PRANEŠIMAS dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2007 m. ataskaitos

4.3.2008 - (2007/2268(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Erik Meijer

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2007 m. ataskaitos

(2007/2268(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kurio metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, pirmininkavimo išvadas,

– atsižvelgdamas į 1993 m. JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 817 ir 845,

– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

– atsižvelgdamas į 1995 m. laikinąjį Graikijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą;

– atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos ketvirtojo susitikimo 2007 m. liepos 24 d. išvadas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimą 2006/57/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, nurodytų Europos partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija[1],

– atsižvelgdamas į 2007 m. Komisijos ataskaitą apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą (SEC(2007)1432),

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.[2],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2006 m. ataskaitos[3],

– atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 2007 m. sausio 29–30 d. ir 2007 m. lapkričio 26–27 d. rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo[4],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl readmisijos sudarymo[5],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0059/2008),

A. kadangi, nors Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai buvo suteiktas ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusas jau 2005 m., bet iki šiol dar nenustatyta stojimo derybų pradžios data; kadangi dėl tokios užsitęsusios padėties didėja nusivylimas ir nežinia, ypač atsižvelgiant į tai, kad Skopjės valdžios institucijos neseniai gerokai paspartino reformas,

B.  primena, jog ES ir Vakarų Balkanų deklaracijoje, kuriai 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Balkanų valstybių užsienio reikalų ministrai, pakartojama, kad yra svarbūs geri kaimynystės santykiai ir kad su kaimyninėmis šalimis reikia ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų dar neišspręstais klausimais,

C. kadangi valstybė narė Graikija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija yra įsitraukusios į Jungtinių Tautų globojamą derybų procesą, kurio tikslas – pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl šalies kandidatės pavadinimo;

1.  pritaria atnaujintam politiniam sutarimui dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą, kuris buvo pasiektas nuo paskutiniosios pažangos ataskaitos, kurią 2007 m. lapkričio mėn. paskelbė Komisija;

2.  pritaria tam, kad buvo priimti Prokuratūros ir Prokuratūros tarybos įstatymai bei Bendruomenių tarpusavio santykių komiteto įstatymas, kuriame nurodomi įstatymai, kurie turi būti priimti taikant dvigubos daugumos taisyklę (Badinterio principas), ir sprendimas galutinai paskirti Teisėjų tarybą;

3.  pritaria Integracijos į ES nacionalinės tarybos, kurios tikslas – užtikrinti įvairių partijų paramą su stojimu į ES susijusioms reformoms ir kuriai vadovauja opozicijos lyderis, įkūrimui, nes tai svarbi stojimą į ES skatinanti jėga; pažymi, kad nacionalinė taryba, tiksliai skirstydama reikalingas institucines priemones, žmogiškuosius išteklius ir biudžeto lėšas, nustato šalies prioritetus parengiamuoju derybų proceso etapu; ragina vyriausybę ir parlamentą toliau vykdyti reformas ir tęsti darnų, nuoseklų ir konstruktyvų dialogą su visomis dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis laikantis bendradarbiavimo ir sutarimo dvasios pagrindiniais šalies Europos darbotvarkės klausimais;

4.  džiaugiasi nuolatinėmis vyriausybės ir parlamento pastangomis ir laimėjimais siekiant įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą ir didesniu valstybės daugiatautiškumo pripažinimu; džiaugiasi vyriausybės ir parlamento įsipareigojimu toliau skatinti įvairių etninių grupių santykius, kurį vykdant buvo priimti tokie teisės aktai, kaip 2007 m. vasario 8 d. priimti įstatymo dėl valstybinių švenčių, kuriame nustatomos skirtingos tautinių ir religinių švenčių dienos, pakeitimai, ir iš biudžeto skiriama daugiau lėšų mažumų bendruomenių kultūrinėms vertybėms ir tradicijoms skatinti; atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti tobulinamas lygiateisis atstovavimas mažumų grupėms, ypač viešojo administravimo institucijose, policijoje ir kariuomenėje, ir pritaria tam, kad buvo pasiektas susitarimas dėl 45 teisės aktų projektų, kurie gali būti priimami tik taikant Badinterio daugumos principą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujintas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos integracijos į Europą procesas yra visų politinių jėgų tvirto įsipareigojimo rezultatas; džiaugiasi vykstančiu nuosekliu ir intensyviu keturių pagrindinių politinių partijų (VMRO-DPMNE, SDSM, DPA ir DUI) dialogu, kuris leido priimti nemažai įstatymų, taip pat ir su tolesne integracija į ES susijusių priemonių;

