PRANEŠIMAS dėl ES rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, patirtis ir būsimi iššūkiai

9.4.2008 - (2007/2217(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjai: Véronique De Keyser, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra
Nuomonės referentas (*):
Jürgen Schröder, Vystymosi komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, patirtis ir būsimi iššūkiai

(2007/2217(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir    politinių teisių paktą, ypač jo 25 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, 1990 m. Kopenhagoje ir 1999 m. Stambulo aukščiausiojo lygio susitikime (jame visos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) priklausančios valstybės įsipareigojo į savo teritorijose vykstančius rinkimus kviesti tarptautinius stebėtojus, būtent Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro atstovus) patvirtintus ESBO įsipareigojimus, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir 2005 m. spalio 27 d. Niujorke Jungtinių Tautų patvirtintą Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgsenos kodeksą,

– atsižvelgdamas į visus ES ir trečiųjų šalių susitarimus ir į šiuos susitarimus įtrauktas išlygas, susijusias su žmogaus teisėmis ir demokratija,

– atsižvelgdamas į ES sutarties 3, 6 ir 11 straipsnius ir EB sutarties 3, 177, 179 straipsnius ir 181 straipsnio a dalį,

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės įsteigimo[1] (Europos iniciatyva remti demokratiją ir žmogaus teises (angl. EIDHR)),

– atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo,

– atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 15 d. Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo[2],

– atsižvelgdamas į ES gaires dėl rinkimų stebėjimo[3] ir ES gaires dėl rinkimų stebėtojų atrankos bendrųjų kriterijų[4],

– atsižvelgdamas į Tarybos dokumentą dėl pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo[5],

– atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse[6],

– atsižvelgdamas į ES metinius pranešimus dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į savo metines ataskaitas žmogaus teisių pasaulyje klausimais,

– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 21 d. AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) rezoliuciją dėl rinkimų ir rinkiminių procesų AKR ir ES šalyse[7],

– atsižvelgdamas į pirmininkų sueigos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuriuo remiantis sudaroma Rinkimų koordinavimo grupė[8], 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl įgyvendinimo nuostatų, reguliuojančių rinkimų stebėjimo misijas[9], 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dėl įgyvendinimo nuostatų, reguliuojančių delegacijų darbą[10], ir 2006 m. birželio 8 d. sprendimą dėl pagrindinių Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijų veiklos gairių[11],

– atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijų išankstinius pranešimus ir baigiamąsias ataskaitas ir savo rinkimų stebėjimo delegacijų pranešimus,

– atsižvelgdamas į Rinkimų koordinavimo grupės (angl. ECG) metinius pranešimus,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6‑0138/2008),

A. kadangi rinkimai turi būti organizuojami pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus,

B.  kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiama, kad teisė slaptu balsavimu rinkti laisvai pasirenkamus atstovus periodiškai rengiamuose nesuklastotuose rinkimuose remiantis visuotinės ir lygios rinkimų teisės principu – tai teisė, kurią turi turėti visi piliečiai ir kuri taip pat įtvirtinta visose kitose pagrindinėse tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse bei yra pagrindinė tikros demokratijos sudedamoji dalis, kurią Europos Sąjunga savo Sutartyse įsipareigojo gerbti,

C. kadangi stebint rinkimus tvirtinama pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms apskritai, ypač pilietinėms ir politinėms teisėms, ir skatinama jų apsauga; kadangi tikro demokratinio proceso metu privalo būti gerbiama žodžio laisvė ir laisva žiniasklaida, laikomasi teisinės valstybės principų, užtikrinama teisė steigti politines partijas ir varžytis dėl viešųjų pareigų, laikomasi nediskriminavimo principo ir visiems piliečiams užtikrinamos lygios teisės, taip pat užtikrinamos kitos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, kurias visos ESBO priklausančios valstybės įsipareigojo ginti ir gerbti,

D. kadangi tarptautinio rinkimų stebėjimo proceso metu siekiama įtvirtinti rinkimų proceso teisėtumą, didinti visuomenės pasitikėjimą rinkimais, užkirsti kelią sukčiavimui rinkimų metu, atskleisti sukčiavimo atvejus, jei tokių esama, ir juos nagrinėti, rengti pranešimus bei teikti rekomendacijas siekiant visiškai bendradarbiaujant su priimančiąja šalimi tobulinti rinkimų organizavimą visais aspektais, spręsti įvairius ginčus ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą bei apskritai skatinti demokratiją,

E.  kadangi stebėti rinkimus naujose demokratinėse ir besivystančios demokratijos valstybėse yra ES prioritetas, o tai akivaizdžiai įrodo, kad ES įsipareigojusi padėti naujoms demokratinėms ir demokratijos siekiančioms valstybėms kurti tvirtas demokratines institucijas,

F.   kadangi pagal 1999 m. balandžio 1 d. Strasbūre priimtą AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl AKR ir ES bendradarbiavimo ir dalyvavimo AKR šalių rinkimų procesuose bei Jungtinės asamblėjos vaidmens[12] siekiant pagrindinio ES plėtros politikos tikslo – mažinti skurdą – reikia užtikrinti, kad veiktų aktyvioji demokratija ir kad vyriausybės būtų atsakingos bei nekorumpuotos,

G.  kadangi pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą[13] (Kotonu susitarimas) AKR šalių ir ES partneryste siekiama aktyviai remti žmogaus teisių puoselėjimą, demokratizacijos procesus, skatinti, kad griežčiau būtų laikomasi teisinės valstybės principų, ir skatinti tinkamą valdymą,

H. kadangi 2005 m. Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir patvirtino Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgsenos kodeksą, ir jiems pritarė Komisija ir Parlamentas bei kitos 32 tarptautinės vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos,

I.   kadangi šioje deklaracijoje įtvirtinti principai apima visapusiško taikymo, savarankiškumo ir nešališkumo, skaidrumo ir viešumo, profesionalumo, analizės ir konsultacijų, pagarbos priimančiosios šalies suverenitetui (įskaitant reikalavimą gauti kvietimą stebėti rinkimus) ir įvairių stebėtojų organizacijų bendradarbiavimo principus bei principą nepripažinti rinkimų procesų teisėtumo, jei akivaizdu, jog įvykę rinkimai nedemokratiški,

J.   kadangi po to, kai 2000 m. balandžio mėn. 11 d. buvo patvirtintas minėtasis Komisijos komunikatas, daugiau negu 50 ES rinkimų stebėjimo misijų buvo išsiųsta į 32 Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalis; kadangi keista, jog į pietines Viduržemio jūros regiono šalis išsiųsta daug mažiau ES rinkimų stebėjimo misijų,

K. kadangi pagal Europos iniciatyvą remti demokratiją ir žmogaus teises (angl. EIDHR) kiekvienais metais ES rinkimų stebėjimo misijoms skiriama daugiau nei 30 mln. eurų,

