuosius mokymo metodus, pagrįstus stebėjimu ir eksperimentavimu, kurti profesorių ir mokslininkų mainų programas ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms remti naujoviškus mokymo metodus; mano, kad sparti mokslo pažanga gali atverti prarają tarp eilinių piliečių ir mokslinių bei technologinių tyrimų; mano, kad reikia skatinti ir remti mokslininkų ir plačiosios visuomenės dialogą ir kad mokslininkai savo tyrimų rezultatus turėtų padaryti suprantamus ir prieinamus visiems;

19. mano, kad reikia gerinti mokslininkų socialines sąlygas – sukurti galimybes įsidarbinti jų partneriams ir padėti jiems gauti jų vaikų priežiūros ar mokymo paslaugas;

Pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas

20. teigiamai vertina mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo pažangą, kurios buvo pasiekta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forume patvirtinus gaires; tačiau mano, kad be infrastruktūrų, kurias nustatė Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumas, reikėtų įtraukti ir šiuo metu valstybių narių plėtojamas naujas galimybes ir infrastruktūras;

21. primygtinai siūlo, kad nauja visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų finansuojama tik jei nėra lygiavertės nacionalinės infrastruktūros, užtikrinančios panašias prieigos galimybes mokslininkams iš kitų valstybių narių;

22. pabrėžia mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų (MTAO) vaidmenį ir svarbą Europos moksliniams tyrimams, kartu dirbančių su universitetais ir moklsinius tyrimus finansuojančiomis agentūromis; ragina Komisiją tam tikru lygiu bendradarbiauti su Europos nacionalinėmis agentūromis ir mokslinius tyrimus atliekančiomis organizacijomis prieš susitariant dėl bendros politikos ir įgyvendinimo plano;

23. ragina Komisiją pasiūlyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų lengviau kurti ir plėtoti pagrindines bendrijos mokslinių tyrimų organizacijas ir infrastruktūrą ir mano apsvarstyti esamų Europos institucijų (pvz., Europos branduolinių tyrimų organizacijos ir Europos kosmoso agentūros) įtraukimą, nors ir reikės nepaisyti tarpvyriausybinių sutarčių, kurios paprastai reikalingos siekiant įkurti tokias organizacijas;

24. kartu rekomenduoja, kad į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo procesą būtų įtrauktos šalių, kurių mokslinių tyrimų sektoriaus dinamika lėtesnė, bet kurios turi atitinkamą mokslinį potencialą, institucijos;

25. mano, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikę veiklą ir nuolatinį tobulinimą, didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros patvirtinimo procesas turėtų apimti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, automatinį duomenų apdorojimą ir veiklai skirtas išlaidas;

26. pripažįsta, kad Europos technologijos institutas (ETI) bus svarbus veiksnys stiprinant ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą;

27. ragina Komisiją paremti šių trijų tipų institucijas (universitetus, finansuojančias agentūras ir MTAO) , kad jos stiprėtų ir kad būtų sujungti jų ištekliai kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę; tikslas – pirmauti pasaulyje svarbiausiose mokslo srityse;

Mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas

28. pripažįsta Europos mokslinių tyrimų erdvės regioninį aspektą ir mano, kad regioninių sambūrių plėtra yra svarbi ir naudinga priemonė, suburiant universitetus, mokslinių tyrimų institucijas ir pramonę, kuriant Europos kompetencijos centrus; mano, kad programos „Mokslinių tyrimų galimybės“ ir „Žinių regionai“ bei Struktūriniai fondai, pagal kuriuos skatinamas mokslinių tyrimų ir naujovių potencialas, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą;

29. pabrėžia nacionalinių ir regioninių ryšių palaikymo centrų svarbą stiprinant pagrindų programų poveikį ir ragina intensyvinti jų bendradarbiavimą;

30. ragina Komisiją sukurti Europos forumą, kuriame dalyvautų aukšto lygio nacionaliniai atstovai, įskaitant nacionalines mokslinių tyrimų tarybas, kurioms pavesta identifikuoti, plėtoti ir remti svarbiausias visos Europos mokslinių tyrimų iniciatyvas, taip pat sukurti bendrą peržiūros moksliniu ir techniniu požiūriu sistemą, kad būtų galima geriau pasinaudoti Europos programų rezultatais; mano, kad būtų naudinga sukurti patikimą žinių ir analizės kontrolės ir sertifikavimo metodų patvirtinimo sistemą ir į vieną tinklą sujungti ES kompetencijos centrus;

31. ragina, kad Komisija užtikrintų, jog kompetencijos ir elektroninių mokslinių tyrimų bendruomenių tinklai tik papildytų vieni kitus, nustatydama jų tikslus, veiklos taisykles ir finansavimo tvarką;

32. ragina Komisiją toliau skatinti viešuosius pirkimus siekiant ES lygmeniu remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą panaudojant viešąsias priemones ir išteklius nuosekliau negu anksčiau;

33. palankiai vertina 2007 m. birželio 21-22 d. ES Tarybos pasiūlytą Intelektinės nuosavybės chartiją, tačiau su sąlyga, kad ji leis nustatyti praktiškas taisykles, kuriose būtų ypač atsižvelgiama į poreikį tobulinti ir perduoti mokslines žinias;

34. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį turėtų atlikti MVĮ kaip mokslinių tyrimų įstaigos; įsitikinęs, kad būtina stiprinti jų dalyvavimą MTP veikloje Europos lygmeniu, atsižvelgiant į tikslą šioms įmonėms skirti ne mažiau kaip 15 proc. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos biudžeto;

35. mano, kad norint, jog moksliniai tyrimai būtų stiprūs, juos reikia griežtai sieti su naujovėmis; todėl įsitikinęs, kad reikėtų numatyti konkrečias visiškai integruotos Europos mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės kūrimo priemones;

Dalijimasis žiniomis

36. mano, kad dėl investicijų į infrastruktūrą, funkcionalumą ir elektronines tarpusavyje susijusias iniciatyvas labai pagerėjo mokslinės informacijos sklaida ir naudojimas ir kad Berlyno deklaracija dėl laisvo žinių prieinamumo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje yra pavyzdys, kaip internetas atvėrė galimybes eksperimentuoti su naujais modeliais; pabrėžia, kad svarbu gerbti autorių pasirinkimo laisvę ir intelektinę nuosavybę užtikrinant kokybiškų kolegiškų vertinimų tęstinumą ir patikimą saugų specialistų peržiūrėtų darbų išsaugojimą ir skatina suinteresuotus subjektus per bandomuosius projektus kartu vertinti alternatyvių modelių, pavyzdžiui, atviros prieigos kūrimą, poveikį ir įgyvendinamumą;

