PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento pasiūlymo dėl rekomendacijos Tarybai dėl terorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankių veiksnių
29.1.2008 - (2006/2092(INI))
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Gérard Deprez
EUROPOS PARLAMENTO PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS TARYBAI
dėl terorizmo ir teroristų verbavimo skatinimui palankių veiksnių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, pateiktą Antoine Duquesne ALDE frakcijos vardu dėl terorizmo ir teroristų samdymo skatinimui palankių veiksnių (B6‑0677/2005),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl numanomo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse[1],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. pranešimą dėl išorinio kovos su tarptautiniu terorizmu aspekto[2],
– atsižvelgdamas į tarptautines, Europos ir valstybių narių priemones dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, įskaitant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į šiomis priemonėmis užtikrintas specialias teises – religijos, žodžio, susirinkimų laisvės ir diskriminacijos dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, etninės kilmės draudimą, taip pat į ES direktyvas, skirtas kovai su diskriminacija,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, ypač į jos 29 ir 30 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinę dalį, ypač į jos 29 straipsnį ir 30 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 24 d. Europos Sąjungos kovos su radikalėjimu ir teroristų verbavimu strategiją ir į 2006 m. vasario 13 d. Europos Sąjungos kovos su terorizmu veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 14–15 d. vykusio Europos Vadovų susitikimo metu priimtą kovos su terorizmu strategiją, kuri buvo atnaujinta 2007 m. kovo mėn., ir tomis pačiomis dienomis Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos Sąjungos kovos su radikalėjimu ir teroristų verbavimu strategiją,
– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu[3],
– atsižvelgdamas į 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EB dėl televizijos be sienų[4],
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Direktyva dėl elektroninės prekybos)[5],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl teroristų verbavimo ir smurtinį radikalėjimą skatinančių veiksnių nagrinėjimo (COM(2005)313),
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos,
– atsižvelgdamas į Europolo konvenciją, ypač į jos 2 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13 d. JT Generaliniam Sekretoriui pateiktą pranešimą „Civilizacijų aljansas“,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1624(2005),
– atsižvelgdamas į savo 1997 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu Europos Sąjungoje1 ir ypač į jos 14 dalį, kurioje valstybės narės raginamos terorizmo užtarimą paskelbti kriminaliniu nusikaltimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 94 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0015/2008),
A. kadangi terorizmas, ypač džihadiškasis, šiuo metu kelia didžiausią grėsmę Europos Sąjungos piliečių saugumui,
B. kadangi terorizmas apskritai šiuo metu yra viena iš didžiausių grėsmių ES piliečių saugumui,
C. kadangi terorizmo grėsmė gali pakenkti Europos visuomenių sanglaudai ir stabilumui skatindama neigiamą poliarizaciją,
D. kadangi teroristų išpuoliai 2004 m. kovo 11 d. Madride ir 2005 m. liepos 7 d. Londone parodė, kad tarptautinės teroristų organizacijos aktyviai veikia ES, bando plėstis verbuodamos naujus narius ir laiko ES piliečius savo taikiniais,
E. kadangi kova su terorizmu turi būti vykdoma kiek įmanoma paisant žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač religijos laisvės, ir vykdant apsaugą nuo diskriminacijos; kadangi šios dvi sąvokos, kurios tikrai nėra nesuderinamos, viena kitą papildo, turint mintyje tai, kad terorizmas pats savaime yra kėsinimasis į pagrindines teises ir vertybes,
F. kadangi, kaip pripažino ir Komisija, ir Taryba, viena iš pagrindinių grėsmių, kuri kyla ES, yra terorizmas, pagrįstas iškreiptu religijos aiškinimu,
