PRANEŠIMAS dėl prekybos žaliavomis ir prekėmis

8.4.2008 - (2008/2051(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Jens Holm

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl prekybos žaliavomis ir prekėmis

(2008/2051(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl prekybos ir vystymosi siekiant panaikinti skurdą[1], į 2003 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl bado pasaulyje ir prekybos su vargingiausiomis šalimis kliūčių panaikinimo[2], į 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl krizės tarptautinėje kavos rinkoje[3], į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą[4], į 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl makroekonominio didėjančių energijos kainų poveikio[5], į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai[6], į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai[7] ir į 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos[8],

–    atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatomi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), t. y. tarptautinės bendrijos kartu nustatyti kriterijai siekiant panaikinti skurdą, ir į šios deklaracijos persvarstytą ir atnaujintą redakciją, parengtą 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausio lygio susitikimo metu,

–    atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) trijų darbo grupių pranešimus „Klimato kaita 2007 m.: fizikos mokslo pagrindai“, „ Klimato kaita 2007 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“, „Klimato kaita 2007 m.: klimato kaitos pasekmių mažinimas“, kurie paskelbti 2007 metais,

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žemės ūkio prekių grandinės, priklausomybė ir skurdas – pasiūlymas ES veiksmų planui“ (COM(2004)0089),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567) ir į komunikatą „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

–    atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Metalo pramonės konkurencingumas. ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2008)0108),

–    atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, patvirtintas 1995 m. rugsėjo 4–15 d. vykusioje Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje,

–    atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) pranešimą „Gyvulininkystės sektoriaus metamas didelis šešėlis“,

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) darbą ir į 2008 m. balandžio 20–25 d. Akroje (Gana) numatytą rengti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos 12-ąją tarptautinę konferenciją,

–    atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija“ (COM(2005)0670),

–    atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusio didžiojo aštuoneto vadovų susitikimo deklaraciją „Pasaulio ekonomikos augimas ir atsakomybė“, ypač į šios deklaracijos skyrių „Atsakomybė už žaliavas. Skaidrumas ir tvarus augimas“, kuriame teigiama, kad laisvos, skaidrios ir atviros rinkos – pasaulio ekonomikos augimo, stabilumo ir darnaus vystymosi pagrindas,

–    atsižvelgdamas į aukšto lygio Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos apsaugos grupės 2007 m. birželio 11 d. ketvirtąją ataskaitą, kurioje pritariama tam, kad būtų vystoma žaliavų politika, pagrįsta gerai veikiančia laisva ir sąžininga pasauline žaliavų rinka, panaudojant prekybos politiką, ypač tarptautinius daugiašalius ir dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad ES ir trečiosios šalys remtų atvirų ir neiškreiptų rinkų veikimą,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A6-0134/2008),

A.  kadangi žaliavos ir prekės turėtų būti suprantamos kaip žemės ūkio produktai, pirminės žemės ūkio prekės, metalai, naudingosios iškasenos ir energetikos produktai, kurie yra pramonės gaminių sąnaudos, nesvarbu ar jie apdoroti, ar neapdoroti, ar perdirbti gaminiai, pvz., atliekos,

B.   kadangi ES ekonomika labai priklausoma nuo žaliavų iš trečiųjų šalių importo ir galimybės apsirūpinti žaliavomis daro didelį poveikį ES konkurencingumui,

C.  kadangi pastaruoju metu padidėjusios žaliavų kainos – sulėtėjusio Europos Sąjungos ekonomikos augimo priežastis ir grėsmė ES konkurencingumui,

D.  kadangi tikimasi, kad ateityje ir toliau didės pasaulinė žaliavų paklausa; kadangi šio didėjimo priežastis – sparčiai besivystančios ekonomikos šalių ekonomikos augimas,

E.   kadangi praeityje trumpalaikiai žaliavų ir prekių kainų svyravimai buvo labai dideli ir dar labiau didėjo, kai perteklinės gamybos etapus keitė laikotarpiai, kuomet žaliavų ir prekių nepakako, o ateityje tikimasi dar aukštesnio kainų lygio,

