Procedūra : 2007/2274(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0153/2008

Pateikti tekstai :

A6-0153/2008

Debatai :

PV 07/05/2008 - 15
CRE 07/05/2008 - 15

Balsavimas :

PV 08/05/2008 - 5.7
CRE 08/05/2008 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0193

PRANEŠIMAS     
PDF 426kWORD 753k
14.4.2008
PE 400.468v02-00 A6-0153/2008

dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje

(2007/2274(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Marco Cappato

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
  I PRIEDAS
 ANNEX II
 Vystymosi komiteto nuomonė
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje

(2007/2274(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į devintąją ES metinę žmogaus teisių ataskaitą – 2007 m.(1),

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177 ir 300 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus(2),

–    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–    atsižvelgdamas į visas JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus,

 atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių priemones, ypač į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, Afrikos moterų teisių fakultatyvinį protokolą, Amerikos žmogaus teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją;

 atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d., ir į savo rezoliucijas, susijusias su TBT(3),

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir į 2005 m. ES planą dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų(4),

–    atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį, arba bausmes,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo bei į jos fakultatyvinį protokolą,

- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(5),

- atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (ES ir AKR) partnerystės susitarimą ir peržiūrėtą susitarimą(6),

- atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje,

- atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos penktosios ir septintosios sesijų, priimtas atitinkamai 2007 m. birželio 7 d.(7) ir 2008 m. vasario 21 d.(8) , ir dėl derybų dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTK) rezultatų,

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų Europos Sąjungos susitarimuose(9),

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.(10) ir 2007 m. balandžio 26 d.(11) rezoliucijas dėl moratoriumo dėl mirties bausmės ir 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149 dėl visuotinio mirties bausmės taikymo moratoriumo,

- atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lytinių organų žalojimo(12), kurioje tvirtinama, kad bet koks moterų lytinių organų žalojimas yra smurtas prieš moteris ir jų žmogaus teisių pažeidimas,

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos(13), įskaitant moterų teises, kurios turi būti aiškiai sprendžiamos dialogų žmogaus teisių klausimais metu,

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl raiškos laisvės internete(14),

- atsižvelgdamas į visų savo priimtų rezoliucijų dėl žmogaus teisių skubumą,

–   atsižvelgdamas į ES NVO Žmogaus teisių diskusijų forumo, vykusio 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje, išvadas,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos, kurią Europos Bendrijos ir dauguma EB valstybių narių pasirašė 2007 m. kovo 30 d. ir kurioje nustatoma pareiga įtraukti neįgalių asmenų interesus ir problemas į trečiųjų šalių atžvilgiu vykdomus veiksmus žmogaus teisių srityje,

- atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacinį pranešimą dėl negalios ir vystymosi ES delegacijoms ir tarnyboms, paskelbtą 2004 m. liepos mėn.,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų priimtą Žmogaus teisių gynėjų deklaraciją ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių gynėjų klausimais veiklą,

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio mėn. priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(15), dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose ir žmogaus teisių gynėjų, taip pat dėl mirties bausmės, kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir dėl vaiko teisių skatinimo ir apsaugos,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,

- atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystimosi komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6–0153/2008),

A.     kadangi Tarybos ir Komisijos ES metinėje žmogaus teisių ataskaitoje (2007 m.) pateikiama bendra Europos Sąjungos institucijų Europos Sąjungoje ir už jos ribų vykdomos veiklos žmogaus teisių srityje apžvalga,

B.     kadangi 2007 m. metinėje ataskaitoje numatyta ištirti ir įvertinti Komisijos, Tarybos ir Parlamento veiklą žmogaus teisių srityje ir reikiamais atvejais pateikti konstruktyvios kritikos,

C.     kadangi ES vidaus praktika žmogaus teisių srityje neabejotinai daro poveikį jos reputacijai ir sugebėjimui vykdyti veiksmingą išorės politiką,

D.     kadangi žmogaus teisės ir jų apsauga yra neišvengiamai susijusios su – ir turėtų būti skatinamos kartu su – teisėtumo principu, demokratiniu valdymu, valdžių padalijimo ir politinio atskaitingumo principais, taip pat su politinėmis teisėmis, kurios gali sudaryti galimybes jų turėtojams patiems ginti savo žmogaus teises,

E.     kadangi derybų dėl dvišalių arba regioninių prekybos susitarimų ir jų įgyvendinimo metu, net ir su svarbiais prekybos partneriais, turi būti stengiamasi sutelkti didesnį dėmesį į pagarbą svarbiausioms žmogaus teisėms, ypač politinėms teisėms,

F.     kadangi teisingumas, laisvė, demokratija ir teisinė valstybė, užtikrinantys pagrindines laisves ir žmogaus teises, yra ilgalaikės taikos ramsčiai ir kadangi ilgalaikė taika negali būti pasiekta sudarant susitarimus su subjektais, kurie atsakingi už sistemingus žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus,

G.     kadangi žmogaus teises skatinančioms politikos kryptims įvairiuose pasaulio regionuose tebėra iškilęs pavojus, nes žmogaus teisių pažeidimai neišvengiamai susiję su pažeidėjų pastangomis sumažinti bet kurios jas skatinančios politikos krypties poveikį, ypač šalyse, kuriose žmogaus teisių pažeidimai atlieka pagrindinį vaidmenį išlaikant valdžioje nedemokratinę vyriausybę,

H.     kadangi besivystančiose šalyse 82 proc. neįgalių asmenų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos ir toliau patiria sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant teisės gyventi pažeidimą ir nežmonišką arba žeminantį elgesį, ir kadangi ypatingą susirūpinimą kelia vaikų su negalia padėtis,

I.      kadangi pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įstatus „galimybė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ir socialinių sąlygų“ ir kadangi visų žmonių sveikata yra labai svarbi siekiant taikos ir saugumo,

1.      apgailestauja, kad Europos Sąjunga vis dar nevykdo nuoseklios ir be nuolaidų politikos, kuria būtų remiamos ir skatinamos žmogaus teisės visame pasaulyje, ir pabrėžia, kad būtina veiksmingiau vykdyti tokią politiką; mano, kad turi būti padaryta akivaizdi pažanga siekiant užtikrinti griežtą galiojančių ES nuostatų žmogaus teisių klausimais laikymąsi;

2.      mano, kad siekiant akivaizdžiai pagerinti žmogaus teisių skatinimą, turėtų būti imtasi priemonių, stiprinančių ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kuriai dažnai kliudo vyraujantys valstybių narių nacionaliniai interesai, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus teisių skatinimas būtų laikomas prioritetu, taip pat užtikrinti griežtą žmogaus teisių skatinimo, kaip BUSP tikslo, apibrėžto Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimą;

3.      ragina Komisiją ir Tarybą dėti didesnes pastangas, kad būtų pagerinti Europos Sąjungos gebėjimai greitai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir kad visoje Europos Sąjungos išorės politikoje nuolatos būtų atsižvelgiama į žmogaus teisių politiką, vykdomą trečiųjų šalių atžvilgiu, ir visų lygių politinių dialogų metu būtų sistemingai kreipiamas dėmesys į žmogaus teisių problemas;

Bendrieji principai ir pasiūlymai dėl žmogaus teisių, demokratijos, taikos ir atsisakymo naudoti prievartą

4.      dar kartą pakartoja, kad žmogaus teisės, kaip apibrėžta pagrindiniuose tarptautiniuose aktuose ir konvencijose, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, – tai visuotinės tesės, istoriškai susiformavusios prigimtinės teisės, kurių praktinis ir veiksmingas laikymasis – tai pagrindinė tarptautinių įstatymų ir teisėtumo įgyvendinimo bei taikos, laisvės, teisingumo ir demokratijos idėjų skleidimo priemonė;

5.      mano, kad ES politikos kryptyse, visų pirma bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, turėtų būtų įtvirtinta aiški prioritetinė nuostata dėl veiksmingos žmogaus teisių teisinės gynybos viso pasaulio vietiniuose ir nacionaliniuose teismuose arba, jei tai neįmanoma, supranacionaliniuose teismuose;

6.      mano, kad vienas svarbiausių Europos Sąjungos politinių tikslų turi būti parama visų lygių teismų institucijoms, kuri būtų pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių laikymąsi dalis, ir ypač parama, teikiama tarptautiniams teismams;

7.      dėl to ragina Komisiją ir Tarybą imtis ypatingos svarbos priemonių, atitinkančių veiklą, susijusią su Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimu, kurios užtikrintų paramą visiems su žmogaus teisių gynyba susijusiems teismams; mano, kad turi būti sprendžiama Europos žmogaus teisių teismo pernelyg didelės apkrovos problema skiriant papildomų finansinių išteklių ir kad daugiausia paramos turėtų būti suteikta Amerikos žmogaus teisių teismui ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui, be to, turėtų būti imtasi priemonių, kad būtų galima lengviau įsteigti Žmogaus teisių teismą, skirtą Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalims;

8.      mano, kad teisė į demokratiją, t. y. kiekvieno piliečio teisė dalyvauti valstybės valdyme, deleguojant savo įgaliojimus teisėtumo principu besivadovaujančioms institucijoms, – istoriškai susiformavusi prigimtinė teisė, aiškiai pripažinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, 1993 m. Vienos deklaracijoje ir Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje; mano, kad ši nuostata dėl teisės į demokratiją įpareigoja tarptautinės bendruomenės institucijas, Europos Sąjungą ir visas valstybes nares imtis priemonių kliūtims, trukdančioms įgyvendinti šią teisę visame pasaulyje, pašalinti; mano, kad reikėtų apibrėžti strateginį uždavinį sukurti tikrą pasaulinę demokratinių šalių organizaciją; šį uždavinį galima būtų įgyvendinti pertvarkant ir stiprinant jau veikiančias tarpvalstybines institucijas (organizacijos pagrindas būtų demokratinių valstybių bendruomenė) arba įsteigiant naujas institucijas;

9.      mano, kad Gandžio propaguota neprievartinė kova – pati tinkamiausia priemonė, siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių principai būtų visapusiškai įgyvendinti, puoselėjami, propaguojami ir gerbiami; mano, kad jos skatinimas turėtų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu, ir yra nutaręs dalyvauti veikloje, susijusioje su neprievartinės kovos teorijos ir praktikos atnaujinimu ir tyrimais, kurių dalį turėtų sudaryti lyginamoji ankstesnės patirties analizė; siūlo, kad 2009 m. būtų surengta Europos konferencija dėl neprievartinės kovos, o 2010 m. paskelbti Europos neprievartinės kovos metais, turint tikslą, kad šis sumanymas taptų vienu pagrindinių politinių siekių; ragina valstybes nares siekti, kad, remiant Jungtinėms Tautoms, 2010–2020 m. būtų paskelbti Neprievartinės kovos dešimtmečiu;

2007 m. Europos Sąjungos metinė ataskaita dėl žmogaus teisių

10.    pabrėžia ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių svarbą nagrinėjant ir vertinant ES žmogaus teisių politiką ir pripažįsta, kad ataskaitoje pateikiama bendroji Europos Sąjungos stiprėjančios veiklos žmogaus teisių srityje apžvalga;

11.    mano, kad turėtų būti pateikta daugiau ir geresnės informacijos siekiant įvertinti ankstesnes politikos kryptis ir kad turėtų būti pasiūlytos kryptys ir gairės siekiant pakeisti bendrą požiūrį ir kartu suderinti politikos prioritetus atsižvelgiant į atskirų šalių specifiką, kad būtų galima priimti šalių strategijas žmogaus teisių klausimais ar bent jau į šalių strategijos dokumentus įtraukti skyrius dėl žmogaus teisių; pakartoja savo raginimą reguliariai ir periodiškai įvertinti ES su žmogaus teisių sritimi susijusių politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų trečiosiose šalyse įgyvendinimą ir rezultatus; ragina Komisiją ir Tarybą parengti konkrečius, kiekybiškai nustatomus rodiklius ir gaires, kad būtų galima įvertinti šių politikos krypčių veiksmingumą;

12.    palankiai vertina Tarybos ir Komisijos 2007 m. ataskaitos pristatymą 2007 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, kurios metu Parlamente buvo teikiama ir metinė A. Sacharovo premija už minties laisvę Salih Mahmoud Mohamed Osman iš Sudano; tai jau tapo tradicija, o ES veikla žmogaus teisių srityje atsidūrė Europos Parlamento gruodžio mėn. plenarinių sesijų dėmesio centre;

13.    dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti „ypatingą susirūpinimą“ keliančias šalis, kuriose ypač sudėtinga skatinti žmogaus teises, ir tuo tikslu parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti šalių rodiklius žmogaus teisių srityje, kartu sudarant sąlygas nustatyti konkrečius politikos krypčių prioritetus;

Tarybos ir Komisijos veikla tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais

14.    mano, kad kiekybinis ir kokybinis Tarybos žmogaus teisių sekretoriato patobulinimas suteiktų Europos Sąjungai galimybę padidinti jos įtaką ir sustiprinti vaidmenį skatinant ir užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms jos išorės politikoje; tikisi, kad bus paskirtas vyriausiasis įgaliotinis Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje (BUSP), kuris kartu bus Komisijos pirmininko pavaduotojas, kad būtų žymiai padidinta ES veiklos šioje srityje darna ir veiksmingumas;

15.    mano, kad pažanga, padaryta kuriant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, yra pirmasis žingsnis atsakant į Parlamento kvietimą sukurti integruotą taisyklių ir institucijų sistemą, skirtą suteikti Pagrindinių teisių chartijai privalomą pobūdį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) numatytos sistemos; taip pat mano, kad reikėtų parengti visapusišką politinę programą dėl mažumų teisių; pabrėžia fakto, kad Agentūros įgaliojimai apima taip pat ir šalis, kurios su ES yra sudariusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, svarbą;

16.    mano, kad svarbu, jog Europos Sąjungos specialiųjų atstovų įgaliojimuose ateityje būtų konkrečiau minimi žmogaus teisių skatinimas ir pagarbos joms užtikrinimas;

17.    mano, kad Europos Sąjungos sugebėjimas užkirsti kelią krizėms, reaguoti į krizes, jas valdyti ir išspręsti šiuo metu nepakankamas, ir reikalauja, kad Taryba, remdamasi savo ankstesnėmis rekomendacijomis dėl Europos civilinio taikos korpuso sukūrimo, Europos saugumo ir gynybos politikos civilinės saugos priemones laipsniškai paverstų „civilinės taikos tarnybos“ priemonėmis, skirtomis trumpalaikėms civilinėms krizėms valdyti ir ilgalaikei taikai kurti; laikosi nuomonės, kad remdamasi šiuo pagrindu Europos Sąjunga turėtų stiprinti pilietinės visuomenės tinklus tarptautiniu, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, kad būtų sudarytos sąlygos pasitikėjimui didinti, pajėgumams ir stebėsenos sistemoms kurti bei piliečių informuotumui gerinti, kartu padedant įtvirtinti principus, susijusius su pilietinės visuomenės dalyvavimu regioninėse ir tarpregioninėse taikos ir saugumo struktūrose;

18.    dar kartą prašo Komisiją skatinti ES valstybes nares ir trečiąsias šalis, su kuriomis vyksta derybos dėl būsimos plėtros, pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines JT ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius jų protokolus; atkreipia Europos Sąjungos valstybių narių dėmesį į tai, kad būtina ratifikuoti 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurios iki šiol neratifikavo nė viena valstybė narė(16);

19.    reikalauja, kad Europos bendrija ir jos valstybės narės skubiai ratifikuotų tarptautinę Jungtinių Tautų Konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių apsaugos; tvirtina, kad Konvencijos fakultatyvinis protokolas turėtų būtų laikomas jos neatskiriama dalimi, ir reikalauja vienu metu prisijungti prie Konvencijos ir jos protokolo;

20.    pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti aktyvų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių dalyvavimą sprendžiant žmogaus teisių ir demokratijos klausimus, atsižvelgiant į jų 2008 m. veiklą įvairiuose tarptautiniuose forumuose, taip pat Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT), Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų taryboje ir Europos Taryboje;

21.    ragina gerinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą; palankiai vertina 2007 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos tarpusavio supratimo memorandumo pasirašymą ir ragina abi šalis įgyvendinti jį praktiškai; ypač atkreipia dėmesį į šias J. C. Junckerio pranešime pateiktas rekomendacijas:

         –  rekomendaciją, kad būtų sukurtas aiškus mechanizmas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga praneštų apie visas žmogaus teisių problemas žmogaus teisių komisarui, papildantis veikiančių Europos Sąjungos organų su plėtra susijusią veiklą vykdant Europos kaimynystės politiką (EKP) arba stabilizacijos ir asociacijos procesą;

         –  rekomendaciją, kad būtų sukurtos struktūros, kuriomis siekiama skatinti ir stiprinti demokratiją, taip pat tinkamai pritaikytų Venecijos komisijos patirtį;

         –  rekomendaciją, kad būtų sukurta klausimų perdavimo Europos Tarybos kompetencijai sistema, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos ir Europos Tarybos veiklos darną ir papildomumą;

22.    ragina didinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą mažumų teisių skatinimo ir regioninių bei mažumų kalbų apsaugos srityje; ragina taikyti teisiškai privalomas Europos Tarybos konvencijas, pvz., Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, ir jų gerai veikiančius stebėsenos mechanizmus; primygtinai ragina apsvarstyti Konvencijos patariamojo komiteto nuomonę dėl priemonių, kurių ėmėsi ataskaitas pateikusios valstybės, ir Chartijos ekspertų komiteto pranešimus dėl valstybių, kurios yra Chartijos šalys, įsipareigojimų vykdymo ir atitinkamos ES institucijų veiklos, ypač šalių kandidačių, dalyvaujančių prisijungimo procese, atžvilgiu;

23.    pažymi, kad JT ŽTT turi galimybių virsti vertinga ES daugiašalių žmogaus teisių srityje vykdomų veiksmų sistema; tačiau apgailestauja, kad praėjusiais darbo metais naujoji JT ŽTT nepagerino Jungtinių Tautų praktikos žmogaus teisių srityje; tikisi, kad visuotinės reguliaraus persvarstymo sistemos įgyvendinimas leis pasiekti pirmuosius konkrečius rezultatus ir patobulinimus; ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, siekiant užtikrinti, kad taip būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. kovo 15 d. rezoliucija 60/251, kuri yra pagrindas visuotinio reguliaraus pakartotinio svarstymo proceso, grindžiamo objektyvia ir patikima informacija apie kiekvienos valstybės pareigų ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymą, atliekamo tokiu būdu, kuris užtikrintų informacijos išsamumą ir vienodą visų valstybių vertinimą; ragina Tarybą konsultuotis šiuo klausimu su Parlamentu;

24.    palankiai vertina tai, kad skundo pateikimo procedūra, pagrįsta ankstesne 1503 procedūra, ir toliau suteiks galimybę individams ir organizacijoms teikti skundus JT ŽTT dėl šiurkščių ir patikimai paliudytų žmogaus teisių pažeidimų, bei ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) toliau galėtų reikšti savo nuomonę JT ŽTT, t. y. kad jos galėtų pasinaudoti jų konsultacinio statuso suteikiamomis išimtinėmis teisėmis teikti rašytinius pranešimus ir daryti žodinius pareiškimus;

25.    dar kartą pripažįsta specialiųjų procedūrų ir šalių įgaliojimų JT Žmogaus teisių taryboje svarbą; reikalauja, kad įgaliojimų atnaujinimo procesas būtų skaidrus ir kad būtų dedamos pastangos siekiant paskirti nepriklausomus ir patyrusius kandidatus, kurie atitiktų reikalavimus dėl regioninės priklausomybės ir lyties; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertų komisijos Darfūro klausimais įgaliojimas buvo sujungtas su specialiojo pranešėjo Sudano klausimais įgaliojimu; taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sprendimą pritarti rezoliucijai, kurioje raginama nepratęsti žmogaus teisių ekspertų Darfūre įgaliojimų, ir JT ŽTT sprendimą nutraukti įgaliojimus dėl Baltarusijos ir Kubos;

26.    ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares ir toliau reikalauti, kad būtų nustatyti narių rinkimų į JT ŽTT kriterijai, įskaitant nuolatinius kvietimus specialiosioms procedūroms; taip pat ragina stebėti, ar JT valstybių narių vyriausybės realiai vykdo rinkimų įsipareigojimus; ragina, kad ši taisyklė būtų taikoma nusprendžiant, ar ES rems šalis kandidates;

27.    dėl to ragina Europos Sąjungą oficialiai vienytis su regioninių grupių demokratinėmis vyriausybėmis ir pradėti oficialų bendradarbiavimą ir konsultacijas JT ŽTT, kad būtų užtikrinta iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti pagarbą Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principams, sėkmė; mano, kad Europos Sąjungos daugiašaliai veiksmai Jungtinių Tautų forumuose gali būti veiksmingi tik tada, jei derinama tarpregioninio demokratinių valstybių aljanso veikla, kaip tai parodė ir sėkmingas 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo priėmimas;

28.    palankiai vertina tai, kad Komisija pasinaudojo savo, kaip Kimberley proceso pirmininkės 2007 m., pozicija, kad būtų sustiprintos priemonės, skirtos sustabdyti konfliktinių deimantų srautą; primena, kad Kimberley procesas yra labai svarbus atsižvelgiant į prekybos konfliktiniais deimantais ir ilgalaikės taikos bei saugumo siekio tarpusavio ryšį; taip pat sveikina naujas 2007 m. dalyves Turkiją ir Liberiją ir Kongo Demokratinės Respublikos pakartotinį įsitraukimą į Kimberley procesą (taigi iš viso yra 48 dalyvės, įskaitant Europos bendriją, atstovaujančią 27 valstybėms narėms);

29.    palankiai vertina tai, kad 2007 m. gruodžio mėn. Vienoje buvo surengta trečioji pasaulinė konferencija, kurioje buvo siekiama sudaryti tarptautinę sutartį, draudžiančią, atsižvelgiant į tarptautinės humanitarinės teisės principus, kasetinių bombų gamybą, naudojimą, perdavimą arba saugojimą; Europos Sąjunga labai palaiko šį procesą(17); ragina Rumuniją ir Kiprą, vieninteles ES valstybes nares, vis dar nepasirašiusias 2007 m. vasario 23 d. Oslo deklaracijos, tai padaryti; visiškai pritaria Oslo proceso konferencijoms, vykusiai 2008 m. vasario 18–22 d. Velingtone ir planuojamai surengti 2008 m. gegužės 19–30 d. Dubline; tikisi, kad per 2008 m. pabaigoje planuojamą ceremoniją Osle visos Europos Sąjungos valstybės narės galės pasirašyti sutartį;

30.    ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti dideles pastangas skatinant visuotinį Romos statuto ratifikavimą ir su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimą, remiantis 2003 m. birželio 16 d. ES bendrąja pozicija 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT)(18) ir veiksmų planu dėl TBT; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vienodai energingai siekia šio bendro tikslo; ragina visas pirmininkaujančias valstybes nares visuose aukščiausio lygio susitikimuose su trečiosiomis šalimis kelti bendradarbiavimo su TBT klausimą; reikalauja, kad šios pastangos apimtų ir Susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų, kuris yra svarbi TBT veiklos priemonė, ratifikavimą ir įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo susitarimas su Jungtine Karalyste dėl bausmių vykdymo (taip pat galioja panašus susitarimas su Austrija, sudarytas 2005 m.), ir primygtinai ragina visas valstybes nares sudaryti su TBT tokius susitarimus; pripažįsta, kad Europos Sąjungos ir TBT susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo yra svarbi priemonė, papildanti atskirų valstybių narių įsipareigojimus;