6.  be to, palankiai vertina tai, kad remiantis Ochrido pagrindų susitarimu daugiau etninių mažumų atstovų dirba viešojo administravimo institucijose, ir išreiškia viltį, kad Ochrido pagrindų susitarimas bus ir toliau nuosekliai vykdomas;

7.  palankiai vertina pagrindinių politinių partijų, kurioms atstovaujama parlamente, vadovų įsipareigojimą toliau siekti pažangos sprendžiant klausimus, dėl kurių dar nesutariama, pvz., dėl kalbų vartojimo arba socialinių priemonių paketo, skirto 2001 m. konflikto aukoms;

8.  džiaugiasi akivaizdžia pažanga, pasiekta 2007 m. kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir didele pažanga, pasiekta kovojant su prekyba žmonėmis ir narkotikais; ragina vyriausybę toliau įgyvendinti teisės aktus kovos su korupcija ir teismų sistemos reformos srityse, siekiant didinti teismų sistemos nepriklausomumą ir visus gebėjimus;

9.  palankiai vertina vyriausybę už pažangą, padarytą ekonomikos srityje, ir makroekonominio stabilumo išlaikymą; pritaria mokesčių politikai ir didesnei fiskalinei drausmei, dėl kurių išaugo valstybės biudžeto pajamos; džiaugiasi geresne verslo aplinka ir veiksmais, kuriais siekiama šalinti teisines ir administracines kliūtis pradedant verslą;

10. laukia naujo Bankininkystės įstatymo, suderinto su ES teisynu, priėmimo; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu 2008 m. priimti naują Nacionalinio banko įstatymą, stiprinti šio banko nepriklausomumą ir administracinius priežiūros gebėjimus;

11. yra susirūpinęs dėl aukšto šalies nedarbo lygio ir ragina vyriausybę imti spręsti šią problemą; ypač atkreipia dėmesį į padėtį su kaimuose, kurie ribojasi su Kosovu, kur itin svarbu kovoti su nedarbu siekiant, kad vietiniams gyventojams būtų sudarytos galimybės gauti teisėtas pajamas;

12. primena, kad būtina tęsti Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimą, nes tai svarbi priemonė, skatinanti tautų tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra pagrindinė stabilumo regione užtikrinimo sąlyga;

13. primena, kad pagal 2005 m. įstatymą dėl bendruomenių vėliavų naudojimo leidžiama mažumos bendruomenei, kuri savivaldybėje sudaro daugumą, naudoti savo vėliavą; norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimu buvo patvirtinta bendruomenės teisė iškelti savo vėliavą šalia valstybinės vėliavos ir kad taip pat buvo suteikta teisė visoms etninėms savivaldybės bendruomenėms kelti etnines vėliavas ir pripažinta etninių albanų teisė naudoti Albanijos valstybinę vėliavą kaip jų etninį simbolį; pabrėžia, kad Teismas taip pat siekė išaiškinti šios teisės taikymo ribas, nes, jo manymu, valstybinė ir bendruomenės vėliavos turi skirtingą prasmę, todėl Teismas nusprendė, kad bendruomenės vėliavos negali būti visą laiką iškeltos, pvz., oficialių valstybinių vizitų metu arba ant valstybinių pastatų; ragina visas partijas aptarti šį klausimą laikantis Ochrido pagrindų susitarimo ir tarptautinių normų;

14. pritaria veiksmams, kurių ėmėsi vyriausybė, siekdama greitai atsižvelgti į Europos Komisijos 2007 m. pažangos ataskaitos rekomendacijas ir patvirtinti persvarstytą nacionalinį planą dėl ES teisyno priėmimo, atitinkančio pasiūlytos 2008 m. Stojimo partnerystės prioritetus;

15. palankiai vertina darbą, atliktą viešojo administravimo srityje rengiantis stojimo į ES derybų procesui; ragina valdžios institucijas toliau vykdyti viešojo administravimo reformą siekiant užtikrinti, kad jis nebūtų politizuojamas, garantuoti jo profesionalumą, kompetenciją ir veiksmingumą bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų jau įgytiems administraciniams gebėjimams;