L.  kadangi tam tikros šalies, kurioje vyko rinkimai, demokratiškai išrinktas parlamentas nėra svarbi institucija, jei parlamentui nėra suteikta pakankamai įgaliojimų ir jis priklausomas nuo vykdomosios valdžios,

M. kadangi ateityje reikės spręsti kelias svarbias ES rinkimų stebėjimo srities problemas, susijusias, pvz., su didėjančia elektroninio balsavimo svarba,

N. kadangi minėtasis 2000 m. balandžio mėn. 11 d. Komisijos komunikatas – tai ženklas, kad pasikeitė ES požiūris į rinkimų stebėjimą, nes šiame komunikate išdėstyta išsami metodologija, kuri apima visą rinkimų procesą nuo priešrinkiminio laikotarpio iki laikotarpio po rinkimų ir kurią pritaikius, kaip paaiškėjo, pasiekta gerų rezultatų ir dėl to ES tapo lyderės pozicijas užimančia tarptautinio rinkimų stebėjimo srities veikėja,

O. kadangi siųsti ES rinkimų stebėjimo misijas yra svarbiausia ES užsienio politikos sritis ir kadangi tai kartu su pagalba rinkimų metu yra pagrindinė priemonė rinkimams remti, kuri yra ES įsipareigojimo plėtoti su demokratija, vystymusi ir taika susijusias vertybes dalis,

P.  kadangi rinkimai sėkmingai gali vykti tik tuomet, jei visuomenei ilgą laiką diegiamos demokratinės vertybės, atsižvelgiant į tai, kad reikia siekti Europos masto susitarimo dėl demokratijos skatinimo, įskaitant rinkėjų ir visuomenės švietimą, ryžtingą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, jog gerbiamos žmogaus teisės, įgyvendinimą, nepriklausomos ir pliuralistinės pilietinės visuomenės kūrimą bei įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimą;

Q. kadangi rinkimų stebėjimas – tai ilgalaikis procesas, kurį sudaro trys dalys: priešrinkiminis laikotarpis, rinkimų diena ir porinkiminis laikotarpis, ir kadangi kiekvieną laikotarpį reikia nagrinėti kruopščiai ir nešališkai remiantis informacija, gauta iš pirmųjų šaltinių,

R.  kadangi per šiuos tris laikotarpius stebėseną gali atlikti įvairūs stebėtojai, tačiau būtina užtikrinti, kad vieno iš jų veikla papildytų kito veiklą ir kad jų veikla gerai derėtų,

S.  kadangi tai, kad Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai stebi rinkimus, yra neginčijamai naudinga ir papildo ES rinkimų stebėjimo misijų teikiamą naudą, vis dėlto jie patys vieni negali griežtai vertinti rinkimų proceso,

T.  kadangi Parlamentas atlieka pagrindinį vaidmenį ES rinkimų stebėjimo misijose, nes Europos Parlamento narys skiriamas vyriausiuoju stebėtoju ir dažniausiai EP narių rinkimų stebėjimo delegacija yra visiškai įtraukiama į ES rinkimų stebėjimo misiją,

U. kadangi tolesni ES rinkimų stebėjimo misijų veiksmai turi būti nuoseklesni ir išsamesni – ir techniniu, ir politiniu lygmeniu,

V. kadangi net jei labai svarbu išlaikyti principą, kad vykdant ES rinkimų stebėjimo misijas turi būti sudarytos sąlygos nešališkai ir nuodugniai vykdyti užduotis užtikrinant jose dirbančių asmenų saugumą, Europos Sąjunga neturėtų nutylėti atvejų, kai per rinkimus tokių sąlygų nesudaroma,

1.  patvirtina savo pasiryžimą prisidėti prie demokratinių procesų stiprinimo ir dažniau stebėti rinkimus, tolesnius po rinkimų ES stebėjimo misijų veiksmus ir ugdyti parlamentinius gebėjimus;

2.  mano, kad tai, jog rengiami rinkimai, negali būti laikoma vieninteliu absoliučiu demokratijos požymiu, vis dėlto tai turi teigiamų pasekmių demokratizacijos procesui, jei matavimo vienetu laikoma gerėjanti pilietinių laisvių padėtis, tuo atveju, jei užtikrinamas politinis pliuralizmas, susirinkimų laisvė ir laisvė jungtis į asociacijas, laisvė reikšti savo mintis, vienodos galimybės naudotis žiniasklaida, slaptas balsavimas ir pagarba žmogaus teisėms;

3.  pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų toliau teikti rinkimų stebėjimui naujose demokratinėse ir besivystančios demokratijos valstybėse, nes būtent šios valstybės gauna daugiausia naudos iš tarptautinio rinkimų stebėjimo ir po to pateikiamų rekomendacijų;

4.  apgailestauja, kad vis dar nesama bendros visa apimančios ES strategijos demokratijai remti, ir ragina visas ES institucijas ir valstybes nares toliau dėti pastangų, kad būtų įmanoma priimti šią strategiją; šiuo požiūriu ragina visas ES institucijas ir valstybes nares siekti Europos susitarimo dėl demokratijos;

5.  turėdamas tai mintyje, mano, kad rinkimų stebėjimas – tai tik pirmasis žingsnis demokratijos link ir jį reikia papildyti kitais, tinkamai finansuojamais veiksmais ir porinkiminėmis priemonėmis demokratijai remti, ypač teikiant paramą nacionalinių parlamentų gebėjimų ugdymui, politinėms partijoms, valstybės tarnyboms, nevyriausybiniams veikėjams ir pilietinei visuomenei ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir tinkamą valdymą; taigi pageidauja išlaikyti Komisijos patvirtintą Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR) ES rinkimų stebėjimo misijoms skirtą 25 proc. biudžeto viršutinę ribą per visą septynerių metų 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpį; ragina Komisiją savo biudžete numatyti asignavimų pasirengti rinkimams, įskaitant vietinių rinkimų stebėtojų mokymą, rinkėjų švietimą, taip pat kitus veiksmus, būtinus siekiant ilgam laikui įtvirtinti laisvus ir sąžiningus rinkimus;

6.  reiškia pagarbą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (angl. ODIHR), kurio novatoriškas darbas padarė didelę įtaką ES rinkimų stebėjimo metodikai;