37. pritaria Komisijos remiamai atvirų naujovių koncepcijai, pagal kurią viešasis ir privatusis sektoriai veikia kaip lygiaverčiai partneriai ir dalijasi žiniomis, tačiau su sąlyga, kad tarp atviros prieigos prie mokslinių rezultatų ir tų rezultatų panaudojimo privačiajame sektoriuje bus sukurta proporcinga ir teisinga sistema (sąžiningas žinių pasidalijimas); mano, kad turėtų būti oficialiai pripažinta taisyklė dėl sąžiningo ir teisingo finansinio atlygio už viešojo sektoriaus žinių panaudojimą pramonėje;

38. tvirtai įsitikinęs, kad šiuo metu intelektinės nuosavybės teisių srityje vyraujantis teisinis neaiškumas ir didelės sąnaudos yra svarbus mokslinių tyrimų veiklos susiskaidymo Europoje veiksnys; todėl ragina Komisiją atlikti įvairių teisės aktų, kurie galėtų padėti panaikinti esamas žinių perdavimo kliūtis EMTE, poveikio vertinimą; pažymi, kad tinkamai įregistruoti išradimai gali būti svarbus žinių šaltinis ir kad teisės aktai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įskaitant ES patentų teisę, negali būti kliūtis dalytis žiniomis; pabrėžia, kad svarbu nustatyti Bendrijos patentą ir aukštos kokybės, veiksmingą ir palankią naujovėms Europos patentų jurisdikcijos sistemą, kurią taikant būtų gerbiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencija; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos patentų sistemos stiprinimo (COM(2007)0165); pažymi, kad sukurta teisinė sistema padėtų geriau skatinti privataus verslo įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir tarptautiniu mastu sustiprintų EU novatorių padėtį;

39. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įkurti europinį forumą, kuriame būtų koordinuojami Europos ir nacionaliniai pilietinės visuomenės įtraukimo į diskusijas apie mokslą, mokslinius tyrimus ir technologijas procesai;

40. mano, kad kalbant apie Europos mokslinių tyrimų erdvę jungtinių tyrimų centrų vaidmuo turėtų būti apibrėžtas kaip nepriklausomos ir neutralios aukšto lygio mokslinių tyrimų ir techninės struktūros, kuri ES institucijoms suteikia bendros kompetencijos ir remia sprendimų dėl svarbiausių klausimų (gyvenimo kokybė, maisto sauga, aplinka, vartotojų apsauga ir t. t.) priėmimo procesą;

41. mano, kad pagal naują planą remiant ir skatinant JTC veiklą ir dėmesį skiriant jo struktūros sukursimai naudai tinkamiausiai panaudoti, JTC taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant tikrai europietiškas galimybes, susijusias su jaunų mokslininkų mokymu ir judumu;

Tinkamiausias mokslinių tyrimų programų ir prioritetų panaudojimas

42. mano, kad būtina laikytis principo, pagal kurį nacionalinės programos būtų atveriamos dalyviams iš kitų valstybių narių iš abiejų pusių, nes tai priartintų prie keitimosi informacija apie esamas nacionalines programas ir paskatintų nacionalinę mokslinių tyrimų veiklą vertinti tarptautiniu požiūriu;

43. pažymi, kad daugelis valstybių narių, ypač tos, kurios neturi gerai išvystytų MTP struktūrų, bijo protų nutekėjimo ES viduje; ragina imtis priemonių, kad nacionaliniai mokslinių tyrimų planai būtų vienas kitą papildantys, o ne konkuruojantys, ypač siekiant skatinti abipusį išteklių naudojimą ir kovojant su jų dubliavimu ir išsklaidymu;

44. mano, kad vertėtų ištirti „kintamosios geometrijos“ mechanizmo siūlomas galimybes, nes tai būtų tinkamas būdas įgyvendinant temines programas plėtoti tam tikrą lankstumą;

45. pabrėžia poreikį didinti ES ir nacionalinio mokslinių tyrimų finansavimo papildomumą;

46. mano, kad nacionalinių mokslinių tyrimų programas ir jų finansavimą visiems valstybių narių mokslininkams reikėtų pradėti atverti nuo fundamentalių mokslinių tyrimų ir vadinamųjų nežinomų sričių mokslinių tyrimų;

47. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regioninės institucijos turėtų dalyvauti kuriant moksliniams tyrimams palankų pagrindą ir turėtų labai prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo; mano, kad to būtų galima pasiekti pasitelkus į Septintąją bendrąją programą panašias Bendrijos finansavimo programas, tačiau didelės pažangos būtų galima pasiekti ir priėmus bendrą sprendimą dėl programų, kurios būtų finansuojamos iš struktūrinių fondų; mano, kad visų pirma reikia skubiai didinti „mokslo požiūriu silpnesnių“ regionų MTP potencialą, tam panaudojant struktūrinius fondus ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos lėšas, taip pat nacionalines ir regionines investicijas, kad vykdant mokslinius tyrimus, kuriais atsižvelgiama į visuomenės poreikius, būtų veiksmingai tenkinami ir vietos poreikiai;

48. pažymi, kad Lisabonos strategijos tikslų negalima pasiekti be žymaus privataus verslo dalyvavimo pagerinimo mokslinių tyrimų veikloje; ragina Komisiją imtis veikslų gerinant privataus verslo skatinimą investuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose; palaiko nuomonę, kad būtina siekti, kad Europa pirmautų su technologija susijusiose rinkose tai paremiant griežtais intelektinės nuosavybės apsaugos standartais; mano, kad dėl šios priežasties svarbu veiksmingai veikiančiose rinkose išplėsti viešąją ir privačiąją partnerystę.