16. mano, kad visos Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinės jėgos ir tautinės grupės turi imtis veiksmų siekdamos parodyti, kad šalis išsilaisvino iš šalies viduje ir užsienyje neigiamai vertinamų konfliktų, kuriems vykstant peržengiamos politinių skirtumų ribos, įskaitant demokratinių vyriausybinių institucijų boikotavimą, ir tokiu būdu pademonstruotų, kad šalis yra pasirengusi integracijos į Europos Sąjungą procesui;

17. palaiko Salonikuose įkurto Pietryčių Europos demokratijos ir sutaikinimo centro ir Soroso fondo iniciatyvą išleisti istorijos mokytojams ir vidurinių mokyklų mokiniams skirtus Balkanų istorijos vadovėlius albanų ir makedonų kalbomis, kuriuose būtų siekiama pateikti įvairių požiūrių į bendrą praeitį, numatyti darnią perspektyvą ir skatinti susitaikymą;

18. pažymi, kad įstatymo dėl rinkimų kodekso persvarstymo projektas, pagal kurį numatoma vietų skaičių parlamente padidinti 13 vietų siekiant didesnio atstovavimo smulkioms tautinėms mažumoms ir užsienyje gyvenantiems piliečiams, buvo svarstytas 2007 m. rugsėjo 27 d.; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad priėmus pasiūlytą įstatymą galėtų būti nebetaikoma Badinterio daugumos taisyklė, numatyta Ochrido pagrindų susitarime; pabrėžia, kad itin svarbu laikytis principo pacta sunt servanda (lot. „sutarčių reikia laikytis“) siekiant stiprinti tarpusavio pasitikėjimą; todėl mano, jog pageidautina, kad dėl kiekvieno rinkimų kodekso persvarstymo būtų pasiektas bendras sutarimas, taip pat dalyvaujant albanų atstovams, ir tikisi, jog šiuo tikslu bus rengiamos tolesnės konsultacijos;

19. atkreipia dėmesį į besitęsiančią romų bendruomenės diskriminaciją, ypač švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, aprūpinimo būstu ir užimtumo srityse; tikisi, kad artimiausiu metu bus įgyvendinti nacionalinėje strategijoje dėl romų apibrėžti uždaviniai;

20. pritaria susitarimų su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos įsigaliojimui; tačiau pažymi, kad Makedonijos ir kitų Vakarų Balkanų valstybių piliečiams įvažiavimas į ES šalis vis dar sudaro didelių problemų; pabrėžia, kad šiai šaliai turėtų būti taikomos tokios pačios įvažiavimo kaip ir Kroatijai taisyklės; todėl pritaria 2008 m. vasario 20 d. Europos Komisijos pradėtam dialogui vizų liberalizavimo klausimu siekiant numatyti pagrindinius žingsnius bevizio režimo link ir ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant užbaigti šį dialogą;

21. atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad vyriausybė įdiegė biometrines pasų apsaugos priemones, įsteigė nacionalinę vizų informacijos sistemą ir vizų centrą bei įdiegė integruotą sienų valdymo sistemą;

22. pritaria tam, kad buvo priimtas įstatymas dėl bažnyčių, religinių bendruomenių ir religinių grupių teisinio statuso, kuris bus pradėtas taikyti nuo 2008 m. gegužės mėn. ir visam laikui sustabdys mažų tikėjimo bendruomenių, iškilusių ar išsivysčiusių per pastaruosius dešimtmečius dėl užsienio prozelitizmo įtakos ar atsiskyrus nuo esamų religijų, skundus dėl to, kad joms neleidžiama statyti, turėti arba naudoti patalpų kaip maldos namų;

23. džiaugiasi sėkminga antrojo fiskalinės decentralizacijos etapo pradžia 2007 m. liepos mėn., kai 42 savivaldybių iš 84 įsitraukė į procesą, o kitos devynios savivaldybės susijungė;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant skatinti moterų teises, ypač lygias galimybes; taip pat primygtinai tvirtina, kad turi būti stiprinama moterų apsauga nuo bet kokių formų prievartos;

25. pabrėžia, kad pageidautina, jog laikantis 2005 m. lapkričio mėn. priimto transliavimo įstatymo, visuomeninė transliacija išliktų nepriklausoma nuo valstybės institucijų ir būtų suteikta laisvė esamai nuomonių įvairovei, o tai užtikrintų, kad ateityje būtų užkirstas kelias vyriausybės įsikišimui ir kitų rūšių žiniasklaidos veiklos trukdymui; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visuotinai laikomasi ES ir Europos Tarybos standartų dėl kovos su neapykantą skatinančiomis kalbomis prieš kaimynines valstybes, ypač žiniasklaidoje;

