PRANEŠIMAS dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų ES biologinių žaliavų eksploatacijos poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi
8.4.2008 - (2007/2183(INI))
Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Frithjof Schmidt
Nuomonės referentė (*):
Carmen Fraga Estévez, Žuvininkystės komitetas
(*) Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų ES biologinių žaliavų eksploatacijos poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 178 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 188d straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2005 m. bendrą Tarybos ir Taryboje, Europos Parlamente ir Komisijoje posėdžiaujančių valstybių narių atstovų pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“[1]1.
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu[2]2 pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d.[3]3 Liuksemburge pasirašytu Susitarimu, papildančiu Partnerystės susitarimą,
– atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją,
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 20 d. paskelbtą pirmąją dvimetę Komisijos „ES vystymosi politikos darnos ataskaitą“ (COM/2007/0545) ir ją lydintį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC (2007)1202),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2004 m. gruodžio 21 ir 22 d., 2005 m. gegužės 24 d., 2006 m. kovo 10 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. spalio 17 d., 2006 m. gruodžio 5 d., 2006 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. lapkričio 19–20 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl vystymosi politikos darnos (angl. PCD), 2006-2007 m. darbo programą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 22 d. Monterėjaus konsensusą dėl plėtros finansavimo,
– atsižvelgdamas į ECDPM, PARTICIP ir ICEI 2007 m. gegužės mėn. vertinimo tyrimą „ES institucijų ir valstybių narių priemonės vystymosi politikos darnai skatinti“,
– atsižvelgdamas į ES Everto Vermeero fondo darnos ir CONCORD programą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą dėl ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimo,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 3–14 d. Balyje (Indonezija) vykusios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos ir Kioto protokolą pasirašiusių šalių 13-osios sesijos rezultatus,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo iki 2010 m.[4],
– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl ES su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų plano (COM (2003) 0251), patvirtinto 2003 m. spalio 13 d. Žemės ūkio ministrų Tarybos išvadose, ir į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) skubesnio įgyvendinimo[5]2,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 20 d. aplinkos ministrų išvadas dėl ES tolesnio tarptautinio klimato režimo raidos tikslų po 2012 m., kuriose pabrėžiama, kad siekiant per būsimus du tris dešimtmečius besivystančiose šalyse sustabdyti anglies junginių išmetimą ir pakreipti šią tendenciją priešinga linkme reikia konkrečių politikos priemonių ir veiksmų,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos komunikatą dėl integruotos žuvininkystės partnerystės susitarimų su trečiosiomis šalimis programos (COM (2002)637),
– atsižvelgdamas į 1995 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Atsakingos žvejybos elgesio kodeksą ir 1999 m. FAO veiklos planą dėl žvejybos pajėgumų valdymo,
– atsižvelgdamas į 2005 m. Johno Kurieno (FAO) tyrimą „Atsakinga prekyba žuvimi ir maisto saugumas“,
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 16 d. Europos Parlamentui atliktą tyrimą „ES žvejybos vystymosi politikos darna ir jos poveikis Vakarų Afrikos vystymuisi“,
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žvejybos ir skurdo mažinimo3,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos paskelbtą 2007 m. rugsėjo mėn. Juliette Hallaire tyrimą „Nelegali emigracija į Europos Sąjungą iš Senegalo pakrančių“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0137/2008),
A. kadangi JT Tūkstantmečio deklaracijoje visos valstybės raginamos užtikrinti vystymosi politikos darną,
B. kadangi vadovaudamasi ES sutarties 178 straipsniu, kuriame nustatyta, kad į nurodytus tikslus Bendrija atsižvelgia įgyvendindama įvairių sričių politiką, kuri gali turėti poveikio besivystančioms šalims, ES griežtai įsipareigojusi užtikrinti vystymosi politikos darną,
