PRANEŠIMAS dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (1.2.2008)

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (31.3.2008)

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (31.1.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

16.4.2008 - (2007/2189(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Lasse Lehtinen

Procedūra : 2007/2189(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0155/2008

Pateikti tekstai :

A6-0155/2008

Debatai :

PV 19/05/2008 - 27
CRE 19/05/2008 - 27

Balsavimas :

PV 20/05/2008 - 8.12
CRE 20/05/2008 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0211

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos

(2007/2189(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ (COM(2007)0099),

– atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl ES vartotojų politikos strategijos (2007–2013 m.), kuri buvo priimta per 2007 m. gegužės 30–31 d. posėdį,

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų[1],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl acquis communautaire vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo[2],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: šalinti kliūtis ir neveiksmingumą geriau ją įgyvendinant ir vykdant[3],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje[4],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrosios rinkos XXI a. Europai (COM(2007)0724),

– atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai“ pridedamą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007)0725),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007)0726),

– atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai“ pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Iniciatyvos mažmeninių finansinių paslaugų srityje“ (SEC(2007)1520),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos, Teisės reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0155/2008),

Įvadas

1. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vartotojų politikos strategijos; teigiamai vertina Komisijos pastangas į ją įtraukti aukštesniu vartotojų sąmoningumo lygmeniu besiformuojančią vartotojų kultūrą, būtiną norint geriau perkelti ir įgyvendinti dabartinę teisės aktų sistemą;

2. mano, kad įgyvendinant vartotojų politiką būtina taikyti horizontalųjį metodą ir mano, kad labai svarbu atsižvelgti į vartotojų interesus vykdant atitinkamų sričių politiką ir taip visiems ES vartotojams užtikrinti aukštą apsaugos lygį; todėl džiaugiasi, kad Komisija atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti su vartotojų lūkesčiais ir rūpesčiais geriau suderintą vidaus rinką; pabrėžia, kad vartotojų apsauga ir vidaus rinkos užbaigimas nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai, priešingai – jais siekiama to paties; turėdamas tai mintyje, primena Komisijai, kad vartotojų politiką reikėtų įtraukti į visas politikos sritis jau poveikio vertinimo etapu;

3. mano, kad vartotojų apsaugos poreikiai teisės aktais gali būti užtikrinti tik tuo atveju, jei bus priimami geresni ir paprastesni teisės aktai, parengti dalyvaujant visiems kompetentingiems Komisijos generaliniams direktoratams, t. y. Sveikatos ir vartotojų reikalų, Teisingumo, laisvės ir saugumo, Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniams direktoratams; Konkurencijos generaliniam direktoratui;

4. pabrėžia, kad persvarstant vartotojų teisyną reikėtų siekti darnesnės teisinės vartotojų teisių sistemos; primena, kad pirmenybę teikia mišriajam metodui, t. y. horizontaliajai priemonei, kurią taikant visų pirma būtų galima užtikrinti esamų teisės aktų darną ir nuosekliuose teisės aktuose sugrupuoti visoms direktyvoms bendrus su įvairiais sektoriais susijusius klausimus siekiant užpildyti spragas; mano, kad kai kurie klausimai ir toliau turėtų būti aptariami atskirai sektorių direktyvose; seniai ir plačiai taikomi vartotojų teisių principai turėtų būti taikomi ir skaitmeninių technologijų srityje; ragina persvarstant teisyną labiau stengtis užtikrinti vartotojų apsaugą, įskaitant privatumą ir saugumą skaitmeninių technologijų srityje, tačiau neužkrauti papildomos ir nepagrįstos naštos pramonei;

5. apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pabrėžiama sutarčių teisės svarba vartotojų apsaugos srityje ir ragina Komisiją remtis darbo, atlikto rengiant sutarčių teisės projektą, rezultatais ir prireikus juos atitinkamai pritaikyti;

6. kadangi didžiausia mažmeninės prekybos vidaus rinkos kūrimo kliūtis – neapibrėžtumas dėl sutarčių su vartotojais, remia Komisijos pastangas pradėti taikyti standartines sutartis ir internetu sudaromų sutarčių sąlygas, turėsiančias vienodą galią visose valstybėse narėse;

7. pabrėžia svarbų vartotojų organizacijų vaidmenį gerinant vartotojų kultūrą; mano, kad stiprios ir nepriklausomos vartotojų organizacijos – veiksmingos vartotojų apsaugos politikos pagrindas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai finansiškai remti šias organizacijas; pataria Komisijai, rengiant teisėkūros pasiūlymus, susijusius su vartotojų apsauga, intensyviau bendrauti su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis, kurios geriausiai išmano tikruosius vartotojų poreikius;

8. pritaria pasiūlymui paskirti Komisijos tarnautoją ryšiams vartotojų apsaugos klausimais palaikyti; ragina visus su šia sritimi susijusius generalinius direktoratus skelbti metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip vartotojų politika įtraukiama į jų kompetencijos sritį;

9. mano, kad stipri vartotojų apsaugos sistema, veiksmingai taikoma visoje Europoje, būtų naudinga vartotojams, konkuruojantiems gamintojams, ir prekybininkams; pažymi, kad tai skatintų įmones gaminti ir parduoti daugiau ilgalaikio naudojimo prekių, o kartu ir tvaresnį ekonominį augimą; pabrėžia, kad veiksmingesnė ir geresnė vartotojų apsauga būtina siekiant geresnio vidaus rinkos veikimo;

10. ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 27 mažos nacionalinės Europos Sąjungos rinkos iš tiesų taptų didžiausia pasaulio mažmenine rinka; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų, kad piliečiai pirkdami internetu jaustųsi taip pat saugiai, kaip ir įsigydami prekes netoliese esančioje parduotuvėje, ir kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų laikytis tų pačių paprastų taisyklių visoje vidaus rinkoje; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip gerinti mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, ypač priimant Smulkiojo verslo aktą;

11. pabrėžia, kad užbaigti kurti vidaus rinką turi būti prioritetas; pripažįsta, kad euras turėjo teigiamą įtaką mažinant operacijų išlaidas, sudarant vartotojams galimybę lengviau palyginti kainas įvairiose valstybėse ir didinant mažmeninės vidaus rinkos galimybes; ragina naujas valstybes nares toliau tęsti reformas, kad būtų sudarytos galimybės nedelsiant, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus, įsivesti eurą, taigi kad jos galėtų visapusiškai naudotis teigiamu bendros valiutos poveikiu vidaus rinkai; ragina panaikinti visas likusias kliūtis ir trukdžius siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ar sandoriais, ypač susijusiais su paslaugomis, bet nepamiršti, kad reikia laikytis apibrėžto požiūrio kalbos, kultūros ir vartotojų teikiamos pirmenybės atžvilgiu;

12. pabrėžia, kad pagal Europos vartotojų politiką nustatytomis normomis ir savireguliavimo iniciatyvomis reikėtų remtis nustatant pasaulio standartus ir gerąją patirtį, ir džiaugiasi, kad Europa lemia tendencijas ir naudodama švelnias priemones gerina vartotojų teises visame pasaulyje;

13. ragina Komisiją, siekiant tvirtai remti vartotojų teises produktų saugos atžvilgiu, užtikrinti ženklo „CE“ patikimumą ir toliau gerinti rinkos priežiūrą visais atitinkamais nacionaliniais lygmenimis, naudojantis įspėjimo sistema RAPEX (skubaus pasikeitimo informacija apie nemaistines vartojimo prekes sistema), valstybėms narėms keičiantis gerąja rinkos stebėjimo patirtimi; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekti užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų esamus teisės aktus ir priverstų jų laikytis, taip pat numatyti galimybę persvarstyti 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (Bendra gaminių saugos direktyva); primena, kad ženklas „CE“ galima klaidingai suvokti kaip trečiosios patikrinimo nuorodą arba kilmės nuorodą, tačiau taip pat ir tai, kad Komisijos buvo prašoma[5] pateikti išsamią analizę vartotojų apsaugą užtikrinančių ženklų klausimu ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

14. teigiamai vertina Komisijos pastangas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą produktų saugos srityje, ypač su Kinijos, JAV ir Japonijos institucijomis; pažymi, kad nuolatinis dialogas ir keitimasis informacija apie produktų saugą naudingas visoms suinteresuotosioms šalims ir būtinas siekiant sukurti vartotojų pasitikėjimą; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

Geresnis žinių pagrindas

15. mano, jog negalima laikyti, kad vartotojai visada perka racionaliai ir, kilus problemoms, visada žino savo teises; taigi ragina daugiau dėmesio skirti bendrajai vartotojų elgsenai labiau atsižvelgiant į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų ir pagyvenusių žmonių bei tam tikrą negalią turinčių žmonių poreikius; primena, kad Parlamento siūlymu neseniai patvirtinta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią numatoma lėšų bandomajam projektui finansuoti siekiant, inter alia, sukurti vartotojų duomenų bazę, atlikti stebėseną bei apklausas ir lyginti pažangą valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos pastangas įgyvendinti skaidrią vartotojų politiką, kad būtų galima geriau suprasti, inter alia, kainų struktūrą, vartotojų elgesį ir tai, kas juos tenkina;

16. pabrėžia, kad bet kokios derinimo priemonės turi būti taikomos itin tikslingai siekiant spręsti realias problemas, su kuriomis vidaus rinkoje susiduria vartotojai; mano, kad tais atvejais, kai tikrai reikia derinti nuostatas, būtų užtikrinamas visiškas jų suderinimas, siekiant Europos Sąjungoje išvengti fragmentiškų vartotojų apsaugos taisyklių, kurių būtų sunku laikytis tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, jog dabartinė padėtis yra tokia, kad MVĮ neskatinamos vykdyti prekybos Europos mastu ir klaidinami vartotojai;

17. mano, kad reikia labiau stengtis suteikti vartotojams įgūdžių ir priemonių, skirtų didinti jų pasitikėjimą skaitmenine aplinka; pabrėžia, kad asmens duomenys tapo prekybos objektu bei komercinių metodų, pvz. elgesiu pagrįstos komercinės atrankos, sudedamąja dalimi; taigi mano, kad duomenų apsauga ir privatumo nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas vartotojų politikos strategijas; pabrėžia tai, kad duomenimis galima pasinaudoti bet kuriuo momentu ir bet kurioje pasaulio dalyje; pabrėžia, kad svarbu, jog įstatymų leidėjai ir pramonė bei vartotojų organizacijos nedelsiant nustatytų visuotinius duomenų apsaugos standartus prekybos srityje;

18. pabrėžia, kad nauji ir vis dažniau naudojami pardavimo kanalai, pvz., e. prekyba, labai svarbūs stiprinant vidaus rinkos konkurencingumą ir kartu didinant vartojimo mastą; mano, kad finansų, bankų ir draudimo paslaugų rinkos ypač atviros e. prekybai ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti palankesnes tarptautinių e. pirkimų plėtros sąlygas; prašo Komisijos atlikti įvairių priemonių, naudojamų valstybėse narėse vartotojų ir įmonių ginčams spręsti, tyrimus siekiant nustatyti pačias veiksmingiausias ir skatinti jas naudoti; ragina kurti tvirtą vartotojų apsaugos pagrindą, kuris labai svarbus, ypač finansinių paslaugų srityje;

