Procedūra : 2007/2116(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0033/2008

Pateikti tekstai :

A6-0033/2008

Debatai :

PV 12/03/2008 - 19
CRE 12/03/2008 - 19

Balsavimas :

PV 13/03/2008 - 4.7
CRE 13/03/2008 - 4.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0102

PRANEŠIMAS     
PDF 192kWORD 145k
5.2.2008
PE 396.500v02-00 A6-0033/2008

dėl ypatingos moterų padėties kalėjimuose ir tėvų kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui

(2007/2116(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Marie Panayotopoulos-Cassiotou

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ypatingos moterų padėties kalėjimuose ir tėvų kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui

(2007/2116(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6 ir 7 straipsnius bei į Europos Sąjungos naujosios pagrindinių teisių chartijos, paskelbtos 2007 m. gruodžio 12 d.(1), 4 straipsnį, susijusius su žmogaus teisių apsauga,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (ypač į jos 5 straipsnį), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (ypač į jo 7 straipsnį), 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (pranc. CPT) ir jos neprivalomą protokolą dėl kalinimo vietų, kurias įrengė nepriklausomos tarptautinės ir nacionalinės institucijos, reguliaraus lankymo sistemos sukūrimo(2);

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, jos protokolus ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–   atsižvelgdamas į anksčiau minėtąją 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (pranc. CPT), pagal kurią buvo įkurtas Europos Tarybos Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, taip pat į šio komiteto pranešimus,

–   atsižvelgdamas į 1957 m. Jungtinių Tautų minimaliųjų kalinių priežiūros taisyklių visumą ir į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos šia tema priimtas deklaracijas ir principus,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos rezoliuciją Nr. (73)5 dėl minimalių elgesio su kaliniais taisyklių, Rekomendaciją Nr. R(87)3 dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių ir į Rekomendaciją Nr. R(2006)2 dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos priimtas rekomendacijas, ypač į Rekomendaciją Nr. R(2006)1747 dėl Europos kalinimo įstaigų chartijos sukūrimo ir į Rekomendaciją Nr. R(2000)1469 dėl motinų ir kūdikių kalėjimuose,

–   atsižvelgdamas į savo 1989 m. gegužės 26 d. Rezoliuciją dėl motinų ir vaikų kalėjimuose(3), savo 1996 m. sausio 18 d. Rezoliuciją dėl blogų sąlygų Europos Sąjungos kalinimo įstaigose(4), savo 1998 m. gruodžio 17 d. Rezoliuciją dėl sąlygų Europos Sąjungos kalinimo įstaigose: dėl pagerinimų ir alternatyvių sankcijų(5) bei savo 2004 m. kovo 9 d. Rekomendaciją Tarybai dėl kalinių teisių Europos Sąjungoje(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6-0033/2008) pranešimą,

A. kadangi pagal tarptautines ir Europos konvencijas(7) su visais įkalintais asmenimis turi būti elgiamasi atsižvelgiant į žmogaus teises ir kadangi kalinimo sąlygos turi atitikti žmogiškojo orumo, nediskriminavimo ir pagarbos asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui principus, taip pat kalinimo sąlygas turi reguliariai vertinti nepriklausomos institucijos,

B.  kadangi valstybių narių teismo sprendimuose ir baudžiamosios teisės aktuose, taip pat kalinimo įstaigose reikia atsižvelgti į ypatingą įkalintų moterų padėtį ir jų specifinius poreikius,

C. kadangi moterų kalinimo klausimas atspindi jų padėtį visuomenėje apskritai, kuri yra tokia, kad moterys gyvena iš esmės vyrų sukurtoje ir valdomoje bei vyrams skirtoje sistemoje,

D. kadangi reikia imtis konkrečių ir prie specifinių moterų poreikių pritaikytų priemonių, ypač taikyti alternatyvias bausmes,

E.  kadangi kalinamoms nėščioms moterims turi būti suteikiama parama, informacija ir kiti svarbūs dalykai, būtini sklandžiai nėštumo ir motinystės eigai, ypač užtikrinama tinkama mityba, sanitarijos sąlygos, grynas oras, mankšta ir prieš gimdymą bei po jo teikiama priežiūra;

F.  mano, kad visiems kaliniams – tiek vyrams, tiek moterims, turi būti suteikiamos vienodos galimybės naudotis sveikatos paslaugomis, tačiau vykdant kalinimo politiką reikia ypatingą dėmesį skirti specifinių moterų sveikatos problemų prevencijai, stebėjimui ir gydymui tiek fiziniu, tiek psichiniu požiūriu,

G. kadangi motinos psichinė ir fizinė sveikata susijusi vaiko sveikata,

H. kadangi daug įkalintų moterų kenčia ar kentėjo dėl priklausomybės nuo svaigalų ar kitokių medžiagų(8), dėl kurios jos gali turėti psichinių ar elgesio sutrikimų, kuriems pašalinti reikalingas ir medicininis gydymas, ir tinkama socialinė bei psichologinė parama atsižvelgiant į bendrą baudžiamąją politiką sveikatos požiūriu,

I.   kadangi šiandien žinoma, kad didelė moterų kalinių dalis yra smurto, seksualinės prievartos ar blogo elgesio jų šeimoje ar poroje aukos ir kad daugelis jų yra ekonominiu ir psichologiniu požiūriu priklausomos; kadangi visi šie dalykai tiesiogiai susiję su jų nusikalstama praeitimi ir su fizinėmis bei psichologinėmis pasekmėmis, pvz., potrauminiu stresu,

J.   kadangi kalinimo įstaigų darbuotojai turi būti pakankamai parengti ir žinoti, kad reikia atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybės aspektą ir į ypatingą įkalintų moterų padėtį, ir jų specifinius poreikius; kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti labiausiai pažeidžiamoms kalinėms, t. y. nepilnametėms ir neįgaliosioms,

