PRANEŠIMO PROJEKTAS dėl prašymo atšaukti Hanso-Peterio Martino imunitetą

10.3.2008 - (2007/2215(IMM))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Diana Wallis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl prašymo atšaukti Hanso-Peterio Martino imunitetą

(2007/2215(IMM))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Austrijos nuolatinės atstovybės prašymą atšaukti Hanso-Peterio Martino imunitetą, pateiktą 2007 m. rugsėjo 24 d. ir paskelbtą 2007 m. rugsėjo 27 d. plenariniame posėdyje,

–   susipažinęs su Hanso-Peterio Martino paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d.[1] sprendimus,

–   atsižvelgdamas į Austrijos Konstitucijos 57 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6‑0071/2008),

1.  nusprendžia atšaukti Hanso-Peterio Martino imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamai Austrijos Respublikos valdžios institucijai.

• [1]  Byla 101/63 A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rinkinys, 195 puslapis, ir byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kitus, 1986 m. rinkinys, 2391 puslapis.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Parlamento Pirmininkas 2007 m. spalio 12 d. perdavė Teisės reikalų komitetui Austrijos nuolatinės atstovybės laišką su pridėtu Vienos žemės baudžiamųjų bylų teismo pateiktu prašymu panaikinti Europos Parlamento nario Hanso-Peterio Martino imunitetą.

Prie Austrijos nuolatinės atstovybės laiško pridėti Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerijos ir Vienos žemės baudžiamųjų bylų teismo laiškai. Teisingumo ministerija savo laiške nurodo, kad prašymas panaikinti Hanso-Peterio Martino imunitetą teikiamas atsižvelgiant į Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 10 straipsnį, o Vienos žemės baudžiamųjų bylų teismas savo laiške nurodo, kad prašymas panaikinti Europos Parlamento nario imunitetą susijęs su Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsniu.

Kadangi pagal Protokolo 9 straipsnį imunitetas negali būti atšauktas, turi būti laikoma, kad prašymas atšaukti imunitetą susijęs su 10 straipsniu.

Faktai

2007 m. birželio 6 d. privataus kaltinimo tvarka Patikėtų ekonominių operacijų vykdymo ir konsultacijų mokesčių klausimais ribotos atsakomybės bendrovė MERKUR-TREUHAND Vienos žemės baudžiamųjų bylų teisme pateikė skundą, kuriame prašo pripažinti dr. Hansą-Peterį Martiną kaltu dėl diskreditavimo pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 152 straipsnį, nes jis savo interneto svetainėje www.hpmartin.net ir užsakęs Austrijos spaudos agentūrai pavaldžioje įmonėje APA-OTS pranešimą žiniasklaidai OTS0189 5 II 0473 NEF0006, susijusį su ES Kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) pareikštais kaltinimais dėl netinkamo išmokų padėjėjų paslaugoms apmokėti naudojimo, išplatino pareiškimą, jog atlikus išsamų tyrimą buvo nustatyta, kad jis jokiu būdu netinkamai nenaudojo ES lėšų ir kad tiesiog anuometinis jo sąskaitų valdytojas ir patarėjas mokesčių klausimais Christoph Matznetter (šiuo metu Austrijos finansų ministerijos valstybės sekretorius) padarė formalią klaidą, nes trijų darbuotojų kompiuterių išlaidas ir dvi telefono pokalbių sąskaitas klaidingai apskaitė kaip išlaidas padėjėjų paslaugoms apmokėti, o ne kaip bendro pobūdžio biuro išlaidas.

