PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga

14.4.2008 - (COM(2007)0298 – C6‑0196/2007 – 2007/0112(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Martine Roure

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, dėl iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga

(COM(2007)0298 – C6‑0196/2007 – 2007/0112(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0298),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 ir 4 dalis, pagal kurias Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0196/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6‑0148/2008),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) Atsižvelgiant į asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisę gyventi kitoje valstybėje narėje nei toje, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, būtina užtikrinti, kad šios valstybės narės būtų informuotos apie atitinkamų asmenų apsaugos aplinkybes, kad jos galėtų laikytis įsipareigojimų negrąžinimo principo atžvilgiu. Todėl ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, suteiktame asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turėtų būti pastaba, kurioje nurodoma informacija apie valstybės narės išduoto leidimo gyventi turėtojui suteiktą tarptautinę apsaugą. Jei tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, ši pastaba turėtų būti nurodyta ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, išduotame antrojoje valstybėje narėje.	(5) Atsižvelgiant į asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisę gyventi kitoje valstybėje narėje nei toje, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, būtina užtikrinti, kad šios valstybės narės būtų informuotos apie atitinkamų asmenų apsaugos aplinkybes, kad jos galėtų laikytis įsipareigojimų negrąžinimo principo atžvilgiu. Todėl ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, suteiktame asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turėtų būti pastaba, kurioje nurodoma informacija apie valstybės narės išduoto leidimo gyventi turėtojui suteiktą tarptautinę apsaugą. Jei tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, ši pastaba turėtų būti nurodyta ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, išduotame antrojoje valstybėje narėje. Vis dėlto antroji valstybė narė negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis šia pastaba kaip pretekstu atsisakyti suteikti ilgalaikio jos teritorijos gyventojo leidimą.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 10a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10) Pagal šią direktyvą ilgalaikio gyventojo statuso suteikimas neturėtų reikšti pabėgėlių, asmenų, kuriems suteikiama papildoma apsauga ir jų šeimos narių pagal Direktyvą 2004/83/EB turimų teisių panaikinimo ar atėmimo;
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 dalis
Direktyva (EB) Nr.°109/2003
2 straipsnio f punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas     Direktyva 2003/109/EB iš dalies keičiama taip: Direktyva 2003/109/EB iš dalies keičiama taip: 1. 2 straipsnio f punktas pakeičiamas taip: 1. 2 straipsnis papildomas tokiu fa punktu: „f) „tarptautinė apsauga“: tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio a dalyje;“ „fa) „tarptautinė apsauga“: tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio a dalyje;“
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 dalis Direktyva (EB) Nr.°109/2003 4 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „Asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, atžvilgiu laikotarpis tarp dienos, kurią pateiktas prašymas suteikti tarptautinę apsaugą, ir dienos, kurią Direktyvos 2004/83/EB 24 straipsnyje nurodytas leidimas gyventi yra suteiktas, yra įtraukiamas apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį.“ „Asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, atžvilgiu laikotarpis tarp dienos, kurią pateiktas pirmasis prašymas suteikti tarptautinę apsaugą, įskaitant ir tuos atvejus, kai šis pirmasis prašymas yra prašymas suteikti laikiną apsaugą, kai laikina apsauga suteikiama prieš suteikiant tarptautinę apsaugą, ir dienos, kurią Direktyvos 2004/83/EB 24 straipsnyje nurodytas leidimas gyventi yra suteiktas, yra įtraukiamas apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį.“
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3a dalis (nauja) Direktyva 2003/109/EB 5 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. 5 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:   „Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, neturintiems galimybių įsidarbinti.“.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3b dalis (nauja)
Direktyva (EB) Nr.°109/2003
5 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3b. 5 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:   „Nacionalinės integracijos sąlygos asmenims, kuriems teikiama tarptautinė apsauga, gali būti taikomos tik po individualaus tyrimo, atsižvelgiant į ypač pažeidžiamą jų padėtį, motyvuotu sprendimu ir atsižvelgiant į Direktyvos 2004/83/EB 33 straipsnį.“
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalis
Direktyva (EB) Nr.°109/2003
12 straipsnio 3a dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „3a. Jei valstybė narė nusprendžia išsiųsti ilgalaikį gyventoją, kurio ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB yra 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba, valstybė narė konsultuojasi su pastaboje nurodyta valstybe nare. „3a. Jei valstybė narė nusprendžia išsiųsti ilgalaikį gyventoją, kurio ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB yra 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba, valstybė narė paprašo tarptautinę apsaugą suteikusią valstybę narę patvirtinti ilgalaikio gyventojo statusą.   Tarptautinę apsaugą suteikusi valstybė narė privalo atsakyti paklausimą pateikusiai valstybei per maksimalų vieno mėnesio laikotarpį. Sprendimas išsiųsti iš šalies gali būti priimtas tik gavus tarptautinę apsaugą suteikusios valstybės narės atsakymą. Jei per tą laiką tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, ilgalaikis gyventojas išsiunčiamas į šią valstybę narę, kuri nedelsdama ir netaikydama jokių formalumų priima atgal ilgalaikį gyventoją ir jo šeimos narius.“ Jei per tą laiką tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, laikantis neatstūmimo principo, ilgalaikis gyventojas gali būti išsiunčiamas tik į šią valstybę narę, kuri nedelsdama ir netaikydama jokių formalumų priima atgal ilgalaikį gyventoją ir jo šeimos narius.“
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis
Direktyva (EB) Nr.°109/2003
25 straipsnio 1a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   Komisija sudaro kontaktinių asmenų sąrašą, jį reguliariai atnaujina ir perduoda valstybėms narėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso

1999 m. spalio mėn. Tamperėje vykusiame aukščiausio lygio susitikime valstybės narės pabrėžė būtinybę užtikrinti teisingą elgesį su teisėtai Europos Sąjungoje gyvenančiais valstybių narių piliečiais. Konkrečiai, kiekvienas trečiosios šalies pilietis, ilgą laiką gyvenantis tam tikroje valstybėje narėje, turėtų turėti tam tikras vienodas teises, kiek įmanoma panašesnes į Europos Sąjungos piliečiams suteiktas teises.[1]

Papildant Tamperės susitikimo išvadas, 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, tikslas buvo suteikti šiems piliečiams vienodą statusą ir suartinti valstybių narių įstatymus, kad su šiais asmenimis būtų vienodai elgiamasi visoje ES teritorijoje, nepaisant to, kokioje valstybėje narėje jie gyvena[2].

Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo ilgalaikio gyventojo statusą suteikti po penkerių metų teisėto ir nuolatinio gyvenimo jose.

Norėdamas gauti ilgalaikio gyventojo statusą, trečiosios šalies pilietis turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis ir jo šeima (jeigu jis ją išlaiko) turi:

- nuolatinių ir pakankamų išteklių, kurių pakanka išsilaikyti neprašant socialinės pagalbos iš atitinkamos valstybės narės;

- sveikatos draudimą.

Valstybės narės gali pareikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai atitiktų papildomas integracijos sąlygas (pvz., pakankamai mokėtų nacionalinę kalbą). Viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais jos gali atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo statusą.

Gavęs ilgalaikio gyventojo statusą, suinteresuotasis asmuo turi teisę tokiomis pat sąlygomis kaip ir atitinkamos valstybės narės piliečiai gauti tam tikras paslaugas, ypač susijusias su galimybe įsidarbinti, švietimu ir profesiniu mokymu, socialine apsauga, laisvu judėjimu atitinkamos valstybės narės teritorijoje ir t. t.

Ilgalaikis gyventojas gali pasinaudoti teise gyventi kitoje valstybėje narėje, negu ta, kuri jam suteikė šį statusą, ilgiau kaip tris mėnesius, laikydamasis tam tikrų pasiūlyme nustatytų sąlygų, pvz., vykdyti ekonominę veiklą, tęsti studijas ar profesinį mokymą.

Tačiau valstybės narės gali apriboti leidimų gyventi skaičių. Tuo pačiu metu, kalbant apie darbo rinkos politiką, jos gali teikti pirmenybę Sąjungos piliečiams.

Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo labiau apsaugotas nuo bet kokio sprendimo išsiųsti iš šalies. Toks sprendimas priimamas dėl asmens elgesio, keliančio realią ir pakankamai didelę grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Valstybės narės įsipareigoja prieš priimdamos sprendimą dėl ilgalaikio gyventojo išsiuntimo atsižvelgti į specifines aplinkybes (to asmens amžių, gyvenimo šalyje trukmę ir kt.).

2. Direktyvos taikymo srities išplėtimas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga

Direktyva 2003/109/EB taikoma visiems trečiosios šalies piliečiams, teisėtai gyvenantiems tam tikros valstybės narės teritorijoje.

Tačiau priimant šią Tarybos direktyvą nebuvo numatyta jos taikyti pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama laikina arba papildoma apsauga. To priežastimi buvo jų padėties nepastovumas arba trumpa gyvenimo atitinkamoje šalyje trukmė.