19. džiaugiasi, kad Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa naudojamasi kaip priemone siekiant geresnio analitinio ir empirinio vartotojų elgsenos supratimo;

20. mano, kad vartotojų apsauga turėtų būti sudedamoji įmonių gaminių ir teikiamų paslaugų planavimo ir projektavimo procesų dalis ir kad labai svarbu nagrinėti rinkos pokyčius;

21. ragina imtis priemonių siekiant pagerinti vartotojų ir pramonės dialogą ES lygmeniu, įtraukiant visus vertės grandinės veikėjus; mano, kad tinkamas dialogas, įskaitant mainus gerąja patirtimi, galėtų sumažinti vidaus rinkos problemas; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų politika suinteresuotas šalis dalyvauti konsultacijose dėl politikos kūrimo; teigiamai vertina pastangas, kuriomis siekiama stiprinti vartotojų apsaugą ir sąmoningumą naujesnėse valstybėse narėse; pabrėžia, kaip svarbu nuolat remti ES vartotojų organizacijas, ypač naujesnėse valstybėse narėse;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad kurti vartotojų kultūrą padeda sistemingas vartotojų informavimas apie jų teises ir šių teisių gynimą; todėl ES ir valstybės narės turėtų daugiau investuoti į vartotojų informacijos ir švietimo kampanijas, per kurias reikiamiems vartotojų segmentams būtų teikiama reikiama informacija; pabrėžia, kad vartotojų švietimas turi būti sudėtinė mokymosi visą gyvenimą dalis, ir rekomenduoja informuoti vartotojus naudojantis naujomis technologijomis (ypač internetu);

23. mano, kad rengiant vartotojų politiką reikėtų labiau atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų, pagyvenusių žmonių ir tam tikrą negalią turinčių žmonių, poreikius ir kad reikėtų atsižvelgti į demografinę raidą;

24. pabrėžia, kad rengiant rodiklius ir statistikos duomenis reikia atsižvelgti į lyties, taip pat amžiaus ir tautinius lygmenis, siekiant nustatyti savitas problemas, su kuriomis susiduria skirtingos vartotojų grupės;

Didesnis dėmesys paslaugoms

25. primena savo rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų; tikisi, kad Komisija šiuo klausimu parengs veiklos programą; ragina Komisiją pranešti, jei ji ketintų imtis kitų iniciatyvų šioje srityje;

26. pabrėžia, kad svarbu skatinti tarptautinius sandorius siekiant suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo laisvės ir pabrėžia konkurencijos politikos bei švietimo atsakingo vartojimo klausimais vaidmenį siekiant užtikrinti vartotojams geriausias galimybes rinktis kainos, kokybės ir įvairovės požiūriu, ypač pagrindines prekes ir paslaugas, pvz., maistą, būstą, švietimo, sveikatos, energijos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad reikia toliau liberalizuoti rinką, ypač paslaugų rinką, siekiant skatinti konkurenciją, taigi pasiūlyti vartotojams mažesnes kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujovių diegimą finansinių paslaugų rinkoje siekiant gerinti vartotojų galimybes rinktis;

27. pabrėžia, kad reikia ne tik taikyti deramas ir veiksmingas vartotojų apsaugos priemones, bet ir užtikrinti gerą keitimąsi informacija šia tema, kad vartotojams taptų aišku, kaip pasinaudoti savo teisėmis pagal vidaus rinkos teisės aktus ir kitus teisės aktus, galinčius būti naudingus vartotojams;

28. mano, kad reikia ypatingo dėmesio siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką; pabrėžia, kad finansiniai, bankininkystės ir draudimo produktai ypač sudėtingi ir kad norint paskatinti piliečius daugiau naudoti šiuos produktus, ypač sprendžiant savo būsimų pensijų klausimus, reikėtų vykdyti saistančią vartotojų informavimo ir konsultavimo politiką ir užtikrinti, kad vartotojai žinotų pasirinkimo galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad vartotojų apsauga negalima pateisinti protekcionizmo; pabrėžia, kad visiškai integruotoje mažmeninėje finansinių paslaugų rinkoje turi veikti rinkos dėsniai;

29. mano, kad pagrindinė su finansų rinkomis susijusi problema – visų ES teisės aktų perkėlimas ir visiškas jų įgyvendinimas, taip pat geresnis jų suderinimas visose valstybėse narėse; rekomenduoja prieš siūlant papildomas taisykles sugriežtinti vienodą esamų teisės aktų taikymą; turėdamas mintyje naujus teisės aktus ragina Komisiją laikytis geresnio reglamentavimo principų ir siekti, kad vartotojams ir pramonei nekiltų nepagrįstų papildomų sunkumų;

Daugiau galimybių naudotis žalos atlyginimo priemonėmis

30. džiaugiasi, kad strategijoje daug dėmesio skiriama teisės aktų vykdymui ir žalos atlyginimo priemonėms, nes tai yra svarbūs veiksniai siekiant vartotojų pasitikėjimo; mano, kad svarbiausias veiksnys siekiant užbaigti kurti plataus vartojimo prekių ir paslaugų vidaus rinką – vartotojų pasitikėjimo vidaus rinka užtikrinimas; siūlo ir toliau nagrinėti šiuos klausimus;

