PRANEŠIMAS su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake
29.2.2008 - (2007/2181(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Ana Maria Gomes
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS TARYBAI
dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake (B6-0328/2007), kurį PSE frakcijos vardu pateikė Ana Maria Gomes,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, kurių naujausia buvo priimta 2007 m. spalio 25 d.[1],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių iš Irako humanitarinės padėties[2],
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. ir gruodžio 6 d. pirmininkų sueigos sprendimus dėl ad hoc delegacijos santykiams su Iraku sudėties ir kompetencijos,
– atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl ES dalyvavimo Irake 2007 m. balandžio 23–24 d., spalio 15–16 d. ir lapkričio 19–20 d.,
– atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Rekomendacijos dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Iraku“ (COM(2006)0283),
– atsižvelgdamas į Tarptautinį susitarimą su Iraku, sudarytą 2007 m. gegužės 3 d. Šarm el Šeiche, Egipte,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1546 (2004), Nr. 1770 (2007) ir Nr. 1790 (2007), ypač į jos I ir II priedus,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 7 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2005/190/BUSP dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake (EUJUST LEX) Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje ir į vėlesnius juos pakeitusius bendruosius veiksmus, kuriais buvo išplėstas misijos mandatas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 22 d. Europos konsensusą dėl vystymosi,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl moterų padėties vykstant ginkluotiems konfliktams ir jų vaidmens atstatant šalis po konflikto[3],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl MVĮ besivystančiose šalyse[4],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0052/2008),
A. kadangi nuo 2005 m. Irako Respublikoje įvyko dveji daugiapartiniai rinkimai, referendumas, kuriuo buvo patvirtinta konstitucija, sukurtas pagrindas federalinei valstybei ir pradėtas sudėtingas demokratinių valdžios institucijų kūrimo procesas,
B. kadangi ir Irako visuomenė, ir jos politiniai vadovai yra susiskaldę ir kadangi saugumo padėtis kai kuriose šalies dalyse išlieka itin pavojinga,
C. kadangi Irakas kenčia nuo religinio konflikto ir sukilėlių išpuolių bei to, kad apskritai nesilaikoma teisinės valstybės principų,
D. kadangi Irako Respublikoje saugumo padėtis pagerėjo, tačiau Irako pajėgoms išliko uždavinys pasitelkus tarptautinę paramą tai išlaikyti ir stiprinti ir kadangi rimtos pastangos siekiant užtikrinti atstatymo darbų sėkmę ir tvarų vystymąsi bei ES galimybės padėti Irako žmonėms priklauso nuo to, kaip toliau gerės politinė ir saugumo padėtis,
E. kadangi diktatūros dešimtmečiais Irako viešuoju valdymu buvo labiau siekiama kontroliuoti gyventojus, o ne teikti viešąsias paslaugas ir kadangi griežto centralizuoto Ba’ath partijos valdymo metais stipriai susilpnėjo Irako gebėjimai tinkamai tvarkyti biudžetą ir valdyti finansinius išteklius, todėl viešasis sektorius dabar yra trapus ir silpnas bei nesama susiformavusios nuostatos prioritetą skirti viešųjų paslaugų Irako gyventojams teikimui,
F. kadangi kaimyninės šalys turi susilaikyti ir nesikišti į Irako vidaus reikalus, gerbti jo nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir Irako gyventojų troškimą savo pastangomis kurti šalies konstitucinę ir politinę sistemą,
G. kadangi iki šiol dėl šio konflikto 2,4 mln. gyventojų persikėlė Irako viduje, o 2,28 mln. pabėgėlių išvyko iš šalies, daugiausia į kaimynines Siriją ir Jordaniją,
H. kadangi kurdų regionas yra vienintelis Irako regionas, kuriame užtikrinama taika ir saugumas ir kuriame didėja tarptautinis vystomasis bendradarbiavimas ir auga privačios investicijos,
I. kadangi ES, kaip pasaulio veikėja, turėtų prisiimti atsakomybę už naujo demokratiško Irako kūrimą ir kadangi ES politika Irako atžvilgiu turėtų būti vertinama platesniame ES strateginės partnerystės su Viduržemio jūros ir Vidurinių Rytų valstybėmis kontekste,
J. kadangi ES, remdama Irako pažangą siekiant tapti demokratine federacine valstybe, turėtų veikti labiau strategiškai; kadangi ES pripažįsta, jog tam, kad ji galėtų teikti veiksmingą pagalbą, būtina garantuoti tvirtą partnerystę su Irako gyventojais, nuolatinį Irako vyriausybės įsipareigojimą užtikrinti saugumą, susitaikymą, pasiryžimą bendradarbiauti, pastangas stiprinti gebėjimus ir demokratiją bei kovą su korupcija ir veiklos skaidrumą bei efektyvumą, nes tai yra svarbios išankstinės aktyvesnio Europos Sąjungos vaidmens Irake sąlygos; kadangi pagrindinės atstatymo problemos kyla institucinėje ir socialinėje srityse, t. y., kuriant institucijų ir administravimo gebėjimus, konsoliduojant teisinę valstybę, užtikrinant teisės aktų vykdymą ir pagarbą žmogaus teisėms,
K. kadangi ES pripažino, kad siekiant didesnio jos pagalbos veiksmingumo būtinas daugiametis veiksmų planavimas, kuris aprėptų daugiau negu dabartinis specialiosiomis priemonėmis pagrįstas metinis planavimas,
L. kadangi ES turi numatyti savo išteklių panaudojimą atsižvelgdama į konkrečias Irakui iškilusias vidaus, regionines ir humanitarinio pobūdžio problemas, kadangi veiksmingumas, skaidrumas ir aiškumas yra svarbios išankstinės aktyvesnio Europos Sąjungos vaidmens Irake sąlygos,
M. kadangi Irakas, 8-ajame dešimtmetyje klasifikuotas kaip vidutinių pajamų valstybė, patyrė nuosmukį ir kadangi ES turi atitinkamai pritaikyti savo išteklių panaudojimą,
N. kadangi nuo 2005 m. gruodžio mėn. Bagdade veikė nedidelė Komisijos delegacija, kurios veiklos skyrius buvo įsteigtas Amane, ir kadangi dėl karinės tvarkos ir saugumo padėties kai kuriose vietovėse, ypač Bagdade, veikti labai sudėtinga,