C. kadangi anksčiau paminėto Europos konsensuso dėl vystymosi 35 straipsnyje nurodyta, kad ES yra tvirtai pasiryžusi įvairiose srityse imtis veiksmų, skatinančių vystymosi politikos darną ir svarbu, kad ir su vystomąja veikla nesusijusiose politikos srityse būtų remiamos besivystančiųjų šalių pastangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų,
D. kadangi anksčiau paminėtoje dvimetėje 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos vystymosi politikos darnos (PCD) ataskaitoje, be kitų dalykų, teigiama, kad:
- PCD koncepcija dar nepakankamai integruota į sprendimų priėmimo procesus,
- nepaisant pastangų, ES dar tik pradeda kurti veiksmingą PCD koncepciją,
- didžiausia kliūtis didesnei politikos darnai yra politiniai prioritetai ir ES valstybių narių bei besivystančių šalių interesų konfliktai,
- vis dar trūksta supratimo ir žinių apie PCD, reikia užtikrinti nuolatines aukšto lygio politines pastangas,
- kadangi žvejyba – svarbus pakrantėse esančių šalių ūkio sektorius, ji gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant maisto tiekimo patikimumą,
E. kadangi į 2005 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas įtrauktas įsipareigojimas stiprinti ES vystymosi politikos darną, ypač dvylikoje prioritetinių politikos sričių, įskaitant prekybą, žuvininkystę, aplinką, klimato kaitą, migraciją ir užimtumą,
F. kadangi du svarbiausi Europos Sąjungos naudojami Vakarų Afrikos gamtiniai biologiniai ištekliai yra žuvis ir mediena, nes, Komisijos Prekybos generalinio direktorato duomenimis, daugiau nei 80 proc. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) eksportuojamos žuvies ir medienos gabenama į Europos Sąjungą,
G. kadangi Jungtinės Tautos Vakarų Afriką apibrėžia kaip labiausiai į vakarus nutolusį Afrikos regioną, kurį sudaro šios 16 šalių: Beninas, Burkina Fasas, Žaliasis Kyšulys, Dramblio Kaulo Krantas, Gambija, Gana, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigeris, Nigerija, Senegalas, Siera Leonė, Togas (t. y. (ECOWAS) ir Mauritanija), taip pat Kamerūnas, kadangi jis dažnai laikomas Vakarų Afrikos dalimi,
Vystymosi politikos darna (angl. PCD)
1. teigiamai vertina didesnį ES Komisijos, Tarybos ir valstybių narių PCD skiriamą dėmesį ir įsipareigojimus, kaip matyti iš 12 PCD įsipareigojimų, dvimečių ataskaitų ir kelių kitų priemonių;
2. pabrėžia politikos darnos, kaip vieno iš Europos Sąjungos indėlio siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, svarbą;
3. pabrėžia, kad siekiant darnesnės politikos ypač svarbi yra politinė valia ir įsipareigojimas atsižvelgti į besivystančių šalių interesus visose joms poveikį darančiose politikos srityse;
4. atkreipia dėmesį į glaudžius Europos Sąjungos vystymosi ir žuvininkystės politikos bei vystymosi ir prekybos mediena politikos tarpusavio ryšius ir pabrėžia, kad priemonės, kurių imtasi ES žuvininkystės ir medienos politikos srityse, turi stiprų poveikį tvariai vietos plėtrai;
5. primena, kad anksčiau paminėtoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje buvo pripažinta, kad miškų kirtimas labai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, taip pat prie klimato kaitos, ir pabrėžė, kad reikia remti besivystančių šalių pastangas išsaugoti ir tausoti savo miškus; ragina ES ir valstybes nares svariais finansiniais įnašais remti tarptautines miškų išsaugojimo, tausaus naudojimo ir valdymo iniciatyvas besivystančiose šalyse ir ypač ragina remti Afrikos šalis;
Mediena
6. yra susirūpinęs dėl atogrąžų miškų kirtimo, nes tai – viena iš klimato kaitą skatinančių jėgų, dėl kurios poveikio kasmet išmetama maždaug 20 proc. viso dėl žmogaus veiklos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sunaikinama milijonų vietos ir čiabuvių bendruomenių pragyvenimo šaltinį;
7. yra susirūpinęs, kad dėl neteisėto medienos ir medienos pramonės gaminių pigaus importo ir kai kurių pramonės veikėjų pagrindinių socialinių ir aplinkos standartų nesilaikymo destabilizuojamos tarptautinės rinkos ir mažinamos šalių gamintojų valstybinių mokesčių įplaukos;
8. yra susirūpinęs, kad, remiantis FAO duomenimis, mažiau nei 7 proc. visų miškų rajonų pažymėti ekologiniu ženklu ir mažiau nei 5 proc. atogrąžų miškų valdomi tvariu būdu ;
9. džiaugiasi, kad Vakarų Afrikoje Komisija dalyvauja oficialiose derybose su Gana ir Kamerūnu ir preliminariose diskusijose su Liberija siekdama pasirašyti savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS), kad galėtų kontroliuoti, ar teisėtai tiesiogiai į Europos Sąjungą eksportuojami medienos gaminiai;
