PRANEŠIMAS dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje

11.2.2008 - (2007/2182(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Feleknas Uca
Nuomonės referentė (*): Gabriela Cretu
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnio 1 dalį

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje

(2007/2182(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (COM(2007)0100),

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2007 m. gegužės 14 d. priimtas išvadas dėl lyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 806/2004 dėl lyčių lygybės skatinimo plėtrą remiančiame bendradarbiavime[1],

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 137 ir 141 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių chartiją[2], ypač į jos 23 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekine patvirtintą deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d. ir 2005 m. kovo 11 d. priimtus Jungtinių Tautų neeilinių sesijų „Pekinas + 5“ ir „Pekinas + 10“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikimo metu patvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), ypač į tikslą skatinti lyčių lygybę ir suteikti moterims daugiau teisių – tai būtina norint sumažinti badą, skurdą, ligų plitimą, siekti lygybės visais švietimo lygmenimis ir visose darbo srityse, vienodos išteklių kontrolės ir vienodo viešojo ir politinio atstovavimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus 2000–2004 m. (SEC(2004)1379),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 16-17 d. Briuselio Vadovų Tarybos pirmininkaujančios šalies išvadas, kuriose patvirtinamas tvirtas Europos Sąjungos įsipareigojimas siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir užtikrinti politikos darną,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT)[3] ir į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Pusiaukelė“[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos[5] ir į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės Europos Sąjungos ir Afrikos santykių padėties[6],

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl Afrikos žemės ūkio skatinimo[7],

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo (UNSCR 1325 (2000), ypač į jos 1 dalį, kurioje valstybės narės raginamos „užtikrinti, kad nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose visų lygių sprendimų priėmimo procesuose dalyvautų daugiau moterų <...>“,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą bendrą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (Europos konsensusas dėl vystymosi)[8] ir į 2007 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos[9],

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą[10] su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu, iš dalies keičiančiu partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą)[11],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 25 d. priimtą Romos deklaraciją dėl suderinimo, pasibaigus aukšto lygio forumui dėl pagalbos suderinimo ir veiksmingumo, ir į 2005 m. kovo 2 d. priimtą Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo mėn. Monterėjuje vykusią tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją ir į 2002 m. rugsėjo mėn. Johanesburge vykusį Pasaulio vadovų susitikimą tvarios plėtros klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo mėn. JT Generalinės Asamblėjos Moterų padėties komisijos 49-osios sesijos metu patvirtintą baigiamąją ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. JT plėtros programos ataskaitą „Siekiant lygybės“,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. ir 2006 m. Jungtinių Tautų gyventojų fondo pranešimus dėl pasaulio demografinės padėties „Pažadėta lygybė: lyčių lygybė, reprodukcinė sveikata ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai“ ir „Vilties kelias: moterys ir migracija“,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę[12] (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, VBP),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio mėn. paskelbtą statistiką, pagrįstą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pagalbos vystymuisi komiteto narių pranešimais apie lyčių lygybės politikos gairių 2004-2005 m. įgyvendinimą, ir į EBPO 2006 m. pranešimą lyčių lygybės ir pagalbos teikimo klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo mėn. Lisabonos strategiją dėl ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. įsigaliojusį protokolą dėl Afrikos moterų teisių, dar vadinamą Maputo protokolu,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 5–6 d. Tarybos išvadas dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų vykdomo Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo peržiūros ir ypač į pridedamą Europos Sąjungai pirmininkaujančios Portugalijos parengtą pranešimą, kuriame pateikiami su moterimis ir skurdu susiję rodikliai,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo mėn. Kaire surengtą tarptautinę Jungtinių Tautų konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais, Kaire patvirtintą veiksmų planą ir per neeilinį Jungtinių Tautų posėdį „Kairas+5“ priimtus dokumentus dėl tolesnių veiksmų įgyvendinant 1999 m. patvirtintą veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į Briuselio raginimą imtis veiksmų siekiant naikinti lytinę prievartą konfliktų metu ir po jų (2006 m. birželio mėn.);

–   atsižvelgdamas į 2007–2010 m. Maputo veiksmų planą dėl žemyno lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos gairių veiksmingumo, kuris buvo priimtas 2006 m. rugsėjo mėn. vykusiame neeiliniame Afrikos Sąjungos sveikatos ministrų konferencijos posėdyje,

–   atsižvelgdamas į Briuselio veiksmų programą ir rekomendacijas sveikatos srityje siekiant tvaraus vystymosi, kurias 2007 m. spalio mėn. Briuselyje patvirtino Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių sveikatos ministrai,

–   atsižvelgdamas į 5-osios Europos ministrų tarybos priimtą deklaraciją „Lyčių lygybė: esminis klausimas besikeičiančioje visuomenėje“ ir su ja susijusią veiksmų programą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. Liuksemburge vykusios lyčių lygybės klausimams skirtos ministrų konferencijos metu priimtą ministrų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 7 d. Sofijoje priimtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimą 14/04 dėl ESBO 2004 m. lyčių lygybės skatinimo veiksmų plano,

–   atsižvelgdamas į Sandraugos veiksmų planą dėl lyčių lygybės 2005–2015 m.,          

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6 0035/2008),

A. kadangi 1993 m. birželio 25 d. Pasaulinės JTO žmogaus teisių konferencijos priimtoje Vienos deklaracijoje pabrėžiama, kad „moterų ir mergaičių žmogaus teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis“,

B. kadangi Europos konsensuse dėl vystymosi lyčių lygybė apibrėžiama kaip bendrasis principas ir nurodoma, kad „ES būtinai įtrauks svarbų lyčių aspektą į visas savo politikos kryptis ir praktikos rūšis, susijusias su besivystančiomis šalimis“ (I dalies 19 straipsnis), kadangi Kotonu susitarime taip pat aiškiai pabrėžiama lyčių lygybės svarba ir patvirtinama, kad „bendradarbiaujant padedama pagerinti moterų galimybes naudotis visais šaltiniais, būtinais visapusiškai naudojantis jų pagrindinėmis teisėmis“ (31straipsnis),

C. kadangi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kaip vieną iš TVT numatė siekti, kad iki 2015 m. lytinės ir reprodukcines sveikatos paslaugomis galėtų naudotis visi;

D. kadangi Pekino veiksmų platformoje buvo pabrėžiama lyčių aspekto įtraukimo svarba ir teigiama, kad vyriausybės ir kiti veikėjai „turėtų skatinti aktyvią ir matomą politiką siekiant įtraukti lyčių aspektą į visas politikos sritis ir programas, kad prieš priimant sprendimus būtų atlikti atitinkamo poveikio moterims ir vyrams tyrimai“,

E. kadangi maždaug du trečdalius darbų pasaulyje atlieka moterys ir merginos, tačiau jos gauna mažiau kaip 5 proc. pajamų; kadangi panaudojant moterų darbų pagaminama pusė pasaulio maisto produktų ir beveik 74 proc. nedirbančių moterų visų pirma tvarko namų ūkį ir rūpinasi šeima (plg. tik 27 proc. nedirbančių vyrų rūpinasi namų ūkiu),