O. kadangi nuo 2003 m. Komisija Irakui suteikė pagalbos už 800 mln. EUR (daugiausia per Tarptautinį Irako atstatymo fondą (angl. IRFFI)) ir kadangi nuo 2005 m. ES, vykdydama ESGP EUJUST LEX misiją, tiesiogiai dalyvavo stiprinant teisėtumą Irake; kadangi EUJUST LEX mandatas buvo išplėstas,
P. kadangi Irako vyriausybė kartu su Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio Banku 2007 m. gegužės mėn., visiškai pritariant Europos Sąjungai, kaip vienai iš svarbiausių donorių, susitarė dėl Tarptautinio susitarimo su Iraku, kaip Irako vyriausybės vizijos ateinantiems 5 metams ir pagrindinės tarptautinės bendruomenės dalyvavimo Irake gairės,
Q. kadangi priėmus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1770 (2007) neseniai buvo labai išplėsti Jungtinių Tautų misijos Irake įgaliojimai,
R. kadangi po Ba'ath režimo valdymo metų ir karo dešimtmečių visuomenė traumuota dėl karo, represijų, etninių valymų (įskaitant cheminius išpuolius, kaip Chalabdžos mieste) ir dėl to, kad tarptautinė bendruomenė ignoravo šiuos nusikaltimus; kadangi tarptautinė bendruomenė, ypač tos valstybės, kurios parėmė intervenciją, turi teisinę ir moralinę pareigą bei saugumo interesą remti Irako gyventojus ir kadangi Europos Sąjunga, derindama veiklą su kitais tarptautiniais donorais, turi nedelsdama ir kūrybiškai panaudoti visas tinkamas priemones ir imtis veiklos,
S. kadangi Europos Parlamentas yra pasiryžęs toliau plėtoti santykius su Irako Atstovų taryba, įskaitant oficialius ryšius,
1. teikia Tarybai šias rekomendacijas:
a) kartu su Komisija priimti naują strategiją, kuri ir kiekybiniu, ir ypač kokybiniu, požiūriu padidintų ES paramą Jungtinėms Tautoms siekiant sukurti saugų, stabilų, vieningą, klestintį ir demokratinį Iraką, kuriame gerbiamos žmogaus teisės, ginamos mažumos ir skatinama etninių mažumų tarpusavio tolerancija, siekiant sudaryti sąlygas regioniniam stabilumui ir saugumui; ir atsižvelgti į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1770 (2007), kuria labai sustiprinamas JT vaidmuo Irake;
b) ES paramą demokratiniam valdymui paskirstyti visų pirma šiems trims tikslams: vyriausybės ir Atstovų tarybos veiklos koordinavimui siprinti, kad būtų kuo labiau sumažinti trikdžiai teisėkūros procese; vietos rinkimų procedūroms stiprinti, siekiant užtikrinti, kad provincijos tarybose būtų atstovaujama visiems vietos gyventojams; ir vietos demokratinei tvarkai, kuri būtų paremta konsultaciniais mechanizmais siekiant nuolat įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimo procesą, stiprinti;
c) ES pagalbą Irakui daugiausia nukreipti į atitinkamą techninę pagalbą ir gebėjimų kūrimą teisinės valstybės ir teisingumo bei žmogaus teisių, gero valdymo, finansinio ir biudžeto valdymo, lyčių lygybės, sveikatos apsaugos ir švietimo bei federalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų stiprinimo srityse;
d) primygtinai raginti Komisiją užtikrinti ES paramos Irakui skaidrumą ir veiksmingumą:
- atsižvelgiant į susirūpinimą, išreikštą 2005 m. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto nuomonėje dėl 2006 m. bendrojo biudžeto, reguliariai teikiant išsamią ir skaidrią informaciją apie tai, kaip išmokamos ES paramos lėšos ir kaip jos panaudojamos, visų pirma lėšos, kurios paskirstomos per IRFFI;
- tiesiogiai veikiant vietovėse, kuriose esama atitinkamų saugumo sąlygų, t. y. pietinių pelkių vietovėse, kurių gyventojai visiškai apleisti, ir kurdų regione;
- raginant Jungtinių Tautų agentūras ir kitas tarptautines organizacijas prisidėti prie šios veiklos;
- užtikrinant visišką paramą vietos suinteresuotosioms šalims (įskaitant pilietinę visuomenę ir valdžios institucijas) kuriant, įgyvendinant ir remiant projektus ir programas;
- užtikrinant, kad ES finansuojami projektai nesidubliuotų su kitų tarptautinių donorų veikla, o ją papildytų;
- didinant ES lėšų, skiriamų dvišalei techninei pagalbai ir gebėjimų kūrimui, dalį ir gerinant tiesioginę EB finansavimo kontrolę;
- ES paramą skiriant visų pirma dvišaliams projektams, kurie nukreipti į techninę pagalbą ir gebėjimų kūrimą teisinės valstybės, finansinio valdymo, demokratinės vyriausybės ir žmogaus teisių srityse;
- užtikrinant, kad esminė ES parama būtų skirta viešųjų finansų valdymo ir biudžeto kontrolės tobulinimui, siekiant, kad Irako vyriausybė galėtų tinkamiau išmokėti savo turimas didėjančias valstybės lėšas;
- naudojant patirtį, sukauptą vykdant paramos EKP partneriams programas, siekiant užtikrinti efektyvesnę ES veiklą Irake;
e) Komisijai apsvarstyti galimybę priimti daugiametį strateginį dokumentą, skirtą Irakui;
f) skatinti dvišalių politinių, diplomatinių, kultūrinių ir ekonominių santykių ir mainų tarp valstybių narių ir Irako atnaujinimą;
g) į naują strategiją dėl aktyvaus ES ir jos valstybių narių dalyvavimo Irake, kuri bus įgyvendinama, kai susidarys palankios aplinkybės, visų pirma stabili saugumo padėtis, glaudžiai konsultuojantis su Irako valdžios institucijomis bei kitais partneriais, pvz., JT agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, įtraukti šiuos elementus:
- Komisijos delegacijos Bagdade apimties, atsakomybės ir lėšų didinimą, naujų pastatų įsigijimą ir darbuotojų gyvenimo ir darbo saugumo užtikrinimą; ragina Bagdade neatstovaujamas ES valstybes nares grįžti į šalį ir kartu naudotis šiais pastatais bei kartu padengti atitinkamas išlaidas saugumui užtikrinti;
- ES (Europos Komisijos) veiklos Erbilyje, Nasirijoje, Basroje ir kituose Irako regionuose, kuriuose sudarytos atitinkamos saugumo sąlygos, matomumo užtikrinimą;