10. pabrėžia, kad visos miškų išsaugojimo programos, įskaitant Miškų sukuriamų anglies junginių partnerystės priemonę (FCPF) ir ES miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena veiksmų planą (FLEGT), turi apsaugoti čiabuvių ir vietos bendruomenių tradicines ir paprotines teises naudotis savo miškais pagal JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių;
11. ragina Komisiją teigiamai atsakyti į prašymus finansuoti tvaraus miškų valdymo iniciatyvas remiantis pagalbos programavimu ir šalies strateginiais dokumentais;
12. ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriuo būtų nustatytas Europos Sąjungos požiūris į būsimas miškų apsaugos skatinimo ir dėl miško kirtimo didėjančio išmetamų teršalų kiekio mažinimo finansavimo priemones, įskaitant JTBKKK, Kioto protokolą ir Partnerystės mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį miškuose priemonę, dalyvavimas šiose priemonėse ir parama joms; šiame komunikate turėtų būti apibrėžtas Europos Sąjungos įsipareigojimas teikti lėšas, skirtas padėti besivystančioms šalims apsaugoti savo miškus, finansuoti saugomas miško teritorijas ir skatinti ekonomines miško naikinimo alternatyvas;
13. ragina Komisiją ir ES valstybes nares sparčiau įgyvendinti anksčiau paminėtą ES veiksmų planą FLEGT ir direktyvą, kuriais siekiama kovoti su neteisėta miškotvarka, su ja susijusia prekyba, didinti tvariu būdu pagamintų miško produktų vartojimą ir iš esmės padidinti šalių partnerių skaičių;
14. pirmiausia ragina Komisiją per šią kadenciją pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užkirstas kelias į rinką tiekti iš neteisėtų ir destruktyvių šaltinių gautą medieną ir jos produktus;
15. ragina ES, valstybes nares ir Komisiją kuo greičiau patvirtinti ir įgyvendinti ekologiškų viešųjų pirkimų politiką Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kurioje pirmenybė būtų teikiama ekologiniu ženklu pažymėtų medienos produktų, ypač sertifikuotų pagal Miškų priežiūros tarybos (angl. FSC) normas, įsigijimui;
Žuvis
16. pabrėžia didelę Vakarų Afrikos šalių priklausomybę nuo žvejybos kaip užimtumo, maisto saugumo, baltymų, vyriausybės pajamų ir užsienio valiutos ištekliaus, kas matyti iš pastaruoju metu paskelbto Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. IOM) tyrimo, kuriame teigiama, kad viena svarbiausių migracijos iš Senegalo priežasčių – vietos žvejybos pramonės smukimas;
17. su pasitenkinimu pažymi, kad šioje srityje pasiekta pažanga ir skatina ją, tačiau vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad pažanga lėta ir dėl kai kurių šios zonos šalių neryžtingumo saugant savo išteklius; apgailestauja, kad, nepaisant Europos Sąjungos pastangų sudarant susitarimus, šiose šalyse vis dar neteikiama prioriteto tausiam biologinių gamtos išteklių, tarp jų ir žuvininkystės išteklių, naudojimui ir jo pranašumams, bet toks naudojimas dažnai būna subordinuotas kitiems politiniams ir ekonominiams interesams;
18. todėl ragina Komisiją išnagrinėti šį klausimą ir aiškią sąsają tarp imigracijos iš Vakarų Afrikos šalių į Europos Sąjungą lygio ir žuvų išteklių Vakarų Afrikos pakrantėse didelio sumažėjimo;
19. ragina Komisiją ir Vakarų Afrikos vyriausybes pažaboti neteisėtą žvejybą, stebėti ir kontroliuoti žuvų išteklius siekiant sustabdyti žuvų išteklių Vakarų Afrikos jūrose didelį mažėjimą;
20. mano, kad Vakarų Afrikos žvejybos ištekliai teikia daug galimybių vietos vystymuisi ir prisideda prie patikimo maisto tiekimo; sunerimęs pažymi, kad, remiantis Žvejybos rytų centriniame Atlante komiteto naujausiais moksliniais vertinimais, nuo 2006 m. daugelis Vakarų Afrikos išteklių yra pernelyg eksploatuojami ir mažų mažiausiai vienam iš jų gresia išnykti;
21. mano, kad Bendrijos vystymosi politikos ir jos žvejybos politikos darnos vertinimas apima ne tik su keliomis trečiosiomis Vakarų Afrikos šalimis pasirašytus dvišalius partnerystės susitarimus, bet ir daugelį kitų aspektų; lygiai taip pat svarbi yra Bendrijos politika dėl:
- Vakarų Afrikos pakrantės vandenų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros ir ES pagalbos kovojant su nelegalia, nedeklaruojama ir nereguliuojama (angl. IUU) žvejyba;
- žuvų išteklių ir ekosistemos sandaros mokslinių tyrimų rėmimo;
- ES laivų eksporto į Vakarų Afriką ir jų perregistravimo;
- žuvų importo fitosanitarijos standartų ir kitų netarifinių prekybos kliūčių;