31. mano, kad vartotojų ir ūkio subjektų ginčus pirmiausia reikėtų spręsti neteisminiu būdu, nes taip žalos atlyginimo klausimus būtų galima spręsti greičiau ir ekonomiškiau; siekiant įgyvendinti šį sumanymą reikėtų stiprinti Europos vartotojų centrus ir problemų sprendimo tinklą SOLVIT; primena, kad valstybės narės turi teisę reikalauti, kad ieškinį pateikti ketinanti suinteresuotoji šalis pirmiausia pasitartų su atsakovu, o atsakovas galėtų nutraukti pažeidimą, dėl kurio reiškiamas ieškinys;

32. primena, kad alternatyvaus ginčų sprendimo sistema iš esmės yra tradicinių, teisės aktais reglamentuotų priemonių alternatyva; taigi ketinimas taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones priklauso nuo to, ar galimos privalomą galią turinčių teisės aktų alternatyvos, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą, lengvai prieinamą ir nediskriminuojančią žalos atlyginimo vartotojams sistemą;

33. primena, kad atsižvelgiant į elektroninės prekybos augimą, būtina visoje ES taikyti bendrą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, kuri atitiktų rekomendacijas dėl principų, taikomų neteisminėms ginčų sprendimo procedūroms[6]; būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų parengta ginčų sprendimo internetu procedūra, kaip Parlamentas ne kartą ragino jau nuo 1999 m.;

34. primena, kad valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą teisių, kylančių iš Bendrijos teisės aktų, įgyvendinimą; joms tenka atsakomybė taip pritaikyti savo nacionalinę proceso teisę, kad minėtosios teisės būtų lengvai įgyvendinamos ir kad jomis galėtų naudotis vartotojai bei ekonominės veiklos vykdytojai; visų pirma, Bendrija neturi kompetencijos nustatyti nacionalinės proceso teisės taisyklių, be to, pagal Sutarties 5 straipsnį reikalaujama, kad Bendrija nesiimtų jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų; taigi, remiantis šiuo straipsniu, reikia kuo labiau atsižvelgti į konkrečius valstybių narių teisinių sistemų ypatumus ir palikti valstybėms narėms laisvę pasirinkti įvairias tapatų poveikį turinčias galimybes;

35. ragina Komisiją išnagrinėti, kodėl būtų naudinga Europos ombudsmeno tarnyboje įsteigti Europos vartotojų ombudsmeno pareigybę; pažymi, kad daugelis valstybių narių keliuose sektoriuose turi vartotojų ombudsmenus, padedančius vartotojams tvarkyti reikalus su ūkio subjektais; mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip kiekvienoje šalyje taikomas šis metodas;

36. pažymi, kad kai kuriose, nors ir ne visose valstybėse narėse jau taikomi konkrečių žalos atlyginimo sistemų bruožai – bendri ieškiniai, kolektyviniai ieškiniai, atstovaujamieji ieškiniai, bandomosios bylos ir nepagrįstai gautos naudos išieškojimo vartotojų naudai procedūros; pažymi, kad tarptautiniais atvejais vartotojai šiuo klausimu gali susidurti su skirtingomis teisės nuostatomis;

37. primena, kad jau 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybis direktyvoje 98/27/EB dėl teismo draudimų ginant vartotojų interesus[7] buvo siekiama ginti kolektyvinius vartotojų interesus; pabrėžia, kad šioje direktyvoje, inter alia, vartotojų organizacijoms suteikiama teisė pradėti procedūras teismo draudimui gauti; prašo Komisijos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kodėl ši direktyva davė arba nedavė geresnių rezultatų kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos srityje;

38. mano, kad, prieš pradedant svarstyti ES lygmens teisės aktus, reikia išsamiai išnagrinėti esamas problemas, jei jų yra, ir planuojamą naudą vartotojams;

39. mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse Europos vartotojų teisių gynimo modelio kūrimui kyla konstitucinių kliūčių; be to, mano, kad reikia nuosekliai laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kaip šiuo klausimu surasti reikiamą vartotojų, vartotojų organizacijų ir ūkio subjektų teisių pusiausvyrą;

40. ragina Komisiją atidžiai svarstyti žalos atlyginimo vartotojams klausimą atsižvelgiant į šiuos aspektus:

- bet kokie nauji Komisijos pasiūlymai žalos atlyginimo vartotojams klausimu turėtų būti pagrįsti atidžiu esamų problemų, jei jų yra, ir numatomos naudos vartotojams tyrimu;

- kalbant apie tarpvalstybinius procesus ir galimas kolektyvinio žalos atlyginimo sistemas, turėtų būti atlikti išsamūs kolektyvinio žalos atlyginimo sistemų moksliniai tyrimai ir surinkta informaciją apie jų taikymo patirtį visame pasaulyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į abejones, susijusias su JAV modelio kraštutinumais ir trūkumais, taip pat į tai, kad norint nustatyti panašią priemonę ES lygmeniu gali nebūti tinkamo teisinio pagrindo;

o o

41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0421.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0383.
[3] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0367.
[4] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0287.
[5] [….m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. …/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos, 52 konstatuojamoji dalis].
[6] 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacija 98/257/EB (OL L 115, 1998 4 17, p. 31); 2001 m. baland˛io 4 d. Komisijos rekomendacija 2001/310/EB (OL L 109, 2001 4 19, p. 56).
[7] OL L 166, 1998 6 11, p. 51.