F.   kadangi nors šiuo metu tarptautinėse rinkose kainos padidėjo, nereikėtų pamiršti, kad išlieka ilagalaikė žaliavų ir medžiagų kainų, palyginti su pagamintų prekių kainomis, mažėjimo tendencija,

G.  kadangi dėl šių padidėjusių kainų, ypač dėl tų, kurias siekdamos pramoninių tikslų nustatė sparčiai besivystančios ekonomikos šalys, ES apdirbamoji pramonė susidūrė su sunkumais konkurencingumo srityje ir iškilo ilgojo laikotarpio problemų, susijusių su žaliavų tiekimo saugumu,

H.  kadangi 95 iš 141 besivystančių valstybių bent 50 proc. savo eksporto pajamų gauna iš prekių eksporto,

I.    kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių tarptautinės prekybos žaliavomis ir prekėmis srities konkurenčių, nepamirštant, kad ji – grynoji žaliavų importuotoja,

J.    kadangi Europos Sąjunga dėl savo pramoninės bazės pobūdžio labai priklausoma nuo žaliavų importo, kuris yra svarbus jos konkurencingumui ir ekonomikos vystymuisi,

K.  kadangi esama daug politikos ir priemonių, kurias taiko trečiosios šalys, pavyzdžių ir kadangi sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse pastebima tendencija sudaryti kliūtis, trukdančias laisvai ir sąžiningai apsirūpinti žaliavomis, ir dėl to mažėja ES pramonės šakų galimybės apsirūpinti žaliavomis ir prekėmis,

L.   kadangi mokslinių tyrimų ir naujovių plėtra – svarbi pastangų skatinti tvarų žaliavų tiekimą dalis,

M.  kadangi tai, jog taikomos STABEX, SYSMIN ir FLEX sistemos, rodo ankstesnes ir dabartines Europos Sąjungos pastangas remti besivystančias šalis, kurios patiria neigiamą kainų ir pajamų nestabilumo poveikį,

N.  kadangi dabartinį žaliavų ir prekių kainų padidėjimą tarptautinėse rinkose lemia labai padidėjusi paklausa sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, pvz., Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje, pakitusios oro sąlygos, tam tikrų eksportuojančių šalių taikomi apribojimai, iš žemės ūkio produktų gaminamų degalų rinkos suklestėjimas ir gyvulininkystės produktų gamyba, spekuliacijos vertybinių popierių rinkose,

O.  kadangi moterys sudaro didžiąją pasaulio neturtingųjų dalį, kurių išgyvenimas ir pragyvenimas dažnai priklauso nuo žaliavų ir prekių įsigijimo, gamybos ir perdirbimo,

P.   kadangi tarptautinė bendruomenė pareiškė, kad siekiant panaikinti skurdą būtina dėti tarptautinių pastangų, įgyvendinant apibrėžtus TVT tikslus, kurie turi būti pasiekti iki 2015 m.; kadangi būtina atkreipti tinkamą dėmesį į besivystančioms šalims gyvybiškai svarbius prekių klausimus,

Q.  kadangi tvariai naudojant gamtinius išteklius galėtų būti mažinamas skurdas ir skatinamas ekonomikos augimas, jei būtų skatinamas tinkamas valdymas; kadangi prastas daug gamtinių išteklių turinčių šalių valdymas taip pat gali būti skurdo, korupcijos ir konfliktų priežastis,

R.   kadangi vyksta klimato kaita, o jos priežastis yra žmonių veikla; kadangi žaliavų ir prekių gavybos, gamybos ir perdirbimo metu į aplinką išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų; kadangi ES pramonė susiduria su vis daugiau apribojimų, atsirandančių dėl to, kad siekiama spręsti šią problemą, ir dėl kurių mažėja jos konkurencingumas;

S.   kadangi Europos Sąjunga šiuo metu neturi nuoseklios strategijos, kuria būtų siekiama spręsti jos ekonomikos konkurencingumo problemas, atsirandančias dėl to, kad vis labiau varžomasi dėl galimybių apsirūpinti žaliavomis,