K. kadangi šeiminių santykių palaikymas yra pagrindinė recidyvo prevencijos ir socialinės reintegracijos priemonė, taip pat visų kalinių, jų vaikų(9) ir kitų šeimos narių teisė, taip pat kadangi moterims dažnai ypač sunku pasinaudoti šia teise dėl galimo reto ir geografiniu požiūriu tolimo moterų kalinimo centrų išdėstymo,

L.  kadangi, priimant sprendimus dėl vaiko atskyrimo nuo įkalinto tėvo ar motinos arba dėl vaiko palikimo su jais, visada reikia atsižvelgti į pagrindinius vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad visais atvejais reikia užtikrinti, kad kitas vaiko tėvas galėtų vykdyti tėvų valią, ir sukurti tinkamas procedūras, pagal kurias būtų išsaugomi emociniai santykiai su pradine šeimine aplinka (broliais ir seserimis, seneliais ir kitais šeimos nariais),

M. kadangi pasirašydamos minėtąją Vaiko teisių konvenciją (taip pat kitas tarptautines priemones(10))valstybės, kurios yra šios konvencijos šalys, įsipareigojo, niekaip nediskriminuodamos ir neatsižvelgdamos į vaikų tėvų teisinį statusą, visiems vaikams užtikrinti galimybes naudotis visomis šioje konvencijoje numatytomis teisėmis, ypač teise gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, teise į laisvalaikį, teise mokytis; šis įsipareigojimas taip pat taikomas vaikų, kurie gyvena su savo įkalintu tėvu ar motina, atžvilgiu,

N. kadangi kalinimo įstaigų tikslas turėtų būti ne tik bausti už neteisėtus veiksmus, bet ir skatinti socialinę ir profesinę reintegraciją, atsižvelgiant į tai, kad daugelio kalinių, ir vyrų, ir moterų, praeičiai dažnai būdinga socialinė atskirtis ir skurdas(11),

O. kadangi daug kalinių moterų jų įkalinimo metu dalyvauja neužbaigtose teisinėse procedūrose (nepilnamečių globos atsisakymo, laikinos globos ar įvaikinimo, skyrybų, dalinės ištuokos ar iškeldinimo iš namų procedūros ir t. t.), dėl to jų padėtis darosi pažeidžiama, nuolat išgyvena nežinią ir patiria stresą,

P.  kadangi kalinami asmenys dažnai nežino apie esamus socialinės pagalbos šaltinius ir kadangi daugeliu atveju dėl to, kad jie neturi administracinių su jų padėtimi susijusių dokumentų (tapatybės kortelės, socialinio draudimo pažymėjimo, šeimos knygos ir t. t.), todėl, kad tie asmenys juos pametė ar kadangi tų dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs, jie praktiškai negali pasinaudoti savo teisėmis, kurios suteikiamos kiekvienos valstybės narės piliečiams,

Q. kadangi moterų kalinių gausėjimą galima iš dalies sieti su blogėjančiomis moterų ekonominėmis sąlygomis,

R.  kadangi siekiant įkalintųjų asmenų psichologinės pusiausvyros ir jų integracijos į visuomenę bei į darbo rinką kalinimo laikotarpiu labai svarbu užtikrinti visų kalinių – ir vyrų, ir moterų, lygias galimybes dirbti, gauti profesinį mokymą ir turėti laisvalaikį,

S.  kadangi nepakanka tik suteikti kaliniams, tiek vyrams, tiek moterims, galimybę gauti pasiūlymų, kad ir kokie įvairūs jie būtų, dėl švietimo, mokymo, darbo, laisvalaikio ir asmeninių konsultacijų ir kadangi būtina atnaujinti paramos programas, kurios padėtų palengvinti pasiruošimą jų integracijos procesui ir jo eigą,

T.  kadangi įkalintoms moterims turi būti suteikiama galimybė niekaip nediskriminuojamoms gauti darbą ir dalyvauti savanoriškoje veikloje bei naudotis įvairiomis, padėsiančioms joms geriau integruotis atlikus bausmę ir prie darbo rinkos reikalavimų pritaikytomis profesinio ir pilietinio mokymo priemonėmis,

U. kadangi kalinių, tiek vyrų, tiek moterų, socialinės integracijos ir recidyvo prevencijos sėkmė priklauso nuo kalinimo įstaigos sąlygų, ypač nuo partnerystės su įmonėmis ir su socialinės paramos institucijomis, taip pat nuo socialinės ir profesinės paramos ir stebėsenos atlikus bausmę,

V. kadangi esama aiškaus duomenų ir surūšiuotos bendros, aiškios ir atnaujintos statistikos poreikio,

Kalinimo sąlygos

1.  skatina valstybes nares investuoti pakankamai lėšų siekiant modernizuoti ir pritaikyti savo įkalinimo įstaigas, taip pat, siekiant užtikrinti tokias kalinimo sąlygas, kuriomis būtų gerbiamas žmogiškasis orumas ir pagrindinės žmogaus teisės, ypač susijusios su apgyvendinimu, sveikata, higiena, mityba, vėdinimu ir šviesa, įgyvendinti minėtąją Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(2006)2;

2.  pakartoja savo prašymą Komisijai ir Tarybai remiantis ES sutarties 6 straipsniu priimti pamatinį sprendimą dėl įkalintųjų asmenų teisių apsaugos minimaliųjų standartų (kaip tai taip pat rekomenduoja Europos Taryba savo minėtoje Rekomendacijoje Nr. R(2006)2) ir ragina Tarybą skleisti Europos Tarybos kalinimo įstaigų taisykles ir skatinti jų laikytis siekiant labiau suderinti kalinimo sąlygas Europoje, ypač atsižvelgiant į moterims būdingus poreikius, ir aiškiai apibrėžti kalinių, tiek vyrų, tiek moterų, teises ir pareigas;

3.  skatina Komisiją į savo metinę žmogaus teisių ataskaitą įtraukti pagarbos pagrindinėms kalinių, tiek vyrų, tiek moterų, teisėms vertinimą ir specialias moterims taikomas kalinimo sąlygas;