- ES rinkos politikos ir iš Vakarų Afrikos importuojamų žuvų rūšių ir kiekio;
22. prašo Komisijos, atsižvelgiant į dar iki galo nepriimtą ir nepasirašytą ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Vakarų Afrikos šalimis, toliau laikytis vystymosi politikos darnos derantis dėl medienos ir žuvies susitarimų, kurie yra EPS proceso dalis;
23. dar kartą ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į pagrindinius ekonominės partnerystės susitarimų tikslus, kurie skatina regioninę integraciją ir stiprina AKR šalių ekonominę padėtį, ir šiame kontekste ypač pabrėžia Vakarų Afrikos šalių padėtį;
24. mano, kad, įgyvendinant Europos Sąjungos žuvininkystės politiką, įskaitant jos santykius su Vakarų Afrika, privalu paisyti 1995 m. FAO atsakingos žuvininkystės kodekso;
25. išreiškia savo pritarimą tam, kad septynios Vakarų Afrikos šalys sudarė su Europos Sąjunga žuvininkystės susitarimus pagal naujas partnerystės susitarimų taisykles, kuriose be pradinio Bendrijos laivyno interesų apsaugos tikslo numatytos nuostatos, pagal kurias trečiosios šalys turi parengti programas, kurias įgyvendinant būtų galima užtikrinti tausų jų žuvininkystės išteklių naudojimą;
26. mano, kad problemas žuvininkystės išteklių srityje sukėlė praeityje į gana silpnas žvejybos valdymo sistemas ir nepakankamai žvejybos laivų stebėjimo ir kontrolės priemonių turintį regioną suplaukę žvejybos laivai; todėl teigiamai vertina tai, kad 2005 m. bus nustota teikti subsidijas žvejybos laivų perkėlimui iš Bendrijos į Vakarų Afriką;
27. pažymi, kad ES mažinant veiklą Vakarų Afrikos vandenyse jos vietą gali užimti kitų šalių laivynai, kurie nebūtinai laikysis tokių pat tvarumo principų;
28. mano, kad žuvininkystės išteklių srityje visų pirma didesnį dėmesį reikia skirti šiems aspektams:
– periodiniam žuvininkystės išteklių vertinimui vykdant tyrimų kampanijas, kuriose būtų naudojami laivai, kuriuose atliekami okeanografiniai tyrimai, ir dalyvautų Bendrijos bei atitinkamos trečiosios šalies tyrėjai, siekiant ištirti turimus žuvininkystės išteklius kiekvienoje tų šalių, su kuriomis sudaryti partnerystės susitarimai žuvininkystės srityje, išskirtinėje ekonominėje zonoje,
– antžeminės infrastruktūros, įskaitant uostus, tiekimą ir transportą, gerinimui, siekiant palengvinti Bendrijos ir kitų šalių laivų įplaukimą į uostą remonto, iškrovimo, perkrovimo ir t. t. tikslais; tai suteiktų papildomos naudos trečiosioms šalims,
– higienos ir sanitarijos normų taikymui, atsižvelgiant į tai, kad daugumoje šių šalių esama didelių trūkumų šioje srityje, o tai jas kai kuriais atvejais apriboja ir netgi užkerta kelią galimam prioritetiniam jų eksporto patekimui į Bendrijos rinką,
– kontrolės ir stebėsenos paslaugoms įrengiant kontrolės centrus, apmokant inspektorius arba perkant patrulinius laivus ir oro įrangą, atsižvelgiant į tai, kad šiose šalyse trūksta geram šių užduočių atlikimui būtinų techninių ir žmogiškųjų išteklių,
– teisinio pagrindo parengimui; taikant jį būtų apsaugomos dabartinės ir galimos Bendrijos investicijos, atsiradusios daugiausiai dėl bendrų įmonių sukūrimo, kurios šiuo metu susiduria su per didelėmis kliūtimis, kad galėtų investuoti trečiosiose šalyse, daugiausiai dėl įmonių kontrolės netekimo ir teisinio aiškumo trūkumo, kuris būdingas visoms šios zonos šalims; tokios bendros įmonės neturėtų sukelti žvejybos pajėgumų perviršiaus tiek vietos, tiek ir regioniniu lygmeniu;
– tausaus žuvininkystės valdymo programų, kuriose būtų apibrėžta vietos sektoriaus veikla ir apribota šiuo metu egzistuojanti laisva ir biologiniu požiūriu netvari prieiga prie išteklių, įvedimui;
29. ragina Bendriją išmokų už susitarimus dydį atsieti nuo už tai suteikiamų žvejybos galimybių, nes ši sąsaja anaiptol neskatina trečiųjų šalių sumažinti žvejybos leidimų skaičiaus mažėjant ištekliams arba dėl jos gali staigiai ir iš esmės sumažėti trečiosios šalies vyriausybės pajamos;
30. ragina Europos Sąjungą, siekiant žvejybą Vakarų Afrikoje padaryti tvarią ir atitinkančią Bendrijos vystymosi politiką, remiantis partnerystės susitarimu arba individualiu susitarimu atlikti šiuos veiksmus:
- prieš pradedant žvejybą ir paskui reguliariai patikimai vertinti, kiek liko atitinkamų žuvų atsargų;
- jeigu Afrikos žuvų atsargos mažėja, Europos Sąjunga ir kiti užsienio laivai turi pirmiausia sumažinti sugaunamos žuvies kiekį;
