PRANEŠIMAS dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo

2.4.2008 - ((2007/2115(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Alexander Stubb

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo

((2007/2115(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“ (COM(2007)0127),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos paskelbtą Interesų grupių atstovų elgesio kodekso projektą,

–   atsižvelgdamas į savo 1996 m. liepos 17 d. sprendimą dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo (lobistų veikla Parlamente)[1],

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. gegužės 13 d. sprendimą dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimo (elgesio kodeksas lobistų veiklai reglamentuoti)[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto kontrolės, Ekonomikos ir pinigų politikos, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Teisės reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones (A6‑0105/2008),

A. kadangi papildžius Parlamento kompetencijos sritį lobistai Europos Parlamente tapo kur kas aktyvesni,

B.  kadangi lobistai siekia daryti įtaką ne tik priimant politinius ir su teisėkūra susijusius sprendimus, bet ir sprendimus, susijusius su Bendrijos lėšų skirstymu bei su teisės aktų stebėsena ir jų vykdymu,

C. kadangi, kaip tikimasi, ratifikavus Lisabonos sutartį Parlamentui bus suteikta daugiau galių; kadangi numatoma, kad Parlamentas dalyvaus beveik visoje įprastoje teisėkūros procedūroje ir rengs teisės aktus kartu su kitomis institucijomis; kadangi tai patrauks dar didesnį lobistų grupių dėmesį,

D. kadangi plėtojant atvirą pliuralistinį dialogą, kuriuo grindžiama demokratinė sistema, labai svarbus interesų grupių atstovų vaidmuo; kadangi interesų grupių atstovai teikia Parlamento nariams daug svarbios, su jų darbu susijusios informacijos,

E.  kadangi lobistų grupės dirba ne tik atitinkamiems Parlamento nariams, bet ir siekia daryti įtaką Parlamento komitetų sekretoriatuose dirbantiems pareigūnams, frakcijų personalui ir Parlamento narių padėjėjams, o per juos – Parlamente priimant sprendimus,

F.  kadangi, remiantis apytikriais skaičiavimais, Briuselyje dirba apie 15 000 lobistų ir veikia 2 500 lobistų organizacijų,

G. kadangi Komisija yra pateikusi siūlymą remiantis Europos skaidrumo iniciatyva sukurti bendrą ES institucijose veikiančių interesų grupių atstovų registrą,

H. kadangi Parlamentas dar 1996 m. sudarė savo lobistų registrą[3] ir parengė elgesio kodeksą[4], kuriame nustatytas įpareigojimas lobistams veikti vadovaujantis griežtomis etikos normomis,

I.   kadangi šiuo metu Parlamente užregistruota apie 5 000 lobistų,

J.   kadangi lobistų grupių veikloje dalyvauja vietos ir nacionalinės organizacijos, už kurių veiklos reguliavimą atsakingos valstybės narės,

Parlamento veiklos skaidrumo gerinimas

1.  pripažįsta, kad lobistų grupių veikla turi įtakos priimant sprendimus ES lygmeniu, ir todėl mano, kad Parlamento nariams itin svarbi organizacijų, kurioms atstovauja lobistų grupės, tapatybė; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos teisėtumą ir piliečių pasitikėjimą ja, būtina visiems skaidriai užtikrinti vienodas galimybes dirbti visose Europos institucijų; pabrėžia, kad skaidrumas svarbus abiem šalims – ir pačioms savo darbą atliekančioms institucijoms, ir lobistams; pažymi, kad lobistų grupėms suteikus vienodas galimybes veikti ES institucijose, būtų gaunama daugiau specialių žinių, kuriomis remiantis galėtų būti užtikrinamas sklandus Europos Sąjungos funkcionavimas; mano, kad labai svarbu užtikrinti pilietinės visuomenės atstovų patekimą į Europos institucijas, visų pirma – į Europos Parlamentą;

2.  mano, kad patys Parlamento nariai atsakingi už tai, kad juos pasiektų patikima informacija; pabrėžia, kad Parlamento nariai turėtų sugebėti patys priimti politinius sprendimus neatsižvelgdami į lobistų nuomonę;

3.  pripažįsta, kad pranešėjas, rengdamas pranešimą, gali savo nuožiūra remtis vadinamuoju poveikio teisėkūrai principu, t. y. pasinaudoti prie Parlamento pranešimų pridedamu nurodomojo pobūdžio registruotų interesų grupių atstovų, su kuriais buvo konsultuojamasi ir kurių indėlis svarbus, sąrašu; tačiau, neatsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisijai dar svarbiau taikyti šį poveikio teisėkūrai principą rengiant savo teisėkūros iniciatyvas;

4.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinama Parlamento teisė visiškai savarankiškai spręsti, kiek jam svarbi pilietinės visuomenės atstovų pateikta nuomonė;

5.  atkreipia dėmesį į šiuo metu galiojančias taisykles, pagal kurias Parlamento nariai turi deklaruoti savo finansinius interesus; ragina Parlamento biurą remiantis kvestorių siūlymu parengti planą, skirtą toliau tobulinti Parlamento taisyklių, kuriomis remdamasis Parlamento narys turi deklaruoti bet kokią gaunamą pagalbą, nesvarbu, ar tai personalas, ar finansinė arba materialinė parama[5], taikymo ir stebėsenos procedūras;

6.  atkreipia dėmesį į šiuo metu galiojančias taisykles, pagal kurias reikalaujama deklaruoti gaunamas lėšas; ragina teikti skaidresnę informaciją apie jungtines grupes, t. y. Parlamento svetainėje paskelbti visų veikiančių registruotų ir neregistruotų jungtinių grupių sąrašą, įskaitant reikalavimą išsamiai deklaruoti išorinę pagalbą jungtinių grupių veiklai remti ir paaiškinti pagrindinį jungtinių grupių tikslą; tačiau pabrėžia, kad jungtinės grupės jokiu būdu negali būti laikomos Parlamento organais;

7.  ragina Parlamento biurą remiantis kvestorių pasiūlymu numatyti galimybes riboti neleistiną lankymąsi pastatų aukštuose, kuriuose yra Parlamento narių biurai, tačiau pažymi, kad lankymasis komitetų patalpose turėtų būti ribojamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis;

Komisijos pasiūlymas

8.  pritaria Komisijos siūlymui, kuriuo remiantis siekiama konkrečiau apibrėžti interesų grupių atstovų veiklos pagrindą; šį siūlymą ketinama įtraukti į Europos skaidrumo iniciatyvą;

9.  pritaria Komisijos siūlomai lobizmo apibrėžčiai: lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams; mano, kad ši apibrėžtis atitinka Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalies nuostatas;

10. pabrėžia, kad lobistais turėtų būti laikomi visi šią apibrėžtį atitinkantys ES institucijoms nepriklausantys veikėjai, įskaitant viešų ir privačių interesų grupių atstovus, t. y. profesionalūs ir įmonėse dirbantys lobistai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), tyrimų institucijos, prekybos asociacijos, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, pelno ir ne pelno organizacijos bei teisininkai, siekiantys daryti įtaką politikai, o ne teismų praktikai, taigi į visų išvardytų veikėjų veiklą turėtų būti atsižvelgiama vienodai; tačiau pažymi, kad šios taisyklės netaikomos valstybių narių regionams ir savivaldybėms, nacionalinėms ir Europos politinėms partijoms bei teisinį statusą pagal Sutartyse numatytą tvarką įgijusiems organams, kai jų vaidmuo ar atliekamos užduotys reglamentuojami pagal Sutartis;