49. ragina valstybes nares užtikrinti nacionaliniu ir regionų lygmenimis atliekamų ir veiklos programose numatytų tyrimų geriausią įmanomą finansavimą ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi pažangiąja patirtimi ir kad regionai bendradarbiautų; pažymi, kad pažangiosios patirties pavyzdžių, kurie yra veiksmingi viename regione, nebūtų galima pritaikyti jokiam kitam regionui, neatlikus atitinkamų pakeitimų; taigi tvirtina, kad regioniniu lygmeniu atliekamas vertinimas yra ypatingas ir paremtas patikimais, skaidriais ir visiems priimtinais rodikliais;

50. pabrėžia visų Europos regionų mokslinių tyrimų potencialo realizavimo svarbą, nes tai viena iš priemonių padidinti Europos mokslinių tyrimų konkurencingumą;

51. mano, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant atnaujinti bendradarbiavimo formas ir priemones ir jas priderinti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslų; rekomenduoja toliau plėtoti iniciatyvas, pvz., Europos bendradarbiavimą mokslinių ir techninių tyrimų srityje (angl. COST) ir Europai skirtą į rinką orientuotų pramoninių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos tinklą (angl. EUREKA);

52. pripažįsta kompetencijos tinklų vaidmenį kuriant EMTE per tvarią integraciją, nes jie padeda išvengti mokslinių tyrimų susiskaidymo, ir ragina Komisiją toliau remti sėkmingus tinklus, kad būtų pasiektas šis tikslas;

53. pabrėžia, kad tikslinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje sudarytų didelių pasaulinio masto galimybių plėsti ES vadovaujamus mokslinius tyrimus ir technologijas; taigi primygtinai siūlo prijungti nacionalines ir regionų mokslinių tyrimų sistemas prie Europoje ir už jos ribų esančių tinklų, užtikrinant nacionalinių ir regionų mokslinių tyrimų programų ir visai Europai svarbių prioritetų, pvz., Europos naujovių ir technologijos instituto kūrimo, darną; ragina Komisiją pripažinti mokslinių tyrimų ir regioninio mokslo svarbą teritorinei sanglaudai, ypač atsižvelgiant į programą „ESPON 2013“; mano, kad reikia plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sukurti kritinę masę ir pasiruošti internacionalizacijai; taigi ragina valstybes nares panaikinti tarptautines administracines kliūtis, kurios trukdo bendradarbiauti žinių institucijoms; rekomenduoja taikyti atviro koordinavimo metodą lyginant pažangiosios patirties pavyzdžius šioje srityje.

54. mano, kad reikalingas platesnis požiūris nustatant strateginių sprendimų dėl viešojo finansavimo prioritetus ir kad Europos technologijų platformoms ir bendroms technologijos iniciatyvoms būtų naudinga viešųjų ir privačių organizacijų, pvz., universitetų ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų, MVĮ, galinčių plėtoti ilgalaikes strategijas, dalyvavimas pabrėžia, kad būtina padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skaičių ir skatinti naujoves Europoje; atsižvelgdamas į tai, pažymi Europos teritorinės darbotvarkės ir Lisabonos tikslų derinį, patvirtintą nustatant strategines sanglaudos politikos gaires, nes ir viena, ir kita yra pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti konkurencingumą; pabrėžia, kad būtina suderinti Europos mokslinių tyrimų erdvės principą „iš viršaus į apačią“ su regioninės politikos principu „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad būtina pagerinti mokslinių tyrimų veiklos ir programų, pvz., Europos technologijų platformos ir programos ERA-NET koordinavimą;

55. įsitikinęs, kad rengiant darbo programas ir kvietimus teikti paraiškas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą reikia atsižvelgti į mokslinių tyrimų bendruomenės parengtas toliaregiškas ir strategines darbotvarkes;

Atsivėrimas pasauliui: tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

56. mano, kad bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje gali padėti pasiekti konkrečius Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir todėl įsitikinęs, kad svarbu ES bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje politiką suderinti su ES užsienio politika ir vystymosi pagalbos programomis;

57.  ragina Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje siekiant skatinti dialogą, taiką, saugumą ir ekonominį bei socialinį vystymąsi; mano, kad dėl tokio bendradarbiavimo gerės ES galimybės nagrinėti labai svarbius klausimus, pvz., tvaraus regioninio vystymosi, sveikatos, maisto saugos ir klimato kaitos;

58. ragina Komisiją inicijuoti, įgyvendinti ir remti priemones, skirtas pagerinti mokslininkų iš besivystančių šalių dalyvavimo tarptautiniuose bendruose mokslo ir MTP projektuose lygį ir padidinti galimybes naudotis esama intelektine nuosavybe visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu į ES pritraukti mokslininkų ir iš trečiųjų šalių, ypač iš kaimyninių Europos valstybių, inter alia, kuo skubiau įgyvendinant 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą  2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos [4], atsižvelgiant į mokslininkų poreikius; ir taip pat remia Komisijos pasiūlymą dėl mėlynosios kortelės sistemos sukūrimo, nes būtų naudinga žmogiškiesiems ištekliams M&T srityje, kurios neapima direktyva;

59. pageidauja, kad Europos mokslinių tyrimų erdvėje, atsižvelgiant į jos atvirumą pasauliui, ypatingą vietą užimtų atokiausi regionai ir užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), kad būtų galima geriausiai išnaudoti šių Europos regionų ar jų partnerių įvairovės teikiamus privalumus ir turtus, nuosekliai integruojant šiuos regionus į mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo veiklą, naudojant kompetencijos tinklus;

60. mano, kad kaimyninės ES šalys ir šalys, kurios yra labiau susiję su ES geopolitiniais tikslais (pavyzdžiui: Viduržemio jūros ir Rytų Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys), turėtų būti skatinamos dalyvauti EMTE, toliau skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų srities bendradarbiavimo susitarimų sudarymą; mano, kad šalys, kurios labiau prisiderinusios prie ES geopolitinius prioritetų, pvz., Viduržemio jūros regiono šalys, turėtų būti skatinamos dalyvauti „platesnėje Europos mokslinių tyrimų erdvėje“, kurios koordinavimo sistemos, žinių pasidalijimo principai ir mokslininkų judumas palaipsniui peržengtų griežtas ES ir jos asocijuotųjų šalių sienas;

o

o   o

61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

  • [1]  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
  • [2]  OL L 54, 2007 2 22, p. 91.
  • [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0212.
  • [4]  OL L 289, 2005 11 3, p. 15.

AIŠKINAMOJI DALIS

Moksliniai tyrimai, visuomenė ir ekonomikos augimas

Mokslo ir technologijos vaidmeniui visuomenėje labai didelės įtakos turėjo požiūris, kad moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla iš esmės yra ekonominės konkurencijos priemonė: moksliniai tyrimai reikalingi tik tuomet, jei jie skatina naujoves. Dėl tokio požiūrio taikomieji moksliniai tyrimai vertinami labiau nei fundamentalūs tyrimai, naujų technologijų plėtra vertinama labiau nei naujų mokslinių teorijų kūrimas, o trumpalaikės perspektyvos labiau nei ilgalaikiai įsipareigojimai.