Į vartotojų apsaugą reikėtų atsižvelgti rengiant kiekvieną Europos Sąjungos teisės aktą ir ji neturėtų būti laikoma atskira politikos sritimi. Vartotojų apsauga – ne vidaus rinkos priedas ir ne priemonė visuomenei nuraminti. Tai svarbi visumos dalis, be kurios vidaus rinka būtų nepilnavertė. Pranešėjas palankiai vertina Europos Sąjungos vartotojų politikos 2007–2013 m. strategiją, bet mano, kad šią strategiją reikėtų aktyviai ir nuosekliai įgyvendinti siekiant geriau ją pritaikyti vartotojų poreikiams.

Europos vidaus rinka galėtų tapti didžiausia bendra mažmeninė rinka pasaulyje, tačiau kol kas šis tikslas nepasiektas. Visumai trūksta vienos dalies – Europos Sąjungos vartotojų pasitikėjimo, kad vartotojai galėtų visiškai pasikliautų, jog bet kada ir bet kur kitoje valstybėje narėje įsigydami prekes gali jaustis visiškai saugūs. Komisija įsitikinusi, kad šį tikslą įmanoma pasiekti iki 2013 m. Pranešėjas tikisi, kad taip ir bus, tačiau mano, kad pasiekti šį tikslą bus galima tik tada, jei sugebėsime įgyvendinti priemones, kurių reikia siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą.

Galima teigiamai vertinti Europos vartotojų centrų tinklo stiprinimą. Centrus ateityje reikėtų tinkamai finansuoti, kad jie galėtų duoti veiksmingą ir greitą atsaką atsižvelgdami į atsirandančias tendencijas ir pokyčius.

Pranešėjas pažymi, kad Europos Sąjungos vartotojų apsaugai svarbi ir išorės dimensija, kaip tai neseniai paaiškėjo per incidentus, kai buvo įvežti nesaugūs žaislai. Taikant skubaus įspėjimo apie pavojų dėl pavojingų vartojimo produktų sistemą RAPEX Europoje labai padaugėjo skundų, taigi akivaizdu, kad ir šioje srityje reikia dar daug nuveikti. Svarbu, kad vartotojai galėtų pasitikėti visais vidaus rinkoje esančiais gaminiais – ir pagamintais Europos Sąjungoje, ir trečiosiose šalyse.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiems vartotojams, pavyzdžiui, vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms. Artimiausioje ateityje vyresniojo amžiaus gyventojų Europoje labai padaugės. Valstybės narės ir vartotojų organizacijos turėtų daugiausia dėmesio skirti vartotojų švietimui, kuris turėtų prasidėti jau mokyklose ir tęstis per mokymąsi visą gyvenimą. Ypač naujosiose valstybėse narėse svarbu rengti informacijos kampanijas siekiant didinti vartotojų sąmoningumą.

Europai būtinai reikia kolektyvinės žalos atlyginimo sistemos. Tikroje vidaus rinkoje judiems vartotojams taip pat reikėtų suteikti priemones kompensacijai gauti iškilus problemoms. Nors ginčus pirmiausia reikėtų bandyti spręsti neteisminiu būdu, taip pat reikėtų numatyti galimybę juos nagrinėti taikant teisines priemones.

Svarbu pasimokyti iš netobulos JAV kolektyvinių ieškinių sistemos. Ji neturėtų tapti planuojamos Europos sistemos pagrindu. Taikant kolektyvinę žalos atlyginimo sistemą reikėtų siekti ne suteikti vartotojams naujų teisių, bet padėti jiems kuo geriau pasinaudoti visomis turimomis teisėmis. Skunde visada turėtų būti nurodoma padarytos žalos apimtis.

Kai kuriose valstybėse narėse jau taikoma minėtoji sistema, tačiau pavienių valstybių narių sistemos viena nuo kitos skiriasi. Pastaruoju metu Komisija nagrinėja valstybėse taikomas skirtingas sistemas. Pranešėjas norėtų paraginti Komisiją išsiaiškinti, kodėl būtų naudinga Europos ombudsmeno tarnyboje įsteigti Europos vartotojų ombudsmeno, kurio viena iš užduočių būtų svarstyti kolektyvinio žalos atlyginimo skundus Europos Sąjungoje, pareigybę.

Pranešėjas džiaugiasi tuo, kad pastaruoju metu vartotojų interesų klausimas vis dažniau įtraukiamas į kitas politikos sritis. Svarbu ir toliau skatinti šiuos pokyčius. Į vartotojų interesus visada reikėtų atsižvelgti rengiant bet kokią naują politiką. Labai svarbu užtikrinti, kad vartotojams Europos Sąjungos vidaus rinka būtų visapusiškai naudinga.

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos
(2007/2189(INI))

Nuomonės referentas: Cristobal Montoro Romero

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria Komisijos pastangoms stiprinti vidaus rinkai svarbų vartotojų aspektą ir baigti kurti Europos mažmeninę rinką ir suteikti vartotojams ir MVĮ mažmenininkams tokių įgūdžių ir priemonių, kad jie turėtų daugiau galimybių ir galėtų atlikti savo funkcijas šiuolaikinėje ekonomikoje, siekiant užtikrinti, kad vidaus rinka teiktų ES piliečiams apčiuopiamos naudos;

2. mano, kad vartotojų ir verslo įmonių pasitikėjimas būtinas siekiant tvaraus augimo ir užimtumo ES; atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš pagrindinių problemų, su kuria pastaraisiais metais susidūrė Europos ekonomika, buvo vidaus paklausos stoka, atsiradusi dėl per mažo vartotojų ir investuotojų pasitikėjimo; mano, kad atsakingas vartojimas tvaraus vystymosi politikos srityje turėtų būti grindžiamas atitinkamos politikos, kuria siekiama grąžinti pasitikėjimą, skatinimu ir turėtų turi būti skatinamas didinant pajamas, o pajamų didėjimas turėtų būti susijęs su našumo ir užimtumo augimu; mano, kad ES vartotojų politika turi būti siekiama derinti esamą vartotojų apsaugos poreikį ir tuo pat metu stiprinti vartotojų, kaip dinamiškos rinkos ekonomikos varomosios jėgos, teises;

