PRANEŠIMAS dėl giliavandenių žuvų išteklių valdymo
2.4.2008 - (2007/2110(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Rosa Miguélez Ramos
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl giliavandenių žuvų išteklių valdymo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Giliavandenių žuvų išteklių valdymo apžvalga“ (COM(2007)0030),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos sistemos, skirtos rinkti, tvarkyti ir naudoti žuvininkystės sektoriaus duomenis bei paramos bendrosios žuvininkystės politikos mokslinėms rekomendacijoms rengti, kūrimo (COM(2007)0196),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0103/2008),
A. kadangi ir pagal 2002 m., ir pagal 2004 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) rekomendacijas dėl giliavandenių žuvų daugelio rūšių ištekliai nesiekia saugių biologinių ribų; apgailestauja, kad ES, nepaisydama šio fakto, sumažino žvejybos kvotas daug mažiau nei rekomendavo Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba; be to, pabrėžia, kad patikimi ir padėtį atspindintys biologiniai duomenys svarbūs nustatant kvotas, kurių laikantis būtų užtikrinta, kad žvejojama tausiai;
B. kadangi tarptautiniuose vandenyse žvejojančių laivynų žvejybos veikla trečiųjų šalių žvejybos zonose, kuriose veiklą reglamentuoja regioninės žvejybos organizacijos (RŽO), arba tarptautinių vandenų zonose, kuriose veikla nereglamentuojama, turi būti vykdoma racionaliai ir atsakingai, vadovaujantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, susitarimu dėl šios konvencijos nuostatų, susijusių su artimos ir tolimos migracijos žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo bei Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtu elgesio kodeksu, siekiant atsakingos žuvininkystės, kadangi ir JT susitarime dėl žuvų išteklių, ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos parengtame elgesio kodekse siekiant atsakingos žuvininkystės nurodoma, kad turi būti laikomasi atsargumo principo;
C. kadangi 2002 m. Johanesburgo aukščiausiojo lygio susitikime ES įsipareigojo siekti tausiosios žvejybos visame pasaulyje ir, jeigu įmanoma, iki 2015 m. išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius, visų pirma pereikvotus, taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą,
D. kadangi veiksmingai saugoti jūrų aplinką ir tausiai žvejoti įmanoma tik tuomet, jei visos suinteresuotosios valstybės susitartų ir bendradarbiautų,
E. kadangi sistemingas patikimų duomenų rinkimas yra žuvų išteklių vertinimo ir mokslinių nuomonių teikimo pagrindas, todėl jis labai svarbus siekiant įgyvendinti bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP); kadangi Komisija savo komunikate pripažino, kad nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti giliavandenių žuvų išteklių būklę, ir kad nėra prieita prie bendros nuomonės dėl gelminės žvejybos apibrėžties,
F. kadangi 2007 m. balandžio mėn. Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas (ŽAPK) paskelbė pranešimą dėl mokslinių pranešimų pateikimo tvarkaraščio pakeitimo ir jų kokybės gerinimo,
G. kadangi būtina imtis tinkamų socialinių ir ekonominių priemonių, kuriomis būtų siekiama kompensuoti žvejams išlaidas, atsiradusias dėl to, kad sumažėjo žvejybos mastas, nes įgyvendinami išteklių atkūrimo planai,
H. kadangi 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje dėl teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos[1] siūloma imtis keleto priemonių, skirtų skatinti tvariai naudoti jūras ir išsaugoti jūrų ekosistemą;
1. džiaugiasi Bendrijos laivyno pastangomis žvejoti tausiai, tačiau pabrėžia, kad Komisijos komunikate aprašyta padėtis neatitinka tikrosios padėties;