Užtikrinti žaliavų tiekimo ES saugumą ir sudaryti sąlygas apsirūpinti žaliavomis pasaulinėje rinkoje

1.  pripažįsta, kad galimybės apsirūpinti žaliavomis ir prekėmis gyvybiškai svarbios ES ekonomikai, nes ES nėra tam tikrų žaliavų vidaus pasiūlos;

2.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad numatoma, jog pasaulinėje rinkoje ir toliau didės žaliavų paklausa; susirūpinęs dėl to, kad ribojami artimiausio laikotarpio žvalgymo pajėgumai; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės riboja žaliavų žvalgymo trečiosiose šalyse darbų apimtį;

3.  susirūpinęs dėl to, kad vyrauja tendencija riboti galimybes laisvai apsirūpinti žaliavomis trečiosiose šalyse panaudojant priemones, kurias taikant iškraipoma prekyba, tačiau pripažįsta šalių teisę, esant būtinybei ir siekiant aplinkos apsaugos tikslų arba siekiant įveikti kritinius tiekimo sutrikimus, riboti galimybes apsirūpinti jų žaliavomis; šia teise turi būti naudojamasi kartu imantis ir kitų vidaus priemonių;

4.  susirūpinęs dėl tos investicinės veiklos, kurią vykdant siekiama sudaryti geresnes sąlygas apsirūpinti žaliavomis, tačiau nesilaikoma nei sąžiningos ir laisvos konkurencijos, nei tinkamo valdymo ir stabilumo principų;

5.  prašo Komisijos skatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą technologijų, susijusių su pakartotiniu žaliavų perdirbimu ir našiu bei ekonomišku žaliavų naudojimu, srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant mokslinių tyrimų veiklą daugiau dėmesio skirti šiam tikslui;

6.  ragina Komisiją derantis su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalimis spręsti problemas, susijusias su laisvu ir sąžiningu apsirūpinimu žaliavomis rinkose; prašo Komisijos aktyviai siekti, kad šalys pagal daugiašalį susitarimą panaikintų priemones, kurias taikant iškraipoma žaliavų sektoriaus prekyba visapusiškai laikantis apribojimų, kurie taikomi siekiant mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi tikslų;

7.  prašo Komisijos visų dvišalių derybų dėl laisvos prekybos susitarimų arba dėl stojimo į PPO metu daugiau dėmesio skirti problemai, susijusiai su galimybėmis laisvai ir lygiomis sąlygomis apsirūpinti žaliavomis; užsibrėžia tikslą atsisakyti visų priemonių, kurias taikant iškraipoma žaliavų sektoriaus prekyba, nes šis tikslas bus svarbus visų būsimų susitarimų tikslas, visapusiškai siekiant vystymosi tikslų; pabrėžia, kad šis tikslas bus svarbus kriterijus vertinant visus būsimus Europos Parlamento susitarimus;

8.  prašo Komisijos įtraukti žaliavų problemą į patekimo į rinkas strategiją; palankiai vertina tai, kad vyksta konsultacijos dėl žaliavų tiekimo; ragina Komisiją rengti nuoseklią žaliavų tiekimo strategiją; prašo, kad Komisija dalyvautų visų šių etapų veikloje;

Sudaryti sąlygas besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, pelningai prekiauti žaliavomis

9.  apgailestauja, kad daug besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, priverstos gaminti ir eksportuoti žaliavas ir prekes, kurių kintančios kainos ilguoju laikotarpiu mažėjo, ir dėl to atsiranda rimtų kliūčių mažinti skurdą ir siekti TVT, bet pripažįsta, kad dėl kylančių prekių kainų buvo žymiai papildytos tam tikrų besivystančių šalių, kurios yra priklausomos nuo pagrindinių prekių, užsienio sąskaitos; atkreipia dėmesį į šalių gamintojų galimybes, kurių atsirastų, jei jos pačios žvalgytų ir valdytų žaliavų klodus ir būtų laikomasi pagrindinių skaidrumo nuostatų ir sąžiningos konkurencijos principų;