31.    džiaugiasi, kad 2007 m. liepos mėn. Japonija ratifikavo Romos statutą ir 2007 m. gruodžio mėn. šio susitarimo šalys buvo 105 valstybės; primygtinai ragina Čekijos Respubliką, kuri yra vienintelė ES valstybė narė, neratifikavusi Romos statuto, tai nedelsiant padaryti; dar kartą ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavusios Romos statuto, nedelsiant tai padaryti(19); ragina Rumuniją nutraukti su JAV pasirašytą dvišalį susitarimą dėl neliečiamybės;

32.    primygtinai ragina visas valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais baudžiamaisiais teisingumo organais, ypač patraukiant į teismą besislapstančius nusikaltėlius; kartu su pasitenkinimu pažymi Kongo Demokratinės Respublikos bendradarbiavimą perduodant TBT Germainą Katangą, Serbijos bendradarbiavimą sulaikant ir perduodant Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai (angl. International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia, ICTY) Zdravko Tolimirą ir Serbijos bei Juodkalnijos bendradarbiavimą sulaikant ir perduodant ICTY Vlastimirą Džordževičių (Vlastimir Đjorđjević); vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į užsitęsusį Sudano vengimą bendradarbiauti su TBT sulaikant ir perduodant Ahmadą Muhammadą Haruną ir Ali Muhammadą Ali Abd–Al–Rahmaną; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad TBT išduoti arešto orderiai keturiems Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) nariams Ugandoje iki šiol neįvykdyti; be to, susirūpinęs pažymi, kad Radovanas Karadžičius (Radovan Karadžić) ir Ratko Mladičius (Ratko Mladić) tebėra laisvėje ir nebuvo perduoti ICTY; atsižvelgdamas į tai ragina Serbijos institucijas užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ICTY, kad būtų suimti ir perduoti teisingumui visi likę kaltinamieji, siekiant sudaryti sąlygas pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; be to, mano, kad Hagoje vykstantis Specialiojo teismo Siera Leonei procesas prieš buvusį Liberijos prezidentą Charlesą Taylorą yra svarbus žingsnis kovojant su nebaudžiamumu;

33.    pabrėžia būtinybę stiprinti tarptautinių baudžiamųjų teisingumo organų sistemą ir atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad 2007 m. lapkričio mėn. sukurtas greitojo reagavimo teisėsaugos srityje mechanizmas yra naujas tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmas, skirtas patirčiai perduoti ir pagalbai teikti tais atvejais, kai veikla, susijusi su informacijos atskleidimu, rinkimu ir išsaugojimu, galėtų patarnauti plataus spektro tarptautinėms ir tarpinėms teisingumo operacijoms(20); primygtinai ragina TBT sustiprinti jo teikiamą pagalbą, kad atliekant tyrimus bendruomenės būtų įtrauktos į konstruktyvaus bendradarbiavimo su TBT procesą, t. y. skatinti suvokti TBT įgaliojimus ir juos remti, įvertinti lūkesčius ir sudaryti šioms bendruomenėms galimybes domėtis tarptautinės baudžiamosios teisenos procesu ir jį suprasti; pabrėžia vaidmenį, kurį galėtų atlikti neteisminės struktūros sprendžiant su žmogaus teisių ir tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimais susijusius klausimus, jei tokia veikla būtų tinkamai organizuota ir nebūtų apsimestinė;

34.    džiaugiasi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių ir didžiuojasi Taryba ir valstybėmis narėmis, palaikiusiomis šio teksto, kuriuo remdamosi valstybės galės ginti ir skatinti vietinių gyventojų teises išvengdamos jų atskirties ir diskriminacijos, priėmimą; kartu susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad be naujų priemonių, užtikrinančių šios deklaracijos įgyvendinimą, negalima tikėtis vietinių gyventojų, ypač gyvenančių autoritarinio režimo ar diktatūros šalyse, akivaizdaus gyvenimo pagerėjimo; todėl primygtinai ragina Komisiją atkakliai siekti minėtos deklaracijos įgyvendinimo, ypač taikant Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR) ir kartu reikalauja, kad visos valstybės narės skubiai ratifikuotų TDO Konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių žmonių, kuri susieta su deklaraciją remiančia teisiškai privaloma priemone;

35.    dar kartą ragina Komisiją parengti Europos pagrindų strategiją dėl romų, atsižvelgiant į ypatingą romų bendruomenių socialinę padėtį Europos Sąjungoje, šalyse kandidatėse ir Vakarų Balkanų šalyse, dalyvaujančiose stabilizacijos ir asociacijos procese;

36.    primygtinai ragina ES imtis pagrindinio vaidmens Durbano peržiūros konferencijoje, kad būtų parengtas nuoseklus dokumentas, kuriuo būtų siekiama visų pirma kovoti su rasizmu, o ne delegitimizuoti demokratines valstybes ir skatinti neapykantą, kaip tai buvo 2001 m. Durbano deklaracijos atveju;

37.    apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant to, kad Komisija keletą kartų rekomendavo ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 169, šiuo metu, praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo, ją ratifikavusios yra tik trys valstybės narės – Danija, Nyderlandai ir Ispanija; todėl remia iniciatyvas, skirtas didinti informuotumą apie šią svarbią teisinę priemonę ir sustiprinti jos veiksmingumą visame pasaulyje užtikrinant, kad ją ratifikuotų visos valstybės narės;

Europos Sąjungos gairių žmogaus teisių klausimais įgyvendinimas

38.    dar kartą prašo Komisiją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus užtikrinti, kad visi jų darbuotojai pakankamai gerai išmanytų gaires žmogaus teisių klausimais; mano, kad naujos Europos išorės veiklos tarnybos sukūrimas turėtų būti aktyviai pritaikytas, kad būtų suderinta valstybių narių ir Komisijos misijų veikla žmogaus teisių srityje sujungiant struktūras ir darbuotojus, siekiant sukurti tikras „Europos Sąjungos ambasadas“;

39.    atkreipia dėmesį į pirmininkavusių Vokietijos ir Portugalijos valstybių pastangas užbaigti kurti ES žmogaus teisių gaires vaiko teisių srityje; tikisi, kad ateinančiais metais bus pateikti konkretūs įgyvendinimo priemonių projektai, kuriuose daugiausia dėmesio bus skirta plačiam ir visapusiškam šių gairių įgyvendinimui;

40.    ragina pirmininkaujančią valstybę narę ieškoti būdų, kad siekiant vykdyti demaršus visuotinį susirūpinimą keliančiose srityse būtų pagerintas Tarybos darbo grupių veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas, pvz., Žmogaus teisių darbo grupės (angl. COHOM) ir darbo grupės, sprendžiančios su TBT susijusius klausimus, bendradarbiavimas dėl tarptautinės baudžiamosios teisenos ir vaikų bei karinių konfliktų;

41.    primygtinai ragina Tarybą atnaujinti gaires, kad būtų visuotinai pripažinta, jog galimybė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra pagrindinė žmogaus teisė, ypač kalbant apie skausmo valdymą;

Mirties bausmė

42.    džiaugiasi 2007 m. gruodžio 18 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 62/149 dėl visuotinio mirties bausmės taikymo moratoriumo ir pripažįsta teigiamą tarpregioninį šios iniciatyvos pobūdį;

43.    primygtinai ragina Tarybą atnaujinti gaires dėl mirties bausmės, kad būtų remiama bet kokia veikla, kuria siekiama visiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje, inter alia, visos valstybės, kuriose dar taikoma mirties bausmė, raginamos laikytis tarptautinių standartų, užtikrinančių asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, apsaugą, ypač būtiniausių standartų, nustatytų 1984 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos rezoliucijos 1984/50 priede; pažymi, kad šia rezoliucija Generaliniam Sekretoriui suteikiama informacija apie mirties bausmės ir priemonių, užtikrinančių asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, apsaugą, taikymą bei siekiama laipsniškai apriboti mirties bausmės taikymą bei nusikaltimų, už kuriuos ji galėtų būti skiriama, skaičių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucija baigiama raginimu visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms įvesti visuotinį mirties bausmės moratoriumą ir po to ją visiškai panaikinti;

44.    ragina pirmininkaujančią valstybę skatinti Italiją, Latviją, Lenkiją ir Ispaniją, nepasirašiusias EŽTK Protokolo Nr. 13 dėl mirties bausmės, tai padaryti(21); šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad gaires dėl mirties bausmės būtų galima įgyvendinti nuosekliau, jeigu valstybės narės pasirašytų ir ratifikuotų šiuos protokolus ir konvencijas;

45.    džiaugiasi 2007 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sprendimu pritarti bendrai Europos Tarybos ir Europos Sąjungos deklaracijai, kuria nusprendžiama spalio 10 d. paskelbti Europos diena prieš mirties bausmę; palankiai vertina 2007 m. spalio 9 d. Lisabonoje surengtos Europos konferencijos, kurioje buvo pakartotinai raginama panaikinti mirties bausmę Europoje ir skatinama panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje, veiklą;

46.    džiaugiasi mirties bausmės panaikinimu 2007 m. kovo 25 d. Albanijoje (sprendimas galioja visiems nusikaltimams); 2007 m. birželio 27 d. Kirgizijoje; 2007 m. liepos 26 d. Ruandoje; 2007 m. gruodžio 13 d. Niudžersio valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir 2008 m. sausio 1 d. Uzbekijoje; išreiškia susirūpinimą, kad Gvatemaloje gali būti vėl pradėta vykdyti mirties bausmė; primygtinai ragina Gvatemalos vyriausybę pasielgti priešingai – tvirtai įsipareigoti paskelbti visuotinį mirties bausmės moratoriumą; teigiamai vertina tai, kad Kinija nusprendė, jog visas mirties bausmės bylas turi persvarstyti Aukščiausiasis Teismas, tačiau lieka susirūpinęs, nes Kinijoje vis dar įvykdoma didžioji dalis visų pasaulio mirties bausmių; smerkia mirties bausmės Baltarusijoje taikymą, kuris prieštarauja Europos vertybėms; smerkia Irano režimą už dažnėjančius mirties bausmės taikymo atvejus; yra labai susirūpinęs, kad Irano režimas vis dar skiria mirties bausmę teisiamiesiems, jaunesniems negu 18 metų;

Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys

47.    atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo (angl. OPCAT) nepasirašė ir neratifikavo Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija; pažymi, kad šį protokolą iki šiol pasirašė, bet jo dar neratifikavo Austrija, Belgija, Kipras, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija; ragina visas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios ir (arba) ratifikavusios OPCAT, nedelsiant tai padaryti;

48.    yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakiusių pasirašyti minėtą Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, įsipareigojimų dėl žmogaus teisių nuoširdumo; ragina visas šios konvencijos nepasirašiusias ir neratifikavusias Europos Sąjungos valstybes nares skubiai tai padaryti(22);

49.    atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį į neseniai atliktą tyrimą dėl Europos Sąjungos gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo įgyvendinimo, kuris 2007 m. birželio 28 d. buvo pateiktas Europos Parlameno Žmogaus teisių pakomitečiui, o 2007 m. gruodžio mėn. – COHOM; ragina Tarybą ir Komisiją vadovautis tyrimo rekomendacijomis, pvz., rekomendacija parengti aiškią pasaulinę viziją, kurioje, atsižvelgiant į vietos politines, socialines, kultūrines ir teisines sąlygas, daugiausia dėmesio būtų skiriama nacionaliniams ypatumams; ragina Komisiją ir Tarybą, atlikus analizę, perduoti savo delegacijoms ir valstybių narių misijoms instrukcijas, kurios padėtų joms įgyvendinti gaires;

50.    ragina Komisiją ir Tarybą sustiprinti bendradarbiavimą su Europos Vadovų Taryba siekiant sukurti visos Europos zoną, kurioje nebūtų kankinimų ir kitokių formų žiauraus elgesio; tai būtų aiškus ženklas, kad Europos šalys tvirtai įsipareigoja panaikinti tokią praktiką savo teritorijoje;

51.    laukia Europos Sąjungos gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo įgyvendinimo įvertinimo, kuris buvo parengtas siekiant pateikti COHOM, išvadų; atsižvelgdamas į šių gairių peržiūrą, tikisi, kad COHOM apsvarstys konkrečius veiklos, susijusios su konkrečiais atvejais, kriterijus, kad būtų pagerintas gairių įgyvendinimas; rekomenduoja priimti priemones, užtikrinančias, kad būtų visiškai laikomasi kankinimo ir kitokio nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo, ir priešintis bet kokiems mėginimams parengti Europos Sąjungos poziciją, kuria būtų siekiama naudoti diplomatinio pasitikėjimo principą kaip priemonę, palengvinančią asmenų perdavimą į šalį, kurioje jiems gali grėsti kankinimai ir kitoks nežmoniškas ar žeminantis elgesys;

52.    primygtinai ragina atnaujinti ES gaires dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių apsaugos 15 straipsnį, kuris susijęs su laisve nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo;

53.    reikalauja nuolatinio pirmininkaujančios valstybės arba Tarybos sekretoriato dalyvavimo atitinkamuose JT komitetuose ir tolesnio bendradarbiavimo su Europos Taryba ir jos Kankinimo prevencijos komitetu, kad būtų pasiekta svarbių ir naudingų rezultatų priimant sprendimus dėl protestų tam tikrų šalių atžvilgiu;

54.    primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją toliau taikyti protestų praktiką visų tarptautinių Europos Sąjungos partnerių atžvilgiu, kai kalbama apie tarptautinių konvencijų, kuriomis uždraudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys ir kuriose pateikiamos nuostatos dėl kankinimus išgyvenusių asmenų reabilitacijos, ratifikavimą ir vykdymą; ragina Europos Sąjungą laikyti kovą su kankinimu ir netinkamu elgesiu pagrindiniu žmogaus teisių politikos prioritetu – visų pirma aktyviau įgyvendinti Europos Sąjungos gaires ir kitas Europos Sąjungos priemones, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR), ir užtikrinti, kad ES valstybės narės susilaikytų nuo diplomatinio pasitikėjimo suteikimo trečiosiomis šalimis, kuriose iškilęs realus žmonių kankinimų ir netinkamo elgesio pavojus;

Vaikai ir ginkluoti konfliktai

55.    palankiai vertina 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskelbtą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo vaikų ir karinių konfliktų klausimais ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Jungtinių Tautų valstybės narės nuolatiniams pažeidėjams turėtų taikyti konkrečias tikslines priemones;

56.    džiaugiasi JT Generalinio sekretoriaus ataskaita ir rekomendacijomis dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų Birmoje; smerkia sunkius vaiko teisių pažeidimus šioje šalyje ir ragina COHOM, įgyvendinant gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, Birmai teikti prioritetą;

57.    džiaugiasi pažanga, padaryta taikant tarptautinius vaikų apsaugos standartus ir sulaikant įtariamus kaltininkus, pvz., TBT pateikiant kaltinimus Kongo Demokratinės Respublikos įvairių kovinių grupuočių vadams ir Viešpaties pasipriešinimo armijos vyresniesiems nariams; dideliu laimėjimu laiko Specialiojo teismo Siera Leonei sprendimą, kad jaunesnių nei 15 metų vaikų verbavimas ir naudojimas karo veiksmuose yra karo nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, ir jo paskutinį nuosprendį ginkluotų grupuočių vadams, apkaltintiems vaikų kareivių samdymu;

58.    džiaugiasi, kad įvairiose derybose, susitarimuose, taikos kūrimo ir palaikymo procesuose didesnis dėmesys skiriamas vaikų teisėms; tačiau pabrėžia, kad sąlygos dėl vaikų taikos susitarimuose turėtų būti konkrečios, o jų tikslai – pasiekiami;

59.    palankiai vertina tai, kad didesnis dėmesys vaikų teisėms skiriamas atsakomybės už nusikaltimus pagal tarptautinę teisę mechanizmuose (šiuo atžvilgiu pripažindamas Liberijos teisingumo ir susitaikymo komisijos pastangas siekiant šio tikslo 2007 m.), nes tai – svarbi priemonė, stiprinanti vaikų teisės dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenimu, veiksmingumą; tačiau pabrėžia, kad įtraukiant vaikus visada svarbiausiais turi būti laikomi vaiko interesai, įskaitant amžių atitinkančių politikos krypčių ir procedūrų įgyvendinimą ir nukentėjusių vaikų reabilitacijos ir reintegracijos skatinimą;

60.    džiaugiasi, kad patvirtinus Bendrus nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos standartus (2006 m.), Paryžiaus principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ir ginkluotomis grupėmis (2007 m.), formuojant politiką buvo padaryta didelė pažanga; tačiau pabrėžia, kad dabar reikalingas veiksmingas jos įgyvendinimas;

61.    palankiai vertina tai, kad prie tarptautinių įsipareigojimų nutraukti vaikų įtraukimą į ginkluotus konfliktus (vadinamųjų Paryžiaus įsipareigojimų ir principų) prisijungė dar septynios šalys – Argentina, Kroatija, Gvatemala, Laosas, Mauritanija, Marokas ir Ukraina, ir apgailestauja, kad JAV, nesutikdama su nuostata dėl TBT, jų nepasirašė;

62.    džiaugiasi tuo, kad 11 Europos Sąjungos valstybių narių pasirašė Ženevos deklaraciją dėl ginkluoto smurto ir vystymosi, ir dabar jos šalys yra 42 valstybės; primygtinai ragina likusias 16 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios nepasirašė Ženevos deklaracijos, tai nedelsiant padaryti;

63.    ragina visas valstybes nares, kurios nepasirašė ir neratifikavo Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinių protokolų, tai nedelsiant padaryti(23);

64.    primena, kad nėra iki galo sureguliuoti neišspręsti konfliktai šalyse, kurias vienija Europos kaimynystės politika (EKP); pabrėžia, kad dėl to susidaro situacijos, kurių metu nekreipiama dėmesio į teisėtumo principo ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat atsiranda rimtų kliūčių visų vaiko teisių užtikrinimui ir laikymuisi; ragina vykdant atitinkamas ES priemones teikti prioritetą ypatingai vaikų ir jų šeimų padėčiai EKP šalių neišspręstų konfliktų zonose;

65.    atkreipia dėmesį į tai, kad pirmininkaujanti Portugalija toliau vykdė Vokietijos iniciatyvas, parengtas remiantis gairėmis, ir visoms misijoms prioritetinėse šalyse nurodė konkrečias strategijas atskiroms šalims, kurias COHOM priėmė 2007 m. birželio 15 d., laikyti nuolat veikiančiomis instrukcijomis, kuriomis turi vadovautis misijų vadovai vykdydami veiklą, susijusią su vaikais, įtrauktais į ginkluotus konfliktus; džiaugiasi, kad pirmininkaujanti valstybė vietos valdžiai taip pat perdavė pranešimus dėl konkrečių šalių, kuriuos gavo atitinkamos NVO; palankiai vertina Tarybai pirmininkavusios Slovėnijos iniciatyvą įpareigoti atlikti tyrimą dėl ES priemonių dėl vaikų, įtrauktų į ginkluotus konfliktus, poveikio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad gairių įgyvendinimas daro ribotą poveikį vaikams ginkluotuose konfliktuose, ypač dėl to, kad didžioji Komisijos ir valstybių narių delegacijų dalis nebuvo informuotos, kad šių gairių taikymo požiūriu jas priimanti valstybė laikoma atsakinga valstybe;

Žmogaus teisių gynėjai

66.    ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti skaidresnį ir nuoseklesnį Europos Sąjungos gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, nes tai – svarbi ir pažangi priemonė, skirta palaikyti žmogaus teisų gynėjus ir apginti tuos, kuriems kyla pavojus;

67.    ragina Komisiją ir Tarybą vykdant jų humanitarinę ir prekybos politiką kovoti su priverstiniu vaikų darbu;

68.    tikisi, kad pripažinus gaires dėl žmogaus teisių gynėjų svarbiausia Europos Sąjungos žmogaus teisių užsienio politikos sudedamąja dalimi, jos bus veiksmingai įtrauktos į vietines programas, susijusias su 120 šalių; primygtinai ragina ES valstybes nares suderinti savo pozicijas dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos;

69.    mano, kad laikantis nuoseklaus požiūrio taip pat turėtų būti atsižvelgta į žmogaus teisių gynėjų, įskaitant ginančius ekonomines, socialines ir kultūrines teises, gebėjimų ugdymą ir konsultavimą, taip pat jų ir vyriausybių tarpusavio santykius, susijusius su demokratinių reformų ir žmogaus teisių skatinimo klausimais, ypač jei kyla pavojus demokratizacijos procesams;

70.    ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau skatinti žmogaus teisių gynėjus skleisti informaciją apie nesmurtinės kovos teoriją ir praktiką ir stengtis skatinti jų žinias bei keitimąsi pažangiausia patirtimi, pagrįsta asmenine patirtimi šioje srityje;

71.    prašo Tarybą ir valstybes nares skubiai apsvarstyti vizų skubos tvarka išdavimo žmogaus teisių gynėjams klausimą įtraukiant aiškų ypatingos žmogaus teisių gynėjų padėties apibūdinimą į Bendrijos vizų kodeksą taip sukuriant tikslią ir sparčią vizų išdavimo procedūrą, kuri galėtų būti pagrįsta Airijos ir Ispanijos vyriausybių patirtimi šioje srityje; mano, kad Europos Sąjungos demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų slaptumas kartais yra naudingas, tačiau reikalauja, kad, nepaisant tokio slaptumo, Europos Sąjungos darbuotojai vietose visada konfidencialiai informuotų NVO apie tokių demaršų priežastis;

72.    atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant didelių ekonominių reformų, Kinijoje vis dar sistemingai pažeidinėjamos politinės ir žmogaus teisės ir nustatytos šios pažeidimų rūšys: politinis įkalinimas, žmogaus teisių specialistų ir gynėjų puldinėjimas ir bauginimas, teisinės sistemos nepriklausomumo stoka, prievartinis darbas, žodžio ir religijos laisvės draudimas, religinių ir etninių mažumų teisių pažeidimai, savavališkas sulaikymas, Laogai koncentracijos stovyklų sistema ir kaltinimai dėl masinio donorų organų paėmimo; yra vis dar susirūpinęs dėl žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Dalai Lamą bei jo pasekėjus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis, juodųjų sąrašų sudarymo;

73.    apgailestauja, kad Baltarusijoje liko įregistruotos tik penkios žmogaus teisių organizacijos ir kad valdžios institucijos stengiasi nuolat bauginti ir kontroliuoti šias grupes, kartu nuolat atmesdamos kitų žmogaus teisių grupių paraiškas dėl jų teisinio įregistravimo; palankiai vertina tai, kad 2007 m. gegužės mėn. JT Generalinė Asamblėja priėmė sprendimą atmesti Baltarusijos paraišką dėl vietos JT ŽTT, nurodydama blogą žmogaus teisių padėtį joje; pakartotinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimus, persekiojimą, kryptingus areštus ir baudžiamąjį persekiojimą politiniu pagrindu;