11. teoriškai pritaria Komisijos siūlymui remtis vadinamuoju vieno langelio principu, pagal kurį lobistai galėtų iš karto registruotis ir Komisijoje, ir Parlamente, bei ragina parengti institucijų susitarimą dėl privalomo bendro Tarybos, Komisijos ir Parlamento registro, kuris galiotų visose institucijose ir kuriame registruojantis būtų reikalaujama pateikti finansinius duomenis, taikoma bendra pašalinimo iš registro tvarka bei galiotų bendras etikos kodeksas; vis dėlto primena, kad tarp Tarybos, Komisijos ir Parlamento esama esminių institucinių skirtumų, taigi pasilieka teisę vertinti galutinį Komisijos pasiūlymo variantą ir tik tuomet spręsti, ar jam pritarti;

12. primena, kad kai kurie Parlamente jau veikiantys lobistai neturėtų prarasti saiko; todėl siūlo patvirtinti sistemą, kurią taikant lobistams visose institucijose būtų leista registruotis tik kartą ir tada kiekviena institucija pati spręstų, ar suteikti jiems teisę dirbti jos patalpose; taip Parlamentas ir toliau galėtų riboti kiekvienai organizacijai ir (arba) bendrovei išduodamų leidimų skaičių iki keturių;

13. jeigu nepavyktų sukurti bendro registro, ragina Tarybą, Komisiją ir Parlamentą pripažinti atskirų institucijų registrus; institucijoms nesusitarus dėl bendro registro, siūlo atskirų registrų interneto svetainėse pateikti nuorodas į kitus registrus, kad būtų galima palyginti lobistų teikiamą informaciją; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad Parlamento akredituotų interesų grupių sąrašas būtų perkeltas į lengviau pasiekiamą Parlamento svetainės vietą;

14. siūlo skubiai sudaryti Tarybos atstovų, Komisijos narių ir parlamentarų darbo grupę, kurią tvirtintų Pirmininkų sueiga ir kuri iki 2008 m. pabaigos apsvarstytų, kaip bendro registro sukūrimas paveikė visų lobistų, siekiančių veikti Taryboje, Komisijoje ar Parlamente, darbą, ir parengtų bendrą elgesio kodeksą; paveda generaliniam sekretoriui imtis atitinkamų veiksmų;

15. ragina Tarybą prisijungti prie planuojamo bendro registro; laikosi nuomonės, kad būtina atidžiai stebėti lobistų veiklą, susijusią su Tarybos sekretoriato darbu, t. y. su klausimais, sprendžiamais pagal bendro sprendimo procedūrą;

16. atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą visų pirma įdiegti savanorišką registrą ir įvertinti sistemą po vienų metų, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad taikant vien savanorišką sistemą ne tokie atsakingi lobistai vengtų ja naudotis; ragina visas tris institucijas persvarstyti lobistų veiklą reglamentuojančias taisykles ne vėliau kaip po trejų metų nuo jų įsigaliojimo ir įvertinti, ar pakeitus sistemą lobistų veikla tapo skaidresnė; suvokia, kad Lisabonos sutartyje numatytas teisinis privalomo registro pagrindas, tad šiuo metu pageidautų bendradarbiauti su institucijomis pagal institucijų susitarime išdėstytas nuostatas ir naudodamasis veikiančiais registrais; mano, kad privalomos registracijos reikalavimas turėtų būti taikomas tiems lobistams, kurie pageidauja nuolat dirbti institucijose; tokia tvarka de facto jau galioja Parlamente;

17. mano, kad su laiku kinta lobizmo metodai, todėl bet kokios lobizmą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad jas būtų lengva taikyti atsižvelgiant į pokyčius;

18. atkreipia dėmesį į Komisijos parengtą interesų grupių atstovų elgesio kodekso projektą; primena Komisijai, kad Parlamentas šį kodeksą taiko daugiau negu 10 metų ir ragina Komisiją derėtis su Parlamentu dėl bendrų taisyklių nustatymo; laikosi nuomonės, kad bet kokiame kodekse turėtų būti numatyta atidžiai stebėti lobistų veiklą; pabrėžia, kad elgesio kodekso nuostatas pažeidusiems lobistams turėtų būti taikomos sankcijos; atsižvelgdamas į tai, kad pagal Komisijos registro nuostatas sankcijos gali apimti laikiną, o rimtesniais atvejais – ir visišką pašalinimą iš registro, pabrėžia, kad, siekiant tikrinti registre teikiamą informaciją, turi būti skiriama pakankamai išteklių (darbuotojų ir lėšų); mano, kad sukūrus bendrą registrą už netinkamą lobistų elgesį turėtų būti skiriamos sankcijos, pagal kurias būtų ribojama prieiga prie visų registru besinaudojančių institucijų;

19. pabrėžia, kad registras turi būti suprantamas vartotojui ir nesunkiai pasiekiamas internetu; registrą turėtų būti lengva rasti ir ieškoti jame informacijos; į registrą turėtų būti įtraukti ne tik lobistų organizacijų pavadinimai, bet ir pačių lobistų vardai bei pavardės;

20. pabrėžia, kad registre lobistai, atsižvelgiant į jų atstovaujamų interesų rūšį, turėtų būti skirstomi į atskiras kategorijas (pvz., profesinės sąjungos ir asociacijos, bendrovių atstovai, darbdavių organizacijos, teisininkų biurai, NVO ir t. t.);

21. palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl finansinių duomenų, kuriuos turi pateikti registruojamų interesų grupių atstovai; toliau nurodoma informacija, kurios gali būti reikalaujama:

–    apie profesionalių konsultavimo bendrovių ir teisės biurų apyvartą, kuri siejama su lobizmu ES institucijose; apie santykinį svarbiausių jų klientų indėlį į šią apyvartą;

–    apie įmonėse ir prekybos asociacijose dirbančių lobistų patiriamas išlaidas, susijusias su tiesioginiu lobizmu ES institucijose;

–    apie bendrą NVO ir tyrimų institucijų biudžetą ir jo skirstymą pagal pagrindinius finansavimo šaltinius;

22. pabrėžia, kad reikalavimas atskleisti finansinius duomenis turėtų būti vienodai taikomas visiems registruotų interesų grupių atstovams;

23. ragina darbo grupę siūlyti specifinį vertinimo pagrindą, pagal kurį galėtų būti taikomas reikalavimas atskleisti finansinius duomenis, pvz., informacija apie lobistų veiklai skiriamas išlaidas, kurios apskaičiuojamos remiantis svarbiais kriterijais (galima pateikti apytikslius duomenis);

24. ragina atsakingą komitetą parengti būtinus Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 261, 1996 9 9, p. 75
• [2]  OL C 167, 1997 6 2, p. 22
• [3]  Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalis.
• [4]  Darbo tvarkos taisyklių IX priedo 3 straipsnis.
• [5]  Darbo tvarkos taisyklių I priedo 2 straipsnis.

AIŠKINAMOJI DALIS

Politinių institucijų skaidrumas – būtina sąlyga jų teisėtumui užtikrinti. Kruopščiai tikrinant, kas daro įtaką priimant sprendimus, kaip jie priimami ir kaip skirstomi ištekliai, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai, neturėtų kilti sunkumų. Taigi lobistų veiklą reglamentuojančios taisyklės yra tik teisėtumo klausimas.

Remiantis apytikriais skaičiavimais, šiuo metu Briuselyje dirba apie 15 000 lobistų ir veikia 2 500 lobistų organizacijų. Sprendžiant iš nuolatiniams lankytojams išduotų ir specialių leidimų skaičiaus, Parlamente dirba apie 5 000 lobistų.