Privati kaltintoja Patikėtų ekonominių operacijų vykdymo ir konsultacijų mokesčių klausimais ribotos atsakomybės bendrovė MERKUR-TREUHAND mano, kad šis pareiškimas atitinka nusikalstamos veikos – diskreditavimo – požymius, nes dr. Christopho Matznetterio, kuris ne vienus metus buvo privačios kaltintojos pirmtakės akcininku ir vadovu, vardas glaudžiai susijęs su privačia kaltintoja, ir dr. Hanso-Peterio Martino savo pareiškimuose kaip profesiniu požiūriu nekompetentingą pavaizdavo ne tik dr. Christophą Matznetterį, bet ir privačią kaltintoją, dėl to pastarosios klientai gali pradėti baimintis, kad patikėtinio ir konsultanto veikla bus vykdoma blogai. Dėl šios priežasties vienas ilgametis privačios kaltintojos klientas jau nutraukė su ja sutartį. Kadangi dr. Hans-Peter Martin žinojo apie tai, kad už galimas išlaidų padėjėjų paslaugoms apmokėti apskaitos klaidas privati kaltintoja nėra atsakinga, o apskaita įforminta remiantis vienareikšmišku dr. Hanso-Peterio Martino nurodymu, pastarasis padarė diskreditavimo subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, taigi jis turi būti atitinkamai nubaustas.

Be to, privati kaltintoja prašo, kad dr. Hans-Peter Martin, kaip žiniasklaidos priemonės, t. y. interneto svetainės www.hpmartin.net, savininkas ir Austrijos spaudos agentūros pavaldžios įmonės APA-OTS pranešimo žiniasklaidai OTS0189 5 II 0473 NEF0006 užsakovas, pagal Austrijos žiniasklaidos įstatymo 34 paragrafo 1 dalį (arba pagal 34 paragrafo 3 dalį) būtų įpareigotas paskelbti nuosprendį, o pagal Austrijos žiniasklaidos įstatymo 33 paragrafo 1 dalį (arba pagal 33 paragrafo 2 dalį) būtų įpareigotas panaikinti (ištrinti) tas vietas, kurios sudaro nusikalstamos veikos sudėtį.

Parlamento Teisės tarnybos nuomone[1], nors kaltintoja prašo įpareigoti paskelbti nuosprendį, ištrinti atitinkamą informaciją interneto svetainėse ir apmokėti proceso išlaidas, Baudžiamųjų bylų teismas gali skirti ir Austrijos baudžiamojo kodekso 152 paragrafe numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę arba piniginę baudą. Toks nuosprendis neturėtų įtakos H. P. Martino EP nario mandatui, nes pagal galiojančius Austrijos įstatymus EP narys praranda savo mandatą tik tuo atveju, jei yra nuteisiamas ir skiriama vienų metų ir daugiau laisvės atėmimo bausmė.

Teisės aktai

H. P. Martinas kaltinamas remiantis toliau pateikiamomis nuostatomis:

Austrijos baudžiamasis kodeksas:

Diskreditavimas

152 paragrafas

1. Asmuo, teigiantis neteisingus faktus ir taip diskredituojantis kitą asmenį, keliantis grėsmę arba kenkiantis jo veiklai ar profesinei karjerai, baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 6 mėnesių arba 360 dienos tarifų dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė ir piniginė bausmė gali būti skiriamos kartu.

2. Kaltininkas traukiamas atsakomybėn tik esant nukentėjusiojo pareiškimui.

Austrijos žiniasklaidos įstatymas

Konfiskavimas

33 paragrafas

1. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl žiniasklaidos turinio nusikaltimo, kaltintojo prašymu nusprendžiama išimti iš apyvartos tam tikrus skirtus išplatinti žiniasklaidos vienetus arba ištrinti nusikalstamos veikos pagrindą sudarančias vietas interneto svetainėje (konfiskavimas). Ši nuostata, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 446 paragrafo, taikoma taip pat priimant išteisinamuosius nuosprendžius pagal 29 paragrafo 3 dalį.

2. Kaltintojo arba teisę pateikti kaltinimą turinčio asmens prašymu atskiro proceso metu nusprendžiama skirti konfiskavimą tuo atveju, jei kurioje nors žiniasklaidos priemonėje nustatyti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, ir atitinkamo asmens neįmanoma, neprašoma arba neužtikrinama, kad atitinkamas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, arba neįmanoma priimti nuosprendžio dėl priežasčių, dėl kurių negali būti skiriama bausmė. Jei pateikus tiesos įrodymus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti baudžiamas, pagal 29 paragrafą žiniasklaidos priemonės savininkas, kaip proceso dalyvis (41 paragrafo 6 dalis), gali naudoti šį įrodymą. 2a. Konfiskavimas draudžiamas, jei perteikiami trečiojo asmens žodžiai, kaip numatyta 6 paragrafo 2 dalies 4 punkte.