74.    yra labai susirūpinęs, kad 2007 m. Irano valdžios institucijos sustiprino nepriklausomų žmogaus teisių gynėjų ir advokatų persekiojimą, stengdamosi sukliudyti jiems kelti į viešumą žmogaus teisių pažeidimus ir su jais kovoti; apgailestauja, kad Irano vyriausybė nutraukė NVO, skatinusių pilietinės visuomenės dalyvavimą ir didinusių informuotumą apie žmogaus teisių pažeidimus, taip pat teikusių teisinę ir socialinę pagalbą moterims, smurto aukoms, veiklą;

75.    dar kartą pabrėžia, kad įvykių vietoje dirbančius žmogaus teisių gynėjus reikia aprūpinti kišeniniais minėtų gairių įgyvendinimo vadovais; ragina COHOM regioniniuose skyriuose ir ambasadose bei delegacijose platinti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų vertimus trečiosiose šalyse vartojamomis ES kalbomis ir pagrindinėmis ne ES valstybių narių kalbomis; džiaugiasi, kad iki šiol gairės jau išverstos į rusų, arabų, kinų ir persų kalbas, bet pažymi, kad daugiau vertimų turėtų būti rengiami vietose; primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjungos valstybės narės supaprastintų vizų žmogaus teisių gynėjams, pakviestiems dalyvauti Europos Sąjungoje organizuojamuose renginiuose arba paliekantiems savo šalį dėl iškilusio pavojaus jų saugumui, išdavimo tvarką;

Gairės dėl dialogų žmogaus teisių klausimais ir pripažintos konsultacijos su trečiosiomis šalimis

76.    ragina Tarybą ir Komisiją inicijuoti gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais nuoseklų vertinimą ir parengti aiškius kiekvieno dialogo poveikio rodiklius bei kriterijus, kuriais remiantis būtų pradedami, nutraukiami ir atnaujinami dialogai;

77.    pakartoja savo reikalavimą, kad dialogai žmogaus teisių klausimais būtų išplėsti įtraukiant į juos ir trečiųjų šalių, ir Europos Sąjungos padėties apsvarstymą, kad būtų padidintas minėtų dialogų patikimumas;

78.    pakartoja savo reikalavimą, kad žmogaus teisių klausimai būtų svarstomi aukščiausiu politiniu lygiu, siekiant su žmogaus teisėmis susijusioms problemoms suteikti didesnę politinę reikšmę ir sukliudyti valstybėms narėms arba trečiosioms šalims žmogaus teisių klausimus išskirti iš politinio dialogo; taigi mano, kad šis dialogas neturėtų apsiriboti ekspertų susitikimais ir dėl to kitų politinių klausimų atžvilgiu užimti antraeilę padėtį; todėl ragina Tarybą ir Komisiją imtis šių priemonių:

         –  skelbti kiekvieno dialogo tikslus ir stebėti jų įgyvendinimą;

         –  reikalauti, kad kiekvieno dialogo įvertinimas būtų atliekamas, pageidautina, kiekvienais metais ir ne rečiau kaip kas dvejus metus;

         –  užtikrinti, kad vykstant dialogui per kiekvieną susitikimą vyktų ne tik oficialių asmenų techninės diskusijos, bet ir politinio lygmens diskusijos tiesiogiai įtraukiant atsakingus ministrų lygio asmenis;

79.    šiuo atžvilgiu dar kartą pabrėžia anksčiau nurodytos 2007 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliucijos dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais pasiūlymus; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2008 m. sausio mėn. buvo pradėtas Tarybos, Komisijos ir Parlamento žmogaus teisių pakomitečio dialogas siekiant įgyvendinti šios rezoliucijos rekomendacijas dėl Parlamento dalyvavimo dialoguose; kartu primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Taryba privalo konsultuotis su Parlamentu ir užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į jo požiūrį;

80.   pabrėžia būtinybę kuo labiau intensyvinti Europos Sąjungos ir Kinijos žmogaus teisių srities dialogą ir yra susirūpinęs, kad Kinija pateikia atsakymus tik į du trečdalius klausimų, iškeltų ES atskirais susirūpinimą keliančiais atvejais, kurie yra šio dialogo dalis; išreiškia susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir pabrėžia, kad nepaisant režimo duotų pažadų, susijusių su artėjančiomis olimpinėmis žaidynėmis, padėtis žmogaus teisių srityje iš esmės nepagerėjo; atsižvelgdamas į Olimpinę chartiją, palankiai vertina tai, kad Kinija ėmėsi įgyvendinti rekomendacijas, kurias pateikė specialusis pranešėjas kankinimo klausimais, ir neseniai nurodė teismams prisipažinimo dėl kaltės nelaikyti įrodymu; pažymi, kad nepaisant pakartotinių Kinijos vyriausybės tikinimų dėl jos pasiryžimo ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ratifikavimo procesas vis dar vilkinamas; apgailestauja, kad 2007 m. lapkričio 28 d. Pekine įvykusiame Europos Sąjungos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime nebuvo priimta bendra Europos Sąjungos ir Kinijos deklaracija dėl žmogaus teisių, nors anksčiau buvo patvirtintas ketinimas parengti šią deklaraciją; ragina Tarybą teikti Parlamentui smulkesnę informaciją apie vykstančias diskusijas, įskaitant išsamius sąrašus demaršų, kurių konkrečiais atvejais ėmėsi Taryba ir valstybės narės; pažymi, kad šie susirūpinimą keliantys klausimai turėtų būti pabrėžiami ruošiantis Pekino olimpinėms žaidynėms, kurios gali tapti istorine galimybe pagerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje; šiuo atžvilgiu vis dar susirūpinęs dėl Kinijos teisinės sistemos, įskaitant valstybės paslapčių sistemą, kuri trukdo taikyti skaidrumo principą, reikalingą tinkamo valdymo ir teisėtumo sistemoms kurti; susirūpinęs, kad kinams ir tarptautinei žiniasklaidai ir spaudai taikomi laisvės apribojimai, įskaitant naudojimosi internetu, svetainių kūrimo ir galimybės susipažinti su informacija apribojimus; vis dar susirūpinęs dėl žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Dalai Lamą ir jo pasekėjus bei Falun Gong praktikuojančius asmenis, juodųjų sąrašų sudarymo; atsižvelgdamas į tai ragina nedelsiant paleisti AIDS aktyvistą Hu Jia; pabrėžia būtinybę net ir po olimpinių žaidynių atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir teisės aktų, liečiančių šios klausimus, pakeitimus; ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad jos prekybos santykiai su Kinija priklausytų nuo žmogaus teisių srities reformų ir šiuo atžvilgiu ragina Tarybą atlikti visapusišką žmogaus teisių padėties įvertinimą dar prieš įforminant naująjį partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimą; ragina Tarybą ir Komisiją iškelti klausimus dėl Vidinės Mongolijos autonominio regiono, Rytų Turkestano ir Tibeto autonominio regiono, aktyviai remti platesnį skaidrų Kinijos vyriausybės ir Tibeto vyriausybės tremtyje pasiuntinių dialogą ir įtraukti klausimą dėl Kinijos Afrikoje daromų žmogaus teisių pažeidimų; vis dar sunerimęs dėl nuolatinio etninių uigurų, gyvenančių Xinjiang Uighur autonominiame regione, žmogaus teisių pažeidimų;

81.   vis dar susirūpinęs, kad 2004 m. nutrūko žmogaus teisių srities dialogas su Iranu dėl nesamų teigiamų poslinkių siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį ir dėl Irano pasirengimo bendradarbiauti stokos; ragina Irano valdžios institucijas atnaujinti šį dialogą, siekiant paremti visas suinteresuotąsias pilietinės visuomenės šalis, kurios siekia demokratijos, ir stiprinti (taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis) atitinkamus dabartinius procesus, kurie galėtų paskatinti demokratines, institucines ir konstitucines reformas, užtikrintų šių reformų nuoseklų vystymąsi ir sudarytų ypač palankias sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės viešuomenės atstovams dalyvauti priimant politinius sprendimus, t. y. sustiprintų jų vaidmenį bendrojo pobūdžio politinėje veikloje; yra giliai susirūpinęs, kad 2007 m. Irane toliau mažėjo pagarba žmogaus teisėms, ypač žodžio ir susirinkimų laisvėms; smerkia naują nuo 2007 m. balandžio pradžios Irano valdžios institucijų vykdomą dorovingo elgesio kampaniją, dėl kurios, siekiant „užkirsti kelią nedorovingo elgesio apraiškoms“, suimta tūkstančiai vyrų ir moterų; smerkia Irano valdžią už dažnėjančius mirties bausmės taikymo atvejus;

82.   apgailestauja, kad Europos Sąjungos ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais dar nedavė pakankamų rezultatų, ir ragina Parlamentą dalyvauti šiame procese; pritaria Tarybos ir Komisijos pastangoms gerinti bendrąją padėtį šiuo klausimu, t. y. pritaria tam, kad konsultacijos vyksta ir Rusijoje, ir Europos Sąjungoje, jose dalyvauja ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir kitos ministerijos, taip pat tam, kad Rusijos delegacija dalyvauja Rusijos ir Europos parlamentinių organų arba NVO surengtuose posėdžiuose, susijusiuose su minėtomis konsultacijomis; apgailestauja, kad Europos Sąjunga nesugebėjo pasiekti politinių pokyčių Rusijoje ypač šiais jautriais klausimais: dėl padėties Čečėnijoje ir kitose Kaukazo respublikose, teismo organų nebaudžiamumo ir nepriklausomumo, elgesio su žmogaus teisių gynėjais ir politiniais kaliniais, įskaitant Michailą Chodorkovskį (angl. Mikhail Khodorkovsky), žiniasklaidos nepriklausomumo ir žodžio laisvės, elgesio su tautinėmis ir religinėmis mažumomis, pagarbos teisėtumui ir žmogaus teisių apsaugos ginkluotuose pajėgose, diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ir kt.; mano, kad į užsitęsusias diskusijas dėl Čečėnijos turėtų būti įtraukti klausimai dėl padėties Ingušijoje ir Dagestane; ragina Rusijos valdžios organus apsaugoti Marių Respublikoje gyvenančias nacionalines mažumas ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus ir mažumų teisės remiantis Marių Respublikos konstitucija ir Europos standartais; smerkia nenutrūkstamą žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, politinių kalinių ir NVO persekiojimą, pvz., naujausią išpuolį prieš „Novaya Gazeta“ ir Nižnij Novgorodo tolerancijos skatinimo fondą; reiškia susirūpinimą, kadangi 2007 m. paaiškėjo, kad 2006 m. įsigalioję nauji Rusijos teisės aktai dėl NVO buvo taikomi ginčytinais būdais ir pasirinktinai, be to, jie buvo naudojami teisėtai NVO veiklai varžyti, drausti ir persekioti, t. y. tapo augančio NVO padėties netikrumo ir pažeidžiamumo prielaida; be to, atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. Amnesty International pranešime paskelbtus faktus, reiškia susirūpinimą, kad prokuratūra toliau nepaiso raginimų suteikti Michailui Chodorkovskiui ir jo bendradarbiui Platonui Lebedevui teisės į teisingą teismo procesą, atitinkantį tarptautinius standartus; yra ypač susirūpinęs, kad atsisakoma skirti gydymą, siekiant išgelbėti Vasilijaus Aleksaniano (angl. Vasily Alexanyan), buvusio Jukos pirmininko pavaduotojo, gyvybę, nors savo raginimus dėl to pakartotinai pareiškė Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkas; ragina Rusiją imtis papildomų priemonių žodžio laisvei apsaugoti ir žurnalistų bei žmogaus teisių gynėjų saugumui užtikrinti; šiuo atžvilgiu mano, kad ES pirmenybę turėtų teikti Rusijos bendradarbiavimui ESBO, Europos Taryboje ir bendradarbiavimui pagal JT žmogaus teisių programas, taip pat visų su žmogaus teisėmis susijusių konvencijų, ypač EŽTK Protokolo Nr. 14, pakeičiančio Konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimui; smerkia Rusijos nenorą iš anksto įsileisti pakankamai tarptautinių balsavimo stebėtojų, kurie galėtų tinkamai stebėti rinkimų eigą, remdamiesi ESBO standartais, kadangi tai užkerta kelią ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (angl. ODIHR) surengti jo įgaliojimus atitinkančią rinkimų stebėjimo misiją, ir dėl to kelia klausimą dėl dėl 2007 m. parlamento rinkimų ir 2008 m. prezidento rinkimų demokratiškumo; ragina Komisiją ir Tarybą iškelti šiuos klausimus Rusijos institucijoms aukščiausiu lygiu ir sudarant naująjį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija; ragina Komisiją kartu su nuostata dėl žmogaus teisių įtraukti aiškius įsipareigojimus ir veiksmingas stebėsenos priemones, kad šioje šalyje būtų iš tikrųjų pagerinta žmogaus teisių padėtis;

83.   ragina Komisiją ir Tarybą įsteigti žmogaus teisių pakomitečius, skirtus visoms kaimyninėms šalims; pakartotinai ragina parlamentarus įsitraukti į šių pakomitečių posėdžių parengiamąją veiklą ir tinkamu laiku informuoti apie jų rezultatus; mano, kad pirmuose posėdžiuose, pvz., su Tunisu, turėtų būti siekiama pakomitečių veiklos tvarumo ir skatinamas partnerių tarpusavio pasitikėjimas; šie pakomitečiai, šiuo metu ypač Marokui skirtas pakomitetis, turėtų imtis rezultatų duodančios veiklos ir parengti atitinkamas gaires ir rodiklius šios veiklos pažangai ir konkretiems atvejams įvertinti; pabrėžia, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais turėtų vykti ne tik pakomitečių lygmeniu, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos klausimus reikia įtraukti į aukščiausio lygmens politinius dialogus ir užtikrinti su šia sritimi susijusios ES politikos darną, kad būtų sumažinta neatitiktis, susijusi su abiejų šalių pareiškimais spaudai dėl žmogaus teisių padėties; pritaria 2007 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimams, susijusiems su būsimu ES ir Libijos pagrindų susitarimu, kuriame inter alia bus sprendžiami bendradarbiavimo ir žmogaus teisių klausimai;

84.    primena blogėjančią padėtį Sirijoje, kurioje režimo valdžios institucijos atsisako suteikti teisinį statusą žmogaus teisių gynimo grupėms ir kurioje šias grupes puldinėja saugumo tarnybų darbuotojai, o jų nariai įkalinami, kadangi neturi atitinkamo teisinio statuso; smerkia disidentų ir opozicinių partijų narių suėmimą ir ragina Tarybą ir Komisiją paraginti Sirijos vyriausybę paleisti į laisvę šiuo metu įkalintus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus bei nepriklausomus advokatus ir panaikinti paskelbtą nepaprastąją padėtį;

85.    smerkia Baltarusijos valdžios organų priemones, kurių buvo imtasi prieš opoziciją; atkreipia dėmesį, kad šios priemonės tampa sistemingais veiksmais, dėl kurių opozicijos atstovai patiria pažeminimą ir smurtą; kaip pavyzdį primena dabartinį Sacharovo premijos laureato Aleksandro Milinkievičiaus (angl. Alexander Milinkiewicz) suėmimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungai nepavyko nulemti teigiamų politikos pokyčių, susijusių su žmogaus teisių srities reforma Baltarusijoje;

86.   išreiškia gilų susirūpinimą dėl katastrofiškos humanitarinės krizės Gazos ruože; ragina visas suinteresuotąsias šalis tvirtai laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; dar kartą patvirtina tai, ką teigė savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl padėties Gazos ruože(24);

87.   

pritaria Komisijos ir Tarybos pastangoms 2008 m. gegužę surengti Europos Sąjungos ir Uzbekistano žmogaus teisių srities dialogo antrąjį raundą ir gerai vertina Komisijos pastangas galbūt Taškente surengti su šiuo dialogu susijusį pilietinės visuomenės seminarą dėl žiniasklaidos priemonių;

dar kartą atkreipia dėmesį, kad žmogaus teisių srities dialogas ir atitinkami ekspertų posėdžiai dėl 2005 m. Andižano skerdynių patys savaime nėra pažangos rodiklis ir negali būti naudojami kaip argumentas sankcijoms panaikinti; pažymi, kad sankcijos Uzbekistanui buvo sugriežtintos dėl to, kad nebuvo įvykdytos dvi pagrindinės sankcijų panaikinimo sąlygos, t. y. reikalavimas atlikti Andižano skerdynių tarptautinį tyrimą ir pagerinti Uzbekistano žmogaus teisių padėtį; pritaria 2007 m. spalio 15–16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadoms, apibrėžiančioms tam tikrus reikalavimus, kurie turi būti patenkinti per šešis mėnesius, kad draudimas išduoti vizas tebeliktų panaikintas; ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai įvertinti draudimo išduoti vizas, kaip dalies Europos Sąjungos sankcijų Uzbekistanui, panaikinimo šešiems mėnesiams poveikį ir pakartotinai apsvarstyti šios šalies žmogaus teisių padėtį; smerkia tai, kad Uzbekistanas nesugebėjo pasiekti teigiamų poslinkių bent vienoje iš šių sričių; teigiamai vertina Žmogaus teisių pakomitečio darbą, susijusį su glaudžia žmogaus teisių padėties stebėseną kas šešis mėnesius, kad Tarybai nuolat būtų galima pateikti atitinkamas parlamentines padėties įvertinimo ataskaitas ir rekomendacijas dėl šios srities ES politikos įgyvendinimo; pritrenktas dėl 2007 m. gruodžio 23 d. Uzbekistane įvykusių prezidento rinkimų, kurie, anot ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, buvo „surengti griežtai kontroliuojamomis politinėmis sąlygomis, nesuteikiant erdvės tikrai opozicijai ir apskritai neatitiko daugelio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) reikalavimų, susijusių su demokratiniais rinkimais“; smerkia Marko Weilo, nepriklausomo Ilkhom teatro įkūrėjo ir meno vadovo, nužudyto 2007 m. rugsėjo 9 d. Taškente, ir žurnalisto bei Uzbekijos režimo kritiko Alishero Saipovo, nužudyto 2007 m. spalio 24 d. Kirgizijos mieste Ošoje, žudikus; dar kartą pakartoja reikalavimą nedelsiant paleisti politinius kalinius(25);

88.    pritaria Tarybos siekiui pradėti dialogą dėl žmogaus teisių su likusiomis keturiomis Centrinės Azijos šalimis; ragina susieti šiuos dialogus su rezultatų duodančia veikla, kad jie visiškai atitiktų Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių dialogų su trečiosiomis šalimis, garantuojant, kad dialoguose dalyvautų pilietinė visuomenė ir Europos Parlamentas; ragina, kad šiems dialogams vykdyti būtų skirti tinkami ištekliai Komisijos ir Tarybos sekretoriatuose;

89.    pažymi, Turkijos ir ES įsipareigojimų, susijusių su derybomis dėl prisijungimo, svarbą tebevykdomoms Turkijos žmogaus teisių srities reformoms;

90.    tikisi, kad nedelsiant bus nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys, susiję su Benazir Bhutto nužudymu; pažymi, kad Pakistano žmogaus teisių padėtis per 2007 m. pablogėjo ir ypač iškilo pavojus teismų sistemos nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei; šiuo atžvilgiu smerkia prieš Iftikhar Mohammad Choudhry, buvusį Pakistano Aukščiausiojo Teismo pirmininką, nukreiptą šmeižimo kampaniją, taip pat faktą, kad jis buvo nušalintas nuo pareigų ir laikomas namų arešto sąlygomis; ragina Tarybą ir Komisiją teikti paramą demokratiniam judėjimui, prasidėjusiam teismų sistemoje ir teisininkų sluoksniuose, visų pirma toliau kviesti atvykti judėjimo atstovus, įskaitant I. M. Choudhry; ragina grąžinti į ankstesnes pareigas visus nušalintus teisėjus; atkreipia dėmesį į priimtą naują valstybės strateginį dokumentą, skirtą Pakistanui, ir pritaria tam, kad į šį dokumentą įtrauktos nuostatos dėl konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių; atkreipia dėmesį į pirmą bendrą Pakistano ir Europos Komisijos posėdį, įvykusį 2007 m. gegužės 24 d. Islamabade, ir pabrėžia, kad klausimas dėl žmogaus teisių turėtų būti pagrindinis visų paskesnių posėdžių darbotvarkės klausimas;

Moterų lytinių organų žalojimas ir kita žalinga tradicinė praktika

91.    pabrėžia, kad dar daugiau pastangų, jog būtų panaikintas visų rūšių moterų lytinių organų žalojimas, reikėtų dėti ir vietiniu, ir politinių sprendimų priėmimo lygmenimis, kad būtų atkreiptas dėmesys į faktą, jog šio pobūdžio žalojimas yra nuostatų dėl lyčių ir žmogaus teisės į fizinį vientisumą pažeidimas;

92.    primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai dėl moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, įskaitant visų rūšių žalingą tradicinę praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, priverstines ankstyvas vedybas, visų rūšių prekybą žmonėmis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje ir ekonominį išnaudojimą; be to, turėtų būti griežtai atmesti bet kokie atitinkamų šalių pasiteisinimai dėl įpročių, tradicijų arba religinių dalykų, kuriais būtų bandoma pateisinti žiaurų elgesį siekiant išvengti įsipareigojimų dėl jo išgyvendinimo vykdymo;

93.    ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti išlyga dėl žmogaus teisių kovai su visų rūšių moterų lytinių organų žalojimu, t. y. spręsti prioritetinį bendradarbiavimą su ne valstybėmis narėmis, pirmiausia valstybėmis, su kuriomis Europos Sąjunga, remdamasi Kotonu susitarimo darbotvarke (šiuo metu pagal Europos partnerystės susitarimą), yra nustačiusi lengvatinius santykius, liečiantį klausimą ir daryti joms spaudimą, kad būtų priimtos reikalingos teisės, administracinės, teismų ir prevencinės priemonės, kurios galutinai panaikintų šią praktiką;

94.    primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos laikoma pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą, lyčių lygybės skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, turėtų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama prieigos prie informacijos, galimybės naudotis prevencinėmis priemonėmis ir (arba) gydymo paslaugomis; ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į programas, kurios susijusios su prekyba, įtraukti aspektus, susijusius su pagrindinėmis darbo teisėmis ir tinkamu darbo laiku;

95.    ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų ir įgyvendintų Afrikos Sąjungos priimtą Protokolą dėl Afrikos moterų teisių;

96.    ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares stiprinti EIDHR ir užtikrinti, kad pakankamai lėšų būtų skirta priemonėms visų rūšių moterų lytinių organų žalojimui galutinai panaikinti;

Bendras Tarybos ir Komisijos veiklos, įskaitant dviejų pirmininkavusių valstybių veiklą, įvertinimas