10. ragina Komisiją ieškoti veiksmingų būdų šalinti iškraipymų priežastis ir ryžtingai kelti šiuos klausimus dvišalių konsultacijų ir derybų metu bei skatinti rengti daugiašaliu lygmeniu naujas PPO taisykles;

11. remia dabartines pastangas įvairinti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, ekonomiką ir plėtoti šių šalių ekonominę veiklą naudojant aukštesnio lygio gamybos procesus, taip pat pastangas įtraukti į šią veiklą perdirbimą ir rinkodarą, gerinti kokybę ir produktyvumą bei gaminti didesnę pridėtinę vertę turinčius gaminius; ragina Komisiją remti nacionalines strategijas prekių pasiūlai plėsti ir įvairinti, jei reikia suteikiant paramą iš Europos plėtros fondo;

12. mano, kad norint užtikrinti darnią besivystančių šalių plėtrą ypač svarbu kurti regionines ekonomikos sistemas ir stiprinti regioninį šių šalių bendradarbiavimą; turėdamas tai mintyje, pabrėžia pietų ir pietų prekybos svarbą siekiant ekonominės šių šalių plėtros;

13. mano, kad ilguoju laikotarpiu turi būti skatinamas regionų ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas ir tai galėtų sudaryti sąlygas pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus; tuo pat metu pabrėžia, kad esant tam tikroms regioninėms aplinkybėms sudarant laisvosios prekybos susitarimus susiduriama su sunkumais; mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos susitarimui turi būti teikiama pirmenybė, nes šiame regione vyksta labai svarbi prekyba žaliavomis;

14. ragina besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis, pritraukti būtinas investicijas ir skatinti ekonomikos įvairinimą plėtojant infrastruktūrą, ugdant institucinius gebėjimus, taikant tinkamo valdymo principus ekonomikos plėtros valdymo srityje ir taip pat sudarant sąlygas nedideliems gamintojams tiekti savo gaminius į vietos rinką, nes tai savo ruožtu skatintų regionų integraciją ir masto ekonomiją, ir ragina Komisiją naudoti pagalbos prekybai priemones, kurios labai svarbios vystimuisi skatinti, ir stiprinti esamas technologijų perdavimo sistemas, ypač siekiant kovoti su klimato kaita; prašo Komisijos didinti už žaliavas gaunamų pajamų skaidrumą taikant programas, kaip antai gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl EITI) procesas;

15. ragina Komisiją ir ES įmones skatinti ir investuoti į ekologiškų technologijų perdavimą;

16. pripažįsta, kad derantis su Doha vystymosi darbotvarkės derybų šalimis būtų galima labai apriboti tarifų taikymą; pabrėžia, kad Europos Sąjunga jau panaikino mažiausiai išsivysčiusių šalių (įgyvendindama „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyvą) ir daugelio Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių (sudarydama ekonominės partnerystės susitarimus) žemės ūkio produktams taikytus tarifus ir remia besivystančias šalis, kurios, siekdamos savo rinkų ir gamybos tvarumo, rengia ir įgyvendina taisykles susijusias su tam tikrais produktais ir veiksmingomis apsaugos priemonėmis;

17. prašo Europos Sąjungos valstybes nares ir jų partneres visame pasaulyje, įskaitant sparčiai besivystančios ekonomikos šalis, ratifikuoti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos darbo srities standartus ir atitinkamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gaires, ypač tas, kurios susijusios su žaliavų žvalgymu ir perdirbimu; mano, kad siekiant darnios aplinkos, socialinės ir ekonominės plėtros labai svarbus pilietinės visuomenės ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas;

18. ragina Komisiją atsižvelgiant į ES pramonės ir besivystančių šalių interesus įgyvendinti visa apimančią ir darnią apsirūpinimo žaliavomis srities strategiją;

19. ragina Komisiją persvarstyti savo kompensavimo finansinę sistemą FLEX, siekiant užtikrinti, kad ją taikant būtų veiksmingai remiamos besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys; mano, kad siekiant prisidėti prie Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) darbo reikia imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu lygmeniu;