3. susirūpinęs, kad vartotojų politikai skiriami finansiniai ištekliai riboti, todėl gali kilti pavojus europinio vartotojų apsaugos modelio įgyvendinimui; mano, kad Europos vartotojų politikos strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vartotojų apsaugos stiprinimui ir vartotojų informuotumo opiais klausimais, ypač vėliausiai įstojusiose valstybėse narėse, didinimui ir pažeidžiamoms grupėms visoje Europoje;

4. ragina Komisiją įvertinti dabartinę su Europos vartotojų finansiniu išprusimu susijusią padėtį ir nuodugniai persvarstyti esamas informavimo programas, susijusias su finansinių produktų sektoriumi, siekiant kurti pridėtinę vertę imantis padildomos veiklos; ragina Komisiją nustatyti ir paskelbti valstybių narių geriausią patirtį finansinio raštingumo programų srityje;

5. pabrėžia, kad svarbu skatinti tarptautinius sandorius siekiant suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo laisvės ir pabrėžia, konkurencijos politikos bei švietimo atsakingo vartojimo klausimais vaidmenį siekiant užtikrinti vartotojams pagrindinių prekių ir paslaugų, pvz., maisto, būsto ir švietimo, sveikatos apsaugos, energetikos sektoriaus, transporto ir telekomunikacijų paslaugų, geriausią pasirinkimą kainos, kokybės ir įvairovės atžvilgiu; pabrėžia, kad reikia toliau liberalizuoti rinką, ypač paslaugų rinką, siekiant skatinti konkurenciją, taigi pasiūlyti vartotojams mažesnes kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujovių diegimą finansinių paslaugų rinkoje siekiant gerinti vartotojų galimybes rinktis;

6. pabrėžia, kad sukurti ES vidaus rinką turi būti prioritetas; pripažįsta, kad euras turėjo teigiamą įtaką mažinant operacijų išlaidas, sudarant vartotojams galimybę lengviau palyginti kainas įvairiose valstybėse ir didinant mažmeninės vidaus rinkos galimybes; ragina naujas valstybes nares toliau tęsti reformas, kad būtų sudarytos galimybės nedelsiant, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus, įsivesti eurą, taigi kad jos galėtų visapusiškai naudotis teigiamu bendros valiutos poveikiu vidaus rinkai; ragina panaikinti visas likusias kliūtis ir trukdžius siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ar sandoriais, ypač susijusiais su paslaugomis, bet nepamiršti, kad reikia laikytis apibrėžto požiūrio, kai susiduriama su tokiomis kliūtimis kaip kalba, kultūra ir pirkėjų teikiama pirmenybė;

7. mano, kad reikia ypatingo dėmesio siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką; pabrėžia, kad finansiniai, bankininkystės ir draudimo produktai ypač sudėtingi ir kad norint paskatinti piliečius daugiau investuoti į šiuos produktus, ypač sprendžiant savo būsimų pensijų klausimus, vykdant saistančią vartotojų informavimo ir konsultavimo politiką turėtų būti užtikrinama, kad vartotojai žinotų pasirinkimo galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad vartotojų apsauga negalima pateisinti protekcionizmo; pabrėžia, kad visiškai integruotoje mažmeninėje finansinių paslaugų rinkoje turi veikti rinkos dėsniai;

8. pabrėžia, kad nauji ir vis dažniau naudojami pardavimo kanalai, pvz., e. prekyba, labai svarbūs stiprinant vidaus rinkos konkurencingumą ir kartu didinant vartojimo mastą; mano, kad finansų, bankų ir draudimo paslaugų rinkos ypač atviros e. prekybai ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti palankesnes tarptautinių e. pirkimų plėtros sąlygas; prašo Komisijos atlikti įvairių priemonių, naudojamų valstybėse narėse vartotojų ir įmonių ginčams spręsti, tyrimus siekiant nustatyti pačias veiksmingiausias ir skatinti jas naudoti; ragina kurti tvirtą vartotojų apsaugos pagrindą, kuris labai svarbus, ypač finansinių paslaugų srityje;

9. mano, kad pagrindinė su finansų rinkomis susijusi problema – visų ES patvirtintų ir tebesvarstomų teisės aktų perkėlimas ir visiškas jų įgyvendinimas, taip pat geresnis jų suderinimas visose valstybėse narėse; rekomenduoja prieš siūlant papildomas taisykles sugriežtinti vienodą esamų teisės aktų taikymą; turėdamas mintyje naujus teisės aktus siūlo Komisijai laikytis geresnio reglamentavimo principų ir siekti, kad vartotojams ir pramonei nekiltų nepagrįstų papildomų sunkumų;

10. džiaugiasi Komisijos pastangomis geriau pažinti vidaus rinką; pabrėžia, kad siekiant geresnio supratimo ir daugiau žinių apie gaminius ir rinkas reikia geresnių ir išsamesnių statistikos duomenų ir kad reikia paremti vartotojų grupes, ypač sudėtingose srityse, nesudarant nepagrįstų papildomų sunkumų privačiam sektoriui; mano, kad pagal ES vartotojų politikos strategiją turėtų būti kiek galima labiau atsižvelgiama į moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų poreikius ir į pažeidžiamus vartotojus;

