Pranešimas - A6-0133/2008Pranešimas
A6-0133/2008

PRANEŠIMAS dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos

7.4.2008 - (2007/2150(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėja: Bairbre de Brún

Procedūra : 2007/2150(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0133/2008

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos

(2007/2150(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 158 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų[1],

–   atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/93, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų paskirties ir jų veiksmingumo, jų veiksmų tarpusavio derinimo ir derinimo su Europos investicijų banko veikla bei kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis[2],

–   atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2082/93, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 4253/88, nustatantį nuostatas, pagal kurias įgyvendinamas Reglamentas (EEB) Nr. 2052/88 dėl skirtingų struktūrinių fondų veiksmų tarpusavio derinimo ir jų derinimo su Europos investicijų banko veikla bei kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis[3],

–   atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 214/2000 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui[4],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/2002 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2003-2004 m.[5],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1105/2003 iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų[6],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 173/2005, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, dėl programos PEACE pratęsimo ir naujų įsipareigotų asignavimų skyrimo[7],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 177/2005 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2005-2006 m.[8],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1968/2006 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2007-2010 m.[9],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės[10],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Specialiosios taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje paramos programos (COM(1994)0607),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Tarptautinio Airijos fondo ataskaitos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2005 5 straipsnį (COM(2006)0563),

–   atsižvelgdamas į Specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 7/2000 dėl Tarptautinio Airijos fondo ir Specialiosios taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje bei Airijos pasienio grafystėse paramos programos 1995–1999 m. kartu su Komisijos atsakymais (58 punktas)[11],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto 2007 m. lapkričio 20 d. surengtą viešą klausymą dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos,

–   atsižvelgdamas į tai, kad po Europos Komisijos Pirmininko J. M. Barosso vizito į Belfastą 2007 m. gegužės mėn. buvo sudaryta Šiaurės Airijos reikalų darbo grupė (angl. TFNI),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0133/2008),

A. kadangi įgyvendinant ES programas PEACE I ir PEACE II, finansuojamas pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1105/2003 ir Nr. 173/2005, buvo siekiama užtikrinti taiką ir kadangi jos apėmė du pagrindinius tikslus: pasinaudoti taikos teikiamomis galimybėmis ir šalinti konflikto pasekmes,

B.  kadangi ES dalyvavimas programose PEACE buvo itin vertingas ir, Europai įsitraukus į taikos stiprinimo projektus, ne tik buvo nustatyta finansinė priemonė, bet ir parodyta jos, kaip neutralios valdžios institucijos, turinčios kompetenciją ir ilgalaikę programos kūrimo viziją, svarba,

C. kadangi susitaikymo procesas vyksta įvairiais lygmenimis ir turi būti skatinamas, bet negali būti priverstinis[12],

D. kadangi taikos stiprinimas ir susitaikymas – iš esmės pavojinga veikla, tačiau reikalingi siekiant išspręsti politines, ekonomines ir socialine problemas regione, ir kadangi reikia užtikrinti, kad vykdant pasitikėjimo stiprinimo projektus būtų sudaryta galimybė eksperimentuoti ir įgyvendinti naujoves,

E.  kadangi dėl Šiaurės Airijos konflikto sukeltos bendruomenių atskirties tarp jų susidarė gili socialinė, ekonominė ir politinė praraja,

F.  kadangi bendravimo ir pasitikėjimo stiprinimas gali sudaryti sąlygas keisti neigiamą požiūrį ir kadangi jaunų žmonių tarpusavio supratimo skatinimas padeda būsimiems lyderiams geriau suprasti abiejų bendruomenių istoriją ir kultūrą,

G. kadangi bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis gali užsitęsti, nes reikės daugiau dalyvių ir procedūrų, nors aišku, kad gauta papildoma nauda yra itin svarbi, kadangi kuo žemesniu lygiu vyksta valdymas ir kuo platesnis dalyvavimas, tuo plačiau supažindinama su programa ir pačia ES,

