PRANEŠIMAS dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (*) (28.2.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

2.4.2008 - (200/2254(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne
Nuomonės referentė(*)
Ieke van den Burg, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

Procedūra : 2007/2254(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0101/2008

Pateikti tekstai :

A6-0101/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 21/05/2008 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0220

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (*)
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse

(2007/2254(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse“ (COM(2007)0394),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“ (COM(2007)0592),

– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22‑23 d. 2832-osios Konkurencingumo tarybos išvadas dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse,

– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6–0101/2008),

Bendra pastaba

1. džiaugiasi bendra Komisijos nuostata, pateikta minėtame komunikate dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse (toliau – komunikatas), mažinti administracinę Europos įmonių naštą ir sudaryti joms galimybes veiksmingiau konkuruoti ir pasiekti geresnių rezultatų labai konkurencingoje pasaulio aplinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos teikiami pasiūlymai dėl teisės aktų turėtų būti pagrįsti poveikio vertinimais, ypatingą dėmesį kreipiant į poveikį vidutinėms, mažoms ir mikroįmonėms, siekiant, kad visoje vidaus rinkoje būtų užtikrinamas teisinis aiškumas ir Bendrijos acquis laikymasis bei nuoseklus vadovavimasis šiuo metu vykstančio finansinės atskaitomybės ir audito procedūrų derinimo proceso gairėmis; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant investuotojus, savininkus, kreditorius ir darbuotojus, interesų bei subsidiarumo ir proporcingumo principų pusiausvyrą;

Dėl pirmosios galimybės

2. atmeta komunikate paminėtą pirmąją galimybę ištirti, ar ES bendrovių teisės acquis turėtų apsiriboti teisės aktais, kuriuose būtų sprendžiamos būtent tarpvalstybinės problemos; tačiau kategoriškai neprieštarauja, kad būtų panaikintos suinteresuotų veikėjų nuomone nebereikalingos arba ekonomikai nenaudingos pavienės normos, jeigu šis panaikinimas neprieštarauja visuomenės interesams;

3. atsižvelgdamas į pirmąją galimybę nurodo, kad su šiuo klausimu susijusiose bendrovių teisės direktyvose, būtent Antrojoje, Trečiojoje, Šeštojoje ir Dvyliktojoje direktyvose, buvo numatytas tarpvalstybinei investuotojų ir kreditorių veiklai svarbus įmonių palyginamumas, todėl jos neturėtų būti panaikintos;

4. atsižvelgdamas į pirmąją galimybę nurodo, kad išsamiame poveikio vertinime tikėtinam lėšų sutaupymui panaikinus direktyvas turėtų būti priešpastatomos vidaus rinkos su 27 įvairiomis bendrovių teisės sistemomis išlaidos;

5. pažymi, kad pagrindines biurokratines kliūtis, t. y. reikalavimus pateikti įvairius duomenis ar ataskaitas, ypač mokesčių ir socialinėje srityje, sudaro valstybių narių administravimo institucijos, todėl šios kliūtys nepriklauso Bendrijos kompetencijos sričiai;

Įgyvendinimas valstybėse narėse

6. pažymi, kad valstybės narės dažnai nepasinaudoja galimomis biurokratijos mažinimo priemonėmis ir nesuteikia įmonėms supaprastinimo galimybių, kurios numatomos pagal Bendrijos teisę, priešingai, valstybės narės ES nuostatas papildo nacionalinėmis, griežtesnėmis taisyklėmis; ragina Komisiją įvertinti, ar įgyvendinant direktyvas (pvz., skaidrumo direktyvą) valstybėse narėse nebuvo paskatintas vadinamasis perteklinis reglamentavimas; pažymi, kad Komisija turėtų skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pabrėžiant teigiamą įvairių paprastinimo iniciatyvų poveikį;

7. siūlo, kad siekdamos paprastinimo valstybių narių mokesčių administravimo institucijos koordinuotų savo veiklą ir tarpusavyje derintų įmonėms keliamus informacijos teikimo reikalavimus;