F. kadangi iš 1,3 milijardo visiškame skurde gyvenančių žmonių 70 proc. sudaro moterys ir kadangi skurdas yra ne tik netolygaus pajamų, nuosavybės, išteklių, rinkos galios ir turto valdymo teisių paskirstymo pasekmė, bet ir priežastis; kadangi ES skatina lyčių lygybę ir pagarbą moterų teisėms vystomojo bendradarbiavimo srityje, taikydama dvejopą metodą, t. y. įtraukdama lyčių aspektą į visas priemones ir vykdydama specialius veiksmus, skirtus moterų teisėms užtikrinti ir padėsiančius suteikti moterims daugiau galių,

G. kadangi ekonominis augimas būtinas, tačiau jo neužtenka, kad būtų įveiktas skurdas, nes jis neužtikrina pakankamų pragyvenimo ir užimtumo galimybių;

H. kadangi dėl lyčių nelygybės paprastai atsiranda kita nelygybė, kuri turi neigiamų pasekmių moterų gerovei, jų šeimoms ir bendruomenėms, taip pat jų asmeniniam vystymuisi,

I. kadangi daugelyje šalių su lytimis susijusios priemonėms nėra teikiama pirmenybė, su lytimis susiję klausimai laikomi antraeiliais, ir pasiteisinama, kad pažangai lyčių lygybės ir moterų teisių srityse trukdo kultūrinės, religinės ir socialinės bei ekonominės kliūtys,

J. kadangi įrodyta, kad suteikus moterims daugiau teisių bus greičiau pasiekti visi kiti TVT, susiję su skurdo mažinimu bei demografinių, socialinių ir ekonominių rodiklių gerinimu,

K. kadangi lyčių lygybės aspekto integravimas gali padėti užtikrinti didesnį sąžiningumą ir demokratiškumą visuomenėje, kai pripažįstama moterų ir vyrų lygybė visose gyvenimo srityse, tačiau tai neturi pakeisti specialios lyčių lygybės politikos ir aktyvių veiksmų, kaip sudėtinių dvejopo metodo dalių siekiant lyčių lygybės tikslo,

L. kadangi ankstyvas mergaičių ir moterų švietimas ir lavinimas (įskaitant visapusį švietimą lytiniais klausimais) itin svarbūs siekiant panaikinti skurdą ir kovoti su plačiai paplitusiomis ligomis, taip pat užtikrinti, kad moterys gilintų savo žinias, gerintų įgūdžius ir didintų pasitikėjimą savimi, siekdamos visateisio dalyvavimo visuomeniniame ir politiniame gyvenime,

M. kadangi lyčių lygybę galima pasiekti tik jei moterys gali naudotis visomis seksualinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros galimybėmis ir teisėmis, nes siekiant suteikti moterims daugiau teisių labai svarbu suteikti galimybę kontroliuoti savo vaisingumą, ir kadangi tik galėdamos planuoti šeimą jos gali planuoti savo gyvenimą, nes sveikų moterų darbo našumas didesnis, ir kadangi apsaugojus reprodukcijos teises, pavyzdžiui, teisę planuoti šeimą numatant, kada ir kiek turėti vaikų, taip pat teisę be diskriminavimo, prievartos ir smurto priimti su reprodukcija susijusius sprendimus, moterys galės laisvai visapusiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenėje;

N. kadangi itin svarbu teikti finansinę ir techninę paramą moterų organizacijoms, kad būtų remiamos labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, taip pat migrantėms, šalies viduje perkeltoms moterims ir pabėgėlėms, skirtos programos, ypač teikiant maisto gamybos įrangą ir aprūpinant atitinkamomis technologijomis siekiant palengvinti darbo krūvį, pagerinti moterų prieigą prie žemės nuosavybės ir užtikrinti geresnes galimybes mergaitėms būti priimtoms į mokyklas ir jas lankyti,

O. kadangi moterys dažniau patiria diskriminaciją šeimoje, įsigydamos nekilnojamojo turto ir žemės, išteklių ir juos kontroliuodamos,

P. kadangi daugelis moterų neturi galimybių gauti pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, visų lygių išsilavinimo, turėti ekonominės nepriklausomybės, siekti karjeros ir dalyvauti priimant sprendimus,

Q. kadangi kai kuriose kultūrose vis dar laikomasi prietarų ir ribojamos ar suteikiamos nevienodos mergaičių ir jaunų moterų mokymosi galimybės,

R. kadangi mažiausiai 130 mln. moterų buvo priverstos iškęsti moters lyties organų žalojimą ar nukentėjo dėl kitokios smurtinės tradicinės praktikos, o dar 2 mln. moterų kasmet gresia minėtojo rimto fizinio sužalojimo ir jų žmogaus teisių pažeidimo pavojus,

S. kadangi moterims migrantėms kyla didesnė negu vyrams prievartinio darbo ir seksualinio išnaudojimo grėsmė ir kadangi šios moterys labiau linkusios susitaikyti su pavojingomis darbo sąlygomis,

T. kadangi atkūrimo, reintegracijos, institucinių sistemų kūrimo ir įsipareigojimų siekti lyčių lygybės prisiėmimo procesai, vykstantys vadinamosiose pokonfliktinėse šalyse, yra pirmieji veiksmingi žingsniai siekiant apsaugoti ir skatinti moterų teises; kadangi visų atitinkamų veikėjų, pvz., vyriausybių, politinių atstovų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės grupių ir mokslo bendruomenės, dalyvavimas, taip pat ir tiesioginis moterų grupių ir tinklų dalyvavimas yra būtina prielaida siekiant bendro ir tvaraus vystymosi,

U. kadangi į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse 57 proc. ŽIV užsikrėtusių suaugusiųjų yra moterys, o jaunoms 15-24 m. moterims tikimybė užsikrėsti šiuo virusu triskart didesnė negu jauniems vyrams,

V. kadangi akivaizdus vyrų ir moterų žinių apie ŽIV/AIDS perdavimo būdus ir apie prevencijos priemones skirtumas, kuris dar labiau padidėja dėl bendros diskriminavimo ir smurto dėl lyties atmosferos; kadangi švietimas ir informacija lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais bei prieiga prie reprodukcinės sveikatos apsaugos paslaugų geriausiai užtikrina ŽIV/AIDS ir kitų lytiniu būdu plintančių ligų prevenciją,

W. kadangi kasmet vis dar miršta 536 000 gimdyvių (95 proc. šių atvejų vyksta Afrikos ir Azijos šalyse), o moterų, kurios patiria sunkių komplikacijų: chronines infekcijas, negalią sukeliančius sužalojimus, pvz., kai susidaro pogimdyvinės pratakos (fistulės), yra dvidešimt kartų daugiau nei mirštančių, ir šių komplikacijų būtų galima lengvai išvengti užtikrinus visuotinai prieinamas pirminės ir skubiosios akušerinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas,

