Procedūra : 2008/2001(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0136/2008

Pateikti tekstai :

A6-0136/2008

Debatai :

PV 21/05/2008 - 3
CRE 21/05/2008 - 3

Balsavimas :

PV 21/05/2008 - 5.12
CRE 21/05/2008 - 5.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0223

PRANEŠIMAS     
PDF 203kWORD 174k
8.4.2008
PE 400.387v02-00 A6-0136/2008

dėl mokslinių duomenų apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus

(2008/2001(INI))

Laikinasis klimato kaitos komitetas

Pranešėjas: Karl-Heinz Florenz

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl mokslinių duomenų apie klimato kaitą. Išvados ir rekomendacijos priimant sprendimus

(2008/2001(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl Laikinojo klimato kaitos komiteto sudarymo ir įgaliojimų, sudėties ir įgaliojimų laiko patvirtinimo(1), kuris priimtas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio nuostatomis,

–    atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusiame didžiojo aštuoneto vadovų susitikime paskelbtą deklaraciją „Klimato kaita, energijos veiksmingumas ir saugumas. Pasaulio ekonomikos vystymo uždaviniai ir galimybės“,

–   atsižvelgdamas į ketvirtosios įvertinimo ataskaitos, kurią 2007 m. lapkričio 17 d. Valensijoje (Ispanija) paskelbė tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, ir į vėlesnių tyrimų, kuriuos inicijavo nacionalinės vyriausybės ar atliko kitos JT institucijos, išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kioto protokole nustatytų normų įgyvendinimo pažanga“ (COM(2007)0757),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 1–2 d. vykusį bendrą Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų posėdį, kuriame svarstyti klimato kaitos klausimai,

–   atsižvelgdamas į būsimą tryliktąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (angl. COP 13) ir į 2007 m. gruodžio 3–14 d. Balyje (Indonezija) vykusią trečiąją šalių konferenciją, kurios metu vyko Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 3),

–   atsižvelgdamas į viešus svarstymus, kuriuose dalyvavo ir keitėsi nuomonėmis aukšto rango asmenys, ir į Laikinojo klimato kaitos komiteto delegacijos vizitų išvadas, ypač į ekspertų pranešimuose skelbtą informaciją ir į vėlesnes diskusijas 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusios teminės sesijos, kurioje aptartas įvairaus masto atšilimo poveikis klimatui, metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinį pranešimą (A6-0136/2008),

A.  kadangi Laikinasis klimato kaitos komitetas įgaliotas rengti rekomendacijas, susijusias su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi šios rekomendacijos turi būti grindžiamos moderniausių mokslinių tyrimų išvadomis, įskaitant naujausius mokslo įrodymus,

B.  kadangi tarpiniame laikinojo komiteto pranešime išskirtinai analizuojami klimato kaitos padariniai; kadangi atliekant šią analizę remiamasi mokslo įrodymais; kadangi, remiantis komitetui suteiktais įgaliojimais ir visais komiteto surinktais tyrimų duomenimis, į galutinę ataskaitą ketinama įtraukti pasiūlymus, susijusius su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi į galutinę ataskaitą ketinama įtraukti Europos Parlamento poziciją dėl derybų tarptautinės klimato politikos po 2012 m. klausimais, atsižvelgiant į keturioliktosios JTBKKK šalių konferencijos (angl. COP 14), kuri 2008 m. gruodžio mėn. vyks Poznanėje (Lenkija), rezultatus,

C.  kadangi bendra mokslininkų nuomonė dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių pagrįsta ir pripažinta visame pasaulyje; kadangi šiai nuomonei pritaria tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir kiti organai; kadangi nuo 1990 m., kai buvo paskelbta pirmoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, turima kur kas daugiau mokslinės informacijos apie tai, kad dabartines pasaulinio atšilimo tendencijas paskatino žmogaus veikla, ir tai kur kas geriau suvokiama; kadangi mokslininkai tvirtai laikosi bendros nuomonės dėl antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos poveikio pasaulio klimatui; kadangi, kaip nurodyta rizikos vertinime, kilus neaiškumų svarbu ne delsti, o veikti,

D.  kadangi iki šiol atlikta daugybė tyrimų ir surinkta pakankamai informacijos apie klimato kaitą ir pasaulinio atšilimo priežastis, kad būtų galima imtis politinių veiksmų ir skubiai priimti sprendimus, būtinus išmetamų teršalų kiekiui iš esmės sumažinti bei pasirengti neišvengiamai klimato kaitai,

E.  kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimo įvertinimo ataskaitos duomenimis, 1970–2004 m. išmetamo anglies dioksido kiekis pasaulyje padidėjo maždaug 80 proc., pirmiausia dėl to, kad naudojamas iškastinis kuras,

F.  kadangi stebėjimu ir modeliavimu grindžiamų mokslinių tyrimų išvadose pažymima, kad, jeigu nebus skubiai imamasi priemonių, reikalingų stipriai sumažinti ar netgi sustabdyti CO2 ir kitų į tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sąrašą įtrauktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, mūsų planetai kils didelė grėsmė,

G.  kadangi nuo tada, kai pasirodė apžvalga ir ketvirtoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, atlikta daugybė naujų mokslinių tyrimų, kurių metu išnagrinėti ir paskelbti pasaulinio atšilimo tendenciją patvirtinantys duomenys bei toliau vertinamas klimato kaitos socialinis, ekonominis ir ekologinis poveikis žmonijai, taip pat pabrėžiama būtinybė taikytis prie klimato kaitos ir ją švelninti,

H.  kadangi N. Sterno apžvalgoje prieita prie išvados, kad, jeigu nebus imamasi priemonių, metinės su numatoma klimato kaita susijusios išlaidos 2050 m. sudarys 5–20 proc. BVP; kadangi šioje apžvalgoje pažymima, kad būtų galima spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius, jeigu nuo šiol kovos su klimato kaitos priemonėms finansuoti kasmet būtų skiriama 1 proc. BVP,

I.  kadangi nenutrūkstamų mokslinių diskusijų dalyviams nebekyla abejonių dėl svarbiausių pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos priežasčių; kadangi, siekiant išsklaidyti bet kokius neaiškumus ar abejones, visose mokslinėse diskusijose skelbiama iš esmės pati pažangiausia mokslo informacija; kadangi šių diskusijų metu siekiama geriau suvokti istorinį žmogaus poveikį gamtos procesams,

J.  kadangi naujausių mokslinių tyrimų išvadose pateikta dar daugiau įrodymų apie žalą, kurią žemės atmosferai daro žmogaus veikla; kadangi klimato kaitos fizika aprėpia konkrečių dabartinių pasaulinio atšilimo, kurį paskatino ligšiolinė tarša, padarinių vertinimą; kadangi, remiantis šių tyrimų metu surinktais duomenimis, būtina skubiai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones bei riboti nerimą keliančią grėsmę žmonėms, floros ir faunos biologinei įvairovei, buveinėms ir infrastruktūrai, visų pirma – besivystančiose šalyse, tačiau taip pat Europoje bei turtingesnėse pasaulio šalyse,

K.  kadangi tirdami žemės klimato sistemą mokslininkai nustatė nemažai vadinamųjų galutinių taškų; kadangi šie „galutiniai taškai“ – tai praktiškai negrįžtamos ir žmonių iš esmės nevaldomos klimato kaitos pasekmės; kadangi šie „galutiniai taškai“ ir jų paskatinti nesustabdomi biologiniai ir geofiziniai procesai negali būti visapusiškai įtraukti į jau parengtą ateities klimato scenarijų; kadangi „galutiniai taškai“ – tai amžino įšalo tirpimas, dėl kurio į atmosferą išskiriamas didelis metano kiekis, ledynų tirpimas dėl padidėjusios saulės šviesos absorbcijos ir lėtesnis CO2 skaidymas jūros vandenyje, dėl kurio kyla temperatūra; kadangi kylant temperatūrai dėl šių veiksnių ir dėl palankaus grįžtamojo ryšio pamažu dar labiau skatinamas pasaulinis atšilimas,