7.  dar kartą patvirtina, kad Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos, siunčiamos į ESBO teritoriją, atlieka labai svarbų vaidmenį, nes į šia teritoriją ES paprastai nesiunčia rinkimų stebėjimų misijų; giria Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą už kokybiškai atliekamą darbą, kuris padarė didelę įtaką ES rinkimų stebėjimo metodikai, ir džiaugiasi, kad jis laikosi aukštų skaidrumo ir nepriklausomumo standartų; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių ESBO priklausančių valstybių, kurios abejoja Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro įgaliojimais ir dėl to kenkiama jo misijų veiksmingumui, finansavimui ir nepriklausomumui, pareiškimų ir veiksmų; ragina ESBO priklausančias valstybes ir Europos Vadovų Tarybą remti nuostatą, kad Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras yra pagrindinė rinkimų stebėjimo organizacija ESBO teritorijoje; ypač smerkia tai, kad tam tikros ESBO priklausančios valstybės neseniai pradėjo riboti ES rinkimų stebėjimo misijų trukmę, taip pat atsisako stebėtojams išduoti vizas arba delsia jas išduoti, taigi tapo nebeįmanoma Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui vykdyti savo įgaliojimų;

8.  džiaugiasi svariu ES rinkimų stebėjimo misijų indėliu stiprinant demokratinius procesus, didinant pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei, ypač stiprinant rinkimų procesus visame pasaulyje;

9.  primena 2007 m. rugsėjo 11 d. vykusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento seminaro išvadas, kuriose nurodoma, kad ES rinkimų stebėjimo misijos dėl priežasčių, susijusių su metodologija, tapatumu ir regimumu, privalo tęsti savo veiklą neatsižvelgiant į kitų tarptautinių ir nacionalinių stebėtojų veiklą; mano, kad tai vis dėlto nekliudo nuolat ir glaudžiai bendradarbiauti su kitomis toje šalyje esančiomis stebėjimo organizacijomis, taip pat nekliudo toliau teikti ES paramą siekiant ugdyti nacionalinių ir regioninių stebėjimo organizacijų gebėjimus;

10. pabrėžia, kad ES metodika taikoma sėkmingai, bet ragina Komisiją toliau ją tobulinti ir atnaujinti įtraukiant nustatytos gerosios patirties pavyzdžius ir atkreipiant dėmesį į naujus iššūkius;

11. pabrėžia, kad ši sėkmė lėmė, jog ES tapo tarptautinio rinkimų stebėjimo srities lydere, ir tai, kad ES rinkimų stebėjimo misijų dėmesys sutelktas į profesionalumą, yra svarbi priežastis, dėl kurios esama daug itin kvalifikuotų ir patyrusių rinkimų ekspertų; taigi, pabrėžia, kad profesionali ES rinkimų stebėjimo misijų veikla yra reikšmingas ES įnašas įtvirtinant tinkamą supratimą apie įvairias demokratinio rinkimų proceso dalis; šiuo požiūriu mano, kad reikėtų atsižvelgti į buvusių Europos Parlamento narių, trumpiau ar ilgiau dirbusių stebėtojais, patirtį;

12. ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių siekiant toliau skatinti tinkamą pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos stebėtojų dalyvavimą rinkimų procesuose;

13. pabrėžia, kad svarbu, jog ES trumpam ir ilgam laikotarpiui siunčiami stebėtojai susilaikytų nuo bet kokio elgesio, kurį vietos gyventojai galėtų suvokti kaip globėjišką, rodantį viršenybę arba nepagarbų vietos kultūrai; turėdamas tai mintyje, mano, kad prireikus ES stebėtojai turėtų dirbti kartu su vietos stebėtojais;

14. pritaria nustatytai gerai veikiančiai EP narių skyrimo ES rinkimų stebėjimo misijų vyriausiaisiais stebėtojais tvarkai, ragina stengtis, kad skyrimo tvarka būtų aiški ir skaidri, siekiant užtikrinti pasitikėjimą vyriausiuoju stebėtoju ir pabrėžia, kad stebėtojai visą įgaliojimų laiką glaudžiai bendradarbiautų su Komisija ir kitomis ES institucijomis, turėtų visuomet išlaikyti aiškų ir tiksliai apibrėžtą nepriklausomumą ir jiems neturi būti trukdoma dirbti;

15. pritaria patvirtintai lyčių lygybės politikai, kuri yra šios metodikos dalis ir kuria vadovaujantis atrenkami stebėtojai, įskaitant vyriausiąjį stebėtoją, neatsižvelgiant į misijos sudėtingumą;

16. mano, kad šalies, kurioje vyksta rinkimai, kalbos mokėjimas (pvz., Bolivijoje – ispanų kalbos) turėtų būti pagrindinis stebėtojų skyrimo kriterijus, nes stebėtojai, galintys tiesiogiai bendrauti su vietos gyventojais, gali lengviau suprasti tos šalies socialinę ir politinę padėtį;

17. mano, kad prieš rinkimus stebėtojai turėtų susitikti ne tik su kandidatais ir rinkimų komisijos nariais, bet ir su kitomis šalies, kurioje vyksta rinkimai, gyventojų grupėmis;

18. džiaugiasi patirtimi, kurios įgijo, jo rinkimų stebėjimo delegacijos, kurios yra ES rinkimų stebėjimo misijų struktūros dalis, ir kurių dalyvavimas naudingas ES rinkimų stebėjimo misijoms, nes didėja jų išvadų teisinė svarba ir jos tampa labiau pastebimos ir priimtinesnės, bet pabrėžia, kad šių išvadų patikimumas priklauso nuo to, kaip griežtai metodika taikoma per visą stebėjimo procesą;

19. teigiamai vertina tai, kad Buvusių Europos Parlamento narių asociacija kartu su Buvusių Kanados parlamento narių asociacija ir Buvusių JAV Kongreso narių asociacija įsteigė Tarptautinį rinkimų stebėtojų institutą (angl. IEMI); pažymi, kad Tarptautinį rinkimų stebėtojų instituto nariai stebėjo daug rinkimų, taip pat pažymi, kad dabartiniai Europos Parlamento nariai vieną dieną taps buvusiais nariais ir kad jų patirtis bus neįkainojama toliau plėtojant demokratiją;

20. ragina visus rinkimų stebėjimo delegacijose dalyvaujančius Europos Parlamento narius ir toliau vadovautis tokioms delegacijoms nustatytomis gairėmis; pabrėžia, kad svarbu, jog rinkimų stebėtojai vadovautųsi elgsenos kodeksu, kuris taip pat taikomas ir Europos Parlamento nariams;

21. pripažįsta, kad buvo nemažai atvejų, kai Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijoms trūko žmonių, ir mano, kad tokiais atvejais žmonių trūkumo problemą būtų galima spręsti įtraukiant buvusius Europos Parlamento narius; ragina atitinkamas Europos Parlamento politines institucijas pasinaudoti šiuo pasiūlymu;

22. pabrėžia, kad politinių frakcijų stebėtojų delegacijos neatstovauja Parlamentui, ir ragina šias delegacijas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti oficialių Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijų ir ES rinkimų stebėjimo misijų patikimumui ir regimumui;