Diskusijų metu buvo kalbėta beveik vien tik apie mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos ekonominę vertę, vis daugiau dėmesio buvo skiriama priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti intelektinės nuosavybės teises. Pastaraisiais metais įvyko didelių pasikeitimų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis: saugomų žinių sritys tapo platesnės, o patentų turėtojams buvo suteikta daugiau teisių. Padaugėjo patentuojamų objektų, įskaitant programinę įrangą ir duomenis (genetikos ir geofizikos srityse); buvo įtrauktos net pagrindinės mokslo sritys (pvz., matematika ir biologija).[1]

Tačiau šiuo klausimu turime dvi skirtingas pozicijas. Viena vertus, siekiama užtikrinti paskatas išradėjams: jei nebus apsaugota autoriaus gaunama ekonominė nauda, kyla rizika, kad sumažės naujovių. Antra vertus, dėl intelektinės nuosavybės teisių išplėtimo gali atsirasti nepageidautinų kliūčių skleisti žinias, o žinių sklaida yra naujovių akstinas. Jei patentai bus pernelyg daug išplėsti, galėtų deformuotis techninėms naujovėms skirti šaltiniai: investicijos būtų skiriamos sritims, duodančioms didesnės asmeninės naudos užuot investavus į daugiau naudos visuomenei galinčias duoti sritis[2].

Pranešėjas mano, kad svarbu grįžti prie pagrindinės mokslinių tyrimų užduoties: kurti naujų žinių[3]. Svarbu dar kartą apsvarstyti išankstinį visuotinį nusistatymą, kad tarp mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei naujovių yra linijinis ryšys. Be abejo, tarp jų yra sąsajų, bet jos yra sudėtingesnės ir turbūt susijusios su sritimis už mokslo ribų. Taigi vertėtų pakeisti supratimą apie mokslinius tyrimus, kaip tam tikrą universalią priemonę, padėsiančią išspręsti ekonomines ir socialines problemas.

Kita vertus, negalime įsivaizduoti, kad moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla liktų iliuzijas kuriančių mokslininkų rankose. Nors moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla ne iš karto duoda matomos ir tiesioginės ekonominės naudos, jie yra pagrindinis veiksnys Europoje kuriant žiniomis paremtą visuomenę.

Turime įtikinamų įrodymų, kad viešai finansuojami tyrimai duoda reikšmingą socialinę naudą. Tačiau ši nauda dažnai yra nedidelė, įvairiarūšė, sunkiai apibrėžiama ir išmatuojama ir svarbiausia – netiesioginė. Viešuosius mokslinius tyrimus vertėtų laikyti greičiau idėjų ir metodų šaltiniu ir – svarbiausia – būdu išmokyti žmones spręsti sudėtingas problemas.

Deja, nėra paprastų būdų, kaip apibūdinti iš viešai finansuojamų mokslinių tyrimų gaunamą naudą ir dar sunkiau nustatyti išteklių apimtį ir sritis, į kurias vertėtų investuoti dar ir dėl to, kad tarp šalių ir sričių yra didelių skirtumų. Esamoje literatūroje nurodoma, kad mokslinių tyrimų finansavimą, kaip ir kitas viešai finansuojamas sritis (pvz., saugumą ir gynybą), ne taip lengva pateisinti tik nurodant išmatuojamą ekonominę naudą.

Vadovavimas moksliniams tyrimams

ES vyriausybės numatė ambicingą Lisabonos darbotvarkę. Joje pabrėžiamas perėjimo į žiniomis paremtą ekonomiką pagrindinis vaidmuo užtikrinant tvarų augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnę socialinę sanglaudą.

Tokios ambicijos ir tokia ateities vizija labai svarbūs, jei norima, kad Europos politikoje atsispindėtų pagrindiniai visuomenės poreikiai. Tačiau mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos vaidmuo šiame procese bus ribojamas, jei nebus tinkamai aptarta keletas pagrindinių veiksnių, šiuo metu trukdančių Europai išnaudoti visą su mokslu ir technologijomis susijusį potencialą.

Pranešėjas mano, kad naujovių diegimas Europoje, o kartu jo augimo potencialias priklauso nuo subalansuotos žinių kūrimo ir platinimo sistemos vystymo. Komisijos ir valstybių narių tikslas – investuoti į žmogiškąjį kapitalą, stiprinti ryšius ir tinkamai platinti žinias. Europa turėtų ieškoti alternatyvių kriterijų, kaip apskaičiuoti politikos priemonių veiksmingumą, ir ypač ištirti valstybės paramos katalitinį poveikį, taip pat vadinamą „veikimo papildomumu“.

Viena iš priežasčių, kodėl Europa nėra stipri mokslo ir technologijų srityje, yra ta, kad moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai nepakanka finansavimo[4]. Jei Europa nori susidoroti su sunkiomis užduotimis, su kuriomis ji XXI amžiaus pradžioje susiduria ekonomikos, socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, ji turės daugiau lėšų skirti moksliniams tyrimams.

Veiksmais, kurių buvo imtasi 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikime, buvo sureaguota į rūpesčius, kurių atsirado dėl per mažų Europos investicijų į žiniomis paremtą ekonomiką. Veiksmai buvo vėliau sustiprinti 2002 m. Barselonos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame ES iškėlė sau tikslą iki 2010 m. 3 proc. suintensyvinti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Tačiau nuo 2000 m. moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamų lėšų augimas buvo nepakankamas norint pasiekti šių tikslų[5].

Tačiau didelė naudojamų lėšų skirtumo su konkurentais dalis susijusi su moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, kurie finansuojami pramonės. Rinkos nesėkmės trukdo privačiam sektoriui socialiniu požiūriu optimaliai investuoti į mokslinius tyrimus. Vyriausybės atlieka svarbų vaidmenį: suteikia paskatų ir sąlygas, skatinančias moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skirti daugiau privačių investicijų, ir paremia mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą tuomet, kai įmonės to nesiima daryti.