H. kadangi anksčiau visuomenės nuošalyje buvusioms grupėms ir asmenims, kurie ypač nukentėjo nuo šio konflikto ir smurto, pasitelkus programas PEACE, buvo suteikta galimybė prisidėti prie aktyvaus taikos stiprinimo; kadangi vykdant projektus pagal programas PEACE pirmiausia padedama labiausiai į šalį nustumtoms visuomenės grupėms ir plėtojama tokiems asmenims ir grupėms, kaip konflikto aukos, pagyvenę ir pažeidžiami žmonės, neįgalieji ir smurto šeimoje aukos, buvę kaliniai ir neturintys darbo jauni žmonės, skirta veikla [13],

I.   kadangi daug asmenų, kurie vykdė taikos stiprinimo ir susitaikymo projektus, yra savanoriai,

J.   kadangi gyvybiškai svarbu, kad pasibaigus finansavimui iš programos PEACE toliau būtų finansiškai remiamos taikos stiprinimo programos, visų pirma tos, kuriose dalyvauja bendruomenės ir savanorių grupės,

K. kadangi savanoriškos veiklos ir bendruomenės sektoriai yra pagarsėję savo laimėjimais kovojant su socialiniu nuosmukiu ir skurdu ir ypač pajėgūs kurti ir teikti būtiniausias paslaugas labiausiai socialiai nuskriaustai visuomenės daliai ir kadangi moterų vaidmuo stiprinant taiką yra ypač teigiamas,

L.  kadangi pagal programas PEACE buvo padedama vystyti ekonominius projektus skurdžiausiose vietovėse ir steigiamos naujos įmonės,

M. kadangi tebevyksta daugelis PEACE II lėšomis finansuojamų bendruomenių ir savanorių iniciatyvų, kurios skirtos padėti labiausiai į šalį nustumtoms visuomenės grupėms, ir kadangi suinteresuotosios šalys laukia, kol bus skirtas tolesnis finansavimas, kad jos galėtų tęsti savo veiklą,

N. kadangi ekonomikos plėtra, kuri prasidėjo dėl paramos, teikiamos įgyvendinant programas PEACE, buvo naudinga ir miesto, ir kaimo vietovėms,

O. kadangi finansavimas iš Tarptautinio Airijos fondo (TAF) dažnai yra papildomas, ir abi programos, TAF ir PEACE, gali būti naudojamos projektams finansuoti tol, kol bus pasiektas toks etapas, kai bus galima gauti finansavimą iš ES, pvz., pagal INTERREG programą,

P.  kadangi daugelis veiksmų pagal PEACE paprogrames, Tarptautinio Airijos fondo (TAF) programas ir Bendrijos INTERREG iniciatyvą buvo gana panašūs, o kai kuriais atvejais daugelis veiksmų tiesiog kartojosi,

Q. kadangi atskaitomybė ir skaidrumas, dalyvavimas, visų žmonių tarpusavio priklausomybės pripažinimas, sėkmingas nelygybės šalinimas, įvairovės skatinimas ir dėmesys pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant lygių galimybių visiems, yra svarbūs siekiant taikos ir susitaikymo,

R.  kadangi laikinojo Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams nario pranešime1 pasakyta, kad parama aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims priklauso nuo vienkartinių PEACE fondo išmokų, ir atkreiptas dėmesys į tai, kad visiškai neaišku, kaip bus vykdomi aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims skirti projektai, kai PEACE fondo veikla bus baigta; ir kadangi neseniai Šiaurės Airijos pirmojo ministro ir pirmojo ministro pavaduotojo tarnyba paskyrė keturis naujus Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams narius[14],

S.  kadangi žmogaus teisių apsauga ir jų skatinimas yra taikos stiprinimo ir konfliktus išgyvenusių visuomenių atkūrimo sudėtinė dalis,

1.  pabrėžia, kad įgaliojimų didinimas vietoje yra svarbiausia taikos stiprinimo dalis ir kad pilietinės visuomenės dalyvavimas gerina politikos formavimą ir visuomenės valdymo būdus;