23. pažymi, kad ES institucijų veiklos ir Komisijos veiklos koordinavimas apskritai turėtų būti vertinamas teigiami; tačiau apgailestauja, kad kai kuriais atvejais jam taip pat labai trūko sanglaudos, siūlo jį toliau tobulinti;

24. pabrėžia, kad ypač svarbu derinti visų ES rinkimų stebėjimo misijų parengtus viešuosius pareiškimus, susijusius su ES rinkimų stebėjimo misijų išvadomis, taip pat svarbu nedaryti jokių pareiškimų tol, kol ES rinkimų stebėjimo misija nepaskelbė savo išankstinio pranešimo, ir pabrėžia, kad spaudos konferencijos labai svarbios siekiant regimumo bei patikimumo, nes jų metu išankstiniai pranešimai pristatomi pirmą kartą; ragina pranešimus spaudai ir išvadas skelbti pagal tvarkaraštį, kuriame būtų atsižvelgiama į tų šalių, kuriose vyko rinkimai, vietos aplinkybes;

25. siekdamas gerinti Parlamento ir Tarybos santykius, siūlo nustatyti, kad Taryba privalo dalyvauti Rinkimų koordinavimo grupės posėdžiuose ir Parlamentui suteikti stebėtojo statusą Tarybos Žmogaus teisių darbo grupės (angl. COHOM) posėdžiuose;

26. ragina Komisiją derybų dėl asociacijos susitarimų ar strateginės partnerystės metu svarstyti galimybę stebėti rinkimų procesus Viduržemio jūros regiono pietų šalyse ir Artimųjų Rytų šalyse;

27. mano, kad vis dar yra svarbių neišspręstų problemų, kurios susijusios su efektyviais ir į rezultatus orientuotais tolesniais veiksmais, kurių bus imamasi po ES rinkimų stebėjimo misijų, ir kad į jas reikėtų sutelkti dėmesį, taip pat mano, kad reikėtų atskirti tolesnius techninio ir politinio pobūdžio veiksmus, kurių visais lygmenimis turėtų imtis ES institucijos ir valstybės narės;

28. mano, kad reikia nuodugniai tirti, kaip įgyvendinamos ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijos, ypač tuomet, kai neteikiama pagalbos rinkimų metu;

29. pageidauja, kad visos ES institucijos, ypač Taryba ir valstybių narių vyriausybės, ES rinkimų stebėjimo misijų išvadas ir rekomendacijas aptartų politinių dialogų su susijusiomis šalimis metu ir jas įtrauktų į savo demaršus, deklaracijas, rezoliucijas pareiškimus ir tolesnius veiksmus;

30. ragina, ypač Komisiją, įtraukti ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas į visus veiksmų planus, skirtus Europos kaimynystės politikos programoje dalyvaujančioms šalims, į kurias siunčiamos ES rinkimų stebėjimo misijos;

31. ragina Komisiją visapusiškai ir ilgą laiką naudotis šiomis rekomendacijomis atsižvelgiant į šalių strateginių dokumentų ir (arba) metinių veiksmų programų rengimo struktūrą pagal Europos plėtros fondo ir ES išorinių finansinių priemonių nuostatas, ypač laikantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę[14] ir 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1638/2006, išdėstančio bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę[15];

32. smerkia tai, kad praeityje būta atvejų, kai vyravo įprastinis požiūris į šalis, kurių rinkimų procesą ypač kritikavo ES rinkimų stebėjimo misijos, kita vertus, apgailestauja, kad ES ne visus demokratinius rinkimus pripažįsta teisėtais, ir mano, kad toks nenuoseklumas kenkia trapiai šių šalių demokratijos idėjai ir ES įvaizdžiui;

33. ragina Komisiją atidžiai įvertinti kiekvienos ES rinkimų stebėjimo misijos rezultatus, įsisavinti jų metu įgytą patirtį, o baigiamuosiuose pranešimuose aiškiai išdėstyti kiekvienos ES rinkimų stebėjimo misijos metodinius trūkumus; be to, ragina Komisiją stengtis užtikrinti, kad, pasibaigus rinkimų procesui, nebūtų abejojama demokratiniais ES rinkimų stebėjimo misijų pasiektais rezultatais (kaip antai metodika, techninė patirtis, biudžeto priemonės, rinkimų struktūra ir t. t.) arba jie nebūtų sunaikinti;

34. pageidauja, kad Komisija nagrinėtų galimybę siųsti specialias rinkimų stebėjimo misijas, kurios stebėtų tam tikrus pagrindinius rinkimų procesų aspektus, pvz., rinkimų teisinio pagrindo sudarymą, rinkėjų registraciją ir po rinkimų pateikiamus skundus ir apeliacijas, kuriuos tam tikrais atvejais ES rinkimų stebėjimo misijų ataskaitos apima nevisapusiškai;

35. siūlo, pradėti politinį dialogą tais atvejais, kai neįgyvendinama ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijų;

36. atsižvelgdamas į pateiktą pasiūlymą, mano, kad Europos Parlamentas turi dalyvauti naujo parlamento, kurio rinkimai buvo stebimi, pirmajame posėdyje, ir kad su šiuo išrinktu nauju parlamentu turi būti glaudžiau bendradarbiaujama;

37. rekomenduoja, siekiant nuolat stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir tinkamą valdymą, rengti apibrėžtą naujų ir demokratiškai išrinktų parlamentų rėmino strategiją;

38. atsižvelgdamas į šį tikslą, siūlo, kad Europos Parlamentas ištirtų pagalbos, teikiamos, kad išrinkti nauji parlamentai galėtų vykdyti savo veiklą, būdus ir priemones, itin daug dėmesio skiriant pagalbai besivystančių šalių parlamentams;

39. siūlo Komisijai parengti kitų rinkimų procesų stebėjimo priemonių, skirtų tiems atvejams, kai neįmanoma išsiųsti visaverčių ES rinkimų stebėjimo misijų; ragina Komisiją ir Tarybą būti pasirengusias laiku paskelbti griežtus viešus pareiškimus dėl tokiomis aplinkybėmis vykstančių rinkimų;

40. tolesnių techninio pobūdžio veiksmų klausimu laikosi nuomonės, kad rinkimų pagalba – tai būtinas ilgalaikis strateginis įsipareigojimas per visą rinkimų ciklą, kuria geriausiai papildoma ES rinkimų stebėjimo misijų veikla, ir mano, kad ypatingą dėmesį derėtų kreipti į rinkimų valdymo organų nepriklausomumą ir teisėtumą, taip pat į paramą sudarant nuolat veikiančias, o ne ad hoc rinkimų komisijas;