Tačiau pagal 2001 m. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos pabėgėliai turėtų teisę į ilgalaikio gyventojo statusą. Šią poziciją palaikė ir Europos Parlamentas.

Vis dėlto 2003 m. gegužės 8 d. bendrame pareiškime Taryba ir Komisija, suvokdamos šią spragą, išreiškė pageidavimą, kad direktyva būtų išplėsta ir taikoma asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga.

Taigi šio pasiūlymo tikslas – įgyvendinti šį pareiškimą, įtraukiant į Tarybos direktyvos 2003/109/EB taikymo sritį asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga.

3.  Pranešėjos pozicija

Pranešėja palaiko pasiūlymą išplėsti Direktyvos dėl ilgalaikių gyventojų statuso taikymo sritį, apimant asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga. Tačiau ji apgailestauja, kad Taryba nusprendė pasirinkti šį sprendimą, o ne sukurti atsakomybės už apsaugą perkėlimo Bendrijos mechanizmą.

Pagal šią direktyvą, susidarius tam tikroms sąlygoms, teisė apsigyventi antrojoje valstybėje narėje suteikiama tik ilgalaikiams gyventojams, o ne asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga. Nors kai kuriais atvejais dėl apsigyvenimo antrojoje valstybėje narėje atsakomybė už apsaugą tam tikru momentu gali būti perkeliama, šis klausimas nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį. Todėl prašymai perkelti atsakomybę už apsaugą tebėra reglamentuojami 1951 m. Ženevos konvencijos ir, jei tinka, Europos Tarybos priimto Europos susitarimo dėl atsakomybės už pabėgėlius perkėlimo.

Bendrijos apsaugos perkėlimui yra būtinas valstybių narių abipusis sprendimų dėl prieglobsčio pripažinimas, ir jam reikia tokio valstybių narių prieglobsčio suteikimo procedūrų suderinamumo lygio. To šiuo metu nėra.

Dėl to pranešėja mano, kad Direktyvos 2003/109/EB taikymo srities išplėtimas yra priemonė, kuri gali būti taikoma laukiant naujo pasiūlymo, kuriame būtų numatytas abipusis pripažinimas ir atsakomybės perkėlimas tarptautinės apsaugos srityje. Tai padėtų atsižvelgti į ypatingą pabėgėlių padėtį ir, pripažinus jų statusą, suteikti jiems teisę judėti ir įsikurti ES.

Pranešėja remia Komisijos nuomonę, kad ši direktyva būtinai turi būti taikoma ir pabėgėliams, ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga. Iš tiesų, papildoma apsauga taikoma vis daugiau asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, todėl būtų nepriimtina tokiam dideliam asmenų skaičiui nesuteikti Direktyvoje 2003/109/EB numatytų teisių. Be to, Tamperės aukščiausio lygio susitikimo išvadose ir Žaliojoje knygoje dėl būsimos Bendrosios Europos prieglobsčio suteikimo sistemos numatoma sukurti bendrąją prieglobsčio sistemą bei įvesti visoje ES teritorijoje taikytiną vienodą statusą. Tai pagrįsta noru paversti Sąjungą bendra pabėgėlių apsaugos erdve. Pabėgėlių teisių ir asmenų, kuriems suteikiama papildoma apsauga, teisių atskyrimas nederėtų su šiais tikslais. Pagaliau pagrindinis ilgalaikio gyventojo statuso įgijimo kriterijus yra gyvenimo tam tikros valstybės narės teritorijoje trukmė, o ne atitinkamo asmens statusas.

Pranešėja primygtinai prašo, kad nagrinėjimo procedūros laikotarpis būtų įtrauktas į penkerių metų laikotarpį iki prašymo suteikti ilgalaikio gyventojo statusą pateikimo. Iš tiesų asmuo, kuriam suteikiama tarptautinė apsauga, teisinį statusą įgyja kai tik pateikia pirmąjį prašymą. Statuso pripažinimas patvirtina šį ankstesnį teisėto gyvenimo atitinkamoje šalyje laikotarpį. Beje, nagrinėjimo procedūra atitinkamose šalyse gali trukti ilgai, o asmuo, kuriam suteikiama tarptautinė apsauga, integravimosi šalyje procesą pradeda vos prasidėjus šiai procedūrai. Pranešėja priduria, kad tam tikrais atvejais, prieš pateikdami tarptautinės apsaugos prašymą, daugelis žmonių pirmą kartą pateikia laikinos apsaugos prašymą. Taigi, kai tokia laikina apsauga virsta tarptautine apsauga, ji irgi turi būti įskaičiuota į procedūros laikotarpį.

