PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų

13.3.2008 - (2006/2223(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėja: Anneli Jäätteenmäki

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų

(2006/2223(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2006 m. liepos 11 d. laišką Europos Parlamento Pirmininkui,

–   atsižvelgdamas į Pirmininko 2006 m. rugsėjo 21 d. laišką Konstitucinių reikalų komitetui,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 195 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 107d straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų^[1]1, įtrauktą į Parlamento darbo tvarkos taisyklių X priedą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A6‑0076/2008),

1.  tvirtina pridedamą sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas;

2.  paveda Pirmininkui, siekiant įgyvendinti EB sutarties 195 straipsnio 4 dalį, perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai;

3.  paveda Pirmininkui užtikrinti, kad gavus Komisijos nuomonę ir Tarybos patvirtinimą pridedamas sprendimas būtų tinkamu laiku paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

• [1] ¹ OL L 113, 1994 5 4, p. 15. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2002/262/EB, EAPB, Euratomas (OL L 92, 2002 4 9, p. 13).

PRIEDAS

Europos Parlamento sprendimas,

kuriuo iš dalies keičiamas 1994 m. kovo 9 d. Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų

EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 195 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 107d straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdamas į savo ... m. ... d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 1994 m. kovo 9 d. Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų,

atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę,

gavęs Tarybos patvirtinimą,

kadangi:

1) Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje[1] pripažįstama teisė į gerą administravimą – tai viena pagrindinių Europos piliečių teisių;

2) siekiant, kad ombudsmeno veiksmai būtų sėkmingi, būtinas piliečių pasitikėjimas ombudsmeno galimybėmis atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus galimais blogo administravimo atvejais;

3) siekiant, kad nekiltų abejonių dėl ombudsmeno galimybių atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus galimais blogo administravimo atvejais, pageidautina pritaikyti ombudsmeno statutą;

4) siekiant numatyti, kad būtų galima plėtoti teisines nuostatas arba teisinį precedentą dėl Europos Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų įsikišimo į Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas, pageidautina pritaikyti ombudsmeno statutą;

5) pageidautina pritaikyti ombudsmeno statutą siekiant atsižvelgti į pastaraisiais metais įvykusius ES institucijų arba įstaigų vaidmens kovojant su Europos Sąjungos finansiniams interesams kenksmingu sukčiavimu pokyčius, ir ypač tai, jog buvo įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kad ombudsmenas galėtų šioms institucijoms arba įstaigoms perduoti visą jų kompetencijai priklausančią informaciją;

(6) pageidautina imtis veiksmų siekiant, kad ombudsmenas galėtų bendradarbiauti su panašiomis valstybių narių ir tarptautinio lygmens institucijomis, taip pat platesnę už ombudsmeno veiklos sritį, pvz., žmogaus teisių apsaugą, kuruojančiomis valstybių narių ir tarptautinėmis institucijomis, nes šis bendradarbiavimas gali labai pagerinti ombudsmeno veiksmų efektyvumą;

(7) Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis baigė galioti 2002 m.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 94/262/EAPB, EB, Euratomas, 1 nurodomoji dalis, 3 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies pirma ir penkta pastraipos ir 4 bei 5 straipsniai keičiami taip:

Ombudsmeno statutas	Pasiūlymas dėl pakeitimo
Pakeitimas 1 1 nurodomoji dalis
atsižvelgdamas į Europos Bendrijų steigimo sutartis, ypač į Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsnio 4 dalį, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 20d straipsnio 4 dalį, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107d straipsnio 4 dalį,	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų steigimo sutartis, ypač į Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsnio 4 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107d straipsnio 4 dalį,
Pagrindimas
Kadangi Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis baigė galioti 2002 m., nuorodos į jos nuostatas tampa nereikalingos ir turėtų būti išbrauktos.
Pakeitimas 2 3 konstatuojamoji dalis
kadangi ombudsmenas, kuris taip pat gali veikti savo paties iniciatyva, privalo turėti priėjimą prie bet kokios informacijos, kuri reikalinga jo pareigoms atlikti; kadangi dėl to Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją, nebent yra tinkamai pagrįstų slaptumo motyvų išsaugoti slaptumą, nepažeidžiant ombudsmeno pareigos neatskleisti tokios informacijos; kadangi valstybių narių valdžios institucijos privalo pateikti ombudsmenui visą būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai tokiai informacijai taikomi slaptumo įstatymai, kiti teisės aktai arba nuostatos, draudžiančios ją atskleisti; kadangi tais atvejais, jei ombudsmenas nustato, kad prašoma pagalba nebuvo suteikta, jis praneša apie tai Europos Parlamentui, kuris padaro atitinkamus pareiškimus;	kadangi ombudsmenas, kuris taip pat gali veikti savo paties iniciatyva, privalo turėti priėjimą prie bet kokios informacijos, kuri reikalinga jo pareigoms atlikti; kadangi dėl to Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją, nepažeidžiant ombudsmeno pareigos neatskleisti tokios informacijos, ir svarstyti įslaptintą informaciją arba dokumentus laikantis taisyklių, kurios tiksliai atitinka susijusiose institucijose ir įstaigose galiojančias taisykles; kadangi įslaptintą informaciją arba dokumentus teikiančios institucijos ir įstaigos praneša ombudsmenui apie jų slaptumą; kadangi Ombudsmenas ir susijusios institucijos ir įstaigos turėtų susitarti dėl įslaptintos informacijos arba dokumentų teikimo sąlygų; kadangi valstybių narių valdžios institucijos privalo pateikti ombudsmenui visą būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai tokiai informacijai taikomi slaptumo įstatymai, kiti teisės aktai arba nuostatos, draudžiančios ją atskleisti; kadangi tais atvejais, jei ombudsmenas nustato, kad prašoma pagalba nebuvo suteikta, jis praneša apie tai Europos Parlamentui, kuris padaro atitinkamus pareiškimus;
Pagrindimas
Pakeitimu siekiama šios konstatuojamosios dalies formuluotę suderinti su 4 pakeitimu pakeista 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa.
Pakeitimas 3 1 straipsnio 1 dalis
1. Vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 195e straipsnio 4 dalimi, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 20d straipsnio 4 dalimi, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107d straipsnio 4 dalimi, šis sprendimas nustato ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančias nuostatas ir bendrąsias sąlygas.	1. Vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 195e straipsnio 4 dalimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107d straipsnio 4 dalimi, šis sprendimas nustato ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančias nuostatas ir bendrąsias sąlygas.
Pagrindimas
Kadangi Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis baigė galioti 2002 m., nuorodos į jos nuostatas tampa nereikalingos ir turėtų būti išbrauktos.
Pakeitimas 4 3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2. Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją ir leisti jam prieiti prie atitinkamų bylų. Jos gali atsisakyti pateikti informaciją tik dėl tinkamai pagrįstų slaptumo motyvų.	2. Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją ir leisti jam prieiti prie atitinkamų bylų. Ombudsmenas galės prieiti prie įslaptintos informacijos arba dokumentų, ypač prie slaptų dokumentų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnį, tik laikydamasis taisyklių, kurios tiksliai atitinka susijusiose institucijose ir įstaigose galiojančias taisykles.
	Kaip minėta ankstesnėje pastraipoje, įslaptintą informaciją arba dokumentus teikiančios institucijos informuoja ombudsmeną apie jų slaptumą.
	Siekdamas įgyvendinti pirmoje pastraipoje numatytas taisykles, ombudsmenas gali susitarti su institucijomis dėl veiklos sąlygų, pagal kurias suteikiama prieiga prie įslaptintos informacijos ir kitokios informacijos, kuriai taikoma prievolė saugoti tarnybinę paslaptį.
Pagrindimas
Dabartinė projekto formuluotė gali sumažinti piliečių pasitikėjimą ombudsmeno veiksmais, tad ji turėtų būti išbraukta. Tačiau numatomos konkrečios prieigos prie įslaptintos informacijos arba dokumentų taisyklės, pagal kurias šiuo atveju nustatomos ombudsmeno ir informaciją teikiančių institucijų pareigos. Be to, ombudsmenui ir jo darbuotojams taip pat taikoma patvirtinta konfidencialumo pareiga (žr. toliau pateiktą 6 pakeitimą, kuriuo keičiama 4 straipsnio 1 dalis).
Pakeitimas 5 3 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa
Ombudsmenui paprašius, Bendrijos institucijų ir įstaigų pareigūnai bei kiti tarnautojai privalo liudyti; jie pasisako savo administracijos vardu ir vadovaudamiesi administracijos pateiktais nurodymais, juos riboja pareiga saugoti tarnybinę paslaptį.	Ombudsmenui paprašius, Bendrijos institucijų ir įstaigų pareigūnai bei kiti tarnautojai privalo liudyti; juos riboja atitinkamos Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklės, ypač pareiga saugoti tarnybinę paslaptį.
