PRANEŠIMAS dėl Baltosios knygos dėl sporto

14.4.2008 - (2007/2261(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Manolis Mavrommatis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Baltosios knygos dėl sporto

(2007/2261(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 6 ir 149 straipsnius dėl ES įnašo į Europos sporto klausimus skatinimo ir į ypatingą sporto pobūdį, savanoriška veikla grindžiamas jo struktūras, jo socialinę ir lavinamąją funkciją,

–       atsižvelgdamas į Baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

–       atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio mėn. Helsinkio pranešimą ir 2000 m. gruodžio mėn. Nicos deklaraciją dėl tam tikrų sporto ir jo socialinės funkcijos ypatumų Europoje,

–       atsižvelgdamas į ES pirmininkavusios Jungtinės Karalystės iniciatyvą dėl Europos futbolo, kuria remiantis buvo parengta „2006 m. nepriklausoma Europos sporto apžvalga“,

–       atsižvelgdamas į precedentų teisę, sukurtą Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo sprendimais bei Komisijos sprendimais bylose, susijusiose su sportu,

–       atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[1], pagal kurią draudžiama visų rūšių diskriminacija užimtumo, socialinio draudimo, sveikatos priežiūros ir prekių bei paslaugų gavimo srityse,

–       atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[2],

–       atsižvelgdamas į savo 1997 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens sporto srityje[3] ir į 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl moterų ir sporto[4],

–       atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje[5],

–       atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime[6],

–       atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su dopingu sporte[7],

–       atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbolo aikštėje[8],

–       atsižvelgdamas į 2003 m. Pasaulinį antidopingo kodeksą ir būtiną jo persvarstymą 2007 m.,

–       atsižvelgdamas į pirmosios Europos konferencijos dėl sporto valdymo „Žaidimo taisyklės“, kuri vyko 2001 m. vasario 26 – 27 d. Briuselyje ataskaitą ir išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2006 m. Komisijos ir FIFA pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama, kad futbolas taptų varomąja vystymosi jėga Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse,

-–     atsižvelgdamas į Europos švietimo per sportą metais (2004 m.) įgytą patirtį, taip pat į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų,

–       atsižvelgdamas į sporto vaidmenį skatinant integraciją ir į jo galimą indėlį į socialinę ir vidinę regionų sanglaudą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Regioninės plėtros, Teisės reikalų, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0149/2008),

A.     kadangi Europos sportas yra neatskiriama Europos tapatybės, kultūros ir pilietiškumo dalis, kadangi Europos sportas grindžiamas daugelyje klubų ir federacijų dirbančių milijonų sportininkų, savanorių ir rėmėjų įsipareigojimu ir entuziazmu – tai platus judėjimas, davęs daug puikių sportininkų bei sporto komandų ir pasiekęs, kad sportas taptų labai vertinamu elementu mūsų visuomenėje, kurioje sporto renginiai ypač populiarūs,

B.     kadangi Europos visuomenėje sportui tenka labai svarbus vaidmuo, dalis varžybų sporto susiduria su naujomis grėsmėmis ir naujais iššūkiais, kaip antai komerciniu spaudimu, žaidėjų ir jaunų sportininkų išnaudojimu, dopingu, rasizmu, prievarta, korupcija ir pinigų plovimu,

C.     kadangi sportas visuomenėje atlieka ypatingą vaidmenį kaip socialinės įtraukties ir integracijos priemonė ir yra svarbi priemonės skatinant kultūrų dialogą bei puikiai prisideda prie svarbių socialinių, kultūrinių ir lavinamųjų vertybių, tokių kaip sąžiningumas, pagarba taisyklėms, komandinė dvasia ir savidisciplina, perdavimo; kadangi dėl savanoriško pobūdžio organizacijų veiklos sportas Europos visuomenėje atlieka ypač svarbų vaidmenį ir padeda gerinti sveikatą, diegti lavinimo, socialinės integracijos ir kultūros vertybes,

D.     kadangi, remiantis Lisabonos sutarties 149 straipsniu, ES veiksmais turėtų būti siekiama sukurti europinį sporto aspektą – skatinti sąžiningas ir atviras sporto varžybas, už sportą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir fizinio bei moralinio sportininkų, ypač jauniausių sportininkų ir moterų sportininkių, nepažeidžiamumo apsaugą, kadangi ES lygmens veiksmai turėtų papildyti kitų subjektų veiksmus, tačiau neturėtų būti keičiamas esamas kompetencijos sričių pasiskirstymas,

E.     kadangi siekiant ratifikuoti Lisabonos sutartį ir jos 149 straipsnį, sporto vaidmeniui Europoje būtina suteikti strateginę kryptį, aiškinant Bendrijos teisės aktų taikymą sporto atžvilgiu; kadangi sporto organizacijų požiūriu pavienis nagrinėjamas sprendžiant specifinius sporto klausimus yra netinkamas, nes tai tik sustiprintų teisinį neapibrėžtumą; kadangi ES lygmeniu būtina imtis tolimesnių su sportu susijusių veiksmų, tuo pačiu metu gerbiant sporto organizacijų autonomiją, specifiškumą ir savireguliaciją;

F.     kadangi Lisabonos sutarties149 straipsnyje Bendrija raginama skatinti sąžiningas ir atviras sporto varžybas ir kadangi konkurencijos taisyklių taikymas sportui didina sporto klubų atotrūkį turtingiausiųjų naudai – tai daro žalą sąžiningam sporto varžybų organizavimui ir todėl prieštarauja minėtame 149 straipsnyje nustatytam tikslui,

G.     kadangi reikia atsižvelgti į sporto organizacijų ir jam atstovaujančių ir profesionalius čempionatus rengiančių įstaigų nepriklausomumą ir į tai, kad organizacinė atsakomybė daugiausia tenka sporto įstaigų valdymo organams ir tam tikru mastu – valstybėms narėms ir socialiniams partneriams,

H.     kadangi profesionalaus sporto svarba nuolat didėja ir jis padeda didinti sporto vaidmenį visuomenėje; kadangi konkurencijos teisė ir vidaus rinkos nuostatos taikomos profesionaliam tiek, kiek sportas tampa ekonomine veikla.

I.      kadangi sportas patenka į ES teisės taikymo apimtį, ypač kiek tai susiję su atstovaujamosios demokratijos ir dalyvaujamosios demokratijos principais Europos sporto institucijų sprendimus priimančiose organizacijose bei EB sutarties 13 straipsniu, kuriuo draudžiama diskriminacija lyties, rasinės ar etninės kilmės, religiniu arba įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindu; kadangi atsižvelgiant į specifines sporto ypatybes bei pagrindinius ir ypatingus sporto savitumus, egzistuoja atskiri atvejai, dėl kurių sporto negalima lyginti su įprasta ekonomine veikla;

J.      kadangi savanoriška sporto sektoriaus veikla stiprina socialinę sanglaudą, įtrauktį, skatina vietos demokratiją, aktyvų pilietiškumą ir turi netiesioginę ekonominę vertę, nes be savanorių sportas taptų daug brangesnis ir nutruktų daug su sportu susijusios socialinės veiklos; kadangi reikia skatinti savanoriškas sporto struktūras ir savanoriškas sporto paslaugas – taikyti priemones, kuriomis būtų tinkamai apsaugotas ir pripažintas ekonominis ir socialinis savanorių vaidmuo,

K.     kadangi fizinės veiklos trūkumas skatina nutukimą ir chroniškų patologijų, kaip antai širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto atsiradimą, o jo padariniai apsunkina valstybių narių sveikatos biudžetą,

L.     kadangi sportui skirtų valandų skaičius pradinėse ir vidurinėse mokyklose praėjusį dešimtmetį sumažėjo ir kadangi valstybėse narėse labai skiriasi padėtis, susijusi su patalpomis ir inventoriumi; kadangi sportas jaunimui teikia patrauklias galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, prisiimti asmeninius įsipareigojimus ir gali padėti atitraukti juos nuo nusikalstamumo,

M.    kadangi dopingas pažeidžia atviros ir sąžiningos konkurencijos principą, o sportininkai tuo pačiu metu patiria nepateisinamą spaudimą,

N.     kadangi 2003 m. Pasaulinis antidopingo kodeksas padėjo nustatyti standartą, galintį užtikrinti nacionalinių įstatymų suderinimą visame pasaulyje (išbraukta), tačiau Pasaulio antidopingo agentūros (angl. WADA) pastangos daugiausia orientuotos į aukščiausio lygio sportą,

O.     kadangi ES reikia taikyti geriau koordinuotą kovos su dopingu metodą, visų pirma suderinti poziciją su WADA, Unesco ir Europos Taryba, o Vyriausybės, nacionalinės antidopingo organizacijos ir laboratorijos turėtų keistis informacija ir gerąja patirtimi,

P.     kadangi, nepaisant tam tikros lyčių lygybės srityje pasiektos pažangos Europos lygmeniu, sporte vis dar išlieka nelygybė tarp vyrų ir moterų, kadangi jauniems sportininkams – talentingiems vyrams ir moterims – skirtos mokymo programos turi būti atviros visiems ir nekurti tautybe ar lytimi pagrįstos Europos piliečių diskriminacijos,

Q.     kadangi sportas turi būti prieinamas visiems piliečiams, todėl reikia išnagrinėti specifinius kai kurių visuomenės grupių, kaip antai neįgaliųjų, migrantų ir iš vargingiausių sluoksnių kilusių asmenų, poreikius; kadangi ypač neįgalieji sportininkai, palyginti su sveikais kolegomis, neturi patirti diskriminacijos siekdami valstybėse narėse lygių sąlygų sportuoti,

R.     kadangi sportas skirtas visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, amžių, negalią, religiją, tautybę, lytinę orientaciją, socialinį sluoksnį ar finansinius išteklius; kadangi sportas gali būti viena socialinės įtraukties ir integracijos varomųjų jėgų ir kadangi Komisija daug kartų pasmerkė visas prievartos, rasizmo ir ksenofobijos formas,

S.     kadangi per sporto renginius vykdomo smurto problema lieka neišspręsta ir gali įgauti įvairių pavidalų; kadangi didžiausių sporto renginių metu suintensyvėja prostitucija, prekyba moterimis ir vaikais,

T.     kadangi iš Austrijos pirmininkavimo metu pateikto tyrimo matyti, kad sportas sukūrė pridėtinės vertės, kuri 2004 m. sudarė 407 mlrd. eurų, t. y. 3,7 proc. Europos Sąjungos BVP ir darbo vietų 15 mln. asmenų arba 5,4 proc. darbo jėgos; kadangi tuo sportas gali prisidėti prie Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų įgyvendinimo ir yra vietos, regionų ir kaimo vystymosi priemonė, o modernizuojant infrastruktūrą ir skatinant naujų sporto ir laisvalaikio įrangos finansavimo partnerysčių iškilimą, gali būti siejamas su turizmo plėtra,

U.     kadangi didėjantis skaitmeninis piratavimas (ypač tiesioginis sporto renginių transliavimas ir retransliavimas be leidimo) yra didelė grėsmė sporto sektoriui, tačiau apie šią problemą mažai žinoma,

V.     kadangi didžioji dauguma sporto renginių vyksta nesiekiant pelno ir norint užtikrinti, kad jie būtų prieinami visiems, daugelis jų priklauso nuo finansinės paramos; kadangi Bendrijos teisę atitinkanti finansinė parama svarbi mėgėjų sportui, visiems skirtam sportui; kadangi organizuotas sportas beveik visose ES valstybėse narėse grindžiamas specialiomis pelno nesiekiančiomis mėgėjų lygmens valdymo struktūromis, daug priklausančiomis nuo savanorių darbo, turinčiomis specifinę teisinę formą ar statusą, kuris yra būtina sąlyga siekiant tam tikrų finansinių ir mokestinių lengvatų,

W.    kadangi valstybės narės aiškiai neapibrėžė sporto sąvokos ir nenusprendė, ar jis yra visuotinės svarbos paslauga, ar ne, o tai padėtų pateisinti kai kuriuos jo ekonominius pranašumus (pvz., mokesčių lengvatas),

X.     kadangi mažėja gaunama parama ir valstybės skiriamos lėšos, o norėdamos išlikti, dauguma pelno nesiekiančių sporto organizacijų turi užsidirbti iš kokios nors komercinės veiklos, kuri joms leistų veiksmingai įgyvendinti savo socialinius tikslus ir todėl šioms organizacijoms turi būti taikoma ES teisė,

Y.     kadangi sporto organizacijos turi daug pajamų šaltinių, pavyzdžiui, savo narių įmokas ir įplaukas iš bilietų pardavimo, reklamos bei mecenatų paramos, žiniasklaidos teisių, pajamų perskirstymo sporto federacijose ir lygose, šalutinių produktų pardavimo, valstybės paramą ir kt., o daugelyje ES valstybių narių didžiausias pajamas uždirba valstybei priklausančios arba jos licencijuotos loterijos ir lošimų organizatoriai,

Z.     kadangi žiniasklaidos teisės tapo pagrindiniu Europos profesionalaus sporto pajamų, inter alia, investuojamų ir į mėgėjų mokymą, infrastruktūrą, bendruomenės projektus, šaltiniu,o sporto renginių transliacijos yra populiarus daugelio žiniasklaidos operatorių programų turinio šaltinis,

AA.  kadangi Europos Sąjungos sporto organizacijos mano, kad neprofesionaliam sportui būtina skirti lėšų iš valstybės rengiamų loterijų ir visuotinės svarbos interesais veikiančių licencijuotų lošimo įstaigų gaunamų pajamų; kadangi iki šiol nebuvo nei pasiūlyta, nei aptarta jokio kito tvaraus ir politiškai įmanomo sprendimo, kaip reikės kompensuoti iš esmės sumažėsiančias pajamas iš šių finansavimo šaltinių, jeigu pelno siekiančioms įmonėms bus leista veikti valstybėse narėse, kurios iki šiol taikė griežtą lošimų politiką,

AB.  kadangi sporto lažybos vystėsi nekontroliuojamos (ypač tarptautinės lažybos internetu), dėl vis daugiau varžybų baigties buvo susitarta, o ES valstybėse narėse pastaruoju metu kilo su lažybomis susijusių skandalų, kas kelia pavojų sporto ir sportinių varžybų sąžiningumui,

AC.  kadangi daugumoje valstybių narių vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai (auganti komercializacija, dėl viešųjų išlaidų kylantys sunkumai, didėjantis dalyvių skaičius ir nedidėjantis savanorių darbuotojų skaičius) kelia naujų Europos sporto organizavimo problemų,

AD.  kadangi svarbus vaidmuo, ne tik tapatybės atžvilgiu, tačiau ir siekiant užtikrinti solidarumą su mėgėjų sportu, tenka nacionalinėms rinktinėms, todėl joms turi būti teikiama parama,

AE.   kadangi dėl tikros Europos žaidėjų ir sportininkų ir sportininkių rinkos vystymosi ir kai kurių sporto šakų atstovų atlyginimų kilimo suaktyvėjo žaidėjų agentų veikla ir kadangi dėl šios priežasties valstybėse narėse reikia rengti specialius sporto vadybininkų ir žaidėjų agentų mokymus,

AF.   kadangi dėl stipraus sporto sektoriaus internacionalizavimo korupcija šioje srityje įgyjo tarpvalstybinį pobūdį,o susidurdamos su tarpvalstybinės visoje Europoje kylančios korupcijos problemomis valdymo įstaigos turi turėti galimybę kreiptis į Komisiją pagalbos, jeigu jos reikia, ir tada, kai reikia,

AG.  kadangi licencijavimo sistemomis siekiama užtikrinti, kad klubai laikytųsi tų pačių pagrindinių finansų valdymo ir skaidrumo taisyklių, jos turi būti suderinamos su konkurencijos bei vidaus rinkos taisyklėmis ir jomis negalima siekti daugiau nei reikalinga teisėtam gero sporto organizavimo ir sporto sistemos veikimo tikslui įgyvendinti,