2. pabrėžia, kad prieš imantis naujų valdymo priemonių reikėtų išnagrinėti, dėl kokių priežasčių netaikomos esamos priemonės, kodėl valstybės narės nevykdo savo prievolių, arba vykdo jas pavėluotai, arba naudoja skirtingą metodiką, todėl sudėtingiau analizuoti veiksnius, kurie daro poveikį šiai žvejybai;
3. įspėja, kad nuolat keičiant galiojančius įstatymus ir teikiant naujus pasiūlymus, neskyrus pakankamai laiko įgyvendinti galiojančias nuostatas ir deramai išanalizuoti gautą informaciją, kenkiama BŽP patikimumui, o dabartinės nuostatos, kuriomis ribojama žvejyba, yra labiau pritaikytos išsaugoti vienas rūšis nei kitas;
4. pritaria Komisijos nuomonei, kad sistemingas patikimų duomenų rinkimas yra pagrindas, kuriuo remiantis vertinami žuvų ištekliai ir teikiamos mokslininkų nuomonės; ragina Komisiją, valstybes nares ir žuvininkystės pramonės atstovus šalinti esamus trūkumus, kad žvejybos pastangų kontrolės priemones būtų galima pritaikyti kiekvienam žvejybos būdui, ir primena, žvejojant giliavandenes žuvis naudojami įvairūs būdai;
5. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad net savavališkai, neturint pakankamų biologijos žinių, nustačius naudojant šį žvejybos būdą bendrą sugauti leidžiamą kiekį (BSLK) ir apribojus žvejybos pastangas, kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos giliavandenėmis, ištekliai turi būti naudojami laikantis atsargumo, o nustatant BSLK reikia remtis tiksliais mokslinių tyrimų duomenimis;
6. pabrėžia, kad pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausaus naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[2] reikalaujama laikytis atsargumo principo, kuris apibrėžtas 3straipsnyje ir kuris reiškia, kad pakankamos mokslinės informacijos nebuvimas negali būti priežastimi atidėti arba nesiimti valdymo priemonių pagrindinėms, susijusioms arba priklausomoms rūšims ir nepagrindinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti;
7. pabrėžia, kad svarbu pradėti drausti giliavandenių žuvų žvejybos sektoriui išmesti į jūrą žuvis, nes tuomet mokslininkai galėtų atlikti tikslesnius iškraunamo laimikio žuvų, kurių daugelis nevalgomos, rūšių tyrimus;
8. laikosi nuomonės, kad Komisija, imdamasi sisteminių priemonių priegaudai sumažinti ir žuvų išmetimui uždrausti, turėtų uždrausti bet kokią žvejybą virš povandeninių kalnagūbrių, hidroterminių versmių ir arčiau nei 5 jūrų mylių spinduliu nuo bet kokių žinomų šaltųjų vandenų koralų; taip pat mano, kad turi būti uždrausta žvejoti dugniniais tralavimo įrenginiais daugiau nei 1000 metrų gylyje, taip pat reikia griežtinti stebėsenos ir kontrolės procedūras;
9. pabrėžia, kad daugelis giliavandenių žuvų rūšių sugaunama kaip nepageidaujama priegauda, taigi ragina Komisiją labiau sutelkti dėmesį į žvejybos pastangų kontrolę, nes tai vienas iš būdų mažinti nepageidaujamą priegaudą; tačiau pabrėžia, kad tinklinio audeklo akies kraštinės ilgio ribojimas – netinkama priemonė, turint mintyje giliavandenių žuvų formą ir dydį;
10. ragina Komisiją atlikti giliavandenių žuvų žvejybos socialinį ir ekonominį vertinimą bei ištirti galimą pakartotinio žvejybos pastangų sumažinimo poveikį sektoriui, taip pat tolesnio žuvų išteklių, nuo kurių priklausomas žvejybos sektorius, išeikvojimo poveikį; mano, kad svarbiausia siekti socialinių ir ekonominių poreikių bei tvarios aplinkos pusiausvyros;