Dėl antrosios galimybės

8. pirmenybę teikia komunikate paminėtai antrajai galimybei, t. y. kad teisės aktų leidėjas dėmesį turėtų sutelkti į atskiras konkrečias paprastinimo priemones; mano, kad, norint taikyti konkrečias paprastinimo priemones, gali reikėti apsvarstyti, ar turėtų būti panaikinti kai kurie atskiri direktyvose nustatyti reikalavimai;

9. pabrėžia, kad direktyvų pakeitimų poveikiui įvertinti reikės laiko ir atkreipia dėmesį į tai, kad Trečioji ir Šeštoji bendrovių teisės direktyvos neseniai buvo iš dalies pakeistos Direktyva 2007/63/EB[1] ir kad šios direktyvos įgyvendinimo terminas dar tęsiasi iki 2008 m. gruodžio 31 d.; baiminasi, kad dėl tolesnių minėtųjų dviejų direktyvų pakeitimų suderintos perkėlimo taisyklės gali prarasti prasmę;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad Antroji bendrovių teisės direktyva neseniai buvo iš dalies pakeista Direktyva 2006/68/EB[2] ir kad šios direktyvos įgyvendinimo terminas tęsiasi iki 2008 m. balandžio 15 d.; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į įmonės KPMG atliktą galimybių tyrimą dėl kapitalo palaikymo režimo alternatyvos;

11. ragina Komisiją aiškiau išdėstyti, kaip bendrovių teisės direktyvos, ypač Antroji, Trečioji ir Šeštoji, susijusios su Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais;

12. pabrėžia, kad, siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, būtina audituoti viešųjų įmonių ataskaitas ir taikyti atskleidimo reikalavimus ir kad dėl tokių naujų elektroninių informacijos sklaidos priemonių ir technologijų, kaip elektroninis ataskaitų teikimo formatas (pvz., XBRL), tampa įmanoma ekonomiškai, veiksmingai ir greitai įvykdyti atskleidimo reikalavimus; atsižvelgdamas į Pirmosios ir Vienuoliktosios bendrovių teisės direktyvų supaprastinimą džiaugiasi, kad siekiama apriboti atskleidimo reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad, kaip ir kitų paprastinimo priemonių atveju, atskleidimo reikalavimai taip pat turi būti persvarstomi kiekvienu atskiru atveju taikant išsamiais poveikio vertinimais grindžiamas individualias paprastinimo priemones; siūlo, kad numatant išimtis mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir mikroįmonėms būtų ypač siekiama mažinti administracinę naštą ir išlaidas, tačiau turėtų būti užtikrinti būtini informacijos poreikiai;

13. pabrėžia, kad pagal 2006 m. pakeistas ES apskaitos taisykles reikalaujama, kad bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose, inter alia, pateiktų bendrovės valdymo ataskaitą ir tobulintų informacijos apie nebalansines procedūras atskleidimo priemones; primena, kad šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2008 m. rugsėjo 5 d.; ragina valstybes nares perkelti šias taisykles anksčiau; ragina Komisiją bendradarbiauti su Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų valdyba (angl. IASB) ir toliau tobulinti finansinėse pažymose pateikiamus duomenis apie nebalansines priemones;

14. mano, kad Europos bendrovės statutą reikia persvarstyti siekiant labiau suderinti jį su visa Bendrijos teise;

15. primena, kad siekis paprastinti administracinius reikalavimus turėtų skatinti MVĮ pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir veikti tarptautiniu mastu;

16. džiaugiasi tuo, kad nustatyta nauja mikroįmonių, kurios turi būti atleistos nuo Europos teisėje numatytų reikalavimų dėl apskaitos, metinių ataskaitų rengimo ir jų skelbimo, kategorija; ragina deramai padidinti komunikate mikroįmonėms numatytas maksimalaus dydžio ribas; siūlo, kad tais atvejais, kai viršijamos maksimalaus dydžio ribos, bendrovių atskaitomybės reikalavimuose būtų numatytas atitinkamai ilgesnis pereinamasis laikotarpis; siūlo apsvarstyti, ar panašūs pereinamieji laikotarpiai turėtų būti nustatomi bendrovėms, kurios keičia teisinį statusą;