11. mano, kad reikia imtis tolesnių veiksmų mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje; palankiai vertina Komisijos ketinimą imtis iniciatyvos siekiant gerinti tarptautinį vartotojų pasirinkimą ir judumą vidaus rinkoje; be to, pabrėžia, kad reikia veiksmingos kontrolės ir skaidrumo bankininkystės ir draudimo paslaugų sektoriuose, jei norima stiprinti vartotojų apsaugą;

12. pabrėžia, kad vartotojams bus naudinga, jei vartotojų apsauga bus gera ir visoje Europoje bus taikoma veiksminga bei subalansuota žalos atlyginimo sistema, o gamintojai ir prekybininkai konkuruos, ir visa tai sudarys sąlygas tvaresniam ekonomikos vystymuisi;

13. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti didelę veiksmingų vartotojams ir verslininkams atstovaujančių organizacijų svarbą siekiant užtikrinti, kad Europos ir nacionaliniais lygmenimis vartotojams ir verslininkams būtų atstovaujama nešališkai; atkreipia dėmesį į tai, kad laikantis gero valdymo principų apibrėžiant ir plėtojant ES vartotojų politikos strategiją turi būti konsultuojamasi su visomis suinteresuotosiomis šalimis; pakartoja, kad svarbu parengti metinę vartotojų skundų ir pretenzijų ataskaitą, kuri būtų atitinkamų ES institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo rezultatas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	29.1.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Albertini, Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Slavi Binev, Sebastian Valentin Bodu, Udo Bullmann, Ieke van den Burg, Christian Ehler, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Gunnar Hökmark, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in 't Veld, Piia-Noora Kauppi, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Astrid Lulling, Gay Mitchell, Cristobal Montoro Romero, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Heide Rühle, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Cornelis Visser, Sahra Wagenknecht
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Dăianu, Harald Ettl, Ján Hudacký, Vladimír Maňka, Thomas Mann, Bilyana Ilieva Raeva, Margaritis Schinas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Alfonso Andria, Metin Kazak

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos
(2007/2189(INI))

Nuomonės referentė: Diana Wallis

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad vartotojų apsaugos poreikiai teisės aktais gali būti užtikrinti tik tuo atveju, jei bus priimami geresni ir paprastesni teisės aktai, parengti dalyvaujant visiems kompetentingiems Komisijos generaliniams direktoratams, t. y. Vartotojų reikalų, Teisingumo, laisvės ir saugumo, Vidaus rinkos ir Konkurencijos generaliniams direktoratams;

2. pabrėžia, kad bet kokios derinimo priemonės turi būti taikomos itin tikslingai siekiant spręsti realias problemas, su kuriomis vidaus rinkoje susiduria vartotojai; mano, kad tais atvejais, kai tikrai reikia derinti nuostatas, būtų užtikrinamas visiškas jų suderinimas, siekiant Europos Sąjungoje išvengti fragmentiškų vartotojų apsaugos taisyklių, kurių būtų sunku laikytis tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, jog dabartinė padėtis yra tokia, kad mažos ir vidutinės įmonės neskatinamos vykdyti prekybos Europos mastu ir klaidinami vartotojai;

3. ragina Komisiją labai rimtai svarstyti žalos atlyginimo vartotojams klausimą atsižvelgiant į šiuos aspektus:

- beprasmiška priimti teisės aktus, jei jų negalima lengvai įgyvendinti;

- atsižvelgiant į elektroninės prekybos augimą, būtina visoje ES taikyti bendrą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, kuri atitiktų rekomendacijas dėl principų, taikomų neteisminėms ginčų sprendimo procedūroms[1]; būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų parengta ginčų sprendimo internetu procedūra, kaip Parlamentas ne kartą ragino jau nuo 1999 m.;

- iš esmės valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą teisių, sukuriamų pagal Bendrijos teisės aktus, įgyvendinimą; joms tenka atsakomybė taip pritaikyti savo nacionalinę (proceso) teisę, kad minėtosios teisės būtų lengvai įgyvendinamos ir kad jomis galėtų naudotis vartotojai bei ekonominės veiklos vykdytojai; visų pirma, Bendrija neturi kompetencijos nustatyti nacionalinės proceso teisės taisyklių; be to, pagal Sutarties 5 straipsnį reikalaujama, kad Bendrija nesiimtų jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų; taigi, remiantis šiuo straipsniu, reikia kuo labiau atsižvelgti į konkrečius valstybių narių teisinių sistemų ypatumus ir palikti valstybėms narėms laisvę pasirinkti įvairias tapatų poveikį turinčias galimybes;

- reikėtų prisiminti, kad alternatyvaus ginčų sprendimo sistema iš esmės yra tradicinių, teisės aktais reglamentuotų priemonių alternatyva; taigi ketinimas taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones priklauso nuo to, ar galimos privalomą galią turinčių teisės aktų alternatyvos, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą, lengvai prieinamą ir nediskriminuojančią žalos atlyginimo vartotojams sistemą;

- bet kokie nauji Komisijos pasiūlymai žalos atlyginimo vartotojams klausimu turėtų būti pagrįsti atidžiu esamų problemų, jei jų yra, ir planuojamos naujų pasiūlymų naudos vartotojams tyrimu;

4. apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pabrėžiama sutarčių teisės svarba vartotojų apsaugos srityje ir ragina Komisiją remtis darbo, atlikto rengiant sutarčių teisės projektą, rezultatais ir prireikus juos atitinkamai pritaikyti;

5. pakartotinai ragina pradėti rengti standartinių internetu sudaromų sutarčių sąlygų projektą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] OL L 115, 1998 4 17, p. 31; OL L 109, 2001 4 19, p. 56.