- sukurti ilgalaikes programas, kurių pagrindu būtų moksliškai įvertinta žuvies išteklių būklė, kiekis, jų ekologiniai ryšiai ir žvejybos poveikis joms; remti Vakarų Afrikos atliekamus mokslinius tyrimus;
- tiksliai, patikimai ir laiku viešai pranešti apie trečiosiose šalyse dirbančių Europos Sąjungos laivų sugautos žuvies kiekį ir apie visą jų veiklą;
- teikti pagalbą, kad būtų galima sukurti pavyzdines laboratorijas ir šioms šalims būtų lengviau įgyvendinti eksportui į Europos Sąjungos taikomus fitosanitarijos reikalavimus;
- kartu su Europos Sąjungos partneriais iš Vakarų Afrikos sukurti programą, kurios pagrindu būtų kovojama su nelegalia, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba ir kuri apimtų regioninį stebėjimo planą, sudarytą pagal susitarimo su Indijos vandenyno komisija pavyzdį; remti Vakarų Afrikos veiklą, kuria veiksmingai kontroliuojama ir stebima šių šalių vidaus ir užsienio laivų vykdoma žvejyba;
- dėl susitarimo sąlygų tartis su vietos bendruomenėmis;
- imtis priemonių užtikrinti, kad vietos žvejai ir laivynai galėtų pirmi naudotis žuvų ištekliais;
- sukurti ilgalaikes programas, kurios didintų vietos perdirbimo pramonės pridėtinę vertę, sudarydamos sąlygas vietoje perdirbti pagautas žuvis ir vėliau jas eksportuoti į Europos Sąjungą;
- pataisyti ir patikslinti dabartines kilmės taisykles siekiant atsižvelgti į vietos sąlygas ir realijas;
31. pripažįsta, kad nepaisant fakto, jog finansiniai įnašai, gaunami pagal žuvininkystės susitarimus, nuo šiol sudaro svarbią kai kurių trečiųjų šalių bendrojo biudžeto dalį, kuriai priklauso ir laivų savininkų investicijos bei valstybių narių dvišalis vystomasis bendradarbiavimas, įskaitant finansinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimas siekiant tvaraus vystymosi negali būti užtikrintas vien tik vykdant bendrąją žuvininkystės politiką; taip pat pabrėžia, kad reikia įtraukti kitas Bendrijos politikos sritis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo politiką, kad būtų sudarytos politinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, kuriomis šios šalys galėtų pritaikyti administracines ir finansines priemones siekdamos visu pajėgumu ir tausiai naudoti savo biologinius gamtos išteklius;
32. ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti vystomojo bendradarbiavimo projektus ir šio koordinavimo nepamiršti nustatant prioritetus ir tikslus;
33. apgailestauja, kad Komisijos užsakytame 2007 m. gegužės mėn. ES ir AKR šalių ekonominės partnerystės susitarimų tvaraus poveikio vertinime (TPV) netiriami miškininkystės sektoriai, o žuvininkystės klausimai tik paliečiami;
34. prašo Komisijos:
- apskritai atlikti vis daugiau TPV;
- labiau įtraukti vystymosi politikos darnos (angl. PCD) klausimus į tvaraus poveikio vertinimus (TPV);
- pavesti atlikti du Vakarų Afrikos ekonominės partnerystės susitarimų tvaraus poveikio vertinimus, ypač atkreipiant dėmesį į žuvies ir medienos sektorius, įskaitant poveikio vietos ir čiabuvių bendruomenėms vertinimus;
35. daro išvadą, kad FLEGT procesas ir nuo 2003 m. sudaryti reformuoti naujosios kartos žvejybos partnerystės susitarimai – svarbi vystymuisi palankios politikos pradžia; vis dėlto pabrėžia, kad Vakarų Afrikai taikoma ES žvejybos ir medienos politika turi būti išplėsta ir aktyvesnė norint, kad vystymosi politika tikrai būtų darni;
36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės, ECOWAS, Afrikos Sąjungos ir EBPO sekretoriatams, subregioninei žvejybos valdymo organizacijai (SRFC) ir Žvejybos rytų centriniame Atlante komitetui (CECAF),visų ECOWAS šalių, taip pat Mauritanijos ir Kamerūno vyriausybėms.
AIŠKINAMOJI DALIS
2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensuse dėl vystymosi politikos Europos bendrijos ir ES valstybių narių institucijos deklaruoja bendrą tikslą – pasiekti vystymosi politikos darnos. Tai reiškia – sistemingai tikrinti įvairių ES politikos sričių, pavyzdžiui, prekybos, žemės ūkio arba žvejybos politikos, poveikį besivystančioms šalims. Taip pat ir Europos konsensuso dėl vystymosi 35 straipsnyje iškeliama vystymosi politikos darnos svarba. Kadangi vystymosi politikos darna – svarbi sudedamoji ES vystomojo bendradarbiavimo dalis, viena Vystymosi komiteto funkcijų – patikrinti kitas politikos sritis, ar jos atitinka vystymosi politiką. Todėl galima daryti išvadą, kad Europos konsensuso dėl vystymosi 35 straipsnyje nustatyta nauja teisinė Vystymosi komiteto pareiga – atlikti parlamentinę nuoseklumo kontrolę.