11. pabrėžia, kad didelė šių išteklių dalis valdomi tarptautiniuose vandenyse, todėl svarbu koordinuoti įvairių regioninės žvejybos organizacijų veiksmus, kad priemonės būtų taikomos visiems laivams, naudojantiems šį žvejybos būdą; mano, kad ES ir toliau turi dėti pastangų siekdama užtikrinti, kad JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 61/105 dėl atviroje jūroje vykdomos giluminės ir dugninės žvejybos būtų įgyvendinama visapusiškai ir veiksmingai; įsitikinęs, kad apribojimai turi būti taikomi visų susitarimo šalių žvejams, kad vieniems ar kitiems nebūtų sudarytos prastesnės sąlygos;
12. siūlo neleisti žvejoti tose giliavandenėse vietovėse, kuriose šiandien nežvejojama, kol šios vietovės nebus ištirtos ir remiantis moksliniais duomenimis nebus įrodyta, kad jose galima tausiai žvejoti nekeliant pavojaus, kad nukentės biologinė įvairovė arba bus pakenkta buveinėms ir kol nebus imtasi atitinkamų valdymo priemonių;
13. ragina Komisiją pateikti naujų programų moksliniams duomenims rinkti, prireikus pasinaudoti mokslinių tyrimų laivais; įsitikinęs, kad šiuo atveju ji galėtų remtis administracinės Ispanijos žvejybos institucijos veiklos Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos reglamentuojamoje zonoje patirtimi, nes ši institucija sudarė „Hatton Bank“ zonos, kurioje žvejojamos giliavandenės žuvys, žemėlapį, o pagrindinis šioje zonoje vykdomų tyrimų tikslas – ištirti povandeninių kalnagūbrių, šaltųjų vandenų koralų rifų ir hidroterminių versmių išsidėstymą, kad būtų galima nustatyti zonų, kuriose žvejoje žvejybos laivynai, pažeidžiamiausias vietas;
14. pritaria Komisijos nuomonei, kad šio žvejybos būdo atžvilgiu reikia laikytis ekosisteminio požiūrio, tačiau įspėja, kad reikia užtikrinti bent jau minimalų šių priemonių patikimumo lygmenį, o šios priemonės turi būti taikomos atskirai ir vadovaujantis poveikio aplinkai vertinimo rezultatais, siekiant išvengti atvejų, kai neleidžiama žvejoti tose zonose, kurioms nekyla pavojaus, bei siekiant uždrausti vykdyti dugninę žvejybą tose zonose, kurių jūrų ekosistema yra pažeidžiama arba numanoma, kad ji galėtų būti pažeidžiama, arba kurių žuvų ištekliai nesiekia saugių biologinių ribų; taip pat mano, kad moksliniai tyrimai, skirti sudaryti jūros dugno topografinį žemėlapį, ekosistemos sudedamųjų dalių ir vandenynų gamtos išteklių tarpusavio ryšiui nustatyti, turi būti prioritetinė sritis siekiant įgyvendinti naująją Europos jūrų politiką;
15. dar kartą pabrėžia, kad žvejai ir jiems atstovaujančios asociacijos turi būti išklausyti ir dalyvauti rengiant jūrų aplinkosaugos, išteklių valdymo ir išteklių atkūrimo priemones;
16. pritaria Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto nuomonei, kad būtina skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių biomasės ir įvairių rūšių žuvų populiacijos sumažėjimo beveik visose žvejybos plotuose tyrimui; be to, mano, kad siekiant, jog mokslinėms nuomonėms pritartų visos šalys, būtina nustatyti aiškias strategines gaires, kuriomis vadovaujantis tas pats darbas nebūtų atliekamas du kartus ir būtų užtikrinama sinergija;
17. reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartiniai BŽP reglamentai įgyvendinami neveiksmingai ir prastai; ragina Komisiją gerinti stebėsenos ir kontrolės procedūras valstybėse narėse;
18. pabrėžia, kad svarbu kurti naujas technologijas siekiant užtikrinti, kad veiktų kontrolės ir stebėsenos sistema; ragina Komisiją toliau vystyti kontrolės technologiją ir, turėdamas tai mintyje, atkreipia dėmesį į galimybes, kurių atsiranda, nes naudojami elektroniniai žurnalai;
19. pabrėžia saugomų jūrų teritorijų tinklo, įeinančio į tinklą „NATURA 2000“, sukūrimo privalumus ir yra įsitikinęs, kad toks žingsnis turėtų teigiamos įtakos pereikvotų žuvų išteklių požiūriu; ragina valstybes nares išnaudoti visas galimybes, kurias teikia tinklo „NATURA 2000“ jūriniai komponentai;