- palankesnių sąlygų paramai teisėtumo ir teisingumo sritims teikti sudarymą, daugiausia dėmesio skiriant šiems su teismų sistemos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis susijusiems siekiams: teismų sistemos darbuotojų mokymo centro veiklos stiprinimui, paramos steigiant visas pagrindines nusikaltimų tyrimo tarnybas teikimui, Aukčiausiosios teismų tarybos veiklos stiprinimui, paramą steigiant nuolatinį teismą Basroje teikimui, Irako advokatų asociacijos stiprinimui ir paramos steigiant teisinės pagalbos centrus teikimui;
- EUJUST LEX patirties kaupimą ir tolesnių misijos priemonių parengimą remiantis įgyta patirtimi ir visapusišku misijos poveikio (taip pat ir Irako vidaus padėčiai) išorės įvertinimu siekiant toliau stiprinti Irako policiją ir baudžiamosios teisenos sistemą panaudojant ir Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) ir Bendrijos priemones;
- paramos valstybės finansų valdymo ir atskaitomybės sistemų reformoms teikimą;
- tolesnį techninės pagalbos laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimui teikimą;
- paramą susitaikymo procesui, visų pirma JT iniciatyvoms dėl Kirkuko ir kitų ginčytinų vidaus teritorijų, įskaitant asirų teritorijas (Ninevijos lygumų) ir jų krikščionių mažumas; paramą JT iniciatyvoms regioniniam dialogui palengvinti, t. y. surasti būdų ir priemonių operatyvinės veiklos pajėgumams, įskaitant oro transportą, didinti;
- naudojimąsi specialios stabilumo priemonės[5] teikiamais privalumais ir suteikti didelę paramą, būtiną vystymuisi krizės atveju arba prasidedant tokiai krizei, kuri yra Irake; paramą demokratinių, ne sektantiškų, pliuralistinių, federalinių, regioninių ir vietos institucijų kūrimui, ypač didelį dėmesį skiriant Atstovų Tarybai ir jos gebėjimui valdyti teisėkūros procesą, kontroliuoti vykdomąją valdžią ir užtikrinti didesnį moterų vaidmenį Irako visuomenėje; pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijai ir teisės viršenybei skatinimą ir gynimą ypač atkreipiant dėmesį į moterų, mažumų ir vaikų teises; paramą priemonėms, skirtoms pilietinės visuomenės plėtrai ir struktūrai stiprinti ir jos vaidmeniui politiniuose procesuose didinti, taip pat skirtoms nepriklausomai, pliuralistinei ir kvalifikuotai žiniasklaidai kurti; teikti paramą veiklai, susijusiai su minų pašalinimu; teikti konsultacijas ir paramą kurdų regionui ir jo vyriausybei, kovojantiems su neteisėta prekyba narkotikais;
- tolesniam telkimui vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės[6] lėšų, kurios teikiamos Irakui tūkstantmečio plėtros tikslų siekimui, visų pirma siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų visuotinai prieinamos, taip pat skubiai plėtrai institucijų ir infrastruktūros tinklo, kad būtų pagerinta šių sričių padėtis, skubiems veiksmams (įskaitant praktines priemones, kurios sudarytų sąlygas mergaitėms mokytis visais švietimo sistemos lygmenimis), kad būtų išvengta tolesnio švietimo sistemos blogėjimo, tai pat paramai, susijusiai su ekologinės ir socialinės pelkynų sistemos atgaivinimu ir unikalaus pelkių rajonuose gyvenančių arabų paveldo apsauga;
- Europos NVO bendradarbiavimo su analogiškomis Irako organizacijomis, kurios jau iš dalies aktyvios kurdų regione, skatinimui ir visapusiškos Europos iniciatyvos remti demokratiją ir žmogaus teises[7] suteikiant techninę ir finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms panaudojimo užtikrinimui siekiant spręsti šias problemas: vienodo moterų ir vyrų dalyvavimo politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime; smurto, nukreipto prieš moteris, visų pirma priverstinių vedybų, „garbės“ nusikaltimų, prekybos moterimis ir moterų lytinių organų žalojimo problemą; vietos gyventojų ir asmenų, priklausančių mažumoms ir etninėms grupėms, įskaitant asirus (chaldėjus, sirus ir kitas krikščionių bendruomenes), jezidus ir turkmėnus, teisių klausimą; vaikų teisių, ypač kovos su vaikų darbu, vaikų prostitucija ir prekyba vaikais klausimą; kovos prieš savavališką įkalinimą ir kankinimus; mirties bausmės panaikinimo klausimą;
- remti Irako vyriausybę ir teikti jai pagalbą rengiant ir skubiai priimant teisės aktus, kurie sudarytų sąlygas finansinei paramai daugiau nei milijonui skurstančių moterų, atliekančių šeimos galvos vaidmenį, ir jų išlaikytiniams teikti;
- padidinti Erasmus Mundus programos finansinį paketą, skirtą Irakui; teikti paramą vykdomai ir naujai veiklai, kurios tikslas sukurti tinklinius ryšius tarp Irako ir užsienio mokslo institucijų ir organizacijų, atskirų mokslininkų ir intelektualų, taip pat tarp studentų organizacijų, kad būtų atgaivinta akademinė aplinka;
- stiprinti Irako valdžios institucijų pajėgumą vykdyti veiksmingą sienų kontrolę, kuri inter alia sumažintų į šalį patenkančių ginklų srautus; teikti pagalbą stabdant šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės gabenimą į Iraką, t. y. be kita ko užtikrinti, kad Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl ginklų eksporto nuostatos taptų privalomos, pagerinti EUFOR operacijos „Althea“ (Bosnija ir Hercegovina) metu surinktų ginklų priežiūrą, pagreitinti Balkanuose esančių ginklų atsargų sunaikinimą, taip pat padėti Irako valdžios institucijoms sunaikinti šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės perteklių, įgyvendinant stambaus masto nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją, taip pat panaudojant ir Europos saugumo ir gynybos politikos, ir Bendrijos priemones;
- pageidautinų ir vaisingų derybų dėl naujo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo panaudojimui, pabrėžiant pagarbos žmogaus teisėms svarbą, kuri yra svarbus elementas, turintis poveikį ES sutartims su bet kuria trečiąja šalimi, taip pat ir kovos su terorizmu kontekste;
- teikti administracinę ir techninę paramą ir skatinti kurti vietos infrastruktūrą, siekiant padėti Irako vyriausybei įgyvendinti savo naujausią nedidelių paskolų programą ir pasinaudoti gerąja patirtimi, susijusia su mikrokreditų panaudojimu, kuris galėtų pagerinti moterų, ypač daugiau nei milijono skurstančių našlių, padėtį jų bendruomenėse;