2.  pabrėžia, kad kuriant įvairias įgyvendinimo priemones pasitelkus savanoriškos veiklos sektorių, nevyriausybines organizacijas ir vietos valdžios institucijas buvo įgyta didelės bendradarbiavimo su ES fondais patirties; tikisi, kad žemesniu lygmeniu vykdomos priemonės gali būti taikomos įgyvendinant ir kitas finansavimo programas;

3.  teigiamai vertina pagal finansavimo programas PEACE ir TAF suteiktą pagalbą ekonomikos ir socialinio vystymosi srityje; pažymi, kad, prieš įgyvendinant TAF, skurdžiuose rajonuose buvo įsteigtas vienas verslo centras, o remiant TAF ir vietos rajono tarybai buvo išplėtotas trisdešimt dviejų verslo centrų tinklas, padedantis skatinti jo veikloje dalyvaujančiųjų pasitikėjimą ir viltį;

4.  pabrėžia, kad PEACE ir TAF finansuojamų programų dalyvių bendradarbiavimas neturėtų nutrūkti baigus įgyvendinti programą; ragina vyriausybines žinybas apsvarstyti galimybę tęsti darbus, kurie pasirodė esą veiksmingi, ir užtikrinti, kad šis neįkainojamas darbas, baigus jį finansuoti programos PEACE lėšomis, ir toliau bus finansuojamas;

5.  ragina Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes įgyvendinti laikinojo finansavimo programas, skirtas bendruomenėms ir savanorių grupėms tam, kad būtų užpildyta spraga, kuri atsiras pasibaigus programai PEACE II ir prieš prasidedant finansavimo programai PEACE III;

6.  ragina Komisiją ir Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes įpareigoti Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams narį parengti atitinkamas priemones, kurios leistų toliau teikti finansinę paramą aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims, kai baigsis visas finansavimas iš programos PEACE;

7.  ragina Komisiją atsižvelgti į TNFI ir formuojant iniciatyvas ateityje taikyti dvigubai stipresnį požiūrį į aktyvų pilietiškumą negu pagal programas PEACE I ir PEACE II; primena, kad suderintas regioninis vystymasis svarbus siekiant taikos proceso stabilumo, įskaitant dėmesio skyrimą intrastruktūrai, kuri yra nepakankamai išvystyta palyginti su kitais ES regionais, ir ragina TNFI labiau pritarti infrastruktūros gerinimui;

8.  ragina toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas buvo svarbiausias miesto ir kaimo bendruomenių atkūrimo šiame regione veiksnys; ragina toliau plėtoti vietos prekybos rūmų ir valstybinio sektoriaus įstaigų, taip pat toliau kurti forumus abiejose sienos pusėse veikiančioms savanoriškoms ir bendruomenių įstaigoms bei jau tarpvalstybiniu lygmeniu dirbančioms savanoriškoms organizacijoms;

9.  ragina Airijos vyriausybę nedelsiant įgyvendinti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatas;

10. ragina įgyvendinant finansavimo programas plačiai naudotis didelėmis ir nedidelėmis konsultacijomis dėmesį sutelkiant į padėtį vietose ir pabrėžia, jog svarbu laikytis planų, kuriuose numatyta nedidelių dotacijų patvirtinimo vystymosi galimybė siekiant finansuoti veiklą, kurią reikia skubiai atlikti, ir veiklą, kurios rezultatus sunku įvertinti, taip pat planus, kuriais užtikrinamas ilgalaikis tvarumas ir kurie gali duoti naudos vietos bendruomenėms;

11. ragina mažinti biurokratinę naštą, kad ji mažiau slėgtų nedidelius projektus;