X. kadangi Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas ištyrė, kad vaikų mitybos būklė labai priklauso nuo moterų sprendžiamosios galios šeimoje, ir įrodė, kad dažnai sprendžiamosios galios neturinčių moterų mitybos būklė prasta; kadangi gerinant maitinimą būtų galima labai sumažinti mirštančių vaikų skaičių ir taip lengviau pasiekti TVT – sumažinti vaikų mirtingumą,

Y. kadangi kai kurių iki šiol įgyvendintų projektų veiksmingumui sutrukdė įvairioms šalims būdingi trūkumai: pažeidžiamos vietos ir nacionalinės valdymo institucijos, korumpuotos vyriausybės ar žinių ir apmokyto personalo, kuris galėtų spręsti problemas, susijusias su moterų teisių stiprinimu ir moterų lygybe, trūkumas,

Z. kadangi dėl padidėjusios stichinių nelaimių rizikos ir vietos bei regionų mastu vykstančių išteklių mažėjimo procesų itin nukenčia pažeidžiamos gyventojų grupės,

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą kaip žingsnį pirmyn dėl lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje, kuriuo pratęsiama ankstesnė 2001–2006 m. Veiksmų programa dėl lyčių aspekto integravimo į Bendrijos plėtrą remiantį bendradarbiavimą;

2.  apgailestauja, kad nuo tada, kai 1995 m. gruodžio 20 d. Taryba savo 1995 m. gruodžio 20 d. rezoliucijoje pirmą kartą paskelbė, kad lyčių aspekto įtraukimas į vystomojo bendradarbiavimo politiką yra vienas Bendrijos ir valstybių narių vystymosi politikos principų, iki dabartinio momento buvo įgyvendinta nepakankamai praktinių veiksmų;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad pokario visuomenės moterų vaidmens ir jų reikšmės atkūrimo po karo laikotarpiu samprata turėtų būti pagrįsta ne tik visa dominuojančia konkrečia moterų patirtimi kare, kad reikėtų pripažinti, jog jų patirtis ypatinga ir įvairiapusė;

4. apgailestauja, kad daugumoje su vystomojo bendradarbiavimo priemone susijusių šalių strategijos dokumentų lyčių aspektas minimas tik aptariant kitus klausimus ir juose nenumatoma jokių konkrečių tikslų ar veiksmų lyčių klausimams spręsti; primygtinai ragina su lyčių klausimais susijusius tikslus ir veiksmus įtraukti į ateityje rengiamas strategijas;

5.  pritaria Komisijos raginimui, kad ES kaip pagrindinio Europos tikslo turėtų siekti skatinti trečiąsias šalis laikytis tarptautinių įsipareigojimų, pvz., Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979 m.), Kairo veiksmų programos (1994 m. ir 2004 m.), Pekino veiksmų platformos (1999 m. ir 2005 m.) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų deklaracijos (2000 m.) nuostatų, ir šiuos įsipareigojimus įgyvendinti;

6.  pritaria Komisijos nuomonei, kad specialiai lyčių lygybės aspekto integravimui į vystomojo bendradarbiavimo politiką remti skirta nedaug lėšų, palyginti su dotacijomis, skirtomis kitoms horizontalioms priemonėms; apgailestauja, kad tik 5 proc. vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminės programos „Investavimas į žmones“ (2007–2013 m.) lėšų skirta lyčių lygybei skatinti ir kad regionų ir šalių strategijos dokumentuose nepateikiama informacijos apie lyčių lygybei skatinti skirtas biudžeto lėšas, nes lyčių klausimas minimas tik aptariant kitus klausimus, todėl konkrečių su jais susijusių finansinių duomenų nėra;

7.  yra susirūpinęs dėl naujojo Komisijos pagalbos teikimo modelio, nes daugiausia paramos numatoma teikti biudžetui, todėl gali būti dar sunkiau vertinti pažangą lyčių lygybės srityje;

8.  teigiamai vertina bendrą Europos Komisijos požiūrį kaip gerą pagrindą, kuriuo remdamasi ES ir valstybės narės galėtų įtraukti lyčių aspektą į savo vystomojo bendradarbiavimo programas, kad būtų pasiekta lyčių lygybė ir stiprinamos moterų teisės, kadangi ši lygybė ir teisių stiprinimas yra pagrindinė žmogaus teisių stiprinimo ir kovos su skurdu priemonė, tačiau pažymi, kad dar yra tobulintinų sričių, ypač duomenų analizės srityje, siekiant vengti priimti priemones, kuriomis būtų kliudoma moterims įsitvirtinti;

9.  mano, kad lyčių aspekto įtraukimo į vystomojo bendradarbiavimo politiką veiksmingumas priklauso nuo to, kaip jautriai į lyčių klausimus reaguoja atitinkamos valstybės narės ir ES institucijos; mano, kad tai reiškia, kad Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 (COM(2006)0092) nustatytų tikslų pasiekimas Europos Sąjungoje yra būtina išankstinė veiksmingo lyčių aspekto įtraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą sąlyga;

10.  pabrėžia poreikį rūpintis ne tik moterimis, bet ir lyčių santykiais, ypač socialiniais moterų ir vyrų santykiais, dėl kurių kyla ir įsitvirtina lyčių nelygybė; mano, kad projektai turėtų būti skirti ir vyrams, ir moterims;

11.  pabrėžia, kad globalizacijos procese reikėtų suteikti naujų galimybių neturtingoms šalims ir atsižvelgti į konkrečius moterų poreikius, nes jos dažnai dirba nekvalifikuotą darbą ir todėl yra socialiai pažeidžiamos;

12.  ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip didėjant pasaulio globalizacijai būtų galima suteikti galimybę dirbti ir užtikrinti konkretų pragyvenimo šaltinį daugybei nekvalifikuotų besivystančių šalių moterų;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares vystomojo bendradarbiavimo srityje imtis priemonių, kurias įgyvendinus būtų pasiekti konkretūs ir įvertinami rezultatai kuriant lyčių santykius (įstatymų taisymas, institucijų pertvarka, esamų patriarchalinių modelių keitimas, biudžetinių priemonių padidinimas ir (arba) socialinių ir ekonominių moterų sąlygų gerinimas);

14.  ragina valstybes nares ir Komisiją, kaip darbdavius besivystančiose šalyse, ypač keliant atlyginimus laikantis Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 131 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis“ nuostatų, siekti užtikrinti padorų darbą;

15.  palankiai vertina pasiūlymus, kuriais siekiama stiprinti atsitiktinių darbuotojų darbo ir pilietinių teisių apsaugą ir skatinti moteris dalyvauti profesinių sąjungų veikloje siekiant sumažinti problemas, su kuriomis darbe susiduria moterys;