26. atkreipia dėmesį į tai, kad vienpusiškas tam tikrų žiniasklaidos priemonių skatinimas, pvz., naudojant jas vyriausybinėms kampanijoms vykdyti arba valstybės finansuojamų įmonių reklamoms skelbti, iškraipo konkurenciją žiniasklaidos srityje ir kenkia kitoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant tas, kurios yra kritiškos vyriausybės atžvilgiu;

27. džiaugiasi, kad pradėta rengtis įgyvendinti Policijos įstatymą, nes visapusiškas ir veiksmingas jo taikymas yra didelis uždavinys ir vienas pagrindinių prioritetų siekiant asociacijos su Europa;

28. pažymi, kad įgyvendinant naują Vandens įstatymą turėtų būti sustiprintos pastangos siekiant apsaugoti vandens kokybę; dar kartą pažymi, kad reikia ypač apsaugoti Vardaro upės, kuri surenka vandenį iš didžiosios dalies šalies teritorijos ir toliau teka kaip Aksijas, nešdama pavojingas atliekas į Graikijos teritoriją, vandens kokybę ir kontroliuoti taršą, taip pat apsaugoti nuo taršos ežerus – Ochridą, Presposą ir Doiraną bei pasiekti šiuo klausimu veiksmingus susitarimus su kaimyninėmis šalimis Albanija ir Graikija;

29. pripažįsta, kad priėmus įstatymą dėl atliekų tvarkymo buvo padaryta tam tikra pažanga asbesto tvarkymo, atliekų surinkimo ir polichlorintojo bifenilo (PCB) bei žaliavų atliekų tvarkymo srityse;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai reikia keisti požiūrį į aplinkos apsaugą, ir ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas toliau siekti pritaikyti savo su aplinkos apsauga susijusius teisės aktus prie priimtų ES standartų;

31. pažymi, kad lapkričio 7 d. į šiaurę nuo Tetovo Brodeco kaimo apylinkėse įvyko stambi policijos operacija, kurios tikslas buvo sulaikyti įtariamus nusikaltėlius; jos metu šeši vadinamosios Brodeco grupuotės nariai buvo nukauti, o dar 13 asmenų iš šio kaimo Vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo sulaikyti; pažymi, kad Brodece buvo aptikta lengvos ir sunkios ginkluotės, įskaitant sunkiuosius kulkosvaidžius ir priešlėktuvines raketas; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ES stebėsenos misijos ir ESBO duomenimis, operacija buvo surengta profesionaliai ir veiksmingai, todėl nebuvo policininkų ir civilių gyventojų aukų; džiaugiasi viešu vyriausybės pasižadėjimu atstatyti mečetę ir atkurti sugadintą infrastruktūrą; išreiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kad suėmimo metu buvo žiauriai elgiamasi su kai kuriais sulaikytaisiais; atsižvelgdamas į tai, ragina ombudsmeną visapusiškai ištirti įvykius ir pabrėžia, kad bet kokie klausimai, susiję su policijos operacija Brodece, turėtų būti nagrinėjami remiantis atvirumo, skaidrumo ir teisinio nuoseklumo principais;

32. džiaugiasi dėl pažangos, padarytos teisėkūros, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, srityje, tačiau pabrėžia, jog reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų taikomi priimti teisės aktai;

33. pritaria aktyviam Makedonijos dalyvavimui Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese ir jos indėliui kuriant Regioninio bendradarbiavimo tarybą; taip pat pritaria jos konstruktyviai pozicijai dėl Kosovo statuso; tačiau išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vilkinama techninė sienos su Kosovu demarkacija, ir mano, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis buvusio JT specialiojo pasiuntinio Kosovo statuso proceso klausimu Martti Ahtisaari pateikto pasiūlymo; pritaria aktyviam bendradarbiavimui su Kosovu prekybos srityje, taip pat muitinių ir policijos bendradarbiavimo klausimais, kartu išlaikant gerus kaimynystės santykius su Serbija; pritaria tam, kad būtų pasirašyti laisvos prekybos susitarimai su šiomis dviem kaimynėmis, ir rekomenduoja vykdyti tokią pačią politiką palaikant santykius su Albanija, Bulgarija ir Graikija, ypač transporto ir ryšių srityse;

34. pritaria šalies indėliui į ES Althea misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje, pripažįsta jos vaidmenį užtikrinant stabilumą regione ir išreiškia gilią užuojautą šaliai ir 11 taikdarių, 2008 m. sausio 12 d. tragiškai žuvusių Makedonijos karinio sraigtasparnio katastrofoje, šeimoms;