12. pripažįsta, kad taikos stiprinimas – tai ilgalaikis ir nuolat kintantis procesas ir kad išties norint užtikrinti taiką bei siekiant susitaikymo reikia laiko; ragina užtikrinti ilgesnius individualių dotacijų laikotarpius siekiant, kad įgyvendinant projektus būtų galima iš tikrųjų kažką pakeisti; pripažįsta, kad ne tik ekonominės, bet ir kultūros ir sporto iniciatyvos gali tapti svarbia taikos ir sutaikinimo prielaida ir kad jas būtina toliau skatinti;

13. pažymi, kad socialinės ekonomikos sektorius yra savanoriškos veiklos ir bendruomenių sektorių dalis ir siekiant vystyti vietos strategijas ir sritis svarbu į jį atsižvelgti; mano, kad kitos vietos įmonės taip pat atlieka įtakingą vaidmenį;

14. pabrėžia, kad kaimo vietovių plėtrai reikia didesnės žemės ūkio, kaimo ir regioninės plėtros ir gamtos apsaugos, ekologinio turizmo ir atsinaujinančios energijos gamybos ir naudojimo priemonių finansavimo sąveikos nei iki šiol;

15. pabrėžia, kad informacija apie programų PEACE I ir PEACE II, taip pat TAF finansuojamų projektų sėkmę turėtų būti žmonėms lengviau prieinama; mano, kad šių projektų metu įgyta patirtimi turėtų būti pasidalyta su kitais tarptautinio taikos stiprinimo dalyviais; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti duomenų bazę kaip mokymo priemonę darbui siekiant taikos ir susitaikymo šalyje ir užsienyje; be to, ragina kurti regionų ir miestų tinklą ir įtraukti visus dalyvavimo lygmenis;

16. rekomenduoja numatyti išsamias strategijas siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi ne tik pažangiosios patirties pavyzdžiais, bet ir kad jie būtų taikomi kiekviename projekto ciklo etape, t. y. projekto rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo;

17. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  OL L 161, 1999 6 26, p. 1.
  • [2]  OL L 193, 1993 7 31, p. 5.
  • [3]  OL L 193, 1993 7 31, p. 20.
  • [4]  OL L 24, 2000 1 29, p. 7.
  • [5]  OL L 341, 2002 12 17, p. 6.
  • [6]  OL L 158, 2003 6 27, p. 3.
  • [7]  OL L 29, 2005 2 2, p. 3.
  • [8]  OL L 030, 2005 2 3, p. 1.
  • [9]  OL L 409, 2006 12 30, p. 86.
  • [10]  OL L 210, 2006 7 31 2006, p. 19.
  • [11]  OL C 146, 2000 5 25, p 1.
  • [12]  Reconciliation after Violent Conflict: A Handbook. International IDEA. 2003, Stokholmas.
  • [13]  ES taikos ir susitaikymo programa. Poveikis: SEUPB.
  • [14]  Parama aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims: humanizmo keliu, 2007 m. sausis.

AIŠKINAMOJI DALIS

Prielaidos

ES taikos ir sutaikinimo programa (PEACE II) – tai programa, priimta po specialios paramos taikai ir sutaikinimui programos 1995–1999 m. (PEACE I). Dabartinė programa PEACE III (2007–2013 m.) atitinka ankstesniosios programos struktūrą ir tikslą stiprinti taikos procesą Airijoje siekiant skatinti taikios ir stabilios visuomenės kūrimą ir sutaikinimą regione.

Programa apima daugelį sektorių, sričių, grupių ir bendruomenių, kurios nukentėjo nuo konflikto, ir skatina jungtinius bendruomenių projektus. Vietos partnerystės struktūroms ir nevyriausybinėms organizacijoms tenka didžiausia programos PEACE, kuria siekiama įvairioms bendruomenės grupėms suteikti galimybę susiburti ir dirbti bendruomenės lygiu, lėšų dalis.

Programą vykdo speciali už ES programas atsakinga įstaiga (angl. SEUPB). Pagrindiniai regioniniai partneriai įsteigė Stebėsenos komitetą (sudarytą iš vienodo skaičiaus šiaurės ir pietų pasienio regionų atstovų).