16.  ragina Komisiją rengiant vystomojo bendradarbiavimo politikos priemones remti priemones, skirtas teisinei moterų padėčiai stiprinti, toliau skatinti lygias galimybes turėti tinkamas darbo sąlygas ir pagrindines žmogaus ir socialines teises, taip pat atsižvelgti į tai, kad daugėja migruojančių moterų ir kad didėja jų pažeidžiamumas, ir siekti, kad moterys netaptų naująja išnaudojama visuomenės klase;

17.  ragina Komisiją įvertinti galimą ekonominės partnerystės susitarimų poveikį lyčių lygybės atžvilgiu;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vystomojo bendradarbiavimo politikos ir kitų Bendrijos politikos sričių (pvz., prekybos, žemės ūkio politikos) sanglaudą, kad būtų neleidžiama taikyti žalingas įvairių politikos sričių priemones, ypač priemones, skirtas moterų teisėms stiprinti;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterų galimybė planuoti savo gyvenimą priklauso nuo jų išsilavinimo; pabrėžia moterims ir vyrams skirtas švietimo programas lyties klausimams nagrinėti;

20.  ragina Komisiją kiekvienu politikos kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapu atlikti lyčių aspekto analizę siekiant užtikrinti, kad būtų panaikinta bet kokios formos lyčių diskriminacija ir kad būtų apsaugotos moterų žmogaus teisės;

21.  ragina Komisiją sukurti naujų pagalbos metodų taikymo pasekmių moterų būklei vertinimo sistemą, atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo dėmesys moterų ir lyčių lygybės klausimams (tai iš dalies įvyko dėl šios naujos vystymosi tendencijos);

22.  palankiai vertina tai, kad Komisija ragina kurti rodiklių sistemą lyčių lygybei vertinti, ir ragina tokius rodiklius įtraukti į visus vystomojo bendradarbiavimo priemonių ir Europos plėtros fondo šalių strategijos dokumentus ir naudoti juos rengiant šių strategijų vidurio laikotarpio ar galutines peržiūras; ragina Komisiją parengti skaidrius ir konkrečius kriterijus nustatant kiekybiškai išmatuojamus kokybės rodiklius, kad būtų galima nuolat ir veiksmingai įvertinti pažangą siekiant lyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims tikslų; ragina Komisiją dialoguose su trečiosiomis šalimis pabrėžti pagal lytis išskaidytų ir lyginamųjų duomenų svarbą; ragina Komisiją parengti skaidrius ir konkrečius kriterijus nustatant kiekybiškai išmatuojamus kokybės rodiklius, kad būtų galima nuolat ir veiksmingai įvertinti pažangą siekiant lyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims tikslų; pritaria, kad taikant pagal lytis išskaidytus VII priede pateiktus rodiklius galima gerai vystyti visapusiškas priemones ir vertinti rezultatus; ragina Komisiją parengti nebrangius, skaidrius ir konkrečius kriterijus nustatant kiekybiškai išmatuojamus kokybės rodiklius, kad būtų galima nuolat ir veiksmingai įvertinti pažangą siekiant lyčių lygybės ir teisių suteikimo moterims tikslų;

23.  palankiai vertina tai, kad Komisijos strategijoje nagrinėjamas lytinio smurto klausimas;

24.  pabrėžia, kad prieš moteris nukreiptas smurtas yra ne tik moterų klausimas ir kad šį klausimą reikia spręsti atsižvelgiant ir į vyrus; teigiamai vertindamas smurtą patyrusių moterų paramos programas, ragina Komisiją ir valstybes nares rengti programas, skirtas išnaudotojams vyrams, ir nagrinėti ne tik šio reiškinio pasekmes, bet ir priežastis;

25.  džiaugiasi Komisijos iniciatyva labiau informuoti apie moterų patiriamą smurtą šį klausimą plačiau aptariant žiniasklaidoje ir apmokant karinių dalinių, teisėsaugos ir teismų darbuotojus; vis dėlto ragina, kad būtų daugiau rūpinamasi prekybai žmonėmis, kankinimams ir žalingai tradicinei praktikai skirtomis priemonėmis, didžiausią dėmesį skiriant moterų lyties organų žalojimui, vadinamiesiems garbės nusikaltimams ir ankstyvai bei prievartinei santuokai, bei primygtinai reikalauja, kad būtų padidintas moterų darbuotojų, kurios tiesiogiai padeda aukoms, skaičius institucijose.

26.  palankiai vertina tai, kad minėtajame Komisijos komunikate „Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje“ aiškiai nurodyta moterų padėties ir ŽIV sąsaja (t. y. didėjantis užsikrėtusiųjų šia infekcija skaičius); mano, kad būtų buvę dar geriau, jei ES valstybės narės dar būtų tiesiogiai paragintos laikytis šioje srityje prisiimtų finansinių įsipareigojimų;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti konkrečius įsipareigojimus, kuriuos reikėtų įvykdyti per tam tikrą laikotarpį ir būtų galima įvertinti, ir numatyti tinkamus išteklius, kad iki 2010 m. visos moterys ir mergaitės galėtų naudotis ŽIV prevencijos, gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti paramą;

28.  džiaugiasi, kad minėtame Komisijos komunikate „Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje“ dar kartą patvirtinamas ŽIV/AIDS politikos bei programų sąryšis su seksualinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių (SRST) politika bei paslaugomis;

29.  ragina Komisiją stiprinti savo politinę įtaką seksualinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių srityje ir skirti šiai sričiai daugiau lėšų siekiant padėti šalims pasiekti TVT, ypač siekiant penktojo TVT suteikti galimybę visiems naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis pagal TVT dėl gimdyvių sveikatos stiprinimo (5-asisi TVT) ir spręsti tokius moterų seksualinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimus, kaip pogimdyvinių ar trauminių pratakų susidarymas;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl mergaičių ir moterų diskriminacijos didėja ŽIV rizika, kadangi atsižvelgiant į žemą socialinę moterų ir mergaičių padėtį suvaržytos jų galimybės pačioms priimti sprendimus lytinio gyvenimo klausimais;

31.  labai apgailestauja dėl to, kad pagal Šariato įstatymus moteris laikoma nuosavybe, ir mano, kad ši priespauda visiškai prieštarauja svarbiausiems šiame pranešime išvardytiems principams;

32.  palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate pripažįstama, jog svarbu skatinti atlikti mikrobicidų ir skiepų tyrimus (šios technologijos moterims teikia daugiausia vilčių), ir ragina ES ir toliau užtikrinti, kad skiepų nuo AIDS ir mikrobicidų moksliniai tyrimai ir technologijų vystymas būtų įtraukti į platesnes darbotvarkes vystymosi ir lyčių lygybės klausimais;