- raginti Komisiją palengvinti Irako pabėgėlių, esančių Jordanijoje ir Sirijoje, taip pat kitose regiono šalyse, kurias paveikė Irako krizė, padėtį, be to, ragina toliau išvardytais būdais iš esmės padidinti veiklos, susijusios su ES parama, teikiama Irako pabėgėliams šiose šalyse, skaidrumą ir veiksmingumą;
- padidinti ES paramą NVO ir tarptautinių organizacijų pastangoms palengvinti Irako pabėgėlių Jordanijoje ir Sirijoje bei perkeltųjų asmenų Irake, įskaitant 4 000 asirų šeimų, daugiausia radusių prieglobstį Ninevijos lygumose, padėtį; ragina Irako valdžios institucijas įgyvendinti savo įsipareigojimą teikti finansinę ir kitokio pobūdžio paramą, skirtą pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų reintegracijai;
- padidinti Irako pabėgėlių galimybes gauti prieglobstį ES valstybėse narėse ir nustoti taikius šiuo metu taikomus nepagrįstus apsaugos užtikrinimo kriterijus bei užtikrinti, jog nebūtų taikomas prievartinis grąžinimas; skubiai spręsti klausimus, susijusius Irako ir Sirijos pasienio stovyklose esančių Palestinos pabėgėlių Irake padėtimi;
- Irako vyriausybės ir tarptautinių valdžios institucijų skatinimą siekti atgauti eksponatus, paimtus iš Irako nacionalinio muziejaus Bagdade ir iš kitų Irako vietovių po 2003 m. intervencijos, siekiant išsaugoti Irako kultūrą ir istoriją ateinančioms kartoms;
h) remtis vertinga patirtimi, kurią ES ir jos valstybės narės įgijo sėkmingai vykdydamos Provincijų atstatymo grupių (angl. PRT) operacijas Afganistane, ir apsvarstyti PRT veiklos Irake galimybę, visų pirma užtikrinant būsimas paslaugas ir atkuriant infrastruktūrą;
i) skatinti Europos įmones, laimėjusias viešuosius paslaugų pirkimo konkursus dėl atstatymo darbų, kuriuos atskirai ir (arba) glaudžiai bendradarbiaudamos paskelbė (ir darbus finansuos) valstybių narių ir Irako vyriausybės, investuoti į Irako atstatymą;
j) skatinti ir padėti Europos įmonėms dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose paslaugų pirkimo konkursuose dėl Irako atstatymo darbų, taip pat skatinti remtis ankstesne prieškariniame ir pokariniame Irake sukaupta patirtimi;
k) džiaugiasi Irako įgytu stebėtojo statusu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kadangi tai labai svarbus žingsnis Irako reintegracijos į tarptautinę ekonomiką link, padedantis teigiamai paveikti Europos Sąjungos ir Irako derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo; tikisi, kad tinkamu laiku ateityje Irakas taps tikru PPO nariu;
l) vykdyti ES ir Irako derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taip, kad tai padėtų ir skatintų Irako vidaus reformas ir priartintų Irako prekybos režimą prie daugiašalių sistemų taisyklių ir tvarkos; nuolat informuoti Parlamentą apie pasiektą ES ir Irako derybų dėl prekybos ir bendradarbiavimo etapą;
m) skatinti Irako vyriausybę naudoti pajamas, gautas iš prekybos nafta, siekiant užtikrinti jų investavimą į Iraką ir kad jas valdytų viešųjų pirkimų subjektai, kuriems vadovautų Irako vyriausybė; rekomenduoja, kad šis principas būtų ES paramos Irako ekonomikos rekonstrukcijai ir plėtrai privaloma išankstinė sąlyga;
n) ragina Irako daugianacionalines pajėgas (MNF-I) bendradarbiauti su Irako vyriausybe ir pateikti ataskaitą apie 24 000 MNF-I kalinamus asmenis, kad būtų užtikrinta, jog bus laikomasi sąžiningo teismo ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms principų;
o) pradėti dialogą su JAV ir siekti daugiašališkumo principo, susijusio su tarptautinės bendruomenės vaidmeniu šalyje, stiprinimo pasitelkus JT sistemą; remti Irako pastangas dažniau ir išsamiau diskutuoti su Irako kaimyninėmis šalimis, ypač su Iranu, Sirija, Saudo Arabija ir Turkija, dėl Irako ateities ir dėl kitų susirūpinimą keliančių klausimų; raginti Turkiją gerbti Irako teritorinį vientisumą ir nereaguoti į teroristų veiksmus kariniais veiksmais Irako teritorijoje; raginti Irako valdžios institucijas neleisti, kad Irako teritorija būtų naudojama kaip teroristinių veiksmų prieš Turkiją bazė;
p) paskelbti informaciją apie tai, kokios privačios karinės bendrovės (angl. PMC) ir saugumo bendrovės (angl. PSC) užtikrina ES darbuotojų saugumą Irake; parengti koncepciją dėl PMC ir PSC samdymo vykdant ESGP operacijas, taip pat nustatyti aiškias gaires dėl tvarkos, kuria remdamosi Europos Sąjungos institucijos galėtų samdyti privačias karines bendroves (angl. PMC) ir privačias saugumo bendroves (angl. PSC);
2. pabrėžia Parlamento įsipareigojimą laikytis parlamentinės demokratijos principų ir praktikos; todėl primena Parlamento iniciatyvą, įtrauktą į 2008 m. biudžetą, dėl paramos trečiųjų šalių parlamentams, skirtos demokratijai kurti, Parlamento įsipareigojimą aktyviai remti Irako Atstovų tarybą, t. y. teikti šią paramą infrastruktūrai kurti, ir Parlamento įsipareigojimą dirbti pasitelkus ad hoc delegaciją Irake, kuri padėtų skatinti dvišalius ryšius; todėl yra pasiryžęs aktyviai remti Irako Atstovų tarybą, t. y. teikti šią paramą:
a) rengti iniciatyvas stiprinti išrinktųjų Irako atstovų galimybėms įvykdyti savo konstitucinius įsipareigojimus visuomenei remiantis gerąja parlamentine patirtimi ir tinkamai bendradarbiaujant su vykdomąja valdžia ir rinkimų apygardų paramos centrais;
b) didinti perdavimą patirties, susijusios su veiksmingu administravimu, profesionalių darbuotojų mokymu, be sutrikimų veikiančios komitetų struktūros kūrimu, visapusiškų darbo tvarkos taisyklių įvedimu ir skaidrumo bei atskaitingumo principų taikymu institucijose;
c) perduoti teisės aktų rengimo patirtį, kadangi tai ypač svarbi veiksmingos federalinės valstybės struktūros sukūrimo prielaida;
3. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Irako Respublikos vyriausybei ir Atstovų Tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0481.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0357.