41. pabrėžia, kad Parlamentas, kaip demokratiškai išrinkta Europos institucija, atliks ypatingą vaidmenį imantis tolesnių politinio pobūdžio veiksmų, kurie susiję su ES rinkimų stebėjimo misijomis, ypač ugdant parlamentinius gebėjimus;

42. ragina nuodugniai apsvarstyti, kokios papildomos naudos būtų gauta, turint mintyje ES išorės veiksmus ir atsižvelgiant į kitų nacionalinių ir tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų patirtį, jei Europos Parlamentas ir AKR šalių parlamentų delegacijos ir misijos konsultuotųsi, bendradarbiautų ir dalytųsi žiniomis, kai tai įmanoma įgyvendinti praktiškai; siūlo įgyvendinant naująją ES ir Afrikos strategiją sudaryti darbo grupes, kurių tikslas būtų sudaryti sąlygas Afrikos Sąjungos partneriams pasinaudoti rinkimų stebėjimo srities kompetencija ir patirtimi, kaip Europos Sąjunga pasinaudojo Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir ESBO darbo metodais ir patirtimi;

43. ragina nagrinėti sąlygas, kuriomis galėtų būti sudaromos trumpalaikės bendros rinkimų stebėjimo delegacijos, į jas įtraukiant partnerių, t. y. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos (EMPA) ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT), narių;

44. rekomenduoja, kad rinkimams vykstant ES teritorijoje kartkartėmis būtų organizuojamos bendros AKR ir ES stebėtojų misijos;

45. mano, kad elektroninis balsavimas jau dabar yra svarbi rinkimų proceso dalis ir kad jo svarba vis didės, taigi atsiras ir naujų sukčiavimo rinkimuose būdų; ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių, kad būtų galima patikimai stebėti tokį balsavimą, ir siekiant šio tikslo rengti tinkamus stebėtojų mokymus;

46. ragina Europos Parlamentą patvirtinti metinę ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą;

47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos (EMPA) pirmininkams ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) pirmininkams, taip pat Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vadovui.

• [1]  OL L 386, 2006 12 29 p. 1.
• [2]  OL C 343, 2001 5 12, p. 270.
• [3]  1998 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimas 9262/98 – PESC 157 – COHOM 6.
• [4]  1999 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 8728/99 – PESC 165 – COHOM 4.
• [5]  2001 m. birželio 26 d. Tarybos dokumentas 9990/01 – PESC 236 – DEVGEN 103/COHOM 17.
• [6]  OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147.
• [7]  ACP-EU/100.123/07/fin.
• [8]  PE 309/025/BUR.
• [9]  PE 349/329/CPG/DEF.
• [10]  PE 375/270/CPG/Rev1.
• [11]  PE 375/117/CPG.
• [12]  OL C 271, 1999 9 24, p. 57
• [13]  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
• [14]  OL L 378, 2000 12 27, p. 41.
• [15]  OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

ES rinkimų stebėjimo misijos: tikslai, patirtis ir būsimi iššūkiai

Įvadas

Rinkimai ne tik prilygsta demokratijai, bet yra esminė visų demokratinių sistemų ir pagrindinių žmogaus teisių sudedamoji dalis. Tarptautinis rinkimų stebėjimas – tai viena iš priemonių, naudojamų rinkimų procesui remti demokratijos rėmimo aplinkybėmis ir jos nepaprasta plėtra pastaraisiais metais paskatino priimti Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurią 2005 m. lapkričio mėn. patvirtino Komisija, o 2007 m. gegužės mėn. – Parlamentas.

1993 m. ES pradėjo siųsti rinkimų stebėtojus į pirmuosius daugiapartinius parlamento rinkimus Rusijoje ir visą dešimtąjį dešimtmetį nepaliovė dalyvauti šiose misijose. Tačiau išsami ES rinkimų stebėjimo metodika nebuvo parengta iki tol, kol 2000 m. balandžio mėn. Komisija nepaskelbė komunikato dėl ES rinkimų pagalbos ir stebėjimo. Šį komunikatą įvertino ir patvirtino Parlamentas savo 2001 m. kovo mėn. rezoliucijoje, kurioje taip pat apibrėžė pagrindinius savo dalyvavimo šioje srityje aspektus.

ES rinkimų stebėjimo misijos atsižvelgiant į ES užsienio politiką

Demokratijos rėmimas – tai pagrindinis ES užsienio politikos tikslas ir ES rinkimų stebėjimo misijos šioje plotmėje pasirodė esą labai sėkminga priemonė. Ši sėkmė ne tik padarė ES pirmaujančia organizacija tarptautinio rinkimų stebėjimo srityje, bet taip pat labai pakėlė jos, kaip pasaulio dalyvės, autoritetą. Tačiau gaila, kad ES iki šiol dar nesugebėjo priimti demokratijos rėmimo užsienyje bendros strategijos. Tokios strategijos nebuvimas aiškiai riboja ES rinkimų stebėjimo misijų paveikumą. Taigi svarbu, kad visos ES institucijos ir valstybės narės ir toliau stengtųsi skatinti visapusės ES demokratijos rėmimo strategijos priėmimą.

Lygiai taip pat svarbu, kad nebūtų per daug pabrėžiama sutelktis į rinkimų stebėjimą. Rinkimai yra svarbi, bet ne vienintelė demokratijos sudedamoji dalis. Derėtų teikti pakankamai galimybių ir lėšų siekiant sudaryti sąlygas kitų demokratinio valdymo aspektų stiprinimo veiklai. Atsižvelgiant į tai, derėtų paisyti ES rinkimų stebėjimo misijoms skirtų ribinių išlaidų, siekiančių 25 proc. EIDHR biudžeto, kuris per metus apytiksliai prilygsta 40 mln. eurų, nustatytos praktikos.

Metodika

Komisijos komunikatą dėl ES rinkimų pagalbos ir stebėjimo labai įkvėpė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODHIR), vienos iš pirmųjų organizacijų, rimtai atkreipusių dėmesį į rinkimų stebėjimo profesionalumą, metodika. Šiandien abi organizacijos turi ne tik bendrą požiūrį, bet taip pat glaudžiai bendradarbiauja ir vykdo praturtinančius ekspertų ir specialistų mainus.

Vadovaujantis šiuo bendruoju požiūriu, rinkimų stebėjimas vertinamas kaip ilgalaikis procesas, neapsiribojantis vien tik rinkimų diena ir apimantis priešrinkiminį ir porinkiminį tarpsnius. Be to, ES metodika iš esmės atitinka Deklaracijos principus. ES rinkimus stebi tik priimančiai šaliai pakvietus. ES rinkimų stebėjimo misijos pateikia išsamią informaciją, o vertinimas yra nepriklausomas ir nešališkas. Be to, ES rinkimų stebėjimo misijos siūlo aukšto lygio skaidrumą bei viešumą ir teikia išsamią analizę ir konsultaciją. ES taip pat siekia užmegzti naudingą bendradarbiavimą su kitomis rinkimų stebėjime dalyvaujančiomis organizacijomis.