G. kadangi bet kokios kultūros, civilizacijos ir religijos siejimas su terorizmu gali turėti didelių nepageidaujamų padarinių ir todėl itin svarbu sprendžiant islamo terorizmo ir radikalėjimo problemas aiškiai atskirti didžiąją musulmonų daugumą ir smurtaujančių radikalų mažumą,
H. kadangi siekiant kovoti su terorizmu, įskaitant džihadiškąjį terorizmą, reikia parengti visuotinę strategiją, kuri apimtų ne tik asmenų ir grupių, atsakingų už teroro išpuolius, nustatymą, kovą su jais ir jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, bet ir veiksmus, skirtus kovai su terorizmo reiškiniu, apimant teroristų verbavimą ir paramą nukentėjusiems asmenims bei jų apsaugą;
I. kadangi demokratinių politinių jėgų vienybė ir jų visiška parama Europos ir valstybių kovos su terorizmu strategijoms būtinos siekiant sėkmingai kovoti su terorizmu,
J. kadangi teroristų verbavimas ir veiksniai, skatinantys smurtinį radikalėjimą, yra svarbiausi kovos su terorizmu aspektai; kadangi svarbu Europos lygmeniu priimti politinę strategiją, kuri padėtų sustabdyti smurtą skatinančios informacijos skleidimą šviečiant bei į visuomenę integruojant tam tikrus asmenis ir grupes, kuriuos gali lengvai suvilioti radikalios smurtinės grupuotės,
K. kadangi anksčiau Europa patyrė smurtinio ekstremizmo ir totalitarinės ideologijos ir šiuo metu susiduria su įvairių formų terorizmu,
L. kadangi islamo ekstremizmas ES yra palyginti naujas reiškinys, ir mes nedaug žinome apie Europos jaunimo radikalėjimą, kadangi apie radikalėjimą žinoma nedaug, todėl norinti užkirsti jam kelią reikia išsamiau išnagrinėti šį reiškinį ir šiam tikslui skirti daugiau išteklių,
M. kadangi kova su smurtiniu radikalėjimu ir teroristų verbavimu yra pagrindinės ES kovos su terorizmu strategijos sudėtinės dalys, o radikalėjimą skatinančių veiksnių panaikinimas turėtų būti sudėtinė ES vidaus ir išorės politikos dalis,
N. kadangi svarbiausias ES kovos su terorizmu strategijos aspektas yra radikalėjimą skatinančių veiksnių prevencija,
O. kadangi Taryba ir Komisija nustatė horizontaliąją strategiją, kurioje derinamos įvairių politikos sričių priemonės, tačiau parlamentinės kontrolės priemonės Europos lygmeniu nėra pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima taikyti šiam horizontaliajam principui,
P. kadangi teroristų verbavimo ir smurto pavojus yra tik viena iš su radikalėjimu susijusių problemų, nes tik nedaugelis asmenų griebiasi smurto,
Q. kadangi pyktis ir nusivylimas, taip pat socialinė izoliacija ir pasitikėjimo bei demokratijos trūkumas yra veiksniai, prisidedantys prie palankių radikalėjimo sąlygų,
R. kadangi radikalėjimas ir jo pasekmės yra iššūkis visai ES, tačiau su juo kovoti reikia tikslinėmis ir su vietinėmis sąlygomis suderintomis priemonėmis,
S. kadangi kai kuriais atvejais tam tikrų asmenų radikalėjimą lemia išorės veiksniai, pvz., teroristų grupių vykdomas verbavimas arba kalbos ir propaganda, kurie visiškai nesuderinami su demokratinės visuomenės principais ir vertybėmis,
T. kadangi valstybės narės privalo sutelkti visas priemones, kad užtikrintų kuo geresnę visų ES piliečių ir joje gyvenančių asmenų, kurie nori gyventi pagal taikos ir demokratijos principus, niekaip nediskriminuojami dėl rasės, religijos ar kultūrinių skirtumų, integraciją į visuomenę,
U. kadangi svarbu nuodugniai išnagrinėti ir suprasti radikalėjimą ir terorizmą skatinančias priežastis ir procesus bei spręsti su jais susijusias problemas ir kadangi už atvirą šių klausimų svarstymą negali būti baudžiama ir jie negali būti cenzūruojami,
V. kadangi, ES siekiant išvengti asmenų radikalėjimo ir vėlesnio jų verbavimo į teroristų grupes, pirmiausia reikia ardyti jų tinklus ir traukti baudžiamojon atsakomybėn už visą nusikalstamą veiklą, įskaitant tą, kuri susijusi su verbavimu, finansavimu, mokymu ir idėjų, kurstančių asmenis bet kokiomis priemonėmis, įskaitant tinklo panaudojimą, vykdyti teroro aktus, skleidimu,
W. kadangi terorizmo teisinimas kaip ir terorizmo kurstymas – tai veiksniai, kurie taip pat skatina smurtinį radikalėjimą,
X. kadangi terorizmo teisinimas neminimas Pagrindų sprendime 2002/475/TVR pateiktoje suderintoje terorizmo apibrėžtyje,
Y. kadangi asmenų, kurie skatina radikalėjimą ir kursto kitus vykdyti teroro aktus, patekimas į ES teritoriją ir gyvenimas joje yra pagrindinis kovos su smurtiniu radikalėjimu tikslas; kadangi būtina skirti dėmesį teisinėms priemonėms ES lygmeniu, kurias taikant visose valstybėse narėse būtų suderintos tokių asmenų įvažiavimo, gyvenimo ir išsiuntimo sąlygos;