4.  ragina valstybes nares ir šalis kandidates ratifikuoti neprivalomą CPT protokolą, pagal kurį būtų sukuriama nepriklausoma kalinimo įstaigų kontrolės sistema, ir ragina Tarybą ir Komisiją vykdant Europos Sąjungos išorės politiką skatinti pasirašyti šią konvenciją ir jos protokolą;

5.  primena, kad kompetentingos valdžios institucijos reguliariai atlikdamos patikrinimus turėtų užtikrinti, kad įkalinimo įstaigos atitiktų nacionalinės ir tarptautinės teisės normas;

6.  skatina valstybes nares imtis reikalingų priemonių, skirtų užtikrinti tinkamą tvarką kalinimo įstaigose ir darbuotojų bei visų kalinių saugumą, kovojant su smurto ir prievartos atvejais, kuriems ypač jautrios moterys ir etninėms bei socialinėms mažumoms priklausantys asmenys;

7.  pabrėžia, kad moterų kalėjimai yra ypatingi ir ragina įsteigti gerai apgalvotas moterų apsaugos ir reintegracijos sistemas;

8.  skatina valstybes nares į savo kalinimo centrų politiką ir kalinimo centrus įtraukti moterų ir vyrų lygybės aspektą ir kiek galima labiau atsižvelgti į su lytimi susijusias ypatybes ir dažnai skaudžią įkalintų moterų praeitį, ypač informuoti darbuotojus ir tinkamai juos rengti bei perauklėti moteris atsižvelgiant į pagrindines vertybes:

           a) kai įmanoma, įtraukiant lyties aspektą į visų sričių duomenų rinkimo procesą, siekiant pabrėžti moterų problemas ir poreikius;

           b) kiekvienoje valstybėje narėje sukuriant tyrimų komitetą ir nuolatinio tarpininkavimo sistemas, skirtas veiksmingai stebėti kalinimo sąlygas, siekiant išaiškinti ir pašalinti moterų diskriminacijos kalinimo įstaigų sistemoje veiksnius;

           c) keliant moterų kalinių poreikių klausimą vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens diskusijose ir siekiant paskatinti imtis pozityvių priemonių, susijusių su socialiniais ištekliais, apgyvendinimo sąlygomis, mokymu ir t. t.;

9.  skatina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią moterims būdingoms ligoms ir jas veiksmingai gydyti, nediskriminuojant užtikrinti lygias galimybes moterims naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių kokybė turi būti tokia pati kaip ir tų, kurios teikiamos kitiems gyventojams(12);

10. primena, kad būtina imtis priemonių, kurios padėtų geriau atsižvelgti į kitokius įkalintų moterų higienos poreikius rengiant įkalinimo infrastruktūras ir tiekiant būtinas higienos priemones;

11. skatina valstybes nares vykdyti bendro pobūdžio kalinimo įstaigų sveikatos politiką, kuri padėtų nuo pat kalinimo pradžios nustatyti ir gydyti fizinius ir psichikos sutrikimus bei teikti medicinos ir psichologinę pagalbą visiems nuo priklausomybės kenčiantiems kaliniams, moterims ir vyrams, vis dėlto atsižvelgiant į moterims būdingas ypatybes;

12. skatina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant teikti visoms moterims kalinėms, ypač toms, kurios patyrė smurtą ar su kuriomis buvo blogai elgiamasi, vienišoms motinoms ir nepilnametėms nusikaltėlėms psichologinę paramą , kurios tikslas – geriau jas apsaugoti ir gerinti jų šeiminius ir socialinius santykius, taigi ir geriau užtikrinti reintegracijos galimybes; rekomenduoja mokyti kalinimo įstaigų darbuotojus ir informuoti juos apie šių moterų kalinių pažeidžiamumą;

13. rekomenduoja nėščias moteris ir savo mažamečius vaikus prižiūrinčias motinas įkalinti tik kraštutiniais atvejais ir šiais kraštutiniais atvejais joms suteikti erdvesnę ir, jei įmanoma, individualią kamerą bei skirti ypatingą dėmesį, ypač mitybos ir higienos požiūriu; be to, mano, kad reikėtų teikti nėščioms moterims priežiūrą prieš gimdymą ir po gimdymo, ši priežiūra turėtų būti tokios pat kokybės, kaip ir toji, kuri užtikrinama laisvėje;

14. pabrėžia, kad gimdymui kalėjime įvykus sklandžiai, paprastai vaikas nuo motinos atskiriamas praėjus 24–72 valandoms nuo gimimo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares rasti kitokių sprendimų;

15. pabrėžia, kad būtina, jog teisinė sistema padėtų užtikrinti vaiko teises, kai sprendžiami su motinos kalinimu susiję klausimai;

Šeiminių ir socialinių santykių palaikymas

16. rekomenduoja dažniau taikyti kalinimui alternatyvias bausmes, pavyzdžiui, visuomenėje įsitvirtinusias alternatyvias bausmes, ypač motinoms, tada, kai atliekama bausmė ir pavojus visuomenės saugumui nedideli, kai kalinimas gali labai sutrikdyti šeimos gyvenimą, ypač kai jos yra vienišos motinos ar kai jų vaikai mažamečiai, ar kai jos globoja priklausomus ar neįgaliuosius asmenis; primena, kad teisėsaugos institucijos, skirdamos bausmę, turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus, ypač į svarbiausius vaiko, kurio teisiamas tėvas ar motina, interesus; taip pat rekomenduoja apsvarstyti galimybę nepilnamečių vaikų ar kitokių šeiminių pareigų turintiems kaliniams vyrams taikyti panašias priemones kaip ir motinoms;

17. pabrėžia, kad padariniai nėščių moterų kalinių sveikatai, susiję su jų vienatve ir sielvartu, gali taip pat pakenkti vaikui, į šiuos padarinius reikia labai rimtai atsižvelgti priimant sprendimą dėl įkalinimo;

18. taip pat pabrėžia, kad būtina, jog teisinė administracija, prieš priimdama sprendimą dėl prevencinio įkalinimo ar priimdama nuosprendį, sužinotų, ar esama vaikų ir užtikrintų, kad būtų imamasi priemonių, skirtų jų teisėms apsaugoti;