17. primena, kad atsižvelgiant į Ketvirtojoje ir Septintojoje bendrovių direktyvose nustatytus maksimalius dydžius, kurių nesiekiančios MVĮ atleidžiamos nuo tam tikrų apskaitos ir audito reikalavimų, itin svarbu užtikrinti nuolatinį ir prognozuojamą reglamentavimą siekiant teisinio apibrėžtumo ir verslo administravimo sąnaudų mažinimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pagal Ketvirtąją direktyvą numatyti atitinkami maksimalūs dydžiai neseniai buvo iš dalies pakeisti pagal Direktyvą 2006/46/EB[3], o valstybės narės turi ją perkelti iki 2008 m. rugsėjo 5 d.; taip pat pabrėžia, kad dėl ES plėtros padidėjo Europos šalių ekonomikos įvairovė ir kad vykdant auditą prisidedama prie efektyvios, gerai veikiančios ir atsakingos rinkos ekonomikos plėtojimo;

18. ragina Komisiją imtis veiksmų pagal 2007 m. lapkričio 22-23 d. Tarybos išvadose išdėstytą Tarybos raginimą aktyviai skatinti atvirą valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi, kuria siekiama racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus, ir užtikrinti, kad įmonės, bendraudamos su valstybinėmis administravimo institucijomis ir tarpusavyje, daugiau naudotųsi elektroninėmis priemonėmis;

19. ragina Komisiją skatinti valstybes nares suderinti finansinės informacijos atskleidimo reikalavimų klasifikaciją, kaip daroma, inter alia, Nyderlanduose, ir skatinti diegti naujas technologijas, kad sumažėtų reikalavimų teikti informaciją vykdymo sąnaudos, tačiau išliktų šių įpareigojimų teikiama nauda rinkos dalyviams, politikos formuotojams ir valstybinėms administravimo institucijoms;

P. Sarbanes ir M. G. Oxley teisės aktai

20. ragina, kad be komunikate nurodytų direktyvų dėl biurokratinės naštos turi būti ištirtos ir direktyvos bei taisyklės, kurių sukūrimas susijęs su JAV P. Sarbanes ir M. G. Oxley teisės aktais, pvz., Skaidrumo direktyvos, Bendrijos teisės aktų dėl prospekto[4] arba Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų taisyklės;

Kiti teisės aktai

21. pabrėžia, kad supaprastintos bendrovių verslo aplinkos kūrimas reikalauja naujų teisinių nuostatų, susijusių su įmonėmis, sukūrimo; atsižvelgdamas į tai, kaip pavyzdį nurodo Keturioliktąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovės registruotos būstinės perkėlimo į kitą valstybę, teisę pasirinkti monistinę arba dualistinę verslo formą ir Komisijos teisėkūros pasiūlymą dėl Europos privačių bendrovių, kurio tikimasi 2008 m. viduryje;

22. yra įsitikinęs, kad tam tikrose srityse būtinos politinės taisyklės siekiant sukurti bendrovių verslui palankią aplinką, pvz., su institucinių investuotojų skaidrumu susijusiose srityse;

23. mano, kad sukūrus bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę Europos bendrovių statutas būtų naudingesnis ir veiksmingesnis;

24. mano, kad dėl reikalavimo į balansą įtraukti duomenis apie atidėtus mokesčius MVĮ apkraunamos neproporcingai didele našta, nors metinių ataskaitų tikrintojams minėtoji informacija nėra vertinga; atsižvelgdamas į tai, siūlo išbraukti šią nuostatą;

25. siūlo vadovautis vadinamuoju vieno karto principu, kad bendrovėms nereikėtų teikti tos pačios informacijos daugiau negu vieną kartą ir daugiau negu vienam gavėjui;

Europos Teisingumo Teismo sprendimo dėl bendrovės Volkswagenwerk pasekmės

26. mano, kad Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-112/05 Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką dėl laisvo kapitalo judėjimo gali būti paskata Komisijai panaikinti valstybėse narėse specialias kliūtis laisvam kapitalo judėjimui, kurios iš esmės skatinamos arba toleruojamos pagal nacionalinių teisės aktų nuostatas; atsižvelgdamas į tai nurodo generalinio advokato išvadas sujungtose bylose C-282/04 ir C-283/04, Komisija prieš Nyderlandus (24 dalis);

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/63/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/855/EEB ir 82/891/EEB dėl reikalavimo, kad jungiant arba skaidant akcines bendroves nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą (OL L 300, 2007 11 17, p. 47).
[2] 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/68/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/91/EEB nuostatas, susijusias su ribotos atsakomybės akcinių bendrovių steigimu ir jų kapitalo palaikymu ir keitimu (OL L 264, 2006 9 25, p. 32).
[3] 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 224, 2006 6 18, p. 1).
[4] 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (OL L 345, 2003 12 31, p. 64). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/11/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 37).