20. ragina Komisiją rinkti informaciją ir pateikti statistinius duomenis apie faktinį tarptautinės prekybos žaliavomis ir prekėmis mastą; įsitikinęs, kad reikia turėti daugiau informacijos, kuri nebūtų suklastota, t. y. nebūtų pagrįsta grynai spekuliacinio pobūdžio sandoriais, apie pasaulinės prekybos prekėmis ir žaliavomis srautus, siekiant veiksmingiau taikyti tikslines ekonominės politikos priemones;

21. pripažįsta, kad prekybos žemės ūkio produktais ir pirminėmis žemės ūkio prekėmis liberalizavimas nedideliems ūkininkams besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, atnešė nemažai naujų iššūkių; Nedideliuose ūkiuose paprastai dirba moterys, todėl liberalizavimas gali turėti neproporcingą neigiamą poveikį moterims, jei jos nesugebės įveikti išorės konkurencijos;

22. remia besivystančių valstybių pastangas sudaryti vietos gyventojams sąlygas apsirūpinti maistu; mano, kad ši gyvybiškai svarbi politikos kryptis ir toliau turi būti stiprinama, kad būtų patvirtintos nacionalinės taisyklės ir šio sektoriaus plėtros priemonės ir kad būtų remiamos moterys, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už savo šeimų išmaitinimą, bei vietos bendruomenės;

23. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos pasirašomi daugiašaliai, regioniniai ir dvišaliai prekybos susitarimai atitiktų darnaus vystymosi tikslą; ragina Komisiją imtis būtinų teisėkūros priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, jog prekybos poveikio darniam vystymuisi įvertinimai (angl. SIA) būtų integruoti į Europos Sąjungos prekybos politikos plėtrą, ypač atsižvelgiant į klimato, lyčių ir darnaus vystymosi aspektus;

24. palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji 2008 m. parengs komunikatą, kuriuo bus siekiama gerinti ES ir tarptautiniu lygmenimis tvaraus apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis ir antrinėmis žaliavomis sąlygas;

25. pažymi, kad padaugėjo kritikos dėl biokuro gamybos, turint mintyje ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus, privalumų; ragina Komisiją plėtoti mokslinius tyrimus ir naujoves tvaraus žaliavų tiekimo, kurio būtų siekiama našiai išgaunant ir naudojant išteklius, našiai naudojant žaliavas ir našiai perdirbant nebetinkamus naudoti gaminius, srityje;

26. įsitikinęs, kad žaliavos ir prekės turi būti išgaunamos, surenkamos ir gaminamos laikantis tvarumo principo, t. y. natūralūs ekosistemos procesai ne keičiami, o yra netrikdomi;

27. ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas dėl išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, kurio svarbiausias tikslas turėtų būti uždrausti bet kokią prekybą ištekliais, dėl kurių kyla ginkluoti konfliktai arba kurie gaunami dėl tokių konfliktų, primygtinai reikalauja, kad šiuo metu būtų parengtas reglamentas dėl išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, prekybos ir rinkodaros uždraudimo Europos Sąjungoje, ir ragina visas su prekyba deimantais susijusias valstybes visapusiškai prisijungti prie Kimberley proceso sertifikavimo schemos tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais srityje; ragina didinti skaidrumą įgyvendinant gavybos pramonės skaidrumo bei kitas iniciatyvas;

28. pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai skatinti sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomų stebėtojų stebimas prekybos iniciatyvas, kuriomis siekiama griežtesnių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, remiant mažus ir smulkius gamintojus besivystančiose šalyse, ragina Europos Sąjungos valdžios institucijas įtraukti sąžiningos prekybos ir darnumo kriterijus į savo viešųjų konkursų sąlygas ir pirkimų politiką;

29. reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad vis didesnė žemės išteklių dalis yra naudojama gyvuliams auginti; primena Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos 2006 m. lapkričio mėn. pranešimą „Gyvulininkystės sektoriaus metamas didelis šešėlis“, kuriame teigiama, kad 18 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama dėl mėsos pramonės ir gyvulininkystės sektoriai, nes dėl to besivystančiose šalyse sparčiau kertami miškai; ragina Komisiją tarptautinių derybų dėl klimato kaitos metu imtis būtinų šiam sektoriui skirtų veiksmų ir kurti priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti miškų kirtimo;