Be to, ES rinkimų stebėjimo misija nesiunčiama į šalį tokiomis sąlygomis, kuriomis atrodytų, jog misijos buvimas bus aiškinamas kaip suteikiantis teisėtumą aiškiai nedemokratiniam rinkimų procesui. Pavyzdžiui, taip iš pradžių buvo 2008 m. rinkimų Pakistane atveju, kai ES savo rinkimų stebėjimo misijos nesiuntė tol, kol Prezidentas P. Musharrafas nepanaikino nepaprastosios padėties. Be to, ES rinkimų stebėjimo misijas vykdo kvalifikuoti, patyrę profesionalai ir taip svariai prisideda prie itin kvalifikuotų rinkimų ekspertų atsiradimo.

Be to, Komisija nustatė EP nario, kaip ES rinkimų stebėjimo misijų vyriausiojo stebėtojo, skyrimo praktiką, kuri labai prisideda prie jų gero vadovavimo ir matomumo. Vyriausieji stebėtojai turėtų bendradarbiauti su Komisija, kitomis ES institucijomis ir misijos nariais visą jų įgaliojimų laiką. Tačiau jiems derėtų išlaikyti aiškų ir tiksliai apibrėžtą netrikdomą savarankiškumą.

ES taip pat laikosi lyčių lygybės politikos, susijusios su ES rinkimų stebėjimo misijomis, ypač dėl stebėtojų atrankos, įskaitant vyriausiąjį stebėtoją, nepriklausomai nuo misijos sudėtingumo. Tai vertintina kaip ypač teigiamas bruožas.

Apskritai ES rinkimų stebėjimo metodiką galima vertinti kaip labai sėkmingą. Tačiau Komisijos komunikatas, kuriuo remiasi ši metodika, yra aštuonerių metų senumo. Komisijai derėtų apsvarstyti šio komunikato persvarstymą ir atnaujinimą tam, kad būtų įtraukti nustatytos patirties pavyzdžiai, pvz., tie, kurie grindžiami Deklaracija, ir atkreipti dėmesį į būsimus iššūkius.

Parlamento vaidmuo

Dėl vidaus organizacijos reikia pasakyti, kad 2001 m. Parlamentas įsteigė Rinkimų koordinavimo grupę, atsakingą už rinkimų stebėjimo veiklos koordinavimą ir rinkimų stebėjimo prioritetų nustatymą.

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, kaip ES išrinktam parlamentiniam organui, numatytas ypatingas vaidmuo. EP dalyvavimas šioje politikoje suteikia ES rinkimų stebėjimų misijoms pridėtinę politinę vertę, sustiprinančią jų matomumą ir padidinančią joms žiniasklaidos ir visuomenės skiriamą dėmesį. Iš tiesų ilgalaikių misijų sistemoje Parlamentas turėtų siųsti rinkimų stebėtojų delegacijas, nes tik tokios misijos gali visapusiškai ir griežtai vertinti rinkimų procesus.

EP narių vaidmuo neišvengiamai skiriasi nuo trumpalaikių stebėtojų vaidmens, nes EP nariai, kaip išrinkti Parlameno nariai, suteikia tam tikrą požiūrį ir patirtį, o tai gali paskatinti tam tikro rinkiminio proceso tikslų politinį vertinimą.

Apskritai Parlamento dalyvavimo ES rinkimų stebėjimo misijose patirtis yra labai teigiama, bet kai kuriuos aspektus vis dėlto galima gerinti. Ypač svarbus aspektas yra netinkamas gairių, nustatytų pirmininkų sueigoje su EP nariais, laikymosi lygmuo. Iš tiesų praeityje būta netinkamų pavyzdžių, kai EP nariai stokojo rinkimų stebėtojui būtino nešališkumo. Ateityje šiose delegacijose pageidaujantys dalyvauti EP nariai turėtų griežtai vadovautis nustatytomis gairėmis.

Kitas ypač prieštaringas aspektas yra Parlamento politinių frakcijų stebėtojų delegacijų vaidmuo. Atsižvelgiant į tai, kad politinės frakcijos yra laisvos siųsti delegacijas rinkimams stebėti trečiose šalyse ir vykdyti savo pačių darbotvarkes, jų veikla neturėtų kenkti nei oficialiosios Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijos, nei ES rinkimų stebėjimo misijos patikimumui ir matomumui.

Tarpinstituciniai santykiai

ES rinkimų stebėjimo misijos vykdomos pagal Bendrijos ramstį ir taip įtraukiamos visos ES institucijos ir valstybės narės, įskaitant Komisijos delegacijas ir valstybių narių diplomatines misijas priimančiose šalyse. Šioje politikoje Komisija atlieka pagrindinį vaidmenį ir yra atsakinga už ES rinkimų stebėjimo misijų planavimą ir įgyvendinimą. Tarybą konsultuoja Žmogaus teisių darbo grupė (angl. COHOM), geografinės darbo grupės ir žmogaus teisių komitetas, o Parlamentą – Rinkimų koordinavimo grupė.

Apskritai ES koordinavimas daugiausia yra teigiamas. Geras pavyzdys – bendros konferencijos ir seminarai, pvz., 2007 m. rugsėjo mėn. bendras Komisijos ir Parlamento seminaras dėl ES rinkimų stebėjimo.

Tačiau anksčiau ES koordinavimas buvo labai padrikas. Pagrindinis aspektas – tai poreikis koordinuoti visus viešuosius pareiškimus, padarytus atsižvelgiant į ES rinkimų stebėjimų misijų duomenis, nes viešieji pareiškimai turi lemiamą poveikį rinkimų stebėjimo misijų paveikumui, patikimumui ir matomumui. Šiuo požiūriu spaudos konferencijos, kuriose pirmą kartą turėtų būti pranešta apie išankstinius duomenis, pripažintos kaip turinčios lemiamą įtaką. Tačiau gaila, kad taip yra ne visuomet. Pvz., 2007 m. Toge ES rinkimų stebėjimo misijai buvo padaryta didelė žala, kai Komisija paskelbė pranešimą spaudai, kuriame buvo komentuojami rinkimai keliomis valandomis anksčiau prieš Lomėje įvykusią oficialią spaudos konferenciją.

Be to, pasitarimai tarp institucijų turėtų būti dažnesni. Ypač Taryba turėtų nuolat dalyvauti Europos koordinavimo grupės posėdžiuose, o Parlamentui derėtų suteikti stebėtojo statusą Žmogaus teisių darbo grupėje (COHOM).