35. apgailestauja dėl to, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublika Makedonija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašė ir ratifikavo dvišalį susitarimą dėl imuniteto, pagal kurį užtikrinama, kad tos šalies piliečiams nebus taikoma Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje jurisdikcija; pabrėžia, kad šis susitarimas prieštarauja ES standartams ir politikai, kuriuose numatyta teikti pagalbą Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui, taip pat ES pagrindiniams principams, susijusiems su dvišaliais susitarimais dėl imuniteto; ragina Makedonijos vyriausybę ir parlamentą suderinti šalies teisės aktus su ES valstybių narių principais ir standartais;

36. pažymi, kad būtinos papildomos investicijos siekiant vystyti šalį ir jos kaimynes siejančią infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas ekonominei plėtrai ir užtikrintų stabilumą visame regione, ir ragina vyriausybę nedelsiant užbaigti geležinkelio linijos, jungiančios Skopję ir Sofiją, statybą;

37. pritaria dvišaliams Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos santykiams ir šių šalių piliečių kontaktams; su džiaugsmu pažymi, kad nuo tada, kai Parlamentas 2007 m. liepos 12 d. priėmė pirmiau minėtą rezoliuciją, regione buvo surengtos dvišalės derybos, kurias globojo Jungtinės Tautos ir kuriose dalyvavo specialusis pasiuntinys Matthew Nimitz, siekiant surasti visoms pusėms priimtiną nesutarimų dėl šalies pavadinimo sprendimą; atkreipia dėmesį į 2008 m. vasario 19 d. specialiojo pasiuntinio pasiūlymą ir džiaugiasi dėl to, kad abi šalys pritarė šiam pasiūlymui kaip tolesnių diskusijų gairėms; ragina abi puses dėti daugiau pastangų siekiant spręsti šį klausimą, kuris jokiu būdu neturėtų būti kliūtimi Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai tapti tarptautinių organizacijų nare, kaip numatyta vis dar galiojančiame 1995 m. laikinajame susitarime;

38. primena 2007 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas ir pabrėžia, kad svarbu puoselėti regionų bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius ir kad reikia rasti abiems šalims priimtinus sprendimus kelyje į ES kylančioms problemoms;

39. remia Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės pastangas įsteigti bendrus švietimo ir istorijos reikalų komitetus su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, kad būtų galima apsvarstyti galimus istorijos aiškinimo prieštaravimus ir klaidingą interpretavimą, dėl kurių gali kilti nesutarimų, ir ragina valdžios institucijas skatinti, kad bendras Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir jos kaimynių kultūrinis ir istorinis paveldas būtų bendrai puoselėjamas;

40. pažymi, kad nors nuo 2005 m., kai jai buvo suteiktas kandidatės statusas, šalis padarė didelę pažangą, iš trijų šalių kandidačių ji yra vienintelė valstybė, su kuria iki šiol nebuvo pradėtos stojimo derybos; norėtų, kad ši išskirtinė situacija baigtųsi; ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją užtikrinti, kad būtų vykdomos būtinos reformos; ragina Europos Komisiją, remiantis jos komunikatu dėl Vakarų Balkanų, numatyti eilę veiksmų, kuriuos šaliai įvykdžius būtų galima pradėti stojimo derybas iki 2008 m. pabaigos, o tai toliau didintų stabilumą ir stiprintų Europos perspektyvas Vakarų Balkanuose;

41. pritaria vyriausybės parengiamiesiems darbams, susijusiems su Pasirengimo narystei priemonės (PNP) įgyvendinimu, nes tai palengvino 2007 m. PNP finansavimo susitarimo ir pagrindų susitarimo 2007–2013 m. laikotarpiui pasirašymą; dar kartą pabrėžia PNP svarbą rengiantis narystei ES; ragina vyriausybę ir Komisiją paspartinti parengiamuosius darbus, kad būtų galima kuo anksčiau įdiegti decentralizuotą PNP valdymo sistemą siekiant užtikrinti didesnį proceso veiksmingumą ir atsakomybę už jį vietos lygmeniu;

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui.

• [1]  OL L 35, 2006 2 7, p. 57.
• [2]  OL C 317 E, 2006 12 23, p. 480.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0352.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0454.
• [5]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0453.