Tarybos prašymu, 2007 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija pirmą kartą pateikė išsamią ataskaitą apie vystymosi politikos darną ir nuo dabar ši ataskaita turi būti teikiama kas dvejus metus. Šiame pagal visoms valstybėms narėms skirtą klausimyną parengtame išsamiame dokumente Komisija, be kitų dalykų, konstatuoja:
Ø ES dar tik pradeda siekti vystymosi politikos darnos; ši koncepcija dar nepakankamai įtraukta į visas politikos sritis;
Ø pagrindinė kliūtis vystymosi politikos darnai – ES valstybių narių tarpusavio ir trečiųjų šalių politinių prioritetų ir interesų konfliktai. Vystymosi politikos darnos bus pasiekta tik tada, kai jo bus siekiama aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose;
Ø daugelyje sluoksnių iki šiol dar trūksta sąmoningumo ir žinių apie įvairių politikos priemonių poveikį kitų šalių vystymosi galimybėms.
Šiuo pranešimu Parlamentas, praeityje ne kartą išdėstęs kritiką dėl vystymosi politikos darnos stokos, irgi imasi nagrinėti vystymosi politikos darnos temą. Žinant, kad pranešimas savo iniciatyva privalo būti trumpas, ir siekiant deramai išnagrinėti šią temą, teko apriboti jos geografinę aprėptį ir temines sritis.
Paaiškėjo svarbi problema, Parlamentui kylanti tikrinant nuoseklumą. Esant kelių politikos sričių sąveikai, už šias temines sritis atsako keletas EP komitetų. Todėl kyla institucinių konfliktų dėl kompetencijos. Iš dalies kyla abejonių, ar vystymosi politikos tikrinimui vadovauja Vystymosi komitetas, tuo labiau, kad dar nepakankamai suvokiama, jog dėl neseniai priimtos vystomojo bendradarbiavimo priemonės išsiplėtė Vystymosi komiteto kompetencijos sritis. Po ilgų diskusijų su Žuvininkystės komitetu pavyko susitarti, kad pranešime bus nagrinėjama, kaip ES sekina Vakarų Afrikos gamtinius biologinius išteklius, ypač medienos ir žuvies. Kasybos ir naftos pramonės nenagrinėjame sąmoningai, nes tai nėra atsinaujinantys ištekliai, kuriuos reikia administruoti tvariai[1]1. Geografiškai apsiribojome Vakarų Afrika. Pagal JT apibrėžtį jai priklauso Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) ir Mauritanija. Šiam regionui nuolat priskiriamas ir Kamerūnas. ES Prekybos generalinio direktorato duomenimis, 80 proc. ECOWAS medienos ir žuvies eksporto tenka Europos Sąjungai. Būdama pagrindinė pirkėja, ES šiame regione turi didelę įtaką.
Mediena ir miškininkystė
Tarptautinė valstybių bendrija Balyje aiškiai pripažino, kad miškų naikinimas – viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių ir turi būti nedelsiant sustabdytas. Afrika jau dabar yra vienas labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusių regionų. Todėl 13-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje buvo sukurtas naujas fondas (Partnerystės mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį miškuose priemonė) neturtingiausių pasaulio šalių miškų apsaugos programoms remti. ES ir jos valstybės narės turi nedelsdamos šiam fondui skirti daugiau lėšų. Finansinius išteklius ES galėtų paimti iš nuolat perteklinio žemės ūkio biudžeto.
Be to, iš tyrimų duomenų aiškiai matyti miškų kirtimo, dėl klimato kaitos kylančio dykumėjimo ir didesnės migracijos iš Afrikos vidaus regionų į pakrantes tarpusavio ryšys. Europos Sąjunga, turėdama šiuos duomenis, turi padaryti išvadas ir šiems tarpusavyje susijusiems aspektams daugiau dėmesio skirti vystymosi ir išorės ekonominėje politikoje.