Tačiau visų pirma vyriausybių vaidmuo yra sudaryti sąlygas tam, kad būtų galima kurti žinias ir skelbti jas visai visuomenei. Žinios ir naujovės iš esmės yra „visuomenės gerovė“, kuri turėtų būti prieinama visiems visuomenės nariams.[6]

Valstybės paramos moksliniams tyrimams poreikį lemia naujovių sistemos pobūdis ir svarba investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir tinklus siekiant užtikrinti žinių įsisavinimą. Žinių kūrimo procesas daug sudėtingesnis negu matyti iš linijinio modelio. Tarp įvairių naujovių proceso etapų esama grįžtamosios informacijos, kurią galima būtų laikyti sistema, kuriai labai svarbūs instituciniai ryšiai ir žinių platinimas tarp įvairių veikėjų.[7]

„Turint galvoje ribotus mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimo šaltinius vis svarbiau užtikrinti, kad nedidelės lėšos būtų naudojamos kaip įmanoma veiksmingiau. Tačiau negana to, kad Europa palyginti nedaug investuoja į mokslinius tyrimus, padėtis dar labiau blogėja dėl Europos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos struktūrinių trūkumų. Dėl šio sistemos trūkumo Europa mažiau patraukli investuojantiems į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą ir mokslininkams, o moksliniams tyrimams padaroma žalos, nes jie darosi fragmentiški.

Pagrindinė problema Europoje yra vadovavimas moksliniams tyrimams. Visų pirma susiduriama su klausimu, kaip politinę valdžią ir išteklius geriausiu įmanomu būdu paskirstyti įvairiems valdžios institucijos organizacinėms lygmenims: tiek vietinės ar regioninės valdžios, nacionalinės valždios ir ES lygmens.“

Europos mokslinių tyrimų erdvės įnašas

ES vis labiau informuojama apie poreikį geriau organizuoti daugiapakopę vadovavimo moksliniams tyrimams sistemą siekiant užtikrinti didesnį politikos papildomumą, sumažinti finansavimo fragmentaciją ir vengti veiklos dubliavimosi.

Taip pat matome didėjančios regionizacijos įrodymus. Tokių regionų kaip Silikono slėnis ir Kembridžas sėkmė įtikino vyriausybes, kad reikia kurti daugiau tokių inovacinių žinių sistemų.

„Kita vertus (..), ES lygmeniu gerokai padidėjo intervencijos veiksmų mastas ir apimtis. Įgyvendinus 1984 m. 1-ąją pagrindų programą padidėjo Europos mokslinių tyrimų politikos ambicijos ir biudžetas. ... Tačiau mokslinių tyrimų ir naujovių politika daugeliu atvejų taikoma paraleliniais lygmenimis (nacionaliniu, ES ir regioniniu lygmenimis). Dėl to skirtingi lygmenys blogai integruojami ir koordinuojami bei susidaro vadinamosios „administravimo spragos“.[8]

Kitaip nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Japonijoje, Europoje moksliniai tyrimai yra dalis nacionalinių viešųjų sistemų. Nacionalinių veiksmų, kuriems vadovaujama pasitelkiant 27 įvairias teisėkūros, reglamentavimo ir finansines sistemas, vis dar imamasi neatsižvelgiant į kitus veiksmusfn [9].

ES jau dabar pagal pagrindų programas finansiškai remia tarptautinius bendrus mokslinius tyrimus. Tačiau finansinė parama, kurią šiuo metu gali suteikti ES, yra ribota. Bendrijos veikla atspindi 28-ą mokslinių tyrimų politiką, o jos biudžetą sudaro tik 6 proc. viešųjų lėšų. Veikla nėra pakankamai dinamiška, kad galėtų turėti integruojamojo poveikio nacionalinei politikai.

Siekiant išspręsti šiuos klausimus, su Europos mokslinių tyrimų erdve susijusi iniciatyva buvo pradėta 2000 m. kovo mėn. Tačiau nepaisant pastaraisiais metais pasiektos pažangos, visoje Europoje reikėjo pasiekti geresnio koordinavimo ir bendradarbiavimo.

„Europos mokslinių tyrimų sistemoje visais politikos lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, Bendrijos, vyriausybių) tarp skirtingų veikėjų (valdžios institucijų, įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų) buvo sukurta daugiau ryšių“[10].

Kita vertus, nuo 2000 m. gerokai pasikeitė aplinkybės:

- paspartėjo globalizacija ir žinios atlieka pagrindinį naujos visuotinės dinamikos vaidmenį; vis didesnė pasaulinio visuotinių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos dalis keliama už Europos ribų[11] ir, atsižvelgiant į turimas tendencijas, ateityje Europos mokslinių tyrimų dalis sudarys mažiau kaip 10 proc. visuotinio žinių kūrimo;

- padidėjo socialiniai ir ekonominiai uždaviniai (padidėjo socialiniai ir ekonominiai skirtumai, pasikeitė klimatas, iškilo senėjimo klausimas, atsirado infekcinių ligų rizika) ir bendrai sutariama, kad ES ir pasauliniu mastu reikia ryžtingiau imtis bendrų veiksmų, ypač mokslo ir technologijų srityse;

- Europos mokslinių tyrimų sritis išsiplėtojo, kai buvo pradėta įgyvendinti 7-oji pagrindų programa, apimanti naujas priemones, pvz., Europos mokslinių tyrimų tarybą (angl. ERC), ir kai buvo įgyvendintos įvairios su Europos mokslinių tyrimų erdve susijusios specialios priemonės bei išsiplėtus ES paįvairėjo mokslinių tyrimų kultūra[12].

ES turi senas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos aukštos kokybės tradicijas, bet jos dažnai yra pasklidusios Europoje: 80 proc. mokslinių tyrimų atliekama nacionaliniu lygmeniu, dažniausiai pagal nacionalines ir regionines mokslinių tyrimų programas. Tai labai dažnai reiškia, kad iki galo neišnaudojamas ES mokslinių tyrimų potencialas.

Komisijos žaliojoje knygoje nurodomi pagrindiniai klausimai, kurie susiję su visa Europos mokslinių tyrimų erdve.

- reikėtų skatinti sukurti mokslinių tyrimų vidaus rinką (joje laisvai juda žinios, mokslininkai ir technologija), siekiant glaudžiau bendradarbiauti, skatinti naujoves ir geriau skirstyti lėšas.

Plėtojama giliai Europos visuomenėje įsigalėjusi Europos mokslinių tyrimų politika. Vadovaujantis ja turėtų būti remiama visuomenei svarbių sričių, pvz., sveikatos, energijos ir klimato kaitos, pažanga.

- Reikėtų pertvarkyti Europos mokslinių tyrimų struktūrą siekiant pusiausvyros tarp konkurencijos ir bendradarbiavimo bei pasiekti aukšto lygio pasauliniu mastu.