- [3] OL C 298 E, 2006 12 8, p. 287.
- [4] OL C 298 E, 2006 12 8, p. 171.
- [5] žr. 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo priemonę (OL L 327, 2006 11 24, p. 1).
- [6] žr. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).
- [7] žr. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
1. Šioje Europos Parlamento rekomendacijoje Tarybai aptariama Irako ateitis ir tolesnis ES dalyvavimas sprendžiant šios šalies reikalus. Kadangi šis pranešimas yra skirtas konkretiems Tarybai teikiamiems pasiūlymams, kaip gerinti Irako padėtį, aptarti, visuose svarstymuose dėl ES dalyvavimo šioje šalyje reikia atsižvelgti į ankstesnės patirties padiktuotas išvadas.
Irako padėtis nuo 2003 m.
2. 2003 m. įsiveržimą į Iraką galima vertinti kaip strateginę ir humanitarinę katastrofą. Nepaisant įvairių JAV ir jų sąjungininkių skelbtų pasiteisinimų dėl įsitraukimo į karą, 2003 m. kovo mėn., deja, tikrieji rezultatai nepateisino naivių ir neatsakingai optimistiškų ikikarinių prognozių beveik visose, jeigu ne visose, srityse.
3. Strategiškai įsiveržimas sukėlė pavojų Irako vienybei; teroristinėms organizacijoms (ypač „Al- Qaeda“) jis tapo pagrindu vykdyti didelio masto mokymus, kuriuos galima lyginti tik su 1980–1990 m. vykusiais Afganistane; jis pašalino vieną iš pagrindinių kliūčių Iranui siekti viešpatauti regione; islamistų ekstremistams jis pasitarnavo kaip įkvėpimo šaltinis skleisti kalbas ir tikriausiai praktiką visame pasaulyje; ir, svarbiausia, jis susilpnino Artimųjų Rytų demokratinių judėjimų gebėjimus skatinti taikias, laipsniškas tvarios politikos ir ekonomikos permainas atitinkamose valstybėse.
4. Humanitariniu požiūriu, 2003 m. įsiveržimo rezultatai yra dar labiau ginčytini. Apytikris aukų skaičius labai skiriasi; skelbiama nuo 77 757 iki 84 705[1] civilių nukentėjusiųjų, nuo 100 000 iki 150 000[2] (civilių ir ne civilių gyventojų) su karu susijusių mirties atvejų, įskaitant kriminalinių grupuočių įvykdytus mirties atvejus, nuo 392 979 iki 942 636 ir daugiau su 2003 m. įsiveržimu ir tolesne okupacija susijusių Irako gyventojų mirties atvejų, kurie taip pat apima su padidėjusia teisinės sistemos suirute, nusmukusia infrastruktūra ir prastesne sveikatos priežiūra susijusias aukas[3]. Rašant šį projektą Irake mirė 3880 JAV karių.
5. Svarbiau už paplitusį liguistą atskaitingumą yra pripažinimas, kad 2003 m. karas ir vėliau kilęs chaosas bei smurtas prisidėjo prie naujos ir skaudžios visuomenės kolektyvinės traumos, kai visuomenė ir taip kenčia nuo dešimtmečius trukusio karo, diktatūros ir taikomų poveikio priemonių padarinių. Nors Sadamo Huseino režimo panaikinimas pats savaime vertinamas kaip teigiamas laimėjimas, šis įvykis ir kiti sveikintini 2003 m. įsiveržimo šalutiniai padariniai, ypač demokratinės ir konstitucinės tvarkos srityje, turi būti vertinami tik kaip visumos dalys, dėl kurių tikriausiai Irako gyventojai pateko į dar blogesnes sąlygas nei jau buvo gyvenę. Nerimą keliantis šio teiginio įrodymas yra Irako gyventojų balsavimo „kojomis“ rezultatai. Iš visų apytikriai 27 mln. gyventojų apie 2 mln. Irako gyventojų yra laikomi šalies viduje perkeltaisiais asmenimis (angl. IDP), kurių daugiausia paliko namus dėl tebesitęsiančio smurto, ir 2 mln. gyventojų išvyko iš šalies ir dabar jiems suteiktas pabėgėlių statusas, daugiausia Jordanijoje ir Sirijoje. Europoje gyvena 200 000 pabėgėlių iš Irako. Pabėgėlių krizė padarė įtaką ypač dideliam „protų nutekėjimui“, kuris neproporcingai veikia kitados klestėjusią ir išsilavinusią Irako viduriniąją klasę. JT Pagalbos misijos Irake (angl. UNAMI) ir kitų JT agentūrų duomenimis, kai kuriose ligoninėse 80 proc. gydytojų išėjo iš darbo; priklausomai nuo regiono 30–70 proc. mokyklų buvo uždarytos; 70 proc. gyventojų neprieinamas pakankamai kokybiško vandens tiekimas, o 81 proc. gyventojų neturi galimybės naudotis sanitariniais įrengimais; nuolatinės prastos vaikų mitybos rodikliai siekia 23 proc. Nedarbas vis dar plinta, UNAMI duomenimis, jis siekia daugiau kaip 80 proc., o didesnė pusė gyventojų pragyvena už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną.
6. Nors šiems rodikliams įtaką padarė nuo 1980 m. prasidėjęs Irako ekonomikos nuosmukis dėl karo, taikytų poveikio priemonių, diktatūros ir netinkamo valdymo, po 2003 m. įgyvendintos priemonės blogą padėtį tik dar pasunkino arba paprasčiausiai jose nebuvo atkreiptas dėmesys į svarbiausias Irako saugumo ir vystymosi problemas.
Europa ir Irakas
7. 2003 m. karas padalijo Europą. Kai kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės priėmė politinį sprendimą remti Jungtines Amerikos Valstijas ir jų sprendimą nedelsiant kariauti tariamai ginant pasaulį nuo Sadamo Huseino masinio naikinimo ginklų. ES vieningumas tarptautiniu lygmeniu vertinamas kaip vienas iš šio lemtingo sprendimo nuostolių. 2003 m. įvykęs susiskaldymas sumenkino ES potencialų vaidmenį Irako atkūrimo procese.