L.  kadangi temperatūrai pakilus 1,5–2,5 C padidėtų 20–30 proc., o 3,5 C – 40–70 proc. visų gyvūnų rūšių išnykimo grėsmė, taigi siekiant išsaugoti pasaulio biologinių rūšių įvairovę ir palaikyti ekosistemų procesus būtina švelninti klimato kaitos poveikį,

M.  kadangi, remiantis ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikta bendra mokslininkų nuomone, galima daryti išvadą, kad, norint išvengti didelės grėsmės, palyginti su 2000 m. būtina 50–85 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje; kadangi, jeigu iki 2020 m. ir vėliau pasaulyje bus išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šis tikslas bus vis sunkiau pasiekiamas; kadangi beveik visos valstybės narės, įgyvendindamos savo individualius tikslus ir padėdamos ES vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, daro didelę pažangą, taigi didesnė tikimybė, kad iki 2012 m. ES pasieks Kioto protokole numatytą tikslą; kadangi, nežiūrint į tai, valstybės narės, norėdamos kartu su išsivysčiusiomis šalimis pasiekti 2007 m. kovo 8–9 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytą tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 60–80 proc. palyginti su 1990 m., po 2012 m. privalės dar labiau mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

N.  kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje nurodoma, kad, jeigu sumažinus anglies dioksido kiekio dirvoje ir vandenyne bus pasiekta teigiamų rezultatų ir pristabdytas atšilimas, gali būti iškeltas reikalavimas dar labiau mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir stabilizuoti šių dujų koncentraciją,

O.  kadangi ES pasiekė bendrą politinį sutarimą dėl gyvybiškai svarbaus strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, ji neviršytų 2°C; kadangi per paskutinįjį šimtmetį temperatūra pasaulyje kilo 0,74 C ir dėl ankstesnės taršos neišvengiamai kils dar 0,5–0,7 C,

P.  kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, nuo ikiindustrinių laikų pasaulyje išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir šiuo metu jų išmetama daugiau negu bet kada iki šiol, t. y. nuo 1970 m. iki 2004 m. žmogaus veiklos apimtis padidėjo 70 proc., o nuo 1990 m. ši apimtis padidėjo dar 24 proc.; kadangi daugybė gamtos sistemų visuose žemynuose ir daugumoje vandenynų jau patyrė regioninių klimato pokyčių: pakilo temperatūra, pasikeitė lietaus ir vėjo tipas, vis dažniau susiduriama su vandens trūkumu,

Q.  kadangi įtaką klimato sistemai daro bendras į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o ne santykinė tarša ar santykinis jos mažinimas, taigi siekiant išvengti klimato kaitos keliamo pavojaus svarbiausias ir lemiamas veiksnys yra bendras išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per ateinančius metus ir dešimtmečius,

R.  kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pirmą kartą palyginamas esamas dokumentais pagrįstas įvairus Europoje jaučiamas dabartinio klimato kaitos pokyčių (ledynų tirpsmo, ilgesnių vegetacijos laikotarpių, kintančių gyvūnų rūšių) poveikis, įskaitant poveikį sveikatai dėl precedento neturinčių karščio bangų; kadangi stebimi pokyčiai atitinka klimato kaitos prognozes; kadangi numatoma, kad beveik visuose Europos regionuose bus susidurta su neigiamomis tam tikro masto klimato kaitos pasekmėmis ir dėl to sunkumų patirs dauguma ekonomikos sektorių; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje didės regioniniai skirtumai, susiję su prieiga prie gamtos pvz., prie vandens, išteklių,

S.  kadangi manoma, kad klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus didėjimo skatinamos urbanizacijos sąlygomis miestuose kils oro temperatūra ir tai turės tiesioginio neigiamo poveikio miestiečių sveikatai ir gerovei,

T.  kadangi siekiant per ateinančius dešimtmečius pasaulyje sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nepakanka vien vykdyti dabartinę klimato kaitos švelninimo ir tvarios plėtros politiką; kadangi, sprendžiant iš mokslininkų rekomendacijų, iki 2015 m., kai pasaulinės taršos mastas turėtų pasiekti aukščiausią lygį, nepavyks pasaulyje sėkmingai stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos iki 50 proc., kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau negu 2 C,

U.  Kadangi, remiantis III darbo grupės išvadomis, įtrauktomis į ketvirtąją tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitą, visos JTBKKK I priede išvardytos šalys, norėdamos pasiekti žemiausią tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytą taršos lygį ir kaip galima labiau riboti galimą žalą, iki 2020 m. turės užtikrinti 25–40 proc. mažesnę taršą negu 1990 m.,

V.  kadangi kita tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita greičiausiai nebus skelbiama iki 2012 m. ar 2013 m.; kadangi, remiantis informacija, kuri gaunama atlikus vyriausybių arba kitų tarptautinių organizacijų ar JT institucijų, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO), JT aplinkosaugos programos (JTAP), Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ar Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), inicijuotus tyrimus, geriau suvokiamas būsimas klimato kaitos poveikis žmonėms ir aplinkai, padedama geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti,

W.  kadangi daugelio iš šių papildomų mokslinių tyrimų išvadose pabrėžiama būtinybė imtis skubių kovos su pasauliniu atšilimu priemonių; kadangi, remiantis 2007 m. gruodžio mėn. paskelbtais naujausiais PMO duomenimis, 1998–2007 m. dešimtmetis buvo pats šilčiausias, o 2007 m. buvo šilčiausi šio dešimtmečio metai (temperatūra 0,41 C viršijo vidutinę); kadangi 2007 m. sausio ir balandžio mėn. kai kuriose Europos regionuose temperatūra daugiau negu 4 C viršijo vidutinę mėnesio temperatūrą, tuo tarpu kai kurias Pietų Amerikos šalis užgriuvo dideli šalčiai; kadangi 2008 m. sausio mėn. Kinijoje užfiksuota 4 C žemesnė negu vidutinė temperatūra,

X.  kadangi būtina pasaulinį atšilimą ir klimato kaitą vertinti įvairiais aspektais, t. y. atsižvelgti ir į kitas pasaulines problemas, pvz., į skurdą ar į pasaulines sveikatos problemas, nes dėl kylančios temperatūros, sausrų, potvynių ir vis dažnesnių ekstremalių klimato reiškinių padarinių šių problemų daugėja; kadangi dėl klimato kaitos valstybės negali užtikrinti tvarios plėtros ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi klimato kaita gali kelti rimtą grėsmę sėkmingam vystymuisi ir todėl siekis spręsti klimato kaitos problemą turėtų būti visuotinės svarbos tarptautinio bendradarbiavimo klausimas,

1.  džiaugiasi, kad Balyje vykusioje konferencijoje JTBKKK šalys pripažino ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikiamą klimato kaitos vertinimą, kuriame konkretūs klausimai analizuojami moksliniu, techniniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektais, išsamiausiu ir kompetentingiausiu iš visų iki šiol atliktų bei paragino remtis pranešime pateikta informacija, susijusia su nacionalinės klimato kaitos politikos rengimu ir įgyvendinimu;