Tolesni veiksmai

Daugeliu atvejų vis dar pasitaiko nepakankamų ir net nenuoseklių tolesnių veiksmų po ES rinkimų stebėjimo misijų ir jie aiškiai riboja rinkimų stebėjimo misijų poveikį ir veiksmingumą. Šiuo požiūriu kai kurie ankstesni pavyzdžiai rodo, kad ES ir jos narės ir toliau su valstybėmis, kuriose rinkimų procesus smarkiai kritikavo ES rinkimų stebėjimo misija, elgėsi taip, tarsi tai būtų „įprastas reikalas“. Apgailėtinas pavyzdys buvo 2005 m. rinkimai Etiopijoje, po kurių, nepaisant žiauraus opozicijos nuslopinimo ir plačiai išplitusių suėmimų, ES nepasitelkė Kotonu susitarimo 96 straipsnio.

Kita vertus, rinkimų procesus, kuriuos ES rinkimų stebėjimo misijos laikė demokratiniais ir atitinkančiais tarptautinius standartus, smarkiai kritikavo ES ir jos narės. Tokie buvo 2006 m. įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai Vakarų Krante ir Gazoje.

Šie nenuoseklumai verčia labai apgailestauti ir smarkiai kenkia trapiai šių šalių demokratijos idėjai, taip pat ir ES, kaip pasaulio dalyvės, vaidmeniui. Todėl tolesni veiksmai išlieka pagrindiniu iššūkiu, į kurį reikia atkreipti dėmesį, ir šiuo požiūriu tolesnius techninius veiksmus reikia skirti nuo politinių veiksmų.

Visų pirma remiantis dabartiniu modeliu kai kurių rinkimų aspektų išsamiai nušviesti neįmanoma. Apytikriai trims mėnesiams išsiųsta ES rinkimų stebėjimo misija ne visuomet gali visapusiškai informuoti apie rinkimų teisinio pagrindo sudarymą ar rinkėjų registraciją, taip pat ir apie rinkimų nusiskundimus ir skundus. Siekdama tai išspręsti, Komisija turėtų nustatyti standartinę atsiliepimų procedūrą ir siųsti specializuotas misijas šiems specifiniams rinkimų proceso aspektams tirti.

Dėl tolesnių techninių veiksmų, tai rinkimų pagalba išlieka geriausia forma, suteikianti ilgalaikio strateginio dalyvavimo per visą rinkimų ciklą galimybę, kuri geriausiai sąveikauja su ES rinkimų stebėjimo misijomis. Atsižvelgdama į tai, papildomai prie stebėjimo ES daug dėmesio skyrė pagalbos metodikai, į kurią ji investavo gerokai daugiau lėšų: nuo 2000 m. skyrė daugiau kaip 400 mln. eurų. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį būtina skirti Rinkimų valdymo organų (RVO) savarankiškumui ir patikimumui stiprinti, nes jie atlieka pagrindinį vaidmenį didinant visuomenės pasitikėjimą rinkimais ir gali sumažinti porinkiminį smurtą.

Vis dėlto kai kuriais atvejais pagrindinė prastos rinkimų patirties priežastis yra veikiau politinė, nei techninė. Būtent šiais atvejais poveikį gali daryti tolesni veiksmai politiniu lygiu, ir visos institucijos turėtų siųsti bendrą, suderintą pranešimą.

Taryba ir Komisija ES rinkimų stebėjimo misijų duomenis turėtų naudoti savo politiniuose dialoguose su susijusiomis šalimis ir šiais duomenimis remtis savo deklaracijose bei pranešimuose. Parlamentas savo ruožtu, šiuos duomenis ir toliau turėtų traukti į savo rezoliucijas. Šiuo aspektu teigiamos patirties pavyzdys buvo iškart po 2007 m. Kenijos rinkimų padaryti skubūs Parlamento ir Tarybos pareiškimai, kuriuose plačiai remiamasi ES rinkimų stebėjimo misijų duomenimis.

Be to, akivaizdu, kad demokratinių parlamentinių rinkimų vertė ribota, jei išrinktosios institucijos neturi didelių galių ir joms poveikį daro vykdomoji valdžia. Šiuo požiūriu Parlamentas turėtų pasiryžti atlikti svarbų vaidmenį parlamentinių institucijų kūrimo srityje.

Kita svarbi būsimos patirties tendencija turėtų būti bendrų su AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos, EMPA ir EUROLAT tas pačias pareigas einančių narių rinkimų stebėjimo delegacijų organizavimas. Jis turėtų padidinti abipusį supratimą, palengvinti ekspertų mainus ir pagerinti parlamentinių gebėjimų stiprinimą.

VYSTYMOSI KOMITETONUOMONĖ (4.3.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, nusistovėjusi tvarka ir sunkumai ateityje
(2007/2217(INI))

Nuomonės referentas(*): Jürgen Schröder

(*) Glaudesnis komitetų bendradarbiavimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnio 1 dalį

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pagal 1999 m. balandžio 1 d. Strasbūre priimtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl AKR ir ES bendradarbiavimo ir dalyvavimo AKR šalių rinkiminiuose procesuose bei jungtinės asamblėjos vaidmens[1] siekiant tikslo – mažinti skurdą – kuris yra vienas pagrindinių ES plėtros politikos tikslų, reikia užtikrinti, kad veiktų aktyvioji demokratija ir atsakingos bei nekorumpuotos vyriausybės;

B.  kadangi pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu, Benine, pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą[2] (Kotonu susitarimas) AKR šalių ir ES partneryste siekiama aktyviai remti žmogaus teisių puoselėjimą, demokratizacijos procesą, teisinės valstybės stiprinimą ir tinkamą valdymą;

1.  mano, kad tai, jog rengiami rinkimai, negali būti laikoma vieninteliu absoliučiu demokratijos požymiu, vis dėlto tai turi teigiamų pasekmių demokratizacijos procesui, jei matavimo vienetu laikoma gerėjanti pilietinių laisvių padėtis, su sąlyga, kad užtikrintas politinis pliuralizmas, susirinkimų laisvė ir laisvė jungtis į asociacijas, laisvė reikšti savo mintis, vienodos galimybės naudotis žiniasklaida, slaptas balsavimas ir pagarba žmogaus teisėms;

2.  pabrėžia, kad ES rinkimų stebėjimo veikla gali būti laikoma visapusiška ES išorinių veiksmų priemone tik tada, jei ši veikla struktūriškai susieta su visa apimančiais tam tikrai šaliai ir regionui pritaikytais ES veiksmais ir jei visa ES išorės politika atitinka demokratizacijos ir institucijų kūrimo tikslus; be to, labai svarbu, kad būtų tinkamai ruošiamasi, įskaitant stebėtojų mokymus, ir imamasi tolesnių veiksmų, įskaitant stebėseną siekiant nustatyti, kiek vietinės vyriausybės atsižvelgia į ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas;