19. skatina valstybes nares užtikrinti moterų kalinimo įstaigų steigimą ir geriau jas paskirstyti po savo teritoriją, siekiant palengvinti kalinamų moterų ryšių su šeimomis palaikymą ir suteikti joms galimybę dalyvauti religinėse apeigose;

20. rekomenduoja valstybėms narėms skatinti kalinimo įstaigas nustatyti lanksčias šeimos nariams, draugams ir tretiesiems asmenims leidžiamų lankymo sąlygų, dažnumo, trukmės ir valandų taisykles;

21. kviečia valstybes nares, kuriant priėmimo institucijas kurių aplinka skiriasi nuo kalinimo įstaigos aplinkos, ir sudarant galimybes užsiimti bendra veikla bei turėti tinkamų emocinių santykių, palengvinti šeimos suartėjimą ir ypač įkalintų tėvų santykius su savo vaikais, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams,

22. ragina valstybes nares laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų(13) ir užtikrinti vaikų, kurie gyvena su įkalintu tėvu ar motina, teisių ir elgesio su jais lygybę bei sukurti prie jų poreikių pritaikytas gyvenimo sąlygas visiškai nepriklausomuose ir kuo labiau nuo įprastos kalėjimo aplinkos nutolusiuose skyriuose, sudarant jiems galimybes integruotis į įprastos priežiūros sistemas ar į mokymo įstaigas, taip pat numatant plačią ir lanksčią pasivaikščiojimų kartu su šeimos nariais ar vaikų apsaugos asociacijų darbuotojais tvarką sudarant jiems galimybes gerai fiziškai, psichiškai, moraliai ir socialiai vystytis bei kuriant nuo kalėjimo atskirtus motinų ir vaikų skyrius su pritaikyta infrastruktūra ir kvalifikuotais darbuotojais, kurie galėtų padėti motinoms kalinėms atlikti ugdymo pareigas ir rūpintis vaikais; taip pat rekomenduoja tais atvejais, kai kalėjime esama nepilnamečių vaikų, sudaryti palankias sąlygas kitam vaiko tėvui vykdyti tėvų valią;

23. apgailestaudamas konstatuoja, kad didelis skaičius moterų kalinių yra vienišos motinos ir kad jos kartais visam laikui praranda ryšį su savo vaikais; prašo Komisijos ir valstybių narių parengti ir įgyvendinti alternatyvią politiką, siekiant išvengti visiško išskyrimo;

24. primygtinai ragina valstybes nares visiems kaliniams teikti nemokamą teisinę pagalbą, kreipiant pagrindinį dėmesį į kalinimo klausimus, ši pagalba, kalbant apie kalines, būtų specializuota šeimos teisės srityje, siekiant atsakyti į klausimus dėl priėmimo, įvaikinimo, išsiskyrimo, su lytimi susijusio smurto ir t. t.;

25. rekomenduoja rengti informacijos ir orientavimo kampanijas, susijusias su bendruomenės teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir administracinių dokumentų, susijusių su jų asmenine, šeimine ir socialine padėtimi, atnaujinimo procedūromis, siekiant, kad kalinės galėtų visiškai naudotis savo piliečių teisėmis;

26. skatina valstybes nares taikyti psichologinės ir socialinės paramos priemones, siekiant kuo geriau parengti motinos kalinės ir jos vaiko išsiskyrimą, taip pat sumažinti jo neigiamą poveikį;

Socialinis ir profesinis integravimas

27. rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikalingų priemonių, siekiant visiems įkalintiems vyrams ir moterims, nediskriminuojant nei lyties, nei jokiu kitu pagrindu, sudaryti galimybes gauti tinkamai mokamą ir įvairų darbą, kuris padėtų jiems asmeniškai atsiskleisti, taip pat siekiant šio tikslo pradėti bendradarbiauti su įmonėmis;

28. skatina valstybes nares investuoti daugiau išteklių, be kita ko, naudojant su užimtumu ir socialine integracija susijusias Bendrijos finansines priemones, pvz., Socialinį fondą ir programą PROGRESS, raštingumo, mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo programoms, pritaikytoms prie darbo rinkos reikalavimų, kurias baigus būtų įteikiamas diplomas, kalinimo įstaigose rengti;

29. pabrėžia, kad į šias programas reikėtų įtraukti kalbų pamokas, taip pat užsieniečiams kaliniams, vyrams ir moterims, skiriamas nacionalinės kalbos (arba bent vienos iš nacionalinių kalbų) pamokas, informatikos bei socialinio ir profesionalaus elgesio pamokas;

30. pabrėžia, kad kalinių, ypač kalinių moterų, socialinei ir profesinei reintegracijai itin svarbus nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, taigi ragina valstybes nares skatinti šių organizacijų veiklos kalinimo įstaigose plėtrą, ypač skiriant joms daugiau lėšų, sudarant lankstesnes sąlygas jų nariams pakliūti į kalinimo įstaigas ir geriau informuojant kalinimo įstaigų darbuotojus apie būtinybę veiksmingai bendradarbiauti su šiais veikėjais

31. mano, kad, išskyrus tuos atvejus, kai esama didelio pavojaus visuomenės saugumui ar kai skirta sunki bausmė, dalinio laisvės apribojimo tvarka, kuri suteiktų įkalintiems asmenims, vyrams ir moterims, galimybę dirbti ar gauti profesinį mokymą ne kalinimo įstaigose, galėtų jiems padėti integruotis į socialinį ir profesinį gyvenimą;

32. pabrėžia, kad kalinių, vyrų ir moterų, ypač nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų, darbo sąlygos turi atitikti nacionalinės ir Bendrijos teisės reikalavimus, jas reguliariai tikrinti turi kompetentingos valdžios institucijos;

33. pabrėžia, kad būtina skatinti kalinius, vyrus ir moteris, integruotis profesiniu ir socialiniu požiūriu, ypač parengiant jų asmeninės padėties apžvalgą ir užtikrinant metinį šios integracijos vertinimą;