20. ragina Komisiją dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ir galbūt tobulinami esami tarptautiniai susitarimai, susiję su giliavandenių rūšių žuvų žvejyba;
21. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti bendras gaires, keistis gerąja patirtimi, geriau naudotis turimomis Bendrijos technologijomis, į šią veiklą įtraukti ekspertų grupes ir nevyriausybines organizacijas, kad būtų geriau įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama mažinti nelegalią žvejybą ir Europos rinkose parduodamų nelegaliai sugautų žuvų kiekį;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti labiau aplinką tausojančius žvejybos būdus, kad nebūtų daroma žalos, pvz., dėl nepageidaujamos priegaudos arba nereikalingo kitų gyvų organizmų žalojimo, aplinkai ir ekologinei biologinei įvairovei;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Pasiūlymo turinys
2007 m. sausio 29 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Giliavandenių žuvų išteklių valdymo apžvalga“ (COM(2007)30 galutinis) keliamas uždavinys išanalizuoti šių rūšių (kai kurios iš jų yra labai mažo produktyvumo ir vėlai subręsta) žuvų žvejybai taikomų įstatymų veiksmingumą. Nors šios žūklavietės nedidelės palyginti su kontinentinių šelfų žūklavietėmis, ekonominiu požiūriu jos labai svarbios ES laivynams, šiuos išteklius pradėjusiems žvejoti 10-ajame dešimtmetyje, kai sumažėjo priedugnio žuvų, visų pirma menkių.
Tai mišrios žūklavietės, kuriose daugelio išteklių padėtis neaiški, nes nepakanka informacijos, o daugelis prieduose nurodytų rūšių, kaip antai rykliai, atlantiniai pjūklapilviai, melsvosios molvės, tiesiogiai nežvejojamos. Kadangi Bendrijos vandenys ir Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK) reglamentuojama zona kartais persidengia, kyla nesutarimų dėl jų valdymo būdų.
Iki 2003 m., kai taikant Reglamentą (EB) Nr. 2340/2002 ir atsižvelgiant į ankstesnių metų duomenis valstybėms narėms buvo pirmą kartą priskirtos kvotos 2003–2004 m. laikotarpiui, nebuvo taikoma jokia speciali tvarka. Kvotų skyrimas jau eksploatuojamose žūklavietėse sukėlė daug prieštaravimų, juolab kad po 2004 m. ES plėtros ši sistema buvo pakeista įtraukiant naująsias valstybes nares. Problema toli gražu nebuvo išspręsta; ji liko ir toliau skirstant BLS, todėl vienos valstybės narės nesugebėjo išnaudoti savo kvotų, o kitos jas išnaudojo jau pirmaisiais metų mėnesiais.
Siekiant sulėtinti šių žūklaviečių plėtrą, Tarybos reglamente (EB) Nr. 2347/2002 buvo nustatytos kelios labai varžančios sąlygos: būtinybė gauti specialų žvejybos leidimą, laivų talpos ribojimas, specialūs pranešimo ir kontrolės reikalavimai, prievolės rengti mėginių ėmimo planus, laivuose dirbti stebėtojams, rinkti duomenis ir iškrauti laimikį tiktai nurodytuose uostuose.
Siekdami geriau apsaugoti šiuos išteklius ir remdamiesi 2003 m. – pirmųjų metų, kai buvo surinkti duomenys apie sugaunamus žuvų kiekius – žvejybos pastanga, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK) nariai, įskaitant ES, 2004 m. nusprendė jų 2005 ir 2006 m. žvejybos pastangas sumažinti 30 proc. Siekdama sumažinti šios priemonės socialinį ir ekonominį poveikį, Ministrų Taryba šią procentinę dalį 2005 m. sumažino 10 proc., 2006 m. – dar 10 proc. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2270/2004 ne tik buvo nustatytas BLS 2005 ir 2006 m., bet ir pirmą kartą nustatytas nemažos dalies išteklių, kurių žvejyba anksčiau nebuvo ribojama, BLS. Be to, šiame reglamente buvo nustatyta atlantinių pjūklapilvių apsaugos zona, esanti į vakarus nuo Jungtinės Karalystės ir Airijos.