30. įsitikinęs, kad gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą, kuria siekiama, gerinti valdymą didinant gavybos sektoriaus skaidrumą ir griežtinant jo atskaitomybę, turi įgyvendinti visos pasaulio šalys, kad besivystančioms šalims būtų sudarytos geresnės sąlygos parduoti gamtinius išteklius už tiek, kiek jie iš tikrųjų yra verti;

31. pabrėžia, kad esant aukštoms naftos kainoms darosi vis akivaizdžiau, kad reikia nedelsiant keisti požiūrį į energetikos politiką siekiant didinti energijos našumą ir naudoti daugiau energijos, gaunamos iš kitų šaltinių, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius;

32. pripažįsta, kad klimato kaita skaudžiausiai palies bendruomenes, kurios jau šiuo metu susiduria su akivaizdžiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis; supranta, kad ypač pažeidžiama yra moterų padėtis; ragina dėti pastangas, kad prie klimato kaitos būtų prisitaikoma vietos lygmeniu teikiant atitinkamą tarptautinę finansinę ir techninę pagalbą;

33. susirūpinęs, kad Kinija neleidžia užsienio bendrovėms užimti didžiosios sektorių, kaip antai plieno, dalies ir yra nustačiusi įvairių priemonių, kuriomis ribojamas metalų žaliavų eksportas arba teikiama vyriausybės pagalba joms pirkti iš išorės tiekėjų; pripažįsta, kad dėl tokių veiksmų ES pramonė susiduria su dideliais sunkumais ir kad šie klausimai turi būti sprendžiami imantis visų esamų priemonių, įskaitant glaudesnį dialogą;

34. pabrėžia, kad naujoji prekybos politika, kurią vykdo keletas sparčiai besivystančios ekonomikos šalių, ypač Kinija, kuri visame pasaulyje ieško žaliavų, ypač Afrikoje, daro didelį neigiamą poveikį Europos Sąjungos galimybėms apsirūpinti prekėmis šiame kontinente, nes laikomasi požiūrio pagrįsto valstybių santykiais pagal principą „vienas su vienu“ ir neatsižvelgiama į žmogaus teises, bendrą socialinę atsakomybę, aplinkos ir socialinius standartus;

35. pritaria Komisijos anksčiau minėtame komunikate (COM(2008)0108) paskelbtai iniciatyvai ir toliau taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų išgyvendinta prekybos praktika, kuria pažeidžiami tarptautiniai prekybos susitarimai;

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, kaip antai Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai, Pasaulio prekybos organizacijai, Pasaulio bankui, Bendrajam prekių fondui bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai.

• [1] OL C 272 E, 2003 11 13, p. 277.
• [2]  OL C 39 E, 2004 2 13, p. 79.
• [3]  OL C 64 E, 2004 3 12, p. 607.
• [4]  OL 298 E, 2006 12 8, p. 261.
• [5]  OL 287 E, 2007 11 29, p. 548.
• [6]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0196.
• [7]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0203.
• [8]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0576.

AIŠKINAMOJI DALIS

2000 m. JT patvirtinti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) buvo viltingas pasaulio lyderių pažadas pasaulio neturtingiesiems. Buvo numatyta per 15 metų pasiekti aštuonis tikslus, kurie turėtų pagerinti pasaulio vargingiausių valstybių ir asmenų padėtį. Buvo nustatytas tikslas panaikinti ypač didelį skurdą ir padidinti vyrų ir moterų lygybę. Siekiama visiems vaikams suteikti galimybę gauti pradinį išsilavinimą ir sustabdyti AIDS plitimą. Įvairiems tikslams buvos numatytos skaitinės rodiklių vertės, kurios sudaro galimybę nuolat įvertinti darbo pažangą.