34. mano, kad kiekviename kalinimo centre reikėtų teikti pirmenybę individualaus mokymo ir paramos programoms, kurios savanoriškai būtų prieinamos visiems kaliniams, vyrams ir moterims, siekiant parengti, vykdyti ir įgyvendinti jų asmeninio vystymosi ir socialinės įtraukties projektus, kurie turėtų tęstis joms išėjus į laisvę;

35. pabrėžia, kad, siekiant išvengti socialinės atskirties ir pakartotinai vykdomų nusikaltimų, kalinimo laikotarpiu ir po jo būtina imtis socialinės pagalbos priemonių, kurių tikslas – parengti įkalintą asmenį ir jam padėti vėl integruotis, ypač ieškant būsto ir darbo;

36. pabrėžia, kad svarbu palaikyti ir skatinti kalinių, moterų ir vyrų, ryšius su išoriniu pasauliu, ypač suteikiant jiems prieigą prie spaudos ir žiniasklaidos, bei jų bendravimą su socialinės paramos įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir kultūros, meno ar kitomis įkalinimo įstaigų vadovybės pripažintomis asociacijomis;

37. primena, kad labai svarbu, jog kaliniams būtų sudaromos galimybės užsiimti sportu ir rekreacine veikla, taip pat galimybės gauti meninį ir kultūrinį ugdymą, nes tai padeda palaikyti jų psichologinę pusiausvyrą ir suteikia jiems daugiau galimybių integruotis į visuomenę;

38. skatina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į kalinius vykdant jos kovos su socialine atskirtimi veiksmų programą;

39. rekomenduoja valstybėms narėms ypatingą dėmesį skirti užsieniečiams kaliniams, vyrams ir moterims, ypač atsižvelgiant į jų kalbinius ir kultūrinius skirtumus, padėti jiems palaikyti ryšius su jų artimaisiais bei sudaryti galimybes užmegzti ryšius su jų konsulatais ir suteikti prieigą prie kalinimo įstaigų išteklių ir programų, taip pat prie informacijos, kurią jos gali suprasti; taip pat rekomenduoja planuojant kalinimo įstaigų veiklą atsižvelgti į ypatingą užsieniečių moterų padėtį, rengti darbuotojus darbui daugiakultūrėje aplinkoje tiek kalinimo įstaigose, tiek išorėje bei tiek kalinimo įstaigose, tiek išorėje įrengti tarpininkavimo tarnybas;

40. skatina valstybes nares, siekiant palengvinti socialinę ir profesinę reintegraciją, imtis visų būtinų priemonių, padėsiančių į jų nacionalinius teisės aktus įtraukti teisines normas, kurios skatintų buvusių kalinių, ypač vienišų moterų ir nepilnamečių nusikaltėlių, įdarbinimą ir viešojoje, ir privačioje darbo rinkoje;

41. skatina valstybes nares keistis informacija ir pažangiąja patirtimi, susijusia su kalinimo sąlygomis, ypač moterų, ir su veiksmingomis profesinio mokymo ir socialinės integracijos priemonėmis; mano, kad, atsižvelgiant į tai ir siekiant motyvuoti ir skatinti teigiamą energiją, svarbu skatinti ir finansuoti valdžios institucijų ir tiesioginių veikėjų dalyvavimą rengiant naujoviškas programas ir pažangiąją patirtį, taip pat kongresus ir nacionalines bei tarptautines diskusijas;

42. skatina Komisiją, derinant su valstybėmis narėmis, skatinti kalėjimų aplinkos tyrimus, kuriuos atliekant pagrindinis dėmesys būtų skiriamas lyčių aspektui, ir finansuoti nusikalstamumo priežasčių bei nacionalinių baudžiamosios teisės sistemų veiksmingumo tyrimus, siekiant pagerinti kalinių, vyrų ir moterų, galimybes dalyvauti socialiniame, šeiminiame ir profesiniame gyvenime;

43. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių, stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių parlamentams ir vyriausybėms.

(1)

OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

(2)

OL C 32, 1996 2 5, p. 102.

(3)

OL C 158, 1989 6 26, p. 511.

(4)

OL C 32, 1996 2 5, p. 102.

(5)

OL C 98, 1999 4 9, p. 299.

(6)

OL C 102 E, 2004 4 28, p. 154.

(7)

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1, 3, 5 ir 12 straipsniai ir 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 45/111 nustatytų pagrindinių elgesio su kaliniais principų 1 straipsnis.

(8)

Minėtoji rekomendacija Nr. R (2006)2.

(9)

Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis.

(10)

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1, 3, 5 ir 12 straipsniai ir Pagrindinių elgesio su kaliniais principų 1 straipsnis.

(11)

Minėtoji rekomendacija Nr. R (2006)2.

(12)

Minėtoji Rekomendacija Nr. R (2006)2.

(13)

Minėtoji rekomendacija Nr. R (2006)2.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europoje moterų kalinių vidurkis sudaro apie 4,5–5 proc. visų kalinių skaičiaus (nuo 2,5 proc. Lenkijoje iki 7,8 proc. Ispanijoje).

Kalėjimai tebėra pritaikyti vyrams ir juose linkstama ignoruoti moterims, kurios sudaro mažą, bet didėjančią kalinių dalį, būdingas problemas. Pagrindinės susirūpinimą keliančios sritys yra sveikatos priežiūra, vaikų turinčių motinų padėtis ir profesinė bei socialinė reintegracija.

Daugeliui įkalintų moterų būdingas piktnaudžiavimas svaigalais ir su psichologine, fizine ar seksualine prievarta susijusi praeitis. Reikia skirti ypatingą dėmesį moterų sveikatos priežiūrai ir higienos poreikiams. Nėščioms kalinėms ypač turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir teikiami specialūs ištekliai atsižvelgiant į mitybą, fizinę veiklą, aprangą, gydymą vaistais ir medicininę priežiūrą.