33.  mano, kad stiprinant moterų teises ir užtikrinant, kad jos turėtų visas galimybes gauti informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, šios srities paslaugas ir priemones, moterys turės daugiau saugaus sekso galimybių ir galės apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV; pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, ypač finansinei paramai mikrobicidų ir vakcinų, kurios apsaugotų moteris nuo lytiniu būdu plintančių ligų, kūrimui ir reprodukcinės sveikatos ir teisių priemonėms;

34.  ragina valstybes nares skatinti vaiko užkrėtimo per motiną prevenciją ir taikyti visapusišką požiūrį kovojant su ŽIV;

35.  pabrėžia, kad svarbu skirti didelį dėmesį moterų padėties aspektui sprendžiant vandens tiekimo, sanitarijos sąlygų ir higienos klausimus; ir todėl pabrėžia, kad svarbu gerinti aprūpinimą saugiu geriamuoju vandeniu, užtikrinti geresnes sanitarines sąlygas ir aprūpinimą vandeniu gamybiniam naudojimui;

36.  itin kritikuoja tai, kad kova su tradicijomis pagrįstu smurtu prieš moteris nenumatyta kaip viena iš Komisijos strategijos priemonių; smerkia bet kokią teisinę, kultūrinę ar religinę moterų diskriminaciją, trukdymą joms dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, jų atskyrimą kasdieniame gyvenime, taip pat tuos, kurie toleruoja išžaginimą, šeiminį smurtą, priverstinę santuoką, nelygias teises skyrybų procese, žudymą dėl garbės, moterų įpareigojimą prieš jų valią laikytis konkrečių aprangos reikalavimų, įžeidinėjimus, jei nesilaikoma su lytimi susijusių normų ir taisyklių, prekybą žmonėmis ir priverstinį darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su šia praktika įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką; kritikuoja tai, kad kova su tradicijomis pagrįstu smurtu prieš moteris, pavyzdžiui, žudymas dėl garbės, abortai vaiko lyties pasirinkimo sumetimais, žudymas dėl kraičio ir ankstyvos priverstinės jaunų mergaičių ir paauglių santuokos, nenumatyta kaip viena iš Komisijos strategijos priemonių; ragina Komisiją visais įmanomais būdais remti informavimo ir propagavimo programas siekiant ugdyti visuomenės sąmoningumą ir keisti šalių, kuriose jos rengiamos, viešąją nuomonę ir pripažinti, kad priemonių taikymas siekiant naikinti bet kokią smurto prieš moteris formą, taip pat pavojingas tradicijas yra gero šalių partnerių valdymo kriterijus;

37.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų gyventojų fondo pranešimą dėl 2007 m. pasaulio gyventojų padėties, kuriame teigiama, kad pasaulyje iš viso trūksta 60 000 000 moterų ir kad jos dingo, nes dar prieš gimimą buvo padaryta lytinė atranka, nutrauktas nėštumas, kūdikiai nužudyti; todėl labai smerkia moters „pasirinkimo laisvės“ ideologiją, kurios laikydamosi moterys dažnai nuspręsdavo nutraukti nėštumą vien todėl, kad laukėsi mergaitės;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Briuselio raginimą imtis veiksmų siekiant naikinti lytinę prievartą konfliktų metu ir po jų;

39.  ragina Komisiją teikiant humanitarinę pagalbą ir pokario atkūrimo laikotarpiu krizių ir konfliktų teritorijose seksualinei bei reprodukcinei sveikatai ir teisėms skirti ypatingą dėmesį;

40.  pabrėžia, kad moterys neturi būti vertinamos tik kaip pažeidžiamos aukos, tačiau turi būti formuojamas moterų, kaip itin diferencijuotų socialinių veikėjų, disponuojančių vertingais ištekliais ir pajėgumais bei turinčių savo asmeninių planų, grupės įvaizdį; moterys daro įtaką įvykių raidai ir jų veiksmai turėtų lemti vystymosi procesą;

41.  mano, kad moterų dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis yra būtina tinkamo valdymo sąlyga, ir teigiamai vertina įvairias paramos priemones, pvz., paskatas laikytis kvotų, paramą moterų judėjimams ir organizacijoms, aktyvų moterų teisių skatinimą šalių strateginiuose dokumentuose ir kt.; dar kartą pabrėžia poreikį padidinti moterų vaidmenį priimant politinius sprendimus ir užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą siekiant taikos ir konfliktų sprendimo; taip pat pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (2000) pateiktoms rekomendacijoms;

42.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1325, kurioje raginama skatinti moteris aktyviau dalyvauti priimant sprendimus visais lygmenimis ir sprendžiant konfliktus bei palaikant taiką;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad išžaginimas buvo naudojamas kaip karo ginklas ir kad su šiuo reiškiniu reikėtų kovoti rengiant aukoms skirtas paramos programas;

44.  ragina Europos Komisiją dėti dideles pastangas siekiant užtikrinti, kad nacionaliniuose planuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į lyčių lygybės apsektą; pabrėžia, kad ES būtina ir toliau aktyviai stengtis įtraukti lyčių lygybės aspektą į kasdienę vystomojo bendradarbiavimo veiklą; ragina Komisiją išlaikyti lyčių pusiausvyrą Komisijos delegacijose ir įdarbinti daugiau moterų, taip pat paskirti jas eiti vadovaujančias pareigas, pavyzdžiui, vadovauti delegacijoms; ragina Komisiją daugiau moterų įtraukti į savo su vystymu susijusią veiklą ir skatinti dalyvauti jas į besivystančias šalis siunčiamose rinkimų stebėjimo misijose;

45.  pabrėžia, kad įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką mikrokreditais būtų galima naudotis kaip priemone vietos bendruomenių vystymuisi ir geresnėms moterų teisėms skatinti;

46.  ragina Komisiją sukurti priemones, kurias vykdant moterys būtų skatinamos sudaryti savigalbos grupes ir tapti nepriklausomomis ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis (pvz., „Finance PlaNet“) plėsti mikrofinansinį tinklą, kad kuo daugiau moterų turėtų galimybę imti paskolas ir kad jos galėtų pagerinti savo ekonominę padėtį;

47.  ragina Komisiją pateikti aiškią informaciją apie numatytus strategijos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, taip pat apie finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie bus skirti, kad strategiją būtų galima įgyvendinti veiksmingai;

48.  pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu lyčių lygybės būtų galima pasiekti turint pakankamai finansinių išteklių ir kvalifikuotų, ypač vietos, lyčių lygybės specialistų, kurie dalyvautų projektų grupių veikloje;

49.  ragina Komisiją rengti mokymus lyties klausimais veiklą besivystančiose šalyse atliekantiems darbuotojams;

50.  palankiai vertina Komisijos siūlomas priemones švietimo srityje, nes stiprinant moterų teises pasitelkus išsilavinimo lygio didinimo priemones pagerės moterų ir jų vaikų sąlygos;