Parengusi Žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“, Komisija inicijavo diskusijas dėl lobistų veiklos. Pagrindinis šio siūlymo siekis – skelbti išsamesnę informaciją apie veikėjus, kurie daro įtaką ES institucijose rengiamiems ir tvirtinamiems teisės aktams, ir apie minėtųjų veikėjų veiklos būdus. Remiantis Komisijos siūlymu, turėtų būti sukurtas savanoriškas registras ir parengtas lobistų elgesio kodeksas. Parlamentas, remdamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, de facto jau yra sukūręs tokį registrą ir elgesio kodeksą.

Šis pranešimas – tai atsakas į Komisijos siūlomą Europos skaidrumo iniciatyvą. Tikimasi, kad Europos Parlamentas, kuris yra ir vienas iš teisės aktų leidėjų, laikysis tvirtos pozicijos svarstydamas interesų atstovavimo ES klausimus.

Europos Parlamento lobistų veiklą reglamentuojančių taisyklių rengimo istorija

Parlamente jau ilgą laiką vyksta daug ginčų sukėlusios diskusijos dėl lobizmo. Esama įvairių pozicijų; taip pat skiriasi tradicijos 27-iose valstybėse narėse. Daugelyje valstybių narių nesama nuostatų, pagal kurias tokių grupių veikla būtų reglamentuojama parlamentų ar vyriausybių lygmenimis. Antra vertus, pagal JAV galiojančias nuostatas lobistas turi pateikti vos ne 600 puslapių apimties rankraštį su paaiškinimais, kad galėtų imtis veiklos. Kad ir kaip būtų, šiandien dauguma sutinka, jog interesų grupės suteikia daug vertingos specialios informacijos ES teisės aktus rengiančioms institucijoms.

Parlamentas – pirmoji Europos institucija, atkreipusi dėmesį į Europoje laipsniškai didėjantį interesų grupių skaičių, ypač į šio proceso plėtros įtaką teisėkūrai. 1989 m. pateiktas pirmas klausimas raštu dėl galimybės priimti reglamentą, pagal kurį būtų apibrėžta lobistų veikla. 1991 m. Darbo tvarkos taisyklių, įgaliojimų ir parlamentinio imuniteto tikrinimo komitetas pateikė pranešimo projektą, kuriame pasiūlyta parengti lobistų registrą ir elgesio kodeksą. Tačiau net ir po labai sudėtingų komiteto diskusijų šie pasiūlymai nepasiekė plenarinio posėdžio.

Diskusijos dėl lobistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų atnaujintos po 1994 m. vykusių Europos Parlamento rinkimų. Tam pačiam komitetui rengiant kitą pranešimą siekta vengti ginčų dėl prieštaringų terminų ir nuspręsta remtis pačių interesų grupių savanoriškai suformuluota apibrėžtimi. Palyginti su 1993 m., pasiūlymai reglamentuoti lobistų veiklą ne tokie varžantys; nuspręsta kurti lobizmui palankesnę aplinką. Pasiūloma sudaryti registrą, kuriame būtų teikiama išsami informacija apie interesų grupių atstovų veiklą ir interesus. Numatyta interesų grupių atstovams taikyti registracijos mokestį. Patys interesų grupių atstovai įsipareigoja registruotis ir vadovautis elgesio kodekso nuostatomis. Mainais jiems išduodamas leidimas lankytis kai kuriose Parlamento patalpose, taip pat galimybė naudotis Parlamento dokumentais. 1996 m. sausio mėn. plenariniame posėdyje pateikus daug šio pranešimo pakeitimų, pranešimas grąžintas komitetui.

1996 m. liepos mėn. pasiektas kompromisinis susitarimas. Siekiant gauti informacijos apie finansinius interesus, kiekvienam Parlamento nariui taikomas reikalavimas pateikti išsamią profesinės veiklos deklaraciją. Kaip atlygio už pareigų vykdymą Parlamento nariai negali priimti jokių dovanų ir pelnytis iš savo darbo. Registruoti padėjėjai taip pat turi pateikti deklaraciją, kurioje nurodo bet kokią veiklą, už kurią jiems mokama. Šios taisyklės įtrauktos į Parlamento darbo tvarkos taisykles (9 straipsnis ir I bei IX priedai). Vėliau dėl praktinių sumetimų imtasi tolesnių veiksmų siekiant dalį šios informacijos skelbti Parlamento svetainėje. Šiandien registruotų lobistų sąrašai, Europos Parlamento narių finansinių interesų deklaracijos ir registruotų padėjėjų sąrašai prieinami visiems.

Pranešėjo pasiūlymai

Rengdamas šį pranešimą Konstitucinių reikalų komitetas 2007 m. spalio 8 d. suorganizavo seminarą lobizmo Europos Sąjungoje klausimais. Seminaro metu siekta svarstyti dabartinę padėtį, susijusią su atstovavimu interesams, ir gauti suinteresuotųjų šalių atsiliepimų apie Komisijos žaliąją knygą „Europos skaidrumo iniciatyva“. Minėtojo seminaro metu pranešėjas išskyrė keletą šiame pranešime aptariamų klausimų.

1. Lobisto apibrėžtis

Remiantis Komisijos siūloma apibrėžtimi, lobizmu vadinama veikla, kurią vykdant siekiama daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams. Ši apibrėžtis atitinka Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalyje pateikiamą apibrėžtį, pagal kurią lobistais vadinami asmenys, kurie dažnai lankosi Parlamento patalpose ir teikia Parlamento nariams informacijos, susijusios su jų parlamentiniais įgaliojimais. Lobistai gali atstovauti savo arba trečiųjų asmenų interesams.

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad neturėtų būti esminio skirtumo, ar ryšius su Parlamentu siekia užmegzti pramonininkas ar aplinkosaugininkas, ar atstovaujama gamintojų ar vartotojų interesams, ar su Europos Parlamento nariais diskutuoja viešojo ar privačiojo sektoriaus veikėjai. Be to, lobistais turėtų būti laikomi teisės biurai, darantys įtaką priimant būsimus teisės aktus, jei tik jie neatstovauja su teismo bylomis susijusių asmenų interesams.

2. Finansiniai duomenys, kuriuos privaloma atskleisti

Komisija laikosi nuomonės, kad žinant finansinę informaciją galima nustatyti interesų grupių daromą įtaką. Remiantis Komisijos sprendimu, būtina ir racionalu pateikti tam tikrus duomenis apie biudžetą ir apie jo skirstymą į tam tikras kategorijas (pvz., atsižvelgiant į pagrindinius klientus ir (arba) į finansavimo šaltinius). Atskleidžiant duomenis apie interesų grupių atstovų finansavimo šaltinius labiausiai siekiama užtikrinti, kad sprendimus priimančios institucijos ir visuomenė apskritai gautų informacijos apie pagrindines konkrečios lobistinės veiklos paskatas ir galėtų jas vertinti. Komisija reikalauja pateikti informacijos apie:

–  profesionalių konsultavimo bendrovių ir teisės biurų apyvartą, kuri siejama su lobizmu ES institucijose; apie santykinį svarbiausių jų klientų indėlį į šią apyvartą;

–  įmonėse ir prekybos asociacijose dirbančių lobistų patiriamas išlaidas, susijusias su tiesioginiu lobizmu ES institucijose;

–  bendrą NVO ir tyrimų institucijų biudžetą ir jo skirstymą pagal pagrindinius finansavimo šaltinius.

Išsamesnė informacija bus žinoma Komisijai parengus jos duomenų bazės sąsajos beta versiją ir patikslinus, kokie dokumentai turės būti teikiami. Be to, finansiniai duomenys – ne visuomet patikimiausias informacijos apie lobizmo mastą šaltinis.