Be to, kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba srityje Taryba 2006 m. spalio mėn. priėmė reglamentą, kuriuo ŽŠRAK sprendimai dėl šios RŽO kompetencijai priklausančių vandenų perkeliami į Bendrijos teisę. Pagal naująją tvarką laivai, vykdantys nelegalią veiklą, negalės nei įplaukti į Bendrijos uostus, nei žvejoti Bendrijos vandenyse, o šių laivų sugautos žuvies importas ir toliau bus draudžiamas. Valstybės narės negalės jiems suteikti savo vėliavų ir privalės raginti importuotojus, vežėjus ir kitų susijusių sektorių veikėjus nesiderėti dėl šių laivų sugautos žuvies ir jos neperkrauti.
Pastarieji sprendimai dėl šių rūšių žuvų, griežtai ribojantys kai kurių jų žvejybą, Ministrų Tarybos priimti 2006 m. lapkričio mėn., pasitelkiant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2015/2006, Bendrijos žvejybos laivams nustatantį tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais.
2. Pranešėjos pastabos
Komunikate keliamas tikslas įvertinti reglamentavimo veiksmingumą dviem požiūriais: tinkamumo ir įgyvendinimo. Turint omenyje šios žvejybos srityje pasiektą pažangą ir į tai, kad daugelį priemonių Bendrijos laivynas jau įgyvendina (vis dėlto jos netaikomos kitiems, ne Europos laivynams, žvejojantiems tose pačiose zonose), bendras komunikato tonas kelia tam tikrą nerimą. Akivaizdu, kad Europos laivynas pastaraisiais metais sumažino savo žvejybos pastangas, sumažindamas BLS, apribodamas laivų talpą ir sukurdamas saugomų zonų. Tuo pačiu metu nacionalinės valdžios institucijos ir šis sektorius turi ne vieną priekaištą dėl reglamentavimo.
Visų pirma priekaištaujama dėl žodžio „giliavandenis“ netikslumo. Komisija pripažįsta, kad priimdama šią klasifikaciją neturėjo nei biologinės, nei mokslinės informacijos šia tema. Šį epitetą ji taiko visų rūšių žuvims, sugaunamoms didesniame nei keturių šimtų metrų gylyje. Jis apibūdina platų spektrą žuvų, neturinčių bendrų biologinių, regioninių ar sandaros bruožų. Neišmanant šių vandenų geografinės struktūros ir nesant patikimų mokslinių duomenų, BLS ir kvotos ne tik nustatomi labai plačioms valdymo zonoms; apribojimai buvo labai griežti ir netgi viršijo nuostatas, taikomas rūšims, įtrauktoms į išteklių atkūrimo programas.
Atsižvelgiant į tai, kiek praėjo laiko, Komisija turėtų gebėti atskirti rūšis, kurios turi būti saugomos dėl specifinių biologinių ypatybių, nuo kitų ne priedugnio rūšių, kurių žvejybos laivynams reikėtų nustatyti ilgalaikius tikslus. Komisija jau ne kartą buvo priversta išbraukti iš sąrašo kai kurias rūšis ir pripažinti, kad tuo atveju omenyje turėta tiktai sekliųjų vandenų žūklaviečių priegauda. Pranešėjos nuomone, reikia, kad Komisija skubiai pašalintų skirtingoms rūšims taikomų sąlygų skirtumus, kurie nevisiškai pateisinami, ir per kuo trumpiausią laiką išaiškintų padėtį.
Kalbant apie BLS ir kvotų sistemos pritaikymą šiems ištekliams valdyti, akivaizdu, kad mišriose žūklavietėse šias kontrolės priemones taikyti ne lengviau negu BLS, kurie nustatomi tik 9 iš 48 rūšių, išvardytų Reglamento I ir II prieduose. Daug kas pastebi, kad dėl kai kurių pernelyg griežtų BLS galėtų padidėti išmetamų žuvų kiekis, todėl, tų pačių asmenų manymu, būtina atlikti išankstinius perspektyvos vertinimus, susijusius su kontrolės, ypač laivynų, stiprinimu. Dėl numatomo melsvųjų molvių ir brosmių kiekių mažinimo padidės išmetamų šių rūšių žuvų priegaudos kiekiai, kadangi jos gyvena ne taip giliai kaip kitos pasiūlyme nurodytos rūšys.