AH.  kadangi dėl paties organizuoto sporto pobūdžio Europos lygmens sporto struktūros dažniausiai ne tokios išsivysčiusios kaip nacionalinio arba tarptautinio lygmens, nes Europos lygmens sportas organizuojamas ne 27 Europos Sąjungos valstybių narių, o žemyno lygmeniu,

AI.    kadangi anksčiau paminėtoje Baltojoje knygoje dažnai minimas sporto integravimas į Europos finansavimo programas ir kadangi Sąjunga savo veiksmuose turi atsižvelgti ir į sporto aspektus, ypač siekdama laikytis sporto organizacijų autonomijos, specifiškumo, savireguliavimo principų ir skatinti sportą Europos lygmeniu; kadangi siekiant suvokti ypatingą sporto pobūdį labai svarbios visų suinteresuotųjų subjektų struktūrinio dialogo išvados,

AJ.   kadangi Komisija nusprendė, kad sveikatą gerinanti fizinė veikla turi būti jos veiksmų sporto srityje pagrindas; kadangi Europos Taryba demonstruoja naujovišką ir veiksmingą dialogą su Europos sporto judėjimu, savo posėdžiuose suartindama vyriausybinius ir nevyriausybinius sportu suinteresuotus subjektus,

AK.  kadangi Europos lygmens socialinis dialogas gali sumažinti darbdavių ir sportininkų bei sportininkių rūpesčius ir apimti jų santykius reglamentuojančių susitarimų ir šio sektoriaus darbo sąlygų peržiūrą,

AL.   kadangi sportas gali prisidėti prie įvairių ES išorės santykių aspektų, susijusių su išorės pagalbos programomis, stiprinti dialogą su šalimis partnerėmis – vykdyti ES viešąją diplomatiją,

AM. kadangi organizuodami Europos sporto renginius jų rengėjai ir visos atsakingos įstaigos turi užsibrėžti aplinkosaugos tikslus, kad būtų užtikrintas ekologinis jų veiklos tvarumas,

Sporto organizavimas

1.      teigiamai vertina Baltosios knygos dėl sporto paskelbimą ir tikisi, kad ji sporto pasauliui ir Komisijai bus pagrindas pradėti produktyvų nuolatinį dialogą; teigiamai vertina tai, kad Komisija, priimdama šią Baltąją knygą, sportą laiko labai svarbiu;

2.      džiaugiasi dėl fakto, kad valstybės narės Lisabonos sutartyje oficialiai pripažino sporto vaidmenį siekiant formuoti nuoseklią šios srities ES politiką, atsižvelgiant į ypatingą sporto pobūdį, savanoriška veikla grindžiamas jo struktūras ir jo socialinę bei lavinamąją funkciją leidžiant Komisijai skatinti ir papildyti valstybių narių bei sporto organizacijų veiksmus (tačiau jų nereguliuoti); pažymi, kad Europoje esančios sportui skirtos institucijos grindžiamos nacionaliniu principu;

3.      prašo Europos Komisiją deramai atsižvelgti į sporto specifiškumą, netaikant pavienio nagrinėjimo principo ir suteikti daugiau teisinio apibrėžtumo – sukurti aiškias Europos teisės aktų taikymo Europos sportui gaires ir remti mokslinius tyrimus bei seminarus apie konkretų Bendrijos teisės taikymą sporto srityje; ragina Komisiją užtikrinti ES taisyklių aiškumą, nuoseklumą ir viešumą, kad būtų pasiektas visuotinės svarbos sporto paslaugų tikslas ir pagerėtų Europos piliečių gyvenimo kokybė; be to, ragina Komisiją stebėti ir reguliariai persvarstyti EB sutartimi grindžiamą ES teisės taikymą, kad būtų atsižvelgta į naujas aktualijas ir būtų galima įvardyti ir išspręsti anksčiau atsiradusias ar dar tik dabar kylančias problemas;

4.      palaiko Komisijos požiūrį, kad daugumą problemų galima išspręsti savireguliacijos būdu bei laikantis gero valdymo principų ir ES teisės aktų; mano, kad struktūrinė Komisijos ir sporto judėjimo partnerystė ir dialogas būtini siekiant užtikrinti gerą sporto valdymą ir išvengti teisinio neapibrėžtumo sporto organizacijų autonomiškumo ir savireguliacijos atžvilgiu; sutinka su Komisija dėl struktūrinio dialogo, sudaryto iš dviejų dalių: a) kasmetinio Europos sporto forumo, kuriame dalyvautų visi sporto srities veikėjai, ir b) teminių diskusijų su ribotu dalyvių skaičiumi;

5.      teigiamai vertina šių subjektų dalyvavimą struktūriniame dialoge:

-            Europos sporto federacijų,

-            Europos tarpdisciplininių sporto organizacijų, pirmiausia Europos nacionalinių olimpinių komitetų, Europos parolimpinio komiteto (angl. EPC), Specialiųjų olimpinių žaidynių ir Europos nevyriausybinių sporto organizacijų,

-            nacionalinių tarpdisciplininių sporto organizacijų ir nacionalinių olimpinių bei parolimpinių komitetų;

-            kitų Europos lygiu atstovaujamų sporto srities veikėjų, įskaitant socialinius partnerius,

-            kitų Europos ir tarptautinių organizacijų, visų pirma Europos Tarybos sporto organizacijų ir JT institucijų, pvz., Unesco ir PPO;

6.      mano, kad sportinių taisyklių srityje sporto įstaiga turi visišką savo sporto veiklos valdymo laisvę, bet kai ši įstaiga taiko apribojimus, jie turi būti proporcingi, t. y. pagrįstai reikalingi vienam ar keliems sportiniams tikslams pasiekti;

7.      pritardamas Europos Komisijai pripažįsta profesionalaus sporto specifiškumą ir atitinkamų ES teisei neprieštaraujančių jo struktūrų, t. y. lygų, kaip profesionalių nacionalinio lygmens čempionatų organizatorių, taip pat darbdavių atstovų, t. y. lygų bei joms atstovaujančių Europos lygmens asociacijų, autonomiją;

8.      rekomenduoja, kad tarptautinių ir nacionalinių federacijų sprendimų priėmimo organuose būtų tinkamai atstovaujama įvairių kategorijų asmenų, dalyvaujančių sporte (žaidėjų, trenerių ar specialistų, teisėjų ir t. t.), specialioms organizacijoms;

9.      mano, kad dėl didelių kapitalo srautų, susidarančių dėl žaidėjų perleidimo, finansiniai sandoriai turėtų būti atvirai ir skaidriai atliekami tarp visų susijusių šalių, ir yra įsitikinęs, kad šią sistemą turėtų valdyti atitinkama valdymo įstaiga;

10.    pabrėžia, koks sporte svarbus savanorių darbas – tai svarbiausias socialinę integraciją ir didesnį jaunimo sąmoningumą skatinantis veiksnys; ragina valstybes nares ir Komisiją valstybių narių ir Europos lygmens politikoje labiau skatinti sporto srities ir sporto organizacijų savanorių iniciatyvas;

11.    ragina valstybes nares ir sportą reguliuojančias institucijas aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį sirgalių vaidmenį ir remti jų susivienijimų kūrimą bei vystymą ir skatinti jų dalyvavimą varžybų valdymo ir administravimo procese; mano, kad šiuo požiūriu iniciatyva „Supporters Direct“ yra geriausios veiklos pavyzdys ir ragina Komisiją, valstybes nares ir sportą reguliuojančias institucijas skatinti tolesnę jos sklaidą;

12.    ragina Europos Komisiją skatinti aktyvesnį nevyriausybinių sporto organizacijų dalyvavimą valstybių narių ir Komisijos dialoge – rengti vyriausybinius posėdžius kartu su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, panašius į pvz., ministrų ar sporto departamentų direktorių posėdžius ar Komisijos darbo grupių posėdžius;

13.    teigiamai vertina Prancūzijos ir Nyderlandų pasirašytą memorandumą dėl Baltosios knygos dėl sporto ir ragina Komisiją aiškiau išdėstyti tam tikrus sporto statuso ES teisėje aspektus, pvz., komandų sudarymą, žaidėjų agentų statusą, garso ir vaizdo transliavimo teises ir kt.;

14.    ragina Komisiją vykdant naują struktūrinį dialogą atkreipti ypatingą dėmesį į Regionų komitetą ir atsižvelgti į jo regioninio ir vietos lygmens įnašą į Baltojoje knygoje dėl sporto išdėstytų priemonių priežiūrą ir įgyvendinimą;

15.    prašo UEFA ir FIFA sutikti savo nuostatuose numatyti teisę kreiptis į teismus, tačiau pripažįsta, kad savireguliacijos principas palaiko ir pateisina Europos sporto modelio struktūras bei pagrindinius sporto varžybų organizavimo principus;

16.    ragina Komisiją skatinti įgyvendinti ir stiprinti savireguliavimo pagrindu sudarytas valstybių narių ir Europos lygmens licencijavimo sistemas siekiant gerinti valdymą ir sukurti vienodas sąlygas finansiniam skaidrumui ir stabilumui užtikrinti; rekomenduoja Komisijai imtis priemonių finansiniam Europos sporto skaidrumui ir sąnaudų kontrolei pasiekti – užtikrinti ne tik stabilumą, bet ir vienodas sąlygas Europos sporto sektoriuje besivaržantiems konkurentams, kad būtų užkirstas kelias finansiniam lemiamą reikšmę turinčių Europos sporto renginių „dopingui“; pripažįsta valstybių narių ir Europos lygmens varžybų organizatorių naudą iš profesionalių klubų licencijavimo siekiant užtikrinti, kad šie klubai turėtų reikiamą struktūrą ir atitiktų reikiamas dalyvavimo varžybose materialines sąlygas;

17.    ragina ES valstybių narių sporto federacijas ir Europos sporto organizacijas užtikrinti, kad jų taikomos sporto asociacijų licencijavimo procedūros atitiktų pagrindinius finansinio skaidrumo principus, būtų nediskriminuojančios ir atitiktų pagrindines vidaus rinkos nuostatas ir principus; mano, kad šioje srityje Europos sporto organizacijos turi užtikrinti, kad skaidrumo ir licencijavimo reikalavimai būtų vykdomi, o už nevykdymą būtų baudžiama;

18.    teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą surengti konferenciją su UEFA, EPFL, Fifpro, nacionalinėmis asociacijomis ir nacionalinėmis įstaigomis, atsakingomis už profesionalaus futbolo renginių organizavimą. Joje bus aptariama licencijavimo tvarka ir geroji šios konkrečios srities patirtis;

Dopingas

19.    prašo valstybių narių susitarti dėl bendros teisės aktų leidybos koncepcijos dopingo srityje, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse teisinė padėtis būtų panaši ir apibrėžti bendras pozicijas WADA, Unesco ir Europos Tarybos atžvilgiu; ragina Unesco konvencijos prieš dopingą sporte dar nepasirašiusias valstybes nares tai padaryti;

20.    ragina Europos Sąjungą, Pasaulio antidopingo agentūros (angl. WADA) narę, kovojant su dopingu pirmiausia įtvirtinti esamas sistemas ir tik tada kurti teisėsaugos tarnybų ir Pasaulio antidopingo agentūroje, Europole ir Interpole akredituotų laboratorijų partnerystes, kad būtų galima laiku ir saugiai keistis informacija apie naujus dopingo preparatus ir su dopingu susijusią veiklą;

21.    ragina Europos Sąjungą įgyvendinti Pjero de Kuberteno veiksmų plano 4–5 veiksmus siekiant sukurti valstybių narių teisėsaugos tarnybų ir Pasaulio antidopingo agentūroje bei Interpole akredituotų laboratorijų partnerystes, kad būtų galima laiku ir saugiai keistis informacija apie naujus dopingo preparatus ir su dopingu susijusią veiklą, taip pat aktyviai padėti sukurti valstybių narių nacionalinių antidopingo organizacijų tinklą ir jį remti;

22.    skatina valstybes nares prekybą nelegaliomis dopingo medžiagomis traktuoti kaip prekybą nelegaliais vaistais ir šią poziciją įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose; ragina Komisiją apgalvoti kaip nuodugniau priimti šią Baltojoje knygoje pateiktą rekomendaciją;

23.    ragina vykdyti politiką, kurios tikslas būtų apsaugoti nuo ir kovoti su dopingo vartojimu, vengiant intensyvių varžybų tvarkaraščių, kuo sportininkams sukuriamas spaudimas; pabrėžia būtinybę kovoti su pažeidimais kontrolės, tyrimų, bandymų, ilgalaikės priežiūros, kurią vykdytų nepriklausomi gydytojai, švietimo ir kartu prevencijos bei mokymo priemonėmis; ragina profesionalius klubus ir sporto organizacijas įsipareigoti kovoti su dopingu ir vidiniais bei išoriniais nepriklausomais patikrinimais prižiūrėti, kaip šio įsipareigojimo laikomasi;

24.    prašo sukurti kovos su dopingu veiksmų planą, kurio grafikas baigtųsi dar neprasidėjus kitoms ES vyksiančioms olimpinėms žaidynėms, numatytoms 2012 m. Londone;

25.    prašo pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą ir visuomenės sveikatos programą suteikti lėšų dopingo tyrimams;

26.    ragina valstybes nares užtikrinti, kad jauni sportininkai būtų išsamiau informuojami ir šviečiami apie rezultatus gerinančius preparatus, jų turinčius vaistus ir jų poveikį sveikatai;

Švietimas, jaunimas ir sveikata

27.    pabrėžia sporto vaidmenį švietime, mokant jaunimą tolerancijos, sąžiningumo ir pagarbos sąžiningo žaidimo taisyklėms, taip pat sveikatos apsaugos – prevencijos srityje, ypač siekiant kovoti su nutukimu;

28.    šiuo atžvilgiu pažymi Lisabonos sutartyje nustatytą Europos Sąjungos funkciją ypač saugoti jauniausių sportininkų bei sportininkių fizinį ir moralinį nepažeidžiamumą;

29.    teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti sportą ir fizinę veiklą kaip svarbiausius švietimo standartų veiksnius, kad mokyklos taptų patrauklesnės ir gerėtų akademiniai standartai; pritaria Komisijos rekomendacijoms valstybėms narėms, kad jos parengtų nacionalines strategijas, pagal kurias, atsižvelgiant į mokymo programas, būtų siekiama nuo mažiausio amžiaus didinti ir gerinti vaikų ir mokinių fizinį aktyvumą; pabrėžia, kad svarbu skirti lėšų fiziniam aktyvumui mokyklose skatinti, kadangi tai labai svarbu psichologinei ir fizinei jaunesnio amžiaus vaikų raidai, be to, fizinis aktyvumas yra pagrindinė jaunesnio ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros priemonė;

30.    ragina valstybes nares skatinti taikyti papildomas sporto ir fizinės veiklos rėmimo priemones kaip svarbų veiksnį keliant nacionalinius švietimo standartus ir pasinaudoti Bendrijos programų teikiamomis judumo galimybėmis kiekvienu švietimo, profesinio mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi lygmeniu;

31.    rekomenduoja valstybėms narėms pripažinti, kad būtina pradėti rengti jaunus sportininkus ir sportininkes „antrai karjerai“ ir šį mokymą griežtai prižiūrėti ir nuolat tikrinti, kad būtų užtikrinta jo kokybė, taip pat steigti kokybiškus vietos mokymo centrus, puoselėjančius jų dvasinius, švietimo ir profesinius interesus;

32.    ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti jaunų sportuojančių asmenų prevencinius ir sveikatos patikrinimus bei užtikrinti, kad bus patenkintos visos teisės, saugomos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje;

33.    teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos premijos suteikimo mokykloms, aktyviai remiančioms ir skatinančioms fizinę veiklą kaip mokymo plano dalį;

34.    sutinka su Komisija, kad siekiant tvaraus sporto vystymosi būtina investuoti į jaunus talentingus sportininkus, ir mano, kad didelis sporto raidos iššūkis – žaidėjų mokymo vietos mastu užtikrinimas; mano, kad UEFA namuose užaugintų žaidėjų taisyklė gali būti pavyzdys kitoms federacijoms, lygoms ir klubams;