Dar esama klausimų, į kuriuos nėra aiškiai atsakyta, pvz., kokia informacija reikalinga siekiant įvertinti išorinių jėgų įtaką teisėkūros procesui ir kaip ji turėtų būti gaunama nenusižengiant galiojančioms slaptumo taisyklėms arba netaikant sudėtingų administracinių procedūrų.

3. Ar būtinas bendras Europos Parlamento ir Komisijos registras?

Komisija ragina kurti bendrą Komisijos ir Parlamento registrą. Pranešėjo nuomone, visuomenė institucijas suvokia kaip visumą. Visos suinteresuotosios šalys norėtų vadovautis vadinamuoju vieno langelio principu. Nors tarp institucijų esama esminių skirtumų ir jos gali kelti lobistams skirtingus reikalavimus, pvz., susijusius su finansinių duomenų atskleidimu, tai turėtų būti laikoma administracinio pobūdžio klausimu. Todėl pranešėjas siūlo sudaryti bendrą darbo grupę, kuri svarstytų šio bendro registro poveikį.

4. Ar interesų grupių atstovų registras turėtų būti savanoriškas, ar privalomas?

Parlamento teisės tarnybos nuomone, dabartinis Parlamento registras de facto yra privalomas, nes registracija siejama su teise fiziškai patekti į Parlamento patalpas. Pranešėjas sutinka su šia išvada. Norint nuolat dirbti lobisto darbą Parlamente, būtina gauti leidimą. Norint gauti leidimą, būtina registruotis. Tai dar viena priežastis, dėl kurios Komisija ragina sukurti bendrą registrą. Galimybė gauti leidimą – didelė paskata registruotis.

Komisija siūlo taikyti reikalavimą atskleisti finansinius duomenis ir nuosekliau stebėti registre pateikiamą informaciją. Šios naujovės prioritetinės ir turėtų būti patvirtintos reikiamu laiku. Teisės akto dėl lobizmo priėmimas užtruks, todėl šiuo etapu neturėtų būti siekiama jį priimti. Ši nuostata atitinka išsamų sutarimą dėl bendro registro, t. y. siekio kartu su Komisija vadovautis vadinamuoju vieno langelio principu.

Tai, ar Komisijos siūlymas sukurti bendrą registrą pasiteisino, būtų vertinama po metų. Teisinis lobizmą reglamentuojančio teisės akto pagrindas numatytas Lisabonos sutartyje. Juo bus galima remtis ratifikavus minėtąją sutartį.

5. Sankcijos už elgesio kodekso nuostatų nesilaikymą

Taikant griežčiausias pagal dabartinę Parlamento sistemą numatomas sankcijas lobistas šalinimas iš registro. Norint baudas ir kitas panašias sankcijas reglamentuoti, būtina priimti teisės aktą. Šalinimas iš registro nėra beprasmis, jei manytume, kad taip siekiama užtikrinti Parlamente veikiančių lobistų patikimumą, tačiau galėtų būti atidžiau kontroliuojama, kaip laikomasi šių taisyklių.

6. Parlamento veiklos skaidrumo gerinimas

Pranešėjo nuomone, skaidrumas aktualus abiem šalims. Reikalaudamas skaidresnės lobistų veiklos, Parlamentas taip pat turėtų imtis veiksmų ir gerinti savo veiklos skaidrumą. Todėl pranešėjas ragina teikti daugiau informacijos apie registruotas ir neregistruotas jungtines grupes, kadangi paprastai šias grupes finansuoja interesų grupės.

Be to, pranešėjas pripažįsta, kad Parlamento narys gali remtis vadinamuoju poveikio teisėkūrai principu, t. y. pasinaudoti prie Parlamento pranešimų pridedamu nurodomojo pobūdžio registruotų interesų grupių atstovų, su kuriais buvo konsultuojamasi rengiant pranešimą, sąrašu. Siekis – gauti informacijos apie skirtingus su teisėkūros procesu susijusius interesus ir padėti visuomenei, žiniasklaidai, kitiems Parlamento nariams bei visiems norintiems atidžiai stebėti Parlamento veiklą. Kita vertus, aktuali informacija neretai gaunama iš slaptų šaltinių, o Parlamento nariai turi išsaugoti savo nepriklausomumą. Todėl kiekvienas Parlamento narys savo nuožiūra sprendžia, ar remtis šiuo poveikio teisėkūrai principu. Pranešėjas taip pat pabrėžia, kad Komisijai dar svarbiau taikyti šį poveikio teisėkūrai principą rengiant savo teisėkūros iniciatyvas.

Rengiant šį pranešimą iki 2008 m. vasario 6 d. mažų mažiausiai konsultuotasi su toliau išvardytomis organizacijomis. Kitos organizacijos atsiuntė elektroninius laiškus ir greitai suteikė neformalios informacijos:

1) organizacija „Business Europe“; 2) Europos viešųjų ryšių konsultacijų įmonių asociacija (angl. EPACA); 3) Skaidraus lobizmo ir etikos reglamentavimo aljansas (angl. ALTER-EU) (organizacija „Friends of the Earth Europe“; Europos žurnalistų federacija); 4) Europos chemijos pramonės taryba (angl. „Cefic“); 5) Europos reikalų ekspertų asociacija (angl. SEAP); 6) Prancūzijos prekybos rūmai;	7) Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (angl. CCBE); 8) Tarptautinė ryšių su visuomene asociacija (angl. IPRA); 9) Jungtinės Karalystės teisininkų draugija (angl. „UKLawSociety“); 10) Teisininkų biuras „White&Case“; 11) Amerikos prekybos rūmai; 12) bendrovė „Toyota Motor Europe“; 13) bendrovė „Exxon Mobile“; 14) Europos viešųjų reikalų centras (angl. „European Centre of Public Affairs“ – ECPA), 15) Komisija.

Be to, išvardytos organizacijos, kaip suinteresuotosios šalys, dalyvavo Konstitucinių reikalų komiteto 2007 m. spalio 8 d. surengtame seminare lobizmo Europos Sąjungoje klausimais. Kitos organizacijos pareiškė savo nuomonę vykstant apskritojo stalo diskusijoms:

1) organizacija „Business Europe“; 2) Europos vartotojų apsaugos organizacija (angl. BEUC); 3) Europos reikalų ekspertų asociacija (angl. SEAP); 4) Europos viešųjų ryšių konsultacijų įmonių asociacija (angl. EPACA);	5) nevyriausybinė organizacija „Corporate Europe Observatory“ (angl. CEO); 6) Skaidraus lobizmo ir etikos reglamentavimo aljansas (angl. „ALTER-EU“); 7) įmonė „Daimler“ (bendrovės lobistas); 8) Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (angl. CCBE).

Išvada

Baigdamas, pranešėjas atkreipia dėmesį į būtinybę gerinti skaidrumą, ragina taikyti vienodus reikalavimus visiems interesų grupių atstovams, kantriai laukti rezultatų, kai nagrinėjami konkretūs Komisijos pasiūlymai, pvz., dėl registro ir su juo susijusių klausimų, ir pateikia Parlamento veiklos skaidrumo gerinimo pavyzdžių.