AIŠKINAMOJI DALIS

1.        Prioritetai ir antroji metinė ataskaita

2007 m. liepos 12 d. plenariniame posėdyje buvo patvirtinta pirmoji metinė ataskaita dėl šalies kandidatės, kurią Europos Sąjunga ir daugelis jos valstybių narių vadina „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija”, ir kuri jos pačios Konstitucijoje vadinama „Makedonijos Respublika”.

Šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tokius klausimus, kaip gamtos apsaugos problemos, darbdavių ir darbuotojų santykiai bei visuomeninis transliavimas. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas trims pagrindiniams klausimams: didelės albanų bendruomenės padėčiai, santykiams su pietine kaimyne Graikija ir stojimo į ES derybų pradžiai. Praėjusiais metais šiems trims klausimams buvo skiriama dar daugiau dėmesio. Be to, pirmieji du klausimai daro didelę įtaką trečiajam. Antrojoje metinėje ataskaitoje pirmenybė buvo teikiama siekiui užtikrinti pažangą šiose trijose srityse.

2.        Buvusiosios Jugoslavijos valstybių ir ES ryšiai

1957–1991 m. laikotarpiu Europos Bendrijos (Europos Sąjungos pirmtakės) ir valstybės narės visais laikais palaikė gerus santykius su buvusiąja Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika. Šie santykiai žymiai skyrėsi nuo santykių su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, kurias valdė komunistinėmis save vadinančios partijos ir kurias nuo Vakarų ir Pietų Europos skyrė vadinamoji geležinė uždanga. Niekas iš Jugoslavijos nesitikėjo karinės grėsmės. Šalis nepriklausė vadinamajai šaltojo karo zonai ir plėtojo intensyvius ryšius su trečiuoju pasauliu bei atkreipė pasaulio dėmesį aktyviai įtraukdama darbuotojus į pramoninę demokratiją. Vakarų ir Pietų Europos ir Jugoslavijos įmonės bendradarbiavo plačiu mastu. Palyginti didelis Jugoslavijos gyventojų skaičius galėjo lankytis ar ilgam laikui įsidarbinti Vakarų ir Pietų Europos valstybėse. Daugeliui kitų valstybių gyventojų Jugoslavija, ypač Alpių regionas, pajūris ir Ochrido ežeras, buvo populiari atostogų vieta. Be to, prekybos ir transporto požiūriu, ši šalis jungė Graikiją su kitomis Europos Bendrijų valstybėmis narėmis. Jei Jugoslavija nebūtų suskilusi, visa valstybė turbūt būtų įstojusi į ES ir tikriausiai anksčiau nei daugelis dabartinių valstybių narių. Ankstesniuoju laikotarpiu įmanomai narystei ES rimtai sutrukdė ne šalies suskilimas, bet jį lydėję žiaurumai. Šiuo metu buvusiosios Jugoslavijos ir jos kaimynės Albanijos teritoriją visiškai supa ES valstybės narės.

3.        Šalies kandidatės pažangos užtikrinimas

2004 m. didžiosios plėtros metu iš buvusiųjų Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija įstojo į ES. Derybos su šalimi kandidate Kroatija vyksta sklandžiai ir gali būti baigtos 2009 m., o tai reiškia, kad dar po kelerių metų ši šalis taps 28–ąja valstybe nare.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija nuo 2005 m. taip pat turi šalies kandidatės statusą ir tikėjosi, kad jos ir Kroatijos pasirengimo narystei procesas vyks tuo pačiu metu. Tik tai, kad ji išsidėsčiusi pietinėje buvusios Jugoslavijos dalyje, kurioje visais laikais ekonomika buvo silpnesnė nei šiaurinėje dalyje, galėtų sukelti sunkumų ir užvilkinti derybų procesą.