- Atliekant Europos mokslinius tyrimus turėtų būti atsižvelgiama į per pastarąsias ES plėtras dar padidėjusią Europos įvairovę.

Šie klausimai turėtų būti svarbiausi institucinėse ir viešosiose diskusijose, kurių metu siekiama parengti 2008 m. iniciatyvas, nes artėja laikas įvertintii atnaujintos Lisabonos strategijos pirmąjį trejų metų ciklą ir pradėti antrąjį ciklą.

Nors pradiniai Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslai išlieka galioti ir šiuo metu, reikalingas dinamiškesnis požiūris. Dėl to reikia ne po truputį didinti veiksmingumą ir poveikį, bet veiksmingumą ir poveikį laikyti svarbiausiais prioritetais. Turėtų būti imtasi veiksmų ten, kur jie gali duoti daugiausia naudos. Tai reikštų atsakomybės perskirstymą ir poreikį apimti platesnes sritis nei dabartinė Europos mokslinių tyrimų sistema.[13]

„Dėl šios naujos sistemos būtų ambicingiau vertinamas Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimas. Kitaip nei pradinėje EMTE iniciatyvoje, pagal ją būtų ne tik tiesiog skatinama sukurti ryšius tarp esamų Europos mokslo ir technologijos sričių veikėjų, kurių kiekvienas turi savo vaidmenį ir atsakomybę. Jos tikslas visų pirma yra padėti išlikti prieinamiems vykstančių diskusijų ir tyrimo rezultatams. Tai reikštų kai kurių sričių nacionalinės ar regioninės veiklos išplėtimą. O tai galėtų sąlygoti kitų sričių ES lygmens veiklos padidėjimą. Gali netgi prireikti įsteigti naujas bendras Europos mokslo ir technologijų institucijas, remiantis Europos branduolinių tyrimų organizacijos (angl. CERN) arba Europos kosmoso agentūros (liet. EKA), kurios yra puikus sėkmės pavyzdys, modeliais.

Nauja sistema reikštų, kad sprendimai būtų priiminėjami kartu remiantis tvirtais ir bendrais įrodymais ir drąsiai imantis“ pokyčių. ES sugebėjimas tai daryti galėtų būti postūmis pradėti naują Europos mokslinių tyrimų tarpsnį.[14]

  • [1]              The increased economic value of IPR´s has lead to a significant increment of patents: the number of requests at the European Patent Office increased from 70,000, in 1990, to 129,000 in 2000; the same happened in US were patents increased from 62,000, in 1980, to 90,000, in 1990, and 166,000 on 2001. Also the relative controversies for patents and copyrights increased, at least in the United States.
  • [2]  In the Ocse meeting of January 2004, was stated that the IPR’s system should not reduce access to new knowledge. Governments were asked to adopt appropriate measures to guarantee that scientific data from public financed research were made available to everyone.
  • [3]  "...universities and the endowed research institutes must furnish both the new scientific knowledge and the trained research workers. These institutions are uniquely qualified by tradition and by their special characteristics to carry on basic research. They are charged with the responsibility of conserving the knowledge accumulated by the past, imparting that knowledge to students, and contributing new knowledge of all kinds. It is chiefly in these institutions that scientists may work in an atmosphere which is relatively free from the adverse pressure of convention, prejudice, or commercial necessity. At their best they provide the scientific worker with a strong sense of solidarity and security, as well as a substantial degree of personal intellectual freedom. All of these factors are of great importance in the development of new knowledge, since much of new knowledge is certain to arouse opposition because of its tendency to challenge current beliefs or practice. Industry is generally inhibited by preconceived goals, by its own clearly defined standards, and by the constant pressure of commercial necessity. Satisfactory progress in basic science seldom occurs under conditions prevailing in the normal industrial laboratory..." (Vannevar Bush, The Endless Frontier, 1945).
  • [4]  The United States and Japan not only invest more of their GDP in R&D than the EU (2.67% and 3.20% respectively in 2003 compared with 1.90% for the EU), but have also increased their R&D intensity since the mid-1990s, leaving Europe seriously lagging behind.
  • [5]  Between 2000 and 2003 the average annual growth of EU-25 R&D intensity was just 0.7%, a trend which, if continued, would lead to an intensity of only about 2.2 % in 2010.
  • [6]  Muldur, U., Corvers, F., Delanghe, H., Dratwa, J., Heimberger, D., Sloan, B., Vanslembrouck, S., "A new Deal for an Effective European Research Policy - The Design and Impacts of the 7th Framework Programme", 2006
  • [7]  idem, p. 48
  • [8]  Muldur, U., Corvers, F., Delanghe, H., Dratwa, J., Heimberger, D., Sloan, B., Vanslembrouck, S., "A new Deal for an Effective European Research Policy - The Design and Impacts of the 7th Framework Programme", 2006
  • [9]  Muldur, U., Corvers, F., Delanghe, H., Dratwa, J., Heimberger, D., Sloan, B., Vanslembrouck, S., "A new Deal for an Effective European Research Policy - The Design and Impacts of the 7th Framework Programme", 2006
  • [10]  idem, p. 263
  • [11]  China and India have emerged as global S&T actors. India increased its R&D spending threefold over the last decade, building on average economic growth of 8% since 2003. China is one of the world's largest spenders and it is expected to catch up with the EU by 2009 in terms of R&D intensity (since 2004, is producing 3 times more engineers than the US and has the same number of full time researchers as all EU MS’s together) .
  • [12]  With the access of Romania and Bulgaria, the EU population has raised to around 490 million people, the world's third largest population area after China and India. The EU is the world's leading market in terms of demand for knowledge-intensive products. Studies have shown that demand for such products is a major driver of R&D location and investment decisions. The problem is, however, that a single EU market for S&T intensive products does not exist yet. Several barriers persist: different national legislation, different technical standards, specificities in local markets, etc.
  • [13]  Muldur, U., Corvers, F., Delanghe, H., Dratwa, J., Heimberger, D., Sloan, B., Vanslembrouck, S., "A new Deal for an Effective European Research Policy - The Design and Impacts of the 7th Framework Programme", 2006, p. 264
  • [14]  idem,

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ  (29.11.2007)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės. Naujos perspektyvos
(2007/2187(INI))

Nuomonės referentas: Bill Newton Dunn

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  labai pritaria Komisijos žaliajai knygai „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (COM(2007)0161); pabrėžia, kad labai svarbu sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę siekiant įgyvendinti Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslus;

2.  pabrėžia, kad gerai veikianti vidaus rinka svarbi plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę, o laisvas mokslininkų judėjimas ypač svarbus; apgailestauja, kad mokslininkai vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jiems judėti ES; ragina imtis priemonių siekiant pagerinti laisvą mokslininkų judėjimą, ypač panaikinant bet kokias laisvą darbuotojų judėjimą ribojančias priemones, ir ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą; remia kuo skubesnį Europos technologijos instituto įkūrimą.