2. yra įsitikinęs, kad lyginant pripažintus duomenis, hipotezes ir naujas idėjas bei taikant profesionalaus vertinimo procedūras skatinama mokslo pažanga; puikiai vertina tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktą tyrimą ir sugebėjimą į savo darbą įtraukti tūkstančius mokslininkų; mano, kad, siekdama toliau rengti patikimus ir kokybiškus tyrimus, tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija turėtų rimtai atsižvelgti į naujus argumentus;

3. mano, kad klimato kaitos moksliniai tyrinėjimai turėtų būti laikomi pagrįstais ir pakartoja savo įsipareigojimą siekti ES strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis ji neviršytų 2 C; remiantis kai kuriais moksliniais pranešimais, yra 50 proc. galimybė, kad šį tikslą būtų įmanoma pasiekti užtikrinus, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje atitiktų 400–450 ppm CO2, ir, remiantis ketvirtąja tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, pramoninėms šalims iki 2020 m. 25–40 proc. sumažinus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį palyginti su 1990 m.; vis dėlto mano, kad mažinant taršą ne tik būtina 2°C sumažinti temperatūrą, bet ir siekti, kad ji būtų dar žemesnė, kadangi pakilus temperatūrai daromas didelis poveikis mūsų visuomenei, individualiam gyvenimo būdui, taip pat kinta ekosistemoms bei vandens ištekliai;

4. atsižvelgdamas į 2050 m. prognozes pripažįsta akivaizdų poreikį veikti jau dabar; pabrėžia, kad pasinaudoti galimybe užtikrinti ne didesnį kaip 2°C temperatūros kilimą bus galima tik iki kito dešimtmečio vidurio;

5. pabrėžia, kad, remiantis mokslo įrodymais apie visus žemynus ir daugumą vandenynų, akivaizdu, jog dėl ilgalaikės anglies dioksido emisijos pramoninėse valstybėse daugelis gamtos sistemų patyrė regioninių klimato pokyčių; pabrėžia, kad moksliškai patvirtinta, jog pagrindinės pasaulinio atšilimo priežastys susijusios su žmogaus veikla, ir kad sukauptos informacijos pakanka norint moksliškai įrodyti, kad Žemės atmosferai padaryta žala yra antropogeninės kilmės;

6. pabrėžia, kad prognozuojamas vandenynų rūgštėjimas, susijęs su didėjančia CO2 koncentracija, gali labai skaudžiai smogti jūrų ekosistemoms; ragina toliau tyrinėti šią sritį siekiant sukaupti daugiau žinių apie minėtąją problemą ir nustatyti būtinas politikos kryptis;

7. pabrėžia, kad pagal mokslinių tyrimų duomenis aiškiai matyti, kaip artimoje ateityje keisis klimatas pagal įvairius regioninius modelius, be to, pasaulinis atšilimas neabejotinai yra ir vystymosi, ir pasaulinės aplinkosaugos problema, labiausiai paveiksianti skurstančiuosius ir besivystančias valstybes; mano, kad prisitaikyti ir kontroliuoti neišvengiamas ilgalaikės taršos pramoninėse valstybėse sukeltas pasaulinio atšilimo pasekmes ne mažiau svarbu negu dėti visas pastangas siekiant švelninti taršos padarinius ir vengti dar didesnio ir dar labiau nevaldomo pasaulinio atšilimo;

8. pabrėžia, kad anomaliniai reiškiniai, įskaitant, inter alia, Amazonės atogrąžų miškų nykimą, Grenlandijos ledynų tirpsmą ir Vakarų Antarkties ledo sluoksnio nykimą, staigiai susilpnėjusius musonus Indijoje ir didžiulio metano kiekio išsiskyrimą Sibiro tundroje, sunkiai prognozuojami, tačiau neatmetama galimybė, kad visi šie reiškiniai pasieks kritinę ribą dar šiame amžiuje, t. y. dabartinėmis klimato kaitos sąlygomis; pabrėžia, kad, siekiant išvengti šių itin pavojingų reiškinių pasekmių, būtina taikyti kur kas griežtesnes klimato kaitos švelninimo priemones negu numatyta ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje;

9. todėl pritaria COP 13 ir COP/MOP 3 išvadoms, kurios patvirtintos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas; ypač teigiamai vertina Balyje patvirtintą veiksmų planą, kuris turėtų būti įvertintas 2008 m. vyksiančioje COP 14 ir pagal kurį iki 2009 m. turėtų būti susitarta dėl visapusiškos tvarkos; puikiai vertina tai, kad technologijų perdavimo ekspertų grupei paskirta užduotis įvertinti finansinių išteklių, kurie skiriami besivystančioms šalims mainais už jų įsipareigojimą nacionaliniu mastu imtis racionalių klimato kaitos švelninimo veiksmų, už juos atsiskaityti ir juos tikrinti, naudojimo bei šių šalių prieigos prie minėtųjų išteklių spragas ir kliūtis; teigiama vertina tai, kad įsteigtas Prisitaikymo fondas ir kad į naują klimato apsaugos susitarimą įtrauktas miškų klausimas; remiantis pastaruoju susitarimu siekiama stabdyti tolesnį miškų naikinimą ir miškų bei durpynų gaisrus, kurie daro didžiulę žalą vietos bendruomenėms, įskaitant joms priklausančios žemės nusavinimą taikant neteisėtas ar pusiau teisėtas procedūras, ir kurių metu į atmosferą išskiriamas anglies dioksidas;

10. smerkia moksliškai nepagrįstas pastangas pateikti mokslinių klimato kaitos priežasčių ir padarinių tyrimų rezultatus kaip abejotinus, neaiškius ar ginčytinus; tačiau suvokia, kad mokslo pažanga neįsivaizduojama bet tam tikros abejonės, laipsniško šios abejonės paneigimo ir paaiškinimų ar modelių ieškojimo remiantis ne vien populiariomis mokslo teorijomis;

11. todėl mano, kad siekiant priimti atsakingus sprendimus būtini tolesni moksliniai tyrimai, kuriuos atliekant būtų stengiamasi geriau suprasti pasaulinio atšilimo priežastis ir pasekmes; tačiau neatsižvelgdamas į tai mano, kad šiandien turimų žinių pakanka norint suvokti būtinybę formuoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir ribojama klimato kaita, t. y. užtikrinama, kad temperatūra nekiltų daugiau negu 2 C, bei rengti prisitaikymo prie dabartinės klimato kaitos priemones;

12. pabrėžia būtinybę toliau analizuoti ir tirti klimato kaitos pasekmes, pvz., poveikį ekonomikos konkurencingumui, energijos sąnaudoms ir socialinei plėtrai Europoje, taip pat žemėnaudos vaidmeniui, miškams ir jų nykimui, jūrų aplinkos vaidmeniui ir su klimato kaita susijusioms pramonės sektoriaus išlaidoms, be to, transporto sektoriui, įskaitant lėktuvų sukeliamos taršos masto nustatymą; mano, kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir priskirti prisitaikymą ir rizikos mažinimą vystymo ir skurdo mažinimo politikos priemonėms;

13. pritaria papildomų mokslinių tyrimų, susijusių su skatinimo naudoti biokurą politikos poveikiu didesniam miškų naikinimui, dirbamos žemės plotų didinimui ir pasaulinei maisto tiekimo sistemai, rezultatams;

14. yra įsitikinęs, kad, siekiant dar labiau informuoti visuomenę, visų pirma turėtų būti skelbiami mokslo įrodymai apie žmogaus veiklos įtaką pasauliniam atšilimui ir kad vėliau turėtų būti siekiama gauti ir išlaikyti visuomenės paramą politinėms išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonėms, pvz., dalyvaujant įvairiems socialiniams veikėjams, ne tik išsivysčiusiose, bet ir sparčiai besivystančiose ekonomikos šalyse; ragina tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją paskelbti savo įvertinimo ataskaitų santrauką; be to, mano, kad būtina keisti individualų gyvenimo būdą ir kad tai turėtų būti įtraukta į švietimo programas, skirtas informuoti apie pasaulinio atšilimo priežastis ir padarinius;