51.  pabrėžia būtinybę toliau skatinti mergaičių galimybes gauti visų lygių išsilavinimą ir profesinį švietimą, neleisti joms per anksti palikti mokyklos ir remti teisingą ir kokybišką švietimo politiką rengiant mokytojus lyčių klausimu ir remiant mokymo programų reformą, kad į programas būtų įtrauktas lyčių lygybės aspektas, lytinė ir reprodukcinė moterų sveikata ir moterų teisių stiprinimas, nes daugelyje besivystančių šalių mergaitės ir toliau diskriminuojamos priimant į mokyklą;

52.  apgailestauja, kad strategijos skyriuje „ES tarptautiniai ir regioniniai veiksmai“ nepateikiama ES pozicijos dėl JT reformos lyčių lygybės klausimu;

53.  palankiai vertina tai, kad sukurta EB ir JT partnerystė dėl lyčių lygybės vystomojo bendradarbiavimo ir taikos labui[13] , pabrėžia, kad Europos Parlamentas norėtų būti informuotas ir dalyvauti šios partnerystės metu išvystytoje veikloje;

54.  pabrėžia, kad svarbu skatinti valdyt paramos teikimą, kad būtų galima atsižvelgti į lyties aspektą, gerinti dialogą ir bendravimą, kad visi įsisamonintų lyties principus ir tinkamą metodologiją;

55.  džiaugiasi, kad Komisija ketina susieti biudžeto paramos lėšų išmokėjimus su veiklos rezultatų kriterijais, vertinamais remiantis rezultatų rodikliais, suskirstytais pagal lytį; vis dėlto primygtinai reikalauja sprendimus dėl nekompetentingų valdžios institucijų baudimo priimti atidžiai, kad nebūtų padaryta neigiamos įtakos galutinėms pagalbos gavėjoms, t. y. moterims;

56.  pabrėžia, kad ne vien tik dalyvavimas padeda mažinti moterų nelygybę, tačiau būtinos esminės, tikslingos ir kompetentingos pastangos siekiant pašalinti moterų dalyvavimui kelią užkertančias kliūtis;

57.  mano, kad siekiant gerai valdyti būtina gerbti pagrindines laisves, o moterų teises ir lyčių lygybę laikyti elementariomis pagrindinėmis teisėmis, taip pat kad tam reikėtų skirti daug dėmesio siekiant tūkstantmečio vystymosi ir kitų vystymosi tikslų;

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL L 143, 2004 4 30, p. 40.
• [2]  OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
• [3]  OL C 33 E, 2006 2 9, p. 311.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0274.
• [5]  OL C 280 E, 2006 11 18, p. 475.
• [6]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0483.
• [7]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0577.
• [8]  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
• [9]  Pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ 2007 m. lapkričio 19 d. patvirtino Taryba, lapkričio 29 d. – Europos Parlamentas, o gruodžio 18 d. jį pasirašė Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkai.
• [10]  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
• [11]  OL L 209, 2005 8 11, p. 27.
• [12]  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
• [13]      EB ir JT partnerystė dėl lyčių lygybės vystomojo bendradarbiavimo ir taikos labui yra iniciatyva, kurioje dalyvauja Europos Komisija (EK), Jungtinių Tautų plėtros fondas moterims (UNIFEM) ir Tarptautinės darbo organizacijos Tarptautinis mokymų centras (angl. ITCILO). Taip tęsiama 2005 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų plėtros fondo moterims kartu surengtos konferencijos „Atsakomybė už vystymąsi. Lyčių lygybės skatinimas naujais pagalbos būdais ir partneryste“ veikla.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėja iš esmės pritaria Komisijos strategijai.

Komisijos komunikate atsižvelgta į daugelį pilietinės visuomenės organizacijų pasiūlymų. Tačiau pranešėja mano, kad nepaminėti svarbiausi veiksniai, o kai kurie reikalavimai suformuluoti labai neaiškiai. Pranešėjos nuomone, būtina Europos Sąjungą ir valstybes nares įpareigoti įgyvendinti dokumento nuostatas, kad komunikatas būtų ne tik parašytas, bet ir įgyvendintas praktikoje.

Apie padėtį

Tvaraus vystymosi srityje vyrų ir moterų lygioms galimybėms ir lygiateisei jų prieigai prie išteklių tenka svarbus vaidmuo. Pavyzdžiui, Afrikoje moterys sudaro 52 proc. visų gyventojų, tačiau jos atlieka 75 proc. žemės ūkio darbų ir pagamina bei pateikia į rinką 60–80 proc. maisto produktų. Tačiau du trečdalius visų pasaulio neraštingųjų sudaro moterys, o besivystančiose šalyse 11 proc. mažiau mergaičių nei berniukų leidžiama lankyti tolesnio lavinimo mokyklas. Į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse moterims tenka tik 10 proc. pajamų ir 1 proc. turto. Taip pat ir sprendimų priėmimo srityje moterys lieka nuošalyje. Nors jos sudaro beveik pusę rinkėjų, joms tenka tik 12 proc. parlamento vietų. Panagrinėjus sveikatos statistinius duomenis matyti dar didesni lyčių skirtumai. Į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse 60 proc. visų ŽIV užsikrėtusių suaugusiųjų yra moterys.

75 proc. naujai užsikrėtusiųjų AIDS sudaro mergaitės.

Karų tarp valstybių ir valstybių vidaus konfliktų metu pirmiausia visada kenčia silpniausieji, t. y., moterys, vaikai ir senyvo amžiaus asmenys. Moterims ir jaunoms mergaitėms kyla pavojus, nes dėl biologinės prigimties jos susiduria su rizika, susijusia su reprodukcine sveikata, lytiškai plintančiomis ligomis, ypač AIDS, nes vykstant karams ar konfliktams labai sunku teikti reprodukcinės sveikatos paslaugas.

Atnaujinta Komisijos strategija

Strategijoje siūloma imtis konkrečių priemonių penkiose svarbiausiose lyčių lygybės skatinimo srityse׃ įgyvendinant atsakingą politiką, užimtumo, švietimo, sveikatos ir smurto prieš moteris srityse. Strategijoje pateiktos gairės siekiant lyčių lygybės klausimus sistemingiau įtraukti į vystymosi politiką ir nurodoma, kaip teikiant tiesioginę paramą biudžetui galima remti lyčių lygybę skatinančias priemones.

Komunikate „Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje“, kuris yra viena iš priemonių geriau valdyti valstybių narių ir Komisijos vystomąją pagalbą, pirmą kartą pateikiama Europos strategija siekiant skatinti moterų lygias galimybes ir galias. Šiam tikslui ES strategijoje numatytos trys veiklos sritys:

visų pirma siūloma 41 konkreti priemonė atsakingo politikos įgyvendinimo, užimtumo, švietimo, sveikatos ir smurto prieš moteris srityse. Pranešėja palankiai vertina tai, kad Komisija smulkiai išdėstė 41 priemonę ir daug dėmesio teikia moterų vaidmens stiprinimui siekiant sėkmingo valdymo. Tačiau atrodo, kad pateikiant 41 priemonę nesilaikyta nuoseklumo principo: nors kai kuriais klausimais neįmanoma jokia kita interpretacija, pranešėja mano, kad prekybos politika apibrėžta labai neaiškiai.