Kamerūno ir kitų Vakarų Afrikos šalių medienos pramonėje vyrauja Europos įmonės. Dėl nepakankamo reguliavimo ir kontrolės didelė medienos dalis kertama neteisėtai ir netvariai. Reaguodama į šią padėtį, 2005 m. ES paskelbė FLEGT (su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena) reglamentą. Juo planuojama kovoti su neteisėtu miškų kirtimu. Vis dėlto per mažai kalbama apie tai, kad būtina sukurti ekologiškai ir socialiai tvarią medienos pramonę. Reikia labiau atsižvelgti ir į miško gyventojų bei nuo miško priklausomų gyventojų teises ir interesus. ES turėtų nedelsdama pradėti tvirčiau skatinti vietines tvarios, ekologiškos miškotvarkos, kuria būtų laikomasi žmogaus teisių, iniciatyvas. Kaip pavyzdį galima pasitelkti Miškų priežiūros tarybos (angl. FSC) taikomus ženklinimo kriterijus. ES ir valstybių narių viešieji pirkimai irgi turėtų būti laipsniškai orientuojami į šiuos kriterijus. Reikia siekti, kad į ES būtų leidžiama importuoti tik aiškius kilmės įrodymus turinčią ir iš tvariai valdomų ūkių atgabentą medieną ir jos produktus. Turi būti veiksmingai užkirstas kelias šią prekybą vykdyti aplinkiniais keliais per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, per Rusiją ir Kiniją.
Žuvis ir jūros fauna
Vakarų Afrikos valstybių makroekonomika daug priklauso nuo žvejybos, nes ji – mitybos šaltinis, eksporto prekė ir darbo vietas kurianti ekonomikos šaka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad Vakarų Afrikos regiono jūriniuose vandenyse vyksta bene aktyviausia žvejyba pasaulyje. Esama aiškių įrodymų, kad daugelis rūšių jau per daug išeikvotos. Dėl tarptautinės laivynų konkurencijos ir nepakankamos Vakarų Afrikos pakrančių priežiūros neteisėtai žvejojama dideliu mastu. Dėl to žymiai mažėja vietos žvejų sugaunamų žuvų kiekis.
Žvejybos partnerystės susitarimais nuo 2002 m. bandoma padaryti išvadas iš šios patirties, tačiau pagal juos tik iš dalies laikomasi Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) atsakingos žuvininkystės kodekso standartų. Be to, Žvejybos partnerystės susitarimai apima tik dalį ES ir Vakarų Afrikos šalių santykių jūrininkystės sektoriuje. Pvz., nepakankamai apimamos šios sritys:
· prekyba,
· moksliniai žuvų išteklių tyrimai,
· vandenų stebėjimas ir kontrolė,
· ES laivų eksportas ir jų registravimas kitoje valstybėje,
Ypač būtina labiau atsižvelgti į tokią sritį kaip vandenų stebėjimas ir ją reglamentuoti. Būtina:
· parengti programą skirtą Vakarų Afrikos vandenų stebėjimui. Teigiamas pavyzdys galėtų būti šiuo metu, deja, nutraukta daugelį metų Liuksemburgo valstybės finansuota programa, o taip pat dabartinė Indijos vandenynui skirta programa. griežčiau kontroliuoti Europos Sąjungos laivus. Ryšium su tuo reikia išnagrinėti, ar tarptautinėms žvejybinių laivų flotilėms Vakarų Afrikos vandenyse stebėti skirtos infrastruktūros sistemingos plėtros negalima būtų tikslingai remti įgyvendinant Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo projektus.
· sukurti ilgalaikę mokslinių tyrimų programą, skirtą žuvų išteklių ir jūros faunos bendrai plėtrai,
· atlikti tyrimus dėl to, ar būtent dėl prekybos sugaunamas per didelis žuvų kiekis ir kaip geriau būtų galima išvengti šio reiškinio.
· plačiau ir sistemingiau išanalizuoti žvejybos susitarimų poveikį ir suderinamumą su plėtra.
2007 m. rugsėjį Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas dėl Senegalo parodė, kad yra tiesioginis ryšys tarp vietinės žvejybos pramonės silpnėjimo ir sustiprėjusios migracijos. Taip pat, pasak šios organizacijos, 2006 m. iš 31 000 Afrikos gyventojų, bandžiusių perplaukti Viduržemio jūrą Europos kryptimi, žuvo apie 6000 asmenų. Daugelis ekspertų šiuos vertinimus laiko labai atsargiais ir mano, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni.
Darant išvadą galima teigti, kad mediena ir žuvys yra du pagrindiniai Vakarų Afrikos ekonominei ir socialinei plėtrai svarbūs produktai. Europos Sąjunga, kaip pagrindinis šių produktų pirkėjas, gali vaidinti svarbų vaidmenį toliau vystant Vakarų Afrikos regioną šioje srityje. Miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) procesas bei žvejybos partnerystės susitarimai (angl. FPA) yra svarbūs veiksniai šiame procese. Tačiau siekiant politinės darnos būtina, kad Europos Sąjunga imtųsi tolesnių veiksmų. Skatinant tvarią plėtrą Vakarų Afrikoje egzistuoja kokybiško tolesnio vystymosi ir abiejų koncepcijų plėtros iššūkis.
- [1] 1 JPA rezoliucijoje ši sritis suskirstoma į temas: AKR šalių Jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl gero gamtinių išteklių naudojimo AKR šalyse valdymo, skaidrumo ir atskaitingumo.