97.   smerkia karinės chuntos tebedaromus žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimus Birmoje ir remia Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti apibrėžtų tikslų, t. y. kad būtų surengtos visapusiškos aiškios trišalės derybos tarp karinio režimo, demokratinės opozicijos (1990 m. rinkimus laimėjusios Nacionalinės demokratijos lygos) ir etninių grupių, kuriose būtų siekiama nacionalinio sutaikinimo, būtinos demokratinių permainų Birmoje prielaidos, ir kad būtų sudaryta teisėta, demokratiškai išrinkta civilinė vyriausybė, kuri gerbtų savo gyventojų žmogaus teises ir atkurtų įprastus santykius su tarptautine bendruomene; pritaria 2007 m. lapkritį Tarybos priimtai bendrajai pozicijai, kurioje atnaujintos galiojančios ir įtrauktos papildomos ribojamosios priemonės Birmai, tačiau apgailestauja, kad šios priemonės neapima ypatingos svarbos, pvz., energetikos sektorių, taip pat prieš karinį režimą nukreiptų finansų ir bankininkystės sričių sankcijų; šiuo atžvilgiu mano, kad kartu su ribojamosiomis priemonėmis turėtų būti teikiama nuolatinė parama pilietinei visuomenei, kadangi Birmos atveju to iki šiol nebuvo daroma; smerkia šiurkščius Birmos valdžios organų veiksmus prieš budistų vienuolių ir kitas taikias demonstracijas; smerkia tebesitęsiančius demokratijos aktyvistų ir žurnalistų areštus ir jų įkalinimą ir ragina Tarybą kaip svarbiausią klausimą JT Žmogaus teisių tarybos posėdžiuose toliau nušviesti žmogaus teisių padėtį Birmoje, be to, toliau daryti spaudimą, kad Tomas Ojea Quintana, JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Birmoje, galėtų atvykti vizito į šalį ir kad jis galėtų tęsti žmogaus teisių pažeidimų vertinimą; pritaria Piero Fassino, kaip Europos Sąjungos specialaus pasiuntinio Birmai, paskyrimui ir ragina Komisiją aktyviai remti Birmos demokratinį sąjūdį pagal EIDHR programą; smerkia 2008 m. vasario 14 d. įvykdytą Padoh Mahn Sha, Karen nacionalinės sąjungos (KNU) generalinio sekretoriaus, nužudymą jo namuose Tailande; ragina, kad būtų atliktas šios žmogžudystės aplinkybių tyrimas ir kad ES išreikštų pasipiktinimą kariniu režimu ir paragintų tinkamiau apsaugoti Tailande tremtyje gyvenančius Birmos demokratinio judėjimo lyderius; yra susirūpinęs tuo, kad ypač pažeidžiami pabėgėliai iš Birmos, patekę į Malaiziją, kurioje jie gali būti Malaizijos valdžios organų areštuoti, įkalinti, išplakti rykštėmis ir deportuoti; ragina Tarybą reikalauti, kad Malaizijos valdžios organai nutrauktų brutalius veiksmus prieš pabėgėlius, taip pat paraginti JT Žmogaus teisių komisiją (JTŽTK) užregistruoti visus pabėgėlius tam, kad būtų sudarytos tinkamesnės sąlygos jiems apsaugoti, ir skatinti, kad daugiau šalių sutiktų, jog į jas būtų perkelti Malaizijoje esantys pabėgėliai iš Birmos;

98.    ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę daugiau dėmesio skirti susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų keliančioms šalims; pirmiausia ragina Tarybą visiškai įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir paskirti papildomų lėšų įgyvendinti EIDHR projektams, visų pirma skirtiems demokratijai Baltarusijoje, Birmoje, Kuboje, Eritrėjoje, Laose, Šiaurės Korėjoje, Uzbekistane, Vietname ir Zimbabvėje skatinti; mano, kad šių projektų parengimas ir įgyvendinimas neturėtų būti susietas su atitinkamų režimų sutikimu arba pasiryžimu bendradarbiauti;

99.    pritaria tam, kad pirmoji paskelbta Kovos su prekyba žmonėmis diena būtų 2007 m. spalio 18 d., kurios metu būtų atkreiptas dėmesys į prekybą žmonėmis; pabrėžia ilgalaikį Europos Sąjungos įsipareigojimą išnaikinti šį reiškinį;

100.  remia Europos Sąjungos NVO žmogaus teisių forumą, kurį 2007 m. gruodį Lisabonoje surengė Tarybai pirmininkaujanti Portugalija ir Komisija ir kuriame buvo svarstomi ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių klausimai; pritaria forumo parengtoms rekomendacijoms, kuriose dar kartą pabrėžtas žmogaus teisių nedalumas ir visuotinumas ir kuriose sugebėta susieti Europos Sąjungos išorės ir vidaus politikos krypčių aspektus; dėl to ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų dabartiniam poveikio tvariam vystymuisi vertinimui, kurį atlieka Komisijos prekybos GD, ir tinkamai susieti jį su žmogaus teisių padėties vertinimu;

101.  remia ketvirtąjį Europos Sąjungos nacionalinių ryšių centrų tinklo posėdį, kuris buvo surengtas 2007 m. gegužės 7–8 d. Hagoje ir kuriame buvo nagrinėjami klausimai, susiję su asmenimis, vykdžiusiais genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; atkreipia dėmesį į šio posėdžio dalį, kuri buvo skirta vien problemoms Ruandoje nagrinėti ir Europos šalių atliekamiems tyrimams, susijusiems su įtariamaisiais iš Ruandos; apgailestauja dėl prarastos galimybės Portugalijos pirmininkavimo Tarybai metu surengti penktą šio tinklo posėdį; primena Tarybai įsipareigojimą surengti po vieną tokį posėdį kiekvienos valstybės narės pirmininkavimo Tarybai metu;

102.  ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos veiklos Darfūre stoką; pritaria Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų mišriųjų pajėgų operacijoms Darfūre (angl. UNAMID), kurioms 2007 m. liepos 31 d. vienbalsiai pritarta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1769 (2007 m.) ir kurios turėtų tapti mažu žingsneliu reikiama kryptimi; pažymi, kad 2007 m. gruodžio 31 d. UNAMID perėmė įgaliojimus iš Afrikos Sąjungos misijos Sudane (angl. AMIS) ir gavo pirminius įgaliojimus, kurie galios iki 2008 m. liepos 31 d.; tikisi, kad 7 000 kareivių turinčios AMIS pajėgos, iki šiol buvusios atsakingos už taiką regione, įsilies į naujų pajėgų gretas ir kad bus imtasi visų priemonių, įskaitant periodinį taikdarių skaičiaus patikrinimą, kurios užtikrintų, jog UNAMID įvykdys savo užduotis; primygtinai reikalauja, kad būtų kiek įmanoma greičiau įvykdyti veiksmai pagal TBT išduotus su Darfūru susijusius arešto orderius; pažymi, kad netinkamos priemonės, skirtos kovai su humanitarine katastrofa Darfūre, buvo viena iš priežasčių, dėl kurių pablogėjo politinė ir socialinė padėtis Čade; ragina imtis neatidėliotinų priemonių didesnei paramai šiai šaliai suteikti;

103.   išreiškia susirūpinimą dėl sukilėlių puolimo 2008 m. vasario mėn. pradžioje Ndžamenoje (Čade); pabrėžia, kad svarbu, jog ES didintų diplomatinį spaudimą ir siektų ugnies nutraukimo Čade, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir skatinamos taikos derybos, kurių tikslas – nacionalinis šalies sutaikinimas; smerkia sostinėje Ndžamenoje po vasario mėn. perversmo bandymo Čado vyriausybės surengtą susidorojimą su politiniais oponentais; ragina Tarybą imtis visų reikiamų priemonių Čado politinės opozicijos laisvei užtikrinti; pabrėžia pavojingumą pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų krizės, kilusios Čado rytuose, kur 400 000 pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų įkurdinti 12 stovyklų, išdėstytų išilgai rytinės Čado sienos; pritaria tam, kad buvo sudaryta ES taikos palaikymo misija EUFOR TCHAD/RCA, taip pat esminei šios misijos užduočiai apginti šiame krizių regione esančius pabėgėlius, šalies viduje perkeltuosius asmenis ir humanitarinių misijų darbuotojus;

104.  pritaria Jungtinių Tautų pradėtam darbui, kuriuo siekiama parengti bendrą elgsenos kodeksą, skirtą visų kategorijų darbuotojams, dalyvaujantiems taikdarių misijose; pažymi, kad operatyvinių grupių veiklos plane numatyta, jog į visus elgsenos kodeksus būtų įtraukti šeši pagrindiniai Agentūrų nuolatinio komiteto apibrėžti principai, įskaitant lytinių santykių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis draudimą, nepriklausomai nuo daugumos gyventojų amžiaus arba nuo atitinkamų vietos tradicijų; pritaria tam, kad šis elgsenos kodeksas jau taikomas visiems Jungtinių Tautų taikdarių ir humanitarinių misijų darbuotojams; pritaria tam, kad prie Jungtinių Tautų misijų Burundyje, Dramblio Kaulo Krante, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Haityje įsteigtos asmens elgesio kontrolės tarnybos, skirtos tirti kaltinimus ir pagalbai aukoms teikti; tikisi, kad Jungtinių Tautų misijos visiškai įgyvendins elgsenos kodekso nuostatas, įskaitant atitinkamas baudžiamąsias priemones darbuotojams, jei būtų įrodyta, kad jie prievartavo arba seksualiai išnaudojo vaikus;

105.  pritaria tam, kad Taryba rengia ir nuolat atnaujina su konkrečiomis problemomis susijusių „svarbių šalių“ sąrašus, dėl kurių turėtų būti imtasi griežtesnių papildomų priemonių siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, dėl mirties bausmės („šalių, esančių tarp dviejų padėčių“) ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties; pažymi, kad panašios priemonės numatytos ir naujų Europos Sąjungos gairių dėl vaiko teisių gynimo ir skatinimo įgyvendinimo strategijoje; ragina Komisiją ir Tarybą plačiau taikyti šią patirtį, kuri, inter alia, sudarytų sąlygas Europos Sąjungai veiksmingais demaršais, pareiškimais ir kitokiomis priemonėmis įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl kankinimų; ragina Komisiją ir Tarybą, sudarant „svarbių šalių“ sąrašus, pasitelkti Jungtinių Tautų specialiąsias procedūras ir atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas ir skubias rezoliucijas;

106.  dar kartą pakartoja reikalavimą, kad visose diskusijose su trečiosiomis šalimis, priemonėse, dokumentuose ir pranešimuose, įskaitant metinius pranešimus, susijusiuose su žmogaus teisėmis ir demokratija, būtinai būtų sprendžiamos diskriminacijos problemos, įskaitant etninių, nacionalinių ir kalbinių mažumų problemas, tikėjimo laisvės problemas, tarp jų netoleranciją bet kurios religijos atžvilgiu ir diskriminuojantį elgesį religinių mažumų atžvilgiu, diskriminaciją dėl kastos, vietinių gyventojų teisių skatinimą ir gynimą, moterų žmogaus teises, vaikų teises, vietinių gyventojų teises, o taip pat neįgalių asmenų teises, žmonių su protine negalia bei įvairios seksualinės orientacijos asmenų teises; kur įmanoma, reikėtų tiek ES, tiek ir trečiosiose šalyse į tokią veiklą įtraukti jų organizacijas;

Komisijos išorės pagalbos programos

Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (angl. EIDHR)

107.  išreiškia susirūpinimą dėl akivaizdaus 2007 m. gruodžio mėn. Kenijoje surengtų prezidento rinkimų rezultatų suklastojimo, dėl kurio per šalį nuvilnijo smurto banga, ir ragina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant žodžio laisvę, susirinkimų ir susivienijimų laisvę, taip pat užtikrinti, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai;

108.  pritaria tam, kad buvo parengta finansinės išorės pagalbos priemonė, skirta demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR), ir kad 2007 m. ir 2008 m. programų dokumentuose buvo atsižvelgta į Europos Parlamento apibrėžtus prioritetus;

109.  reikalauja visiško skaidrumo dėl pinigų, skirtų pagal EIDHR, panaudojimo ir projektų atrankos bei įvertinimo; ragina skelbti internete visus pasirinktus projektus, taikant atitinkamas gavėjo duomenų apsaugos priemones;

110.  pritaria naujam kartu su EIDHR pradėtam projektui, kuri sudaro galimybę imtis skubių veiksmų žmogaus teisių gynėjams apsaugoti; ragina Komisiją greitai ir veiksmingai įgyvendinti šį projektą;

111.  siūlo, kad nuo 2009 m. būtų padidintas EIDHR biudžetas, visų pirma siekiant skirti papildomų lėšų sudėtingos padėties šalyse vykdomiems projektams, kuriuos tiesiogiai įgyvendina Komisijos delegacijos kartu su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, ir taip užtikrinti, kad visos šiuos projektus įgyvendinančios šalys galėtų pasinaudoti Bendrijos fondais;

112.  ragina Komisiją numatyti tinkamą centre ir delegacijose dirbančių darbuotojų, susijusių su EIDHR įgyvendinimu, skaičių, kad būtų atsižvelgta į naujos priemonės ypatumus ir problemas, t. y. užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių ir specialistų, galinčių spręsti keblius projektų, kuriems ši priemonė skirta, klausimus, sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės atstovų, įgyvendinančių šiuos projektus, apsaugai ir atkreipti dėmesį į politinę įgyvendinamų uždavinių svarbą;

113.  ragina surengti tam tikrus žmogaus teisių ir demokratijos sričių mokymus, skirtus ES delegacijų trečiosiose šalyse visų lygių darbuotojams, visų pirma atsižvelgiant į projektus, vykdomus remiantis atitinkamomis gairėmis, ir ypatingą paramos žmogaus teisių gynėjams reikšmę; be to, ragina į kas dvejus metus rengiamus delegacijų vadovų mokymus įtraukti klausimą dėl žmogaus teisių, atsižvelgiant į naujus šios srities delegacijų uždavinius;

114.  ragina Komisiją užtikrinti Sąjungos politinių prioritetų ir jos remiamų projektų ir programų, visų pirma dvišalių programų su trečiosiomis šalimis, darną; be to, ragina, kad būtų užtikrinta programų ir teminių priemonių darna ir kad šios priemonės būtų stiprinamos, kadangi tik jomis remdamasi Sąjunga gali įgyvendinti projektus trečiosiose šalyse be šių šalių valdžios organų paramos;

115.  atkreipia dėmesį, kad 2007 m. Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms buvo skirta 23 proc. visų EIDHR lėšų (30,1 mln. eurų) ir kad dirbo 11 tokių misijų;

116.  atkreipia dėmesį, kad didelė dalis (50 proc.) viso projektams, kuriems 2007 m. EIDHR buvo skirtos lėšos, teikiamo finansavimo atiteko dideliems projektams, suskirstytiems pagal temą, ir tik maža dalis (24 proc.) atiteko konkrečiai šaliai skirtoms paramos programoms (atitinkančioms mažus projektus); atkreipia dėmesį, kad tik nedidelė dalis lėšų teko Azijos žemynui ir siūlo pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl geografinės pusiausvyros įvedimo;

117.  pažymi, kad reikėtų imtis atsargumo priemonių skiriant lėšas tarptautinėms organizacijoms, pvz., TBT, kurių finansavimas susietas su valstybių narių teikiamais nustatytais įnašais, kadangi šis finansavimas tolygus dotavimui įgaliotųjų atstovų, įpareigotų vykdyti atitinkamų organizacijų finansavimą; dėl šios priežasties kyla pavojus kitiems nuo EIDHR lėšų priklausomiems projektams ir institucijoms, pvz., NVO projektai ir paveldėjimo programa, taip pat Specialiojo teismo Siera Leonei plataus masto veiklai;

Parama rinkimams ir rinkimų stebėjimas

118.  su pasitenkinimu pažymi, kad ES vis labiau naudoja priemones, susijusias su parama rinkimams ir rinkimų stebėsena, demokratijai trečiosiose šalyse skatinti ir kad šios veiklos kokybė ir nepriklausomumas yra plačiai pripažinti;

119.  ragina atidžiai įvertinti šalių, kuriose turėtų vykti paramos rinkimams ir rinkimų stebėsenos misijos, atrankos kriterijus, be to, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinio lygmens metodikos ir taisyklių, visų pirma apibrėžiančių šių misijų nepriklausomumą;

120.  mano, kad šioje pakopoje, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, parama rinkimams ir rinkimų stebėsena turėtų tapti nuolatinio proceso dalimi, t. y. apimti paramą ikirinkiminei veiklai siekiant užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises ir svarbiausia – paramą porinkiminei veiklai; be to, turėtų būti atliktas demokratinio proceso įvertinimas ir nustatyta pažanga stiprinant teisėtumą, konsoliduojant demokratines institucijas, didinant politinį pliuralizmą, teismų nepriklausomumą ir pilietinės visuomenės vaidmenį;

121.  primena, kad porinkiminės priemonės – būtina sudėtinė EIDHR teisinio pagrindo dalis;

122.  ragina įvairaus lygio politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis kelti su rinkimais, įskaitant priešrinkimines ir porinkimines priemones, susijusius klausimus, tinkamai derinant ES politikos kryptis ir pakartotinai pabrėžiant milžinišką žmogaus teisių ir demokratijos svarbą;

123.  be to, primena Komisijai ir Tarybai, kad demokratijos ir žmogaus teisių strategija turėtų būti pritaikyta kiekvienai šaliai atskirai (kai kurios valstybės narės tai jau daro), taip pat turėtų būti parengtos atitinkamos priemonės politikos kryptims (įskaitant rinkimams skirtas politikos kryptis) suderinti;

124.  ragina Užsienio reikalų komitetą kritiškai įvertinti įvairių EIDHR priemonių įgyvendinimo rezultatus dar iki šios priemonės vidurio laikotarpio pakartotinio vertinimo;

Žmogaus teisių ir demokratijos išlygų įtraukimas į išorės susitarimus

125.  apgailestauja, kad žmogaus teisių ir demokratijos išlyga, esminis visų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis elementas, vis dar nėra į juos konkrečiai įtraukta, kadangi stokojama ją įgyvendinti padėsiančių mechanizmų;

126.  šiuo atžvilgiu dar kartą atkreipia dėmesį į pasiūlymus, pateiktus anksčiau minėtoje 2006 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose; visų pirma pabrėžia, kad šios išlygos turėtų būti įtrauktos į visus ES, įskaitant sektorinius, susitarimus;

127.  ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti tuo, kad baigiasi Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su keletu kaimyninių šalių ir Rusija galiojimas, t. y. pasinaudoti derybomis dėl naujų susitarimų žmogaus teisių klausimams kelti tam, kad ši svarbi sritis, įskaitant nuostatų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, būtų įtraukta į būsimus susitarimus;

128.  dar kartą pakartoja raginimą, kad žmogaus teisių išlyga turi būti įgyvendinta remiantis skaidresne šalių konsultavimosi procedūra, kurios metu būtų išsamiai nustatomi politiniai ir teisiniai mechanizmai, naudojami, jei dvišalį bendradarbiavimą raginama sustabdyti dėl nuolatinių ir (arba) sistemingų žmogaus teisių pažeidimų, nesilaikant tarptautinės teisės nuostatų; mano, kad išlygoje taip pat turėtų būti išsamiai apibrėžtas mechanizmas, leidžiantis laikinai sustabdyti bendradarbiavimo susitarimą, taip pat atitinkamas „perspėjimo mechanizmas“;

129.  atkreipia dėmesį, kad 2007 m. Europos Sąjunga nesudarė susitarimų, kuriuose būtų numatyta žmogaus teisių išlyga;

130.  pritaria tam, kad Komisija ir Taryba 2007 m. panaikino pagal bendrųjų tarifų lengvatų sistemą Baltarusijai suteiktas prekybos lengvatas, kadangi Baltarusijos vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti 2004 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateiktų rekomendacijų;

131.  mano, kad siekis užtikrinti veiksmingą demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą ties išorinėmis ES sienomis turėtų tapti svarbiausiu ES žmogaus teisių politikos prioritetu; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir Tarybą toliau konsoliduoti atitinkamas Europos kaimynystės politikos (EKP), strateginės partnerystės su Rusija, santykių su Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis programų priemones, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti dabartinėmis regioninio bendradarbiavimo su šiais regionais programomis; pakartotinai pabrėžia, kad reikėtų kelti klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų atitinkamose vidaus konfliktų tebedraskomose šalyse, kadangi tai trukdo siekiui užtikrinti teisėtumą ir demokratiją ties dabartinėmis ES išorės sienomis;

Žmogaus teisių klausimų integravimas

132.  ragina Komisiją toliau atidžiai prižiūrėti, kaip teikiami GSP+ (bendrųjų tarifų lengvatų sistemos plius) privalumai šalims, kuriose dėl pilietinių ir politinių teisių pažeidimų arba kalinių darbo naudojimo pastebėta rimtų trūkumų taikant aštuntąją TDO konvenciją, susijusių su pagrindiniais darbo standartais; ragina Komisiją sukurti kriterijus, kada dėl priežasčių, susijusių su žmogaus teisėmis, galima atšaukti GSP;

133.  primena 1986 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 41/128, kurioje paskelbta Vystimosi teisės deklaracija, šioje deklaracijoje pabrėžiama, kad teisė į vystymąsi – neatsiejama žmogaus teisių dalis ir kad valstybės narės visų pirma įpareigotos sudaryti tinkamas sąlygas šiai teisei įgyvendinti, be to, turi imtis priemonių, kad būtų parengtos šią teisę įgyvendinti skatinančios tarptautinio vystymosi politikos krypčių nuostatos; ragina imtis priemonių, kurios leistų užtikrinti, jog tarptautinio vystymosi programos, skirtos šiai teisei įgyvendinti, būtų prieinamos žmonėms su negalia ir apimtų su jais susijusius klausimus, atsižvelgiant į JT Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių ir orumo apsaugos 32 straipsnio nuostatas; šią konvenciją Europos Bendrijos pasirašė 2007 m. kovo 30 d.;

134.  primena Tarybai jos įsipareigojimą įtraukti klausimus dėl žmogaus teisių į BUSP ir kitas ES politikos kryptis, kaip apibrėžta jos dokumente, kurį 2006 m. birželio 7 d. patvirtino Politikos ir saugumo komitetas; ragina toliau siekti pažangos įgyvendinant šiame dokumente pateiktas rekomendacijas; visų pirma primena Tarybai įsipareigojimą dėl regioninių darbo grupių, kurios apibrėžtų svarbiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, bendrų programų prioritetus ir įgyvendinimo kelius, taip pat sudarytų tinkamesnes keitimosi duomenimis su tarptautinėmis NVO ir žmogaus teisių gynėjais sąlygas;

135.  primena, kad reikėtų įvertinti, ar Europos Sąjungos 2008 m. biudžete neįgaliųjų klausimams spręsti numatytos lėšos, kaip Bendrijos parama, atitinka JT Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių ir orumo apsaugos 32 straipsnio nuostatas; ragina, kad šios biudžeto eilutės būtų tiksliai įgyvendintos ir jų būtų atidžiai laikomasi;