3.  apgailestauja, kad grynasis transatlantinis investicijų į MTP nuotėkis vis didėja; pabrėžia, kad būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį; ragina imti visų būtinų priemonių išlaikant ir pritraukiant mokslininkus į ES, ypač užtikrinant geras karjeros galimybes ir puikias darbo sąlygas tiek vyrams, tiek ir moterims;

4.  pabrėžia, kad svarbu į ES pritraukti mokslininkų ir iš trečiųjų šalių, ypač iš kaimyninių Europos valstybių, inter alia, kuo skubiau įgyvendinant 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą  2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos [1], atsižvelgiant į mokslininkų poreikius; ir taip pat remia Komisijos pasiūlymą dėl mėlynosios kortelės sistemos sukūrimo, nes būtų naudinga žmogiškiesiems ištekliams M&T srityje, kurios neapima direktyva;

5.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti Bendrijos patentą ir aukštos kokybės, veiksmingą ir palankią naujovėms Europos patentų jurisdikcijos sistemą, kurią taikant būtų gerbiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencija; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos patentų sistemos stiprinimo (COM(2007)0165); pažymi, kad sukurta teisinė sistema padėtų geriau skatinti privataus verslo įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir tarptautiniu mastu sustiprintų Europos novatorių padėtį;

6.  pabrėžia teisinės sistemos, susijusios su intelektinės nuosavybės mokslinėmis publikacijomis, svarbą, nes ji geriausiai užtikrina prieigą prie mokslinės informacijos, išlaikydama Sąjungos įmonių svarbą mokslinių publikacijų srityje;

7.  apgailestauja, kad remiantis statistika apie tai. kiek lėšų skiriama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, ES vidutiniškai skiria 1,84 proc. BVP, kuomet JAV skiriama 2,68 proc., o Japonijoje – 3,18 proc.; taip pat apgailestauja, kad moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamos lėšos įvairuoja nuo 0,39 proc. Rumunijoje ir 0,4 proc. Kipre iki 3,86 proc. Švedijoje; pabrėžia, kad svarbu padidinti vidutinį skiriamų lėšų kiekį ir padidinti išlaidas kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad būtina diversifikuoti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, ypač palengvinant perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos; tai yra ypač svarbu, kuriant sąlygas žiniomis pagrįstai ekonomikai, kuri minima Lisabonos strategijoje;

8.  pažymi, kad daugelis valstybių narių, ypač tos, kurios neturi gerai išvystytų MTP struktūrų, bijo protų nutekėjimo ES viduje; ragina imtis priemonių, kad nacionaliniai mokslinių tyrimų planai būtų vienas kitą papildantys, o ne konkuruojantys, ypač siekiant skatinti abipusį išteklių naudojimą ir kovojant su jų dubliavimu ir išsklaidymu;

9.  pažymi, kad vartotojai yra svarbi rinkos varomoji jėga, kuri savo pasirinkimu gali skatinti naujoves; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių priemonių skatinant visuomenės diskusijas dėl ERA;

10.  pažymi, kad Lisabonos strategijos tikslų negalima pasiekti be žymaus privataus verslo dalyvavimo pagerinimo mokslinių tyrimų veikloje; ragina Komisiją imtis veikslų gerinant privataus verslo skatinimą investuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose; palaiko nuomonę, kad būtina siekti, kad Europa pirmautų su technologija susijusiose rinkose, tai paremiant griežtais intelektinės nuosavybės apsaugos standartais; mano, kad dėl šios priežasties puikiai veikiančiose rinkose svarbu išplėsti viešąją ir privačiąją partnerystę.

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad skatinant naujoves, naudojant viešuosius pirkimus kaip paskatą kurti naujus produktus ir paslaugas atsiras didelių galimybių; mano, kad ERA kontekste būtina skatinti mokslinių tyrimų organizacijas glaudžiai dirbti su valstybės institucijomis ir dalyvauti kuriant taikomosios veiklos sutartis.

12.  pabrėžia MVĮ svarbų vaidmenį siekiant Lisabonos strategijos tikslų, aktyviai dirbant ir kuriant ERA; pritaria Komisijos skatinimui į Europos technologijų perdavimo procesą pritraukti MVĮ.

13.  pabrėžia, kad būtina sustiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų programų koordinavimą ir skatina Komisiją glaudžiai dirbti su visomis suinteresuotomis šalimis, siekiant užtikrinti nuoseklesnius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į Europos interesus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.11.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Charlotte Cederschiöld, Corina Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Iliana Malinova Iotova, Pierre Jonckheer, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Nickolay Mladenov, , Catherine Neris, Bill Newton Dunn, Zita Pleštinská, Zuzana Roithová, Leopold Józef Rutowicz, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Alexander Stubb, Marianne Thyssen, Horia-Victor Toma, Jacques Toubon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emmanouil Angelakas, André Brie, Wolfgang Bulfon, Ieke van den Burg, Colm Burke, Giovanna Corda, András Gyürk, Filip Kaczmarek, Manuel Medina Ortega

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Roland Gewalt,

  • [1]  OL L 289, 2005 11 3, p. 15.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ  (18.12.2008)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl žaliosios knygos „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“
(2007/2187(INI))

Nuomonės referentas: Miroslav Mikolášik

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad regionai atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant ir formuojant Europos mokslinių tyrimų erdvę bei padeda įveikti Europos viešųjų mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų veiklos susiskaldymą;

2.  džiaugiasi viena iš didžiausių Lisabonos sutarties naujovių – Europos mokslinių tyrimų erdvės pripažinimu priemone, kurią taikant siekiama Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslų; primena apie Septintąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą ir pagal šią programą taikomas priemones, pvz., bendras technologijų iniciatyvas, bendrą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklą ir Žinių regiono iniciatyvą, ir pabrėžia, kad būtina pagerinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę siekiant skatinti verslo ir mokslinių tyrimų ryšius ir regiono augimą;