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (*) (27.3.2008)
pateikta Vystymosi komitetui
dėl vystymosi politikos darnos ir tam tikrų biologinių gamtos išteklių eksploatacijos, kurią vykdo ES, poveikio Vakarų Afrikos vystymuisi
(2007/2183(INI))
Carmen Fraga Estévez Carmen Fraga Estévez
Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis
PASIŪLYMAI
Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. išreiškia savo pritarimą tam, kad septynios Vakarų Afrikos šalys sudarė su Europos Sąjunga žuvininkystės susitarimus pagal naujas partnerystės susitarimų taisykles, kuriose be pradinio Bendrijos laivyno interesų apsaugos tikslo numatytos nuostatos, pagal kurias trečiosios šalys turi parengti programas, kurias įgyvendinant būtų galima užtikrinti tausų jų žuvininkystės išteklių naudojimą;
2. su pasitenkinimu pažymi, kad šioje srityje pasiekta pažanga ir skatina ją, tačiau vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad pažanga lėta ir dėl kai kurių šios zonos šalių neryžtingumo saugant savo išteklius; apgailestauja, kad, nepaisant Europos Sąjungos pastangų sudarant susitarimus, šiose šalyse vis dar neteikiama prioriteto tausiam biologinių gamtos išteklių, tarp jų ir žuvininkystės išteklių, naudojimui ir jo pranašumams, bet toks naudojimas dažnai būna subordinuotas kitiems politiniams ir ekonominiams interesams;
3. pripažįsta, kad nepaisant fakto, jog finansiniai įnašai, gaunami pagal žuvininkystės susitarimus, nuo šiol sudaro svarbią kai kurių trečiųjų šalių bendrojo biudžeto dalį, kuriai priklauso ir laivų savininkų investicijos bei valstybių narių dvišalis vystomasis bendradarbiavimas, įskaitant finansinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimas siekiant tvaraus vystymosi negali būti užtikrintas vien tik vykdant bendrąją žuvininkystės politiką; taip pat pabrėžia, kad reikia įtraukti kitas Bendrijos politikos sritis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo politiką, kad būtų sudarytos politinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, kuriomis šios šalys galėtų pritaikyti administracines ir finansines priemones siekdamos visu pajėgumu ir tausiai naudoti savo biologinius gamtos išteklius;
4. mano, kad žuvininkystės išteklių srityje visų pirma didesnį dėmesį reikia skirti šiems aspektams:
– periodiniam žuvininkystės išteklių vertinimui vykdant tyrimų kampanijas, kuriose būtų naudojami laivai, kuriuose atliekami okeanografiniai tyrimai, ir dalyvautų Bendrijos bei atitinkamos trečiosios šalies tyrėjai, siekiant ištirti turimus žuvininkystės išteklius kiekvienoje tų šalių, su kuriomis sudaryti partnerystės susitarimai žuvininkystės srityje, išskirtinėje ekonominėje zonoje,
– antžeminės infrastruktūros, įskaitant uostus, tiekimą ir transportą, gerinimui, siekiant palengvinti Bendrijos ir kitų šalių laivų įplaukimą į uostą remonto, iškrovimo, perkrovimo ir t. t. tikslais; tai suteiktų papildomos naudos trečiosioms šalims,
– higienos ir sanitarijos normų taikymui, atsižvelgiant į tai, kad daugumoje šių šalių esama didelių trūkumų šioje srityje, o tai jas kai kuriais atvejais apriboja ir netgi užkerta kelią galimam prioritetiniam jų eksporto patekimui į Bendrijos rinką,
– kontrolės ir stebėsenos paslaugoms įrengiant kontrolės centrus, apmokant inspektorius arba perkant patrulinius laivus ir oro įrangą, atsižvelgiant į tai, kad šiose šalyse trūksta geram šių užduočių atlikimui būtinų techninių ir žmogiškųjų išteklių,
– teisinio pagrindo parengimui; taikant jį būtų apsaugomos dabartinės ir galimos Bendrijos investicijos, atsiradusios daugiausiai dėl bendrų įmonių sukūrimo, kurios šiuo metu susiduria su per didelėmis kliūtimis, kad galėtų investuoti trečiosiose šalyse, daugiausiai dėl įmonių kontrolės netekimo ir teisinio aiškumo trūkumo, kuris būdingas visoms šios zonos šalims,
– tausaus žuvininkystės valdymo programų, kuriose būtų apibrėžta vietos sektoriaus veikla ir apribota šiuo metu egzistuojanti laisva ir biologiniu požiūriu netvari prieiga prie išteklių, parengimui.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
27.3.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23 1 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alfonso Andria, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Iles Braghetto, Niels Busk, Luis Manuel Capoulas Santos, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Alfred Gomolka, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Seán Ó Neachtain, Struan Stevenson, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Cornelis Visser |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ole Christensen, Constantin Dumitriu, Raül Romeva i Rueda, Thomas Wise |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Francesco Ferrari |
|||||