Šalies kandidatės statusas suteikė jai pirmaujančias pozicijas palyginti su tokiomis kitomis buvusios Jugoslavijos valstybėmis, kaip Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina ir Serbija. Tai ypač pasakytina Serbijos autonominės Kosovo provincijos, kuri nuo 1990 m. save laikė nepriklausoma, po 1999 m. karo nebevaldoma Serbijos ir 2008 m. turėtų būti pripažinta tarptautiniu mastu kaip nepriklausoma valstybė, kuri to siekė 17 metų, atveju. Dabartinėms buvusiosios Jugoslavijos valstybėms, kurioms dar nesuteiktas kandidačių statusas, iki šiol buvo pasiūlyti tik stabilizacijos ir asociacijos susitarimai ir galimybė įstoti į ES ilgalaikiu laikotarpiu, kurią numatė 2003 m. Salonikuose vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Kyla klausimas, ar Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija gali išlaikyti pirmaujančias pozicijas, palyginti su kitomis dabartinėmis buvusiosios Jugoslavijos valstybėmis, kurias įgijo dėl šalies kandidatės statuso. Šiuo metu girdėti pasiūlymai suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą. Tačiau šio statuso reikšmė neaiški, kadangi per pastaruosius dvejus metus lauktos stojimo derybos su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija nebuvo pradėtos. Dėl to, palyginti su kitomis dvejomis šalimis kandidatėmis, ši valstybė atsidūrė išskirtinėje padėtyje. Vyksta derybos ne tik su Kroatija, bet ir su Turkija, kuriai derybų pradžioje nepavyko atitikti reikalavimų, kurie vėlesniuoju laikotarpiu turės sprendžiamąją reikšmę galutiniam sprendimui. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija labai apgailestauja dėl dabartinio vilkinimo. Jei greitu laiku nebus pradėtos derybos, kils grėsmė, kad mažės šio statuso reikšmė ne tik minėtai valstybei, bet ir kitoms šalims siekiančioms šalies kandidatės statuso.

4. Susilpnėję ES priėmimo ar integravimo gebėjimai

1989 m., netrukus po šaltojo karo pabaigos, išaugo dėmesys ir pritarimas bendradarbiavimo, tuomet vykdomo tik Vakarų ir Pietų Europoje, su valstybėmis iki tol laikomomis priešininkėmis, plėtojimui. Ne tik politiniai lyderiai, bet ir visuomenė pritarė, kad reikia priimti didelį naujų valstybių narių skaičių. Šiandien pasigendama didelės pagarbos, su kuria tuomet buvo siejama sėkmingai vykdoma didelio masto plėtra į rytus. Visuomenė tapo kritiškesnė ir tikisi, kad didesnis dėmesys bus skiriamas siekiant išspręsti dėl ankstesnių plėtrų iškilusias problemas. Naujokės vertinamos griežčiau; jos turi mokėti už klaidas padarytas ankstesnių plėtrų metu. Daug didesnis vaidmuo nei anksčiau skiriamas objektyviam ES ir jos esamų valstybių narių privalumų ir trūkumų vertinimui. Tikėtinos problemos ir numatomos išlaidos gali būti priežastys, kodėl neskubama tęsti plėtros. Taip pat galutinių stojimo datų įvardijimas ir didelio skaičiaus valstybių narių priėmimas vienu metu yra tabu. Kiekvienos valstybės pasiekimai yra atskirai ir kritiškai vertinami.

Be to, šiuo metu egzistuoja du priešingi požiūriai į dabartines buvusiosios Jugoslavijos valstybes:

(a)       prieš suteikiant teisę įstoti į ES, reikia surasti ilgalaikį šių šalių problemų, ypač susijusių su įvairių tautinių grupių santykiais šalies viduje ir kaimyninių valstybių santykiais, sprendimą;

(b)       kuo skubiau leisti įstoti į ES, kadangi narystė ES laikoma geriausiu taikos, demokratijos, stabilumo ir ekonominio vystymosi garantu, nes tikimasi, kad ES galės padėti išspręsti problemas, įskaitant etninių grupių santykius ir kaimyninių valstybių santykius.

5. Tautinė įvairovė ir interesų konfliktai

Regionui, kuris XX amžiaus pradžioje buvo vadinamas Makedonija, o po Osmanų imperijos žlugimo buvo padalintas Jugoslavijai, Graikijai ir Bulgarijai, būdinga didelė tautų įvairovė. Šiaurinėje Makedonijos dalyje, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritorijoje, didžiausia gyventojų dalis kalba slavų kalbų grupei priklausančia makedonų kalba. Tačiau šalies šiaurės vakaruose daugiausia gyventojų kalba albanų kalba – jie sudaro ketvirtadalį visų gyventojų. Egzistuoja ir smulkesnės mažumų grupės: romai, turkai ir valakai.

Kitose buvusiose Jugoslavijos valstybėse mažesnio masto etninė įvairovė 1990 m. sudarė sąlygas smurtiniams konfliktams ir etniniam valymui. Palyginti su Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir ypač Kosovu, Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje padėtis išliko rami ir valdoma. Po trumpalaikio ginkluoto konflikto Albanijos šiaurės vakaruose buvo sudaryti vietinės valdžios decentralizavimo susitarimai ir vis daugiau dėmesio skiriama ne slavų dominavimui, bet daugiatautiniam valstybės pobūdžiui.