136.  ragina Tarybą padaryti viską, kad būtų įgyvendinta pagrindinė teisė į sveikatos priežiūrą, pvz., skausmo gydymą opioidiniais analgetikais, kadangi Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba (angl. INCB) paragino tarptautinę bendruomenę skatinti nuskausminamųjų vaistų skyrimą, kurį griežtai prižiūrėtų tarptautiniai ir nacionaliniai kontrolieriai, pvz., valstybių vyriausybės ir specialios Jungtinių Tautų agentūros, ypač neturtingose šalyse, nes daugiau kaip 150 šalių pacientai nepakankamai gydomi; ragina Komisiją ir Tarybą siekti, kad visos šalys galėtų tapti PSO narėmis, kaip apibrėžta jos įstatų 3 straipsnyje, kad PSO programos taptų veiksmingesnės ir visapusiškesnės;

137.  besąlygiškai smerkia visas vaikų išnaudojimo formas – tiek seksualinį išnaudojimą, įskaitant vaikų pornografiją ir sekso turizmą, tiek ir priverstinį darbą bei visų rūšių prekybą žmonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares rimta socialine ir žmogaus teisių problema pripažinti tūkstančius gatvės ir elgetauti verčiamų vaikų ir imtis priemonių šiai problemai spręsti, taip pat ragina valstybes nares įvesti sankcijas tiems, kas yra atsakingi už vaikų žeminimą ir jų vertimą elgetauti;

138.  ragina Komisiją toliau skatinti Europos ir vietos įmonių socialinę atsakomybę; prašo Tarybą pranešti Parlamentui, kai iš JT specialiojo įgaliotinio įmonių ir žmogaus teisėms gaunama informacija, kurioje aiškiau išdėstomi tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių atsakomybės ir atskaitingumo už žmogaus teises standartai;

139.  pripažįsta, kad imigracijos politika tapo Sąjungos vidaus ir išorės politikos darbotvarkės prioritetu ir kad Sąjunga bandė susieti imigracijos ir plėtros sritis ir užtikrinti pagarbą pagrindinėms imigrantų teisėms; vis dėlto teigia, kad tikrovė prieštarauja numatytiems ketinimams; pabrėžia, kad nelegalių imigrantų readmisijos susitarimai turi būti sudaromi su trečiosiomis šalimis, turinčiomis teisinę ir institucinę bazę, skirtą jų piliečių readmisijos priežiūrai ir teisėms užtikrinti;

140.  ragina Tarybą užtikrinti faktinę pagarbą pagrindinėms pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisėms, kai plečiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis imigracijos ir prieglobsčio suteikimo klausimais; pabrėžia, kad žmogaus teisių srities pažangos stebėsenai visų pirma turėtų būti taikomos Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonės; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant bendradarbiavimo politikos kryptis, susijusias su kova su nelegalia imigracija, daugiausia dėmesio būtų skirta tam, kad trečiųjų šalių policija ir teismai gerbtų žmogaus teises, be to, ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad parama nebūtų teikiama policijos ir teismo organams šalių, kurios nuolat šiurkščiai ir sistemingai pažeidžia žmogaus teises ir (arba) nepateikia ataskaitų apie atitinkamų lėšų panaudojimo būdus;

141.  ragina Komisiją ir Tarybą tarptautiniu lygmeniu įgyvendinti Europos Sąjungos kovos su persekiojimu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės iniciatyvas, pvz., skatinti, kad Jungtinių Tautų lygmeniu būtų priimta atitinkama rezoliucija, ir teikti paramą NVO bei kitoms suinteresuotosioms šalims, propaguojančioms lygybės ir nediskriminavimo principus; smerkia tai, kad daug šalių pavertė homoseksualumą kriminaliniu nusikaltimu, kad Iranas, Saudo Arabija, Jemenas, Mauritanija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kai kurios Nigerijos dalys už homoseksualią veiklą baudžia mirtimi, kad 77 šalyse galioja įstatymai, suteikiantys valdžios institucijoms teisę traukti baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinti asmenis už lytinius santykius su tos pačios lyties atstovais ir kad keliose šalyse, pvz., Pakistane, Bangladeše, Ugandoje, Kenijoje, Tanzanijoje, Zambijoje, Malavyje, Nigeryje, Burkina Fase, Siera Leonėje, Malaizijoje ir Indijoje (kurioje šiuo metu pakartotinai svarstomos baudžiamojo kodekso nuostatos), galioja įstatymai, pagal kuriuos už šią veiką gresia įkalinimas nuo 10 metų iki gyvos galvos; visiškai pritaria Yogyakartos principams dėl tarptautinių žmogaus teisių principų taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiais; ragina valstybes nares suteikti prieglobstį asmenims, kuriems kilmės šalyse kyla persekiojimo dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pavojus;

142.  ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į 2009 m. planuojamą surengti Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. UNODC) tarnybinį posėdį, užtikrinti, kad finansuojant agentūras, susijusias su kova su nelegaliais narkotikais, parama tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų teikiama valdžios institucijoms šalių, kurios nuolat šiurkščiai ir sistemingai pažeidžia žmogaus teises arba baudžia mirtimi už veiką, susijusią su narkotikais; taip pat ragina būsimajai Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos sesijai parengti dokumentą, kuriame būtų plačiai ir smulkiai išdėstyta geroji patirtis, kurią Europos Sąjungos valstybės narės taiko politikos kryptims, susijusioms su žmogaus teisių ir narkotikų sritimis;

143.  dar kartą pakartoja, kaip svarbu, kad ES vidaus politikoje būtų skatinama laikytis tarptautinių žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų ir kad valstybių narių priimami teisės aktai, inter alia, būtų suderinti su Ženevos konvencijų, Konvencijos prieš kankinimą, Konvencijos dėl genocido ir TBT Romos statuto reikalavimais; džiaugiasi pažanga, pasiekta kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinant visuotinį teisingumą; siekdamas tinkamiau suderinti vidaus ir išorės politikos kryptis ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į rengiamą ES laisvės, saugumo ir teisingumo programą įtraukti nuostatą dėl kovos su sunkių tarptautinių nusikaltimų nebaudžiamumu;

144.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl interneto turinį ribojančių priemonių (nesvarbu, ar jos taikomos siunčiamai ar gaunamai informacijai), kurias taiko atitinkamos vyriausybės ir kurios nevisiškai atitinka žodžio laisvės principą; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą ir Komisiją parengti Bendrijos draudžiamąsias taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis, t. y. dėl prekybos programine, technine įranga ir panašiomis prekėmis, tarnaujančioms išimtinai tam, kad būtų galima vykdyti bendrojo pobūdžio kontrolę ir apriboti galimybes naudotis internetu būdais, neatitinkančiais žodžio laisvės principo, taip pat dėl šių prekių, išskyrus prekes, išimtinai skirtas vaikų apsaugai, importo ir eksporto; mano, kad tokios pat draudžiamosios taisyklės dėl prekybos kontrolės ir (arba) karinėmis technologijomis turėtų būti taikomos ir šalims, kurios sistemingai pažeidžia žmogaus teises; taip pat ragina parengti konkrečias priemones, kad Europos bendrovės negalėtų pateikti šioms šalims asmens duomenų, kurie galėtų būti panaudoti žmogaus teisėms, ypač žodžio laisvei, pažeisti;

Europos Parlamento vaidmens žmogaus teisių srityje veiksmingumas

145.  ragina Tarybą dalyvauti diskusijose dėl skubių rezoliucijų ir reikalauja, kad Žmogaus teisių pakomitetis imtųsi konstruktyvesnio vaidmens kuriant darnius ir skaidrius neatidėliotinų klausimų atrankos kriterijus;

146.  rekomenduoja išversti rezoliucijas ir kitus pagrindinius dokumentus dėl žmogaus teisių į atitinkamų šalių kalbas, ypač į tas, kurių vartojimo nepripažįsta valdžios institucijos, kaltos dėl žmogaus teisių pažeidimo;

147.  labai apgailestauja dėl Birmos ir Kubos valdžios institucijų atsakymo į Parlamento prašymą duoti sutikimą nusiųsti delegaciją aplankyti ankstesnių A. Sacharovo premijos laureatų; mano, kad Europos Parlamentas turėtų palengvinti A. Sacharovo premijos laureatų tinklo sukūrimą, taip pat rengti su jais reguliarius susitikimus Parlamente;

148.  primena Parlamento delegacijoms, kad jos vizitų į trečiąsias šalis darbotvarkėje visuomet numatytų tarpparlamentines diskusijas dėl žmogaus teisių padėties;

149.  pritaria savo Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti veiklai ir Komiteto pranešimui, pagal kurį 2007 m. vasario 14 d. Parlamentas priėmė atitinkamą rezoliuciją; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kartu dirbti visais lygmenimis, kad dabar ir ateityje būtų išaiškinta ir pasmerkta asmenų ypatingojo perdavimo praktika; atsižvelgdamas į tai ragina (kaip nuspręsta 2007 m. rugsėjo mėn. plenariniame posėdyje) Komisijos narį F. Frattini pateikti Parlamentui pranešimą dėl atsakymų, gautų į jo 2007 m. birželio 23 d. laišką Lenkijos ir Rumunijos vyriausybėms, kuriame buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie šiuose kraštuose atliktų atitinkamų tyrimų išvadas, taip pat dėl visoms valstybėms narėms išsiųstos klausimų anketos, susijusios su teisės aktų dėl kovos su terorizmu rengimu, rezultatų;

°

°         °

150.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir šioje rezoliucijoje minėtų šalių vyriausybėms.

(1)

Tarybos dokumentas 13288/1/07.

(2)

Žr. šio pranešimo priedą.

(3)

OL C 379, 1998 12 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 1002 11 28.11, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576.

(4)

OL C 311, 2005 12 9, p. 1.

(5)

OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

(6)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3; OL L 209, 2005 8 11, p. 27.

(7)

Priimti tekstai, P6_TA(2007) 0235.

(8)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0065.

(9)

OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.

(10)

OL C 250 E, 2007 10 25, psl. 91.

(11)

OL C 74 E, 2008 3 20, psl. 775.

(12)

OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126.

(13)

Priimti tekstai, P6_TA(2007)0381.

(14)

OL C 303 E, 2006 12 13, p. 879.

(15)

OL L 327, 2005 12 23, p. 4.

(16)

2007 m. birželio mėn. duomenys.

(17)

Dalyvavo daugiau nei 140 pilietinės visuomenės atstovų ir 138 šalys (iš kurių 94 pasirašė Oslo deklaraciją arba pritarė Oslo procesui).

(18)

OL L 150, 2003 6 18, p. 67.

(19)

2008 m. kovo 13 d. duomenimis 87 valstybės dar nebuvo ratifikavę Romos statuto: Alžyras, Angola, Armėnija, Azerbaidžanas, Bahamai, Bahreinas, Bangladešas, Belarus, Butanas, Brunėjus, Kamerūnas, Žaliasis Krantas, Čilė, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Kuba, Czech Republic, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Egypt, Salvadoras, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Grenada, Gvatemala, Bisau Gvinėja, Haitis, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Israelis, Jamaika, Kazachstanas, Kiribatis, Kuveitas, Kirgiztanas, Laosas, Libanas, Libija, Madagaskaras, Malaysia, Maldyvai, Mauritanija, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Moldova, Monakas, Marokas, Mozambikas, Mianmaras/Birma, Nepalas, Nicaragva, Omanas, Pakistanas, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Filipinai, Kataras, Russian Federation, Ruanda, Saint Lucia, San Tomė ir Prinsipė, Saudo Arabija, Seišeliai, Singapore, Saliamono Salos, Somalis, Šri Lanka, Sudanas, Surinamas, Svazilendas, Syria, Tailandas, Togas, Tonga, Tunisas, Turkija, Turkmėnistanas, Tuvalu, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uzbekistanas, Vanuatu, Vietnamas, Yemen, Zimbabvė.

(20)

http://www.justicerapidresponse.org/Documents1/JRR_NY_NOV07_FinalOutcomeDocument.pdf.

(21)

2008 m. sausio 10 d. duomenimis, EŽTK Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais pasirašė, bet jo neratifikavo Italija, Latvija, Lenkija ir Ispanija.

(22)

Pasirašiusios šalys (2007 m. gruodžio mėn. duomenimis): Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija . Konvenciją ratifikavo tik dvi šalys – Albanija ir Argentina, o kad Konvencija įsigaliotų, ją turi ratifikuoti 20 šalių).

(23)

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir pornografijos (priimtas 2007 m. lapkritį), kurio neratifikavo šios šalys: Čekijos Respublika, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Jungtinė Karalystė.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose (priimtas 2007 m. spalį), kurio neratifikavo šios šalys: Estija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai; Kipras šio protokolo ir nepasirašė, ir neratifikavo.

(24)

Priimti tekstai, P6_TA(2008)0064.

(25)

Visų pirma Mutabar Tadjibaevą, smurto naudojimo nepripažįstančios žmogaus teisių organizacijos „Plammenoe Serdtse“ pirmininkę, ir 12 žmogaus teisių gynėjų: Saidjahoną Zainabitdinovą, Nosimą Isakovą, Norboi Kholjigitovą, Abdusattorą Irzaevą, Habibulla Okpulatovą, Azamą Formonovą, Alisherą Karamatovą, Mamarajabą Nazarovą, Dilmuradą Mukhiddinovą, Rasulą Khudainasarovą, Bobumurodą Mavlanovą ir Ulugbeką Kattabekovą.


I PRIEDAS

A) INDIVIDUAL CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT BETWEEN JANUARY AND DECEMBER 2007

THE SAKHAROV PRIZE 2007

 

The Winner of the SAKHAROV PRIZE 2007:

 

 

Salih Mahmoud OSMAN

 

SHORTLISTED NOMINEES

 

BACKGROUND

 

 

Mrs Zeng JINYAN

Mr Hu JIA

 

 

Chinese human rights defenders. He is an AIDS and environmental activist. She is a cyber-dissident reporting daily on her blog examples of human rights abuses in China. He has been under house arrest and is currently detained. A letter of concern was sent.

 

Salih Mahmoud OSMAN

 

 

Human rights attorney working with the Sudan Organization against torture, providing free legal representation for many victims of Sudan's civil war and human rights abuses.

 

 

Anna POLITKOVSKAYA

 

Russian journalist and human rights activist known for her opposition to the Chechen conflict.

She was shot dead on 7 October 2006.

COUNTRY

NAME

BACKGROUND

ACTION TAKEN BY PARLIAMENT

Angola

Sarah Wykes

She is an activist of Global Witness. She held an important presentation in the hearing of the ACP-EU JPA Political Affairs Committee on 14 September 2006. On 18 February 2007, while conducting research, Dr Wykes was arrested in Angola and charged with espionage. She has been released on bail.

A letter of concern was sent on 14 May 2007.

Bangladesh

Sigma Huda

The renowned Bangladeshi lawyer, human rights activist and UN Special Rapporteur on Trafficking in Persons was convicted in July 2007 and sentenced to 3 years in prison on charges of bribery and corruption.

In its resolution adopted on 6 September 2007, the European Parliament raised concerns about the conditions under which she was imprisoned and urged the Bangladeshi authorities to provide Ms Huda with all the necessary medical treatment and help required by her health condition and to respect her rights to receive visits from her family and friends in prison.

On 17 July 2007, UN Secretary-General Ban-Ki Moon called on the Bangladeshi authorities to fully respect Ms Huda's fundamental rights.

Sheikh Hasina,

Khaleda Zia,

Moudud Ahmed

 

Three former Prime ministers detained or charged (among over 160 political leaders and with more then 100000 civilians) due to repressive measures (including a ban on all political activity) introduced by the military-backed Caretaker Government to end corruption.

On 27 August 2007 the Supreme Court overturned a High Court sentence for the release on bail of the former Prime Minister and Awami League president Sheikh Hasina, who has been imprisoned since 16 July 2007.

The former Prime Minister Khaleda Zia and her son were arrested on 3 September 2007 in Dhaka on allegations of corruption.

In its resolution adopted on 6 September 2007, the European Parliament raised concerns about the arrest and justification for ongoing detention of Awami League president Sheikh Hasina, arrested on 16 July 2007 and charged with extortion, and of Bangladesh Nationalist Party president Khaleda Zia, charged with corruption. The Parliament called on the Bangladeshi authorities to conduct the trial in a transparent way and according to the rule of law and, more particularly, called on the government to base its anti-corruption campaign solely on facts relevant in the context of criminal proceedings concerning corruption.

Anwar Hossain,

Harun Ur Rashid,

Saidur Rahman Khan,

Abdus Sobhan

Members of the teachers' association Shikkhok Samity who have been arrested subsequent to the students' and teachers' unrest which erupted in August 2007 at Dhaka university.

In its resolution adopted on 6 September 2007, the European Parliament called for their immediate release.

Burma

(Myanmar)

Aung San Suu Kyi

The National League for Democracy (NLD) leader, Nobel Peace Prize Laureate and Sakharov Prize winner has spent 11 of the last 17 years under house arrest.

In its resolutions adopted on 21 June, 6 September and 27 September 2007, the European Parliament called for the immediate release and full freedom of movement and expression of Aung San Suu Kyi.

In its resolution adopted on 27 September 2007, the European Parliament:

- demanded the immediate and unconditional release of all those who have been arrested since the protests began on 19 August 2007,

- utterly condemned the brutal response by the Burmese authorities to the peaceful demonstrations began on 19 August 2007 and expresses its horror at the killing of peaceful protestors,

- reiterated its calls for the cessation of the current illegitimate constitutional process, and its replacement by a fully representative National Convention including the National League for Democracy and other political parties and groups.

In its resolution adopted on 21 June 2007, the European Parliament insisted on the immediate release of U Win Tin and all political prisoners – estimated to number over 1200 – held by the SPDC.

A special session of the Human Rights Council was held on Myanmar at the initiative of the EU, in October 2007.

Min Ko Naing,

Ko Ko Gyi

Leaders of the 88 Generation Students, Min Ko Naing, has already spent 16 years in prison, and Ko Ko Gyi, 15 years.

 

U Win Tin

A 77-year old journalist detained as a political prisoner for almost two decades now for writing a letter to the UN on the ill-treatment of political prisoners and the poor conditions in which they are held.

Burmese Buddhist monks

With ten of thousands of other peaceful demonstrators protested as of 19 August 2007 against the anti-democratic and repressive regime in Burma and many of them were arrested.

Rawang Nang,

Chinlai Nin Ram,

Nanghkyi Hkaw Dang,

Pu Ram

The four girls, aged between 14 and 16 years, were gang-raped by army officers and then arrested.

A letter of concern was sent on 10 April 2007.

Cambodia

Hy Vuthy

President of the Free Trade Union of Workers in the Kingdom of Cambodia (FTUWKC) at the Suntex garment factory was shot dead on 24 February 2007.

In its resolution adopted on 15 March 2007, the European Parliament condemned the killing of Hy Vuthy and all other acts of violence against trade unionists and urged the Cambodian authorities to launch an urgent, impartial and effective investigation into the murders of Hu Vuthy, Chea Vichea, Ros Sovannarith and Yim Ry, to make the findings public and to bring the persons responsible to justice. The Parliament called on the authorities to give Born Sammang and Sok Sam Oeum a prompt retrial which complies with international standards.

Chea Vichea

FTUWKC President, was shot dead on 22 January 2004.

Ros Sovannarith

FTUWKC President at the Trinunggal Komara factory; was murdered on 7 May 2004.

Born Sammang

They were arrested for the alleged murder of Chea Vichea and later convicted and sentenced to 20 years’ imprisonment despite the lack of any credible evidence against them.

Sok Sam Oeun

China

Yang Maodong

This writer was imprisoned.

In its resolution adopted on 13 December 2007, the European Parliament called on the Chinese authorities:

- to allow an independent body to have access to Gedhun Choekyi Nyima, the Panchen Lama of Tibet, and his parents, as requested by the UN Committee on the Rights of the Child, and

- to release the writer Yang Maodong and the other 50 cyber-dissidents and web users imprisoned in China.

Gedhun Choekyi Nyima

Panchen Lama of Tibet.

Ismail Semed

Uyghur political prisoner and activist in support of Uyghurs’ human rights was executed on the morning of 8 February 2007 in Urumchi.

A letter of concern was sent on 27 March 2007.

Bu Dongwei

He was sentenced to two and a half years of forced labour for being a Falun Gong practitioner.

On 28 February, the European Parliament called for his release.

Guo Feixiong

Human rights defender, he was arrested on 30 September 2006 with charges of illegal business activity.

A letter of concern was sent on 5 June 2007.

Zhang Lianying

She was beaten into a coma on 20 March 2007. She has been detained at the Beijing Women´s Labor Camp since 14 June 2005 simply because she is an adherent of the Falun Gong. Her recent beating is very likely to be linked to the fact that her husband, Mr Niu Jinping, met Mr Edward McMillan-Scott, Vice-President of the European Parliament, in China during his visit in May 2006 in order to brief him on the plight of his wife and other Falun Gong practitioners held and often tortured in prisons.

In two letters of concern of 21 May 2007 the President of the European Parliament urged the Commission and the Council to raise these individual cases in all discussions with the Chinese authorities and in particular at the forthcoming round of the EU Human Rights Dialogue with China in Berlin on 14-15 May 2007.

Cao Dong

Another Falun Gong practitione. He also met Vice-President McMillan-Scott in May 2006. Following the meeting, he was abducted by the Chinese police and his location remained unknown for several months. On 8 February 2007 he was sentenced to five years of imprisonment.

Yoo Sang-Joon

North Korean refugee residing in China and facing trial in Inner Mongolia. There were fears that, after his trial, he may have been deported to North Korea where he was likely to face execution.

A letter of concern was sent to the Chinese authorities on 26 November 2007.

Chen Tao

Farmer in Sichuan province, executed in mid-2006.

A letter of concern was sent to the Chinese authorities on 23 January 2007.

Congo-Brazaville

Guy Yombo

He was murdered on 23 January 2007 in a police station of Brazzaville.

A letter of concern was sent on 10 April 2007.

Christian Mounzéo,

Brice Mackosso

Human rights defenders, coordinators of the campaign "Publiez Ce Que Vous Payez" condemned to one year of prison.

A letter of concern was sent on 10 April 2007.

Côte d'Ivoire

Guy-André Kieffer

French Canadian journalist. He was kidnapped on 16 April 2004 in Cote d'Ivoire.

A letter of concern was sent on 1 June 2007.

Cuba

Damas de Blanco

2005 Sakharov Prize laureates.

In its resolution adopted on 21 June 2007, the European Parliament urged the Cuban authorities immediately to allow the Damas de Blanco to leave the island so that they can accept the Parliament's invitation in order to receive the Sakharov Prize in person.

Oswaldo Payá Sardiñas

2002 Sakharov Prize laureate.

In its resolution adopted on 21 June 2007, the European Parliament renewed its invitation and demanded that the Cuban authorities permit him to travel to Europe so that he could address the European institutions.

Egypt

Wasfi Sadek Ishaq,

Karam Klieb Endarawis

Two young Copts murdered on 3 October 2007.

In its resolution adopted on 15 November 2007 on Christian communities, the European Parliament expressed concerns about these murders.

Karim Amer

Abd al-Karim Nabil Suleiman, better known by his pen name Karim Amer, who was condemned to nine years in prison due to the fact that he had posted articles criticizing Islam.