Pagrindimas
Išbrauktas sakinys mažino visuomenės pasitikėjimą ombudsmeno galimybėmis atlikti išsamius tyrimus, nes šį sakinį buvo galima aiškinti taip, tarsi pareigūnams leidžiama nesakyti ombudsmenui tiesos. Vis dėlto būtina deramai atsižvelgti į Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintas pareigas.
Pakeitimas 6 4 straipsnis
1. Ombudsmenas ir jo personalas, kuriam taikomas Europos bendrijos steigimo sutarties 287 straipsnis, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 47 straipsnio 2 dalis, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 194 straipsnis, įsipareigoja neatskleisti informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gavo atlikdami tyrimus. Jie taip pat privalo saugoti informaciją, kuri galėtų pakenkti skundą pateikusiam asmeniui ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui, bet nepažeidžia 2 dalies nuostatų.	1. Ombudsmenas ir jo personalas, kuriam taikomas Europos bendrijos steigimo sutarties 287 straipsnis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 194 straipsnis, įsipareigoja neatskleisti informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gavo atlikdami tyrimus. Jie taip pat privalo neatskleisti jokios ombudsmenui pateiktos įslaptintos informacijos arba dokumento, kurie pagal Reglamento (EB) 1049/2001 9 straipsnį laikomi slaptais dokumentais, arba su asmens duomenų apsauga susijusių dokumentų, kurie priklauso Bendrijos teisės aktų taikymo sričiai, taip pat informacijos, kuri galėtų pakenkti skundą pateikusiam asmeniui ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui, bet nepažeidžia 2 dalies nuostatų.
	Ombudsmenas ir jo darbuotojai nagrinėja trečiųjų šalių prašymus susipažinti su dokumentais, kuriuos ombudsmenas gavo atlikdamas tyrimus, laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001, ypač jo 4 straipsnio, sąlygų ir apribojimų.
2. Jei atlikdamas tyrimus ombudsmenas sužino apie faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su baudžiamąja teise, jis nedelsdamas per valstybių narių nuolatines atstovybes prie Europos Bendrijų praneša apie tai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, o prireikus – tai Bendrijos institucijai, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas ir kuri gali taikyti Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolo 18 straipsnio antrą dalį. Ombudsmenas taip pat gali pranešti atitinkamai Bendrijos institucijai ar įstaigai apie faktus, kurie atskleidžia jų darbuotojo elgesį drausminiu požiūriu.	2. Jei atlikdamas tyrimus ombudsmenas sužino apie faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su baudžiamąja teise, jis nedelsdamas per valstybių narių nuolatines atstovybes prie Europos Bendrijų arba kompetentingą Bendrijos instituciją ar įstaigą praneša apie tai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms; prireikus ombudsmenas taip pat praneša tai Bendrijos institucijai ar įstaigai, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas ir kuri gali taikyti Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolo 18 straipsnio antrą dalį. Ombudsmenas taip pat gali pranešti atitinkamai Bendrijos institucijai ar įstaigai apie faktus, kurie atskleidžia jų darbuotojo elgesį drausminiu požiūriu.
Pagrindimas
Ombudsmenui ir jo darbuotojams jau taikoma pareiga neatskleisti atliekant tyrimus gautos informacijos. 1 dalies pakeitimo tikslas – geriau įtvirtinti, jog ši pareiga būtų taikoma slaptiems dokumentams ir dokumentams, dėl kurių kyla su asmens duomenų apsauga susijusių klausimų. Taip pat aptariama visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuos ombudsmenas gavo atlikdamas tyrimus. 2 dalies pakeitimo tikslas – aiškiau išdėstyti, kad ombudsmenas gali nuspręsti savo gautą informaciją apie galimą nusikalstamą veiklą arba Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ar korupciją perduoti arba nacionalinėms valdžios institucijoms, arba Europos institucijoms ir įstaigoms (pvz., OLAF arba būsimai Europos prokuratūrai).
Pakeitimas 7 5 straipsnis
Jei tai padėtų veiksmingiau atlikti tyrimus ir geriau apsaugoti skundą pateikusių asmenų teises ir interesus, ombudsmenas gali bendradarbiauti su tokio paties tipo valdžios institucijomis bet kurioje valstybėje narėje, jei jis vadovaujasi taikomais nacionalinės teisės aktais. Bet ombudsmenas negali prašyti leisti peržiūrėti dokumentų, su kuriais jis negali susipažinti pagal 3 straipsnį.	Jei tai padėtų veiksmingiau atlikti tyrimus ir geriau apsaugoti skundą pateikusių asmenų teises ir interesus, ombudsmenas gali bendradarbiauti su tokio paties tipo valdžios institucijomis bet kurioje valstybėje narėje, jei jis vadovaujasi taikomais nacionalinės teisės aktais. Bet ombudsmenas negali prašyti leisti peržiūrėti dokumentų, su kuriais jis negali susipažinti pagal 3 straipsnį. Ombudsmenas gali tomis pačiomis sąlygomis bendradarbiauti su kitomis institucijomis siekdamas propaguoti ir saugoti pagrindines teises.
Pagrindimas
Pakeitimu siekiama leisti ombudsmenui bendradarbiauti su kitomis pagrindinių teisių srityje dirbančiomis valstybių narių ar tarptautinėmis institucijomis. Terminas „pagrindinės teisės“ yra bendresnis, apimantis taip pat ir sąvoką „žmogaus teisės”, ir atitinka šiandieninę praktiką bei Pagrindinių teisių chartijos, kurioje įtvirtinama piliečių teisė į gerą administravimą ir teisė skųstis Europos ombudsmenui, nuostatas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje ... m. ...d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