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (22.1.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo
((2007/2115(INI))

Nuomonės referentas: José Javier Pomés Ruiz

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendras Komisijos požiūris

1.   pažymi, kad Komisija apibrėžia lobizmą kaip „veiklą, kuria siekiama daryti įtaką Europos institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams“;

2.   primena, kad Europos Sąjungos institucijos priima ne tik su teisės aktais susijusius sprendimus, bet ir sprendimus, susijusius su:

- kontraktais,

- dotacijomis,

- pažeidimais,

- baudomis ir

- lėšų susigrąžinimu ir reikalavimų atsisakymu,

      apie kuriuos suinteresuotos šalys gali pageidauti pateikti savo nuomonę ir kuriems gali daryti įtaką; mano, kad būsimos taisyklės ir elgesio kodeksas turi būti parengti taip, kad apimtų visas ES institucijų veiklos sritis, kurioms išorės institucijos ar asmenys siektų daryti įtaką;

3.   pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyta, jog konsultacinės viešųjų ryšių įstaigos, įmonių lobizmo skyriai (vidaus atstovai), nevyriausybinės organizacijos (NVO), tyrimų institucijos, prekybos asociacijos ir advokatų kontoros bus skatinami registruotis, ir siūloma galimybė nurodyti, kokiai kategorijai jie priklauso;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad į 3 dalies sąrašą neįtrauktos kitos interesų grupių kategorijos, kurių Briuselyje yra daug, t. y. a) regioninės, provincijų ar vietos valdžios institucijos, veikiančios savo vardu arba jų teritorijoje esančių įmonių ar kitų institucijų vardu, ir b) apskaitos įmonės, teikiančios įvairias paslaugas įmonėms, įskaitant lobistinę veiklą, arba c) profesinės sąjungos;

5.   remdamasis Komisijos sudarytu lobistų kategorijų sąrašu daro išvadą, kad jos nuostata iš esmės pagrįsta privataus sektoriaus lobistinės veiklos reglamentavimu, nesiekiant taikyti tokio pat skaidrumo viešojo sektoriaus atstovų, pvz., regioninių valdžios institucijų, diplomatų, ministrų, šalių parlamentų narių lobistinei veiklai;

6.   pažymi, kad pagal Komisijos pasiūlymą lobistai, užregistravę tam tikrą informaciją apie save, galėtų nurodyti savo konkrečius interesus, ir atitinkamai jiems būtų pranešta apie konsultacijas jų interesų srityse;

7.   primena, kad daugelyje Komisijos gautų atsiliepimų apie jos žaliąją knygą dėl skaidrumo, ypač NVO atsiliepimuose, siūloma privaloma, o ne savanoriška registracija, nes tik taip gali būti užtikrintas visiškas skaidrumas;

Finansinių duomenų atskleidimas

8.   remia Komisijos pasiūlymą, pagal kurį būtų reikalaujama, jog registruojami lobistai pateiktų šiuos duomenis:

- profesionalių konsultacijų ir advokatų kontoros, užsiimančios lobistine veikla ES institucijose – apyvartą, susijusią su lobistine veikla ES institucijose, ir santykinę klientų dalį šioje apyvartoje;

- „vidaus“ lobistai ir prekybos asociacijos, aktyviai dalyvaujančios lobistinėje veikloje – išlaidų, siejamų su tiesioginiu lobizmu ES institucijose, sąmatą ir

- NVO ir tyrimų institucijos – bendrą biudžetą ir jo išskaidymą pagal pagrindinius finansavimo šaltinius (viešojo finansavimo, aukų sumos ir šaltiniai, nario mokesčiai ir kt.);

9.   mano, kad būtina, jog Europos Parlamento nariai bei kiti asmenys žinotų, kam lobistai dirba, koks yra lobistų teikiamos ar remiamos informacijos šaltinis ir kokiems interesams jie atstovauja;

10. siūlo, kad būsimame elgesio kodekse būtų reikalavimas, jog prieš kiekvieną lobizmo tikslais surengtą susirinkimą ar diskusiją lobistai aiškiai nurodytų klientą, organizaciją, judėjimą ar kampaniją, kurių naudai jie veikia, ir ar jie yra registruoti ar neregistruoti lobistai;

11. prašo Komisiją nurodyti, kokios būtų atsisakymo įtraukti į registrą arba atsisakymo savanoriškai registruotis pasekmės, visų pirma:

- ar atsisakymas įtraukti į registrą arba atsisakymas registruotis būtų fiksuojami ir įrašomi viename iš registro skyrių,

- ar atitinkamai organizacijai dėl to nebūtų suteikiama teisė užsiimti lobistine veikla Komisijoje;

12. laikosi nuomonės, kad turėtų būti numatyta paprasta įrašų išbraukimo iš registro ir pranešimo apie išbraukimo priežastis atitinkamam asmeniui ar organizacijai procedūra;

Elgesio kodeksas

13. remia Komisijos nuomonę, kad lobistų savireguliavimo nepakanka; pažymi jos ketinimą peržiūrėti ir atnaujinti dabartinius 1992 m. priimtus reikalavimus; pritaria minčiai, kad įsipareigojimas laikytis kodekso – pagal Europos Parlamento parodytą pavyzdį – turėtų tapti reikalavimu lobistams, kurie nori būti įtraukti į naująjį registrą;

14. mano, kad siekiant, jog elgesio kodeksas būtų veiksmingas ir Europos piliečiai pasitikėtų šia sistema, būtina, kad minėtojo kodekso pažeidimai būtų aptinkami ir būtų imamasi atitinkamų sankcijų; pabrėžia, kad svarbu, jog stebėseną vykdytų visiškai nepriklausomi subjektai;

Dabartinės Parlamento taisyklės lobizmo srityje

15. pažymi, kad Parlamentas jau turi lobistų elgesio kodeksą (Darbo tvarkos taisyklių IX priedo 3 straipsnis);

16. atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalyje kalbant apie lobistų apibrėžtį nurodyta, kad kvestoriams leidžiama išduoti leidimus asmenims, pageidaujantiems dažnai lankytis Parlamento patalpose ir teikti nariams informaciją, susijusią su jų parlamentiniais įgaliojimais. Šie asmenys gali atstovauti savo pačių ar trečiųjų asmenų interesams;

17. primena, kad Parlamento tinklavietėje nurodyta, jog „lobistai gali priklausyti privačioms, viešosioms ar nevyriausybinėms įstaigoms. Jie gali teikti Parlamentui informaciją ir specialias žinias iš įvairių ekonomikos, socialinių, aplinkosaugos ir mokslo sričių“;

18. ragina generalinį sekretorių akredituotų lobistų sąrašą, šiuo metu esantį tinklavietėje http://www.europarl.europa.eu/parliament/expert/staticDisplay.do?id=65&language, perkelti į lengviau prieinamą vietą Parlamento tinklavietėje;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

19. pažymi, kad Komisija pageidauja kurti bendrą Komisijos ir bent Europos Parlamento registrą ir elgesio kodeksą ir kad ji mano, jog „vieno langelio principu“ veikianti registracija būtų didesnė paskata suinteresuotosioms šalims registruotis;

20. pripažįsta, kad jei skirtingos institucijos turės skirtingas lobistų registravimo taisykles, gali iškilti pavojus, kad lobistai teiks prieštaringą informaciją apie jų atstovaujamas organizacijas, klientus, kurių naudai jie veikia, ir tam tikros lobistinės iniciatyvos finansavimo lygį; todėl pripažįsta, kad veikiausiai yra pagrįsta priežastis tinkamu laiku sukurti vieną bendrą registravimo sistemą;

21. pabrėžia, kad Parlamentas turi išsaugoti galimybę savarankiškai spręsti, ar pripažinti tokias interesų grupes arba lobistus, atsižvelgdamas į savo politinį vaidmenį – atstovavimą ES piliečiams;

22. siūlo, kad jei institucijos nesusitars dėl bendro lobistų registro, jų internetiniuose registruose būtų pateikiamos nuorodos į kitų institucijų registrus, kad būtų galima palyginti lobistų pateiktą informaciją;