35.    ragina Komisiją pripažinti, kad priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos skatinti mokymo programose dalyvavusius žaidėjus, pvz., minimalaus profesionalių vietos lygmeniu mokomų žaidėjų, nepaisant jų pilietybės, skaičiaus taikymas, yra teisėtos;

36.    ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su merginų ir vaikinų išnaudojimu sporte bei prekyba žmonėmis, griežtai vykdant galiojančius įstatymus ir taisykles; teigia, kad pageidautina užtikrinti didesnį teisinį saugumą, ypač taikant „namuose išaugintų žaidėjų“ taisyklę;

37.    apgailestauja, kad valstybių narių vyriausybės pardavinėja mokyklų aikštynus statyboms; mano, kad reikia skatinti valstybes nares užtikrinti, kad vaikai turėtų pakankamą infrastruktūrą dalyvauti mokyklinėje sporto ir fizinio lavinimo veikloje; ragina valstybes nares sudaryti galimybę iki 14 m. amžiaus jaunimui nemokamai dalyvauti visose nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose;

38.    atsižvelgdamas į tai, kad aplinkos ir sveikatos apsaugos klausimams spręsti reikia patvirtinti horizontaliąją koncepciją, rekomenduoja Komisijai Europos sporto renginių metu skatinti aplinkos ir sveikatos apsaugą; džiaugiasi Komisijos priimtu sprendimu politiniu dialogu su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis skatinti aplinką tausojančią viešųjų pirkimų politiką;

39.    pripažįsta sporto svarbą sveikatos apsaugos srityje ir todėl rekomenduoja, kad transliavimo teisių turėtojai turėdami mintyje šį tikslą, skatintų visuomenę sportuoti;

40.    pabrėžia ryšio tarp sporto ir sveikatos priežiūros svarbą ir tai, kad vis įprastesnis tampa sporto organizacijų ar asociacijų ir sveikatos fondų bei gydytojų bendradarbiavimas; tai lemia didžiulę sveikatos priežiūros paslaugų pridėtinę vertę ir leidžia sutaupyti lėšų; mano, jog itin svarbu lavinti jaunimą, kad jis Europos masto renginiuose, pvz., E elementų neturinčio maisto dienoje, sužinotų apie sveiko maisto svarbą ir maisto bei fizinės veiklos ryšį;

41.    pabrėžia fizinės mankštos ir sporto svarbą mažinant nutukimą ir atsisakant nesveikų kasdienių įpročių, kadangi fizinė mankšta ir sportas labai padeda, pirma, gerinti piliečių sveikatą ir, antra, mažinti sveikatos draudimo fondų išlaidas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, apskritai, ilgesnis darbo laikas ir dabartinės darbo sąlygos neskatina darbuotojų nuolat mankštintis ir kryptingiau užsiimti sportu; ragina Komisiją kartu su sporto federacijomis iki 2008 m. pabaigos sukurti ir paskelbti Europos fizinės veiklos gaires ir rekomendacijas;

42.    ragina, kad Komisija ir valstybės narės sukurtų Europos mokyklų čempionatų ir Europos universitetų čempionatų organizavimo sistemą, kad jaunimas būtų rengiamas rezultatams ir būtų skatinamas kultūrų dialogas;

Socialinė integracija ir kova su diskriminacija

43.    pabrėžia, kad sportas – viena veiksmingiausių socialinės integracijos priemonių ir todėl Europos Sąjunga turėtų jį labiau skatinti ir remti, pvz., specialiomis Europos, nacionalinių ir vietos sporto ir laisvalaikio renginių organizatoriams skirtomis programomis; mano, kad šias galimybes reikėtų išplėsti ir jas taikyti integraciją skatinančių ir neįgaliuosius įtraukiančių sporto renginių organizatoriams; mano, kad kalbant apie 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metus, ypatingą dėmesį reikia skirti sporto, kaip svarbiausio bendro sugyvenimo, dialogo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindo, vaidmeniui;

44.    ragina Komisiją ir valstybes nares sportą vertinti ne tik kaip įprastos sveikatos žmonių prerogatyvą, bet ir kaip svarbią neįgaliųjų reabilitacijos ir socialinės įtraukties priemonę; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares remti praktines priemones ir iniciatyvas, kuriomis siekiama neįgaliuosius dalyvius labiau integruoti į tradicines sporto šakas;

45.    teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti sporto organizacijas ir valstybes nares sporto ir mokyklų infrastruktūrą pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir reikalauja, kad fizinio lavinimo mokytojams būtų lengviau įgyti kineziterapijos ir fizinės terapijos kvalifikaciją, kad jie galėtų dirbti su iš dalies neįgaliais moksleiviais, atsižvelgdami į tai, kokios būklės pastarieji yra;

46.    teigiamai vertina Komisijos ir valstybių narių sprendimą remti tolesnes neįgaliesiems skirtas priemones; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visomis socialinėmis teisėmis, kuriomis gali naudotis sportininkai, galėtų naudotis ir neįgalūs jų kolegos;

47.    džiaugiasi dėl išsamios Komisijos baltosios knygos dėl sporto tačiau apgailestauja, kad į lyčių aspektą atsižvelgiama nepakankamai, ypač kai tai susiję su vienodu užmokesčiu sportininkams ir tuo, kad sportininkės moterys uždirba mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai;

48.    džiaugiasi, kad Komisija rodo norą lyčių lygybės klausimus įtraukti į visą sportinę veiklą, ypač didelį dėmesį skiriant imigrančių moterų ir etninėms mažumoms priklausančių moterų sportui, moterų galimybėms užimti sporto srities vadovų pareigybes ir žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apie moterų sportą;

49.    ragina valstybes nares skatinti informacijos apie moterų sportą pateikimą žiniasklaidoje, kad moterys įsisąmonintų tokį įvaizdį (angl. „role model“) ir įveiktų su lytimi susijusius stereotipus;

50.    ragina valstybes nares padvigubinti pastangas pritaikant sporto infrastruktūrą, kad ji taptų prieinama neįgaliesiems, ypač vaikams ir pagyvenusiems asmenims bei moterims, siekiant didinti aktyvaus gyvenimo trukmę ir atsižvelgiant į sporto svarbą padėti išsaugoti fizinę ir protinę sveikatą; ragina valstybes nares stebėti ir tikrinti, kaip naudojamos sportui skirtos valstybės lėšos ir ar šios lėšos naudojamos tinkamai atsižvelgiant į abiejų lyčių sportininkų poreikius;

51.    pabrėžia ypač svarbų sporto vaidmenį blogesnes sąlygas turinčių asmenų, ypač migrantų, socialinei integracijai; šioje srityje ragina valstybes nares įtraukti sporto veiklą ir programas į Europos socialinio fondo finansuojamas iniciatyvas siekiant socialiai integruoti blogesnes sąlygas turinčius asmenis ir padidinti jų dalyvavimą;

52.    teigiamai vertina Komisijos poziciją – pripažinti sporto vaidmenį naudinga migrantų integravimo priemone ir apskritai socialinės įtraukties priemone; siūlo galimybę sportuoti ir naudotis socialine sporto infrastruktūra laikyti socialinės integracijos rodikliu ir vienu iš veiksnių, kuriuo remiantis būtų analizuojamas socialinės atskirties reiškinys;

53.    pabrėžia regionų ir vietos institucijų svarbą organizuojant profesionalaus ir mėgėjų sporto renginius, plėtojant infrastruktūrą ir skatinant sportą bei sveiką Europos Sąjungos piliečių, ypač mokyklinio amžiaus jaunuolių, gyvenseną;

54.    ragina sporto organizacijas ir valstybes nares imtis griežčiausių kovos su rasizmu ir diskriminacija sporte priemonių; mano, kad sporto arena yra profesionalių sportininkų darbo vieta, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti darbo vietą, kurioje nebūtų diskriminacijos;

Sportas ir trečiosios šalys

55.    primygtinai teigia, kad vystymasis per sportą niekada neturėtų lemti „raumenų nutekėjimo“ ir ragina Europos Sąjungą spręsti šią problemą vykdant dialogą ir bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis;

56.    ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti dialogo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sritį ir į ją įtraukti tokius su sportu susijusius klausimus kaip tarptautiniai žaidėjų mainai, nepilnamečių žaidėjų išnaudojimas, dopingas, pinigų plovimas sporto srityje ir saugumas didelių tarptautinių sporto renginių metu;

57.    ragina valstybes nares atsižvelgiant į pastarojo meto teiginius dėl ciklinės migracijos, partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl judumo ir 2005 m. numatytą legalią migracijos politiką suteikti daugiau galimybių priimti sportininkus ir sportininkes iš trečiųjų šalių;

58.    ragina Komisiją ir valstybes nares, nagrinėjant sporto aspektą vystymosi politikos požiūriu, suderinti savo veiksmus su esamomis Jungtinių Tautų, valstybių narių, vietos valdžios institucijų ir privačių įstaigų programomis;

Tvarkos palaikymas sporto renginių metu

59.    prašo valstybes nares, siekiant vykdyti smurto, rasizmo ir ksenofobijos prevenciją ir su jais kovoti per sporto renginius, skatinti policijos tarnybų, sirgalių grupių, vietos kovos su smurtu grupių bei ekspertų ir už sportą atsakingų valdžios institucijų keitimąsi gerąja patirtimi ir prieinama informacija siekiant išvengti be spręsti prievartos, rasizmo ir ksenofobijos atvejus; prašo valstybes nares, siekiant vykdyti smurto, rasizmo ir ksenofobijos prevenciją ir su jais kovoti per sporto renginius, skatinti policijos tarnybų ir už sportą atsakingų valdžios institucijų keitimąsi gerąja patirtimi ir prieinama informacija apie pavojų keliančius sirgalius, remtis valstybių narių ir Europos lygmeniu šioje srityje sukaupta varžybų organizatorių ir klubų patirtimi siekiant užtikrinti, kad valstybės institucijos ir varžybų organizatoriai pasiektų užtikrintų minimalius įgyvendinimo procedūrų standartus, ir pritaikyti saugumo planus; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą įkurti sportui skirtas Europos policijos pajėgas – tai bus svarbus žingsnis šia kryptimi; pabrėžia poreikį ne tik tvirtinti prevencines, atgrasančias ir represines priemones, bet ir sudaryti sąlygas taikyti universalesnį rizikos per sporto renginius vertinimo metodą, kad visos interesų grupės būtų skatinamos vadovautis specialia strategija, pagal kurią būtų remiami nerepresiniai problemų sprendimo aspektai, ypač daug dėmesio skiriant švietimui ir lavinimui, taip pat pažangiausios patirties mainams;

60.    ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti žvalgybos duomenimis pagrįstą tarpvalstybinio policijos pajėgų bendradarbiavimo sporto srityje politiką, įskaitant informacijos ir žvalgybos duomenų mainus tarp saugos tarnybų, ir užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių laisvių ir teisių ir duomenų apsaugos taisyklių;

61.    ypač atkreipia dėmesį į vertingą patirtį, kuri įgyta pradėjus steigti nacionalinius informacijos apie futbolą centrus (angl. NFIP), atsakingus už tarpvalstybinių policijos informacijos mainų koordinavimą ir skatinimą, įskaitant rizikos vertinimą ir duomenis apie ypač pavojingų sporto šakų sirgalius, ir taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinio policijos bendradarbiavimo vadovą, kurio vaidmuo įgyvendinant šią žvalgybos duomenimis grindžiamą politiką gali būti svarbiausias; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti tarpusavio bendradarbiavimą, toliau plėtoti šį metodą ir prireikus jį atnaujinti;

62.    teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą užkirsti kelią smurtui sporto renginiuose ir rekomenduoja kurti priemones kovoti su smurtu ir mokykliniame sporte;

63.    palankiai vertina nacionaliniu ir Europos lygmenimis parengtas klubų licencijų sistemas ir yra įsitikinęs, kad į šias sistemas turėtų būti įtrauktos rasizmo, ksenofobijos ir smurto prevencijos bei nepilnamečių apsaugos ir pagrindinių teisių laikymosi nuostatos;

Ekonominiai aspektai

64.    ragina Europos Komisiją ir valstybes nares priimti naujus ir (arba) stiprinti esamus teisės aktus ir ypatingą dėmesį teikti intelektinės nuosavybės teisėms komerciniuose pranešimuose, naudojant prekių ženklus, pavadinimus, žiniasklaidos teises ir kitus organizatorių rengiamų sporto įvykių produktus, siekiant apsaugoti profesionalaus sporto ekonomiką, tuo pat metu laikantis „trumpų pranešimų“ teisės, kas minima Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje ir išlaikyti darnų sporto vystymąsi be išorės pagalbos, nebloginant teisėtų sporto organizacijų interesų ir visuomenės poreikių gauti ir kurti objektyvią, turiningą ir aktualią rašytinę, vaizdinę ir garso informaciją pusiausvyros; pabrėžia, kad svarbu, jog informacijos gavėjams ES būtų užtikrinama galimybė stebėti pasaulinius sporto renginius; valstybės narės ir Europos Komisija turėtų prioritetine tvarka spręsti apgaulingo pateikimo į rinką, internetu vykdomo piratavimo ir neteisėtų sporto lažybų keliamas problemas;

65.    pripažįsta visos žiniasklaidos teisę gauti ir pranešti informaciją apie organizuojamus visuomenei reikšmingus sporto renginius, kad būtų užtikrinta visuomenės teisė gauti šias naujienas ir informaciją; pripažįsta valstybių narių teisę turėti galimybę imtis priemonių teisei į informaciją apsaugoti ir užtikrinti, kad plačioji visuomenė galėtų per televiziją matyti didelę reikšmę visuomenei turinčių nacionalinių ir nenacionalinių sporto renginių, pvz., olimpinių žaidynių, Pasaulio futbolo taurės ir Europos futbolo čempionatų, transliacijas;

66.    dar kartą reiškia paramą valstybėms narėms, rengiančioms didelę reikšmę visuomenei turinčių renginių sąrašą – šie renginiai, remiantis Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3a straipsniu, turėtų būti transliuojami per nemokamą televiziją; smerkia FIFA teismui pateiktus ieškinius šioje srityje;

67.    rekomenduoja valstybėms narėms, sporto federacijoms ir lygoms pradėti taikyti bendrą žiniasklaidos teisių pardavimo praktiką (ten, kur ji dar netaikoma); mano, kad siekiant solidarumo labai svarbu sąžiningai perskirstyti pajamas klubams, įskaitant mažiausius klubus, tarp lygų ir atskirų lygų viduje bei profesionaliajam ir mėgėjų sportui, kad neįsivyrautų padėtis, kai žiniasklaidos teisių teikiama nauda atitenka tik dideliems klubams;

68.    teigiamai vertina tai, kad Komisija pripažįsta bendrą pardavimą kaip priemonę didesniam solidarumui sporte pasiekti ir kad ji primygtinai reikalauja sukurti ir išlaikyti solidarumo mechanizmus; ragina tas lygas, kurios dar neketina taikyti tokių priemonių, pradėti jas taikyti bei ragina Komisiją pripažinti, kad bendras žiniasklaidos teisių pardavimas iš esmės atitinka ES konkurencijos taisykles, arba nustatyti grupinę išimtį dėl bendro žiniasklaidos teisių pardavimo sporto srityje ir taip užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir sporto renginių organizatoriams, ir žiniasklaidos investuotojams;

69.    teigia, kad sportas turi užtikrinti varžovų tarpusavio priklausomybę ir netikrumą dėl varžybų rezultatų – tokiu atveju sporto organizacijoms būtų tikslinga įgyvendinti tam tikrą sistemą rinkose, kuriose organizuojami ir parduodami sporto renginiai; vis dėlto šie ypatingi bruožai dar negarantuoja, kad kokiai nors iš sporto atsiradusiai ekonominei veiklai automatiškai bus daroma išimtis iš ES konkurencijos taisyklių;

70.    prašo Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti intelektinės nuosavybės teises sporto sektoriuje; reikalauja imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų apsaugotos sporto renginių organizatorių intelektinės nuosavybės teisės į rezultatus ir į visą jų organizuojamą sporto renginį;

71.    ragina Komisiją interneto turinio ir kovos su piratavimu strategijoje atkreipti pakankamai dėmesio į sporto piratavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti sporto sektoriaus teises Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sistemoje ir dialogą su trečiosiomis šalimis;

72.    pažymi, kad dažnai bilietų pasiūla į didžiuosius sporto renginius neatitinka jų paklausos, o tai yra nenaudinga vartotojams; pabrėžia, kad organizuojant bilietų platinimą būtina iki galo atsižvelgti į vartotojų interesus ir visais lygmenimis užtikrinti sąžiningą bilietų pardavimą, kurio metu nebūtų diskriminacijos;

73.    Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija sieks parengti Europos statistinį metodą, skirtą ekonominiam sporto poveikiui įvertinti. Remiantis šiuo metodu bus rengiamos nacionalinės statistinės sporto ataskaitos, o ilgainiui jomis remiantis galėtų būti parengta Europos sporto ataskaita.