15. todėl ragina mokslo bendruomenę ir politikus dalyvauti informavimo kampanijose ir užsiimti mažų, tačiau svarbių dalykų lobizmu, kadangi nuo kraštutinių nenumatytų reiškinių neapsaugotos net ir pakankamai pajėgios prisitaikyti prie klimato kaitos bendruomenės;

16. pabrėžia, kad šiandien sunku gauti išsamios informacijos apie tai, kaip reikėtų gyventi, kad būtų išskiriama kuo mažiau anglies dioksido, įskaitant, pvz., informaciją apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ant plataus vartojimo prekių ir ženklinimą nurodant šių dujų kiekį, ir pažymi, kad būtina šias priemones skubiai vystyti; pabrėžia, kad geriausiu atveju šios iniciatyvos turėtų būti grindžiamos bendrais standartais ir atsižvelgiant į išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį importuojant prekes;

17. prašo Laikinąjį klimato kaitos komitetą tęsti darbą, o pasibaigus komiteto įgaliojimams pateikti Parlamentui ataskaitą ir atitinkamas rekomendacijas, susijusias su veiksmais ar iniciatyvomis, įskaitant prisitaikymo ir švelninimo priemones, kurios būtų taikomos vykdant būsimą integruotą ES klimato kaitos politiką ir siekiant ES tikslo riboti pasaulyje vidutinę temperatūrą, kad ji nekiltų daugiau negu 2 C, kaip numatyta ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos išvadose ir rekomendacijose;

18. ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą aukščiausio lygio derybų ir dialogų metu skatinti ES priklausančias ir nepriklausančias valstybes rengti itin tikslias mokslinių tyrimų ir atitinkamų veiklos rūšių programas, principus ir standartus, kuriais remiantis būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios problemos ir kurie atitiktų mokslo bendruomenės rekomendacijas; taip pat, kad būtų laikomasi nešališkumo ir lygių galimybių principų, skatina dalyvauti visas tarptautines suinteresuotąsias šalis;

19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 74 E, 2008 3 20, p. 652.


AIŠKINAMOJI DALIS

Laikinojo klimato kaitos komiteto įgaliojimai ir tikslai

2007 m. pavasarį vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu nustatytas tikslas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir skatinti energijos veiksmingumą, taigi dvylika pastarųjų mėnesių kova su klimato kaita ypač intensyvi. Vėliau užfiksuota dar keletas svarbių tarptautinių įvykių: Heiligendame susitiko didžiojo aštuoneto vadovai, JT Saugumo Taryboje surengta diskusija klimato kaitos poveikio taikai ir saugumui tema, JAV įvyko didžiausių pasaulio teršėjų susitikimas, Alui Gore‘ui ir tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslininkams paskirta Nobelio taikos premija, Australija ratifikavo Kioto protokolą, o Balyje patvirtintas veiksmų planas. Tikimasi, kad tai paskatins 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje pasirašyti naują tarptautinį klimato kaitos susitarimą. Europos Parlamentas taip pat neabejingas klimato kaitos problemai. Siekiant atsižvelgti į įvairių politikos sričių atstovų požiūrį klimato kaitos klausimu ir jį koordinuoti, įsteigtas laikinasis komitetas, kuris užtikrina su klimato kaitos klausimu susijusios informacijos sklaidą ir tai, kad šiam klausimui tarptautinėje darbotvarkėje būtų teikiamas ypatingas prioritetas.

Laikinasis klimato kaitos komitetas (CLIM), kurį sudaro 60 įvairioms Europos Parlamento partijoms priklausančių narių ir kuris vadovaujasi horizontaliu principu, teikia pasiūlymus dėl ES klimato kaitos politikos ir derina Europos Parlamento poziciją derybose dėl būsimo tarptautinio klimato kaitos susitarimo.

Įsteigti Laikinąjį klimato kaitos komitetą pasiūlyta 2007 m. balandžio 19 d. pirmininkų sueigos sprendime. 2007 m. balandžio 25 d. plenariniame posėdyje priimtas sprendimas įsteigti šį komitetą. 2007 m. gegužės 22 d. įvyko Laikinojo klimato kaitos komiteto steigiamasis posėdis.

Nustatyta ši komiteto atsakomybė ir suteikti šie įgaliojimai:

(a)  rengti pasiūlymus dėl būsimos integruotos ES klimato kaitos politikos ir derinti Europos Parlamento poziciją tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos politikos po 2012 m.;

(b)  analizuoti ir vertinti dėl klimato kaitos susidariusią padėtį ir visais lygmenimis siūlyti atitinkamus veiksmus ir rengti jų finansinio poveikio bei neveiklumo išlaidų vertinimą;

(c)  parengti kuo išsamesnį veiksmų, susijusių su pastarojo meto pažanga ir kovos su klimato kaita perspektyvomis, sąrašą; pateikti Europos Parlamentui išsamią jų analizę, kuria remdamasis jis galėtų prisiimti politinius įsipareigojimus;

(d)  ištirti pastarojo meto pažangos ir minėtųjų perspektyvų poveikį aplinkosaugos, teisiniu, ekonominiu, socialiniu, geopolitiniu, regioniniu ir visuomenės sveikatos požiūriais;

(e)  analizuoti ir vertinti, kaip taikomi atitinkami Bendrijos teisės aktai;

(f)  šiuo tikslu megzti reikalingus ryšius ir rengti svarstymus su valstybių narių ir trečiųjų šalių parlamentais bei vyriausybėmis, su Europos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat su mokslo bendruomenės, su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais ir su vietos bei regioninės valdžios institucijų tinklais.

Pasibaigus laikinojo komiteto įgaliojimams, plenarinio posėdžio metu turės būti pateiktos rekomendacijos, susijusios su būtiniausiomis priemonėmis ir iniciatyvomis. Nežiūrint į tai, nuolatinių Europos Parlamento komitetų, kurie atsakingi už Bendrijos teisės aktų dėl klimato kaitos priėmimą, stebėseną ir įgyvendinimą, įgaliojimai ir atsakomybė lieka nepakitę.

Aiškiai suformulavus uždavinius ir įvardijus būtinybę kartu su trečiųjų šalių parlamentinėmis asamblėjomis spręsti klimato kaitos problemą užtikrinta konstruktyvūs ir kolegiški laikinojo komiteto, nuolatinių komitetų ir parlamentų delegacijų darbo santykiai ir darnus, nuoseklus ir veiksmingą Europos Parlamento indėlis.

Darbo metodai ir darbo programa

Klimato kaita daro didelę įtaką ne tik ekosistemoms bet ir visai ekonomikai, visuomenės sveikatai, vandens ir maisto saugumui bei migracijai. Siekiant švelninti klimato kaitos poveikį turėtų būti siejama ir geriau derinama pramonės, energetikos, transporto, mokslinių tyrimų ir vystymo, žemės ūkio bei aplinkosaugos politika.

Kadangi klimato kaitos politika susijusi su įvairių komitetų veikla, tinkamiausia taikyti horizontalųjį metodą. Į tai atsižvelgta nustatant komiteto darbo metodus ir darbo programą.