23. dar kartą primena tikslą didinti skaidrumą Europos piliečių atžvilgiu, taigi primygtinai reikalauja, kad lobistų registrai – bendri ar konkrečių institucijų atskiri – būtų lengvai prieinami internete, standartizuoti ir lengvai suprantami bei palyginami.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.1.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Pierre Audy, Herbert Bösch, Paul van Buitenen, Paulo Casaca, Jorgo Chatzimarkakis, Antonio De Blasio, Christofer Fjellner, Ingeborg Gräßle, Dan Jørgensen, Carl Lang, Marusya Ivanova Lyubcheva, Hans-Peter Martin, Jan Mulder, Francesco Musotto, Bill Newton Dunn, Borut Pahor, Bart Staes, Alexander Stubb, Kyösti Virrankoski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Carlo Casini, Valdis Dombrovskis, Edit Herczog, Cătălin-Ioan Nechifor, Pierre Pribetich, Petya Stavreva
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (28.2.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo
((2007/2115(INI))

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi 75 proc. ekonominės ir socialinės politikos priemonių, susijusių su Europos piliečiais, rengiama Briuselyje,

B.  kadangi konsultavimasis, dalyvavimas ir skaidrumas yra pagrindiniai elementai siekiant labiau įtraukti visuomenę į ES politikos formavimo procesą,

C. kadangi interesų grupių atstovų veikla greitai plečiasi atsižvelgiant ir į veikėjų skaičių, ir į naudojamas technikas ir kadangi ši veikla apima skirtingus struktūros tipus ir labai skirtingų poreikių veikėjus,

D. kadangi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio ketvirtos dalies pirmoje – trečioje pastraipose nustatyta:

„Kvestoriai yra atsakingi už vardinių, ilgiausiai vienerius metus galiojančių leidimų išdavimą asmenims, pageidaujantiems dažnai lankytis Parlamento patalpose ir teikti nariams informaciją, susijusią su jų parlamentiniais įgaliojimais. Šie asmenys gali atstovauti savo pačių ar trečiųjų asmenų interesams.

Kita vertus, šie asmenys privalo:

–   paisyti Darbo tvarkos taisyklių priede esančio elgesio kodekso;

–   įsirašyti į kvestorių tvarkomą registrą.

Su registru susipažinti galima visose Parlamento darbo vietose, taip pat, pagal kvestorių nustatytą tvarką, valstybių narių informacijos centruose.“,

E.  kadangi paskelbtas kvestorių pranešimas Nr. 53/05 dėl Parlamento narių padėjėjams skirtų leidimų išdavimo,

1.  pažymi, kad galiojančių nuostatų, reglamentuojančių interesų grupės atstovų akreditavimo kortelių gavimo sąlygas ir numatytų Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 4 dalyje, pakanka ir jos yra tinkamos; mano, kad esama poreikio imtis minėtąjį straipsnį papildančių priemonių, susijusių su interesų grupių atstovų veiklos skaidrumu; ypač atkreipia dėmesį į pasiūlymus, pateiktus Konstitucinių reikalų komiteto pranešimo projekte.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	už : 39 prieš: 1 susilaikė : 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sebastian Valentin Bodu, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Christian Ehler, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Piia-Noora Kauppi, Guntars Krasts, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Ieke van den Burg, Cornelis Visser, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thomas Mann, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (29.11.2007)

pateiktas Konstitucinių reikalų komitetui

dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo
((2007/2115(INI))

Nuomonės referentas: Claude Turmes

AIŠKINAMOJI DALIS

Būtinos sąlygos siekiant atgauti piliečių pasitikėjimą institucijomis yra užtikrinti lobistinės veiklos Europos institucijose skaidrumą ir užtikrinti tai, kad Europos Komisija tarnautų vien tik bendriesiems Bendrijos tikslams.

Lobizmo skaidrumas

Profesionalus lobistinės veiklos sektorius, siekiantis paveikti ES politikos formavimą, Briuselyje vystosi greitai ir nuolatos. Todėl šioje srityje svarbu numatyti aiškias taisykles, kurios užtikrintų interesų, kuriuos atstovauja lobistai, skaidrumą ir užkistų kelią neetiškai praktikai.

Pagrindinis Europos skaidrumo iniciatyvos elementas – sukurti lobistų registrą, įskaitant finansinių duomenų atskleidimą, tačiau Komisija siūlo taikyti savanoriškumo principą.

Aplinkos komitetas, vienas labiausiai lobistinės veiklos veikiamų Parlamento komitetų, mano, kad šis principas pasmerktas žlugti. Vietoj to jis reikalauja privalomos registracijos ir atsiskaitymo sistemos. Šis požiūris niekam nesudarys galimybių likti neregistruotam sistemoje, nepaisyti taisyklių ir sudarys visiems lobistams vienodas veiklos galimybes. Finansinių duomenų atskleidimas sudarys galimybes institucijoms, priimančioms sprendimus, ir visuomenei gauti palyginamą ir lengvai prieinamą informaciją apie tai kas, kiek ir kam sumokėjo už lobistinę veiklą konkrečiu klausimu.

Europos Komisija

Kadangi Komisija vienintelė turi tesėkūros iniciatyvos teisę, yra įsipareigojusi bendriesiems Sąjungos interesams ir yra visiškai nepriklausoma, ji turėtų padidinti savo pačios skaidrumą. Visų pirma ji turėtų imtis priemonių, stengdamasi išvengti savo darbuotojų, patariamųjų ir vykdomųjų institucijų interesų konfliktų ir užtikrinti skirtingų visuomenės sektorių atstovavimo pusiausvyrą.

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad lobizmas turi didelės įtakos priimant ES sprendimus, taigi būtina numatyti aiškias taisykles; mano, kad patikima ir veiksminga registracijos ir atsiskaitymo sistema visose ES institucijose, įskaitant finansinių duomenų ir visų institucijų nariams nusiųstų dokumentų atskleidimą, turėtų būti privaloma visiems lobistams ir turėtų būti susieta su bendru Etikos kodeksu taip pat turėtų būti numatytas nepriklausomas įgyvendinimo ir sankcijų mechanizmas; ragina viešai paskelbti ir sudaryti galimybes visuomenei lengvai gauti dokumentus, susijusius su lobizmu, ypač bendrąjį etikos kodeksą ir interesų deklaracijas, o visus lobistų išsiųstus dokumentus viešai paskelbti elektroniniame registre;

2.  mano, kad privalomą registracijos ir atsiskaitymo sistemą turi sudaryti bent jau ši informacija

     – lobisto (-ų) pavardė (-ės);

     – kontaktiniai duomenys;

     – atstovaujami interesai ir (arba) organai;

     – finansinių duomenų atskleidimas, įskaitant duomenis apie išlaidas;

3.  ragina Komisiją parengti naują visiems lobistams bendrą elgesio kodeksą, o Europos Parlamentą ir Tarybą jam pritarti;

4.  mano, kad patys Europos Parlamento nariai atsako už tai, kad būtų užtikrinta, kad jie gauna sklandžią informaciją; pabrėžia, kad reikia manyti, jog Europos Parlamento nariai gali priimti politinius sprendimus nepriklausomai nuo lobistų;

5.  ragina Komisiją paaiškinti specialiųjų patarėjų vaidmenį ir kvalifikaciją bei viešai paskelbti jų gyvenimo aprašymus ir aiškiai apibrėžti atitinkamų interesų ar interesų konflikto sąvoką; mano, kad specialusis patarėjas, susijęs su interesų konfliktu, negali būti įdarbintas Europos institucijose; ragina Komisiją paaiškinti tikruosius aukšto rango ir ekspertų grupių tikslus ir numatyti proporcingo įvairių visuomenės ir nacionalinių grupių atstovavimo užtikrinimo gaires; pabrėžia, kad ekspertas, susijęs su interesų konfliktu, negali būti ekspertų komiteto; ragina Komisiją savo tinklavietėje paskelbti visų grupių, įskaitant komitologijos komitetus, narių sąrašą (numatant paieškos galimybę), jų posėdžių darbotvarkes ir dokumentus; užtikrinti naujų grupių sudarymo skaidrumą;