2005 m. baigėsi trečdalis tikslams pasiekti nustatyto laiko ir atėjo laikas atlikti pradinį pažangos įvertinimą. 2005 m. rugsėjo mėn. JT sušaukė specialią sesiją. Šios sesijos metu paaiškėjo, kad nors ir buvo pasiekta tam tikra pažanga, norint iki 2015 m. pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia dėti dar daugiau pastangų, ypač pasaulio neturtingiausiose valstybėse.

Galimybė pasiekti Tūkstantmečio tikslus priklauso nuo daugelio veiksnių. Reikalingos tarptautinės iniciatyvos ir įvairiose valstybėse vykdomos nacionalinės priemonės. Kitaip tariant, greičiausiai nėra vieno būdo, kuriuo pasaulio lyderiai galėtų panaikinti skurdą.

Sparti klimato kaita yra pati didžiausia grėsmė galimybei TVT pasiekti. Nors daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetė ir išmeta pramoninis pasaulis, nuo klimato kaitos labiausiai kenčia besivystantis pasaulis. Dėl pasaulinio atšilimo jau vyksta potvyniai, sausros ir smarkūs oro sąlygų pasikeitimai.  

2007 m. lapkričio mėn. TKKG savo ketvirtojo įvertinimo ataskaitos paskutinėje dalyje pažymėjo, kad iki 2020 m. būtina sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 25-40 proc., tai taip pat buvo pabrėžta 2007 m. gruodžio mėn. Balyje. Norint sudaryti sąlygas priemonėms, leidžiančioms iš esmės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, būtina suderinti visas politikos sritis. Prekybos politika taip pat privalo prisiimti atsakomybę kovoje su klimato kaita; turi būti sumažintas nebūtinas teršalų išmetimas bei sukurtos politikos priemonės, kurios palengvintų prekybą „žaliaisiais produktais“ (naujomis protingomis technologijomis ir t. t.). ES privalo imtis lyderės vaidmens kovoje su klimato kaita.

Tačiau visa tai labai priklauso ir nuo finansavimo ir prieigos prie įvairių išteklių. Tai galima padaryti tarptautinių perdavimų iš turtingesnių pasaulio sričių į neturtingas būdu teikiant pagalbą ir kuriant atitinkamas vystymo iniciatyvas. Tačiau tai taip pat labai priklauso ir nuo neturtingų valstybių didelio masto skolų nurašymo. Šiandien reikia, kad JAV, ES ir kitos turtingos valstybės ne didintų, o išpildytų savo jau duotus pažadus. Tai būtų puikus įnašas į jau atliktą pasaulinį darbą siekiant TVT.

Kitas lemiamas žingsnis yra sąlygų gerovei ir išteklių didėjimui sudarymas ir pagerinimas vietiniu lygmeniu besivystančiose šalyse. Būtent čia paaiškėja, kokia svarbi vystimuisi yra prekyba žaliavomis. Didžioji dalis besivystančių valstybių šiuo metu yra itin priklausoma nuo vienos ar kelių rūšių žaliavos, pvz., kavos ar kakavos, eksporto.

Šių produktų kainos nesikeičia jau kurį laiką, ypač jei lygintume su pramoninių produktų ar kapitalo prekių kainų vystymųsi. Tai reiškia, kad daugelio besivystančių valstybių eksporto pajamos mažėja, o importas brangsta.

Greta bendrojo kainų sąstingio reikia pabrėžti dar vieną prekybos žaliavomis svarbų požymį, t. y. trumpalaikį kainų jautrumą, kuris stebimas keliose rinkose. Kai kuriais atvejais tai reiškia, kad prekių kainos labai smarkiai kilo ar krito vos per kelis mėnesius. Tokį kainų jautrumą iš dalies lemia klimato kaitos sukelti gamybos sunkumai ir (arba) technologinės naujovės, pakeitusios gamybos ar transportavimo sistemas.