Daugiau kaip pusė Europos kalinių yra mažiausiai vieno vaiko motinos, o Ispanijoje ir Graikijoje tokių kalinių ypač daug. Vaikams, kurie lieka su įkalintomis motinomis, reikia tinkamos apsaugos ir priežiūros, jie neturėtų būti niekaip diskriminuojami. Moterų įkalinimas gali turėti ypač blogų padarinių tada, kai iki įkalinimo moterys buvo vienintelės savo vaikų globėjos. Papildoma problema – šeiminių santykių išsaugojimas. Kadangi moterų kalėjimų mažiau, jos gali būti kalinamos toli nuo savo namų ir bendruomenių, taip apribojant jų lankymo galimybes.

Kalėjimuose moterys taip pat gali patirti diskriminaciją, susijusią su galimybėmis dirbti ir mokytis, kurios dažnai nepakankamos, susijusios su lyčių stereotipais ir retai būna pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

Kadangi daugelyje Europos šalių daugėja moterų kalinių, kartais jų daugėja net sparčiau nei vyrų kalinių (pvz., Anglijoje ir Velse 1992–2002 m. vyrų kalinių padaugėjo 50 proc., o moterų – 173 proc.(1)), tapo būtina imtis priemonių siekiant patenkinti moterų kalinių poreikius.

Sveikatos priežiūra kalėjime

Beveik visų gyvenimo sąlygų kalinimo įstaigose tyrimų rezultatai verčia susirūpinti sveikatos priežiūra kalėjimuose. Pagal visus tarptautinius ir Europos standartus ir konvencijas visiems kaliniams, tiek moterims, tiek vyrams, turi būti suteikiamos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių kokybė turėtų būti tokia pati kaip ir tų, kurios teikiamos visiems gyventojams.

Nors kai kuriais aspektais moterys ir vyrai kalėjimuose susiduria su panašiomis sveikatos problemomis, esama didelių skirtingų lyčių problemų pobūdžio, intensyvumo ir sudėtingumo skirtumų. Kalėjimuose, kurių dauguma pirmiausia skiriami vyrams, moterų sveikatos poreikiai dažnai nepakankamai patenkinami vykdant kalėjimų politiką, programas, tvarką, taip pat moterų sveikatos poreikius nepakankamai patenkina kalėjimų darbuotojai. Moterys turi papildomų ir kitokių poreikių, ne tik susijusių su higiena, motinystės priežiūra ir ginekologine sveikata, bet taip pat psichologine sveikata, ypač dėl didesnio praeityje ar neseniai patirto fizinio, emocinio ar psichologinio smurto poveikio.

Taigi svarbu pabrėžti būtinybę rengti sveikatos programas ir kurti tokias higienos sąlygas, kurios būtų pritaikytos prie specialių įkalintų moterų poreikių ir padėtų užtikrinti tinkamą kalėjime dirbančių medicinos darbuotojų parengimą. Be to, reikia integruotai spręsti priklausomybės ar kitas sveikatos problemas.

A. Narkomanija

Kaliniai priklauso didelės rizikos grupei narkotikų vartojimo požiūriu: kalėjimuose narkomanų labai daug, o daug kalinių moterų nuteistos už nusikaltimus, susijusius su narkotikais (dažniausiai dėl narkotikų laikymo), tai rodo, kad narkotikai yra svarbi ir didėjanti moterų nusikaltėlių gyvenimo problema(2).

Vis dėlto, remiantis vienu iš naujausių tyrimų, tik kelios Europos šalys parengė kaliniams skirtas narkomanijos gydymo programas(3).

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centro (angl. EMCDDA) 2006 m. metinėje ataskaitoje(4) daromos išvados, kad dabar priimta tai, jog, siekiant veiksmingai spręsti šią problemą, būtina suvokti lyčių elgesio, susijusio su narkotikais, skirtumus ir kad, kuriant kokybišką šios rities priežiūrą, itin svarbu užtikrinti galimybę naudotis paslaugomis ir jas teikiant atsižvelgti į lytims būdingas problemas. Pagal informaciją, kurią pavyko gauti 2006 m., iš nacionalinių ataskaitų matyti, kad tik keturiose šalyse (Prancūzijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Švedijoje) esama lyties požiūriu pritaikytų specialių projektų, skirtų narkotikus vartojančioms kalinėms.

B. Psichikos sveikata

Tokios kalinimo įstaigos, kokios jos yra dabar, – ne tik netinkamas sprendimas, siekiant apgyvendinti sunkiomis ir chroniškomis psichinėmis ligomis sergančius asmenis, bet uždara ir dykinėjimą skatinanti kalėjimo aplinka taip pat gali prisidėti prie psichinių ligų vystymosi. Net jeigu iš kalėjimo darbuotojų tikimasi, kad jie užtikrins tvarką ir saugumą, kalėjimo aplinka tebėra priešiška, o tai gali daryti poveikį asmenims, kurie praeityje patyrė smurtą ir priekabiavimą. Taigi ypatingai svarbu vykdyti integruotą sveikatos politiką, kuri apimtų ir psichinės, ir fizinės sveikatos problemas, taip pat psichinėmis ligomis sergantiems kaliniams būtina teikti psichologinę paramą.

C. Nėštumas

JT Žmogaus teisių komitetas pastabose dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pabrėžia: „Su laisvės netekusiomis nėščiomis moterims turi būti žmoniškai elgiamasi bei visada gerbiamas jų orumas, ypač gimdymo metu ir joms prižiūrint naujagimius; šio pakto šalys turėtų pranešti, kokių priemonių imtasi, kad tai būtų užtikrinta, taip pat, kokiomis priemonėmis užtikrinama tokių motinų ir kūdikių medicininė ir sveikatos priežiūra“ (5)

Nėščioms kalinėms reikia teikti tinkamą medicininę priežiūrą prieš gimdymą ir po jo, tačiau gali būti, kad tai nėra prioritetas mažai išteklių gaunantiems ir saugumu besirūpinantiems darbuotojams. Standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių 23 straipsnio 1 dalyje rekomenduojama visose moterų kalinimo įstaigose įrengti visas prieš gimdymą ir po jo reikalingas priežiūros priemones (6). Joms taip pat reikalinga speciali mityba, jos turi specialių medicininių poreikių ir joms reikia atlikti specialią mankštą, visi šie poreikiai kalėjimo aplinkoje patenkinami nepakankamai.