Z. kadangi valstybės narės turi teisę uždrausti patekti į teritoriją ir joje gyventi bet kokios trečiosios šalies asmenims, kurie aktyviai prisideda prie smurto skatinimo, žodžiais ar veiksmais prieštarauja pagrindinėms demokratinio gyvenimo taisyklėms, jei šios valstybės narės laikysis įstatymų, pagrindinių teisių ir teisinių garantijų;
Za. kadangi represinės priemonės nebus veiksmingos ir net gali būti žalingos, jei jos nebus derinamos su palankių perspektyvų ir vietos visuomenėje suteikimu asmenims, kurie ypač paveikiami radikalėjimo ir verbavimo,
Zb. kadangi siekiant užkirsti kelią radikalėjimui taip pat būtina skatinti veiksmingą valstybių narių valdžios institucijų ir religinių bendruomenių dialogą, siekiant užtikrinti pastarųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime, taip pat visišką ir veiksmingą šioms bendruomenėms priklausančių asmenų lygybę, tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, taip sumažinant galimybes klestėti teroristiniam radikalizmui,
1. džiaugiasi Tarybos priimta Europos Sąjungos kovos su smurtiniu radikalėjimu ir teroristų verbavimu strategija bei Komisijos komunikatu;
2. ketina pritarti aktyvesniam ir labiau įpareigojančiam horizontaliajam principui, pagal kurį, dalyvaujant visiems atitinkamiems Parlamento komitetams, kovos su radikalėjimu požiūriu bus svarstomos ir įvertinamos įvairios ES veiksmų planų priemonės;
3. pritaria Tarybos ir Komisijos nuomonei, kad ES visuomenė nedaug žino apie radikalėjimą ir kad šios žinios turi būti gerinamos / gilinamos; ragina Komisiją skatinti šį žinojimą renkant ir pateikiant duomenis visais valdžios ir politikos lygmenimis, įskaitant tuos lygmenis, kurie artimiausi grupėms, kurias labiausiai gali paveikti radikalėjimas;
4. pataria Europos Komisijai skatinti pažangiosios patirties paiešką remiant eksperimentus vietos lygmeniu ir naujas praktines organizacijų bei atskirų asmenų, artimai dirbančių su labiausiai radikalėjimo paveikiamomis grupėmis, iniciatyvas ir koordinuojant keitimąsi pažangiąja patirtimi su organizacijomis, veikiančiomis valstybių narių kaimynystėje;
5. teigiamai vertina pastaraisiais metais pasiektą pažangą kovojant su radikalėjimu ir džiaugiasi tuo, kad buvo sustiprintas valstybių narių bendradarbiavimas bei valstybių narių ir Europolo bei Jungtinio situacijų centro (angl. SitCen) bendradarbiavimas;
6. atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. yra Europos kultūrų dialogo metai, palankiai vertina įvairias iniciatyvas, skirtas įvairių kultūrų, civilizacijų ir religijų dialogui, tolerancijai ir supratimui skatinti;
7. pateikia Tarybai šias rekomendacijas dėl kovos su smurtiniu radikalėjimu, socialinės integracijos ES gerinimo ir neleidimo ES piliečiams tapti teroristais:
- kova su terorizmu turi išlikti Europos Sąjungos prioritetu, o ES dalyvavimas šioje srityje turi didėti;
- valstybės narės privalo toliau kovoti su terorizmu visiškai ir griežtai laikydamosi pagrindinių teisių ir laisvių, ypač žodžio laisvės ir teisės į sąžiningą teismą, kaip numatyta ES valstybių narių konstitucijose ir teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse;
- turi būti imtasi veiksmų dėl Parlamento rekomendacijų CŽV skrydžių, ypatingojo perdavimo ir slaptų kalėjimų Europoje klausimais;
- valstybės narės turi aktyviai skatinti mokslinius ir akademinius tyrimus smurtinio radikalėjimo srityje ir šiam tikslui skirti reikalingų lėšų;
– visais institucijų lygmenimis būtina pabrėžti, kad asmens laisvių ir teisinės valstybės principų pažeidimai yra vienas iš veiksnių, padedančių stiprinti terorizmą;
– reikėtų budriau stebėti teroristų skleidžiamą propagandą, kuria siekiama skatinti teroristinius aktus internetu, atsižvelgiant į žodžio ir informacijos laisvę;
– nedelsiant paprašyti valstybių narių visiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia antrinė teisė;
- išplėsti interneto stebėjimo priemones nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir šioje srityje glaudžiai bendradarbiauti su Europolu;