I. Komisijos komunikatas

1. 2007 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatas (COM(2007) 394 galutinis) dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse.

Savo 2007 m. liepos 10 d. komunikate Komisija nurodo, kad išsamus su Europos bendrovių teisės, apskaitos ir audito sritimis susijusio ES acquis persvarstymas būtinas siekiant sudaryti galimybes Europos įmonėms veiksmingiau konkuruoti ir sėkmingiau dirbti labai konkurencingoje pasaulio aplinkoje.

Atsižvelgiant į tolesnius veiksmus Komisija numato iš esmės dvi galimybes, susijusias su tam tikromis bendrovių teisės direktyvomis, kuriose reglamentuojama daugiausia padėtis valstybėse narėse:

– pirmoji – atsakyti į klausimą, ar šiuo metu visos galiojančios direktyvos vis dar reikalingos, ar ES bendrovių teisės acquis turėtų apsiriboti teisės aktais, kuriuose būtų sprendžiamos būtent tarpvalstybinės problemos.

– antroji, ne tokia plati – dėmesį sutelkti vien ties konkrečiomis, atskiromis paprastinimo priemonėmis, siekiant padėti ES bendrovėms.

Kiek tai susiję su likusia bendrovių teisės acquis dalimi, kurioje sprendžiamos specifinės tarpvalstybinės problemos, bei su apskaitos ir audito sritimis, Komisija mano, kad tinkamos priemonės būtų atskiros paprastinimo priemonės.

Komisija ragina pareikšti nuomonę, ar Trečiojoje ir Šeštojoje direktyvose nustatytos bendrovių jungimo ir skaidymo valstybėse narėse taisyklės, Antrojoje direktyvoje nustatytos akcinių bendrovių kapitalo ar bent kapitalo palaikymo sistemos taisyklės ir (arba) Dvyliktoje direktyvoje nustatytos vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių taisyklės turėtų būti panaikintos visos ar iš dalies. Jei manoma, kad jų panaikinti nereikia, turėtų būti paaiškinta, kodėl naudinga turėti šias taisykles ES lygmeniu ir kaip ši nauda pateisina su jomis susijusias išlaidas.

2. 2007 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2007) 592 galutinis) „Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“.

Iš esmės maksimalūs dydžiai MVĮ mažinami ir todėl MVĮ suprantamos plačiau.

II. Pranešėjo pozicija

Pranešėjas džiaugiasi ne tokia plačia alternatyva paprastinti bent jau Trečiosios, Šeštosios ir galbūt Antrosios bendrovių teisės direktyvos dalis. Dabar galiojančiose šiose direktyvose yra tokių išsamių taisyklių, kuriomis valstybėms narėms paliekama mažai lankstumo atitinkamas nacionalines sistemas pritaikant prie kintančių bendrovių ir apskritai suinteresuotųjų šalių poreikių. Visų pirma keletas ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Trečiojoje ir Šeštojoje direktyvose, šiandien yra nereikalingi.

Be to, būtini tolesni veiksmai siekiant paprastinti kitas ES bendrovių teisės acquis dalis. Tai susiję visų pirma su Pirmąja ir Vienuoliktąja bendrovių teisės direktyva. Šiose direktyvose numatytais bendrovių informacijos skelbimo būdais neišnaudojamos visos šiuolaikinių technologijų galimybės.

Laikantis Pirmosios bendrovių teisės direktyvos taisyklių, tam tikra informacija, kuri turi būti įtraukta į valstybių narių komercinius registrus, papildomai turi būti paskelbta nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose. Daugeliu atvejų šis skelbimas bendrovėms sukelia nereikalingų papildomų išlaidų. Šių išlaidų ateityje galėtų būti išvengta atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais ši informacija yra prieinama internetu per elektroninius įmonių registrus.