74.    ragina Komisiją į savo artimiausius planus įtraukti tyrimą tiesioginiam (BVP, augimas ir užimtumas) ir netiesioginiam (per švietimą, regioninę plėtrą ir ES patrauklumo didinimą) sporto indėliui į Lisabonos darbotvarkę įvertinti;

75.    rekomenduoja valstybėms narėms veiksmingiau išnaudoti sporto teikiamas galimybes kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, ypač atgaivinti mažiau išsivysčiusius regionus; valstybėms narėms ir Europos Sąjungai rekomenduoja remti sportą pagal esamas ES finansavimo programas; pripažįsta žiniasklaidos ir kitų intelektinės nuosavybės teisių teikiamų pajamų vaidmenį didinant išlaidas regionų atgaivinimui ir bendruomenių projektams;

76.    ragina valstybes nares, padedant Komisijai ir siekiant skatinti tvarų ekonomikos vystymąsi, konkurencingumą ir užimtumą, rengti didelių sporto renginių organizavimo geriausios patirties mainus tarp valstybių narių ir sporto federacijų;

77.    siūlo sukurti veiksmingą sistemą tarptautiniam ir regionų bendradarbiavimui skatinti, siekiant geriau išnaudoti su sporto renginiais susijusias investicijas į infrastruktūrą; taip pat siūlo skatinti sportą pasitelkiant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, kaip numatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)[9];

78.    pritaria minčiai stiprinti profesionalų ir mėgėjų sporto sektorių tarpusavio ryšius siekiant skatinti mažus klubus ir sportą mokyklose, taip pat plėtoti reikiamą vietinę infrastruktūrą; palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog mėgėjų sporto, sporto ne pelno ir sporto savanorių sektoriuose susiduriama su ypatingais sunkumais, ir ragina į tai atsižvelgti aptariant visus planuojamos sporto politikos ekonominius aspektus;

79.    ragina Komisiją, siekiant užtikrinti nuolatinius neprofesionalaus sporto finansavimo šaltinius, padėti išsaugoti dabartinę neprofesionalaus sporto valstybinio finansavimo iš valstybės vykdomų loterijų ir visuotinės svarbos interesais veikiančių licencijuojamų lošimo įstaigų gaunamų pajamų sistemą;

80.    su susidomėjimu laukia, kokie bus nepriklausomo tyrimo apie valstybinį ir privatų mėgėjų sporto, visiems skirto sporto finansavimą valstybėse narėse ir šiame sektoriuje vykstančių pokyčių poveikį rezultatai;

81.    reiškia susirūpinimą dėl galimo azartinių žaidimų ir loterijų liberalizavimo; mano, kad iš tokių loterijų gaunamą pelną būtų galima naudoti visuomeniniais tikslais, įskaitant nuolatinį profesionalaus ir megėjų sporto finansavimą ; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti reguliavimop priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad sportas bus apsaugotas nuo bet kokios netinkamos įtakos, susijusios su lošimais; ragina Komisiją ištirti, kokie būtų galimi visiško lošimų ir loterijų rinkos reguliavimo panaikinimo socialiniai padariniai visuomenei ir sportui, ir kokiomis kontrolės priemonėmis būtų galima apsaugoti vartotojus;

82.    prašo Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo Europos Sąjungoje būtų užtikrinamas sąžiningas sporto lažybų sektorius, užkertamas kelias piktnaudžiavimui, korupcijai ir laikomasi sporto renginių organizatorių teisių bei prašo Komisiją ir valstybes nares drauge su sporto ir lažybų operatoriais aptarti galimybę kurti veiksmingą, nešališką ir tvarią sistemą, kuri užtikrintų, kad Europoje visais sporto įvykių atvejais būtų užkirstas kelias nelegalioms lažyboms ir būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas sporto sąžiningumu;

83.    pabrėžia, kad taikant diskriminuojamojo pobūdžio mokesčių taikymo tvarką, kuri labai palanki sportininkams, gali būti iškreipiama konkurencija valstybėse narėse;

84.    kaip ir Komisija, pabrėžia, kad, atsižvelgiant į visuomeninio sporto vaidmens svarbą ir didelę reikšmę vietos bendruomenėms, reikia išlaikyti esamas galimybes sportui taikyti mažesnį PVM;

85.    ragina sporto organizacijas dalį pajamų, kurios gaunamos už transliacijos teisių pardavimą žiniasklaidai ir sudarant su konkrečia sporto šaka susijusius sandorius, tiesiogiai skirti su ta sporto šaka susijusiems savanoriškos veiklos ir ne pelno sektoriams remti ir finansuoti;

86.    mano, kad svarbu pripažinti ne pelno siekiančių sporto organizacijų specifiką ir kad Bendrijos teisėje svarbu atsižvelgti į skirtumą tarp savanorių organizacijų, ne pelno siekiančių organizacijų ir pelno siekiančių įmonių; ragina valstybes nares kartu su Komisija nustatyti svarbiausius pelno nesiekiančių sporto asociacijų uždavinius ir apibrėžti pagrindinius jų teikiamų paslaugų ypatumus;

Problemos, susijusios su sportininkų užimtumu

76.    mano, kad profesionaliems sportininkams nedera turėti mažiau teisių nei kitiems pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, ir todėl mano, kad yra svarbu, jog profesionalūs sportininkai turėtų teisių, taikytinų taip pat plačiai ir skaidriai, kaip ir kitų darbuotojų teisės, įskaitant teisę sudaryti kolektyvinę sutartį ar atsisakyti ją sudaryti ir dalyvauti profesinėje sąjungoje;

88.    patvirtina, kad ES nediskriminavimo teisės aktai iš esmės taikomi Europos sportui, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad bet kokios dėl sporto specifiškumo taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos būtų teisėtos ir jų taikymo sritis būtų ribota; mano, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į specifines sporto ypatybes ir siekiant skatinti sportą valstybėse narėse, gali būti tikslinga, naudinga ir reikalinga saikingai ir proporcingai riboti laisvą asmenų judėjimą,

89.    prašo valstybes nares pritaikyti savo įstatymus, užtikrinant Bendrijos teisės normų laikymąsi visose Europos lygmeniu taikomose žaidėjų perleidimą reglamentuojančiose taisyklėse, deramai atsižvelgiant į sporto specifiškumą ir kitus svarbiausius principus, pvz., sutarčių pastovumo ir varžybų stabilumo išsaugojimą;

90.    ragina valstybes nares ir sporto asociacijas neįvesti naujų taisyklių, (pvz. 6+5), kuriomis butų sukuriama diskriminacija tautybės pagrindu; ragina vykdyti politinį dialogą su valstybėmis narėmis kaip priemonę kovoti su diskriminacija sporte rekomendacijomis, struktūriniu sporto dalyvių dialogu ir reikiamais atvejais taikant pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

91.    ragina valstybes nares, Komisiją ir susijusias reguliavimo institucijas ištirti įtarimus dėl korupcijos ir išnaudojimo įdarbinant sportininkus, visų pirma nepilnamečius sportininkus iš trečiųjų šalių, ir jiems dirbant;

92.    smerkia neteisėtą kai kurių profesionalių sportininkų agentų veiklą, susijusią su korupcija, pinigų plovimu ir nepilnamečių žaidėjų bei sportininkų ir sportininkių išnaudojimu; reiškia savo nuomonę, kad tokie atvejai neigiamai veikia sporto įvaizdį; mano, kad atsižvelgiant į dabartines su žaidėjų agentais susijusias ekonomines realijas visų lygmenų sporto valdymo organai, konsultuodamiesi su Komisija, turėtų tobulinti žaidėjų agentų veiklą reglamentuojančias taisykles; ragina Komisiją paremti sporto valdymo organų pastangas kontroliuoti žaidėjų agentų veiklą, jei reikia pateikiant pasiūlymą dėl direktyvos dėl žaidėjų agentų; remia sporto interesus ginančias viešojo bei privataus sektoriaus partnerystes ir kovos su korupcija valdžios institucijas, kurios padės parengti veiksmingas korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija strategijas;

93.    pažymi, kad žaidėjų agentų profesinės kvalifikacijos pripažinimas yra numatytas Direktyvoje 2005/36/EB[10], pagal kurią šią profesiją reglamentuoja nacionaliniai įstatymai;

94.    primygtinai teigia, kad samdant jaunus talentus iš užsienio reikia visada laikytis imigracijos teisės aktų, ir ragina Komisiją spręsti prekybos vaikais problemą remiantis 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimu dėl kovos su prekyba žmonėmis ir (arba) įgyvendinant 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos;

95.    ragina Komisiją ir sporto asociacijas bendradarbiauti siekiant apsaugoti jaunų žmonių dvasinę ir fizinę sveikatą skleisti informaciją apie taikomus teisės aktus, sportininkų sveikatos draudimą, nustatyti minimalius reikalavimus ir keistis gerąja patirtimi;

96.    ragina sporto valdymo įstaigas ir klubus kovoti su prekyba žmonėmis:

-            įsipareigoti laikytis Europos solidarumo sporte chartijos, kurioje jos dalyviai įpareigojami laikytis geros praktikos jaunų žaidėjų iš užsienio atskleidimo, samdos ir priėmimo aspektais;

-            įkurti Solidarumo fondą, kuris finansuotų prevencijos programas šalyse, kurioms prekyba žmonėmis daro didžiausią poveikį;

-            persvarstyti FIFA žaidėjų statuso ir perkėlimo reglamento 19 straipsnį dėl nepilnamečių apsaugos;

97.    teigiamai vertina tai, kad skatinamos visos pastangos sporto sektoriuje sukurti Europos socialinio dialogo komitetus; remia šioje srityje darbdavių ir darbuotojų dedamas pastangas ir ragina Komisiją šiuo klausimu toliau vykdyti atvirą dialogą su visomis sporto organizacijomis;

98.    pabrėžia Europos Komisijos skatinamo socialinio dialogo naudą, nes tai – vertingas būdas socialinėms konsultacijoms ir stabiliems darbdavių ir darbuotojų atstovų santykiams, taip pat teisiniam apibrėžtumui ir sutartiniam pastovumui sporte užtikrinti; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad EPFL ir FIFpro, pripažindamos viena kitą socialinėmis partnerėmis, kartu paprašė Europos Komisiją oficialiai sukurti ES profesionalaus futbolo sektoriaus socialinio dialogo komitetą, kuriame lygiomis teisėmis dalyvaujant UEFA ir klubai;

99.    mano, kad žaidėjų agentai turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį vykdant aktyvesnį socialinį dialogą sporte, kuris kartu su geresniu reglamentavimu ir europine agentų licencijavimo sistema užkirstų kelią netinkamiems agentų veiksmams;

ES sporto finansavimas

100.  prašo į 2009 m. biudžetą įtraukti specialią parengiamiesiems sporto veiksmams skirtą eilutę; kadangi Lisabonos sutarties 149 straipsnyje sporto srityje numatyta taikyti paskatas ir kadangi speciali ES sporto finansavimo programa tikriausiai pradės veikti tik 2011 m. (darant prielaidą, kad Lisabonos sutartį ratifikuos 27 valstybės narės), Parlamentas pripažįsta, kad reikia parengti programą, kuria vadovaujantis nuo 2009 m. būtų atliekami parengiamieji veiksmai;

101.  prašo pradėti įgyvendinti įvairius Pjero de Kuberteno veiksmų plane nurodytus veiksmus;

102.  teigiamai vertina Lisabonos sutarties nuostatomis grindžiamos ES sporto politikos programos sumanymą ir laukia Komisijos pasiūlymo;

103.  ragina Komisiją pradėti parengiamuosius veiksmus socialinės įtraukties ir sporto srityje, daugiausia dėmesio skiriant projektams, turintiems akivaizdžią papildomą europinę vertę, ir ragina Komisiją remti projektus, pvz., Specialiąją olimpinių žaidynių suvienyto sporto iniciatyvą, kuriais įgyvendinamas šis tikslas; ragina Komisiją užtikrinti, kad dalis ateityje numatomų galimų parengiamųjų sporto veiksmų būtų skiriama nepilnamečių apsaugos klausimui spręsti;

104.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti programas, kuriomis būtų remiami ypatingų fizinių sugebėjimų turintys moksleiviai;

105.  ragina Komisiją ir valstybes nares savo tvaraus vystymosi strategijose numatyti su sportu susijusių infrastruktūrų ir projektų finansavimą naudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas, taip pat numatyti galimybę naudotis naujomis finansavimo priemonėmis (įskaitant JEREMIE ir JESSICA);

106.  ragina Komisiją tinkamai integruoti sportą į esamas ES politikos priemones, ES finansavimo programas ir keliskart per metus pranešti apie jo integravimo pažangą;

0

0 0

107.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms, o taip pat nacionalinėms lygoms ir varžybų orgnizatoriams.

• [1]  OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
• [2]  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
• [3]  OL C 200, 1997 6 30, p. 252.
• [4]  OL C 68 E, 2004 3 18, p. 605.
• [5]  P6_TA(2007)0100.
• [6]  P6_TA(2007)0503.
• [7]  OL C 33 E, 2006 2 9, p. 590.
• [8]  OL C 291E, 2006 11 30, p. 143
• [9]  OL L 210, 2000 7 31, p. 19.
• [10]  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

AIŠKINAMOJI DALIS

A.     Visuomeninis sporto vaidmuo

Sportas yra svarbi vertybė ir socialinis reiškinys. Daugeliui sportiniuose renginiuose dalyvaujančių ar tik juos stebinčių asmenų sportas yra net pati svarbiausia laisvalaikio leidimo forma.

Vertybės, kurias ugdo sportas, būtent: atsakingumas, solidarumas, tolerancija, sąžiningas žaidimas, komandinė dvasia ir kartu pagarba kitiems, gali turėti tiesioginę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Sportas skatina Europos Sąjungos piliečius būti aktyviais visuomenės nariais ir padeda ugdyti aktyvų pilietiškumą.

Apskritai fizinio aktyvumo trūkumas daro neigiamą poveikį Europos piliečių sveikatai, nes dėl to didėja rizika atsirasti antsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui. Kitas neigiamas poveikis – tai daro neigiamą poveikį valstybių narių sveikatos biudžetui ir apskritai jų ekonomikai.

Pastaruoju metu sportui taikomas ar taikytinas Bendrijos teisynas, visi federacijų statutai turėtų atitikti Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Vykdant Europos politiką vis labiau atsižvelgiama į daugelį sporto sričių. Komisija buvo paraginta pasiūlyti naujų priemonių sporto srityje, naujojoje Reformų sutartyje numatoma sudaryti būtinas sąlygas, kad ši institucija galėtų gerai atlikti minėtą užduotį. Žinoma, visi Komisijos siūlomi veiksmai turėtų būti pagrįsti socialiniu dialogu su suinteresuotosiomis šalimis.

Pastaruoju metu veiksmų plane, kuris pavadintas šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjo, sąžiningo žaidimo ir tautų susitaikymo skatintojo prancūzų barono Pjero de Kuberteno vardu, siūloma imtis konkrečių priemonių Bendrijos lygmeniu. Pjeras de Kubertenas yra pasakęsÓ „Sportas − kiekvieno vyro ir kiekvienos moters paveldas, kurio nebuvimo niekaip negalima kompensuoti.“ Šiame veiksmų plane pateikiami 53 konkretūs veiksmai, kurių Komisija imsis arba juos rems.