Net ir prieš 2001 m. konfliktą Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybėje buvo atstovaujama albanų bendruomenės partijai. Buvusioje vyriausybėje albanų bendruomenei atstovavo Demokratinės integracijos partija (DUI), kuri susikūrė po 2001 m. konflikto. Šiandien tarp albaniškai kalbančių rinkėjų ši partija yra didžiausia ir netgi daugumos partija. Tai, kad didžiausia šios bendruomenės partija valdžioje yra atstovaujama tik vietiniu lygmeniu, kelia įtampą. Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, skirtingai nei tokiose daugiakalbėse valstybėse kaip Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Italija, nėra tarpinio administracinio lygmens tarp vietos valdžios ir nacionalinio lygmens, kuriame didelė ir regioniniu mastu reikšminga partija galėtų turėti svarbios įtakos. Demokratinės integracijos partija ragina suteikti jai teisę dalyvauti nacionalinėje vyriausybėje ir mano, kad į albanų interesus atsižvelgiama mažiau negu numatyta 2001 m. Ochrido pagrindų susitarime. Protestuodama ši partija kurį laiką boikotavo parlamento posėdžius. Tačiau buvo pasiektas didžiausios partijos vyriausybėje VMRO-DPMNE ir Demokratinės integracijos partijos susitarimas dėl 45 įstatymo projektų, kurie gali būti priimti kvalifikuota balsų dauguma (Badinterio daugumos principas) ir parlamento posėdžių boikotas buvo baigtas.

6. Ginčo su Graikija sprendimas

ES valstybė narė Graikija labai domisi savo šiaurine kaimyne. Graikijos įmonės šioje šalyje yra svarbiausi užsienio investuotojai ir Graikija remia greitos ES plėtros idėją siekdama į procesą įtraukti kaimynines ir netoliese esančias šalis. Daugelį metų Graikija atmesdavo pavadinimo „Makedonija” vartojimą šiaurinės kaimynės, kuri tapo nepriklausoma 1991 m., identifikavimo tikslu, nes tai buvo interpretuojama kaip teisių į Graikijos teritoriją reiškimas. Būdavo minima tik Skopjė (sostinės pavadinimas) arba FYROM (angliška Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos santrumpa), arba buvo pabrėžiama, kad buvusios Jugoslavijos Karalystės laikotarpiu (1929–1941) šis regionas buvo vadinamas Vardarskos provincija.

Šiandien Graikijos pozicija iš esmės pasikeitė. Ji pripažino, kad jos šiaurinės kaimynės teritorija užima dalį regiono, kuris buvo vadinamas Makedonija, ir kad jo gyventojai identifikuojasi su šiuo pavadinimu. Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis 2007 m. spalio 14 d. pokalbyje su Atėnų laikraščiu Kathimerini pranešė, kad ji siekia greito ir galutinio susitarimo dėl pavadinimo „Makedonija” vartojimo. Dabar Graikija teikia pirmenybę abiems šalims priimtinam sudėtiniam pavadinimui, kuriuo būtų nurodoma ne visa Makedonija, o tik jos šiaurinė ir aukštesnė dalis, kurią šiandien valdo Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. Nuo 2007 m. gruodžio mėn. Matthew Nimetz Jungtinių Tautų vardu toliau tęsia tyrimą ir todėl apsilankė abiejose sostinėse. Pavadinimo klausimas galbūt bus išspręstas prieš tai, kai 2008 m. priėmus sprendimą dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stojimo į NATO, gali kilti naujų jautrių šios srities klausimų. Šis susitarimas taip pat gali paspartinti stojimo į ES procesą, iš dalies todėl, kad tikimasi, jog nuo jo pasirašymo Graikija taptų svarbi narystės Europos Sąjungoje šalininkė.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Monika Beňová, Elmar Brok, Colm Burke, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Georgios Georgiou, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Vural Öger, Cem Özdemir, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Hannes Swoboda, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mariela Velichkova Baeva, Cristian Silviu Buşoi, Giulietto Chiesa, Andrew Duff, Árpád Duka-Zólyomi, David Hammerstein, Evgeni Kirilov, Jaromír Kohlíček, Erik Meijer, Nickolay Mladenov, Borut Pahor, Józef Pinior, Antolín Sánchez Presedo, Inger Segelström, Marcello Vernola
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Renate Weber