Specialūs Vienuoliktosios bendrovių teisės direktyvos atskleidimo reikalavimai filialams daugeliui bendrovių sukelia nemažų išlaidų dėl atskirų valstybių formalių reikalavimų. Šios išlaidos turi būti kiek įmanoma sumažintos apribojant valstybių narių galimybę nustatyti formalius reikalavimus.

3 priede pateikiamas pasiūlymas priimti Europos bendrovės statutą pagal naujausią Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją galėtų būti įgyvendintas kartu su siūlomomis modernizavimo ir paprastinimo priemonėmis.

Apskaitos ir audito srityse mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų naudingas tolesnis direktyvų paprastinimas.

Ketvirtąją, Septintąja ir Aštuntąja direktyvomis suderinus apskaitos ir audito reikalavimus žymiai pagerinta finansinės atskaitomybės ir audito kokybė. Nors bendras tikslas, kurio siekta šiomis direktyvomis – išlaikyti ir pagerinti apskaitos ir audito kokybę ES – turėtų būti patvirtintas, dėl šiose direktyvose nustatytų galiojančių reikalavimų atsiranda pernelyg apsunkinanti administracinė našta. Vis dėlto norint sėkmingai sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms, reikia tiek ES, tiek valstybių narių pastangų. Nepaprastai svarbu valstybėse narėse sujungti skirtingų ataskaitų teikimą (pvz., mokesčių, statistikos, socialinės apsaugos, užimtumo) ir taip sumažinti bendrą skirtingų apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemų išlaikymo naštą.

Šis su MVĮ susijęs paprastinimo projektas sutampa su Tarptautinės apskaitos standartų valdybos siūlomo TFAS mažoms ir vidutinėms įmonėms parengiamojo projekto paskelbimu. Dabartinis Valdybos darbas, susijęs su MVĮ apskaita, nėra pakankamas siekiant supaprastinti Europos MVĮ veikimą.

Sėkminga galėtų būti priemonė apskaitos direktyvų netaikyti labai mažoms įmonėms. Metinių ataskaitų rengimo našta yra ypač sunki šioms mažiausioms įmonėms. Kartu nėra didelės jų finansinės atskaitomybės paklausos. Joms netaikant apskaitos direktyvų, būtų leista valstybėms narėms nustatyti, kokias taisykles labai mažos įmonės turėtų atitikti. Reikėtų pažymėti, kad šioje srityje „labai mažos įmonės“ kategorija jau atsirado daugelyje valstybių narių.

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse
(2007/2254(INI))

Nuomonės referentė(*): Ieke van den Burg

(*) Glaudesnis komitetų bendradarbiavimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnį

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena savo rezoliuciją dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinės apskaitos standartų valdybos valdymo[1], kurioje Parlamentas pateikė savo nuomonę dėl Europos Sąjungos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) padėties TFAS požiūriu;

2. pritaria, kad turėtų būti paprastinamos bendrovių teisės nuostatos, ypač atsižvelgiant į MVĮ interesus, tačiau pabrėžia, kad paprastinant minėtąsias nuostatas būtina užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant investuotojus, savininkus, kreditorius, darbuotojus ir valdžios institucijas, interesų pusiausvyrą; pabrėžia, kad paprastinant būtina užtikrinti suinteresuotųjų šalių teises, kurios numatytos įstatymo;

3. pabrėžia, kad paprastinimo procedūros metu, jei būtina, atšaukus kai kurias ar visas esamas priemones, naudinga ištirti kiekvieną atskirą atvejį ir pateikti pasiūlymų, kurie būtų grindžiami išsamiais, neutraliais, visapusiškais poveikio vertinimais ir kuriuose būtų ypač daug dėmesio skiriama MVĮ ir mikroįmonėms, siekiant, kad visoje vidaus rinkoje būtų užtikrinama paprastesnės nuostatos, teisinis aiškumas ir Bendrijos acquis laikymasis bei nuoseklus vadovavimasis šiuo metu vykstančio finansinės atskaitomybės ir audito procedūrų derinimo proceso gairėmis;