– valstybės narės ir kompetentingos ES institucijos turi imtis priemonių, kad užkirstų kelią garso ir vaizdo priemonėmis teroristų skleidžiamai propagandai; valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti ir visapusiškai panaudoti garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatytus kontrolės mechanizmus;
– visos valstybės narės privalo pagerinti visų vietų, kuriose skleidžiama teroristų propaganda, kurios tikslas – skatinti asmenis įvykdyti teroristinius aktus, stebėjimą;
– galiojantys įstatymai turi būti taikomi siekiant uždrausti transliuoti garso ir vaizdo medžiagą, kuri kursto smurtą, neapykantą ir diskriminaciją rasės, lyties, lytinės orientacijos ar religijos požiūriu;
– kova su terorizmu ir smurtiniu radikalėjimu turi tapti vienu iš pagrindinių ES užsienio politikos aspektų ir apimti šiuos tikslus:
a. trečiosiose šalyse, ypač kaimyninėse, skatinti humanišką ir tausią plėtrą, gerą valdymą, demokratiją, pagarbą pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui;
b. trečiosiose šalyse skatinti dialogą su religiniais politiniais judėjimais, pilietinės visuomenės organizacijomis (ypač žmogaus teisių gynimo organizacijomis ir religiniais vadovais), siekiant gerinti tarpusavio supratimą, bendras vertybes ir bendrą ateities viziją;
– kova su terorizmu, pirmiausia pagrįsta konstruktyvia, pagal JT civilizacijų aljanso principą sukurta išorės politika ir kova su smurtinį radikalėjimą skatinančiais veiksniais, turi tapti vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos išorės politikos aspektų, įskaitant vystomosios pagalbos ir kaimynystės politiką;
– turėtų būti toliau vystomos prevencinės priemonės rengiant valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms skirtas rekomendacijas, kurios būtų pagrįstos:
– didėjančiu visuomenės pasitikėjimu;
– didėjančiu pasitikėjimu politika ir demokratinėmis institucijomis?;
– siekimu užkirsti kelią socialinei izoliacijai ir stebėti patalpas (pvz., švietimo ar religijos centrus), kurie nesilaikant jų teisėtos paskirties naudojami smurtui kurstyti;
- įpareigoti to dar nepadariusias valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos;
- valstybės narės turi skatinti savo kompetentingas valdžios institucijas su Europolu keistis informacija, susijusia su kova su smurtiniu radikalėjimu;
– turi stiprėti valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir Europolo, Eurojusto ir Jungtinio situacijų centro (angl. SitCen) bendradarbiavimas; valstybės narės turi skatinti keitimąsi informacija su kompetentingomis valdžios institucijomis, Europolu ir Eurojustu siekiant užkirsti kelią smurtiniam radikalėjimui, jį tirti ir už jį traukti baudžiamojon atsakomybėn;
– valstybės narės privalo įgyvendinti teisminį ir policijos bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ES lygmeniu ir Taryboje išspręsti problemas, kurios šiuo metu trukdo priimti svarbias teisines priemones, pvz., dėl Europos įrodymų orderio, ir pamatų sprendimą dėl procedūrinių garantijų vykstant baudžiamajam procesui;
- visos valstybės narės turi būti raginamos skatinti dialogą su nuosaikiajam islamui atstovaujančiomis bendruomenėmis ir skatinti jų socialinį aktyvumą;
– ES turi skatinti ir remti valstybes nares, puoselėjančias Europos radikalėjimo prevencijos strategiją, kuri pagrįsta socialine integracija, pagrindinių teisių pripažinimu, galimybe gauti pilietybę, kova su visų formų diskriminacija ir lygių galimybių skatinimu, ypač švietimo, mokymo ir užimtumo srityse ir ypač musulmonų bendruomenėse;
– reikia skatinti mažumų integravimą valstybėse narėse, visišką ir veiksmingą jiems priklausančių asmenų lygybę ir vengti jų izoliavimo ar diskriminavimo;
– reikia remti nedidelio masto ir praktines iniciatyvas bei projektus, kurių tikslas – užkirsti kelią radikalėjimui ir jį sukeliantiems veiksniams bei su jais kovoti visose valstybėse narėse, mėginant geriau suprasti šį reiškinį;
8. mano, kad vienas iš ES užsienio politikos kovos su terorizmu tikslų turi būti pasaulyje vykstančių konfliktų sprendimo diplomatiniu ir taikiu būdu skatinimas, vengiant naudoti dvigubus standartus ar sudaryti įspūdį, kad naudojami dvigubi standartai vykdant Europos užsienio, saugumo ir žmogaus teisių politiką;
9. ragina valstybes nares užkirsti kelią rasizmo atsiradimui bei laisvių ir demokratinių teisių suvaržymui, kai kovojama su radikalėjimu;