8. Nuo 2003 m. EB skyrė apie 818 mln. eurų Irako atkūrimo procesui, papildomai valstybių narių įnašams. Tačiau ES nesisekė iš esmės pagerinti šios valstybės padėtį. Galima teigti, kad ji buvo ne vienintelė paramos teikėja, kurios įnašais buvo pasiekta keletas nesėkmingų Irako atkūrimo proceso rezultatų. Žinoma, šioje rekomendacijoje stengiamasi įtikinti, kad Europa gali padaryti daug daugiau ir daug geriau, ypač aktyviau bendradarbiaudama su Irako institucijomis, pasitelkdama aktyvesnius šios valstybės pilietinės visuomenės dalyvius ir atrasdama kūrybingesnių būdų savo ištekliams panaudoti.
9. Šioje rekomendacijoje Tarybai vadovaujamasi tokiu pačiu pagrindiniu požiūriu, kaip ir įtvirtintu 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Irako aktyvesnio dalyvavimo programos [4] , būtent kad ES vaidmuo Irake turėtų būti pagrįstas „būtinybe pamiršti praeities įvykius ir žvelgti į ateitį“ ir „tarptautinės bendruomenės“ „tiek moraline, tiek politine pareiga“, kad būtų suteikta pagalba Irako gyventojams.
10.Šioje rekomendacijoje, JT Saugumo Tarybos rezoliucijose pateikiama ambicinga ES dalyvavimo Irake programa. JTST rezoliucija 1770, kurioje ypač išplečiami Jungtinių Tautų Pagalbos misijos Irake (angl. UNAMI) įgaliojimai, pabrėžiama „Irako stabilumo ir saugumo svarba Irako gyventojams, regionui ir tarptautiniai bendruomenei“ ir „toliau teikiamos regioninės ir tarptautinės paramos svarba Irako vystymuisi“.
11. Kaip pasaulio veikėja su savo interesais ir atsakomybe ES neturi teisės ir negali ignoruoti išplitusios Irako krizės – valstybei būtinas regioninis, pasaulinis ir, žinoma, Europos teikiamas saugumas. Ši rekomendacija grindžiama prielaida, kad ES gali disponuoti dideliais finansiniais ir politiniais ištekliais, kurie gali būti naudingai pasitelkti skatinant galutinį rezultatą sukurti saugų, stabilų, vieningą, klestintį ir demokratišką Iraką, kuris remtų žmogaus teises, saugotų savo mažumas ir prisidėtų prie stabilesnės Artimųjų Rytų padėties.
Veiksmingumo, skaidrumo ir aiškumo svarba
12. Ne vieną kartą Europos Parlamentas išreiškė savo nepasitenkinimą dėl daugiašalių patikos fondų naudojimo kaip būdo nukreipti EB finansavimą. Šio pobūdžio lėšos nepriklauso ES administravimo sričiai ir neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip jos naudojamos šioje valstybėje. Ypač Irako atveju pasitelkiama Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonė Irake (angl. IRFFI) yra pagrindinis Bendrijos lėšų perdavimo būdas, kuris kelia Europos Parlamento susirūpinimą dėl skaidrumo, veiksmingumo ir aiškumo. Ypač didelį susirūpinimą kelia Pasaulio banko valdomas Patikos fondas Irakui (angl. World Bank Iraq Trust Fund), kuris yra IRFFI sudedamoji dalis. Europos Parlamentas jau savo 2005 m. rezoliucijoje dėl Irako[5] išreiškė nuostabą dėl to, kad „ne visas atstatymui skirtas lėšas valdys Jungtinės Tautos, o dalį – World Bank Trust“, ir pabrėžė, kad „iki šios dienos World Bank Trust panaudojo tik labai mažą sukauptų lėšų dalį“. Užsienio reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Sąjungos 2006 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (C6-0000/2005 – 2005/2001 (BUD))[6] yra dar tikslesnė, joje „prašoma… neteikti finansavimo Pasaulio bankui“.
13. Dėl to, kad Komisija nesugebėjo pateikti Europos Parlamentui duomenų, kaip naudojami Europos ištekliai, buvo priimtas sprendimas perduoti 20 proc. įsipareigojimų asignavimų biudžeto eilutėje 19.10.03 (VBP Artimieji Rytai) į rezervą galutinai tvirtinant 2008 m. biudžetą. Lėšos bus skiriamos iš rezervo su sąlyga, kad Europos Komisija „pateikia Parlamentui išsamią lėšų naudojimo Irake apžvalgą (2006 m., 2007 m. ir planuojamais 2008 m.)“. Rengiant šį projektą gautas neigiamas Komisijos atsakymas į šį Parlamento prašymą.
14. Šioje rekomendacijoje dar kartą pakartojama, kad Europos Parlamentas reikalauja daugiau skaidrumo, ragina apskritai mažiau naudotis daugiašaliais patikos fondais, ypač lėšomis iš IRFFI Pasaulio banko valdomo Patikos fondo Irakui (angl. World Bank ITF), ir labiau pasikliauti dvišaliais projektais, ypač su JT agentūromis. Kol Irako administracijos galimybės integruotis yra ribotos ir kol IRFFI neparodys pakankamo skaidrumo ir aiškumo ES lėšų srityje, ES turėtų nukreipti savo paramą į dvišalius projektus, skirtus techninei pagalbai ir gebėjimams kurti teisinės valstybės, finansų valdymo, demokratinio valdymo ir žmogaus teisių srityse. Komisija jau savo iniciatyva pradėjo veikti šia linkme, o tai vertinama kaip teigiamas laimėjimas.
15. Žinoma, tikslios rekomendacijos dėl ES dalyvavimo Irake ateities priklauso nuo šios valstybės saugumo aplinkybių, kurios yra vienintelės ir svarbiausios kliūtys aktyvesniam Europos vaidmeniui šioje šalyje. Bet kuriuo atveju ES negali nustoti sekti Jungtinėmis Tautomis, jeigu (kai) ji aktyviau dalyvaus Irake, Bagdade arba kur nors kitur. Galima neminėti, kad JAV karių buvimas Irako žemėje nepatenka į šioje rezoliucijoje nagrinėjamą sritį. Tačiau manoma, kad JAV prisiims atsakomybę už saugumą Irake, kol Irako valdžios institucijų nuomone tai bus reikalinga. Vienintelis ilgalaikis sprendimas dėl Irako stabilizavimo yra didinti daugiašališkumą ir laipsniškai demilitarizuoti tarptautinį dalyvavimą šioje valstybėje vadovaujant JT. Šiuo atžvilgiu ES gali iš esmės prisidėti.