Kalinės motinos

Motinos įkalinimas gali labai blogai veikti šeiminį gyvenimą. Išsiskyrimas žalingas ir motinoms, ir vaikams, kurie tampa nekaltomis jų motinai skirto sprendimo aukomis.

Vidutinis Europos moterų kalinių amžius – nuo 20 iki 40 metų, taigi tokio amžiaus moterys paprastai jau būna motinos ar jomis tampa. Kai jos jau yra motinos jų sulaikymo metu, jos dažnai būna pagrindinės ar vienintelės savo vaikų globėjos.

Anot Rachel Taylor, :

„ – 66 proc. moterų kalinių Jungtinėje Karalystėje 2002 m. buvo motinos;

– 55 proc. turėjo mažiausiai vieną jaunesnį kaip 16 metų vaiką. Daugiau kaip trečdalis motinų turėjo vieną ar daugiau jaunesnių kaip 5 metai vaikų;

– 34 proc. motinų buvo vienišos motinos prieš patekdamos į kalėjimą, o tokių, kurios manė, kad išėjusios iš kalėjimo jos taps vienišomis motinomis, – apie 43 proc.“

A. Motinos

Kalinių moterų rūpestis dėl vaikų įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių depresiją ir nerimą bei savižalą. Europos Komisijai atlikus tyrimą(7) buvo patvirtinta, kad praradimai ir išsiskyrimai dėl atskyrimo nuo vaikų visų šalių pranešimuose buvo įvardyti kaip didžiausias įkalintų moterų skausmo šaltinis.

Kaliniai, kurie nėra geri piliečiai, gali būti geri tėvai, be to, buvimas gerais tėvais jiems gali padėti tapti geresniais piliečiais. Tyrimai parodė, kad geri šeiminiai santykiai svarbūs išeinant į laisvę, ypač todėl, kad grįžimas į stabilią šeimą labiausiai skatina nenusikalsti kitą kartą(8).

B. Vaikai

Keliuose tyrimuose pažymima, kad sunku apibendrinti atskyrimo nuo įkalintų tėvų poveikį vaikams(9). Tai, kokį poveikį vaikams padarys tėvų įkalinimas, priklauso nuo kelių veiksnių: vaiko amžius, kai tėvas ar motina atskiriami nuo vaikų, išsiskyrimo trukmė, tai, kiek vaikas pažįsta savo naująjį globėją, ir tai, kiek vaiko aplinkoje smerkiamas įkalinimas(10). Jeigu kūdikis laikomas su motina kalėjime, kyla sudėtingų problemų, susijusių su galimybėmis užtikrinti tinkamą vaikų vystimąsi: fizinį, psichinį ir emocinį, taip pat su jų santykiais su kitais žmonėmis (ypač su kitais vaikais).

2000 m. paskelbtame pranešime Europos Taryba rekomenduoja įrengti „mažas uždaras ir pusiau uždaras tarnybas, kuriose nedideliam skaičiui kalinčių motinų būtų teikiamos socialinės paslaugos ir kur būtų galima rūpintis vaikais jiems palankioje aplinkoje, taip pat, kur būtų svarbiausi pagrindiniai vaiko interesai, tačiau, kur visuomenei būtų sudaroma saugi aplinka“ (11).

Net tais atvejais, kai sukuriamos specialios motinos ir vaiko tarnybos, dažnai jų būna labai mažai. Šios tarnybos brangiai kainuoja, taigi pasiūla mažesnė už paklausą.

C. Vaikų lankymas kalėjime

Lankymas – svarbiausias būdas, padedantis kaliniams išlaikyti kokybiškus šeiminius santykius, taigi šią galimybę reikia teikti kuo dažniau. Prancūzijoje įvykdytas tyrimas parodė, kad kaliniui nebendravus su vaiku per pirmuosius šešis kalinimo mėnesius, vėliau joks bendravimas nevyksta. (12)

Šeiminių santykių išsaugojimas labai svarbus pakartotinio nusikalstamumo prevencijai ir socialinei kalinių reintegracijai. Vis dėlto, kai kurie veiksniai, pvz., nelanksčios lankymo sąlygos ir nemaloni lankymo aplinka, gali trukdyti šeiminiams santykiams ir bendravimui su vaiku. Reikia sukurti aplinką, kurioje būtų suderinti ir saugumo, ir gero šeiminio bendravimo poreikiai (lanksčios lankymo sąlygos, lankytojų kambarys, kuriame būtų sudaromos sąlygos laisviau judėti ir šeimai suteikiama privatumo, vaikams palanki aplinka ir t. t.).

Rengimas ateičiai. Socialinė ir profesinė reintegracija

Kalėjimams skiriamos dvi pagrindinės ir viena kitą papildančios užduotys:

– apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie elgėsi pavojingai ar neleistinai , ir

– vėl integruoti nuteistus asmenis į visuomenę, paleidus juos į laisvę.

A. Išsilavinimas, mokymas ir įdarbinimas

Moterų kalinių statistikos duomenys rodo, kad jų žemas išsilavinimo lygis ir kad joms trūksta profesinių įgūdžių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 47 proc. neturi jokio išsilavinimo, 33 proc. jų pašalinta iš mokyklos (iš mokyklos pašalinti 2 proc. visų gyventojų)(13). Jeigu kalėjime praleistą laiką reikia išnaudoti kaliniams rengti labiau nusistovėjusiam gyvenimui po to, kai jie bus paleisti, mokymas turi būti svarbi priemonė šiam tikslui siekti.

Dėl ribotų išteklių (darbuotojų ir lėšų) Europos kalėjimuose neįmanoma ištaisyti visų išsilavinimo ir įgūdžių trūkumų, tačiau visiems kaliniams reikia suteikti galimybę bent jau įgyti pagrindinių išsilavinimo įgūdžių, kurie ateityje bus būtini jų socialinei reintegracijai.