A letter of concern was sent on 15 February 2007.

Ayman Nour

According to information received, he was mistreated by the police.

A letter of concern was sent on 22 May 2007 and on 05 July 2007.

Mohammed Ahmed Hegazy

His freedom of religion was not respected, and his right to life and security of person was threatened, as well as that of his wife.

A letter of concern was sent on 10 September 2007.

Association for Human Rights Legal Aid

This NGO was dissolved by a decree of the Governor of Cairo in September 2007.

A letter of concern was sent on 20 December 2007.

Ethiopia

 

Hailu Shawel,

Professor Mesfin Woldemariam,

Dr Yacob Hailemariam,

Dr Berhanu Nega,

Ms Birtukan Mideksa

On 11 June 2007, among 38 senior opposition figures, the following human rights defenders were found guilty of charges related to mass protests following disputed elections two years ago:

Hailu Shawel, President of the Coalition for Unity and Democracy,

Professor Mesfin Woldemariam, former Chair of the Ethiopian Human Rights Council,

Dr Yacob Hailemariam, UN Special Envoy and former Prosecutor of the International Criminal Tribunal for Rwanda,

Dr Berhanu Nega, Mayor-elect of Addis Ababa, and

Ms Birtukan Mideksa, former judge.

All of them were declared "prisoners of conscience" by Amnesty International.

In its resolution adopted on 21 June 2007, the European Parliament:

- deplored this decision and condemned the fact that this occurred without defence proceedings in a judicial process that did not respect international standards,

- urged the Ethiopian Government to promptly investigate the incidents involving students in Dembi Dollo and Ghimbi and to hold those responsible accountable (in January 2007 police forces allegedly beat and severely injured students in the towns of Dembi Dollo and Ghimbi, causing the death of three of them, and detained between 30 and 50 students),

- condemned the arrests of independent journalists and asks the Ethiopian Government to guarantee freedom of the press.

Etenesh Yiman

This wife of an opposition candidate, was shot down outside her house in front of her children

Serkalem Fasil

This journalist was six months pregnant when she was arrested. She was denied adequate medical care.

In its resolution adopted on 21 June 2007, the European Parliament welcomed the release of 28 defendants on 10 April 2007, including seven journalists, one of whom was Serkalem Fasil.

Georgia

Sozar Subari

Georgian police troops used excessive force while trying to disperse anti-government demonstrations, among them Georgian Public Defender Mr Sozar Subari, on 7 November 2007 in Tbilisi and on 8 November 2007 in Batumi.

A letter of concern was sent on 4 November 2007.

Guatemala

Eduardo José D'Aubuisson Munguía,

William Rizziery Pichinte Chávez,

José Ramón González Rivas,

Gerardo Napoleón Ramírez

Three Members of the Central American Parliament, the Salvadoreans Eduardo José D'Aubuisson Munguía, William Rizziery Pichinte Chávez and José Ramón González Rivas, as well as their driver, Gerardo Napoleón Ramírez, were brutally murdered as they were driving towards the PARLACEN plenary meeting. Their charred and abandoned corpses were found near Guatemala City.

In its resolution adopted on 15 March 2007, the European Parliament expressed its total repudiation of all the murders concerned and expected the Guatemalan government to guarantee full independence, liberty and security to the Guatemalan judicial authorities in their investigation of these crimes.

Pedro Zamora

Trade unionist in Puerto Quetzal killed in 2007.

INDIA

Taslima Nasreen

Ms Nasreen, Sakharov Prize 1994, was threatened to death for publishing a novel "the shame" harshly contested by Islamic fundamentalists. She had to leave the Indian state of western Bengal where she used to live.

In 2008, her visa for India was extended. She remains under threat.

A letter of concern was sent on 29 November 2007 and again on 04 February 2008.

Iraq

Father Pius Afas,

Father Mazen Ishoa

Two Catholic priests kidnapped on 14 October 2007.

In its resolution adopted on 15 November 2007 on Christian communities, the European Parliament raised concerns at the recent violent events in Iraq.

Zuhair Youssef Astavo Kermles,

Luay Solomon Numan

Two Assyrian Christian members of the organisation National Union of Bet-Nahrin assassinated on 28 June 2007.

P. Ragheed Ganni

On 3 June 2007, this Chaldean priest and three deacons who were his assistants were murdered.

Samar Sa'ad 'Abdullah,

Wassan Talib,

Zeynab Fadhil,

Liqa' Qamar

Iraqi young women sentenced to death penalty.

A letter was sent to appeal for a pardon or commutation of sentences on 23 February 2007.

Iran

Jafar Kiani

On 5 July 2007, he was executed by stoning in the village of Aghche-kand (Qazvin Province).

 

In its resolution adopted on 25 October 2007, the European Parliament:

- strongly condemned the execution by stoning of Mr Jafar Kiani, called on the Iranian authorities to implement their declared moratorium on stoning and demanded that the Islamic Penal Code of Iran be reformed in order to abolish stoning,

- called on the Iranian authorities to unconditionally release all prisoners of conscience, notably the journalists Emaddedin Baghi, Ako Kurdnasab, Ejlal Ghavami, Mohammad Sadegh Kaboudvand, Said Matinpour, Adnan Hassanpour, Abdolvahed Botimar, Kaveh Javanmard and Mohammad Hassan Fallahieh, the unionists Mansour Osanlou, Ebrahim Madadi and Mahmoud Salehi, and the students Ehsan Mansouri, Majid Tavakoli and Ahmad Ghassaban,

- condemned the arrest and imprisonment of human rights defender Dr Sohrab Razzaghi on 24 October 2007 and called for his immediate and unconditional release,

- proposed to restart the EU-Iran Human Rights Dialogue, which has been interrupted since June 2004.

The Presidency on behalf of the EU made two declarations on 25 May 2007 and 3 August 2007 concerning the death sentence imposed on Sian Paymard, Adnan Hassanpour, Abdolvahed "Hiva" Botimar, Mr Ali Mahin Torabi and the imminent execution of Mr Behnam Zare.

 

Sian Paymard,

Adnan Hassanpour,

Abdolvahed "Hiva" Botimar,

Mr Behnam Zare,

Mr Ali Mahin Torabi

Death sentence imposed on Sian Paymard, Adnan Hassanpour, Abdolvahed "Hiva" Botimar, Ali Mahin Torabi and imminent execution of Mr Behnam Zare.

These journalists – Adnan Hassanpour and Abdolvahed Botimar – have been sentenced to death.

Mansour Osanlou,

Ebrahim Madadi,

Mahmoud Salehi

Arrests of renowned trade union leaders due to the increase of the repression of the trade union movement: Mansour Osanlou, president of the Syndicate of Workers of Tehran and Suburbs Bus Company (SWTBC), and his deputy, Ebrahim Madadi, as well as Mahmoud Salehi, former President of the Bakery Workers' Union.

 

Emaddedin Baghi,

Ako Kurdnasab,

Ejlal Ghavami,

Mohammad Sadegh Kaboudvand,

Said Matinpour Adnan Hassanpour,

Abdolvahed Botimar,

Kaveh Javanmard Mohammad Hassan Fallahieh

Journalists and prisoners of conscience.

Ehsan Mansouri,

Majid Tavakoli,

Ahmad Ghassaban

Students and prisoners of conscience.

Dr Sohrab Razzaghi

Human rights defender arrested and imprisoned on 24 October 2007.

Rasool Ali Mezrea

Iranian asylum-seekers who have been sent back to Iran by third countries run severe risks of persecution, as shown by the recent case of Rasool Ali Mezrea, a member of the Al Ahwaz Liberation Organisation, who is threatened with execution after having been forcibly returned from Syria, despite his status as a recognised UNHCR refugee.

Mohammad Hassan Talebi,

Mohammad Hossein Jaafari,

Vahid Shokoohi Nia

Iranian asylum seekers persecuted on the basis of their sexual orientation and threatened to be expelled from Greece.

In its resolution adopted on 25 October 2007, the European Parliament called on the EU Member States to refrain from expulsions of Iranian asylum-seekers, including those persecuted on the basis of their sexual orientation, and called on Greece not to return Mohammad Hassan Talebi, Mohammad Hossein Jaafari and Vahid Shokoohi Nia to Iran.

Majed Albughbish,

Raisan Sawari,

Ghassem Salamat,

Mohammad Jaab Pour,

Abdulamir Farjallah Jaab,

Alireza Asakreh,

Khalaf Derhab Khudayrawi,

Alireza Asakreh,

Malek Banitamim,

Ali Matouri Zadeh

On 14 February 2007, the Iranian authorities executed three men in the Southern province of Khuzistan: Majed Albughbish, Raisan Sawari, and Ghassem Salamat. Mohammad Jaab Pour, Abdulamir Farjallah Jaab, Alireza Asakreh and Khalaf Derhab Khudayrawi were executed on 24 January 2007 and Alireza Asakreh, Malek Banitamim and Ali Matouri Zadeh were executed on 19 December 2006.

On 7 March 2007, the European parliament strongly condemned these acts.

Kyrgyz Republic

Ramazan Dyryldaev

The Office of the Kyrgyz Committee for Human Rights (KCHR) was burnt out while its Chairman was attacked on 12 and 13 September.

A letter of concern was sent on 2 October 2007

Alisher Saipov

Kyrgyz journalist of Uzbek origin. He was shot to death on 24 October 2007 in the Kyrgyz city of Osh.

A letter of concern was sent on 31 October 2007.

Lebanon

Rafik Hariri

Former Lebanese Prime Minister assassinated.

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament welcomed the UN Security Council resolution setting up the international tribunal to try those responsible for the assassination of Rafik Hariri.

Libya

Kristiana Vulcheva,

Nasya Nenova,

Valentina Siropulo,

Valya Chervenyashka,

Snezhana Dimitrova,

Ashraf al-Haiui

Five Bulgarian nurses and a Palestinian doctor sentenced to death by the Libyan Criminal Court of 19 December 2006 who spent eight years in prison.

They were released in July 2007 and received in plenary in the EP (Strasbourg) on November 2007.

In its resolution adopted on 18 January 2007, the European Parliament condemned the verdict of the Libyan Criminal Court.

 

Mexico

Hester Van Nierop,

Brenda Susana Margaret Searle

Two Dutch citizens victims of "feminicide" in 1998 and 2001.

In its resolution adopted on 11 October 2007, the European Parliament stated that the convicted perpetrators were sentenced to 33 and 39 years imprisonment respectively on 26 February 2007. The sentence is the subject of a pending appeal.

 

Morocco

El Ghalia Djimi

 

A human rights defender and the Vice-President of the ASVDH (Association Sahraouie des Victimes des Violations Graves des Droits Humains Commises par l`Etat Marocain). She was limited in her right to free movement and freedom of expression.

Ms. Djimi was invited to the European Parliament in April 2007.

A letter of concern was sent on 13 November 2007.

Brahim Sabbar,

Ahmed Sbai,

Mohamed Tahlil

These members of the ASVDH (Association Sahraouie des Victimes des Violations Graves des Droits Humains Commises par l`Etat Marocain) were imprisoned.

A letter of concern was sent on 13 November 2007.

Occupied Palestinian Territories

Alan Johnston

BBC journalist who was abducted at gunpoint on 12 March 2007 while returning home in Gaza City.

 

In its resolution adopted on 26 April 2007, the European Parliament called for Mr Johnston to be immediately and unconditionally released unharmed and returned to safety.

In its resolution adopted on 12 July 2007 on the Middle East, the European Parliament welcomed the release of the BBC journalist.

Gilad Shalit

Israeli corporal imprisoned.

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament stressed that a series of confidence-building measures should be taken by both Israelis and Palestinians including the immediate release of all imprisoned Palestinian former ministers, legislators and mayors and the Israeli caporal Gilad Shalit.

Eldad Regev

Ehud Goldwasser

Two abducted Israeli soldiers.

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament called for a sign of life from these two soldiers to be given by their kidnappers and called for their immediate release.

Rami Khader Ayyad

Owner of a Christian library murdered on 7 October 2007.

In its resolution adopted on 15 November 2007 on Christian communities, the European Parliament deplored this murder.

Pakistan

Benazir Bhutto

 

Leader of the Pakistan Peoples Party (PPP), assassinated on 27 December 2007.

In its resolution adopted on 15 November 2007, the European Parliament:

- raised concerns about the arrest of more than 3 000 citizens, including leaders of political parties, lawyers, journalists, human rights activists and representatives of civil society. The Parliament demanded that the house arrest of Benazir Bhutto, leader of the PPP, of Asma Jahangir, Chair of the independent Human Rights Commission and UN special rapporteur on freedom of religion or belief, and of I.A. Rehman, the founder of that organisation, be put to an immediate end. The Parliament was alarmed that a detention order remained in place against Hina Jilani, the UN Special Representative of the Secretary General on Human Rights Defenders.

- demanded that judicial independence be restored by reinstating the judiciary, demanded the immediate release of all representatives of the ban associations who have been arrested after peaceful street protests and denounced in particular the unlawful house arrest of Chief Justice Chaudhry (already raised in its resolution of 12 July 2007) and the imprisonment of Aitzaz Ahsan, President of the Supreme Court Bar Association.

Asma Jahangir

 

Chair of the independent Human Rights Commission and UN special rapporteur on freedom of religion or belief, was placed under house arrest. (According to information received, she is no longer under house arrest.)

Hina Jilani

UN Special Representative of the Secretary General on Human Rights Defenders. A detention order was issued against her. (According to information received, this detention order has been dropped in the meantime.)

I.A. Rehman

Founder of the independent human rights commission was placed under house arrest.

Iftikhar Mohammad Chaudhry

Chief of Justice. He was placed under house arrest.

Aitzaz Ahsan

President of the Supreme Court Bar Association. He was imprisoned.

Arif Khan

Protestant Bishop. He was assassinated with his wife on 29 August 2007.

In its resolution adopted on 15 November 2007 on Christian communities, the European Parliament raised concerns at the recent violent events in Pakistan.

Philippines

Giancarlo Bossi

This Catholic priest was kidnapped.

In its resolution adopted on 15 November 2007 on Christian communities, the European Parliament deplored this kidnapping.

Ms Siche Bustamante-Gandinao

A dedicated human rights activist who was killed just days after testifying to the UN Special Rapporteur on extrajudicial, summary or arbitrary executions.

In its resolution adopted on 26 April 2007, the European Parliament condemned in the strongest terms this murder and raised concerns about the lack of any police investigation concerning this important case.

Russia

Galina Kozlova

Member of the board of the Mari national organisation Mari Ušem, editor of the literary magazine Ontšõko and wife of Vladimir Kozlov, chair of the Mari Council. She was brutally attacked on 25 January and suffered head injuries resulting in concussion and severe headaches, dizziness and eyesight problems.

In its resolution adopted on 15 March 2007, the European Parliament:

- strongly condemned the attack on Galina Kozlova, which has so far not led to any convictions or even arrests, and the continuing harassment of, and assaults on, activists, leading cultural figures and independent journalists in Mari El,

- called on the federal and local authorities to bring the perpetrators of these acts to justice and ensure respect for freedom of expression,

- called on the Commission to raise the issue of Finno-Ugric minorities in Russia, and concerns regarding the situation in Mari El, during the regular EU-Russia human rights dialogue and at the forthcoming EU-Russia Summit.

Mikhail Khodorkovsky

The Swiss Federal Tribunal decided on 13 August 2007 that his prosecution and that of Mr Yukos by the Russian authorities was illegal and politically motivated.

In its resolutions adopted on 10 May and 14 November 2007, the European Parliament, expressed concerns over democracy and human rights in Russia, over the independence of the judiciary, as exemplified by the Yukos case, over increased control of the media, over the inability of the Russian police and judicial authorities to find those responsible for murders of journalists and over repressive measures taken against the opposition.

Gari Kimovič Kasparov,

Maria Gaidar,

Stephan Stuchlik

 

Following a march on 14 April 2007, leaders of the United Front Civic Front, former world chess champion Gari Kimovič Kasparov and Maria Gaidar, the daughter of Russia's first post-Soviet reformist prime minister were detained. Many journalists, including ARD (German Television) correspondent Stephan Stuchlik, who tried to capture the events and disseminate them to the West, were also beaten and arrested.

On 15 April 2007 another protest, albeit far smaller, organised by the same grouping, was broken up in a similar way in St Petersburg. Gari Kimovič Kasparov was detained before the protest began. Some demonstrators were arrested whilst en route to the event.

In its resolution adopted on 26 April 2007, the European Parliament:

- strongly condemned the use of excessive force by the Russian anti-riot police during last weekend's peaceful demonstrations in Moscow and St Petersburg,

- called on the Russian authorities to comply with their international obligations and to respect freedom of expression and freedom of assembly,

- called on the Council of Europe to investigate the human rights violations that took place at these peaceful demonstrations.

Gari Kimovič Kasparov was received in plenary at the European Parliament in May 2007.

 

Rwanda

Idesbald Byabuze Katabaruka

Professor and human rights defender. He was detained in a prison in Kigali.

A letter of concern was sent on 10 April 2007.

Saudi Arabia

A 19-year-old woman, known as 'the Qatif '

She was sentenced to 90 lashes following an incident in which she was alone in a car talking with a man who was not a close relative when she was attacked and gang-raped. The General Court of Qatif (Saudi Arabia) reviewed the sentence in November 2007 and condemned her to six months in prison and 200 lashes.

In its resolution adopted on 13 December 2007, the European Parliament:

- deplored the decision taken by the General Court of Qatif to punish the rape victim,

- called on the Saudi Arabian authorities to quash the sentence and drop all charges against the victim of the rape,

- insisted that the Saudi Arabian Government take further steps aimed at lifting restrictions on women's rights.

Abdul Rahman Al-Lahem

The Qatif girl's lawyer. He was banned from the courtroom and from any future representation of his client after attempts to take legal action against the Ministry of Justice for failing to provide him with a copy of the verdict concerning his client so that he could prepare an appeal.

He faced a disciplinary hearing at the Ministry of Justice, where sanctions can include suspension for three years and disbarment.

Fatima and Mansour Al-Timani

Mr Al-Lahem also defended the case of this couple, parents of two children, who were forcibly divorced in July 2007 on the request of the wife's brother, based on the argument that Fatima's tribal lineage was superior to that of her husband. Both were incarcerated for prolonged periods (months), together with their children for refusing to accept the divorce. Since then Fatima has been obliged to live in a shelter because she refuses to return to her family.

Rizana Nafeek

A Sri Lankan domestic worker who was sentenced to capital punishment in June 2007 for the death of an infant in her custody when she was only 17 years old.

Siti Tarwiyah Slamet,

Susmiyati Abdul Fulan

Indonesian domestic workers who were beaten to death by their employing family in August 2007 while two others were critically wounded.

Ahmadiyya Muslim Jamaat

He is suffering discrimination for his religious beliefs.

A letter requesting more information was sent on 23 January 2007.

Somalia

Isse Abdi Isse

Human rights defender. He was shot dead on 14 March 2007 in a hotel in Mogadishu.

A letter of concern was sent on 9 May 2007

Sudan

Sadia Idriss Fadul

 

A criminal court in the Managil province, Gazira state, central Sudan, headed by Judge Hatim Abdurrahman Mohamed Hasan, sentenced Sadia Idriss Fadul (a 22-year-old female from the Fur ethnic group, Darfur) and Amouna Abdallah Daldoum (a 23-year-old female of the Tama ethnic group, Darfur) on 13 February 2007 and 6 March 2007 respectively to death by stoning for having committed adultery.

According to a letter sent by the Embassy of the Republic of the Sudan in Brussels, the death sentences were quashed.

In its resolution adopted on 24 May 2007, the European Parliament:

- welcomed the quashing of the death sentences – if indeed they are confirmed by the court itself – and calls on the Sudanese Government to guarantee the physical and psychological integrity of Sadia Idriss Fadul and Amouna Abdallah Daldoum,

- called on the Sudanese Government to repeal the death sentences against, and guarantee the physical and psychological integrity of, Abdelrhman Zakaria Mohamed and Ahmed Abdullah Suleiman.

Amouna Abdallah Daldoum

Abdelrhman Zakaria Mohamed

On 3 May 2007 the criminal court of Nyala in south Darfur sentenced them, both males aged 16, to death for hanging on murder, causing injury intentionally and robbery.

Ahmed Abdullah Suleiman

 

Syria

 

Michel Kilo

Mahmoud Issa

Michel Kilo, a militant pro-democracy writer who was arrested on 14 May 2006, mainly because of his position on the Beirut-Damascus Declaration and sentenced with Mahamoud Issa on 13 May 2007 to a three-year prison term.

In its resolution adopted on 24 May 2007, the European Parliament:

- expressed its concern at the restrictions imposed on, and the charges made against, Mahmoud Issa, Fayek El Mir, Aref Dalila, Kamal al-Labwani, Anwar Al Bunni, Michel Kilo, Suleiman Al-Shamar and Khalil Hussein for exercising their democratic rights and engaging in peaceful activities,

- urged the relevant Syrian bodies to reverse the abovementioned judgments, drop the charges still pending in the Military Court of Damascus and release all the above-mentioned prisoners of conscience and political prisoners.

 

Suleiman Al-Shamar and Khalil Hussein

Suleiman Al-Shamar, leading member of the Democratic National Community, and Khalil Hussein, President of the Public Relations Office at the Kurd Future Trend, were sentenced to ten years" imprisonment for "weakening the national ethic" and "conspiring with a foreign country".

Fayek El Mir and Aref Dalila

These members of various human rights organisations in Syria have been detained in solitary confinement for six years now.

Kamal al-Labwani

Syrian security forces arrested this physician and co-founder of the Democratic Liberal Gathering, on 8 November 2005 upon his return from a trip to Europe, the United States and Egypt. He was sentenced to 12 years' imprisonment with hard labour on politically motivated charges.

Anwar Al Bunni

A founding member of the Syrian Human Rights Organisation and a lawyer specialising in human rights issues, who was arrested on the streets of Damascus in 2006 when he was on the verge of taking up a post as the director of a human rights centre financed by the European Union. He was sentenced to five years' imprisonment for "spreading false information harmful to the state".

A letter of concern was sent on 15 February 2007.

Moldova (Transnistria)

Tudor Popa

Andrei Ivantoc

They were subjected to degrading treatment and prohibited from returning to their homes.

 

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament:

- welcomed the release of Andrei Ivanţoc and Tudor Popa, but deplored the fact that their release by the separatist regime of Tiraspol was declared as resulting from the expiry of their term of imprisonment, and not due to the implementation of the decision of the ECHR,

- condemned the fact that Andrei Ivanţoc was subjected to violence and attacks on his human dignity upon his release, as film footage taken by witnesses to his release testifies.

Members of the Llascu Group

They were arrested and detained on charges of terrorism. This represented an illegal act of the Transnistrian separatist regime and did not meet international standards.

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament strongly deplored the lack of respect for human rights and human dignity in Transnistria, as reflected by the trial and detention of the Ilaşcu Group, and called for the immediate and full implementation of the judgment of the ECHR of 8 July 2004 in the case of Ilaşcu.

Valentin Besleag

A mayoral candidate in legitimate local elections in Corjova arrested on 2 June 2007.