Kitu svarbiu klausimu gali tapti būtinybė spręsti išmetimo problemą, geriau valdant išmetamų žuvų kiekius. Komisija, norėdama atsiriboti, pageidavo, kad sistema turėtų „kokį nors poveikį“, bet ji sutinka, kad būtina įgyvendinti veiksmingesnes kitokio tipo priemones.
O dėl žvejybos pastangos valdymo taikant laivų talpos ribojimą, Komisija pripažįsta, kad į laivų, kuriems reikalingi specialūs leidimai, skaičių įtraukus visus laivus, turinčius leidimus žvejoti atviroje jūroje (tarp jų gelminės žvejybos leidimus), kilo kontrolės problemų ir buvo be reikalo apribota prieiga prie kitų žūklaviečių.
Komisijos nuomone, žvejybos pastangos kontrolės priemonės nelabai veiksmingos dėl to, kad jų nesilaikė kai kurios valstybės narės, o tai verčia kelti klausimą, kokių priemonių buvo imtasi norint nubausti už šiuos nusižengimus ir dėl kokių priežasčių, pažeidimų nepadariusiųjų atžvilgiu, pažeidėjai nebuvo aiškiai nustatyti, ir kokių priemonių dėl to buvo imtasi. Net tokiomis sąlygomis sukaupti duomenys apie žvejybos pastangas, pateikti mažiausiai 10 valstybių narių, rodo, kad atsižvelgiant į ŽŠRAK rekomendacijas, 2005 m. žvejybos pastanga sudarė daugiausia 65 proc. 2000 m. žvejybos pastangos. Komisija pripažįsta, kad dabartinė mišrių žūklaviečių kontrolė turėtų būti pritaikyta kiekvienam konkrečiam atvejui, nors kai kurios jų atrodo tausesnės už kitas dėl tikslinių rūšių ir dėl rūšių, kurios sudaro tik priegaudą.
Nėra jokios abejonės, kad svarbu kokybės ir kiekio požiūriu skubiai pagerinti turimą informaciją apie įvairias žūklavietes, ypač susijusias su II priede išvardytomis rūšimis, ir sustiprinti tyrimams skiriamas žmogiškąsias bei finansines priemones. Šiuo požiūriu ekspertai vis dėlto pabrėžia, kad Tarptautinė jūrų tyrimų taryba (TJTT) privalo nustatyti, kokius kiekvienos rūšies išteklius būtų galima tausiai naudoti. Jie reikalauja ne tik moksliškai griežčiau rengti mėginių ėmimo planus, bet ir glausčiau dėstyti Komisijos ir pačios TJTT pateikiamus duomenis. O dėl draudžiamų zonų ar žvejybos sektorių, apie kuriuos patikimų duomenų nėra, tie patys ekspertai rekomenduoja iš naujo apibrėžti šias zonas, kurios turi tapti mažesnės, kadangi uždraudus žvejybą zonose, kurias būtų galima eksploatuoti, nelegalūs laivai praktiškai galėtų jose žvejoti visai nebaudžiami, kadangi, turint omenyje atitinkamų šalių rodomą nesuinteresuotumą, zonos ištekliams vertinti reikalingų duomenų gali dar labiau sumažėti.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (11.10.2007)
pateikta Žuvininkystės komitetui
dėl giliavandenių žuvų išteklių valdymo
(2007/2110(INI))
Nuomonės referentas: Marios Matsakis
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. primena savo 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos[1], kurioje siūloma imtis keleto priemonių, skirtų skatinti tvarų jūrų naudojimą ir jūrų ekosistemos išsaugojimą;
2. pritaria Komisijai, kad neišvengiamai reikės mažinti dabartinį giliavandenių žuvų išteklių naudojimą ir kad priemonės, kurių buvo imtasi iki šiol, per prastai įgyvendinamos, kad būtų veiksmingos;
3. susirūpinęs dėl to, kad nustatytas bendras leidžiamas sugauti kiekis gerokai (vidutiniškai 42 – 57 proc.) didesnis nei mokslininkų rekomenduojamas kiekis, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti didesnes nykstančių išteklių bendro leistino sugauti kiekio mažinimo normas;
4. susirūpinęs pažymi, kad ir pagal 2002 m., ir pagal 2004 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) giliavandenių žuvų rekomendacijas daugelio rūšių ištekliai nesiekia saugių biologinių ribų; apgailestauja, kad ES, nepaisydama šio fakto, sumažino žvejybos kvotas daug mažiau nei rekomendavo Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba; pabrėžia patikimai padėtį atspindinčių biologinių duomenų svarbą nustatant kvotas, kurių laikantis būtų užtikrinta tvari žuvininkystė;