Europos piliečių dalyvavimas sportinėje veikloje

Visi Europos Sąjungos piliečiai, nepaisant jų lyties, rasės, amžiaus, negalios, religijos ir įsitikinimų, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi turėti galimybę užsiimti sportu.

Pripažįstant ne pelno siekiančių mėgėjų klubų veiklą stiprinamas aktyvus pilietiškumas. Mėgėjų sportas daugiausia vystomas mokyklose ir universitetuose, taip pat jį plėtoja sporto klubai. Todėl mes taip pat pripažįstame jo pedagoginę vertę. Todėl valstybės narės turėtų skirti lėšų akademinėms įstaigoms, ugdančioms sporto profesijų specialistus, kad būtų galima parengti šios srities mokslinių tyrimų programas ir skatinti sporto disciplinų pažangą.

Kita vertus, valstybė turėtų ne finansuoti profesionalųjį sportą, bet nustatyti taisykles ir prižiūrėti, kad jos būtų taikomos ir jų būtų laikomasi. Be to, valstybė turėtų teikti finansines paskaitas ir sudaryti būtinas sąlygas, kad sportinių renginių organizavimo pramonė galėtų klestėti laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis.

Taip pat reikėtų skirti ypatingą dėmesį profesionaliems sportininkams, kurių gyvenimas labai nelengvas, karjera gana trumpa. Jie turi treniruotis pagal sekinančius planus ir griežtas programas ir dažnai tai neigiamai veikia jų sveikatą.

Smurtas sporto aikštėse ir dopingas

Už prevencijos vykdymą ir kovą su smurtu, rasizmu ir ksenofobija sportinių renginių metu atsako valstybės narės. Todėl siekiant šio tikslo labai svarbu, kad policijos tarnybos ir už sportą atsakingos sporto institucijos keistųsi gerąja patirtimi, naudinga informacija ir operatyvine informacija apie pavojų keliančius sirgalius.

Dėl dopingo sustiprėja labai daug pastangų ir drausmės reikalaujanti konkurencija, nes jis pažeidžia atviros ir sąžiningos konkurencijos principą. Kovojant su dopingu Europos lygmeniu būtina atsižvelgti į teisėsaugos, sveikatos bei prevencijos aspektus. Pritariame Komisijos rekomendacijai, kad prekyba nelegaliomis dopingo medžiagomis būtų traktuojama kaip prekyba nelegaliais vaistais. Kita vertus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jauni sportininkai būtų geriau informuojami apie dopingo medžiagas, su receptu parduodamus vaistus, kuriuose galėtų būti draudžiamų medžiagų, ir žinotų apie jų poveikį sveikatai.

Galiausiai reikėtų skirti ypatingą dėmesį moterų vaidmeniui sporte. Lyčių klausimus reikėtų įtraukti į visą sportinę veiklą ir skirti ypatingą dėmesį imigrančių moterų ir etninėms mažumoms priklausančių moterų sportui, moterų galimybėms užimti sporto srities vadovų pareigybes ir žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apie moterų sportą. Joms taip pat tenka labai svarbus vaidmuo padedant neįgaliesiems užsiimti visų rūšių sportine veikla. Valstybės narės turėtų saugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, neįgaliuosius, ir pritaikydamos infrastruktūrą suteikti joms geresnes galimybes sportuoti.

B.       Ekonominis sporto aspektas

Sporto sektorius sparčiai vystosi ir gali padėti siekti Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų. Iš Austrijos pirmininkavimo metu pateikto tyrimo matyti, kad sportas sukūrė pridėtinės vertės, kuri 2004 m. sudarė 407 mlrd. eurų, t. y. 3,7 proc. Europos Sąjungos BVP, ir 15 mln. darbo vietų, arba 5,4 proc. darbo jėgos.

Tačiau 27 valstybėse narėse nebuvo pateikta aiškaus sporto sąvokos apibrėžimo ir todėl atsirado lėšų stygius. Valstybės narės nenusprendė, ar sportą galima laikyti visuotinės svarbos socialine paslauga, o tai būtų leidę pateisinti kai kuriuos ekonominius pranašumus, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas.

Taigi, parengus Europos statistinį metodą, skirtą ekonominiam sporto poveikiui įvertinti, būtų galima rengti nacionalines statistines sporto ataskaitas, o ilgainiui jomis remiantis galėtų būti parengta Europos sporto ataskaita. Taikant šį metodą būtų galima daryti įtaką pavieniams sektoriams, kuriems sportas daro ekonominę įtaką, pavyzdžiui, turizmui, statybai ir užimtumui.

Sporto organizacijos gauna pajamas iš įvairių šaltinių, įskaitant klubų mokesčius ir bilietų pardavimą, reklamą ir rėmėjų paramą, žiniasklaidos teises, pajamų perskirstymą tarp sporto federacijų, šalutinių produktų pardavimą, viešąją paramą ir kt. Tačiau ir iš azartinių, ypač mėgėjų sporto, žaidimų gaunama daug pelno. Taip pat svarbu išlaikyti valstybės monopolį šioje srityje, kad būtų galima užtikrinti sporto ir kultūros finansavimą.

Kitas ekonomikos politikos uždavinys – išnagrinėti ne pelno siekiančių sporto organizacijų uždavinius ir pagrindinius šių organizacijų teikiamų paslaugų ypatumus. Iš tiesų Komisija įsipareigojo bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nustatyti svarbiausius šių organizacijų uždavinius, nes auga individualaus sporto populiarumas, o organizuoto kolektyvinio sporto populiarumas mažėja, dėl to vis mažiau žmonių dalyvauja savanoriškoje mėgėjų sporto klubų veikloje.

C.       Sporto organizavimas

Politiniu lygmeniu diskutuojant apie sportą Europoje didelė reikšmė dažnai teikiama vadinamajam „Europos sporto modeliui“. Daugumoje valstybių narių vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, pavyzdžiui, auganti komercializacija, dėl viešųjų išlaidų kylantys sunkumai, didėjantis dalyvių skaičius ir nedidėjantis savanorių darbuotojų skaičius, kelia naujų Europos sporto organizavimo problemų.

Europos sporto ypatumus galima suskirstyti į dvi grupes: (a) sportinės veiklos ir sporto taisyklių ypatumai ir b) sporto organizavimo ypatumai (sporto organizacijų autonomija ir įvairovė, sporto organizavimas nacionaliniu lygiu, vienos federacijos vienai sporto šakai principas ir kt.).

Sporto ir varžybų organizavimas nacionaliniu lygiu yra istoriškai ir kultūriškai susiformavusios Europos sporto tradicijos dalis, atspindinti Europos piliečių lūkesčius. Pagrindinis vaidmuo, ne tik identiteto prasme, tačiau ir siekiant užtikrinti ryšį su mėgėjų sportu, tenka nacionalinėms rinktinėms.

Pagrindinis vaidmuo, ne tik tapatybės požiūriu, tačiau ir siekiant užtikrinti ryšį su mėgėjų sportu, tenka nacionalinėms rinktinėms. Europos lygmens sporto struktūros paprastai yra mažiau išplėtotos nei valstybių narių ar tarptautinės sporto struktūros, ir Europos sportas yra organizuojamas žemyno, o ne 27 valstybių narių Europos Sąjungos lygmeniu.

Komisija taip pat pripažįsta sporto organizacijų ir atstovų organizacijų, pavyzdžiui, lygų, autonomiją. Tačiau siekiant geriau ir veiksmingiau koordinuoti šių organizacijų veiklą, reikėtų bent minimaliai suderinti Europos lygmeniu taikomas taisykles.

Komisija dar kartą patvirtino, kad sutinka su tam tikrais ribotais ir proporcingais laisvo judėjimo principo apribojimais, visų pirma a) teisę atrinkti šalies sportininkus į nacionalinės rinktinės varžybas, b) būtinybę riboti trečiųjų šalių varžybų dalyvių skaičių ir c) teisę nustatyti komandinių sporto šakų žaidėjų perleidimui skirtus laikotarpius.

Žaidėjų agentai

Išsiplėtus Europos žaidėjų ir sportininkų rinkai ir padidėjus kai kurių sporto šakų žaidėjų atlyginimams, suaktyvėjo žaidėjų agentų veikla, kurių paslaugomis naudojamasi taip pat derintis ir pasirašant sutartis.

Tačiau dėl didelės sporto sektoriaus internacionalizacijos korupcija šiame sektoriuje įgyja tarpvalstybinį pobūdį, todėl europinio lygio korupcijos problemas reikia spręsti visos Europos mastu.

Kadangi sportas teikia daugiau naudos nei žalos, reikėtų kartu spręsti problemas ir pabrėžti pridėtinę sporto vertę.

Žiniasklaida

Televizijos transliacijos teisės yra pirminis profesionalaus sporto Europoje pajamų šaltinis. Kita vertus, daugeliui žiniasklaidos operatorių sporto žiniasklaidos teisės yra labai svarbios kaip turinio šaltinis.

Europos Parlamentas rekomenduoja valstybėms narėms suderinti žiniasklaidos teisių atėmimo sąlygas, kad pelnytųsi ne tik didieji klubai, ir pripažįsta, kad labai svarbu sąžiningai perskirstyti pajamas klubams, įskaitant mažiausius klubus, profesionaliajam ir mėgėjų sportui. Be to, bendras pardavimas gali turėti reikšmės perskirstant pajamas ir gali tapti didesnio solidarumo sporte skatinimo priemone.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (27.3.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Komisijos baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentas: Eoin Ryan

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Komisijos išvadoms, ypač toms, kuriose pažymima, kad sporto sektorius sparčiai vystosi ir kad nepakankamai vertinamas jo makroekonominis poveikis, taip pat kad minėtasis sektorius gali būti naudingas siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų, t. y. skatinant augimą ir kuriant naujas darbo vietas; pabrėžia, kad sportas daro didžiulę įtaką kitoms ekonominės ir socialinės veiklos sritims;

2.  pritaria Komisijos pasiūlymams dėl sporto ekonominio aspekto; taip pat pažymi didelę sporto socialinę ir visuomeninę svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad komercinė sėkmė ir sporto meistriškumas suderinami ir vienas kitą papildo; pripažįsta, kad sporto ekonominė vertė, licencijų išdavimas ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga susiję;

3.  be to, ragina tinkamai įvertinti sporto vaidmenį ir atsižvelgti į didžiulę jo svarbą Europos visuomenei sveikatos apsaugos, vaikų ugdymo, švietimo, socialinės integracijos ir kultūros požiūriais; todėl pabrėžia sporto savanorių veiklos reikšmę ir nepaprastai didelį šios veiklos indėlį skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad sparčiai kinta Europos sporto ekonomikos, kuri vis labiau remiasi investicijomis ir naujoviško sporto turinio vystymu naudojant skaitmenines technologijas, pobūdis; pripažįsta būtinybę užkirsti kelią veiksniams, dėl kurių kyla grėsmė intelektinės nuosavybės teisėms ir gerai valiai, mažinti piratavimą ir apriboti neteisėtą interneto veiklą;

5.  pripažįsta ir gerbia Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su ES konkurencijos ir laisvo judėjimo taisyklių taikymu sprendžiant sporto ekonomikos klausimus; pabrėžia, kad sudarant komercines su sportu susijusios intelektinės nuosavybės sutartis, įskaitant sutartis dėl teisių transliuoti tam tikrus sporto renginius per televiziją ir per naujas žiniasklaidos priemones pirkimo, visuomet turėtų būti vadovaujamasi EB konkurencijos teisės nuostatomis, be to, turi būti užtikrinamas derybų dėl šių sutarčių ir jų sudarymo skaidrumas; tačiau, atsižvelgdamas į tai mano, kad sporto transliacijos, įskaitant transliacijas per nekoduotus kanalus, įvairiausias žiniasklaidos priemones ir pagal įvairiausias programas, turėtų būti prieinamos kuo didesnei žiūrovų auditorijai, kaip nustatyta Direktyvos 89/552/EEB (Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyva) 3j straipsnyje[1];

6.  yra įsitikinęs, kad sudėtinga atskirti konkurencijos teisės aspektus nuo išskirtinai sportinių aspektų, taigi kai kurios situacijos turėtų būti vertinamos kaip individualūs atvejai; todėl nepritaria jokiems veiksmams, kuriais siekiama nustatyti bendrąsias išimtis sporto sektoriuje taikant EB konkurencijos taisykles; be to, ragina Komisiją pripažinti, kad EB konkurencijos teisė susijusi tik su ekonomine sporto organizacijų veikla;

7.   ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą sporto projektams pagal galiojančias programas vykdyti ir parengti naujų finansavimo priemonių, kurias taikant būtų sprendžiami su sportu susiję klausimai;

8.  ragina sporto organizacijas dalį pajamų, kurios gaunamos už transliacijos teisių pardavimą žiniasklaidai ir sudarant su konkrečia sporto šaka susijusius sandorius, tiesiogiai skirti su ta sporto šaka susijusiems savanoriškos veiklos ir ne pelno sektoriams remti ir finansuoti;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog mėgėjų sporto, sporto ne pelno ir sporto savanorių sektoriuose susiduriama su ypatingais sunkumais, ir ragina į tai atsižvelgti aptariant visus planuojamos sporto politikos ekonominius aspektus;

10. pažymi, kad Komisija suvokia valstybės paramos, kuri skiriama mėgėjų ir visiems prieinamam sportui, svarbą ir todėl ragina Komisiją parengti aiškias EB konkurencijos ir vidaus rinkos teisės nuostatų (pvz., valstybės paramos taisyklių) taikymo gaires, kuriose būtų atsižvelgiama į sporto specifiką ir nurodoma, koks viešasis finansavimas galėtų būti skiriamas siekiant skatinti sporto socialinį, kultūrinį ir švietimo vaidmenį; ragina Komisiją svarstyti dabartines Europos paramos programas ir atsižvelgti į jose siūlomas sporto skatinimo galimybes; taip pat pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse sporto apsauga ir skatinimas numatyta Konstitucijoje ir jau vien atsižvelgiant į tai reikalaujama užtikrinti, kad būtų skatinama aktyvi sporto veikla;

11. pabrėžia ryšio tarp sporto ir sveikatos priežiūros svarbą ir tai, kad vis įprastesnis sporto organizacijų ar asociacijų ir sveikatos fondų bei gydytojų bendradarbiavimas; tai lemia didžiulę sveikatos priežiūros paslaugų pridėtinę vertę ir leidžia sutaupyti lėšų;

12. pažymi, kad nesama jokio teisinio įpareigojimo, pagal kurį taikydamos Sutarties nuostatas ES institucijos galėtų priimti sprendimus dėl sporto specifikos; savo ruožtu pati specifikos sąvoka lieka opi ir priklausoma nuo įvairių teismų sprendimų;

13. ragina Komisiją atsižvelgti į neprofesionaliojo sporto sektoriaus interesus, į būtinybę sudaryti saugias sąlygas šiam sektoriui egzistuoti ir leisti taikyti dabartinę sistemą, kai neprofesionaliojo sporto sektoriui skiriamas valstybinis finansavimas iš valstybinių loterijų ir kitų organizacijų, kurioms suteiktos valstybinės licencijos ir kurios administruoja viešuosius lošimus, indėlių;

14. palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau naudotis dabartinėmis PVM mažinimo galimybėmis ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares numatyti dar daugiau finansinių paskatų sportui;

15. pabrėžia, kad taikant diskriminuojamojo pobūdžio mokesčių taikymo tvarką, kuri labai palanki sportininkams, gali būti iškreipiama konkurencija valstybėse narėse;