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament demanded the cessation of deprivation of freedom of persons for political activity; in this respect condemned the arrest on 2 June 2007 and subsequent treatment of Valentin Besleag.

Tunisia

Maître Mohamed Abbou

A lawyer and human rights defender. He was detained for publishing articles critical towards the Tunisian government.

A letter of concern was sent on 15 February 2007.

Ousama Abbadi,

Mohammed Amine Jaziri,

Ramzi el Aifi,,

Oualid Layouni,

Mahdi Ben Elhaj,

Ziad Fakraoui

They were tortured to stop them from continuing their hunger strike while in detention.

Two letters of concern were sent on 25 February 2007 to the Tunisian authorities.

Omar Mestiri

A journalist for the on-line Newspaper Kalima. He was wrongly accused of defamation. This also led to the authorities closing the on-line Newspaper.

A letter of concern was sent on 26 July 2007 to the Tunisian authorities.

Maître Raouf Ayadi

A renowned human rights defender. He was assaulted by the Police as he prepared to represent a group of young people indicted on terrorism charges before the tribunal of first instance of Tunis.

A letter of concern was sent on 26 July 2007 to the Tunisian authorities.

Turkey

Andrea Santoro

Father Andrea Santoro was a Catholic priest who was murdered in the Santa Maria Church in Trabzon, Turkey, where he served as a member of the Catholic church's Fidei donum missionary program.

In its resolution adopted on 24 October 2007, the European Parliament:

- strongly condemned the murders of Hrant Dink, of the Christian priest Andrea Santoro, and of three Christians in Malatya,

- deplored the fact that a number of people are still being prosecuted under Article 301 of the Penal Code,

- strongly condemned the recent conviction of Saris Seropyan and Arat Dink under this article and urged the government and the newly elected parliament to make sure that all provisions of the Penal Code allowing for arbitrary restrictions on the expression of non-violent opinions are removed and that freedom of expression and freedom of the press are guaranteed.

Hrant Dink

A Turkish-Armenian editor, journalist and columnist. As the editor-in-chief of the bilingual Turkish-Armenian newspaper Agos (Ակօս), he was a prominent member of the Armenian minority in Turkey.

He was assassinated in Istanbul in January 2007.

Saris Seropyan

The Turkish-Armenian journalists Saris Seropyan and Arat Dink (son of assassinated Turkish-Armenian journalist Hrant Dink) were given a one year suspended sentence for violation of article 301 of the Turkish Penal Code: 'insulting Turkishness'.

Arat Dink

Tilmann Geske,

Necati Aydin,

Ugur Yuksel

Three Christians murdered during the attacks on the Christians publishing house Zirve on 18 April 2007.

In its resolution adopted on 15 November 2007, the European Parliament noted that it was horrified by theses attacks and recalled its resolution of 24 October 2007 on EU-Turkey relations and its strong condemnation of the murders of Hrant Dink and the Catholic priest Andrea Santoro.

United States of America

 

Abu Omar

This Egyptian cleric had been granted asylum in Italy, was abducted in Milan on 17 February 2003, transferred from Milan to the NATO military base of Avano by car, and then flown, via the NATO military base of Ramstein in Germany, to Egypt, where he was held incommunicado and tortured.

In its resolution adopted on 14 February 2007 on the alleged use of European countries by the CIA for the transportation and illegal detention of prisoners, the European Parliament condemned extraordinary renditions.

Abou Elkassim Britel

This Italian citizen was arrested in Pakistan in March 2002 by the Pakistani police and interrogated by US Pakistani officials, and subsequently rendered to the Moroccan authorities and imprisoned in the detention facility "Temara".

Bisher Al-Rawi,

Jamil El-Banna

Bisher Al-Rawi, an Iraqi citizen, and Jamil El-Banna, a Jordanian citizen, both residents in the United Kingdom, were arrested by Gambian authorities in Gambia in November 2002, turned over to US agents, and flown to Afghanistan and then to Guantanamo where they remain detained in the absence of a trial or any form of judicial assistance.

Binyam Mohammed

This Ethiopian citizen and resident in the United Kingdom was held in at least two secret detention facilities, in addition to military prisons.

Martin Mubanga

This UK citizen was arrested in Zambia in 2002 and subsequently flown to Guantanamo where he was detained and tortured for four years without trial or any form of judicial assistance and then released without charge.

Khaled El-Masri

 

This German citizen was abducted on 31 December 2003 (in the Former Yugoslav Republic of Macedonia), illegally held in Skopje until January 2004 and transported to Afghanistan where he was held until May 2004 and subjected to degrading and inhuman treatment.

Maher Arar

This Canadian Citizen was detained in the US and eventually deported to Syria under the US policy of extraordinary renditions. He claimed that he was subjected to torture while in Syrian detention.

Ahmed Agiza,

Mahammed El-Zari

Egyptian citizens, who were seeking asylum in Sweden, were expelled in December 2001.

They were deported to Egypt, outside the rule of law, and were subjected to degrading treatment by US officials.

Murat Kurnaz

This Turkish citizen resident in Germany was arrested in Pakistan in November 2001, transferred to the US units across the border in Afghanistan by the Pakistani police on no legal basis and with no judicial assistance, and finally flown to Guantanamo at the end of January 2002, whence he was released on 24 August 2006 without charge, having been tortured in all locations where he had been led.

Mohammed Zammar

This German citizen was arrested without formal charge on 8 December 2001 at the Casablanca airport in Morocco and tortured in Morocco and Syria.

Abdel-Halim Khafagy

This Egyptian citizen and long-term resident in Germany was probably arrested in Bosnia and Herzegovina in September 2001 on suspicion of being a terrorist and abducted to a prison on a US 'Eagle Base' military base in Tuzla where he was severely mistreated and detained under inhumane conditions.

Masaad Omer Behari

This Sudanese citizen and resident in Austria since 1989 was abducted at Amman airport on 12 January 2003 on his way back to Vienna from Sudan. He was later illegally secretly detained in a prison close to Amman in the absence of a trial or legal assistance. He was tortured and ill-treated there until 8 April 2003, when he was released without charge.

Gamal Menshawi

This Egyptian citizen and resident in Austria was arrested on his way to Mecca at Amman airport in February 2003, and later brought to Egypt where he was secretly detained until 2005 in the absence of a trial or legal assistance.

Abdurahman Khadr

He was allegedly transported from Guantanamo to Tuzla in Bosnia and Herzegovina on 6 November 2003.

Mustafa Setmariam Nasarwho

This Spanish citizen was abducted in Syria in October 2005 and rendered to US agents.

The European Parliament called on the Spanish authorities to take all necessary steps to allow him to face a fair trial before competent judicial authorities.

Kenneth Foster

He was sentenced to death without committing or assisting in any murder.

A letter of concern was sent on 27 August 2007.

Uzbekistan

Norboi Kholzhigitov,

Khayatulla Kholzhigitov,

Sattor Izraev,

Khabibulla Akpulatov,

Nasim Isakov,

Azam Formonov,

Alisher Karamatov,

Yadgar Turlibekov,

Jamshid Karimov,

Dilmurod Muhiddinov,

Mutabar Tadzhibaeva,

Saidjahon Zainabitdinov,

Ihtiyor Hamroev,

The family of Ahmadjan Madmarov,

Ihtiyor Hamroev

These human rights defenders are detained in prison or psychiatric hospitals, sometimes subjected to torture and ill-treatment.

Letter of concern were sent on 15 January, on May 15 2007, and on 3 July 2007.

In its resolution of 15 November 2007, the European Parliament called upon the Uzbek authorities:

- to release these human rights defenders.

Mihra Rittmann

The Ministry of Justice in Uzbekistan refused to officially recognize this Human Rights Watch Office's Associate.

A letter of concern was sent on 03 July 2007.

In its resolution of 15 November 2007, the European Parliament called upon the Uzbek authorities to:

- officially recognize the Human Rights Watch office.

Elena Urlaeva

Chairwoman of the Human Rights Alliance of Uzbekistan. She reportedly suffered continuous harassment and was physically attacked.

A letter of concern was sent on 15 January 2007.

Umida Niazova

Translator at the office of Human Rights Watch in Tashkent. She was sentenced to seven years of probation.

-An appeal for dropping all charges against her was sent on 15 January 2007

- A further letter of concern was sent on 19 April 2007 calling for the release of Unida Niazova, and 15 May 2007.

- Her sentence was commuted to seven years imprisonment.

Ikhtior Khamroev

University student detained since August 2006. He was subjected to physical attacks and there were concerns surrounding the fairness of his trial.

The Parliamentary Delegation to Uzbekistan wrote a letter to Commissioner Ferrero-Waldner requesting her to bring Ikhtior's case to the attention of the Uzbek authorities.

Vietnam

Thich Huyen Quang,

Thich Quang Do

The Patriarch of the Unified Buddhist Church of Vietnam, Thich Huyen Quang (87 years old), and his deputy, Thich Quang Do (79 years old), winner of the 2006 Rafto Prize for human rights work have been imprisoned without trial in their monastery since 1982 for the sole reason of being ardent supporters of religious freedom, human rights and democracy.

In its resolution adopted on 12 July 2007, the European Parliament called for the immediate and unconditional release of all individuals imprisoned for the sole reason of having peacefully and legitimately exercised their right to freedom of opinion, freedom of expression, freedom of the press and freedom of religion.

Nguyen Van Ly,

Nguyen Van Dai,

Le Thi Cong Nhan

Vietnam continues to hold trials with no respect for the presumption of innocence, the rights of the defendant or the independence of judges, as shown by the trials of the Catholic priest Nguyen Van Ly (30 March 2007), and of the lawyers Nguyen Van Dai and Le Thi Cong Nhan (11 May 2007).

Nguyen Phong,

Nguyen Binh Thanh,

Tran Quoc Hien,

Le Nguyen Sang,

Nguyen Bac Truyen,

Huynh Nguyen Dao,

Duong Thi Tron,

Le Van Soc,

Nguyen Van Thuy,

Nguyen Van Tho,

Thich Huyen Quang

Thich Quang Do

Bui Thi Kim Thanh

These people were sentenced to several years in prison, which constitutes a violation of their human rights:

Catholic priest Nguyen Van Ly (sentenced to eight years' imprisonment), Nguyen Phong (six years), Nguyen Binh Thanh (five years), the lawyer Nguyen Van Dai (five years) (all members of the pro-democracy and reform group Bloc 8406) and the lawyer Le Thi Cong Nhan, spokeswoman for the Progression Party, (four years), Tran Quoc Hien, representative of the Workers-Farmers Organisation, (five years), Le Nguyen Sang, leader of the People's Democratic Party (PDP), (five years), Nguyen Bac Truyen (four years), Huynh Nguyen Dao (three years), the Hoa Hao Buddhists Duong Thi Tron (six years), Le Van Soc (six years) and Nguyen Van Thuy (five years), Nguyen Van Tho (four years), Thich Huyen Quang, Patriarch of the Unified Buddhist Church of Vietnam, Thich Quang Do and Bui Thi Kim Thanh.

Zimbabwe

Gift Tandare

This opposition activist was shot. His body was snatched and secretly buried without his family's knowledge.

In its resolution adopted on 26 April 2007, the European Parliament strongly condemned the Mugabe dictatorship for its relentless oppression of the Zimbabwean people, opposition parties and civil society groups and its destruction of the Zimbabwean economy, which has deepened the misery of millions of Zimbabweans.

Itai Manyeruke

He died a day after being severely beaten up by the police.

Edmore Chikomba

He deceased on 30 March 2007.

Morgan Tsvangirai

Chairman of the Movement for Democratic Change (MDC) and opposition leader. He was arrested on 28 March 2007 and subject to brutal treatment by the police forces.

Ian Makone

This opposition activist, special adviser to Morgan Tsvangirai, was put in detention.

Nelson Chamisa

He was attacked on his way to Harare airport, where he was to take a flight to attend the meetings of the Joint Parliamentary Assembly (ACP-EU JPA).

Nelson Chamisa,

Grace Kwinjeh,

Lovemore Mdhuku,

William Bango,

Sekai Holland,

Tendai Biti,

Arthur Mutambara

These opposition leaders were arrested and subjected to brutal treatment by the police forces and prohibited to seek medical treatment outside Zimbabwe.

Raymond Majongwe

The human rights defender, Secretary General of the Progressive Teachers' Union of Zimbabwe (PTUZ) and his wife Loice Majongwe were harassed on 1 February 2007 by police officers in Harare

A letter of concern was sent on 21 February 2007.

B) UPDATES OF CASES RAISED BY THE EUROPEAN PARLIAMENT IN THE PREVIOUS ANNUAL REPORT BETWEEN APRIL 2006 AND MARCH 2007

NAME

BACKGROUND

ACTIONS TAKEN BY THE EUROPEAN PARLIAMENT

UPDATE ON 2007

BANGLADESH

Salah Uddin Shoaib Choudhury

Journalist and director of the newspaper "Weekly Blitz", which promotes dialogue among the religions and for the recognition of Israel. He was arrested on 29 November 2003 and released 17 months later. Nevertheless he is still in danger of being sentenced to death at his trial for sedition, which was due to open on 13 November 2006.

In its resolution of 15 November 2006, the European Parliament called for the review of his trial and for his release. The charges against him are contrary to all standards of international law and to all conventions on violations of press freedom. The resolution was also deploring recent acts of violence and strongly condemned the physical attacks on journalists, NGO staff, trade unionists and others. The resolution also expressed disapproval regardig the violence related to the forthcoming general elections and the transition.

Since his release from prison he was called to appear before the authorities for 36 times in the 31 months. Every time he risks potential re-incarceration. He was awarded the Monaco Media Forum Prize 2007.

BULGARIA

Michael Shields

An 18 years-old British citizen, subjected to an unfair trial and sent to prison in Bulgaria, in spite of the fact that another person confessed to the crime in question.

A letter of concern was sent on 13 June 2006.

 

Bulgaria’s president Georgi Parvanov declared he would not pardon him but also that the case can be reopened in Bulgaria if “sufficient new evidence” are presented.

ECUADOR

Mirek Krygier

Polish citizen, imprisoned.

A letter of concern was sent on 15 November 2006.

No information available.

IRAN

Keyvan Ansari

Prisoner of conscience.

In a resolution adopted on 15 November 2006, the European Parliament raised concerns regarding various human rights violations in Iran, including the ill-treatment of political prisoners, the prosecution of juvenile offenders, also concerning the issue of minority rights, freedom of religion and of the press, and women's rights. In the resolution, the Iranian authorities were called on to unconditionally release all prisoners of conscience; these five persons were explicitly mentioned.

Dr Keyvan Ansari went on hunger strike on 14 July in protest at their continuing detention. On September 2007 he was sentenced to 3 years and six months imprisonment on charges of threatening National Security.

Keyvan Rafii

Prisoner of conscience.

The hearing of the case of Keyvan Rafi’i, now held in prison was postponed for a fourth time on 29 July. On 20 May, his father, sister and brother had been taken to an Intelligence Ministry facility in Tehran. They were released at around 10pm after lengthy interrogation.

Kheirollah Derakhshandi

Prisoner of conscience.

 

Kheyrollah Derakhshandi, held in prison, was severely beaten in March 2007, leaving him with persistent pain in his back and left arm. He is being denied medical care. His 75-year-old father, Mojtaba Derakhshandi, was summoned to appear in court for giving an interview to a news agency about his son’s medical condition. He was later released on bail and warned not to speak to the press.

Abolfazl Jahandar

Prisoner of conscience.

Abdolfazl Jahandar went on hunger strike on 14 July in protest at their continuing detention. He is said to be protesting at the prison officials’ refusal to transfer him to the section for political prisoners. He is also in poor health.

Koroush Zaim

Prisoner of conscience.

 

He is out of prison, residing in Iran.

Farshid Yadollahi

Lawyers, imprisoned while defending Sufis in Qom.

In its resolution of 15 November 2006, the European Parliament also addressed the freedom of religion and expressed concerns about the arrests of these persons.

They are out of prison but they still face legal problems with the authorities.

Omid Behrouzi

Ayatollah Sayad Hossein,

Kazemeyni Boroujerdi

He was advocating for years that politics and religion should be separated. He was arrested reportedly with more than 400 of his followers.

In its resolution of 16 November 2006, the European Parliament expressed concern for his arrest.

He is still imprisoned, serving a 15 year sentence.

Motjaba Saminejad

Imprisoned journalist/ webblogger (reporters without borders).

In its resolution of 15 November 2006, the European Parliament called for the release of all imprisoned journalists and webbloggers.

Out of prison, residing in Iran.

Ahmad Raza Shiri

Imprisoned journalist/ webblogger.

Out of prison on suspended sentence.

Arash Sigarchi

Imprisoned journalist/ webblogger.

Out of prison, residing in the US.

Manoucher Mohammadi

Student activist, imprisoned.

The European Parliament called for his release, requesting that students should not be barred from higher education due to their peaceful political activities.

Out of prison, residing in the US.

Mausavi Khoini

 Human rights defender.

A letter of concern was sent on 20 October 2006.

Still in detention.

Kobra Rahmanpoor

Convicted in January 2002 and is still uncertain about when the sentence is to be executed, if at all.

A letter of concern was sent on 13 July 2006 regarding their case.

Judiciary suspended her execution sentence (she was convicted of murdering her mother in law).

Nazanin Mahabad Fatehi

Convicted in March 2005 for killing one of the three men, who tried to rape her and her cousin.

She was released on 15 January 2007, after the court of appeal declared her innocence. However, she still has to pay compensation of € 25.000.

Fatemeh Hagigat Prozheh

 A 35 year old woman who is convicted of killing her temporary husband (Seegheh in Islam). She has alleged that her husband, a drug addict, attempted to rape her 15 year old daughter from a previous marriage.

Fatemeh’s death sentence was confirmed.

Delara Darabi

She broke into a house with her partner, allegedly killed the woman, whose house she and her partner broke into. She denied the crime but she is still imprisoned, on death row. On 20 January she attempted suicide in her cell. She was a minor (17 years old) when she committed the crimes in question.

Her death sentence has been confirmed by the Iranian Supreme Court and her execution may be imminent. Her attorney is intending to appeal the verdict. In January 2007, Delara attempted suicide Delara's physical and emotional health is still unstable.

Sa'id Masouri

Sentenced to death and awaiting execution, she has been held in solitary confinement in Section 209 of Evin Prison since late 2004.

With regards to their case a letter of concern was sent on 17 May 2006.

No further information received.

Khaled Hardiani

Sentenced to death and on death row, involved in hijacking a plane in 2001.

Pardoned after being convicted of endangering national security (in relation to the hijacking plot).

Farhang Pour Mansouri

Sentenced to death and on death row, involved in hijacking a plane in 2001.

No further information received.

Shahram Pour Masori

Sentenced to death as a minor and on death row, involved in hijacking a plane in 2001.

No further information received.

ISRAEL

Ziyad Hmeidan

Student and human rights defender, detained by Israeli authorities without charges or trial since 23 May 2005.

A letter of concern was sent on 20 July 2006.

He was released on 18 March 2007.

NORTH KOREA

Son Jong Nam

He is a Christian believer. He was reportedly tortured by the National Security Agency, and was then sentenced to death for alleged treason without a trial and without procedural safeguards required under international human rights law.

In a resolution adopted on 15 June 2006, the European Parliament urged the government of the DPRK to provide information on his case and not to proceed with his execution

No further information received.

RUSSIA

Mikhael Khodorkovsky

Russian citizen, successful businessman and philanthropist, convicted after an unfair trial and subjected to difficult prison conditions; detained in a prison in Siberia.

With regards to their case, a letter of concern was sent on 22 November 2006.

On February 5, 2007, the Kremlin brought additional charges against him to ensure that he would not be released from prison in October 2007, when he would have been eligible for parole after having served half of his original sentence.

Platon Lebedev

Russian citizen convicted after an unfair trial and subjected to difficult prison conditions. Suffers from serious health problems.

Lebedev is currently serving his sentence in a remote area of Siberia.

Anna Politkovskaya

Journalist, murdered on 7 October 2006. A highly respected investigative reporter, known as the symbol of honest journalism in Russia, she was awarded many prizes, among others the Prize Olof Palme. She courageously stood up defending human life and dignity. She exposed and objectively reported on various forms of crimes against humanity, especially in Chechnya.

In its resolution of October 2006, the European Parliament paid tribute to her work and merits. The European Parliament called on the Russian authorities to conduct an independent and efficient investigation to find and punish those responsible for this cowardly crime. The President of the Parliament also expressed his concerns regarding the issue in a letter of concern. In November 2006, a hearing took place on the Subcommittee on Human Rights on Human rights defenders in Russia. At the EU-Russia Summit, the European Union insisted that Russia must respect human rights in every field of the EU-Russia cooperation.

The European Parliament nominated her posthumously for the 2007 Sakharov Prize.

The room for press conferences in Brussels was named after her.

SYRIA

Anwar al Bunni

Following an unfair trial that appeared to be politically driven, Anwar al-Bunni was sentenced by Damascus Criminal Court on 24 April 2007 to a five-year prison term on charge of “spreading false information harmful to the state”. He is serving his sentence in a mixed ward with criminal prisoners in ‘Adra prison.

In its resolution of 15 June 2006, the European Parliament urged Syrian authorities to reconsider all cases of political prisoners and to release immediately all prisoners of conscience. The Parliament also requested that all detained or imprisoned persons be given prompt, regular and unrestricted access to their lawyers, doctors and families. The European Parliament pointed out that respect for human rights constitutes a vital component of any future EU-Syria Association Agreement and called on Syria to respect its commitments within the framework of the Barcelona Process and along the lines of the European Neighbourhood Policy. In May 2006 several civil society activists were arrested and tortured because of signing a petition for improving the Syrian-Lebanese relations in view of the UN Security Council Resolution n° 1680. There were also some of these persons among those arrested.

Following his conviction Anwar al-Bunni was also brought to trial before Damascus Military Court on charges of “slandering a public administration”, Article 376 of the Syrian Penal Code. His new charge appears to be related to a memo he wrote and presented months ago as part of his defence and in which he criticised the Syrian Minister of Social Affairs and Labour as well as the Syrian Prisoners’ Association.  The memo was found in his cell at prison during prison guards’ inspection. Anwar al-Bunni’s next military trial session is on 7 February 2008.

Michel Kilo

Writer, released on 19 October 2006, but he was brought before the Criminal Court in Damascus again on 31 October 2006 to face new charges.

His trial was postponed, for the second time, to 19 February 2007. He was sentenced on 13 May 2007 to three years in prison for "undermining national sentiment".

Kamal Al-Labwani

On 10 May 2007 Damascus Criminal Court sentenced him to 12 years imprisonment following an unfair trial. The charge relates to Kamal al-Labwani’s visit to Europe and the USA in 2005 where he met human rights organisations and government officials and called for a process of peaceful democratic reform in Syria.

Kamal al-Labwani is serving his sentence in ‘Adra prison in mixed ward with criminal prisoners. He may face additional prison terms of between three and five years. This measure against Kamal al-Labwani appears to be based on his criticism of the Syrian government in a document he wrote and presented in his defence at the final trial session on 10 May 2007.

Mahmoud Issa

Civil society activist. Mahmoud 'Issa's charges relate to his involvement in Beirut-Damascus Declaration, a petition signed by some 300 Syrian and Lebanese nationals calling for the normalization of relations between their two countries.