5. siūlo neleisti žvejoti tose giliavandenėse vietovėse, kuriose šiandien nežvejojama, kol šios vietovės nebus ištirtos ir remiantis moksliniais duomenimis nebus įrodyta, kad jose galima tausiai ir atsakingai žvejoti ir laikantis tarptautinių įsipareigojimų nekeliant pavojaus, kad nukentės biologinė įvairovė arba bus pakenkta buveinėms;
6. reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartiniai reglamentai įgyvendinami neveiksmingai ir prastai; ragina Komisiją gerinti stebėsenos ir kontrolės procedūras valstybėse narėse;
7. pabrėžia, kad svarbu kurti naujas technologijas, jog būtų užtikrinta, kad veiktų kontrolės ir stebėsenos sistema; ragina Komisiją toliau vystyti kontrolės technologiją ir tai turėdamas mintyje atkreipia dėmesį į elektroninių žurnalų atveriamas tiekiamas galimybes;
8. pabrėžia saugomų jūrų teritorijų tinklo, įeinančio į „NATURA 2000“ tinklą, sukūrimo privalumus ir yra įsitikinęs, kad toks žingsnis turės teigiamos įtakos pereikvotų žuvų išteklių požiūriu; ragina valstybes nares išnaudoti visas galimybes, kurias teikia „NATURA 2000“ tinklo jūriniai komponentai;
9. ragina Komisiją dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ir galbūt tobulinami esami tarptautiniai susitarimai, susiję su giliavandenių rūšių žuvų žvejyba;
10. ragina Komisiją nesudaryti kliūčių valstybėms narėms nutraukti žvejybą nacionaliniu lygmeniu ir kitaip riboti žvejybą siekiant užtikrinti tvarų žuvų išteklių lygį;
11. primena 2002 m. rugsėjo mėn. Johanesburge vykusio aukščiausio lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais metu nustatytus tikslus, ypač tikslą išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius taip, kad būtų užtikrintas didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis, ir siekti skubiai išspręsti šiuos su pereikvotais žuvų ištekliais susijusius uždavinius ir, jeigu įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m.;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti bendras gaires, keistis gerąja patirtimi, geriau naudotis turimomis Bendrijos technologijomis, į šią veiklą įtraukti ekspertų grupes ir nevyriausybines organizacijas, kad būtų geriau įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama mažinti nelegalią žvejybą ir Europos rinkose parduodamą nelegaliai sugautų žuvų kiekį;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti labiau aplinką tausojančius žvejybos būdus, kad nebūtų daroma žala aplinkai ir ekologinei biologinei įvairovei, pvz., nepageidaujama priegauda arba nereikalingas kitų gyvų organizmų žalojimas;
14. ragina Komisiją į sprendimų priėmimo procesą labiau įtraukti susijusias nevyriausybines organizacijas ir skirti daugiau dėmesio gamtos išteklių pereikvojimo ir pasenusių bei aplinkai neigiamą poveikį darančių metodų ir technologijų naudojimo padarinių moksliniams tyrimams .
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
3.10.2007 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
29 1 3 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Anne Ferreira, Matthias Groote, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Eija-Riitta Korhola, Urszula Krupa, Jules Maaten, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Antonios Trakatellis, Anja Weisgerber, Glenis Willmott |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Giovanni Berlinguer, Philip Bushill-Matthews, Bairbre de Brún, Duarte Freitas, Genowefa Grabowska, Karsten Friedrich Hoppenstedt |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0486.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
27.3.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
16 4 2 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jim Allister, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Seán Ó Neachtain, Struan Stevenson, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Cornelis Visser |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ole Christensen, Dorette Corbey, Raül Romeva i Rueda, Thomas Wise |
|||||