Laikinojo klimato kaitos komitetas sprendžia ypač svarbius specifinius klausimus, keliančius nerimą ES ir jos tarptautiniams partneriams. Minėtosios temos nagrinėjamos atsižvelgiant į mokslines diskusijas dėl klimato kaitos ir į siekį sudaryti naują tarptautinį pagrindų susitarimą. Taip ieškoma galimų sprendimų įvairiose srityse, pvz., susijusiose su pirminiais pasaulinės taršos šaltiniais, su naujomis technologijomis, su energetikos sektoriaus taršos šaltiniais, su klimato kaitos poveikiu tarptautiniam saugumui, su žemės ir miškų naudojimu ar su visuomenės reakcija į šias problemas.

Teminiai posėdžiai

Komitetas nusprendė rengti viešus svarstymus visomis aktualiomis temomis, t. y. teminius posėdžius, kuriuose, siekiant kuo išsamiau išnagrinėti tam tikrą klausimą, dalyvautų itin kvalifikuoti pranešėjai ir ekspertų grupės. Kad būtų užtikrintas kuo aktyvesnis Parlamento narių dalyvavimas komiteto veikloje, kiekvienam pranešimą aktualia tema rengiančiam pranešėjui paskirtas temos vadovas, t. y. Parlamento narys, atsakingas už vadovavimą diskusijai teminio posėdžio metu ir darbo dokumento parengimą. Minėtajame dokumente pateikiama teminio posėdžio santrauka ir išvados, kuriomis grindžiamas galutinis pranešimas(1).

2007 m. rugsėjo 10 d. įvyko pirmasis teminis posėdis „Skirtingo laipsnio atšilimo poveikis klimatui“. Šios temos vadovas – Laikinojo klimato kaitos komiteto pirmininko pavaduotojas Vittorio Prodi. Pagrindinis teminio posėdžio tikslas – kaupti informaciją apie dabartines mokslines diskusijas klimato kaitos tema, ypač apie tai, kas yra pavojinga klimato kaita, kokio masto poveikio, remiantis naujausios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis, galima tikėtis įvairaus laipsnio atšilimo sąlygomis, koks galimas atmosferos koncentracijos ir taršos lygis siekiant ES tikslo užtikrinti, kad temperatūra nekiltų daugiau negu 2°C, koks pasaulinio klimato atšilimo poveikis mūsų kultūriniam paveldui. Pagrindinis pranešėjas – Potsdamo klimato kaitos poveikio mokslinių tyrimų instituto direktorius, profesorius Hans Joachim Schellnhuber.

Diskusijų metu padarytos kelios svarbios išvados. Ekspertai pabrėžė, kad, remiantis moksliniais duomenimis, susijusiais su visais žemynais ir dauguma vandenynų, dėl regioninių klimato pokyčių jau nukentėjo nemažai gamtos sistemų. Vadovaujantis mokslinių tyrimų metu surinkta informacija, galima pagrįstai teigti, kad žemės atmosferai daroma žala yra antropogeninės kilmės. Kadangi dėl klimato kaitos neišvengiamai kyla daug problemų, būtina neatidėliotinai ir ryžtingai veikti bei siekti strateginio tikslo riboti pasaulyje vidutinę temperatūrą, kad palyginti su ikiindustrinio laikotarpiu ji nekiltų daugiau negu 2°C.

2007 m. spalio 4 d. įvyko antrasis teminis posėdis „Klimato kaitos uždaviniai po 2012 m.“ Temos vadovė – Satu Hassi. Svarbiausias šio posėdžio tikslas – rinkti informaciją apie šiuo metu tarptautiniu lygmeniu vykstančias diskusijas dėl pasaulinio masto sistemos, kuri būti taikoma po 2012 m., sukūrimo ir dėl mokslo bendruomenės, verslo pasaulio ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) požiūrio į šią sistemą. Pagrindiniai pranešėjai – Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos specialusis įgaliotinis klimato kaitos klausimais John Ashton ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos vykdomasis sekretorius Yvo de Boer.

Pabrėžta, kad nuo tada, kai patvirtintas Kioto protokolas, ypač tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslinė veiklos dėka turima kur kas daugiau mokslinių ir bendrųjų žinių apie pasaulinį atšilimą. Minėtoji komisija kaupia ir analizuoja įvairius mokslinius tyrimus ir išvadas, kuriomis remiantis neliko jokių mokslinių abejonių, kad klimato pokyčius pasaulyje paskatino žmogaus veikla ir kad ši veikla toliau daro neigiamą poveikį klimatui, o netrukus gali jį ir iš esmės pakeisti.

Pranešėjai sutarė, kad galutinę klimato politikos sukūrimo datą ir pagrindines sąlygas nustatys pati gamta. Klimatui daro įtaką bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o ne santykinė tarša. Norint išvengti pavojingų klimato pokyčių, per ateinančius metus ir dešimtmečius daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama būtent bendram išmetamų teršalų kiekiui. Siekiant klimato politikos tikslų labai svarbus reguliavimas. Taikant reguliavimo priemones būtina nedelsiant užtikrinti, kad klimatui nekenktų ilgalaikės investicijos.

2007 m. lapkričio 19 d. įvyko trečiasis teminis posėdis „Socialiniai ir ekonominiai aspektai, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, naujosios technologijos, technologijų, naujovių ir paskatų perdavimas“. Šio teminio posėdžio temos vadovas – Philippe Busquin. Pagrindinį pranešimą skaitė Nobelio premijos fizikos srityje laureatas, profesorius Carlo Rubbia. Rengiant pagrindinį pranešimą labai daug prisidėjo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günter Verheugen. Pagrindinis pranešėjas, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir ekspertai, be kita ko, minėjo ir mokslinius tyrimus mokslo ir pramonės srityse. Prieita prie bendros išvados, kad, nors šiuo metu sprendimai dėl kovos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša dar plačiai nevykdomi, aktyviau atliekant technologijų tyrimus ir užtikrinant greitesnį jų vystymą jais būtų labiau vadovaujamasi.

Mokslo ir pramonės bendradarbiavimas vystant ir taikant naujausias ateities technologijas gali būti labai svarbus užtikrinant Europos pirmavimą kovojant su klimato kaita ir taikant ekologiškas technologijas.

Ketvirtasis teminis posėdis „Klimato kaita ir pasaulio vandenynas, ypač daug dėmesio skiriant tvariai plėtrai, permainoms žemėnaudos ir miškų naudojimo srityje“ surengtas 2008 m. sausio 29 d. Šio posėdžio temos vadovė – Cristina Gutiérrez-Cortines, pagrindinis pranešėjas – JT aplinkosaugos programos vykdomasis direktorius Achim Steiner.

Iki 2008 m. kovo mėn. pabaigos surengti dar du teminiai posėdžiai „Pramonės ir energetikos sektorių taršos šaltiniai ir transporto sektoriaus sukeliama tarša pasaulyje“ (2008 m. kovo 8 d.) ir „Kitų pagrindinių veikėjų įtraukimas. Klimato kaita, prisitaikymas trečiosiose šalyse ir saugumas pasaulyje“ (2008 m. kovo 26 d).

Delegacijų vizitai ir parlamentų delegacijos

Komiteto įgaliojimai taip pat aprėpia reikalingų ryšių su trečiųjų šalių parlamentais ir vyriausybėmis mezgimą. Šis procesas vadinamas „klimato kaitos diplomatija“, kuri ypač svarbi šiuo metu, kadangi po 2012 m. būtina sudaryti naują tarptautinį susitarimą, kuris apimtų kuo daugiau valstybių, visų pirma, pramoninių, tačiau taip pat ir besivystančių bei sparčiai besivystančių. Siekdamas šio tikslo komitetas nusprendė rengti delegacijų vizitus į valstybes, kurios atliks svarbų vaidmenį tarptautinių derybų dėl planuojamo susitarimo metu, t. y. į Kiniją (vizitas vyko 2007 m. lapkričio 5–7 d.), į Indiją ir į Bangladešą (vizitas vyko 2008 m. vasario 4–7 d.)(2).