6.  ragina Komisiją įdiegti centralizuotą duomenų bazę, kurioje būtų paieškos galimybė ir kurioje būtų visa reikalinga informacija apie pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtas lėšas ir jų gavėjus;

7.  ragina Komisiją atsiskaityti dėl visų pareigūnų, kurie išėjo iš šios Komisijos tarnybų visam laikui ar terminuotoms ilgalaikėms atostogoms ir per dvejus metus pradėjo dirbti darbą, susijusį su jų anksčiau dirbtu darbu, ypač atsižvelgiant į patarėjo, konsultanto arba padėjėjo darbą lobistine veikla užsiimančiose įmonėse, ir visas sąlygas bei draudimus, kuriuos ji nustatė vadovaudamasi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsniu;

8.  ragina Komisiją pateikti detalų sąrašą darbuotojų ir ekspertų, dirbančių Komisijoje ir Komisijos narių kabinetuose ir gaunančių atlyginimą iš privataus, šalies vyriausybinio arba nevyriausybinio sektoriaus, įskaitant atlyginimus jiems mokančių asmenų pavadinimus, kiek laiko ir pagal kokią sutartį, kokioje tarnyboje ir su kokiomis bylomis jie dirba ir dirbo nuo tada kai pradėjo eiti pareigas Komisijoje, siekiant pateikti informaciją apie Europos lygiu vykdomą nacionalinių vyriausybių deleguotų ir kitų ekspertų veiklą;

9.  ragina Parlamentą paskelbti savo tinklavietėje išsamų ir detalų esamų interesų grupių, jų narių, posėdžių darbotvarkių ir dokumentų sąrašą;

10. mano, kad Europos Parlamentas turėtų imtis iniciatyvos ir priimti pažangiosios praktikos politiką, atsižvelgdamas į Parlamento narių interesų registracijos reikalavimus; ragina Parlamento Biurą užsakyti visų valstybių narių parlamentų su tuo susijusios politikos tyrimą ir juo remiantis pateikti rekomendacijas, kaip galima pagerinti Parlamento procedūras;

11. ragina Parlamentą parengti Parlamento nariams klausimyną, pagal kurį jie pildytų interesų deklaracijas, kuriame būtų numatyti aiškūs kriterijai siekiant užtikrinti, tinkamą ir suderintą interesų konfliktų taisyklių įgyvendinimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.11.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Liam Aylward, Pilar Ayuso, Johannes Blokland, Frieda Brepoels, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Marie Anne Isler Béguin, Caroline Jackson, Dan Jørgensen, Eija-Riitta Korhola, Marie-Noëlle Lienemann, Alexandru-Ioan Morţun, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Miroslav Ouzký, Frédérique Ries, Guido Sacconi, Karin Scheele, Carl Schlyter, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Antonios Trakatellis, Thomas Ulmer, Anja Weisgerber, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alfonso Andria, Kathalijne Maria Buitenweg, Bairbre de Brún, Duarte Freitas, Milan Gaľa, Alojz Peterle, Andres Tarand, Claude Turmes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (20.12.2007)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo
((2007/2115(INI))

Nuomonės referentė: Diana Wallis

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   mano, kad lobizmui teisėtai tenka svarbus vaidmuo vykstant sprendimų priėmimo procesui;

2.  mano, kad svarbu, jog pilietinės visuomenės atstovai turėtų galimybę patekti į Europos institucijas, visų pirma į Europos Parlamentą;

3.  primena, kad jau nuo 1996 m. Europos Parlamente taikomos lobistų veiklos ir jų registravimo viešajame registre taisyklės; vis dėlto mano, kad reikėtų labiau apibrėžto ir tikslesnio interesų grupių atstovų veiklos pagrindo, nes tai esminis aspektas, turintis įtakos ne tik atviros ir demokratiškos Sąjungos veikimui, bet ir tam, kaip Sąjungos veiklą vertina piliečiai ir kiti visuomenės atstovai; mano, kad laikui bėgant lobizmo būdai kinta, todėl tokią veiklą reglamentuojančios taisyklės turi būti pakankamai lanksčios, siekiant sparčiai prisitaikyti prie pokyčių;

4.  mano, kad lobizmo Europos Parlamente taisyklės taip pat turėtų būti taikomos lobistų bendravimui su komitetų sekretoriatais, frakcijų darbuotojais ir Parlamento narių patarėjais ir padėjėjais;

5.  reiškia abejones dėl Komisijos siūlomos savanoriškos sistemos teisingumo ir veiksmingumo; taip pat pažymi, kad, praėjus vieniems metams nuo nuostatų dėl registro įsigaliojimo, apsvarstys, kaip registras veikia;

6.  mano, kad tuo atveju, jei bus patvirtinta privaloma registracijos sistema, visiems lobistams turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, o „lobisto“ sąvoka turėtų apimti ne tik profesionalias lobistų įmones ir jų konsultantus viešųjų ryšių klausimais, bet ir verslo sektoriaus darbuotojus, tam tikrų sektorių atstovus vienijančias organizacijas, tyrimų centrus, NVO atstovus, centrinės ir (arba) regionų valdžios institucijas ir lobistų veikla užsiimančius teisininkus; mano, kad lobizmas turėtų būti suprantamas kuo plačiau, t. y. juo turėtų būti laikoma veikla, kuria, inter alia, siekiama daryti įtaką politinių sprendimų priėmimui nedalyvaujant rinkimuose ir siekiant arba nesiekiant tiesioginės ekonominės naudos; dėl šios priežasties pagal privalomą sistemą taip pat turėtų registruotis asmenys, kurie lobizmu užsiima savanoriškai;

7.  mano, kad visos institucijos suinteresuotos labiau atverti lobizmą, ir todėl laikosi požiūrio, jog turėtų būti veiksmingai susieta abiejų institucijų veikla šioje srityje;

8.  mano, kad reikia atidžiai apsvarstyti lobistų ir interesų grupių veiklą, vykdomą Tarybos narių atžvilgiu, kai klausimai sprendžiami taikant bendro sprendimo procedūrą;

9.  mano, kad, kalbant apie santykius su interesų grupių atstovais, Parlamentas bet kuriuo atveju turi išlaikyti savarankiškumą, įskaitant savo veiklos skaidrumo taisykles;

10. mano, kad būtina, jog lobistais dirbantiems teisininkams nebūtų taikomos išimtys, susijusios su šia iniciatyva ir joje numatytomis registracijos taisyklėmis; ragina Komisiją rasti būdą, kuris leistų suteikti teisininkams ir jų klientams reikiamą apsaugą, numatytą jų profesinio elgesio taisyklėse, kai teisininkai tikrai teikia teisines paslaugas, visų pirma įskaitant teisininko veiklą, susijusią su bet kokiu atstovavimu klientui teismo, pusiau teisminiame, administraciniame, drausminiame ir kituose procesuose, pvz., teikiant teisines konsultacijas dėl personalo bylų, antidempingo bylų ar konkurencijos procedūrų, įskaitant įmonių susiliejimą ir valstybės pagalbą, taip pat teisines konsultacijas dėl to, kaip vyksta politiniai ir sprendimų priėmimo procesai Europos institucijose;