1 lentelė. PEACE I ir PEACE II suvestinė                 

PEACE I

750 000 000 EUR

(skirta lėšų)

15 000

projektų

PEACE II

994 000 000 EUR

(skirta lėšų)

7 000

projektų

Pranešime savo iniciatyva, pagrįstame šiuo darbo dokumentu, siekiama apibūdinti patirtį, teigiamus rezultatus ir geriausią praktiką, įgytą vykdant ES programą, ir pabrėžti tai, kas gali būti tobulinama, išskirti galimus iššūkius ir ateities pamokas.

Verta paminėti, kad nuo 1989 m. ES yra viena pagrindinių Airijos tarptautinio fondo (ATF) rėmėjų.

2 lentelė. Naujausia bendroji Airijos tarptautinio fondo (įkurto 1986 m.) suvestinė

IFI 849 000 000 EUR 5 700 projektų55 000 darbo vietų

Taika ir sutaikinimas

Europos dalyvavimas taikos stiprinimo projekte yra svarbus, ir Sąjunga pripažįsta ryšį tarp skurdo, gero valdymo ir konflikto[1]. Be to, daug dabartinių valstybių narių, daug naujų šalių kandidačių, pvz., Vakarų Balkanų šalys[2], taip pat yra patyrusios konfliktų. Svarstant konfliktą Airijoje platesniu Europos kontekstu būtų galima nurodyti vertingų išorinių sąsajų.

Pagal programos PEACE II 4.1 priemonę projektų lygiu buvo keičiamasi patirtimi, sukaupta įvairiuose Europos regionuose ir už jų ribų, įskaitant Albaniją, Baltarusiją, Moldovą, Serbiją, Ukrainą ir Bosniją. Vyksta diskusijos dėl galimybių sukurti visos Europos regionų ir miestų, kuriuose sprendžiami konfliktai arba kurie turi patirties sprendžiant konfliktus ar kuriuose tebėra neišspręstų su konfliktais ir atskirtimi susijusių problemų, tinklą.

Konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo bei stiprinimo požiūriu vis aiškiau tai, kad ekonominė plėtra pati savaime, kad ir kokia svarbi būtų, negali užtikrinti tvarios taikos. Pats svarbiausias veiksnys šioje srityje yra nešališka plėtra ir veiksmai, skatinantys veiksmingą valdymą ir formuojantys stabilią visuomenę.

Programos PEACE tobulinimas siekiant sutaikinimo yra grindžiamas penkiomis neatskiriamai susijusiomis ir viena kitą papildančiomis Hamber ir Kelly modelio[3] sudėtinėmis dalimis:

•          sąžiningos stiprių sąsajų visuomenės bendros vizijos sukūrimas;

•          praeities pripažinimas ir įvertinimas;

•          konstruktyvių santykių kūrimas;

•          žymūs kultūriniai ir pažiūrų pokyčiai; ir

•          esminiai socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai.

Remiantis daugelio tarptautinių specialistų koncepcija, taikos kūrimas ir veikla siekiant sutaikinimo yra ilgalaikis procesas, kuriame svarbiausias yra pažeidžiamų grupių dalyvavimas.

Darbas su vietos bendruomenėmis tikriausiai reikalauja daugiau laiko, tačiau gauta nauda yra itin svarbi. PEACE rodo, kad programos ir ES bei Sąjungos indėlio suvokimą ypač skatina vietos lygmens lėšų paskirstymo mechanizmai ir veikla.

Europos Sąjungos programa PEACE

Konsultacijų procedūrų struktūra ir programos PEACE planas buvo svarbus tiek pat, kiek ir pati programa.

PEACE sudarė galimybes dalyvauti ir plėsti dialogą, o sprendimų priėmimą ir atsakomybę už bendruomenės vystymą priartino prie žmonių. PEACE I paskatino pilietinės visuomenės ir politinių vadovų bendradarbiavimą vietos lygiu. Kai kurios bendruomenių organizacijos ir politiniai lyderiai savo rajonuose pirmąkart drauge su ekonomikos sektoriaus atstovais planavo su investicijomis susijusias politikos kryptis pagal programą PEACE.