On 13 May 2007 Mahmoud ‘Issa was found guilty of “weakening nationalist sentiment” and was sentenced to three years imprisonment. He is kept in a mixed ward with criminal prisoners. It is alleged that charges against him have no legal basis.  

Professor Suleiman Shummar

Civil society activist, detained for signing the above-mentioned petition.

Suleiman Shummar was sentenced in absentia to ten years in jail on charges of “weakening nationalist sentiment” and "exposing Syria to hostile acts".

Muhammad Mahfud

Civil society activist, detained for signing the above-mentioned petition.

Muhammad Mahfud was released on bail of 1,000 Syrian Lira (US $20) from ‘Adra prison on 25 September 2006. All charges against him were dropped.

Mahmoud Meri'i

Civil society activist, detained for signing the above-mentioned petition.

Mahmoud Meri’i was freed on 17 July 2006, on payment of 1,000 Syrian Lira (US$20) bail.

Yasser Melhem

Civil society activist, detained for signing the above-mentioned petition.

No further information received.

Omar Adlabi

Civil society activist, detained for signing the above-mentioned petition.

No further information received.

TURKEY

Behic Asci

Lawyer, started a hunger strike on 5 April 2005 to show solidarity with the political prisoners subjected to poor Turkish prison conditions. On 22 January 2007, after 293 days, he stopped the strike, but announced his intention to resume it later.

A letter of concern was sent on 15 November 2006.

Behic Asci did not resume his hunger strike, he is recovering at his home.

Michal Majevski

Polish citizen arrested in July 2006. He was a minor when committing the crime and the punishment was disproportionate.

A letter of concern was sent on 28 September 2006.

No further information received.

Jonathan Sugden

Well-known expert on Turkey, detained by Turkish security forces and was subjected to deportation.

A letter of concern was sent on 24 April 2006.

Jonathan Sugden is now able to travel to Turkey.

UNITED STATES OF AMERICA

Pablo Ibar

Spanish citizen found guilty of murder and condemned to death by the Court of Florida in 2000. On 9 March 2006, the Supreme Court reaffirmed his conviction and refused to grant him a new trial.

A letter of concern was sent on 26 April 2006.

Still on death row.

Allen W. Bridgers

Sentenced to death, on death row

A letter of concern was sent on 6 July 2006.

Still on death row.

UZBEKISTAN

Umida Niazova

Umida Niazova was a human rights defender and translator of Human Rights Watch's office in Tashkent. She was sentenced to seven years in prison.

Letters of concern were sent in January and April 2007.

On 08 May 2007, her sentence was commuted to seven-year suspended sentence. Under the term of the commuted sentenced she was obliged to regularly report to the neighbourhood police.

YEMEN

Ali Al-Dailami

Ali al-Dailami, Executive Director of the Yemeni Organization for the Defence of Democratic Rights and Freedom was reportedly being held incommunicado and subjected to ill-treatment since his arrest and detention on 9 October 2006.

A letter of concern was sent on 26 October 2006.

He was released in November 2006, one month after his arrest.

VIETNAM

Nguyen Van Ly

Catholic priest and co-editor of the underground online magazine Tu do Ngôn luan (Free Speech). He was imprisoned from May 2001 to early 2005. He was arrested again on 19 February 2007 and is currently under house arrest.

 A letter of concern was sent on 27 July 2006.

His support for the "Manifesto on Freedom and Democracy for Vietnam" has led to his sentence on March 30, 2007 for an additional eight years in prison.

Nguyen Gia Thieu

Sentenced to 20 years of imprisonment and a fine of 25 million USD.

He is still detained.


ANNEX II

LIST OF RESOLUTIONS

List of resolutions adopted by the European Parliament between January 2007 and December 2007, and relating directly or indirectly to human rights violations in the world

(http://www.europarl.europa.eu/comparl/afet/droi/others/default.htm)

Country

Date of adoption of resolution

 

 

AFRICA

 

 

CHAD

13.12.07

ETHIOPIA

21.06.07

GUINEA

15.02.07

NIGERIA

15.03.07 ; 24.05.07

SOMALIA

15.11.07

SUDAN

15.02.07 (Darfur) ; 24.05.2007 ; 12.07.07 (Darfur) ; 25.10.07

ZIMBABWE

26.04.07

The financing of the Special Court in Sierra Leone

06.09.07

EU partnership in the Horn of Africa

10.05.07

State of play of EU-Africa relations

25.10.07

 

AMERICA

 

 

CUBA

21.06.07

GUATEMALA

15.03.07

VENEZUELA

24.05.07

Murder of women in Mexico and Central America

11.10.07

SWIFT, the PNR agreement and the transatlantic dialogue on these issues

14.02.07

Transportation and illegal detention of prisoners

14.02.07

 

ASIA

 

 

BANGLADESH

06.09.07

BURMA (MYANMAR)

21.06.07 ; 06.09.07 ; 27.09.07

CAMBODIA

15.03.07

CHINA

13.12.07

INDIA

01.02.07

KASHMIR

24.05.07

PAKISTAN

12.07.07 ; 25.10.07 ; 15.11.07

PHILIPPINES

26.04.07

UZBEKISTAN

15.11.07

TIBET

15.02.07

VIETNAM

12.07.07

Comfort women during world war II (Japan)

13.02.07

 

EUROPE

 

 

MOLDOVA

12.07.07

RUSSIA

15.02.07 ; 26.04.07 ; 10.05.07 ; 14.11.07

TURKEY

24.10.07

Women in Turkey

13.02.07

Attack on Galina Kozlova

15.03.07

 

MIDDLE EAST

 

 

IRAN

25.10.07

PALESTINE ( GAZA)

11.10.07

SYRIA

24.05.07

The humanitarian situation of Iraqi refugees

15.02.07 ; 12.07.07

Women's rights in Saudi Arabia

13.12.07

Kidnapping in Gaza of the journalist Alan Johnston

26.04.07

Death sentence imposed on medical personnel in Libya

18.01.07

Middle East

12.07.07

EU strategy for reform in the Arab world

10.05.07

 

MISCELLANEOUS

 

 

EU Human rights dialogues and consultations on human rights with third countries

06.09.07

Universal moratorium on the death penalty

01.02.07 ; 26.04.07 ; 27.09.07

United Nations Human Rights Council

07.06.07

Christian Communities

15.11.07

Annual report on Human Rights in the World 2007 and the EU's policy on the matter.

26.04.07

10th anniversary of the Mine Ban Treaty (Ottawa Convention)

13.12.07


Vystymosi komiteto nuomonė (4.3.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl kasmetinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje 2007 m. ir ES politikos šiuo klausimu

(2007/2274(INI))

Nuomonės referentas: Thijs Berman

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad plėtra būtų skatinama veiksmingai užtikrinant žmogaus teises; vadinasi, turėtų būti vadovaujamasi penkiais esminiais principais: taikoma tarptautinė žmogaus teisių programa, teisių turėtojams suteikiamos sąlygos jų laikytis, dalyvaujama su plėtra susijusioje veikloje, kovojama su diskriminacija ir ypač daug dėmesio skiriama pažeidžiamoms grupėms bei užtikrinama atskaitomybė;

2.  palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti gerbti žmogaus teises, demokratiją ir gero valdymo principus pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP); primygtinai tvirtina, kad numatant visas programas šie klausimai turėtų būti laikomi svarbiausiais, ir ragina nustatyti specialius tikslus, gaires ir rodiklius, kurie būtų įtraukti į visus šalies, regiono ir teminius strateginius dokumentus bei metines veiksmų programas;

3.  ragina Komisiją ypač rūpintis, kad žmogaus teisių aspektai būtų įtraukti į metines veiksmų programas Kinijai, kurias ketinama paskelbti 2008 m.;

4.  primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos laikoma pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos apsaugą, lyčių lygybės skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, turėtų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama prieigos prie informacijos, galimybės naudotis prevencinėmis priemonėmis ir (arba) gydymo paslaugomis;

5.  ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į programas, kurios susijusios su prekyba, įtraukti aspektus, susijusius su pagrindinėmis darbo teisėmis ir tinkamu darbo laiku;

6.  primygtinai ragina užtikrinti, kad vykdant visų sričių ES politiką, įskaitant prekybą, žemės ūkį, žuvininkystę, migraciją ir prekybą ginklais, būtų paisoma žmogaus teisių principų; pabrėžia, kad derantis su AKR valstybėmis dėl ekonominės partnerystės susitarimų būtina atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį žmogaus, ypač ekonominėms ir socialinėms, teisėms;

7.  teigiamai vertina Afrikos ir ES partnerystę sprendžiant demokratinio valdymo ir žmogaus teisių klausimus, kurie įtraukti į bendrą Afrikos ir ES strategiją; ragina ne tik ES, bet ir Afrikos Sąjungą (AS) atitinkamai vykdyti įsipareigojimus, susijusius su pagarba žmogaus teisėms, t. y. nuolat vadovautis pagarbos žmogaus teisėms principu taikant Afrikos tarpusavio peržiūros priemonę ir stiprinti regionines žmogaus teisių gynimo institucijas, ypač Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisiją bei Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą;

8.  pabrėžia, kad, nežiūrint į tai, jog tarptautinė bendruomenė inicijavo daugybę taikos ir tarptautinio tarpininkavimo procesų, kai kuriose Afrikos valstybėse tęsiasi ginkluoti konfliktai, kurių metu ir toliau nukenčia savos vyriausybės nepakankamai ginami civiliai gyventojai; ypatingą dėmesį atkreipia į padėtį Sudane, Darfūre, kur ir toliau neleistinai pažeidžiamos žmogaus teisės; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi prisiimti atsakomybę ir ginti šios šalies gyventojus, taip pat ypatingą atsakomybę už šios šalies gyventojus, turi prisiimti valstybės, kurios skatinamos dalyvauti šalies konflikte didelių su prekyba susijusių investicijų;

9.  pabrėžia kaip svarbu yra nedelsiant dislokuoti EUFOR pajėgas Čade, siekiant stabilizuoti padėtį regione, užtikrinti humanitarinę erdvę bei apsaugoti civilius gyventojus; primygtinai reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės darytų įtaką Čado valstybinėms institucijoms ir ragina vykdyti šalies tarptautinius bei regioninius humanitarinius bei žmogaus teisių įsipareigojimus; ypač reikalauja nedelsiant paleisti visus, vien tik dėl politinių priežasčių sulaikytus opozicijos lyderius;

10. pabrėžia poreikį palaikyti ES teikiamą ypač svarbią paramą tarpininkavimo Kenijoje pastangoms, kuriam vadovauja Kofi Annan; pabrėžia poreikį visas dalyvaujančias šalis įtraukti ieškant priimtinų sprendimų vystant porinkiminę strategiją, kurią taikant būtų siekiama sutaikinimo, išvengti etninių valymų ir sugrąžinti visus šalies viduje perkeltus asmenis į jų gimtąsias vietas;

11. primena, kad sudėtingose situacijose, kai trūksta stabilių institucijų, žmogaus teisių dažnai nesilaikoma arba joms kyla pavojus; todėl ragina Tarybą ir Komisiją paspartinti visapusiškos, elgesiui su nestabiliomis valstybėmis skirtos strategijos apibrėžtį, remiantis Sudane, Afganistane, Zimbabvėje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Kenijoje įgyta patirtimi;

12. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti, kad bus tęsiamos stabilizavimo, taikos atstatymo ir civilių apsaugos Afganistane pastangos ir joms bus suteikiama pakankamai išteklių tiek, kiek to reikės, įskaitant karinių pajėgų finansavimą, suteikiant būtinus įgaliojimus ir įrangą; įspėja, kad nesėkmės Afganistane atveju žmogaus teisės, o ypač moterų teisės labai nukentės; pabrėžia, kad ilgalaikis pilietinių institucijų tobulėjimas yra gyvybiškai svarbus vykdant atstatymą ir sutaikinimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.3.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Danutė Budreikaitė, Ryszard Czarnecki, Nirj Deva, Alain Hutchinson, Romana Jordan Cizelj, Glenys Kinnock, Luisa Morgantini, Horst Posdorf, Pierre Schapira, Frithjof Schmidt, Jürgen Schröder, Johan Van Hecke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

John Bowis, Fiona Hall, Manolis Mavrommatis, Csaba Őry, Ralf Walter

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Glyn Ford


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (27.3.2008)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje 2007 m. ir Europos Sąjungos politikos šiuo klausimu

(2007/2274(INI))

Nuomonės referentas: Giusto Catania

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi metiniame pranešime apie žmogaus teises pasaulyje 2007 m. daugiausia kalbama apie veiklą už ES ribų ir jame trūksta panašaus išsamaus veiklos žmogaus teisių srityje ir problemų Sąjungoje apibūdinimo,

B.   kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Agentūra), įsteigta 2007 m. kovo 1 d. Vienoje, yra pirmas žingsnis atsiliepiant į Parlamento raginimą nustatyti integruotą taisyklių ir institucijų sistemą, kurios paskirtis suteikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai privalomąją galią ir užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje numatytos sistemos laikymąsi bei parengti išsamią ES politiką mažumų teisių klausimu; kadangi svarbu pabrėžti, jog Agentūros įgaliojimai taikomi ir šalims, kurios su ES sudarė stabilizacijos ir asociacijos sutartis,

C.  kadangi reikia pritarti Pagrindinių teisių chartijos įtraukimui į naująją sutartį ir jos privalomajam pobūdžiui, nors ji ir nėra privaloma kai kuriose valstybėse narėse,

D.  kadangi Parlamentas turėtų ir toliau bendradarbiauti su Europos Taryba žmogaus teisių apsaugos srityje,

1.  ragina Tarybą ateityje savo metinėse ataskaitose žmogaus teisių pasaulyje klausimu analizuoti žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir kartu įvertinti esamą žmogaus teisių padėtį kiekvienoje valstybėje narėje remiantis agentūros metine ataskaita; atlikus bendrą analizę būtų galima daryti išvadą, kad Europos Sąjunga vienodai įsipareigojusi ginti žmogaus teises ir savo teritorijoje, ir už jos ribų, ir būtų išvengta dvigubų standartų;

2.   ragina Tarybą pakeisti savo Pagrindinių teisių ir pilietybės ad hoc darbo grupę nuolatine darbo grupe, kuri galėtų dirbti kartu su Žmogaus teisių darbo grupe (COHOM), ir ragina Komisiją skirti vieną Komisijos narį atsakingu už žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimus;

3.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl tarptautinio bendradarbiavimo kovoje su terorizmu dažnai susilpnėdavo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, ir yra įsitikinęs, jog ES turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų tarptautiniu lygiu siekdama skatinti strategiją, kuri būtų grindžiama visapusiška pagarba tarptautiniams standartams ir įsipareigojimams žmogaus teisių srityje;

4.   ragina ES institucijas ir valstybes nares vykdyti 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(1) išdėstytas rekomendacijas, kuriomis siekiama atskleisti valstybių narių dalyvavimą nelegaliai vykdant ypatinguosius perdavimus ir užtikrinti, kad ES ir valstybės narės ateityje nebeįsitrauktų į panašią žmogaus teises pažeidžiančią veiklą;

5.  primena savo rezoliucijas, kuriose pabrėžiami žmogaus teisių pažeidimai Gvantanamo įlankos įkalinimo centre, ir ragina ES institucijas bei valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant, jog šis centras būtų uždarytas, remiantis tuo, kad pats jo buvimas yra neigiamas kovos su terorizmu pavyzdys; todėl ragina Tarybą ir Komisiją skatinti tarptautinę iniciatyvą, kuria siekiama, kad Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė pagal tarptautinę teisę įsipareigotų sulaikytus asmenis perduoti teisingam teismui arba juos paleisti, suteikti pabėgėlio statusą ir saugų prieglobstį JAV ar kitose šalyse, siekiant negrąžinti jų į šalis, kur jiems kyla akivaizdi kankinimų ar persekiojimų grėsmė;

6.   ragina ES patvirtinti visa apimantį ir integruotą požiūrį į kankinimus, o ne traktuoti juos kaip atskirą problemą; ragina ES atsižvelgti į platų spektrą galimų priemonių, skirtų kovai su kankinimais, įskaitant prevenciją, pagalbą aukoms ir kovą su nebaudžiamumu; be to, ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių kankinimų aukoms remti ir jas reabilituoti;

7.   ragina ES toliau stiprinti bendrą saugumo, laisvės ir teisingumo erdvę, nes ji kartu su bendra imigracijos politika sudaro sąlygas užtikrinti geriausią į ES teritoriją atvykstančių trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugą, ir pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse bendros saugumo, laisvės ir teisingumo erdvės nuostatos nėra privalomos;

8.   atkreipia dėmesį į naujus teisės aktų paketus teisėtos migracijos, sienų kontrolės ir neteisėto įsidarbinimo klausimais; mano, kad ES turėtų nustatyti bendrą migracijos politiką, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama migrantų teisėms, teisėtos imigracijos galimybėms ir kovai su gaujomis, prekiaujančiomis žmonėmis;

9.   apgailestauja, kad nebuvo atlikti tyrimai žmogaus teisių padėties klausimu, nes tai susiję su vidine ES migracija;

10. ragina valstybes nares užtikrinti visišką pagarbą asmenų, ieškančių prieglobsčio, ir migrantų žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nepriklausomai nuo jų buvimo ES teritorijoje teisėtumo, nes tai – patikimą ES žmogaus teisių politiką Europos Sąjungoje ir už jos ribų užtikrinanti sąlyga;

11. primena, kad bendros prieglobsčio politikos sukūrimo tikslas privalo būti asmens gynimas, o ne prieglobsčio prašančiųjų skaičiaus mažinimas ar jų persiuntimas į trečiąsias šalis, kuriose nustatyta daug žmogaus teisių pažeidimų.

12. ragina valstybes nares gerinti savo prieglobsčio politiką ir pradėti ją taikyti moterims, kurioms gresia lytinių organų žalojimas, ir panaikinti su tuo susijusią prievartą;

13. griežtai smerkia kai kurių valstybių narių argumentus, kurie grindžiami bet kokiomis tradicinėmis, kultūrinėmis ar religinėmis vertybėmis ir pateikiami norint išvengti įsipareigojimų panaikinti prievartą prieš moteris, ypač susijusią su moterų lytinių organų žalojimu;

14. mano, kad suteikus moterims didesnes galias, galimybę pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos informacija, paslaugomis ir ištekliais, jos galėtų geriau pasirinkti saugius lytinius santykius ir apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, įskaitant ŽIV ir AIDS;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti informavimo kampanijas lyčių lygybės tema ir kovoti su lyčių prievarta ir moterų diskriminacija;

16. ragina Tarybą ir Komisiją į savo politiką įtraukti priemones siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir įsipareigoti kovoti su prekyba vaikais ir visų formų išnaudojimu, įskaitant vaikų darbą;

17. atkreipia dėmesį į diskriminaciją ir žiaurius persekiojimus dėl lytinės orientacijos kai kuriose šalyse; ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis teisinių priemonių ir panaikinti visų formų diskriminaciją dėl lytinės orientacijos ir lyties tapatybės Europos Sąjungoje;

18. išreiškia rimtą susirūpinimą dėl trečiųjų šalių piliečių, prašančių pabėgėlio statuso dėl lytinės orientacijos, padėties, pvz., Mehdi Kazemi ir Pegah Emambakhsh, kuriems gresia grąžinimas iš Jungtinės Karalystės į Iraną, kur jiems būtų įvykdyta mirties bausmė; primena, kad asmenų išsiuntimas į trečiąsias šalis, kuriose jiems kyla persekiojimo, kankinimo ar mirties grėsmė, yra Europos ir tarptautinių žmogaus teisių ir įsipareigojimų pažeidimas; prašo ES institucijas ir atitinkamas valstybes nares rasti sprendimą ir užtikrinti, kad šie du asmenys nebūtų grąžinti į Iraną, bei tikrinti ir vertinti ES prieglobsčio teisės taikymą valstybėse narėse; ragina Komisiją imtis šių klausimų ir juos išspręsti pateikus būsimus 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus(2) ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(3) pakeitimus;

19. ragina Tarybai pirmininkaujančias valstybes organizuoti NVO žmogaus teisių forumą tokiu būdu, kad būtų sudaryta galimybė pilietinei visuomenei ir ES institucijoms surengti nuodugnias diskusijas žmogaus teisių apsaugos valstybėse narėse klausimais;

20. džiaugiasi, kad pagal Lisabonos sutartį išplečiama įprasta teisėkūros procedūra (buvusi bendro sprendimo procedūra), kurią taikant bus aprėpiama daugiau teisingumo, laisvės ir vidaus srities klausimų, ir todėl Europos Parlamentui bus suteiktas svarbesnis vaidmuo sprendžiant žmogaus teisių apsaugos Europos Sąjungoje ir už jos ribų klausimus;

21. ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonėms parengti, nes EKP daro reikšmingą įtaką žmogaus teisių apsaugai ir skatinimui, teisės viršenybei ir demokratinei reformai, žmogaus teisių vertybių sklaidai ir šios srities pajėgumų didinimui;

22. ragina valstybes nares toliau ginti ir skatinti pagrindines teises ne Europos Sąjungoje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.3.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Giusto Catania, Carlos Coelho, Esther De Lange, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Armando França, Urszula Gacek, Patrick Gaubert, Lilli Gruber, Jeanine Hennis-Plasschaert, Ewa Klamt, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Sarah Ludford, Rareş-Lucian Niculescu, Inger Segelström, Vladimir Urutchev, Ioannis Varvitsiotis, Manfred Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Edit Bauer, Ignasi Guardans Cambó, Sophia in ‘t Veld, Metin Kazak, Jean Lambert, Jörg Leichtfried, Siiri Oviir, Nicolae Vlad Popa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Tobias Pflüger

(1)

OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309.

(2)

OL L 50, 2003 2 25, p. 1.

(3)

OL L 304, 2004 9 30, p. 12.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.4.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

60

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Roberta Alma Anastase, Bastiaan Belder, André Brie, Elmar Brok, Colm Burke, Marco Cappato, Philip Claeys, Giorgos Dimitrakopoulos, Hélène Flautre, Hanna Foltyn-Kubicka, Michael Gahler, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Alfred Gomolka, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Jana Hybášková, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Metin Kazak, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Johannes Lebech, Francisco José Millán Mon, Pasqualina Napoletano, Annemie Neyts-Uyttebroeck, null Nicholson of Winterbourne, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Ria Oomen-Ruijten, Cem Özdemir, Justas Vincas Paleckis, Béatrice Patrie, Alojz Peterle, Hubert Pirker, Samuli Pohjamo, Michel Rocard, Raül Romeva i Rueda, Libor Rouček, Christian Rovsing, Katrin Saks, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Charles Tannock, Inese Vaidere, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Giulietto Chiesa, Árpád Duka-Zólyomi, Milan Horáček, Marie Anne Isler Béguin, Georg Jarzembowski, Tunne Kelam, Doris Pack, Antolín Sánchez Presedo, Inger Segelström, Csaba Sándor Tabajdi, Luis Yañez-Barnuevo García

Teisinė informacija - Privatumo politika