11. mano, kad būtina aiškiai ir nediskriminuojant skelbti finansinę informaciją tam tikru būdu, tačiau tai turėtų būti tik vienas iš visos sistemos aspektų; mano, kad, be finansinio rėmimo, taip pat gali būti svarbūs kiti klausimai, ir todėl yra įsitikinęs, kad svarbiausias veiksnys – skaidrumas, susijęs su lobistų ir jų klientų tapatybe; vis dėlto tvirtina, kad būtinai turi būti laikomasi valstybėse narėse taikomų profesinių taisyklių, pagal kurias tam tikrų kategorijų lobistams taikomi su klientais susijusio konfidencialumo reikalavimai;

12. mano, kad skelbiant finansinę informaciją turėtų būti atsižvelgiama į aktualius verslo ir konkurencijos aspektus ir toks informacijos skelbimas neturėtų būti pernelyg griežtai reglamentuojamas; mano, kad turėtų pakakti skelbti bendrą lobizmo apimtį ir klientų sąrašą, nenurodant atskirų mokesčių ir kiekvieno kliento mokamų sumų;

13. mano, kad taip pat reikia skelbti tam tikrą finansinę informaciją apie savanorišką lobistų veiklą, kurią dažnai vykdo NVO, ir reikalauja, kad visuomenei būtų suteikiama daugiau informacijos apie ne pelno organizacijų lėšas, taip pat apie šių organizacijų lobizmo kampanijų ir priemonių finansavimą;

14. pritaria minčiai, kad Parlamento pranešėjai teiktų poveikio, kurį jų veikla daro teisėkūrai, ataskaitą, kurioje būtų skaidriai atspindimas lobizmo mastas ir patarimai bei indėlis, gauti būnant pranešėju;

15. tvirtina, kad Parlamentas turi visiškai savarankiškai spręsti, kiek atsižvelgti į pilietinės visuomenės atstovų pateiktas nuomones;

16. mano, kad, atsižvelgiant į šioje nuomonėje ir atsakingo komiteto parengtame pranešime pateikiamas rekomendacijas, būtina, jog Parlamentas apsvarstytų savo paties taisykles, elgesio kodeksą, bendradarbiavimą su Komisija ir Taryba ir imtųsi veiksmų; taigi rekomenduoja ne vėliau kaip iki 2008 m. pirmojo ketvirčio sudaryti Parlamento narių darbo grupę, kuri šioje srityje bendradarbiautų su Komisija ir Taryba.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.12.2007
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Titus Corlățean, Bert Doorn, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sharon Bowles, Vicente Miguel Garcés Ramón, Eva Lichtenberger, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Michel Rocard
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (8.1.2008)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo
((2007/2115(INI))

Nuomonės referentas: Søren Bo Søndergaard

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta didelę lobizmo svarbą ir jo daromą įtaką bei lobistų ir NVO perduodamą patirtį priimant ES sprendimus, taigi ir būtinybę numatyti taisykles;

2.  mano, kad tik visoms ES institucijoms privalomas bendras visų interesų grupių ir jų atstovų registras, tvarkomas laikantis skaidrumo ir privatumo principų, ir finansinių duomenų anketa bus veiksmingos priemonės, padėsiančios nustatyti ir įvertinti svarbiausių varomųjų jėgų, slypinčių po tam tikra lobistine veikla, įtaką. Registrą būtina susieti su bendru visoms ES institucijoms etikos kodeksu;

3.  mano, kad pirmasis žingsnis kuriant visoms ES institucijoms bendrą registrą galėtų būti žengtas, jei Europos Parlamentas lobistams pradėtų taikyti reikalavimą dėl privalomos registracijos ir Parlamente, ir Komisijoje, kad jie galėtų patekti į Europos Parlamento pastatus; ragina Komisiją taip pat reikalauti, kad lobistai, norėdami patekti į Komisijos pastatus, registruotųsi abiejose institucijose;

4.  mano, kad Komisijos pasirinktas pajamų metodas – privalomas minimalus reikalavimas. Mano, kad, be kitų reikalavimų, lobistams taip pat turėtų būti taikomas privalomas reikalavimas skelbti su lobizmu susijusias išlaidas ir pateikti tokią pačią informaciją apie lėšas, išleistas lobistinei veiklai siekiant daryti įtaką Europos Parlamento nariams, kaip ir ta informacija, kurią Europos Parlamento nariai privalo pateikti savo finansinėse deklaracijose;

5.  ragina Parlamento biurą arba kvestorius ieškoti būdų, kaip apriboti įėjimą neturint leidimo į Parlamento pastatų aukštus, kuriuose yra Parlamento narių biurai, kadangi apriboti visuomenės patekimo į komitetų patalpas galimybes galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis;

6.  ragina sukurti viešą, turinčią paieškos funkciją ir parsisiunčiamą internetinę duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama visa susijusi informacija ir nuorodos į kitas galimas ES institucijų duomenų bazes, kol bus sukurta bendra duomenų bazė;

7.  ragina numatyti kontrolės sistemą (pvz., EP narių, kurie Parlamente neatlieka jokių kitų svarbių pareigų, komitetą), kad būtų galima patikrinti registro informaciją ir užtikrinti jos tikslumą, ir mano, kad svarbu šiam tikslui skirti pakankamai išteklių (darbuotojų ir lėšų);

8.  mano, kad interesų grupių atstovams, tyčia pateikusiems nepakankamus arba neteisingus duomenis, turėtų būti numatytos nuobaudos; mano, kad, įdiegus privalomo registravimo sistemą, laikinas registravimo sustabdymas arba ypatingais atvejais išbraukimas iš registro būtų proporcingos ir pakankamai atgrasomos nuobaudos;

9.  ragina pirmininkų sueigą savo tinklalapyje paskelbti visų Parlamento jungtinių grupių (nurodant narius, susitikimų darbotvarkes ir dokumentus), taip pat jas remiančių interesų grupių ir NVO, sąrašą ir nurodyti jungtinėms grupėms teikiamos paramos pobūdį, ypač atsižvelgiant į žmogiškuosius, materialiuosius ar finansinius išteklius;

10. ragina biurą iš naujo svarstyti lobistinę veiklą reglamentuojančias taisykles ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po jų įsigaliojimo siekiant įvertinti, ar pakeitus sistemą atsirado daugiau skaidrumo, reikalingo lobistinei veiklai vykdyti; ragina Komisiją ateityje imantis bet kokių su lobistine veikla ES susijusių iniciatyvų remtis Sutartyse numatytu teisiniu pagrindu dėl skaidrumo ir atvirumo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	2008 12 18
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	52 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Roberta Angelilli, Alfredo Antoniozzi, Mario Borghezio, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Armando França, Urszula Gacek, Kinga Gál, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Lilli Gruber, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Sarah Ludford, Claude Moraes, Javier Moreno Sánchez, Rareș-Lucian Niculescu, Bogusław Rogalski, Martine Roure, Luciana Sbarbati, Inger Segelström, Csaba Sógor, Søren Bo Søndergaard, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Renate Weber, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Simon Busuttil, Genowefa Grabowska, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jean Lambert, Jörg Leichtfried, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Manuel Medina Ortega

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	1.4.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Enrique Barón Crespo, Bastiaan Belder, Richard Corbett, Jean-Luc Dehaene, Andrew Duff, Ingo Friedrich, Anneli Jäätteenmäki, Jo Leinen, Íñigo Méndez de Vigo, Rihards Pīks, Riccardo Ventre, Johannes Voggenhuber, Dushana Zdravkova
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Graham Booth, Costas Botopoulos, Carlos Carnero González, Monica Frassoni, Gérard Onesta, Georgios Papastamkos, Reinhard Rack, Kathy Sinnott, Mauro Zani
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Søren Bo Søndergaard