16. pažymi, kad neseniai priimti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimai, ypač apsvarsčius Mecos-Medinos bylą[2], stipriai pakenkė sporto nuostatoms, pagal kurias užtikrinama žaidimas pagal taisykles ir atvira konkurencija;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti, kaip taikant EB sutarties, kuri iš dalies keičiama pagal Lisabonos sutartį, 149 straipsnį, būtų galima siekti aiškesnio ir nuoseklesnio sporto specifikos pripažinimo, kuriam pritartų Teisingumo Teismas;

18. pabrėžia, kad svarbu skirti lėšų fiziniam aktyvumui mokyklose skatinti, kadangi tai labai svarbu psichologinei ir fizinei jaunesnio amžiaus vaikų raidai, be to, fizinis aktyvumas yra pagrindinė jaunesnio ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros priemonė;

19. nepritaria siūlymui steigti ES sporto agentūrą, kadangi taip susilpnėtų individuali daugybės ES lygmeniu veikiančių įvairių sporto šakų organizacijų atsakomybė;

20. remia 2004 m. įdiegtas futbolo klubų licencijavimo sistemas, kurias taikant skatinama stabili konkurencija ir užtikrinamas klubų finansinis stabilumas; ragina toliau plėtoti šias sistemas ir taikyti jas kitoms sporto šakoms, kad būtų skatinama semtis pažangios sporto patirties, ir geras valdymas;

21. kalbėdamas apie futbolą, pakartoja savo ankstesnį raginimą, pagal kurį Komisija turėtų imtis su lažybomis ir sportu susijusių veiksmų; ypač ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti sporto ir lažybų operatorių galimybes sukurti praktišką, nešališką ir tvarią sistemą, kurią taikant būtų užtikrinama, kad nė viena sporto šaka Europoje nebūtų susijusi su neteisėtomis lažybomis ir būtų išsaugomas Europos sporto visuomenės pasitikėjimas; nurodo, kad valstybinio lošimų monopolio sąlygomis gali būti pažeidžiamos ES teisės nuostatos, ir ragina Komisiją stiprinti bendrą sporto lažybų internetu rinką Europoje bei siūlyti atitinkamų šios srities priemonių;

22. laikosi nuomonės, kad sportas gali būti vienodai veiksmingai remiamas ir ne valstybinio lošimų monopolio sąlygomis;

23. reiškia susirūpinimą dėl to, kad jaunimui skirtoje reklamoje sportas vis labiau siejamas su alkoholiu, ir, net jeigu sporto organizacijos gali nevaržomai bendradarbiauti su visų veiklos sričių reklamos platintojais ir rėmėjais, rekomenduoja ypač daug dėmesio skirti į jaunimą nukreiptai sporto reklamai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sebastian Valentin Bodu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Othmar Karas, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Astrid Lulling, Gay Mitchell, John Purvis, Alexander Radwan, Eoin Ryan, Olle Schmidt, Peter Skinner, Ieke van den Burg, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Valdis Dombrovskis, Harald Ettl, Vladimír Maňka, Thomas Mann, Janusz Onyszkiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Andreas Schwab, Donato Tommaso Veraldi, Kristian Vigenin

• [1]  OL L 298, 1989 10 17, p. 23.
• [2]  Byla C-519/04P, Meca Medina prieš Komisiją , ECR 2006, I-6991.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (29.2.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentė: Emine Bozkurt

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

-     atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[1], pagal kurią draudžiama visų rūšių diskriminacija užimtumo, socialinio draudimo, sveikatos priežiūros ir prekių bei paslaugų gavimo srityse,

-     atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[2],

-     atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbolo aikštėje[3],

Α.  kadangi sporto vaidmuo yra svarbus siekiant socialinės įtraukties, integracijos ir lygių galimybių, kultūrų dialogo, taip pat siekiant skatinti savanorišką darbą, ir sporte neturėtų būti diskriminacijos ir jokių rasizmo, smurto, ksenofobijos ir netolerancijos apraiškų,

B.   kadangi neįgalūs sportininkai, palyginti su sveikais kolegomis, neturi būti diskriminuojami socialinių teisių, numatytų valstybių narių teisinėse sistemose, požiūriu,

1.   ragina Komisiją šiuo požiūriu laikytis subsidiarumo principo;

2.   prašo Komisiją deramai atsižvelgti į sporto ypatumus ir suteikti didesnį teisinį tikrumą, nustatant – dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims ir vykstant bendram institucijų dialogui – aiškias gaires dėl EB teisės taikymo sportui Europos Sąjungoje; ragina Komisiją šiuo požiūriu laikytis subsidiarumo principo;

3.   dėl to prašo Komisiją įgalioti ištirti galiojančių EB teisės normų, taikytinų sportui Europos Sąjungoje, įskaitant darbo ir socialinės apsaugos taisykles, taikymo sritį, skiriant ypatingą dėmesį žaidėjų perleidimui;

4.   rekomenduoja valstybėms narėms labai rūpintis dopingo prevencija ir kova su dopingu; ragina imtis priemonių, skirtų dopingo prevencijai ir kovai su dopingu tarptautiniu lygmeniu, ir pabrėžia, kad reikia kovoti su pažeidimais tikrinant, atliekant tyrimus ir testus, vykdant ilgalaikę stebėseną, už kurią būtų atsakingi nepriklausomi gydytojai, ir tuo pat metu užtikrinant prevenciją bei mokant;

5.   patvirtina bendrąjį ES teisės aktų dėl nediskriminavimo, pagal kuriuos draudžiama visų rūšių diskriminacija, taikymą profesionalų ir mėgėjų sporto Europos Sąjungoje sričiai ir ragina visas valstybes nares ir Komisiją efektyviai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti direktyvas 2000/78/EB ir 2000/43/EB; pareiškia, kad sportas atlieka socialinę funkciją ir gali būti laikomas naudinga priemone sanglaudai, socialinei integracijai ir skirtingų lyčių, rasių ir tikėjimų asmenų tarpusavio supratimui skatinti, taip pat priemone kovoti su diskriminacija, netolerancija, rasizmu ir smurtu;

6.   ragina Komisiją nedelsiant pradėti dialogą su sporto organizacijomis norint pasiekti perspektyvų susitarimą, kaip gerinti jaunuolių sportinį lavinimą ir įdarbinti vietoje parengtus žaidėjus;

7.   ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokios leidžiančios nukrypti nuostatos, grindžiamos sporto ypatumais, liktų teisėtos, tačiau jų taikymo sritis liktų ribota;

8.   prašo Komisiją užtikrinti ne tik profesionalių sportininkų, bet ir trenerių ir pagalbinio personalo laisvą judėjimą pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką ir Bendrijos teisės aktus, tačiau pripažįsta norą derinti laisvo judėjimo principą su tuo, kad nacionalinėms sporto komandoms reikia daugiau vietoje parengtų žaidėjų; šiuo atžvilgiu prašo Komisiją ir valstybes nares investuoti ne tik į sportinę, bet ir į profesinę sportininkų kvalifikaciją, taip pat ir toliau sudaryti sąlygas abipusiam kvalifikacijų, įgytų vykdant sportinę veiklą, pripažinimui Europos Sąjungoje remiantis bendrais atskaitos lygiais, numatytais Europos kvalifikacijų sistemoje, pradedant taikyti europinę sporto agentų sertifikavimo sistemą ir taip sudarant sąlygas prižiūrėti jų veiklą, nes tai padės ilgam integruoti sportininkus darbo rinkoje, taip pat padės užtikrinti Europoje socialinę sanglaudą; pabrėžia, kad reikia teikti visiems sportininkams prieinamas mokymo paslaugas siekiant pakartotinai integruoti juos darbo rinkoje pasibaigus jų sportinei karjerai;

9.   pripažįsta, kad sporto sektoriuje sukuriama darbo vietų ir jis padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir atsigavimą, visų pirma regionuose, kuriems būdingos nepalankios sąlygos; taip pat pripažįsta, kad sporto sektorius susijęs su kitais sektoriais, pvz., švietimo, medicinos, žiniasklaidos ir specialios įrangos gamybos bei rinkodaros sektoriais;

10. pripažįsta socialinį ir šviečiamąjį sporto aspektą ir ragina valstybes nares imtis visų priemonių, kurių reikia norint užtikrinti, kad visi sportininkai, savo karjeros pabaigoje norintys profesinio mokymo ir lavinimo, kurį gavę galėtų perteikti patirtį ir žinias jauniems sportininkams, turėtų tokio profesinio mokymo ir lavinimo galimybę;

11.  laiko sporto klubus ir stadionus profesionalių sportininkų darbo vieta; ragina sporto klubus labiau stengtis lavinant, skatinant ir įdarbinant jaunus savo sportininkus; ragina profesines sporto organizacijas ir sporto klubus pradėti kampanijas, skirtas kovoti su visų rūšių diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija prieš sporto renginius, dalyvaujant sportinėje veikloje, sporto renginių metu ir jiems pasibaigus, stadionuose ir už jų ribų; ragina skelbti metines pažangos šioje srityje ataskaitas; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad į sporto aikštynus ir objektus galėtų patekti neįgalieji;

12. teigia, kad labai svarbu iš pat pradžių lavinti jaunus sportininkus ir sportiniu, ir akademiniu požiūriais, kadangi tai užtikrins profesionaliems sportininkams galimybę grįžti į darbo rinką pasibaigus jų sportinei karjerai;

13. pritaria minčiai stiprinti profesionalų ir mėgėjų sporto sektorių tarpusavio ryšius siekiant skatinti mažus klubus ir sportą mokyklose, taip pat plėtoti reikiamą vietinę infrastruktūrą;

14. mano, kad profesionaliems sportininkams nedera turėti mažiau teisių nei kitiems pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, ir todėl mano, kad svarbu, jog profesionalūs sportininkai turėtų teisių, taikytinų taip pat plačiai ir skaidriai, kaip ir darbuotojų teisės, įskaitant teisę sudaryti kolektyvinę sutartį ar atsisakyti ją sudaryti ir dalyvauti profesinėje sąjungoje;

15. ragina valstybes nares, Komisiją ir susijusias reguliavimo institucijas ištirti įtarimus dėl korupcijos ir išnaudojimo įdarbinant sportininkus, visų pirma nepilnamečius sportininkus iš trečiųjų šalių, ir jiems dirbant;

16. rekomenduoja, kad tarptautinių ir nacionalinių federacijų sprendimų priėmimo organuose būtų tinkamai atstovaujama įvairių kategorijų asmenų, dalyvaujančių sporte (žaidėjų, trenerių ar specialistų, teisėjų ir t. t.), specialioms organizacijoms;

17. ragina Komisiją užtikrinti, kad visomis socialinėmis teisėmis, kuriomis gali naudotis sportininkai, galėtų naudotis ir neįgalūs jų kolegos;

18. pripažįsta sportą, įskaitant profesionalų sportą, kaip svarbią komandinės dvasios, garbingumo ir atsakomybės jausmo, socialinės įtraukties ir kultūrinės integracijos skatinimo priemonę, kaip veiksnį, skatinantį augimą ir darbo vietų kūrimą, vietos ir regionų plėtrą, miestų atnaujinimą ir kaimo plėtrą, taip pat kaip būdą skatinti tokias vertybes kaip solidarumas, tolerancija ir garbingas rungtyniavimas ir kovoti su nutukimu bei viršsvoriu; be to, pripažįsta svarbų sporto indėlį perteikiant pagrindines socialines, šviečiamąsias ir kultūrines vertybes; ragina labiau stengtis kovoti su dopingu, nusikalstamumu ir korupcija klubuose;

19.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su fizinio lavinimo mokyklomis siekiant suteikti kokybišką vidurinįjį išsilavinimą, t. y. perteikti sportininkams reikiamas žinias ir taip sudaryti jiems sąlygas mokytis antrosios ir trečiosios pakopos mokymo įstaigose ir patekti į darbo rinką;

20. siūlo galimybę sportuoti ir naudotis socialine sporto infrastruktūra laikyti socialinės integracijos rodikliu ir vienu iš veiksnių, kuriuo remiantis būtų analizuojamas socialinės atskirties reiškinys;

21. pabrėžia fizinės mankštos ir sporto svarbą mažinant nutukimą ir atsisakant nesveikų kasdienių įpročių, kadangi fizinė mankšta ir sportas labai padeda, pirma, gerinti piliečių sveikatą ir, antra, mažinti sveikatos draudimo fondų išlaidas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, apskritai, ilgesnis darbo laikas ir dabartinės darbo sąlygos neskatina darbuotojų nuolat mankštintis ir kryptingiau užsiimti sportu;

22. prašo Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, ir europiniu, ir nacionaliniu lygmenimis patvirtinti ir finansuoti projektų pasiūlymus, pagal kuriuos susiejami socialinė įtrauktis ir sportas, ir teikti jiems pirmenybę atsižvelgiant į esamas lėšas ir programas; remia Komisijos ketinimą skirti ypatingą dėmesį sportui įvairiose veiksmų programose;

23. pažymi, kad svarbu skatinti žmones sportuoti užtikrinant visų galimybę sportuoti ir lygias galimybes, taip pat investuojant į mokytojų ir sporto specialistų rengimą ir į naujus viešosios sporto infrastruktūros objektus; be to, ragina teikti reikiamą paramą, kuri suteiktų galimybę sportuoti neįgaliesiems;

24. mano, kad sportas ir fizinis lavinimas yra esminis kokybiško mokymo aspektas;

25.  džiaugiasi tuo, kad Komisija savo Baltojoje knygoje pripažino, jog sporto veikla, kurią vykdant nesiekiama pelno, laikytina visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis; prašo Komisiją taikyti sportui atitinkamas sąlygas;

26. atkreipia dėmesį į neprofesionalų sportą, kuris dažnai pamirštamas; pažymi, kad neprofesionalų sportui, įskaitant nepelno klubus ir neprofesionalius bei savanorius sportininkus, trenerius ar specialistus ir teisėjus, reikia teikti didesnę finansinę paramą, sudaryti geresnes veiklos sąlygas, taip pat teikti kitų paskatų ir lengvatų;

27. reiškia paramą sportą reguliuojančioms institucijoms, kurios investuoja į jaunų žaidėjų mokymą ir lavinimą, t. y. reikalauja, kad klubų komandose žaistų ne mažiau kaip tam tikras skaičius vietoje parengtų žaidėjų, neatsižvelgiant į jų pilietybę;

28. pritaria Komisijos rekomendacijoms valstybėms narėms, kad jos parengtų nacionalines strategijas, pagal kurias, atsižvelgiant į mokymo programas, būtų siekiama nuo mažiausio amžiaus didinti ir gerinti vaikų ir mokinių fizinį aktyvumą;

29. pripažįsta ryšį tarp komercinio ir socialinio sporto vaidmenų; taigi pripažįsta, kad investicijos į jaunuolių raidos skatinimą, mėgėjų sportą, infrastruktūrą ir bendruomenėse įgyvendinamas programas labai priklauso nuo pajamų, kurias profesionalaus sporto sektorius gauna iš žiniasklaidos ir dėl veiksmingo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo sporto transliacijų metu, taip pat nuo šių pajamų reinvestavimo;

30. pažymi tai, kad Europos profesionalaus futbolo lygų asociacija ir Tarptautinė profesionalių futbolininkų asociacijų federacija (FIFPro) kartu paprašė Komisijos oficialiai įsteigti socialinio dialogo profesionalaus futbolo sektoriuje komitetą; pritaria šiai iniciatyvai ir ragina toliau stiprinti socialinį dialogą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Andersson, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Harald Ettl, Richard Falbr, Carlo Fatuzzo, Ilda Figueiredo, Roger Helmer, Stephen Hughes, Karin Jöns, Ona Juknevičienė, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Jan Tadeusz Masiel, Elisabeth Morin, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Rovana Plumb, Bilyana Ilieva Raeva, Elisabeth Schroedter, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Mihael Brejc, Gabriela Creţu, Petru Filip, Donata Gottardi, Rumiana Jeleva, Jamila Madeira, Csaba Sógor, Kyriacos Triantaphyllides

• [1]  OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
• [2]  OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
• [3]  OL C 291 E, 2006 11 30, p. 143.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (27.3.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentas: Toine Manders

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.      pažymi, kad šis nuomonės projektas nedaro poveikio profesionaliojo ar mėgėjų sporto neekonominiams aspektams;