10. ragina surengti atviras diskusijas dėl Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR pakeitimo siekiant į jo taikymo sritį įtraukti terorizmo pateisinimą taip, kad kuo mažiau nukentėtų žodžio ir minties laisvė;
11. džiaugiasi, kad Taryba neseniai priėmė abipusio keitimosi informacija priemones, susijusias su trečiųjų šalių piliečiais, kurie buvo išsiųsti dėl teroristinės veiklos, ir ragina Komisiją pasiūlyti teisines priemones siekiant suderinti visų valstybių narių sąlygas, reguliuojančias trečiųjų šalių piliečių, kurių veiksmai skatina radikalėjimą, įvažiavimą, gyvenimą ir išsiuntimą;
12. ragina kitos biudžeto procedūros metu skirti lėšų, reikalingų nedidelėms ir (arba) vietinėms iniciatyvoms ir eksperimentams, kurių tikslas – užkirsti kelią radikalėjimui ir jį skatinantiems veiksniams ir kovoti su jais, finansuoti;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti didelę ir konkrečią pagalbą terorizmo aukoms;
***
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir, informavimo tikslu, susipažinti Komisijai.
PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS (B6-0677/2005)
pagal Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį
pateikė Antoine Duquesne
ALDE frakcijos vardu
dėl terorizmo ir teroristų samdymo skatinimui palankių veiksnių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą deklaraciją dėl kovos su terorizmu,
– atsižvelgdamas į peržiūrėtą ir iš dalies pakeistą ES kovos su terorizmu planą, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2004 m. birželio 17–18 d.,
– atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Hagos programą laisvei, saugumui ir teisingumui Europos Sąjungoje stiprinti,
– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 16–17 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 16–17 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį,
A. kadangi terorizmas yra vienas iš veiksnių, keliančių didžiausią grėsmę ES piliečių saugumui, ir kovojant su juo būtina sutelkti bendras pajėgas Europos Sąjungos institucijoms bendradarbiaujant,
B. kadangi ES turi kovoti su glaudžiai tarpusavyje susijusiais veiksniais, kurie yra palankūs terorizmo, smurtinio tam tikrų asmenų radikalizavimo ir jų samdymo teroro išpuoliams vykdyti skatinimui, šiuo tikslu nustatydama tinkamą strategiją
1. rekomenduoja Europos Vadovų Tarybai ir ES Tarybai:
a) nustatyti veiksnius, lemiančius palankias sąlygas samdyti teroristus Europoje ir kitur pasaulyje, bei apibrėžti specialią ilgalaikę kovos su šiais veiksniais strategiją ir jos plėtotės planą;
b) nuodugniai ištirti, kaip teroro išpuoliai susiję su radikaliomis politinėmis bei religinėmis pasaulėžiūromis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei kitais galimais veiksniais;
c) naudoti ir išplėsti išorės pagalbos programas siekiant susidoroti su veiksniais, kai kuriose šalyse skatinantiems susidaryti terorui palankioms ir jį įteisinančioms sąlygoms, bei išskirtinį dėmesį skirti atsakingam valstybės valdymui, teisinei valstybei ir pilietinei visuomenei;
d) nustatyti strategiją, skatinančią Europos ir islamo pasaulio šalių tarpusavio supratimą kultūriniu ir religiniu aspektu;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti: Europos Vadovų Tarybai ir Europos Komisijai.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
18.12.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+ – 0 |
30 20 1 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alexander Alvaro, Roberta Angelilli, Mario Borghezio, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Armando França, Urszula Gacek, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Stavros Lambrinidis, Esther De Lange, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Sarah Ludford, Jaime Mayor Oreja, Viktória Mohácsi, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Csaba Sógor, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Renate Weber, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Inés Ayala Sender, Edit Bauer, Iratxe García Pérez, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in 't Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Rainer Wieland |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Manuel Medina Ortega |
||