Pagrindiniai tikslai, kurių siekta rengiant minėtuosius delegacijų vizitus: i) sužinoti, kokių veiksmų ir iniciatyvų imasi ar ketina imtis minėtųjų valstybių valdžios institucijos kovodamos su klimato kaitos problema; ii) geriau suvokti jų poziciją vykstant tarptautinėms deryboms dėl kovos su klimato kaita plano po 2012 m.; iii) remti pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją derantis su vyriausybėmis ir pasinaudojant ryšiais su kolegomis parlamentarais.

Be šių vizitų Laikinasis klimato kaitos komitetas taip pat užmezgė labai vaisingus darbo santykius, įskaitant informacijos mainus, parengiamuosius susitikimus ir atsiliepimus, su delegacijomis, atsakingomis už ryšius su tomis valstybėmis ir (arba) regionais, kurių pozicija itin svarbi sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus.

Dalyvavimas tryliktojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje, kuri 2007 m. gruodžio 3–15 d. vyko Balyje (Indonezija)

Laikinajam klimato kaitos komitetui ypač svarbus šio komiteto narių įtraukimas į EP delegaciją, dalyvavusią tryliktoje JTBKKK šalių konferencijoje (angl. COP 13). Pagrindinis minėtosios konferencijos tikslas – susitarti dėl derybų įgaliojimų siekiant parengti tarptautinį susitarimą dėl veiklos po 2012 m., kai baigsis pirmasis pagal Kioto protokolą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpis.

Remiantis pirmininkų sueigos sprendimu, 15-os narių EP delegacijoje Laikinajam klimato kaitos komitetui oficialiai atstovavo prezidiumas ir pranešėjas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad komitetą sudaro įvairių sričių komitetų nariai, visi EP delegacijos nariai, įskaitant aplinkos ir pramonės komitetų narius, yra ir Laikinojo klimato kaitos komiteto nariai.

Dalyvauti konferencijoje pasirengta per teminį posėdį (žr. prieš tai), skirtą aptarti veiklos planą po 2012 m. Be to, komitetas įpareigojo šio teminio posėdžio temos vadovę Satu Hassi (žr. prieš tai) parengti rezoliucijos projektą. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją 2007 m. lapkričio 15 d. Konferencijoje ši rezoliucija pateikta kaip EP pozicija(3).

Prieš konferenciją surengtas pasitarimas su Komisijos nariu S. Dimasu siekiant suderinti svarbiausius derybų klausimus ir ES strategiją.

Konferencijoje EP delegacija organizavo parlamentarų apvaliojo stalo diskusijas, dalyvavo daugelyje aukščiausiojo lygio susitikimų su kitomis delegacijomis ir pilietinėmis organizacijomis ir kasdien komunikavo su Europos Komisija ir Taryba. EP delegacija susitiko su JAV senatoriumi Johnu Kerriu, JT specialiuoju pasiuntiniu klimato kaitos klausimu Ricardu Lagosu, Jungtinės Karalystės patarėju klimato kaitos klausimu, seru Nicholu Sternu, ir visų penkių žemynų valstybių parlamentų nariais(4).

Rezoliucija dėl konferencijos rezultatų bus parengta tvirtinti per sausio mėn. II plenarinį posėdį.

Keitimasis nuomonėmis su aukšto rango asmenimis

Be dalyvavimo susitikimuose ir keitimosi nuomonėmis su aukšto rango asmenimis vykstant teminiams posėdžiams ir delegacijų vizitams, Laikinojo klimato kaitos komiteto atstovai naudingai ir įdomiai keitėsi nuomonėmis su šiais asmenimis:

· 2007 m. birželio 27 d. su Vokietijos aplinkos ministru Sigmaru Gabrieliu aptariant didžiojo aštuoneto (G8) susitikimo Heiligendame rezultatus,

· 2007 m. spalio 4 d. su EP pirmininku Hansu-Gertu Pötteringu aptariant EP vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą,

· 2007 m. sausio 23 d. su Slovėnijos Respublikos aplinkos ir erdvinio planavimo ministru Janezu Podobniku aptariant klimato kaitos srities veiksmus ir iniciatyvas, kurių ketina imtis ES pirmininkaujanti Slovėnija.

Ryšiai su nacionaliniais parlamentais

Be to, Laikinojo klimato kaitos komiteto nariai, siekdami spręsti su klimato kaita susijusius klausimus, aktyviai mezgė ir plėtojo ryšius su nacionalinių parlamentų atstovais. Šiuo tikslu komitetas, siūlydamas nagrinėti temas darbo grupėse ir aktyviai dalyvaujant komiteto nariams, prisidėjo prie bendro parlamentinio posėdžio, kurį 2007 m. spalio 1–2 d. surengė EP pirmininkas ir Portugalijos parlamento pirmininkas(5).

2008 m. sausio 20–21 d. Laikinojo klimato kaitos komiteto pirmininkas dalyvavo Slovėnijos Nacionalinės Asamblėjos surengtame nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento energetikos ir aplinkos komitetų pirmininkų posėdyje ir skaitė pagrindinį pranešimą.

Kalbant apie dvišalius santykius su nacionaliniai parlamentais, 2007 m. spalio 17 d. Laikinojo klimato kaitos komiteto pirmininkas ir pranešėjas dalyvavo svarstyme ir keitėsi nuomonėmis su Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos delegacija Europos klausimais.

Informacijos aktualiais klimato kaitos klausimais rinkimas

Vienas iš Laikinojo klimato kaitos komiteto įgaliojimų yra rinkti informaciją aktualiais klimato kaitos klausimais ir pateikti išsamią jos analizę, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti politinius įsipareigojimus.

Šiuo tikslu komitetas panaudojo nemažai lėšų, kurios komitetui skiriamos išlaidoms už ekspertų teikiamas paslaugas padengti. Komitetas pavedė Europos Parlamento politikos skyriams parengti keletą išorės tyrimų ir trumpą informacinę atmintinę, kuri labai pravertė per teminius posėdžius ir delegacijų vizitus bei vykdant kitą komiteto veiklą.

Iki šiol parengtos apybraižos šiomis temomis: „Nacionalinė teisėkūra ir su klimato kaita susijusios nacionalinės iniciatyvos bei programos (nuo 2005 m.)“ (nuolat atnaujinama), „Su klimato kaita susiję teisės aktai ir teisėkūros iniciatyvos ES lygmeniu“, „Su klimato kaita susiję teisės aktai / teisėkūros iniciatyvos tarptautiniu lygmeniu ir galimybės po 2012 m.“, „Kinijos energetikos politika klimato kaitos požiūriu ir bendradarbiavimo su ES galimybės“, „Kinija ir klimato kaita. Poveikis ir politinis atsakas“ bei „Kinija ir klimato kaita. Naujausi straipsniai ir publikacijos“(6).

Kitas Laikinojo klimato kaitos komiteto atliekamas darbas

Komitetas, siekdamas kuo skubiau spręsti specifinį ir visiems sektoriams svarbų prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą, apimantį, inter alia, žemės ūkį, regioninę politiką, žuvininkystę, vystomąjį bendradarbiavimą, transportą, dėl kurio Komisija planuoja iki 2008 m. pabaigos parengti teisės aktus, nusprendė parengti rezoliuciją ir pavedė savo pirmininkui parengti šią rezoliuciją bendradarbiaujant su komitetais, kuriems šis klausimas išties aktualus. Parengus minėtąją rezoliuciją balandžio mėn. sesijos metu ketinama baigti diskusiją dėl klausimo žodžiu Komisijai.