Nepaisant didelių sunkumų, darbo, kurį atliko finansuojančios bendruomenių institucijos, dėka abi bendruomenės priėmė programą PEACE I, prisidėdamos prie bendro tikslo tobulinti socialines ir ekonomines sąlygas, palaikant tiesioginį ryšį su vietos bendruomenėmis.

Programų PEACE lėšomis buvo finansuojami įvairūs projektai, įskaitant vaikų priežiūros ir popamokinės veiklos, verslo parkų ir su smulkiomis įmonėmis susijusius projektus miesto ir kaimo vietovėse. Daugelis pagal PEACE finansuojamų projektų buvo sukurti siekiant patenkinti vietinius poreikius. Jie stiprino pasitikėjimą ir gebėjimus bei padėjo kurti geresnės ateities vizijas. Šių projektų poveikis taikai buvo toks pat, kaip ir kitų projektų, tradiciškai vadinamų „taikos projektais“. Jie sukūrė tvirtą pagrindą sutaikinimui.

Nemažai PEACE lėšomis finansuojamų projektų padėjo puoselėti aplinką, kurioje yra didelės sėkmingo politinių susitarimų įgyvendinimo galimybės.

Programos PEACE lėšos buvo skirtos transporto infrastruktūros projektams finansuoti, įskaitant aplinkkelių programas ir su kaimo vietovių transporto sistemomis susijusias iniciatyvas. Tai paskatino ekonomikos atkūrimą ir atsinaujinimą ir sudarė palankesnes sąlygas akredituoto mokymo programoms ir kitoms mokymo programoms diegti. Programos PEACE lėšos buvo skirtos paramos darbuotojams imigrantams projektams, taip pat projektams, skirtiems visuomenės, kaip visumos, etninei įvairovei propaguoti.

Programos PEACE lėšomis finansuoti buvusiems kaliniams skirti projektai buvo sudėtinė vietos savanoriškų ir visuomenės organizacijų, įskaitant partnerystės atnaujinimo, įmonių centrus ir visuomenės forumus, tinklų dalis. Kai kurie projektai buvo tiesiogiai skirti buvusioms tradiciškai priešiškoms grupėms arba valstybės agentūroms, su kuriomis šios grupės praeityje nebūtų bendravusios.

Siekiant programos tikslų gerai pasitarnavo bendruomeniniai aspektai. Svarbu tai, kad programose dalyvauja daugybė pačių įvairiausių dalyvių, kurie siekia bendro tikslo arba naudos ir gali padėti kuriant visuomenės dalyvavimo politikos plėtroje modelius. Gerai pasirodė moterų grupės, ypač tuo, kaip jos buvo pristatomos. Joms tenka labai svarbus teigiamas vaidmuo stiprinant taiką.

Kitur Europoje įprasta socialinė, ekonominė ir kultūrinė veikla tarptautiniam bendradarbiavimui Airijoje nebuvo būdinga. Kitokia veikla daugelį metų paprasčiausiai buvo nutrūkusi. Siekiant programos tikslų buvo svarbūs tarptautiniai aspektai, įprasta tarptautinė socialinė, ekonominė ir kultūrinė veikla, taip pat projektai, skirti visuomenės ateities vizijoms.

PEACE I buvo suplanuota ir parengta dalyvaujant daugybei bendruomenės lygmeniu dirbusių žmonių. Savanorių sektorius šio proceso metu sukaupė daug vertingos patirties, o įstatymų leidybos sektorius „išmoko“ bendradarbiauti su savanorių ir visuomenės sektoriais. PEACE II atveju daugiau dėmesio buvo skirta programos ekonomiškumui ir ekonominiam gyvybingumui. Deja, rengiant PEACE II nebuvo visiškai įgyvendintas principas „nuo atskiro prie bendro“. Vis dėlto PEACE II buvo naudingas dideliam skaičiui grupių, kadangi jos pasinaudojo galimybėmis, susijusiomis su taikos proceso pažanga.