2.      praneša, kad profesionalusis ir mėgėjų sportas yra ne tik svarbus socialinis ir kultūrinis reiškinys Europoje, bet ir stambių pajamų šaltinis, nes skatina ekonominę veiklą;

3.      pažymi, kad Europoje esančios sportui skirtos institucijos grindžiamos nacionaliniu principu;

4.      pripažįsta, kad profesionaliajame sporte privaloma laikytis daugelio šaltinių (EB, valstybių narių, sportą reguliuojančių institucijų) taisyklių, o tai sukelia jau ir taip neapibrėžtos srities dviprasmiškumą;

5.      pažymi, kad daug rūpesčių kelia su sporto įstaigomis ir taisyklėmis susijusios pasikartojančios teisinės problemos bei neteisėta kai kurių agentų veikla, taip pat didesnis teisinis aiškumas padėtų visiems susijusiems dalyviams geriau išnaudoti vidaus rinkos teikiamus privalumus; rekomenduoja pradėti taikyti žaidėjų agentų europinį sertifikavimą tam, kad būtų galima reguliuoti jų veiklą;

6.      pažymi, kad teismų praktika iš esmės formavo profesionaliojo sporto teisinę aplinką, tačiau kai kurie klausimai turėtų būti toliau reguliuojami Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis;

7.      pažymi, kad dažnai bilietų pasiūla į didžiuosius sporto renginius neatitinka jų paklausos, o tai yra nenaudinga vartotojams; pabrėžia, kad organizuojant bilietų platinimą būtina iki galo atsižvelgti į vartotojų interesus ir visais lygmenimis užtikrinti sąžiningą bilietų pardavimą, kurio metu nebūtų diskriminacijos;

8.      ragina valstybes nares ir sportą reguliuojančias institucijas aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį sirgalių vaidmenį ir remti jų susivienijimų kūrimą bei vystymą ir skatinti jų dalyvavimą varžybų valdymo ir administravimo procese;

9.      mano, kad šiuo požiūriu iniciatyva „Supporters Direct“ yra geriausios veiklos pavyzdys, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir sportą reguliuojančias institucijas skatinti tolesnę jo sklaidą;

10.    atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog sporto rungtynės taip pat transliuojamos užkoduotais ir iš anksto mokamais televizijos kanalais, turėtų būti sudaryta galimybė jas stebėti naudojant įvairiausias žiniasklaidos priemones ir platformas, ir remia valstybių narių teisę sudaryti sporto įvykių sąrašą, kuriame būtų numatyta, kad negalima neatsižvelgti į didžiąją dalį žiūrovų tuomet, kai valstybė narė mano, kad tam tikras sporto įvykis yra itin svarbus visuomenei;

11.    remia žiniasklaidos teisių kolektyvinio pardavimo principą siekiant užtikrinti teisingą šių svarbių finansinių išteklių paskirstymą; pabrėžia solidarumo mechanizmo svarbą siekiant užtikrinti teisingą pajamų paskirstymą klubams;

12.    pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnę sporto lažybų kontrolę ir išsaugoti sąžiningą sportą, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų užtikrinama, jog Europos Sąjungoje sporto lažybos būtų grindžiamos valstybės arba valstybės kontroliuojama licencijavimo sistema, pagal kurią valstybės narės galėtų taikyti būtinas ir tinkamas priemones kovoje su nekontroliuojamu potraukiu azartiniams žaidimams ir atsižvelgti į sporto renginių organizatorių teises, užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir korupcijai bei suteikti nuolatinio finansavimo galimybę siekiant skatinti profesionalų ir mėgėjų sportą;

13.    prašo Komisiją ir valstybes nares drauge su sporto ir lažybų operatoriais aptarti galimybę kurti veiksmingą, nešališką ir tvarią sistemą, kuri užtikrintų, kad Europoje visais sporto įvykių atvejais būtų užkirstas kelias nelegalioms lažyboms ir būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas sporto sąžiningumu;

14.    ragina Komisiją pateikti teisines ir ekonomines gaires profesionaliojo sporto klausimu ir visais atvejais pripažinti, kad su bendra profesionaliojo sporto organizacine veikla ir taisyklėmis susijusius klausimus geriausia būtų palikti spręsti labiausiai susijusioms suinteresuotosioms šalims ir kad, gerbiant subsidiarumo principą, imtis veiksmų ES lygmeniu reikėtų tik tuomet, kai tikrai būtina.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Cristian Silviu Buşoi, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Edit Herczog, Iliana Malinova Iotova, Pierre Jonckheer, Alexander Lambsdorff, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Catherine Neris, Zita Pleštinská, Giovanni Rivera, Zuzana Roithová, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler, Marian Zlotea
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Emmanouil Angelakas, Šarūnas Birutis, Giovanna Corda, Benoît Hamon, Joel Hasse Ferreira, Filip Kaczmarek, Othmar Karas, Joseph Muscat, Gary Titley, Anja Weisgerber

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (7.3.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentas: Gerardo Galeote

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. atsižvelgdamas į sporto vaidmenį skatinant integraciją ir į jo galimą indėlį į socialinę ir vidinę regionų sanglaudą,

1.  pabrėžia sporto įtraukimo į Lisabonos sutartį svarbą ir atkreipia dėmesį į taip atsirandančią galimybę mobilizuoti Europos Sąjungos finansinius išteklius ir programas, siekiant panaudoti sportą kaip ekonomikos vystymo, socialinės sanglaudos ir ES miestų bei regionų infrastruktūrų gerinimo priemonę;

2.  pripažįsta sporto, sporto pramonės ir sporto turizmo svarbą kuriant darbo vietas ir mažąsias bei vidutines įmones;

3.   pažymi, kad gausi ir visoms socialinėms grupėms lengvai prieinama sporto infrastruktūra teigiamai veikia gyvenimo kokybę ir kaimo, ir miesto vietovėse; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas vystyti sporto infrastruktūrą kaip būtiną viešųjų paslaugų dalį;

4.  primena ir pabrėžia, kad sportui galioja Bendrijos vidaus rinkos, laisvos konkurencijos ir laisvo darbuotojų judėjimo bendros taisyklės, kurių nauda socialinei ir regioninei sanglaudai bei ekonominiam vystymuisi įrodyta; taip pat pažymi, kad dauguma sporto ir laisvalaikio institucijų vietovėse ir regionuose yra svarbi kultūrų sambūvio, taigi ir būtina viešųjų paslaugų, dalis;

5.   pažymi, kad kai kurių sporto klubų laimėjimai tarptautinėse varžybose yra svarbūs tam tikrų regionų ir valstybių vystymuisi tiesiogiai – dėl produktų eksporto ir licencijų, ir netiesiogiai – dėl teigiamo poveikio, kurį šie klubai kaip kultūros ambasadoriai gali padaryti savo šaliai arba regionui; remia priemones, kurias, siekdamos užtikrinti arba sustiprinti savo prestižinių klubų konkurencingumą, priėmė šalys arba regionai, su sąlyga, kad tokios pat pagrindinės taisyklės galioja visiems, o priemonės atitinka Bendrijos teisę; taip pat pabrėžia, kad socialiniam ir ekonominiam regionų vystymuisi teigiamos tendencijos plėtojant mėgėjų ir laisvalaikio sportą yra labai svarbios, pirmiausia siekiant regionus padaryti patrauklesnius jauniems žmonėms ir juos išlaikyti šiuose regionuose; remia prestižinių sporto klubų veiklą mėgėjų ir laisvalaikio sporto srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad ši veikla naudinga visuomenei;

6.  pažymi, kad atskiruose regionuose ir valstybėse narėse įvairių sporto šakų socialinė ir ekonominė reikšmė, taip pat svarbiausių profesionaliojo sporto šakų pagrindinių klubų santykinė svarba ir populiarumas labai skiriasi; todėl mano, kad pajamų struktūros ir gavimo būdų, paramos teikimo būdų ir konkurencinės pusiausvyros užtikrinimo koncepcijos skirtumai yra pateisinami ir reikalingi; tačiau mano, kad siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę sporto svarbą visuose regionuose ir mažesnėse įmonėse, svarbu skatinti sporto klubus dalyvauti socialinio solidarumo akcijose ir prisidėti prie papildomų socialinių solidarumo priemonių; mano, kad sporto klubų socialinė veikla mėgėjų sporto srityje ir galimybė visoms visuomenės grupėms naudotis aukštos kokybės sporto įrenginiais gali būti labai didelis indėlis į socialinę ir ekonominę sanglaudą, ir todėl mano, kad ši veikla labai svarbi;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares savo tvaraus vystymosi strategijose numatyti su sportu susijusių infrastruktūrų ir projektų finansavimą naudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas, taip pat numatyti galimybę naudotis naujomis finansavimo priemonėmis (įskaitant JEREMIE ir JESSICA);

8.  siūlo sukurti veiksmingą sistemą tarptautiniam ir regionų bendradarbiavimui skatinti, siekiant geriau išnaudoti su sporto renginiais susijusias investicijas į infrastruktūrą; taip pat siūlo skatinti sportą pasitelkiant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, kaip numatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG)[1];

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant pasiūlymus, susijusius su sritimis (pvz., fotografavimo teisių, transliavimo teisių valdymo arba sporto lažybų), kurios yra itin keblios turint mintyje sporto vystymąsi valstybėse narėse, būtų griežtai laikomasi subsidiarumo principo ir deramai atsižvelgiama į visų valstybių narių patirtį bei ypatumus ir į atitinkamiems nacionaliniams regionams galių perdavimo galimybę;

10.   pabrėžia regionų ir vietos institucijų svarbą organizuojant profesionalaus ir mėgėjų sporto renginius, plėtojant infrastruktūrą ir skatinant sportą bei sveiką Europos Sąjungos piliečių, ypač mokyklinio amžiaus jaunuolių, gyvenseną;

11.  rekomenduoja valstybėms narėms vykdant socialinę politiką visuomet atsižvelgti į svarbų sporto vaidmenį integruojant imigrantus ir su sportu susijusių vertybių, kaip antai: sutarimas, tolerancija ir solidarumas, puoselėjimą;

12.  ragina valstybes nares atsižvelgiant į integruotos sportinės veiklos svarbą sudaryti neįgaliems sportininkams ir mokiniams galimybes sportuoti kiekvieną dieną mokykloje ir už jos ribų;

13.  atsižvelgdamas į tai, kad aplinkos ir sveikatos apsaugos klausimams spręsti reikia patvirtinti horizontaliąją koncepciją, rekomenduoja Komisijai pasinaudojant Europos sporto renginiais skatinti aplinkos ir sveikatos apsaugą;

14.  pripažįsta sporto svarbą sveikatos apsaugos srityje ir todėl rekomenduoja, kad transliavimo teisių turėtojai skatintų visuomenę sportuoti;

15.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad baltojoje knygoje nustatytas tikslas užtikrinti, jog švietimo įstaigose būtų kasdien sportuojama, į kiekvieną švietimo sistemos pakopą – nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo įstaigų – įtraukti fizinį lavinimą kaip privalomąjį dalyką;

16. rekomenduoja valstybėms narėms didelę dalį savo iš sporto gaunamų pajamų naudoti su sportu susijusioms išlaidoms valstybiniu ir vietos lygmenimis padengti;

17. pataria Komisijai, atsižvelgiant į tai, kad į Europos Sąjungą įstojusioms naujosioms valstybėms narėms labai svarbu siekti sanglaudos, ir kadangi naujosiose valstybėse narėse, deja, reguliariai sportuoja labai nedaugelis, siekti per ateinančius penkerius metus gerokai padidinti sportuojančiųjų skaičių ES.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfonso Andria, Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Antonio De Blasio, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Pedro Guerreiro, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Jim Higgins, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Jamila Madeira, Mario Mantovani, Sérgio Marques, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Wojciech Roszkowski, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Dimitar Stoyanov, Margie Sudre, Andrzej Jan Szejna, Oldřich Vlasák
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Vladko Todorov Panayotov, Miloslav Ransdorf, Zita Pleštinská, László Surján, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Janelly Fourtou, Zdzisław Zbigniew Podkański

• [1]  OL L 210, 2000 7 31, p. 19

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (27.3.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentė: Neena Gill

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   pažymi, kad nors dabartinėje Sutartyje nėra nuostatų, pagal kurias būtų suteikiama konkreti kompetencija sporto srityje, sportas nėra išbrauktas iš Bendrijos teisės taikymo srities, tiksliau, jam taikomos diskriminacijos draudimo (Sutarties 12 straipsnis), laisvo darbuotojų judėjimo (39 straipsnis), įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas (43 ir 49 straipsniai) ir konkurencijos (81 ir 87 straipsniai) nuostatos; taip pat pažymi, kad sportui daro įtaką užimtumo, socialinės politikos, kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos nuostatos;

2.   tvirtina, kad sporto srityje turi būti užtikrinama varžovų tarpusavio priklausomybė ir būtinybė garantuoti varžybų rezultatų neapibrėžtumą, o tai galėtų sudaryti sporto organizacijoms pagrindą pritaikyti specialius sporto renginių organizavimo ir pardavimo modelius rinkoje;

3.   mano, kad, nors sportas ir turi ypatumų, negarantuojama, jog bet kokiai ekonominei veiklai sporto srityje nebus taikomos ES konkurencijos taisyklės;

4.   mano, kad, turint mintyje sporto ypatumus, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę, pasikonsultavus su įvairiomis suinteresuotomis šalimis ir Parlamentu, patvirtinti aiškinamąsias gaires, kuriose būtų atsakyta į klausimą dėl Bendrijos teisės ryšio su sporto taisyklėmis, nepatenkančiomis į minėtosios teisės sritį, taip pat būtų nustatyta sritis, kuriai taikoma minėtoji teisė, t. y. visų pirma būtų atskirti sporto organizavimo aspektai, kuriai taikoma minėtoji teisė, ir taisyklės, kurioms minėtoji teisė netaikoma, o tai darant taip pat būtų atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir turima mintyje, jog sporto taisyklės, reglamentuojančios tik sporto požiūriu svarbius klausimus ir pačios savaime neturinčios nieko bendra su ekonomine veikla, nepatenka į Sutarties taikymo sritį; mano, kad atliekant šį atskyrimą reikėtų atsižvelgti į profesionalų ir mėgėjų sporto skirtumus; pažymi, kad tokios taisyklės, kurios susijusios su specifiniu sporto renginių pobūdžiu ir turiniu, yra neatsiejama sporto varžybų organizavimo ir tinkamos jų eigos dalis ir negali būti laikomos Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių laisvą darbuotojų judėjimą ir laisvę teikti paslaugas, apribojimu, jei konkurenciją ribojantis poveikis atitinka teisėtą tikrą siekiamą sportinės veiklos tikslą;

5.   prašo sporto organizacijas įtvirtinti teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus ir kartu pripažįsta savireguliacijos sporte principą, Europos sporto modelio struktūras ir principus, kuriais remiantis organizuojamos sportinės varžybos;

6.   mano, kad tiesiog pasikliaujant Teisingumo Teismu taip, jog jo priimami sprendimai būtų paskutinė išeitis, sukuriama netinkama sistema, kai sprendžiama dėl kiekvieno atskiro atvejo, ir trūksta teisinio tikrumo, ypač dėl to, kad, kaip rodo įvairios bylos nuo Walrave iki Meca-Medina, teismo praktikoje ne visuomet pateikiami aiškus ir nuoseklūs argumentai; pažymi, kad sudėtinga atskirti verslo konkurencijos aspektus nuo tik su sportu susijusių klausimų, kai kuriuos klausimus reikia spręsti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, ir todėl prieštarauja bet kokiems mėginimams užkirsti kelią galimybei netaikyti Sutarties 81 ir 82 straipsniuose nustatytų konkurencijos taisyklių;

7.   pažymi, kad žaidėjų agentų profesinės kvalifikacijos pripažinimas yra numatytas Direktyvoje 2005/36/EB[1], pagal kurią šią profesiją reglamentuoja nacionaliniai įstatymai;