Būsimasis darbas

Vykdant integruotą klimato kaitos politiką negalima apsiriboti vien pasaulinio atšilimo poveikiu aplinkai ir jo padariniais energetikos, pramonės ar transporto politikai. Pasaulinis atšilimas jau paveikė ar paveiks daugybę kitų politikos sričių, t. y. žemės ūkį, žuvininkystę, vystomąjį bendradarbiavimą, regioninę ir sanglaudos politiką, tarptautinę prekybą ir tarptautinį saugumą. Siekdamas įgyvendinti savo įgaliojimus ir parengti būtinų iniciatyvų ar veiksmų rekomendacijas, Laikinasis klimato kaitos komitetas, spręsdamas sudėtingą klimato kaitos klausimą, nusprendė vadovautis daugiasektoriniu metodu. Per pirmuosius šešis komiteto veiklos mėnesius nebuvo įmanoma išsamiai išnagrinėti visus šiuos aspektus.

Kaip minėta, 2008 m. sausio – kovo mėn. surengti trys iš šešių planuojamų teminių posėdžių, taip pat delegacijos vizitas į Indiją ir Bangladešą. Gali kilti būtinybė išsamiai išnagrinėti ir kai kurias papildomas temas, pvz., rengiant teminius posėdžius klimato kaitos ir pasaulinio vandenyno klausimu, ypač daug dėmesio skiriant tvariai plėtrai, žemėnaudai, permainoms, susijusioms su žemės ir miškų naudojimu, tarptautiniu lygmeniu sprendžiant energetikos ir transporto sektoriaus taršos šaltinių arba kitų pagrindinių veikėjų įtraukimo klausimą. Kalbant apie išorės santykius, būtina paminėti, kad spartūs JAV viešosios nuomonės ir verslo pasaulio pokyčiai iš dalies jau atspindimi naujojoje Kongreso pozicijoje dėl energetikos ir klimato klausimų, todėl būtinas artimesnis bendravimas su kolegomis Amerikoje, ypač su įsteigtu nauju JAV Atstovų Rūmų rinktiniu energetinės nepriklausomybės ir pasaulinio atšilimo komitetu.

Atsižvelgiant į tai, kad įvairūs šios temos aspektai susiję, ir į aiškų reikalavimą, kuris išdėstytas tvirtinant komiteto įgaliojimus plenarinio posėdžio metu, teikti būsimos integruotos Europos Sąjungos klimato kaitos politikos pasiūlymus, per anksti ir netinkama daryti išvadas ir teikti jas svarstyti per plenarinį posėdį, kol komitetas nebaigė savo darbo.

Remiantis 2007 m. balandžio 25 d. plenariniame posėdyje priimtu sprendimu, komiteto įgaliojimai baigsis 2008 m. gegužės 9 d. Norint iki šio laiko spėti parengti pakeitimus ir patvirtinti pranešimą, turėtų būti ignoruojama kelių teminių posėdžių metu surinkta ir išplatinta informacija, delegacijų vizitų rezultatai ir kai kurių jau atliktų išorinių tyrimų išvados.

Be to, svarbu pažymėti, kad per gruodžio mėn. Balyje vykusią konferenciją patvirtinti derybų įgaliojimai yra tik derybų proceso, kurį Europos Parlamentas turės atidžiai sekti ir kuris labai priklausys nuo keturioliktosios JTBKKK konvencijos šalių konferencijos (angl. COP 14), 2008 m. gruodžio mėn. vyksiančios Poznanėje (Lenkija), pradžia.

Todėl pranešėjas siūlo parengti tarpinį pranešimą išskirtinai klimato kaitos padarinių ir poveikio klausimu. Komiteto koordinatoriai bei kitų frakcijų pranešėjai pritarė šiam siūlymui. Minėtąjį pranešimą komitetas turėtų patvirtinti per 2008 m. gegužės mėn. posėdį, t. y. prieš baigiantis dabartiniam 12 mėnesių įgaliojimų laikotarpiui. Šis tarpinis pranešimas bus rengiamas griežtai vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 151 straipsnio reikalavimais.

Be to, koordinatoriai nutarė kreiptis dėl komiteto įgaliojimų pratęsimo 9 mėnesiams, t. y. iki 2009 m. vasario mėn., ir įgalioti pirmininką imtis veiksmų, būtinų įtikinti pirmininkų sueigą pritarti šiam kreipimuisi. Pratęsus įgaliojimus į komiteto pranešimą pirmiausia būtų įtraukta visa šiuo metu surinktą informacija ir ištyrinėti kai kurie pirmiau minėti klausimai. Be to, pratęsus įgaliojimus 9 mėnesiams, Laikinojo klimato kaitos komiteto pranešimas būtų patvirtintas prieš Poznanėje vyksiančią konferenciją, o balsuojant dėl pranešimo per plenarinį posėdį atsižvelgta į Poznanės konferencijos rezultatus. Taip Europos Parlamentas galėtų visapusiškai prisidėti derantis dėl susitarimo, susijusios su klimato politika po 2012 m., ir įvertinti šias derybas. 2008 m. vasario 18 d. Parlamentas nusprendė pratęsti Laikinojo klimato kaitos komiteto įgaliojimus iki 2009 m. vasario 9 d.

Tvarkaraštis, kuriuo rengdamas galutinį pranešimą turėtų vadovautis Laikinasis klimato kaitos komitetas:

– pranešimo projekto pateikimas išversti: 2008 m. liepos 31 d.;

– pranešimo projekto svarstymas: 2008 m. rugsėjo 18 d.;

– pakeitimų pateikimo terminas: 2008 m. spalio 7 d.;

– pakeitimų svarstymas: 2008 m. lapkričio 4 d.;

– balsavimas Laikinajame klimato kaitos komitete: 2008 m. gruodžio 2 d.;

– plenarinis posėdis: 2009 m. sausio arba vasario mėn.

Pagrindinės Laikinojo klimato kaitos komiteto išvados 2007 m. gegužės – gruodžio mėn. laikotarpiu. Pranešėjo išvados ir rekomendacijos

Mokslinis klimato kaitos pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, šiame pranešime skiriama dėmesio vien moksliniams faktams apie klimato kaitą, kurie per pirmąjį komiteto teminį posėdį, vykusį 2007 m. rugsėjo mėn., išsamiai aptarti su pasaulyje pripažintais ekspertais ir per 2007 m. spalio 1–2 d. vykusį bendrą parlamentinį posėdį.

Pranešėjas, atsižvelgdamas į šių diskusijų metu gautą informaciją, daro šias išvadas:

· patvirtinta bendra mokslinė nuomonė dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių; ši nuomonė pripažinta visame pasaulyje; nekyla jokių mokslinių abejonių, kad dabartines pasaulinio atšilimo tendencijas nulėmė žmogaus veikla;

· ES pasiektas bendras politinis sutarimas dėl to, kad gyvybiškai svarbu siekti strateginio tikslo užtikrinti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje ne daugiau kaip 2°C palyginti su ikiindustrinio laikotarpiu; šis tikslas turėtų tapti integruotos ES klimato kaitos politikos pagrindu;

· ribojant išmetamą teršalų kiekį turėtų būti užtikrinta, kad temperatūra kiltų kur kas mažiau negu 2°C, kadangi aukštesnė negu 2°C temperatūra darytų didelį poveikį mūsų visuomenei ir gyvenimo būdui bei sukeltų didelius ekosistemų ir vandens išteklių pokyčius;

· ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikiamas iki šiol išsamiausias ir kompetentingiausias klimato kaitos vertinimas, reiškiamas integruotas požiūris į atitinkamas problemas moksliniu, techniniu, socialiniu ir ekonominiu aspektais, todėl rengiant nacionalinę klimato kaitos politiką ketinama remtis šioje ataskaitoje pateikta informacija;