• [1]  OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pirmininkui H. G. Pötteringui adresuotame 2006 m. liepos 11 d. laiške Europos ombudsmenas P. N. Diamandouros paprašė Europos Parlamento inicijuoti keleto ombudsmeno statuto nuostatų, kurių dabartinį variantą jis laiko netinkamu, keitimo procedūrą.

Šis prašymas susijęs su keletu aspektų:

1.   teise kištis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas (1 straipsnio 3 dalis),

2.   galimybe susipažinti su institucijų dokumentais (3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa),

3.   pareigūnų liudijimais (1 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa),

4.   informacija apie galimą nusikalstamą veiklą (4 straipsnio 2 dalis),

5.   bendradarbiavimu su tarptautinėmis institucijomis Žmogaus teisių ir (arba) pagrindinių teisių srityje (5 straipsnis).

Kai kuriuos iš šių klausimų tuometinio ombudsmeno J. Södermano iniciatyva Parlamentas sprendė jau 2001 m. Anuomet Parlamentas Teresos Almeidos Garrett parengto Konstitucinių reikalų komiteto pranešimo pagrindu 2001 m. rugsėjo 6 d. priėmė rezoliuciją, kurioje pateikta keletas pakeitimų, gana panašių į tuos, kuriuos dabar siūlo P. N. Diamandouros. Tąkart atrodė, jog remiant Komisijai nebus sunku pasiekti susitarimą su Taryba, bet pasibaigus J. Södermano įgaliojimams derybos taip ir nebuvo užbaigtos.

1.   Teisė kištis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamas bylas

Dėl šio pasiūlymo kilo ginčų. Įvykus kelioms diskusijoms ombudsmenas pranešė komitetui, kad nori pasiūlymą atsiimti. Pranešėja mano, kad jos pasiūlytas pakeitimas – tai žingsnis teisinga linkme, taip pat būtų tinkamai atsižvelgiama į Lisabonos sutartyje numatytus Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio 2 dalies pakeitimus. Tačiau ji žino, kad dėl politinių frakcijų nuomonių skirtumų šiuo klausimu siekti pažangos nereikėtų. Bet kokiu atveju tinkamu momentu, ombudsmenas gali tiesiogiai kreiptis į Teismą, siekdamas gauti sprendimą, kuriame būtų konkrečiai nustatyta jo teisės kištis apimtis ir sąlygos.