8.   mano, kad kai kurių žaidėjų agentų neteisėta veikla (korupcija, pinigų plovimas, prekyba nepilnamečiais žaidėjais) galėtų būti pagrindas priimti teisės aktą, kuriame būtų nustatyti minimalūs profesiniai reikalavimai žaidėjų agentams (konkrečių dalykų išmanymas, padorumas, neįsipainiojimas į interesų konfliktus, pvz., atstovaujant dvi šalis, ir kt.);

9.   tvirtai remia UEFA taikomą klubų licencijavimo sistemą ir ragina Europos mastu pradėti taikyti šią pažangią patirtį;

10. mano, kad, jei nors televizijos transliacijų teisių centrinė rinkodara horizontaliai apriboja konkurenciją pagal Sutarties 81 straipsnio 1 dalį, ji teikia naudos, kurią galima įžvelgti remiantis Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi, ir kad tokios priemonės yra priimtinos, jei jos atitinka klubų solidarumo, skaidrumo, atskaitomybės ir objektyvumo principus;

11. ragina valstybes nares priimti reguliavimo priemones, kuriomis būtų užtikrinama sporto apsauga nuo netinkamo su lažybomis susijusio poveikio; mano, kad ypač reikia sumažinti lažybų pasiūlą ir pašalinti lažybų operatorių ekonominių interesų ir sporto rezultatų prieštaravimų riziką; ragina valstybes nares uždrausti lažybų bendrovėms nuosavybės teise valdyti sporto klubus, komerciniu požiūriu juose dalyvauti (pvz., juos remti) ar palaikyti bet kokius ryšius su sportininkais, jeigu klubas ar sportininkas įtrauktas į jų lažybų pasiūlymus;

12. prašo Komisiją ir valstybes nares kartu su sporto atstovais ir lažybų bendrovėmis išnagrinėti galimybę sukurti veiksmingą, nešališką ir tvarią sistemą siekiant užtikrinti, kad visų sporto šakų Europoje atžvilgiu nebūtų rengiamos nelegalios lažybos ir kad būtų išsaugotas Europos sporto visuomenės pasitikėjimas;

13. pripažįsta valstybių narių teisę imtis priemonių siekiant apsaugoti teisę gauti informaciją ir užtikrinti galimybę plačiai visuomenės daliai per televiziją stebėti nacionalinius ir kitus visuomenei labai svarbius sporto renginius, pvz., Olimpines žaidynes, Pasaulio futbolo čempionatą ir UEFA Europos futbolo čempionatą;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad sparčiai kinta Europos sporto ekonomikos, kuri vis labiau remiasi investicijomis ir naujoviško sporto turinio vystymu naudojant skaitmenines technologijas, pobūdis; pripažįsta būtinybę užkirsti kelią veiksniams, dėl kurių kyla grėsmė intelektinės nuosavybės teisėms ir gerai valiai, mažinti piratavimą ir apriboti neteisėtą interneto veiklą;

15. išreiškia susirūpinimą dėl autorinių teisių pažeidimų, kuriuos vykdo, kartais sistemingai, visuomeninių tinklaviečių naudotojai; pripažįsta, kad labai įdomiai plėtojasi vartotojų kuriamas turinys, bet tuo pat metu padidėja autorinių teisių pažeidimų pavojus; mano, kad, jei naudojant technologijas galima įterpti arba priskirti autorinių teisių atpažinimo nuorodą, nėra nepagrįsta reikalauti, kad tinklapių paslaugų teikėjai atliktų filtravimą ir kitas veiksmingesnes pašalinimo procedūras siekiant aptikti tokias nuorodas; vis dėlto mano, kad reikėtų atlikti tam tikrą technologijų standartizavimą siekiant užtikrinti, kad reikalavimas atlikti filtravimą nebūtų pernelyg didelė našta;

16. pripažįsta pagrįstu sporto organizacijų susirūpinimą dėl vadinamosios apgaulingos rinkodaros; šiuo klausimu pažymi, kad prekės ženklus ir autorines teises reglamentuojančių įstatymų ne visuomet pakanka norint užkirsti kelią šiems parazitiškiems veiksmams; pareiškia, kad, peržiūrėjus kai kuriose valstybėse narėse taikomo įstatymo dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo nuostatas, galima būtų atrasti galimų sprendimo būdų;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlo Casini, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Neena Gill, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sharon Bowles, Mogens Camre, Jean-Paul Gauzès, Sajjad Karim, Kurt Lechner, Georgios Papastamkos, Michel Rocard, Gabriele Stauner, József Szájer, Jacques Toubon
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Gabriela Creţu

• [1]  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (27.3.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentė: Esther De Lange

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti žvalgybos duomenimis pagrįstą tarpvalstybinio policijos pajėgų bendradarbiavimo sporto srityje politiką, įskaitant informacijos ir žvalgybos duomenų mainus tarp saugos tarnybų, ir užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių laisvių ir teisių ir duomenų apsaugos taisyklių;

2.   pažymi, kad sportas, ypač tam tikros profesionalios sporto šakos, visame pasaulyje tapo arba tampa tam tikros rūšies verslu, kuris sudaro dalį pasaulinės rinkos ir veikia pagal globalizacijos dėsnius;

3.   pabrėžia, kad globalizacija keičia santykį tarp sporto veikėjų ir skatina naujų situacijų formavimąsi; be to, valstybės narės skirtingai sprendžia naujus uždavinius ir todėl būtini pagrįsti, nuoseklūs politiniai ir teisiniai sprendimai, kurie atitiktų pagrindinius ES principus, vertybes ir tai, kas nustatyta pagal ES sutartis;

4.   pabrėžia, kad būtina ne tik tvirtinti prevencines, atgrasančias ir represines priemones, bet ir sudaryti sąlygas taikyti universalesnį rizikos per sporto renginius vertinimo metodą, kad visos interesų grupės būtų skatinamos vadovautis specialia strategija, pagal kurią būtų remiami nerepresiniai problemų sprendimo aspektai, ypač daug dėmesio skiriant švietimui ir lavinimui, taip pat pažangiausios patirties mainams;

5.   ypač atkreipia dėmesį į vertingą patirtį, kuri įgyta pradėjus steigti nacionalinius informacijos apie futbolą centrus (angl. NFIP), atsakingus už tarpvalstybinių policijos informacijos mainų koordinavimą ir skatinimą, įskaitant rizikos vertinimą ir duomenis apie ypač pavojingų sporto šakų sirgalius, ir taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinio policijos bendradarbiavimo vadovą, kurio vaidmuo įgyvendinant šią žvalgybos duomenimis grindžiamą politiką gali būti svarbiausias; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti tarpusavio bendradarbiavimą, toliau plėtoti šį metodą ir prireikus jį atnaujinti;

6.   primygtinai ragina valstybes nares bei visas už sporto sritį atsakingas organizacijas ir institucijas dėti dvigubai daugiau pastangų kovojant su neteisėtų dopingo produktų vartojimu, tiekimu ir pardavimu;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtiniausių priemonių kovojant su prekyba nepilnamečiais sportininkais ir sportininkėmis bei su jų išnaudojimu; yra įsitikinęs, kad būtina numatyti papildomas procedūras ir užtikrinti, kad įgyvendinant vietos iniciatyvas nebūtų sudaroma sąlygų prekybai vaikais;

8.   ragina Komisiją užtikrinti, kad dalis ateityje numatomų galimų parengiamųjų sporto veiksmų būtų skiriama nepilnamečių apsaugos klausimui spręsti;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių siekiant masinių sporto renginių metu uždrausti prekybą žmonėmis ir jų išnaudojimą, pvz., prievartinę prostituciją ir bet kokią kitą pagrindines teises pažeidžiančią veiklą;

10. pabrėžia būtinybę kurti priemones, kurias taikant būtų užkertamas kelias rasistinėms pažiūroms, ir stebėti, kaip per sporto renginius ar jiems rengiantis taikomi teisės aktai, pagal kuriuos reglamentuojami rasizmo, ksenofobijos ir bet kurios kitos rūšies smurto ir diskriminacijos atvejai, taip pat griežtai taikyti esamus teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo vykdomą politiką įtraukti priemones, kurias taikant būtų skatinamos tokios vertybės, kaip solidarumas, tolerancija ir nediskriminavimas;

11. ragina valstybes nares visais sporto politikos etapais paisyti lyčių aspekto, siekiant nuosekliai mažinti skirtumus tarp vyrų ir moterų atstovavimo sporto organizacijose, darbo užmokesčio ir tiesioginio dalyvavimo sporto veikloje požiūriais, kad abiejų lyčių atstovai galėtų naudotis vienodais sporto teikiamais asmeniniais ir socialiniais privalumais;

12. palankiai vertina nacionaliniu ir Europos lygmenimis parengtas klubų licencijų sistemas ir yra įsitikinęs, kad į šias sistemas turėtų būti įtrauktos rasizmo, ksenofobijos ir smurto prevencijos bei nepilnamečių apsaugos ir pagrindinių teisių laikymosi nuostatos;

13. pabrėžia būtinybę besąlygiškai stiprinti policijos ir teismų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir Europos policijos institucijų, siekiant veiksmingiau kovoti su įvairaus pobūdžio nusikaltimais, kurie padaryti per sporto renginius ar susiję su sportu (pvz., dopingo tiekimas ir vartojimas, prekyba žmonėmis ir kt.).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.3.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Carlos Coelho, Esther De Lange, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Armando França, Patrick Gaubert, Roland Gewalt, Jeanine Hennis-Plasschaert, Lívia Járóka, Ewa Klamt, Magda Kósáné Kovács, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Sarah Ludford, Javier Moreno Sánchez, Rareş-Lucian Niculescu, Athanasios Pafilis, Martine Roure, Inger Segelström, Csaba Sógor, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Edit Bauer, Sophia in ‘t Veld, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Antonio Masip Hidalgo, Bill Newton Dunn, Nicolae Vlad Popa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Manolis Mavrommatis

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (29.2.2008)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Baltosios knygos dėl sporto
(2007/2261(INI))

Nuomonės referentė: Pia Elda Locatelli

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, nepaisant tam tikros lyčių lygybės srityje pasiektos pažangos Europos lygmeniu, sporte vis dar išlieka nelygybė tarp vyrų ir moterų,

B.   kadangi moterims yra nepakankamai atstovaujama visuose hierarchiniuose ir administraciniuose sporto lygmenyse,

1.   ragina valstybes nares, siekiant panaikinti dabartinius skirtumus, pasitelkus į lyčių lygybę orientuotas sporto programas vyrams ir moterims suteikti vienodą paramą ir vienodas galimybes fiziniam lavinimui bei sportui;

2.   pritaria Komisijos Baltajai knygai dėl sporto, kurioje visapusiškai sprendžiamos su sportu susijusios problemos; tačiau apgailestauja, kad į lyčių aspektą atsižvelgiama nepakankamai, ypač kai tai susiję su vienodu užmokesčiu sportininkėms moterims ir tuo, kad sportininkės moterys uždirba mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai;

3.   atkreipia dėmesį į Komisijos palaikomą teisę į informaciją ir plačią piliečių prieigą prie sporto renginių transliacijų;

4.   remiasi tyrimais, kuriais parodoma, kad tik 10 proc. visų reportažų bei sporto renginių, apie kuriuos informuojama, yra susiję su moterimis; ragina Komisiją laikytis vienodo elgesio su moterimis ir vyrais principo, taip pat ir kai tai susiję su pranešimais apie sporto renginius žiniasklaidoje;

5.   ragina valstybes nares stebėti ir tikrinti, kaip naudojamos sportui skirtos valstybės lėšos ir ar šios lėšos naudojamos tinkamai atsižvelgiant į abiejų lyčių sportininkų poreikius;

6.   ragina valstybes nares suteikti moterims karjeros galimybių su sportu susijusiose srityse, įskaitant ir pareigas, kurias vykdant priimami sprendimai;

7.   ragina valstybes nares ne tik nuo ankstyvos vaikystės skatinti moteris imtis sportinės veiklos, tačiau ir viso gyvenimo laikotarpiu, įskaitant senyvą amžių, nes žmonėms gyvenant ilgiau jų aktyvaus gyvenimo laikotarpis taip pat trunka ilgiau.

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti moterų apsaugą sporte, skatinant veiksmingą prevencinę politiką, vykdant informuotumo didinimo programas bei griežtai baudžiant seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo sporte atvejus;

9.   ragina valstybes nares skatinti informacijos apie moterų sportą pateikimą žiniasklaidoje, kad moterys įsisąmonintų tokį įvaizdį (angl. „role model“) ir įveiktų su lytimi susijusius stereotipus;

10. ragina valstybes nares skirti moterims už laimėjimus tokį patį pripažinimą, koks už tokius laimėjimus yra skiriamas vyrams; pabrėžia nediskriminuojančių sporto varžybas reglamentuojančių taisyklių svarbą, nustatant vyrams ir moteris vienodus apdovanojimus;

11. pabrėžia, kad moterys ir vyrai, užsiimantys neprofesionaliu sportu, neturi jokių valstybės suteikiamų socialinių garantijų ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, išskyrus paramą motinystės arba tėvystės atveju; ragina valstybes nares imtis su tuo susijusių priemonių užtikrinant tinkamą apsaugą;

12. pabrėžia medicininių konsultacijų moterims svarbą apie galimą fizinės veiklos teikiamą naudą nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo, kaip pvz. geresnė kraujotaka ir nemalonios būklės, patirtos nėštumo laikotarpiu, kaip pvz. vidurių užkietėjimas ir nuovargis, palengvinimas, o taip pat streso ir fizinės bei emocinės įtampos sumažinimas;

13. ragina valstybes nares berniukų ir mergaičių mokyklinio lavinimo laikotarpiu sporto veiklai skirti daugiau dėmesio, kiek tai susiję su skatinimu sportuoti ir kartu didinti galimybes pradėti sportininko karjerą bei ją tęsti.

14. atkreipia dėmesį, kad draudimas merginoms užsiimti sportu, plaukimu ar mokymusi mažose grupėse remiantis kultūrinės įvairovės skirtumais nėra pateisinamas nei kultūrinėmis, nei religinėmis priežastimis ir neturi būti toleruojamas;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti jaunų sportuojančių asmenų prevencinius ir sveikatos patikrinimus bei užtikrinti, kad bus patenkintos visos teisės, saugomos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje;

16. ragina valstybes nares remti sporto organizacijų, klubų ir asociacijų veiklą, kurie yra susiję su pagyvenusių asmenų, ypač moterų, sportine veikla,

17. ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su merginų ir vaikinų išnaudojimu sporte bei prekyba žmonėmis, griežtai vykdant galiojančius įstatymus ir taisykles; teigia, kad pageidautina užtikrinti didesnį teisinį saugumą, ypač taikant „namuose išaugintų žaidėjų“ taisyklę;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.2.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Emine Bozkurt, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Ilda Figueiredo, Věra Flasarová, Lívia Járóka, Piia-Noora Kauppi, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Urszula Krupa, Roselyne Lefrançois, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Anni Podimata, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anne Van Lancker, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Ana Maria Gomes, Donata Gottardi, Anna Hedh, Elisabeth Jeggle, Marusya Ivanova Lyubcheva, Maria Petre
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Manolis Mavrommatis, Milan Gaľa, Tunne Kelam, Małgorzata Handzlik

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	1.4.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Badia i Cutchet, Katerina Batzeli, Ivo Belet, Guy Bono, Nicodim Bulzesc, Marie-Hélène Descamps, Jolanta Dičkutė, Věra Flasarová, Milan Gaľa, Claire Gibault, Vasco Graça Moura, Ruth Hieronymi, Ramona Nicole Mănescu, Manolis Mavrommatis, Ljudmila Novak, Dumitru Oprea, Doris Pack, Mihaela Popa, Christa Prets, Karin Resetarits, Pál Schmitt, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Thomas Wise, Tomáš Zatloukal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Victor Boştinaru, Gerardo Galeote, Ignasi Guardans Cambó, Gyula Hegyi, Christel Schaldemose, László Tőkés, Ewa Tomaszewska, Cornelis Visser