3.  pabrėžia, kad ES rinkimų stebėjimo misijos privalo būti nepriklausomos ir profesionalios; tvirtina, kad ES rinkimų stebėjimo misijoms būtina suteikti laisvę atlikti savo darbą nepatiriant politinio Europos Komisijos arba valstybių narių spaudimo; pažymi, kad ES rinkimų stebėjimo misija, vykdydama savo įgaliojimus, vertina rinkimų eigą, o ne jų rezultatą; tvirtina, kad prieš rinkimus ir po jų ES rinkimų stebėjimo misijos privalo likti nuošalyje ir atsiribojusios nuo ES diplomatinės veiklos;

4.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES trumpam ir ilgam laikotarpiui siunčiami stebėtojai susilaikytų nuo bet kokio elgesio, kurį vietos gyventojai galėtų suvokti kaip globėjišką, rodantį viršenybę arba nepagarbų vietos kultūros požiūriu; turint tai mintyje, ir prireikus, ES stebėtojai turėtų dirbti kartu su vietos stebėtojais;

5.  laikosi nuomonės, kad, praktiniu požiūriu, su rinkimų stebėjimo misijų tolesniais veiksmais susijusius sunkumus galima įveikti, jei užtikrinama, jog proceso, kurio tikslas nustatyti apibrėžtas tam tikrai šaliai skirtos ES paramos teikimo sritis, metu tinkamai atsižvelgta į galutinių ataskaitų išvadas, kurias po rinkimų rengia rinkimų stebėjimo misijos; ragina Komisiją višapusiškai ir ilgą laiką naudotis šiomis rekomendacijomis remiantis šalių strateginių dokumentų ir (arba) metinių veiksmų programų rengimo struktūra pagal Europos plėtros fondo ir ES išorinių finansinių priemonių nuostatas, ypač laikantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę[3] ir 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1638/2006, išdėstančio bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę[4];

6.  tvirtai įsitikinęs, kad ES rinkimų stebėjimo veikla gali būti veiksminga tik tada, jei ji derinama su atitinkama ilgalaike vystymo politika ir su tvirta ir svaria ES parama tinkamų demokratinių politinių priemonių įtvirtinimui, ypač teikiant paramą nacionalinių parlamentų gebėjimų ugdymui, politinėms partijoms, valstybės tarnyboms, nevyriausybiniams veikėjams ir pilietinei visuomenei ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir tinkamą valdymą;

7.  rekomenduoja, siekiant stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir gerą valdymą, parengti atitinkamą naujai ir demokratiškai išrinktų parlamentų paramos strategiją;

8.  atsižvelgdamas į šį tikslą, siūlo, kad Europos Parlamentas ištirtų pagalbos, teikiamos naujai išrinktiems parlamentams vykdant jų veiką, būdus ir priemones, itin daug dėmesio skiriant pagalbai besivystančių šalių parlamentams;

9.  pripažįsta, kad Parlamentas ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja rinkimų stebėjimo srityje, ir pabrėžia, kad svarbu, jog rinkimų stebėtojai vadovautųsi „Elgsenos kodeksu“, kuris taip pat taikomas ir Europos Parlamento nariams; ragina ieškoti tinkamų priemonių, kuriomis būtų siekiama toliau tvirtinti Europos Parlamento narių vaidmenį ES rinkimų rezultatų teisingumo tikrinimo srityje, turint mintyje jų demokratinį teisėtumą ir specialiąsias žinias, taip pat skatinti institucijų ir valstybių narių, institucijų tarpusavio, ES rinkimų stebėjimo misijų ir kitų nacionalinių bei tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų dar glaudesnį bendradarbiavimą siekiant kuo labiau suvienodinti jų teikiamą rinkimų rezultatų vertinimą;

10. ragina nuodugniai apsvarstyti, kokios papildomos naudos būtų gauta, turint mintyje ES išorės veiksmus ir atsižvelgiant į kitų nacionalinių ir tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų patirtį, jei Europos Parlamentas ir AKR šalių parlamentų delegacijos ir misijos konsultuotųsi, bendradarbiautų ir dalytųsi žiniomis, kai tai įmanoma įgyvendinti praktiškai;

11. primena Europos Komisijos ir Europos Parlamento 2007 m. rugsėjo 11 d. seminaro išvadas, kuriose nurodoma, kad ES rinkimų stebėjimo misijos dėl priežasčių, susijusių su metodologija, identitetu ir matomumu, privalo tęsti savo veiklą nepriklausomai nuo kitų tarptautinių ir nacionalinių stebėtojų; vis dėlto tai nekliudo nuolat ir glaudžiai bendradarbiauti su kitomis toje šalyje esančiomis stebėjimo organizacijomis, taip pat nekliudo teikti tolesnę ES paramą siekiant didinti nacionalinių ir regioninių stebėjimo organizacijų gebėjimus;

12. pabrėžia, kad Europos Parlamento arba bendrai su AKR ir ES asamblėja organizuojamų parlamentinių misijų indėlis į ES rinkimų stebėjimo politiką svarbus dėl jų demokratinio teisėtumo ir atitinkamos patirties, didinančios šių misijų prestižą;

13. rekomenduoja, kad rinkimams vykstant ES teritorijoje kartkartėmis būtų organizuojamos bendros AKR ir ES stebėtojų misijos;

14. pažymi, kad elektroninis balsavimas per rinkimus taikomas neseniai ir daro pastebimą poveikį rinkimų stebėjimo vertinimams; taigi ragina Komisiją parengti būtent tokių rinkimų, jau vykusių keliose pasaulio šalyse, stebėjimo gaires.GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Danutė Budreikaitė, Ryszard Czarnecki, Nirj Deva, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Glenys Kinnock, Maria Martens, Luisa Morgantini, Horst Posdorf, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Johan Van Hecke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	John Bowis, Fiona Hall, Manolis Mavrommatis, Csaba Őry, Ralf Walter
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Glyn Ford

• [1]  OL C 271, 1999 9 24, p. 57
• [2]  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
• [3]  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.
• [4]  OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	2.4.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	60 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Roberta Alma Anastase, Bastiaan Belder, André Brie, Elmar Brok, Colm Burke, Marco Cappato, Giorgos Dimitrakopoulos, Hélène Flautre, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, null Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Ria Oomen-Ruijten, Cem Özdemir, Justas Vincas Paleckis, Béatrice Patrie, Alojz Peterle, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Christian Rovsing, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Inese Vaidere, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Giulietto Chiesa, Árpád Duka-Zólyomi, Milan Horáček, Marie Anne Isler Béguin, Tunne Kelam, Doris Pack, Aloyzas Sakalas, Antolín Sánchez Presedo, Csaba Sándor Tabajdi, Luis Yañez-Barnuevo García