2.   Galimybė susipažinti su dokumentais ir informacija

Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 2 dalyje teigiama:

„2. Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją ir leisti jam prieiti prie atitinkamų bylų. Jos gali atsisakyti pateikti informaciją tik dėl tinkamai pagrįstų slaptumo motyvų.“

Savo laiške ombudsmenas reikalauja išbraukti paskutinį sakinį, kuriame minimas galimas teisės susipažinti su informacija apribojimas, nes tai gali sumažinti visuomenės pasitikėjimą ombudsmeno galimybėmis atlikti išsamų tyrimą.

Akivaizdu, kad ombudsmenui būtina turėti galimybę susipažinti su visa svarbia informacija, kad jis galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl piliečių skundų esmės.

Nors ir pabrėždamas, kad institucijos iki šiol dar nė karto neatsisakė suteikti galimybės susipažinti su reikiamais dokumentais ar informacija, ombudsmenas mano, kad aptariamas sakinys gali sukelti prieštaravimų ir sumažinti visuomenės pasitikėjimą ombudsmeno veiksmais.

Be to, pripažinimas, kad institucijos „tik dėl tinkamai pagrįstų slaptumo motyvų“ gali atsisakyti suteikti ombudsmenui galimybę susipažinti su reikiama dokumentacija, kuri jam reikalinga sprendimui dėl administracijos veiksmų tinkamumo priimti, yra per daug neapibrėžtas ir institucijoms lieka per daug sprendimo laisvės. Bet koks galimas ombudsmeno teisės susipažinti su informacija ribojimas turėtų būti grindžiamas ne šia plačia išlyga, kuria administracijai paliekama teisė pačiai apibrėžti atvejus, kada, jos nuomone, tikslinga taikyti slaptumo sąlygą, o griežtais teisiniais kriterijais. Vis dėlto neaišku, kokiais „tinkamai pagrįstais slaptumo motyvais“ galima pateisinti informacijos, kurią administracija atsisako suteikti ombudsmenui, „slaptumą“, nes ombudsmenas ir jo darbuotojai, kaip ir institucijos, turi pareigą užtikrinti slaptumą, jau nekalbant apie tai, kad ombudsmeno įnašas į gero administravimo tobulinimą institucijoms taip pat naudingas.

Šiuo požiūriu paskutiniame 2 dalies sakinyje numatytas apribojimas nepageidautinas ir yra tam tikras nepagrįsto nepasitikėjimo ombudsmenu ženklas. Todėl atitinkamą sakinį tikslinga išbraukti.

Tačiau tai nereiškia, kad ombudsmenui turėtų būti suteikta neribota galimybė susipažinti su visa informacija ir dokumentais. Rekomenduojama numatyti objektyvias taisykles, pagal kurias būtų nustatomos ombudsmeno pareigos, susijusios su prieiga prie įslaptintos informacijos ir dokumentų, ypač prie slaptų dokumentų pagal 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 9 straipsnį. Tai nesunku įvykdyti, jei numatoma ombudsmeno pareiga laikytis taisyklių, kurios visiškai atitinka dokumentus teikiančiose institucijose ir įstaigose galiojančias taisykles. Tai puikiai atitinka skirtingų institucijų vidaus taisykles dėl galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, kaip pavyzdžiui, Komisijoje galiojančias vidaus saugumo taisykles (2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pakeičiamos jos vidaus darbo tvarkos taisyklės).

Taip pat reikia pabrėžti, kad ombudsmenui įslaptintą informaciją arba dokumentus teikiančios institucijos privalo jam pranešti apie jų slaptumą.

Galiausiai, taip pat naudinga kviesti ombudsmeną ir institucijas susitarti dėl konkrečių tokių dokumentų teikimo sąlygų, nes taip ateityje būtų galima išvengti nesutarimų.

Tokia pat pataisa turės būti įtraukta į ombudsmeno statuto preambulę.

Be to, tikslinga įtvirtinti nuostatas, kuriose būtų aiškiai teigiama, kad ir ombudsmenas, ir jo darbuotojai turi vykdyti pareigą neatskleisti atliekant tyrimus gautos informacijos siekiant patikslinti, kad jie privalo neatskleisti jokios įslaptintos informacijos arba dokumento ir pabrėžti, kad ši pareiga ypač svarbi slaptų dokumentų pagal Reglamento (EB) 1049/2001 9 straipsnį[1] atveju arba su asmens duomenų apsauga susijusių dokumentų atveju, taip pat pabrėžti, kad suteikiant visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais, kuriuos ombudsmenas gavo atlikdamas tyrimus, turi būti vadovaujamasi minėtame Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytomis sąlygomis ir apribojimais.