3. Teisė privataus kaltinimo tvarka teikti prašymą, kad atskiro proceso metu būtų skirtas konfiskavimas, netenka galios praėjus šešioms savaitėms nuo tos dienos, kai nukentėjusysis sužinojo apie nusikalstamą veiką ir apie tai, kad joks konkretus asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn ir teisiamas.

4. Žiniasklaidos priemonės savininko prašymu vietoj konfiskavimo jam gali būti nurodyta per atitinkamą jo paties nustatytą terminą išbraukus tam tikras dalis, jas užklijavus arba kitokiu būdu užtikrinti, kad nusikalstamą veiką pagrindžiančios vietos nebūtų matomos toliau platinant žiniasklaidos vienetus.

5. Jei atskiro proceso metu bus skiriamas konfiskavimas, proceso išlaidas apmoka žiniasklaidos priemonės savininkas.

Nuosprendžio skelbimas

34 paragrafas

1. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl žiniasklaidos turinio nusikaltimo, kaltintojo prašymu nusprendžiama paskelbti tas nuosprendžio dalis, kurias būtina skelbti, norint pranešti visuomenei apie nusikalstamą veiką ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą dėl šios veikos. Nuosprendžio dalys, kurios turi būti paskelbtos, nurodomos nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Teismas, siekdamas, kad nuosprendis būtų lengviau suprantamas, arba siekdamas apriboti skelbtinos dalies apimtį, gali pakeisti kai kurių nuosprendžio dalių tekstą ir pateikti jį glausta forma.

2. Šmeižto ar nusikaltimo žmogaus garbei atvejais arba kai kita baudžiama veika susijusi su asmeniniu arba šeiminiu gyvenimu, skelbti nuosprendį gali būti nuspręsta tik gavus nukentėjusiojo sutikimą, net ir tuo atveju, jei norint vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veiką nebūtina gauti įgaliojimo, arba jei toks įgaliojimas jau išduotas.

3. Kaltintojo arba teisę pateikti kaltinimą turinčio asmens prašymu atskiro proceso metu nusprendžiama skelbti nuosprendį tuo atveju, jei kurioje nors žiniasklaidos priemonėje nustatyti nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, ir neįmanoma, neprašoma arba neužtikrinama, kad atitinkamas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, arba neįmanoma priimti nuosprendžio dėl priežasčių, dėl kurių negali būti skiriama bausmė. Taikytina 33 paragrafo 2 dalies 2 sakinys ir 3 dalis.

3a. Draudžiama skelbti nuosprendį, jei kalbama apie trečiojo asmens kalbą, kaip numatyta 6 paragrafo 2 dalies 4 punkte.

4. Jei žiniasklaidos turinio nusikaltimas įvykdytas periodinėje žiniasklaidos priemonėje, nuosprendis turi būti skelbiamas per šią žiniasklaidos priemonę, atitinkamai taikant 13 paragrafo nuostatas. Nuosprendžio paskelbimo terminas prasideda tą dieną, kai nuosprendis įsigalioja ir kai jis įteikiamas. Įgyvendinant šią nuostatą galioja atitinkamai 20 paragrafas.

5. Sprendimas paskelbti kitoje periodinėje žiniasklaidos priemonėje priimamas tuo atveju, jei periodinė žiniasklaidos priemonė, kurią panaudojant padarytas žiniasklaidos turinio nusikaltimas, nebeegzistuoja arba jei žiniasklaidos turinio nusikaltimas padarytas panaudojant neperiodinę žiniasklaidos priemonę arba užsienio valstybės žiniasklaidos priemonėje. Išlaidos, susijusios su tokiu nuosprendžio paskelbimu, įskaičiuojamos į baudžiamojo proceso išlaidas. Įgyvendinant šią nuostatą galioja 46 paragrafas.