· remiantis ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikta bendra moksline nuomone, iki 2050 m. rekomenduojama perpus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje; ataskaitoje nurodoma, kad iki 2020 m. ir vėlesniais metais toliau didinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bus vis sunkiau siekti šio tikslo, kadangi didžiulį poveikį klimatui daro bendras ankstesnis, dabartinis ir būsimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

· mokslininkai nustatė nemažai vadinamųjų galutinių žemės klimato sistemos taškų, t. y. nestabdomų klimato kaitos padarinių, kuriems žmonės nebegali daryti jokio poveikio; šie „galutiniai taškai“ ir nestabdomi fiziniai procesai negali būti visapusiškai numatyti dabartiniuose būsimosios klimato kaitos politikos scenarijuose;

· siekiant per ateinančius dešimtmečius sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje, nepakanka laikytis šiuo metu nustatytų klimato kaitos švelninimo politikos krypčių ir vykdyti su tvaria plėtra susijusius veiksmus; remiantis mokslininkų rekomendacijomis, iki 2015 m. galima sėkmingai pasinaudoti galimybe stabilizuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje, t. y. sumažinti šį kiekį bent 50 proc. ir taip pasiekti ES tikslą užtikrinti, kad vidutinė temperatūra kiltų ne daugiau kaip 2°C; 2015-ieji bus didžiausios pasaulinės taršos metai;

· remiantis duomenimis, surinktais atliekant mokslinius įvairaus laipsnio atšilimo pasaulyje, kurį sukėlė ankstesnė tarša, poveikio tyrimus, daroma išvada, kad, jeigu norima išvengti didžiulio pavojaus žmonėms ir infrastruktūrai, pirmiausia, besivystančiose šalyse, tačiau taip pat ir Europoje bei turtingesnėse pasaulio šalyse, būtina skubiai įgyvendinti prisitaikymo priemones;

· siekiant užtikrinti visuomenės paramą įgyvendinamoms politinėms išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonėms, turėtų būti skelbiami mokslo įrodymai apie žmogaus veiklos įtaką pasauliniam atšilimui; būtina kiekvienam asmeniškai keisti gyvenseną; nors tai ir ne politinis sprendimas, būtina apie tai kalbėti vykdant bendrą švietėjišką veiklą, skirtą informuoti apie pasaulinio atšilimo priežastis ir padarinius;

· nors mokslininkai bendrai sutaria, kad vis dar nesama už priimtiną kainą prieinamų mokslo ir technologijų sprendimų, skirtų kovoti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša, vystyti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią pramonę ir ugdyti visuomenę, esama vilties, kad atliekant mokslo ir technologijų tyrimus jie bus tobulinami, visų pirma, siekiant užkirsti kelią vis didesniam išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, o vėliau ir švelninti klimato kaitos padarinius.

Pranešėjas mano, kad klimato kaita moksliškai pagrįsta ir rekomenduoja laikinajam komitetui tęsti savo darbą, o pasibaigus jo įgaliojimams – pateikti Parlamentui ataskaitą, į kurią būtų įtrauktos atitinkamos rekomendacijos, veiksmai ar iniciatyvos, kurių turėtų būti imamasi vykdant būsimą integruotą ES klimato kaitos politiką ir siekiant ES tikslo riboti vidutinės pasaulio temperatūros kilimą ne daugiau kaip 2°C. Šioje ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama į ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas.

Balyje vykusios konferencijos ir derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl klimato po 2012 m. rezultatai

Būsimasis tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos yra svarbiausias viso pasaulio siekio spręsti klimato kaitos klausimą aspektas. Ši tema išsamiai nagrinėta 2007 m. spalio mėn. teminiame posėdyje. Ja itin daug diskutuota COP 13 metu.

Pranešėjas palankiai vertina tai, kad patvirtintas Balio veiksmų planas ir pradėtos oficialios derybos dėl tarptautinio susitarimo dėl klimato politikos po 2012 m., taip pat tai, kad COP 13 metu priimti kiti svarbūs sprendimai, ypač susiję su technologijomis, prisitaikymo fondu ir siekiu užkirsti kelią miškų naikinimui. Pranešėjas taip pat džiaugiasi dėl to, kad naujoji Australijos Vyriausybė nusprendė ratifikuoti Kioto protokolą.

Kalbėdamas apie Balyje vykusias derybas, pranešėjas pabrėžia konstruktyvią Kinijos vyriausybės poziciją ir besivystančių šalių įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu imtis atitinkamų klimato kaitos švelninimo veiksmų remiantis tvarios plėtros planu, pagal kurį numatoma vystyti technologijas, gerinti finansavimą ir ugdyti pajėgumus ir kuris būtų įgyvendinamas patikimai, atsakingai ir atskaitingai.

Svarbu priminti, kad Europos Parlamentas savo pastabas dėl Balio konferencijos rezultatų pateiks atskiroje rezoliucijoje, kuri bus patvirtinta per sausio mėn. II plenarinį posėdį. Todėl šiame pranešime nepateikiama jokių ypatingų komentarų šia tema. Derybų, susijusių su susitarimu dėl klimato kaitos politika po 2012 m., pažanga bus nagrinėjama ir vertinama galutiniame pranešime.

(1)

Temų vadovų parengti darbo dokumentai, ekspertų pranešimai ir su teminiais posėdžiais susijusios informacijos bylos pateikta komiteto tinklavietėje http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/hearingsCom.do?language=EN&body=CLIM

(2)

Delegacijų vizitų santraukos ir kiti susiję dokumentai pateikiami komiteto tinklavietėje

http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/publicationsCom.do?language=EN&body=CLIM

(3)

P6_TA(2007)0537.

(4)

EP delegacijos darbo COP 13 santrauka, įskaitant pagrindinius konferencijoje patvirtintus sprendimus, ir visa kita susijusi informacija pateikta komiteto tinklavietėje

http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/publicationsCom.do?language=EN&body=CLIM

(5)

Bendrame parlamentiniame posėdyje vykusių diskusijų santrauką galima rasti EP tinklavietėje

http://www.europarl.europa.eu/webnp/cms/lang/en/pid/564

(6)

Šias apybraižas galima rasti komiteto tinklavietės adresu

http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/studies.do?language=EN

Europos Parlamento bibliotekoje jau prieinama išorės medžiaga pagrindiniais klimato kaitos klausimais, kuri parengta daugiausia remiantis Laikinojo klimato kaitos komiteto teminių posėdžių temomis. Šią medžiagą galima rasti EP bibliotekos tinklavietės adresu

http://www.library.ep.ec/library-app/viewthemepage.action?id=66&pid=03-02-31


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.4.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Liam Aylward, Etelka Barsi-Pataky, Johannes Blokland, John Bowis, Jerzy Buzek, Dorette Corbey, Chris Davies, Avril Doyle, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Matthias Groote, Rebecca Harms, Satu Hassi, Roger Helmer, Jens Holm, Romana Jordan Cizelj, Dieter-Lebrecht Koch, Marian-Jean Marinescu, Linda McAvan, Riitta Myller, Markus Pieper, Vittorio Prodi, Herbert Reul, María Sornosa Martínez, Csaba Sándor Tabajdi, Andres Tarand, Silvia-Adriana Ţicău, Antonios Trakatellis, Lambert van Nistelrooij, Åsa Westlund

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Adamos Adamou, Inés Ayala Sender, Giulietto Chiesa, Elisa Ferreira, Catherine Guy-Quint, Fiona Hall, Werner Langen, Johannes Lebech, Caroline Lucas, Justas Vincas Paleckis, Paul Rübig

Teisinė informacija - Privatumo politika