3.  ragina valstybes nares ir regionus kurti strategijas, kurias įgyvendinant būtų plėtojami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams skirtos infrastruktūros atnaujinimą bei kūrimą, mokslo darbuotojų judumo skatinimą teikiant didesnę finansinę paramą, iniciatyvas mokslo darbuotojams pritraukti, kurių būtų imamasi vietos lygmeniu, teisinių, administracinių ir kalbinių kliūčių šalinimą, keitimąsi darbuotojais ir prieigos užtikrinimą visiems, ypač moterims mokslininkėms ir jaunimui; taip pat remia iniciatyvas, pvz., Europos mokslo darbuotojų chartiją ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodeksą, ir regioninių mokslo darbuotojų judumo ir globos centrų veiklą; taip pat ragina valstybes nares gerinti mokslo darbuotojų darbo sąlygas ir pradėti įgyvendinti būtinas priemones, kuriomis pasinaudojus būtų lengviau derinti profesinį ir šeimos gyvenimą;

4.  pažymi mokymo įstaigų ir ypač universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų svarbą ir didelį jų vaidmenį skatinant fundamentinius ir mokslinius tyrimus ir profesijas, susijusias su moksliniais tyrimais, naujovėmis ir technologijų perdavimu, ypač regionų lygmeniu; taip pat pabrėžia teritorinių bendrijų svarbą skleidžiant mokslo kultūrą ir skatinant mokslo bendruomenės ir visuomenės dialogą; taigi primygtinai tvirtina, kad būtina, jog kompetentingos viešosios institucijos investuotų į šiuos sektorius, norint skatinti mokslinių tyrimų priemones ir pagerinti infrastruktūrą;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti regionų akademinių ir mokslinių tyrimų centrų, pagrindinių mokslinių tyrimų įstaigų, taip pat technologijų perkėlimo ir regionų kompetencijos centrų plėtrą, bet tuo pat metu skatinti glaudesnį visą Europą apimantį tokių centrų bendradarbiavimą; taigi primygtinai reikalauja, kad dėmesys taip pat būtų skiriamas mažesniems projektams nepalankesnės padėties regionuose ir kad būtų skatinamas decentralizuotos struktūros kūrimas; ragina valstybes nares ir regionus tobulinti tokių centrų keitimosi žiniomis metodus, ypač skatinti mokslo darbuotojų judumą, ir plėtoti virtualius tinklus ir mokslo darbuotojų bendruomenes;

6.  pageidauja, kad Europos mokslinių tyrimų erdvėje, atsižvelgiant į jos atvirumą pasauliui, ypatingą vietą užimtų atokiausi regionai ir užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), kad būtų galima geriausiai išnaudoti šių Europos regionų ar jų partnerių įvairovės teikiamus privalumus ir turtus, nuosekliai integruojant šiuos regionus į mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo veiklą, naudojant kompetencijos tinklus;

7.  ragina valstybes nares užtikrinti nacionaliniu ir regionų lygmenimis atliekamų ir veiklos programose numatytų tyrimų geriausią įmanomą finansavimą ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi pažangiąja patirtimi ir kad regionai bendradarbiautų; pažymi, kad pažangiosios patirties pavyzdžių, kurie yra veiksmingi viename regione, nebūtų galima pritaikyti jokiam kitam regionui, neatlikus atitinkamų pakeitimų; taigi tvirtina, kad regioniniu lygmeniu atliekamas vertinimas yra ypatingas ir paremtas patikimais, skaidriais ir visiems priimtinais rodikliais;

8.  pabrėžia, kad būtina padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skaičių ir skatinti naujoves Europoje; atsižvelgdamas į tai, pažymi Europos teritorinės darbotvarkės ir Lisabonos tikslų derinį, patvirtintą nustatant strategines sanglaudos politikos gaires, nes ir viena, ir kita yra pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti konkurencingumą; pabrėžia, kad būtina suderinti Europos mokslinių tyrimų erdvės principą „iš viršaus į apačią“ su regioninės politikos principu „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad būtina pagerinti mokslinių tyrimų veiklos ir programų, pvz., Europos technologijų platformos ir programos ERA-NET koordinavimą;

9.  be to, pabrėžia, kad reikia nacionaliniu ir regionų lygmenimis koordinuoti finansavimą, skiriamą pagal mokslinių tyrimų pagrindų programas ir iš struktūrinių fondų lėšų, atsižvelgiant į nustatytus ypatinguosius regionų tinklų veiklos, kuri finansuojama iš šių lėšų, prioritetus;

10. pabrėžia, kad tikslinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje sudarytų didelių pasaulinio masto galimybių plėsti ES vadovaujamus mokslinius tyrimus ir technologijas; taigi primygtinai siūlo prijungti nacionalines ir regionų mokslinių tyrimų sistemas prie Europoje ir už jos ribų esančių tinklų, užtikrinant nacionalinių ir regionų mokslinių tyrimų programų ir visai Europai svarbių prioritetų, pvz., Europos naujovių ir technologijos instituto kūrimo, darną; ragina Komisiją pripažinti mokslinių tyrimų ir regioninio mokslo svarbą teritorinei sanglaudai, ypač atsižvelgiant į programą „ESPON 2013“; mano, kad reikia plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sukurti kritinę masę ir pasiruošti internacionalizacijai; taigi ragina valstybes nares panaikinti tarptautines administracines kliūtis, kurios trukdo bendradarbiauti žinių institucijoms; rekomenduoja taikyti atviro koordinavimo metodą lyginant pažangiosios patirties pavyzdžius šioje srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.12.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Wolfgang Bulfon, Bairbre de Brún, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Miroslav Mikolášik, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Kyriacos Triantaphyllides, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Grażyna Staniszewska, Iuliu Winkler,

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.12.2007

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Šarūnas Birutis, Jan Březina, Renato Brunetta, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Jorgo Chatzimarkakis, Giles Chichester, Dragoş Florin David, Den Dover, Lena Ek, Nicole Fontaine, Adam Gierek, Umberto Guidoni, Fiona Hall, David Hammerstein, Rebecca Harms, Gunnar Hökmark, Mary Honeyball, Ján Hudacký, Romana Jordan Cizelj, Pia Elda Locatelli, Angelika Niebler, Reino Paasilinna, Atanas Paparizov, Anni Podimata, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Herbert Reul, Mechtild Rothe, Paul Rübig, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Nikolaos Vakalis, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Danutė Budreikaitė, Joan Calabuig Rull, Edit Herczog, Toine Manders, Lambert van Nistelrooij, Pierre Pribetich, Dirk Sterckx, Silvia-Adriana Ţicău, Vladimir Urutchev

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)