16. ES turi naudotis visomis savo disponuojamomis atitinkamomis išorės veiksmų finansinėmis priemonėmis siekdama remti didesnius politinius įsipareigojimus užtikrinti Irako stabilumą ir klestėjimą. Irakas negali būti vertinamas kaip tradicinis atvejis teikiamos pagalbos vystymuisi požiūriu, ir iki šiol taikytas tinkamas metodas, dažniausiai vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP), turi būti pakeistas. 2006 m. birželio mėn. priimtame Komisijos komunikate dėl rekomendacijos dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Iraku[7] nurodytos naudingos gairės ateičiai. Teigiamai vertinamos jame nurodytos nuostatos, kuriose pabrėžiama (1) įtraukties svarba politinio proceso metu ir vyriausybės veikloje ir (2) saugumo padėtis šalyje. Žinoma, ES, norėdama veikti kitaip, turi kūrybingai naudoti savo disponuojamas priemones. Be intensyvaus politinio dialogo su Irako institucijomis (ypač su Atstovų Taryba), stabilumo priemonės, Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR), humanitarinės pagalbos ir VBP, nusiginklavimo, demobilizavimo, reintegravimo (angl. DDR) ESGP priemonės ir saugumo sektoriaus reformos (angl. SSR) srityse turi būti sujungtos, kad įvairiapusiškai sustiprintų viena kitą siekiant padėti kurti saugų, stabilų, vieningą, klestintį ir demokratišką Iraką, kuris remtų žmogaus teises ir saugotų savo mažumas. Irakui netrūksta lėšų. Jam trūksta stabilumo, politinės valios, stiprių politinių institucijų ir administracinių gebėjimų šias priemones tinkamai panaudoti. Tai yra tos sritys, kurias ES gali veikti kitaip.
17. Viena svarbi sritis, į kurią ES privalo investuoti, yra žmogaus teisės. ES veiksmai Irake turi būti nukreipti į visas Irako kolektyvinio gyvenimo sritis, apimančias mirties bausmę, nebaudžiamumo kultūrą ir nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus. Religinių ir etninių mažumų teisės turi būti ypač vertinamos būsimųjų ES veiksmų šioje šalyje prioritetiniame sąraše. EIDHR turi būti iš esmės taikoma Irake, ypač siekiant sustiprinti Irako pilietinę visuomenę.
18. Šios rekomendacijos pabaigoje reikalaujama Europos Vadovų Tarybos skaidrumo klausimais, susijusiais su ES darbuotojų naudojimusi privačiomis karinėmis ir saugumo įmonėmis (angl. Private Military and Security Companies (PMC/PSCs)) Bagdade. ES trūksta aiškių gairių, kaip naudotis šiomis įmonėmis, ypač vykdant ESGP operacijas, ir apskritai, kokią veiklą ES institucijų pavedimu jos turi vykdyti užsienyje. Kol skaidrumas šioje srityje iš esmės nepagerės ir nebus sukurtos aiškios gairės, kaip ES institucijoms naudotis PMC/PSC už ES ribų, Europos Parlamentui bus ypač sunku pritarti aktyvesniam fiziniam ES dalyvavimui Irake.
- [1] Remiantis 2007 m. gruodžio 1 d. visuomeninės institucijos „Iraqi Body Count” paskelbtais duomenimis.
- [2] Remiantis2006 m. lapkričio mėn. Irako sveikatos ministerijos paskelbtais duomenimis.
- [3] Remiantis medicinos žurnale paskelbto 2006 m. spalio mėn. atlikto naujausio tyrimo duomenimis.
- [4] P6_TA(2005)0288.
- [5] P6_TA(2005)0288.
- [6] PE 360.281v02-00.
- [7] COM(2006) 283.
PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS TARYBAI (B6-0328/2007)
pagal Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį
pateikė: Ana Maria Gomes
PSE frakcijos vardu,
dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 1 dalį,
A. atsižvelgdamas į ypatingą Irako svarbą viso regiono ir, apskritai, Vidurio Rytų regiono saugumui,
B. atsižvelgdamas į smurtą tarp bendruomenių ir jų viduje,
C. kadangi karinis problemos sprendimas, ypač primestas užsienio pajėgų, neįmanomas,
D. kadangi kuriant nacionalines tvarkos palaikymo pajėgas būtina sutelkti visas bendruomenes ir užtikrinti, kad jos šiomis pajėgomis pasitikėtų,
e) kadangi ieškant ilgalaikio sprendimo būtina įtraukti visus politikos veikėjus, priklausančius visoms bendruomenėms,
F. kadangi būtina toliau siekti palengvinti civilių Irako gyventojų, ypač perkeltųjų ar pasitraukusių į kaimynines šalis, bėdas,
G. atsižvelgdamas į Donorų konferencijos prisiimtus įsipareigojimus,
H. kadangi Europos Parlamentas yra viena iš biudžeto valdymo institucijų,
I. kadangi nuo 2003 iki 2006 m. Europos Sąjunga Irakui skyrė 718,5 mln. eurų dydžio pagalbą,
J. kadangi Europos Sąjungos lėšos buvo naudojamos be jokios europinės kontrolės, ypač per JTO ir Pasaulio banką skiriant lėšas Tarptautiniam Irako atstatymo fondui (angl. IRFFI),
1. siunčia Tarybai šias rekomendacijas:
a) užtikrinti tolesnį Europos Sąjungos indėlį kuriant vieningą, stabilią, demokratinę, pasaulietinę ir pagarbą religinėms laisvėms užtikrinančią valstybę;
b) didinti iniciatyvų, kuriomis siekiama įvairių bendruomenių suartėjimo, skaičių, ypač konstitucinės reformos ir valdžios padalijimo srityje;
c) glaudžiai bendradarbiaujant su JTO, kitais tarptautiniais veikėjais ir Irako valdžios institucijomis kurti nuoseklų ilgalaikį saugumo sektoriaus reformos planą, kuris būtų pagrįstas ginkluotųjų pajėgų demokratinės atsakomybės principu bei kovotojų nuginklavimo akcentavimu;
d) prisidėti padedant Irakui pasinaudoti savo mineraliniais ištekliais;
e) atlikti nepriklausomą Europos lėšų naudojimo per JTO ir Pasaulio banką auditą;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, Irako vyriausybei, Irako Atstovų tarybai, JTO ir Pasaulio bankui susipažinti.