Antra, strategijoje skatinama veiksmingiau atsižvelgti į lyčių lygybę kaip į kompleksinį politinio dialogo su šalimis partnerėmis klausimą. Šiuo tikslu pasitelkiant vyriausybes, pilietinę visuomenę, mokslo ir tarptautinių organizacijų atstovus reikėtų sudaryti visapusiškas partnerystes lyčių lygybės ir vystymosi klausimams nagrinėti. Komunikate nepateikta konkrečių pasiūlymų, kaip užmegzti ilgalaikį dialogą su pilietine visuomene.

Lyčių lygybės klausimą reikėtų veiksmingiau įtraukti ir į vystomąjį bendradarbiavimą. Šiuo klausimu pranešėja atkreipia dėmesį į tai, kad į šalies strategijos dokumentus nepakankamai įtrauktas lyčių aspektas. Todėl rengiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo strategijas reikėtų labiau atsižvelgti į svarbų moterų vaidmenį ekonominio augimo ir vystymosi srityse. Strategijoje siūloma įvertinti kiekvienos priemonės poveikį skatinant lyčių lygybę, kad būtų galima užtikrinti, jog jos būtų veiksmingiau įtrauktos į tam tikrus vystymosi projektus.

Atskaitomybės klausimu pranešėja norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisija komunikate nepaminėjo savo atsakomybės Europos pilietėms ir piliečiams bei Europos Parlamentui. Nuo žiniasklaidos iki nacionalinių vyriausybių – visiems veikėjams priminta jų atsakomybė ir atskaitomybė, tačiau savo vaidmens Komisija nemini.

Trečia, strategijoje tikrinama, kodėl naudingiau teikti paramą besivystančių šalių biudžetui arba pagalbą tam tikroms, pavyzdžiui, sveikatos ar švietimo, sritims, o ne skatinti pavienius projektus. Šiuo klausimu pranešėja pastebi, kad komunikate nepateikta aiškios informacijos apie lėšų kilmę ir paskirstymą. Jei Komisija nurodytų atitinkamus fondus, komunikate pateikta informacija atrodytų patikimesnė.

Svarbūs kritikos aspektai

Pranešėja norėtų trumpai panagrinėti svarbiausius strategijos kritikos aspektus:

Ekonominės ir prekybos politikos klausimas strategijoje

Kritikuotina tai, kad strategijoje nepaminėti ekonominės partnerystės susitarimai (EPS). Niekur nekalbama apie moters vaidmens stiprinimo ir Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių ekonominių susitarimų sąsają – netgi ten, kur Komisija aiškina savo požiūrį į prekybos liberalizavimą ir teigia, kad „socialiai pažeidžiamoms grupėms, ypač skurdžiai gyvenančioms moterims, jis gali turėti trumpalaikių neigiamų pasekmių“, tačiau „ilgalaikis prekybos liberalizavimo poveikis daugeliui ekonomikos sričių yra teigiamas“.

Žalingos įprastinės praktikos. Įprastinės smurto prieš moteris formos

Laikantis daugelio senųjų papročių pažeidžiamos svarbiausios mergaičių teisės׃ švietimo, asmenybės vystymosi ir į fizinio neliečiamumo. Lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos, žudymai dėl garbės ir dėl kraičio – šios žmogaus teisių pažeidimo formos kartu atskleidžia, kad visuomenėje, kur tokių tradicijų ir toliau laikomasi, moterys labai diskriminuojamos. Pranešėja kritikuoja, kad į 41 Komisijos strategijos priemonę neįtraukta kova su šiomis smurto formomis.

Moterys silpnose valstybėse ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse

Komisija strategijoje nenagrinėja ypatingo moterų vaidmens silpnose valstybėse ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Ir taip menkas moterų vaidmuo silpnose valstybėse mažėja todėl, kad organizacinės struktūros, kurių užduotis – užtikrinti bendrą gyventojų gerovę, nestabilios arba jų nėra.

Moterys ir žemės ūkis. Europos žemės ūkio politika

Komisijos strategijoje ir Tarybos išvadose atkreipiamas dėmesys į svarbų moterų vaidmenį žemės ūkyje. Pranešėja kritikuoja, kad šiuo požiūriu nenagrinėjama labai subsidijuota bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, kuri yra viena iš priežasčių, dėl kurių susidarė apgailėtina padėtis besivystančiųjų šalių žemės ūkio rinkose.

NUOMONĖ Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (22.11.2007)

(*)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje

(2007/2182(INI))

Nuomonės referentė(*): Gabriela Creţu

(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi moterys dažniau patiria diskriminaciją šeimoje, įsigydamos nekilnojamojo turto ir žemės, išteklių ir juos kontroliuodamos,

B.  kadangi daugelis moterų neturi galimybių gauti pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, visų lygių išsilavinimo, turėti ekonominės nepriklausomybės, siekti karjeros ir dalyvauti priimant sprendimus ir t. t.,

C.  kadangi dėl lyčių nelygybės paprastai atsiranda kita nelygybė, kuri turi neigiamų pasekmių moterų gerovei, jų šeimoms ir bendruomenėms, taip pat jų asmeniniam vystymuisi,

D.  kadangi daugelyje šalių su lytimis susijusios priemonėms nėra teikiama pirmenybė, su lytimis susiję klausimai laikomi antraeiliais, ir pasiteisinama, kad pažangai lyčių lygybės ir moterų teisių srityse trukdo kultūrinės, religinės ir socialinės bei ekonominės kliūtys,

E.  kadangi įrodyta, kad suteikus moterims daugiau teisių bus greičiau pasiekti visi kiti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, susiję su skurdo mažinimu bei demografinių, socialinių ir ekonominių rodiklių gerinimu,

F.  kadangi kai kurių iki šiol įgyvendintų projektų veiksmingumui sutrukdė įvairioms šalims būdingi trūkumai: pažeidžiama vietos ir nacionalinė administracija, korumpuotos vyriausybės ar žinių ir apmokyto personalo, kuris galėtų spręsti problemas, susijusias su moterų teisių stiprinimu ir moterų lygybe, trūkumas,

1.  teigiamai vertina bendrą Europos Komisijos požiūrį kaip gerą pagrindą, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų įtraukti lyčių aspektą į savo vystomojo bendradarbiavimo programas, kad būtų pasiekta lyčių lygybė ir stiprinamos moterų teisės, kadangi ši lygybė ir teisių stiprinimas yra pagrindinė žmogaus teisių stiprinimo ir kovos su skurdu priemonė, tačiau pažymi, kad dar yra tobulintinų sričių, ypač duomenų analizės srityje, siekiant vengti priimti priemones, kuriomis būtų kliudoma moterims įsitvirtinti;