Reikėtų pažymėti, kad Parlamentas šį klausimą jau sprendė 2001 m. – minėtoje rugsėjo 6 d. rezoliucijoje. Tuo metu Parlamentas patvirtino panašią 2 dalies pataisą ir kitas tuometinio ombudsmeno J. Södermano siūlomas pataisas, kurių P. N. Diamandouros neperėmė. Jos daugiausia buvo susijusios su valstybėse narėse parengtais dokumentais. Kadangi P. N. Diamandouros Konstitucinių reikalų komitete pabrėžė, kad jis nemato reikalo keisti šias taisykles, kurios valstybėms narėms yra gana svarbios, Parlamentas mano, jog šių pataisų grąžinti nereikia.

3.   Pareigūnų liudijimas

Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad:

„Ombudsmenui paprašius, Bendrijos institucijų ir įstaigų pareigūnai bei kiti tarnautojai privalo liudyti; jie pasisako savo administracijos vardu ir vadovaudamiesi administracijos pateiktais nurodymais, juos riboja pareiga saugoti tarnybinę paslaptį“.

Laiške ombudsmenas teigia, kad paskutiniame šio straipsnio sakinyje išdėstytos neaiškios sąlygos, kurias visuomenė gali suvokti taip, kad liudytojai ne visada privalo sakyti tiesą. Tai irgi gali sumažinti piliečių pasitikėjimą ombudsmeno galimybėmis atlikti išsamius tyrimus. Todėl P. N. Diamandouros siūlo šį sakinį išbraukti.

Iš tikrųjų sunku visuomenei paaiškinti, kodėl pareigūnai ombudsmenui turėtų liudyti remdamiesi ne savo žiniomis apie ombudsmeno tiriamus faktus, o „savo administracijos vardu ir vadovaudamiesi administracijos pateiktais nurodymais“. Galima manyti, jog šis teiginys reiškia, kad pareigūnai ombudsmenui gali net ir meluoti, jeigu jiems duodami tokie nurodymai. Akivaizdu, kad šie standartai neatitinka modernios ir atviros administracijos poreikių ir neatitiks gero administravimo koncepcijos reikalavimų, pripažįstamų kaip viena pagrindinių Europos piliečių teisių (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis). Todėl aišku, kad šį sakinį reikėtų išbraukti.

4.   Informacija apie galimą nusikalstamą ar neteisėtą veiklą

P. N. Diamandouros taip pat siūlo keisti ombudsmeno statuto 4 straipsnį ir suteikti ombudsmenui tam tikrą teisę pasirinkti institucijas, kurias jis turi informuoti, kai atlikdamas tyrimus sužino faktus, jo nuomone, galinčius būti susijusius su nusikalstama veikla. Jis siūlo, kad ombudsmenas galėtų informuoti ne tik valstybių narių kompetentingas institucijas, kaip numatyta dabartinėje 4 straipsnio formuluotėje, bet ir turėtų teisę pasirinkti, ar informuoti valstybių narių institucijas, ar Sąjungos kompetentingas institucijas ir įstaigas, pvz., OLAF arba būsimą Europos prokuratūrą, arba bet kokią kitą įstaigą, galbūt sukurtą ateityje ir turinčią kompetenciją šioje srityje.

Reikėtų pripažinti, kad tam tikrais atvejais gali būti tikslingiau pirmiausia pranešti Europos institucijoms ar įstaigoms. Joms pranešti gali būti tikslingiau, kai į abejotiną veiklą, susijusią su ombudsmeno aptiktu finansiniams ES interesams kenkiančiu sukčiavimu arba korupcija, galima geriau reaguoti Europos institucijų kompetencijai priklausančiomis drausminėmis priemonėmis arba ją gali geriau ištirti OLAF arba būsima Europos prokuratūra nei nacionalinės vienos valstybės narės institucijos.