Daugelyje Europos kalėjimų pastebimas moterų profesinio mokymo ir rinkos poreikių skirtumas. Daugelyje kalėjimų teikiamas moteriškų darbų mokymas, kuris padeda vystyti tik tuos įgūdžius ir gebėjimus, kurie dažnai priskiriami moteriai kaip moteriško kultūrinio ir visuomeninio vaidmens atlikėjai (siuvimas, kirpimas, valymas, audimas, siuvinėjimas ir t. t.). Ši blogai apmokama veikla nėra labai vertinama darbo rinkoje, taigi ji gali skatinti socialinę nelygybę ir trukdyti socialinei ir profesinei integracijai.

Kalinimo įstaigų valdžią reikia skatinti imtis geros kokybės profesinio mokymo priemonių, kurios būtų pritaikytos prie darbo rinkos poreikių ir teiktų įvairių įsidarbinimo galimybių, nesusijusių su lyčių stereotipais. Taip pat kaip kalinių pataisos proceso dalį reikėtų skatinti kalinimo įstaigų bendradarbiavimą su išorinėmis kalinių įdarbinimo įmonėmis.

B. Socialinė įtrauktis

Palikdami kalėjimą dauguma kalinių susiduria su daug didelių problemų, pvz., būsto, pastovių pajamų, santykių atkūrimo, vaikų ir kitų nuo jų priklausomų šeimos narių aprūpinimo problemomis.

Sėkmingai socialinei kalinių integracijai turi būti ruošiamasi kalinimo metu ir po jo, bendradarbiaujant su socialinėmis įstaigomis ir kitomis atitinkamomis organizacijomis, siekiant užtikrinti tolygų išėjimą į laisvę. Ypatingą dėmesį reikia skirti psichologiniam parengimui (nusikaltimo analizė, traumų ir priklausomybės ligų gydymas teikiant tinkamą psichologinę paramą) ir socialinės paramos, susijusios su paleidimu į laisvę teikimui (pozityvių planų rengimas ir t.t.).

(1)

„Moterys ir baudžiamosios teisės sistema“ (angl. „Women and the criminal justice system“), Fawcett Society, 2004 m.

(2)

Moterų kalėjimams skirta mokymo programa. Sveikatos aspektai (angl. Training curriculum for women's prisons - health aspects), autorė Claudia Kestermann leidinyje „Tarptautinė moterų kalinimo studija. Dabartinė padėtis, paklausos analizė ir pažangioji patirtis (angl. “International Study on Women's Imprisonment - Current situation, demand analysis and "best practice"), http://www.uni-greifswald.de/~ls3/Dokumente/Reader_womeninprison.pdf.

(3)

„Probleminiai kaliniai narkomanai“ (angl. Problematic drug users in prison), MacDonald M, pateikta leidinyje „Baudžiamoji teisė ir narkotikai. Narkotikų vartojimo mažinimas padeda mažinti nusikalstamumą. Kitų šalių patirtis kovojant su narkotikų nusikaltimais“ (angl. ‘Criminal Justice and Drugs, Reducing Drug Use – Combating Crime, Lessons from Other Countries on Dealing with Drug Related Offences’), 2005 m. liepos mėn.: http://www.uce.ac.uk/crq/presentations/2

(4)

Ibid. Special issue 2. http://issues06.emcdda.europa.eu/en/page013-en.html

(5)

Bendrosios pastabos Nr. 28 Lygios vyrų ir moterų teisės (angl. Equality of rights between men and women) (3 straipsnis), priimta 2000 m. kovo 29 d. http://www.unhchr.ch/tbs/doc.nsf/(Symbol)/13b02776122d4838802568b900360e80?Opendocument

(6)

Priimta 1955 m. Ženevoje, Pirmojo Jungtinių Tautų kongreso nusikalstamumo prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais tema metu ir patvirtinta Ekonomikos ir Socialinių reikalų Tarybos 1957 m. liepos 31 d. rezoliucijoje Nr. 663 C (XXIV) ir 1977 m. gegužės 13 d. rezoliucijoje Nr. 2076 (LXII) http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/h_comp34.htm

(7)

„Moterys, integracija ir kalėjimas. Europos kalinių moterų socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką procesų analizė“ (angl. Women, integration and Primon: an Analysis of the Processes of the Socio-Labour Integration of Women Prisoners in Europe) Daugiametės preliminarios programos (angl. MIP) projektas, kurį koordinuoja Moterų įsidarbinimo galimybių gerinimo organizacija (SURT), Associació de dones per la Reinserció Laboral (2005 m. sausio mėn.). http://mip.surt.org/en/final_results.html

(8)

Anksčiau minėtasis Oliverio Robertsono (Oliver Robertson) tyrimas.

(9)

Ten pat, p. 11

(10)

„Užmirštos šeimos. Įkalinimo padariniai“ (angl. "Forgotten Families - the impacts of imprisonment"), leidinyje „Šeimos klausimai“ (angl. „Family Matters“), Ann Cunningham, 2001 m. žiema, p. 36–37.

(11)

http://assembly.coe.int/Documents/WorkingDocs/doc00/EDOC8762.htm

(12)

Relais Enfants-Parents (1999) Santykių palaikymas kalint (pranc. Maintien des liens en détention), cituota Liz Ayre ir kt., Kalinčių tėvų vaikai. Europos pažangiosios patirties perspektyvos (angl. Children of imprisoned Parents: European Perspectives of Good Practices), 2006 m. p. 48.

(13)

http://www.quaker.org/qcea/prison/Country%20Reports/UK_England%20and%20Wales_%20Report%20-%20Final.pdf


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.1.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Esther De Lange, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Doris Pack, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anne Van Lancker, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Corina Creţu, Anna Hedh, Elisabeth Jeggle, Christa Klaß, Marusya Ivanova Lyubcheva

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Petru Filip, Eva Lichtenberger, José Ribeiro e Castro, María Sornosa Martínez

Teisinė informacija - Privatumo politika