4. siūlo koordinuoti valstybių narių mokesčių institucijas siekiant standartizuoti informaciją, kurios reikalaujama iš įmonių paprastinimo tikslais;

5. pritaria siekiui paprastinti bendrovių, kurių akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržose, apskaitos taisykles, tačiau primygtinai ragina taikyti skaidrumo reikalavimus visoms ribotos turtinės atsakomybės akcinėms bendrovėms; siūlo, kad numatant išimtis MVĮ ir mikroįmonėms būtų ypač siekiama mažinti administracinę naštą ir išlaidas, tačiau atsižvelgiant į būtinus informacijos poreikius ir prieigą prie finansinių galimybių; ragina dalytis pažangiąja patirtimi ES teisės paprastinimo ir taikymo srityse;

6. pabrėžia, kad turėtų būti siekiama mažinti administracinę naštą modernizuojant informacijos skelbimo taisykles ir platinant ją elektroniniu būdu;

7. mano, kad sukūrus bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (angl. CCCTB) Europos bendrovių statutas būtų naudingesnis ir veiksmingesnis;

8. pritaria Komisijos pateiktam pasiūlymui dėl ribinės vertės tvirtinimo procedūros supaprastinimo; tais atvejais, kai viršijama dydžio ribinė vertė, siūlo bendrovių atskaitomybės reikalavimuose numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį; ragina nustatyti panašų pereinamąjį laikotarpį bendrovėms, kurios keičia teisinį statusą (pvz., kai bendrovė, kurios akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose, tampa bendrove, kurios akcijos nekotiruojamos vertybinių popierių biržose, arba ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės statusas keičiamas į neribotos atsakomybės bendrovės), siekiant, kad praėjus mažiausiai dvejiems metams po statuso pakeitimo būtų skelbiami palyginami duomenys;

9. pabrėžia Skaidrumo direktyvos svarbą[2], tačiau ragina Komisiją įvertinti, ar įgyvendinant ją valstybėse narėse nebuvo paskatintas vadinamasis perteklinis reglamentavimas;

10. pabrėžia, kad pagal 2006 m. pakeistas ES apskaitos taisykles reikalaujama, kad bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose, inter alia, pateiktų bendrovės valdymo ataskaitą ir tobulintų informacijos apie nebalansines procedūras atskleidimo priemones; primena, kad šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2008 m. rugsėjo 5 d.; ragina valstybes nares perkelti šias taisykles anksčiau; ragina Komisiją bendradarbiauti su Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų valdyba (angl. IASB) ir toliau tobulinti finansinėse pažymose pateikiamus duomenis apie nebalansines priemones;

11. sutinka, kad bendrovėms turėtų būti prieinami paprastesni privalomos informacijos registravimo ir rengimo, teikimo ir skelbimo būdai; siūlo privalomą informaciją rengti, teikti ir skelbti elektroniniu būdu, t. y. naudotis sąveikiu bendrovių registru; primygtinai ragina naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstinę verslo atskaitomybės kalbą XBRL; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti lengvai prieinama investuotojams, kreditoriams, darbuotojams ir valdžios institucijoms visoje Europos Sąjungoje;

12. mano, kad dėl reikalavimo į balansą įtraukti duomenis apie atidėtus mokesčius MVĮ apkraunamos neproporcingai didele našta, nors metinių ataskaitų tikrintojams minėtoji informacija nėra vertinga; todėl siūlo šį reikalavimą panaikinti, jei auditorių deklaracijose būtų palikti duomenys apie galimus įsipareigojimus dėl atidėtų mokesčių;

13. siūlo vadovautis vieno karto principu, kad bendrovėms nereikėtų teikti tos pačios informacijos daugiau negu vieną kartą ir daugiau negu vienam gavėjui;

14. prireikus siūlo rengti konsultacijas dėl apskaitos ir audito tarnybų reguliavimo institucijos įsteigimo būtinybės ir galimybių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] A6-0032/2008.
[2] 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Mariela Velichkova Baeva, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Christian Ehler, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, Lapo Pistelli, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ieke van den Burg, Cornelis Visser, Sahra Wagenknecht

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Harald Ettl, Werner Langen, Thomas Mann, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 str. 2 dalis)

Teisinė informacija - Privatumo politika