Besivystančiai valstybei, kurios didelė dalis valstybinių pajamų priklauso nuo vienos ar vos kelių rūšių žaliavų eksporto, tokie smarkūs kainų ir pajamų svyravimai gali sukelti didelių problemų. Tai daro poveikį valstybės nacionaliniam planavimui ir viešosioms išlaidoms. Be to, dėl minėtų kainų svyravimų pirminiams gamintojams yra sunkiau planuoti ar prognozuoti investicijas.

Žaliavų kainos ėmė smarkiai kilti tik pastaraisiais metais. Šią tendenciją daugiausia lėmė smarkus paklausos didėjimas naujose greitai augančios ekonomikos šalyse, pvz., Kinijoje, dėl klimato kaitos atsiradusios gamybos problemos ir grūdinių kultūrų naudojimas gyvulių maistui ar biodegalų gamybai.

Tačiau ateities perspektyvos yra neaiškios. Jei JAV ekonomika patirs nuosmukį arba jei kils kliūčių Kinijos pramonėje, padėtis gali greitai pasikeisti. Tai taip pat turės įtakos prekybai žaliavoms. Greitus kainų pokyčius taip pat gali lemti spekuliavimas žaliavomis, kuris irgi vyksta tarptautinėse rinkose, ir toks spekuliavimas gali tiek padidinti, tiek sumažinti tam tikrų prekių kainas.

Vystymosi požiūriu, su prekyba žaliavomis yra susiję nemažai aspektų: nuolatinis poreikis stabilizuoti pajamas kainų kitimo akivaizdoje ir taip padidinti nuspėjamumą valstybėse gamintojose. Šiam tikslui gali būti naudojamos įvairios politikos priemonės. Viena iš galimybių – vystyti tarptautinę finansinę sistemą, skirtą pajamoms stabilizuoti tam tikrose eksportuojančiose valstybėse. Tinkamos patirties šioje srityje galima pasisemti iš ES FLEX sistemos, pagal kurią teikiama parama AKR valstybėms, bei iš UNCTAD ir kitų atliekamo darbo .

Dar vienas svarbus aspektas – būtina sumažinti priklausomumą nuo žaliavų eksporto, skatinant tam tikrų besivystančių valstybių ekonomikos įvairinimą. Įdiegus pažangesnes gamybos sistemas, kurios sudarytų sąlygas perdirbti ir gaminti produktus, turinčius didesnę pridėtinę vertę, būtų galima pasiekti didesnę gerovę ir gauti lengviau nuspėjamas pajamas. Dėl to reikia stipriau remti vietines įvairinimo strategijas ir regioninę integraciją bei investicijas.

Dėl to ypač svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui. Daugelyje neturtingų valstybių žemės ūkis yra pagrindinė pramonės šaka, kurioje kuriamos įvairios darbo vietos ir kuri teikia maisto šalies gyventojams. Investicijos ir iniciatyvos žemės ūkio sektoriuje gali padaryti svarbų poveikį besivystančių valstybių socialinei ekonomikai. Investicijos ir iniciatyvos taip pat būtų labai svarbios moterims, kurioms dažnai tenka svarbiausias vaidmuo vietiniame žemės ūkyje.

Liko nepilni septyneri metai tam, kad 2015 m. būtų pasiekti TVT. Laikas bėga. Tuo pat metu vykstančius vystymo darbus apsunkina dėl klimato kaitos atsiradusi rizika. Reikia daugiau pastangų ir daugiau išteklių. Dėl to reikia tarptautinio bendradarbiavimo ir galimybės imtis veiksmų nacionaliniu lygiu. Tačiau spartūs šiuo metu stebimi pokyčiai tarptautinėse žaliavų rinkose rodo, kad yra būtina imtis veiksmų, siekiant darnaus vystymosi ir pasaulinio solidarumo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Daniel Caspary, Françoise Castex, Christofer Fjellner, Béla Glattfelder, Ignasi Guardans Cambó, Jacky Hénin, Syed Kamall, Marusya Ivanova Lyubcheva, Erika Mann, David Martin, Vural Öger, Georgios Papastamkos, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Pierre Audy, Harlem Désir, Jens Holm, Sajjad Karim, Rovana Plumb, Zuzana Roithová, Zbigniew Zaleski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Sepp Kusstatscher