Be to, turėtume nepamiršti, kad remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsniu visi Europos institucijų tarnautojai, įskaitant ombudsmeno darbuotojus, privalo pranešti savo vadovams arba OLAF apie bet kokią neteisėtą veiklą, įskaitant Sąjungos interesams kenkiantį sukčiavimą arba korupciją.

5.   Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis institucijomis

P. N. Diamandouros taip pat reikalauja pataisyti ombudsmeno statuto 5 straipsnį[2], kad ombudsmenas galėtų bendradarbiauti su kitomis institucijomis siekdamas propaguoti ir ginti pagrindines teises.

Šiuo tikslu reikia nepamiršti, kad nors mažuma valstybių narių ombudsmenų turi tam tikrą konkrečią kompetenciją piliečių pagrindinių teisių (įskaitant teisę kreiptis į teismą) apsaugos srityje, dauguma ombudsmenų ir Europos ombudsmenas šios kompetencijos neturi. Vis dėlto negalima paneigti, kad tiesiog paprastai bendradarbiaujant, nepasitelkus jokių naujų konkrečių kompetencijos sričių, galinčių prieštarauti kitų Sąjungos institucijų ar įstaigų kompetencijos sritims, ombudsmeno ir šių tarptautinių struktūrų ryšiai ir keitimasis patirtimi gali praturtinti abi suinteresuotąsias šalis ir padėti gerinti Europos ombudsmeno darbo rezultatus – skatinti „gerą administravimą“, Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamą kaip vieną pagrindinių Europos piliečių teisių. Šiuo požiūriu P. N. Diamandouroso pasiūlymas atrodo priimtinas.

6.   Kiti klausimai

P. N. Diamandouros taip pat siūlo išbraukti nuorodas į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties nuostatas, nes ši sutartis baigė galioti 2002 m. Šiuo tikslu pateikti 1, 3 ir 6 (pirmoji dalis) pakeitimai.

• [1]  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
• [2]  „Jei tai padėtų veiksmingiau atlikti tyrimus ir geriau apsaugoti skundą pateikusių asmenų teises ir interesus, ombudsmenas gali bendradarbiauti su tokio paties tipo valdžios institucijomis bet kurioje valstybėje narėje, jei jis vadovaujasi taikomais nacionalinės teisės aktais. Bet ombudsmenas negali prašyti leisti peržiūrėti dokumentų, su kuriais jis negali susipažinti pagal 3 straipsnį.“

NUOMONĖ Peticijų komiteto (8.1.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų

(2006/2223(INI))

Nuomonės referentė: Maria Matsouka

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Siekiant užtikrinti demokratinius Europos Sąjungos veiklos principus, visada reikėjo užtikrinti teisėtumą jos piliečiams. O atsižvelgiant į plėtrą šis poreikis vis stiprėja. Toks teisėtumas tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant pasitikėjimą saugia ir besivystančia pagrindines Europos piliečių teises puoselėjančių vertybių sistema.

Žengtas istorinis žingsnis Europos integracijos procese, nes dabar Sąjungos ir Europos piliečių ryšio poreikis tapo itin aiškus. Pirmiausia tai reiškia, kad Europos Sąjungai būtina atsižvelgti į jos piliečiams rūpimus klausimus ir sėkmingai juos patikinti, kad Sąjungos institucijos nuolat stengiasi patenkinti jų lūkesčius. Norint sudaryti patikimumo įspūdį, tokios pastangos privalo būti derinamos su istoriniais plėtros aspektais ir naujais reikalavimais, kuriuos būtina patenkinti norint užtikrinti darnią Sąjungos veiklą.

Europos Sąjungos institucinė struktūra yra sudaryta taip, kad galėtų atspindėti ir atitikti pagrindinį iš dviejų dalių susidedantį principą: „Valstybių sąjunga ir Tautų sąjunga“. Sąjungos institucijos atstovauja tiek valstybėms, tiek ir jų gyventojams. Europos Parlamentas yra tik viena iš institucijų, atstovaujančių žmonėms. Pirminis Europos ombudsmeno, kaip įstatymais besivadovaujančios institucijos, tikslas yra užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos institucijų ir organizacijų veiklą, kai jos bendrauja su visuomenės nariais, parodant reikalingą pagarbą ir, kai tik įmanoma, kartu stiprinant jų pasitikėjimą šiomis institucijomis bei organizacijomis ir apskritai Europos pažiūrų sistema.