6. Jei atskiro proceso metu nuspręsta paskelbti nuosprendį, proceso išlaidas apmoka žiniasklaidos priemonės savininkas (leidykla).

Su parlamentinio imuniteto atšaukimu susijusios šios nuostatos:

Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų

10 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu:

a) naudojasi savo valstybės teritorijoje - imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b) negali būti sulaikyti ar patraukti atsakomybėn visų kitų valstybių narių teritorijose.

Imunitetas taip pat galioja nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

Kadangi H. P. Martin kaltinamas dėl veikos, padarytos Austrijoje, jo byla nagrinėjama Austrijoje, o ir pats H. P. Martin yra Austrijos deleguotas EP narys, jis naudojasi „imunitetais, kurie toje valstybėje [Austrijoje] suteikiami [Austrijos] parlamento nariams“.

Parlamentinį imunitetą Austrijoje reglamentuoja Austrijos Konstitucijos 57 straipsnis:

57 straipsnis

1. Nacionalinės Tarybos nariai niekada negali būti traukiami atsakomybėn dėl balsavimo einant pareigas, o dėl einant pareigas žodžiu ar raštu pareikštos nuomonės atsako tik Nacionalinei Tarybai.

2. Nacionalinės Tarybos nariai už nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai užklumpami darantys nusikaltimą, gali būti suimami tik gavus Nacionalinės Tarybos sutikimą. Nacionalinės Tarybos sutikimas taip pat būtinas norint atlikti kratą Nacionalinės Tarybos nario namuose.

3. Visais kitais atvejais kompetentinga įstaiga už nusikalstamą veiką gali Nacionalinės Tarybos narius traukti atsakomybėn be Nacionalinės Tarybos sutikimo, jei ši veika akivaizdžiai nėra susijusi su atitinkamo nario politine veikla. Tačiau kompetentinga įstaiga turi pateikti Nacionalinei Tarybai prašymą priimti sprendimą, ar atitinkama veika susijusi su politine veikla, jei to reikalauja atitinkamas Nacionalinės Tarybos narys arba trečdalis šiuos klausimus nagrinėjančio nuolatinio komiteto narių. Jei pateiktas toks reikalavimas, atitinkama įstaiga nedelsdama turi sustabdyti arba nutraukti bet kokius baudžiamojo persekiojimo veiksmus.

4. Laikoma, kad visais šiais atvejais Nacionalinė Taryba davė savo sutikimą, jei ji nepriima sprendimo dėl atitinkamos įstaigos pateikto prašymo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn per aštuonias savaites; siekdamas, kad Nacionalinė Taryba laiku priimtų sprendimą, Pirmininkas siūlo balsuoti dėl šio prašymo vėliausiai priešpaskutinę dieną prieš pasibaigiant minėtajam balsavimo terminui. Dienos, kuriomis posėdis nevyksta, į šį terminą neįskaičiuojamos.

5. Tuo atveju, kai užklumpama darant nusikaltimą, apie suėmimą atitinkama įstaiga nedelsdama praneša Nacionalinės Tarybos pirmininkui. Jei to reikalauja Nacionalinė Taryba, arba ne posėdžių metu – šiuos klausimus nagrinėjantis nuolatinis komitetas, turi būti panaikintas suėmimas arba apskritai nutrauktas baudžiamasis persekiojimas.

6. Nacionalinės Tarybos nario imunitetas nustoja galiojęs tą dieną, kai susirenka naujai išrinkta Nacionalinė Taryba, o jei narys dirba Nacionalinės Tarybos organuose, kurių įgaliojimai nesibaigia tą dieną, – pasibaigus atitinkamo organo įgaliojimų terminui.

7. Išsamesnę tvarką reglamentuoja Federalinis Nacionalinės Tarybos darbo tvarkos įstatymas.

Aktuali šio straipsnio dalis yra 3 dalis, pagal kurią be Nacionalinės Tarybos (Austrijos parlamento) sutikimo parlamento narys dėl nusikalstamos veikos gali būti patrauktas atsakomybėn tik tuo atveju, jei ši veika akivaizdžiai nėra susijusi su atitinkamo nario politine veikla.