2.  mano, kad lyčių aspekto įtraukimo į vystomojo bendradarbiavimo politiką veiksmingumas priklauso nuo to, kaip jautriai į lyčių klausimus reaguoja atitinkamos valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos; vadinasi, Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 (COM(2006)0092) nustatytų tikslų pasiekimas Europos Sąjungoje yra būtina išankstinė veiksmingo lyčių aspekto įtraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą sąlyga;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares vystomojo bendradarbiavimo srityje imtis priemonių, kurias įgyvendinus būtų pasiekti konkretūs ir įvertinami rezultatai kuriant lyčių santykius (įstatymų taisymas, institucijų pertvarka, esamų patriarchalinių modelių keitimas, biudžetinių priemonių padidinimas ir (arba) socialinių ir ekonominių moterų sąlygų gerinimas);

4.  pabrėžia poreikį rūpintis ne tik moterimis, bet ir lyčių santykiais, t. y. socialiniais moterų ir vyrų santykiais, dėl kurių kyla ir įsitvirtina lyčių nelygybė; taigi projektai turėtų būti skirti ir vyrams, ir moterims;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vystomojo bendradarbiavimo politikos ir kitų Bendrijos politikos sričių (pvz., prekybos, žemės ūkio) sanglaudą, kad būtų neleidžiama trukdyti taikyti priemones, ypač priemones, skirtas moterų teisėms stiprinti;

6.  mano, kad moterų dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis yra būtina tinkamo valdymo sąlyga, ir teigiamai vertina įvairias paramos priemones, pvz., paskatas laikytis kvotų, paramą moterų judėjimams ir organizacijoms, aktyvų moterų teisių skatinimą šalių strateginiuose dokumentuose ir kt.; dar kartą pabrėžia poreikį padidinti moterų vaidmenį priimant politinius sprendimus ir užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą siekiant taikos ir konfliktų sprendimo bei pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (2000) pateiktoms rekomendacijoms;

7.  prašo Komisijos sukurti naujų pagalbos metodų taikymo pasekmių moterų būklei vertinimo sistemą, atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo dėmesys moterų ir lyčių lygybės klausimams (tai iš dalies įvyko dėl šios naujos vystymosi tendencijos);

8.  džiaugiasi, kad Komisija ketina susieti biudžeto paramos lėšų išmokėjimus su veiklos rezultatų kriterijais, vertinamais remiantis rezultatų rodikliais, suskirstytais pagal lytį; vis dėlto primygtinai reikalauja sprendimus dėl nekompetentingos administracijos baudimo priimti atidžiai, kad nebūtų padaryta įtakos galutinėms pagalbos gavėjoms, t. y. moterims;

9.  ragina Komisiją sukurti priemones, kurias vykdant moterys būtų skatinamos sudaryti savigalbos grupes ir tapti nepriklausomomis ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis (pvz., „Finance PlaNet“) plėsti mikrofinansinį tinklą, kad kuo daugiau moterų turėtų galimybę imti paskolas ir kad jos galėtų pagerinti savo ekonominę padėtį;

10.  ragina Komisiją rengiant vystomojo bendradarbiavimo politikos priemones remti priemones, skirtas teisinei moterų padėčiai stiprinti, toliau skatinti lygias galimybes turėti tinkamas darbo sąlygas ir pagrindines žmogaus ir socialines teises, taip pat atsižvelgti į tai, kad daugėja migruojančių moterų ir kad didėja jų pažeidžiamumas, ir siekti, kad moterys netaptų naująja išnaudojama visuomenės klase;

11.  palankiai vertina Komisijos siūlomas priemones švietimo srityje, nes stiprinant moterų teises pasitelkus išsilavinimo lygio didinimo priemones pagerės moterų ir jų vaikų sąlygos;

12.  pabrėžia būtinybę toliau skatinti mergaičių galimybes gauti visų lygių išsilavinimą ir profesinį švietimą, neleisti joms per anksti palikti mokyklos ir remti teisingą ir kokybišką švietimo politiką rengiant mokytojus lyčių klausimu ir remiant mokymo programų reformą, kad į programas būtų įtrauktas lyčių lygybės aspektas, lytinė ir reprodukcinė moterų sveikata ir moterų teisių stiprinimas, nes daugelyje besivystančių šalių mergaitės ir toliau diskriminuojamos priimant į mokyklą;

13.  mano, kad stiprinant moterų teises ir užtikrinant, kad jos turėtų visas galimybes gauti informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, šios srities paslaugas ir priemones, moterys turės daugiau saugaus sekso galimybių ir galės apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV; pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, ypač finansinei paramai mikrobicidų ir vakcinų, kurios apsaugotų moteris nuo lytiniu būdu plintančių ligų, kūrimui ir reprodukcinės sveikatos ir teisių priemonėms;

14.  pabrėžia, kad prieš moteris nukreiptas smurtas yra ne tik moterų klausimas ir kad šį klausimą reikia spręsti atsižvelgiant ir į vyrus; teigiamai vertindamas smurtą patyrusių moterų paramos programas, ragina Komisiją ir valstybes nares rengti programas, skirtas išnaudotojams vyrams, ir nagrinėti ne tik šio reiškinio pasekmes, bet ir priežastis;

15.  džiaugiasi Komisijos iniciatyva labiau informuoti apie moterų patiriamą smurtą šį klausimą plačiau aptariant žiniasklaidoje ir apmokant karinių dalinių, teisėsaugos ir teismų darbuotojus; vis dėlto ragina, kad būtų daugiau rūpinamasi prekybai žmonėmis, kankinimams ir žalingai tradicinei praktikai skirtomis priemonėmis, didžiausią dėmesį skiriant moterų lyties organų žalojimui, vadinamiesiems garbės nusikaltimams ir ankstyvai bei prievartinei santuokai, bei primygtinai reikalauja, kad būtų padidintas moterų darbuotojų, kurios tiesiogiai padeda aukoms, skaičius institucijose.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	16 0 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lívia Járóka, Piia-Noora Kauppi, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Esther De Lange, Roselyne Lefrançois, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Christa Prets, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jill Evans, Iratxe García Pérez, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Donata Gottardi, Anna Hedh, Filiz Hakaeva Hyusmenova
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	29.1.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 13 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Josep Borrell Fontelles, Marie-Arlette Carlotti, Corina Creţu, Marek Aleksander Czarnecki, Nirj Deva, Koenraad Dillen, Fernando Fernández Martín, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Madeleine Jouye de Grandmaison, Filip Kaczmarek, Glenys Kinnock, Maria Martens, Gay Mitchell, Luisa Morgantini, Horst Posdorf, José Ribeiro e Castro, Toomas Savi, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Feleknas Uca, Johan Van Hecke, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Gabriela Creţu, Sorin Frunžaverde, Miguel Angel Martínez Martínez, Manolis Mavrommatis, Atanas Paparizov, Anne Van Lancker, Ralf Walter, Renate Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs pavaduojantis narys (178 straipsnio 2 dalis)	Catherine Neris