Pranešėja pageidauja, kad turint omenyje pažeidžiamą asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padėtį, jiems suteikiant ilgalaikio gyventojo statusą nebūtų taikomos materialiosios (nuolatinių ir reguliarių išteklių bei sveikatos draudimo) sąlygos. Juo labiau nenuoseklu būtų jiems primesti minimalių išteklių sąlygą, kadangi 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, 11 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama riboti jų galimybes įsidarbinti iki 12 mėnesių laikotarpio nuo prašymo dėl prieglobsčio pateikimo.

Pranešėja nori, kad nacionaliniai integracijos kriterijai, kuriuos gali taikyti valstybės narės, būtų tiksliau apibrėžti, siekiant atsižvelgti į asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, specifinę padėtį. Dėl ypatingo pabėgėlių statuso jiems negali būti lygiai taip pat taikomi kalbos mokėjimo ar kultūriniai kriterijai. Be to, šie kriterijai turi atitikti Direktyvoje 2004/83/EB numatytus integracijos kriterijus.

Kadangi nėra atsakomybės už tarptautinę apsaugą perkėlimo antrajai valstybei narei, labai svarbu įsitikinti, kad antroji valstybė narė laikysis neatstūmimo principo. Šis punktas dar svarbesnis tais atvejais, kai asmeniui, kuriam taikoma tarptautinė apsauga, penkerius metus pragyvenus antrojoje valstybėje narėje, ilgalaikio gyventojo statusą suteikia ši valstybė.

Komisija siūlo Direktyvos 8 straipsnyje numatyti, kad šią informaciją reikėtų nurodyti ilgalaikiame leidime gyventi, išduotame pirmosios valstybės narės. Tačiau, anot jos, sprendimas išsiųsti iš šalies gali būti priimtas paprasčiausiai pasikonsultavus su tarptautinę apsaugą suteikusia valstybe nare. Siekiant užtikrinti neatstūmimo principo laikymąsi, reikia sustiprinti šį mechanizmą. Dėl to pranešėja siūlo, kad siekiant užtikrinti, kad nė vienas asmuo nebus išsiųstas į šalį, kurioje jam gresia pavojus, antrosios valstybės narės valdžios institucijos privalėtų palaukti raštiško atsakymo iš pirmosios valstybės. Jeigu ši valstybė narė patvirtina, kad atitinkamam asmeniui vis dar teikiama tarptautinė apsauga, antroji valstybė narė jį galės išsiųsti tik į valstybę narę, pradžioje suteikusią jam šią apsaugą.

• [1]  Tamperės susitikimo išvadų 21 dalis.
• [2]  Direktyvoje vartojamos šios sąvokos:
  - trečiosios šalies pilietis – bet koks asmuo, neturintis nė vienos iš Europos bendrijos valstybių narių pilietybės;
  -              ilgalaikis gyventojas – bet koks trečiosios šalies gyventojas, turintis šioje direktyvoje nustatytą ilgalaikio gyventojo statusą;

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (3.3.2008)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga
(COM(2007)0298 – C6‑0196/2007 – 2007/0112(CNS))

Nuomonės referentas: Nickolay Mladenov

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pasiūlymo tikslas – suteikti pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga (toliau – asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga), teisinį aiškumą dėl jų buvimo valstybėje narėje ir teisių, kurios, teisėtai pragyvenus penkerius metus, yra panašios į ES piliečių teises, tokiu būdu užpildant Direktyvoje 2004/83/EB paliktą spragą. Tai padaryta panaikinant Direktyvoje 2003/109/EB numatytas išimtis, taikomas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, atsižvelgiant, jei reikia, į jų ypatingą padėtį, palyginti su kitais trečiųjų šalių piliečiais. Asmenys, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, šiuo metu neturi teisės gauti ilgalaikio gyventojo statusą, remiantis 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso.

Pasiūlyme teigiama, kad galimybė po tam tikro laiko gauti ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje yra svarbi siekiant visiškai integruoti asmenis, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, jų gyvenamoje valstybėje narėje. Šį pasiūlymą, kuriuo siekiama pakeisti Direktyvą 2003/109/EB, galima laikyti priemone siekiant priimančioje valstybėje narėje integruoti trečiosios šalies piliečius, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, todėl tai yra imigracijos politikos klausimas.