Ateities planai

Kai ES nusprendė pratęsti PEACE II vykdymą iki 2006 m. ir parengti programą PEACE III, skirtą 2007–2013 m. laikotarpiui, tai sulaukė stipraus teigiamo atgarsio Bendrijos lygmeniu, t. y. buvo išreikšta parama taikos procesui ir įsitikinimas, kad šios srities pažanga sudarys prielaidas stabiliai taikiai visuomenei sukurti.

Programoje PEACE III daugiausia dėmesio skirta sutaikinimui. Joje siekiama remtis Hamber ir Kelly moksliniu darbu dėl sutaikinimo apibrėžimo. PEACE III rengėjai ir vykdytojai sėkmingai projektų atrankai turi aiškiai suvokti Hamber ir Kelly mokslinio darbo esmę.

Taip pat buvo nuspręsta supaprastinti projektų finansavimo koncepciją, t. y. neskelbti viešųjų pirkimų konkursų. Dar neaišku, ar ši nauja supaprastinta koncepcija gyvuos, tačiau ypač svarbu, kad nebūtų prarastos vietos partnerystės ir atstovavimas vietos lygmeniu. Taip pat svarbu, kad tai nebūtų prarasta ir kitose ES programose, skirtose 2007–2013 m. laikotarpiui. Savanoriškos veiklos sektoriaus laimėjimai kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu yra gerai žinomi, todėl jis labai tinkamas kurti ir teikti reikalingiausias paslaugas, ypač labiausiai pagalbos reikalingai visuomenės daliai. Ši patirtis turėtų būti geriau išnaudojama įvairiose regioninės plėtros programose. Patirtis dėl atstovavimo vietos lygmeniu, sukaupta įgyvendinant programas PEACE I ir II, turi būti įdiegta į bendras ES struktūrinių fondų programas.

Siekiant milžiniškų programų PEACE I ir PEACE II laimėjimų tęstinumo reikia pripažinti sukauptą patirtį, ją dokumentuoti ir padaryti prieinamą visiems.

2007 m. gegužės 1 d. vizito į Belfastą metu Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso pranešė apie grupės Komisijoje įsteigimą stebėti, kaip pagerėjo regiono galimybės ir dalyvavimas Bendrijos politikoje ir programose. Šiai grupei buvo prašoma vadovauti Komisijos narės, atsakingos už regioninę politiką, Danutos Hubner. Tai galėtų sudaryti ypač palankias sąlygas pažangai regionuose. Būtų labai naudinga, jei šios grupės nariai atsižvelgtų į patirtį, sukauptą vykdant projektus, susijusius su programomis PEACE ir IFI, ir gautus teigiamus rezultatus.

  • [1]  Pvz., žr. Komisijos komunikatą dėl valdymo ir plėtros (COM(2003)615).
  • [2]  Kaip pripažįstama 2003 m. birželio 21 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausio lygio susitikimo Salonikų deklaracijoje.
  • [3]  Gráinne Kelly ir Brandon Hamber dokumentas „Coherent, contested or confused? Views on reconciliation in Northern Ireland’, Presented at “Reconciliation: Rhetoric or Relevance? A roundtable discussion on concepts and practices of reconciliation”, Belfastas, 2004 m. birželio 9 d.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.3.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfonso Andria, Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Jean Marie Beaupuy, Rolf Berend, Victor Boştinaru, Wolfgang Bulfon, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Jim Higgins, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Constanze Angela Krehl, Sérgio Marques, Miguel Angel Martínez Martínez, James Nicholson, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Dimitar Stoyanov, Margie Sudre, Andrzej Jan Szejna, Kyriacos Triantaphyllides, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Vladimír Železný

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Bernadette Bourzai, Jan Březina, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Christa Prets, Richard Seeber