Pasiūlymai, susiję su 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, įtraukto į Parlamento darbo tvarkos taisyklių X priedą[1], persvarstymu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas pastabas, tampa ypač svarbūs. Kadangi šie pakeitimai suteikia ombudsmenui veiksmingas priemones veikti, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos pirminės teisės aktus, juos svarbu patvirtinti.

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.        Dalyvavimas teismuose nagrinėjamose bylose

Atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statutą (40 straipsnio 2 dalis) ir darbo tvarkos taisykles (93 straipsnis), galimybė pateikti Teisingumo Teismui įrodymus gali tik palengvinti teisminio nagrinėjimo procesą. Šios galimybės jokiu būdu nereikia vertinti kaip kišimosi, nes padavus prašymą Teismas pats sprendžia, ar atsižvelgti į šiuos parodymus, ar ne. Priešingu atveju tai prilygtų abejonėms dėl Teisingumo Teismo sprendimo pagrįstumo;

2.        Galimybė susipažinti su dokumentais

Esant galimybei susipažinti su visais be išimties dokumentais, kuriuos turi Bendrijos institucijos, užtikrinamas didžiausias įmanomas ombudsmeno informuotumas ir sudaromos sąlygos teikti tinkamesnes rekomendacijas bei veiksmingiau ginti pavienius piliečius. Be to, Ombudsmenas jokiomis aplinkybėmis neturi teisės atskleisti minėtųjų dokumentų turinio;

3.        Bendrijos institucijų pareigūnų parodymai

Kalbant apie Bendrijos institucijų pareigūnų ir kitų darbuotojų parodymus, duodamus vadovaujantis iš administracijos gaunamais nurodymais, būtina pabrėžti, kad šios nuostatos formuluotė gali pakenkti Bendrijos institucijų autoritetui ir sudaryti įspūdį, kad jos gali kažką slėpti ar nepaiso fakto, kad jos tarnauja arba turėtų tarnauti piliečiams. Pareigūnai turėtų laikytis tik atitinkamų Tarnybos nuostatų normų.

4.        Pranešimas apie faktus, rodančius, kad buvo padarytas nusikaltimas pagal baudžiamąją teisę

Kai ombudsmenas atskleidžia faktus, rodančius, kad buvo padarytas nusikaltimas pagal baudžiamąją teisę, negali būti prieštaraujama tam, kad būtų pranešama atsakingai Bendrijos institucijai arba netgi kreipiamasi į OLAF, jeigu tai padeda užtikrinti didesnį efektyvumą paskirstant atsakomybę ir vykdant teisingumą;

5.        Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje

Savaime suprantama, kad galimas bendradarbiavimas su pagrindines teises ginančiomis institucijomis. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad toks bendradarbiavimas turėtų vykti laikantis Parlamento sprendimo dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų 5 straipsnyje nurodytų sąlygų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.12.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Robert Atkins, Inés Ayala Sender, Thijs Berman, Simon Busuttil, Carlos Carnero González, Marie-Hélène Descamps, Glyn Ford, David Hammerstein, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, András Gyürk, José Javier, Marcin Libicki, Manolis Mavrommatis, David Martin, Jean-Claude Martinez, Maria Matsouka, Kathy Sinnott, Margie Sudre, Antonios Trakatellis, Dushana Zdravkova, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Jorgo Chatzimarkakis, José Javier Pomés Ruiz, Mihaela Popa, Grażyna Staniszewska

• [1]  OL L 113, 1994 5 4, p. 15. Sprendimas iš dalies pakeistas 2002 m. kovo 14 d. Europos Parlamento sprendimu 2002/262/EB, EAPB, Euratomas (OL L 92, 2002 4 9, p. 13).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jim Allister, Enrique Barón Crespo, Jens-Peter Bonde, Richard Corbett, Brian Crowley, Jean-Luc Dehaene, Andrew Duff, Maria da Assunção Esteves, Ingo Friedrich, Bronisław Geremek, Anneli Jäätteenmäki, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, József Szájer, Riccardo Ventre, Dushana Zdravkova
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Costas Botopoulos, Carlos Carnero González, Kathy Sinnott, Alexander Stubb
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Claude Turmes