Kiti argumentai

Savo 2008 m. vasario 7 d. pranešėjui adresuotame laiške, kuris buvo perduotas Teisės reikalų komiteto nariams susipažinti, ir 2008 m. vasario 25 d. komitete įvykusio klausymo metu H.-P. Martin pareiškė, kad prieš tai, kai buvo pradėtas privatus kaltinimo bylos, su kuria susijęs prašymas panaikinti imunitetą, procesas, „tuo pačiu klausimu ir tuo pačiu tikslu“ buvo pradėtas civilinis procesas (jis dar nesibaigė), kuriame ieškinį pateikė ta pati įmonė, kuri laiko save teisių perėmėja bendrovės „Merkur Treuhand“, kuri buvo H.-P. Martino mokėjimų tarpininkė tuo metu, kai įvykdyta veika, dėl kurios kaltinama, ir kuriai vadovavo asmuo, „šiuo metu esantis politikas – socialdemokratas“.

H.-P. Martin pabrėžė, kad jis neprašo ginti imuniteto civilinėje byloje: „Jei mane pripažintų kaltu dėl kenkimo [ieškovės] reputacijai, man teks sumokėti – ir man nebus taikomas imunitetas“.

Be to, jis tvirtina, kad „neįprasta – ir, kiek man žinoma, kitose valstybėse net neįmanoma –papildomai pateikti privatųjį kaltinimą dėl tos pačios veikos baudžiamųjų bylų teismui“. Savo 2008 m. vasario 7 d. laiške jis taip pat nurodo, kad „prašymas panaikinti mano imunitetą, kuris dabar susijęs su privačiu kaltinimu, ... yra tiesiog politinis. Jis tiesiogiai susijęs su mano Parlamento nario darbu Parlamente ir šio prašymo tikslas – pakenkti mano reputacijai“.

Pažymėtina, kad H.-P. Martin pranešė komitetui, jog šiuo metu vyksta derybos siekiant susitarti neteismine tvarka.

Analizė

Reikia atsakyti į klausimą, ar pateikti nusikalstamą veiką pagrindžiantys faktai, dėl kurių kaltinamas H.-P. Martin, pagal Austrijos Konstitucijos 57 straipsnio 3 dalį „akivaizdžiai susiję“ su H.-P. Martino politine veikla.

Manoma, kad ginčo objektas, t. y., kas atsakingas už apskaitos klaidą – Parlamento narys ar jo mokėjimų tarpininkas, nesusijęs su H.-P. Martino politine veikla. Tai tiesiog Parlamento nario ir paslaugų teikėjo ginčas.

Kalbant apie tai, ar yra pakankamai fumus persecutionis įrodymų, kad būtų pagrįstas Parlamento atsisakymas atšaukti H.-P. Martino imunitetą, pasakytina, kad net jei ir neįprasta, kad vienu metu vyktų su ta pačia veika susiję baudžiamasis ir civilinis procesai, tai savaime dar nėra fumus. Be to, dėl bylų į teismą kreipėsi paslaugų teikėjas, kuris yra teisėtas teisių perėmėjas įmonės, susijusios su socialdemokratų politiku, kuris, H.-P. Martino manymu, slypi už šio ginčo, o ne įmonė ar pats politikas. Galiausiai H.-P. Martin pranešė Teisės reikalų komitetui, kad vyksta derybos siekiant susitarti neteismine tvarka, o tai reiškia, kad kalbama apie tikrą ginčą.

Taigi manoma, kad Hanso-Peterio Martino imunitetas turėtų būti atšauktas.

• [1]  Teisinė išvada, 2008 02 25, SJ-0066/08.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Titus Corlăţean, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Rainer Wieland, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mogens Camre, Vicente Miguel Garcés Ramón, Georgios Papastamkos, Dagmar Roth-Behrendt