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (5.2.2008)
pateiktas Užsienio reikalų komitetui
dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens Irake pasiūlymo
(2007/2181(INI))
Nuomonės referentas: Ignasi Guardans Cambó
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
Teikia Tarybai šias rekomendacijas:
1. džiaugiasi Irako įgytu stebėtojo statusu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kadangi tai labai svarbus žingsnis Irako reintegracijos į tarptautinę ekonomiką link, padedantis teigiamai paveikti Europos Sąjungos ir Irako derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo; tikisi, kad tinkamu laiku ateityje Irakas taps tikru PPO nariu; mano, kad kol kas finansiniais įnašais reikėtų užtikrinti nuolatinę paramą šalies pajėgumų ugdymui;
2. vykdyti ES ir Irako derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taip, kad tai padėtų ir skatintų Irako vidaus reformas ir priartintų Irako prekybos režimą prie daugiašalės sistemos taisyklių ir tvarkos;
3. teikti Irakui pagalbą steigiant būtinas ir teisėtas institucijas, kurios sudarytų galimybes jo atstovams derėtis dėl stojimo sąlygų, ir skatinti nuolatinę ES pagalbą, kad Irakas galėtų prisijungti prie tarptautinių organizacijų, konvencijų ir sutarčių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK), Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Kioto protokolo ir Biologinės įvairovės konvencijos, ir aktyviai dalyvauti su jomis susijusioje veikloje;
4. sutelkti dėmesį į Europos Sąjungos dalyvavimą rengiant tarptautinį susitarimą su Iraku (angl. International Compact with Iraq, ICI) ir remti Irako reformas, siekiant įvairiapusiškos rinkos ekonomikos, kuri atitiktų Irako visuomenės poreikius ir paklausą, tvarios ir teisingos pasaulinės prekybos reikalavimus bei išnaudotų jos teikiamas galimybes;
5. atsižvelgti į Iraką sudarančių regionų vystymąsi ir socialinius bei ekonominius skirtumus ateityje rengiant prekybos politiką ir padedant atkurti šalį; todėl rekomenduoja pirmiausia pagalbą skirti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių pajėgumų ugdymui;
6. sutelkti nuolatinę ES pagalbą į Irako administracinių ir ekonominių institucinių gebėjimų vystymą, ypač į institucijų sistemos restruktūrizavimą, daugiausia dėmesio teikiant nepriklausomo centrinio banko įsteigimui, stabiliai valiutai, mokesčių ir biudžeto valdymo institucijoms bei nekliudomai finansinių rinkų raidai, ir raginti privatųjį sektorių skatinti ekonominių rinkų reformą ir tiesiogines užsienio investicijas;
7. ragina Irako valdžios institucijas laikytis skaidrumo reikalavimų, numatytų 1994 m. GATT susitarimo X straipsnyje, priimti reikalingus teisės aktus ir vystyti pajėgumus įgyvendinti šiuos teisės aktus intelektinės nuosavybės, viešųjų pirkimų, techninių kliūčių prekybai, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityse;
8. ragina Irako valdžios institucijas užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimą viešųjų pirkimų srityje, ypač išplėsti didžiausio palankumo prekyboje statuso (angl. MFN) taikymą ir suteikti jį visiems ES tiekėjams visuose valdžios institucijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, kol Irakas taps daugiašalės PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų (angl. GPA) nariu;
9. skatinti Irako vyriausybę naudoti iš prekybos nafta gautas pajamas siekiant užtikrinti jų investavimą į Iraką ir kad jas valdytų už viešuosius pirkimus atsakingos institucijos, kurioms vadovautų Irako vyriausybė; rekomenduoja, kad šis principas būtų ES paramos Irako ekonomikos rekonstrukcijai ir plėtrai privaloma sąlyga;
10. pripažįsta, kad siekiant abišalės naudos Europos Sąjungai ir Irakui bei saugant jų interesus tikslinga užtikrinti de facto vienodas reguliavimo sąlygas užsienio investuotojams šioje šalyje;
11. mano, kad, kadangi reikalingi tvaresni prekybos modeliai, galimybė įsigyti energijos šaltinių turi būti reglamentuojama daugiašalėmis taisyklėmis, ir šioms taisyklėms neturi kenkti dvišaliai prekybos susitarimai, kuriais konkuruojama dėl palankiausių įsigijimo sąlygų;
12. užtikrinti, kad ES vykdomosios institucijos ir organai nuolat teiktų visapusišką ir skaidrią informaciją apie tai, kaip išmokamos ir naudojamos ES pagalbos lėšos, įskaitant lėšas, kurios turi būti naudojamos netiesiogiai per kitas organizacijas, pavyzdžiui, Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonę Irake (angl. IRFFI);
13. nuolat informuoti Parlamentą apie pasiektą ES ir Irako derybų dėl prekybos ir bendradarbiavimo etapą;
14. skatinti nuolatinį dialogą tarp Komisijos, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos investicijų banko, siekiant restruktūrizavimo ir (arba) skolos panaikinimo koncepcijas ir iniciatyvas suderinti su atitinkamais ekonomikos politikos reikalavimai, kad būtų galimas tvarus šios šalies socialinis, ekologinis ir ekonominis vystymasis, atitinkantis Irako gyventojų pageidavimus;
15. primygtinai rekomenduoja Komisijai 2008 m. sukurti savo duomenų bazę, skirtą JT ir Pasaulio banko arba bet kurios kitos tarptautinės organizacijos remiamiems projektams, kuriems skiriamas bendras finansinis įnašas iš ES bendrojo biudžeto, numatyto labai konkrečioms projektų grupėms; šioje duomenų bazėje turėtų būti nurodytas kiekvienas projektas ir turėtų būti aiškiai pažymėta ES finansinio įnašo į jį suma;
16. rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai pamažu pereiti prie ES valdomų ir finansuojamų projektų rengimo; ragina Komisiją pateikti Parlamentui dokumentą, kuriame būtų numatyta strategija, kaip tai padaryti iki 2008 m. gegužės mėn.; reikėtų paaiškinti apie projektus, kuriuos dar kurį laiką turėtų valdyti JT ir Pasaulio bankas;
17. rekomenduoja ES ir toliau teikti finansinę paramą programoms, skirtoms padėti atkurti Irako visuomenę kaip visumą;
18. pritaria minčiai laipsniškai pradėti regionų ekonominį bendradarbiavimą, nes tai vertingas pirmasis žingsnis siekiant sumažinti įtampą ir sudaryti sąlygas politinio ir saugumo srities bendradarbiavimo vystymuisi Irake;
19. ragina Iraką ir valstybes nares skatinti gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę dėl gamtos išteklių naudojimo užtikrinant, kad jų naudojimas nepakenktų ekologinei pusiausvyrai ir visų pirma būtų naudingas Irako žmonėms.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
23.1.2008 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 4 1 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Kader Arif, Francisco Assis, Graham Booth, Carlos Carnero González, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Alain Lipietz, Caroline Lucas, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Iuliu Winkler, Corien Wortmann-Kool |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jean-Pierre Audy, Zbigniew Zaleski |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||