Pasiūlymas apima šiuos keturis pagrindinius elementus:

a)      asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, sudaroma galimybė gauti ilgalaikio gyventojo statusą apsaugą jiems suteikusioje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams;

b)     nustatomos sąlygos, pagal kurias ilgalaikiai gyventojai, įskaitant asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, gali naudotis gyventojo teisėmis kitoje valstybėje narėje;

c)      neįtraukiamas atsakomybės už apsaugą pagal Bendrijos teisę perkėlimo mechanizmas;[1]

d)     užtikrinamas negrąžinimo principo laikymasis, kai asmeniui, kuriam suteikta tarptautinė apsauga ir kuris jau gavo ilgalaikio gyventojo statusą valstybėje narėje, suteikiamas ilgalaikio gyventojo statusas kitoje valstybėje narėje, kai jis pragyveno joje penkerius metus.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pranešėjas:

a)      remia Europos Komisijos iniciatyvą užpildyti spragą, atsiradusią dėl pabėgėlių ir asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, neįtraukimo į Direktyvos 2003/109/EB taikymo sritį;

b)     mano, kad Direktyvos 2003/109/EB taikymo srities išplėtimas ir jos taikymas pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikiama papildoma tarptautinė apsauga, svarbus siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga; pabrėžia, kad asmenų, kuriems suteikiama papildoma apsauga, neįtraukimas į pasiūlymo taikymo sritį reikštų sudėtingesnę teisinę bazę, kuri aiškiai sumenkintų naudą, kurios tikimasi iš siūlomos direktyvos;

c)      pritaria nuostatai, kad laikotarpis nuo dienos, kurią pateiktas prašymas suteikti tarptautinę apsaugą, iki dienos, kurią suteiktas leidimas gyventi, įtraukiamas apskaičiuojant penkerių metų gyvenimo laikotarpį, reikalingą ilgalaikio gyventojo statusui gauti.

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Komisijos siūlomas tekstas	Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1 10A KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja)
	(10a) Remiantis šios direktyvos nuostatomis, ilgalaikio gyventojo statuso suteikimas neturėtų reikšti pagal Direktyvą 2004/83/EB pabėgėlių arba asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, įgytų teisių atšaukimo ar panaikinimo;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Direktyvos 2003/109/EB taikymo srities išplėtimas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga
Nuorodos	COM(2007)0298 – C6-0196/2007 – 2007/0112(CNS)
Atsakingas komitetas	LIBE
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 9.7.2007
Nuomonės referentas        Paskyrimo data	Nickolay Mladenov 12.9.2007
Svarstymas komitete	5.11.2007		11.2.2008		27.2.2008
Priėmimo data	27.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elmar Brok, Colm Burke, Véronique De Keyser, Michael Gahler, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Alfred Gomolka, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Joost Lagendijk, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Emilio Menéndez del Valle, Francisco José Millán Mon, Philippe Morillon, Pasqualina Napoletano, Vural Öger, Cem Özdemir, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Bernd Posselt, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Hannes Swoboda, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mariela Velichkova Baeva, Cristian Silviu Buşoi, Andrew Duff, Árpád Duka-Zólyomi, David Hammerstein, Jaromír Kohlíček, Erik Meijer, Nickolay Mladenov, Józef Pinior, Inger Segelström, Marcello Vernola
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Renate Weber

• [1]     Prašymai perkelti atsakomybę už apsaugą tebėra reglamentuojami 1951 m. Ženevos konvencijos ir, jei tinka, Europos Tarybos priimto Europos susitarimo dėl atsakomybės už pabėgėlius perkėlimo.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Direktyvos 2003/109/EB taikymo srities išplėtimas asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga
Nuorodos	COM(2007)0298 – C6-0196/2007 – 2007/0112(CNS)
Konsultacijos su EP data	26.6.2007
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 9.7.2007
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 9.7.2007		DEVE 9.7.2007		EMPL 9.7.2007
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	DEVE 19.7.2007		EMPL 27.6.2007
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Martine Roure 10.9.2007
Svarstymas komitete	9.10.2007		27.2.2008		27.3.2008
Priėmimo data	27.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Carlos Coelho, Esther De Lange, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Armando França, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Sarah Ludford, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Athanasios Pafilis, Martine Roure, Inger Segelström, Csaba Sógor, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Sophia in ‘t Veld, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Bill Newton Dunn, Nicolae Vlad Popa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Manolis Mavrommatis
Pateikimo data	14.4.2008