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos
(2007/2189(INI))

Nuomonės referentė: Anna Hedh

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

- atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo¹,

- atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės²,

- atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį,

- atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 26 d. Rezoliuciją dėl gaminių ir ypač žaislų saugos³,

A. kadangi vartotojų politika yra neutrali lyties atžvilgiu, nors vartotojai nėra neutralūs ir nesudaro vientisos grupės lyties, amžiaus, pajamų dydžio, išsilavinimo lygio, etninės kilmės, vartojimo tendencijų ir kt. požiūriais, į šiuos veiksnius turėtų būti atsižvelgiama vykdant nacionalinę ir Bendrijos vartotojų politiką,

B. kadangi šiuolaikinėje vartotojų politikos strategijoje turi būti atsižvelgiama į socialinius pokyčius, pavyzdžiui, naują amžiaus struktūrą, didėjantį svarbų moterų vaidmenį ir vaikų dalyvavimą vartotojų visuomenėje, tautinių mažumų integraciją, taip pat gyvenimo lygio pokytį ir ekonominius, susijusius su ekologija, ir techninius pokyčius visuomenėje,

C. kadangi plėtojant ir toliau vykdant vartotojų politiką turėtų būti labiau atsižvelgiama į proporcingą moterų ir vyrų, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, kultūrinių ir (arba) tautinių mažumų dalyvavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų šioms grupėms apsaugoti,

D. kadangi, vertinant vartotojų apsaugos ir saugumo aspektu, moteris, vyrus ir vaikus tam tikri gaminiai pvz., chemikalai arba vaistai, skirtingai veikia ir jie skirtingai į juos reaguoja ir kadangi reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant tiksliau nustatyti riziką keliančius gaminius; kadangi biologiniai veiksniai nėra vienintelė skirtingo moterų pažeidžiamumo priežastis turint mintyje tam tikrų rūšių gaminius, nes socialiniai veiksniai, pvz., turimo darbo pobūdis, taip pat yra svarbūs,

E. kadangi vartotojų politika turėtų apimti ne tik gaminių, bet ir viešajame bei privačiajame sektoriuose siūlomų paslaugų pirkimą ir pardavimą, ir kadangi turėtų būti tinkamai apsaugoti pažeidžiamiausi ir dažniausiai nuo nekokybiškų paslaugų teikėjų kenčiantys vartotojai – moterys, vyresnio amžiaus žmonės ir palankių sąlygų neturinčios socialinės grupės,

F. kadangi gaminant vaistus netaikomi į lyčių skirtumus orientuoti farmakologijos metodai; kadangi kuriant naujus vaistus atliekami bandymai, kuriuose moterys sudaro tik 20 procentų visų dalyvaujančių pacientų; kadangi vaistas, kuris nebuvo specialiai išbandytas moterų, gali pasirodyti esąs joms neveiksmingas ir sukelti nežinomą šalutinį poveikį,

1. primena lyčių lygmens kaip vartotojų politikos sudėtinės dalies svarbą ir prašo Komisiją reguliariai informuoti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą apie šioje srityje pasiektą pažangą;

2. pabrėžia, kad rengiant rodiklius ir statistikos duomenis reikia atsižvelgti į lyties, taip pat amžiaus ir tautinius lygmenis, siekiant nustatyti savitas problemas, su kuriomis susiduria skirtingos vartotojų grupės;

3. ragina Komisiją ir Europos vartotojų apsaugos centrų tinklą vykdant vartotojų informavimo ir švietimo veiklą visuomet atsižvelgti į lyties, taip pat amžiaus ir tautinį aspektus;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje parduodamos vartojimo prekės nekeltų pavojaus vartotojų, ypač vaikų ir moterų, sveikatai ir saugumui,

5. ragina Komisiją siekti, kad visose konsultacijose su vartotojais ir vartotojų grupėmis dalyvautų proporcingas skaičius skirtingų lyčių atstovų;

6. dar kartą ragina nustatant vartotojų politiką didesnį dėmesį skirti tikslinėms grupėms, kaip antai: moterims, jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms, tautinėms mažumoms ir ypač imigrantėms moterims;

7. ragina valstybes nares skatinti nacionalinių institucijų ir vartotojų organizacijų bendradarbiavimą ir intensyvesnį moterų dalyvavimą šių organizacijų veikloje, remti projektus, kurie skirti vartotojams geriau informuoti ypatingą dėmesį kreipiant į labiausiai pažeidžiamų vartotojų grupes, kad būtų galima pasiekti geresnės pusiausvyros nustatant vartotojų politiką;

8. ragina vykdyti informavimo kampanijas, skirtas gilinti vartotojų žinioms apie nėštumo metu kenksmingus gaminius ir veiksmus, visų pirma rūkymą, taip pat pasyvų rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitas vartojimo prekes (pavyzdžiui, vaistus arba cheminius produktus), kurios gali būti žalingos sveikatai, jei naudojamos arba vartojamos nėštumo metu; ragina Komisiją skatinti gamintojus ant minėtųjų gaminių pakuočių aiškiai nurodyti šiuos riziką keliančius veiksnius, siekiant tinkamai informuoti nėščias moteris; ragina ES institucijas ir ypač Europos vaistų agentūrą, nacionalines institucijas ir vartotojų organizacijas daryti poveikį farmacijos pramonės atstovams ir įmonėms, kad gaminant jau esamus ir naujus vaistus būtų tinkamai atsižvelgiama į šių vaistų vartotojų įvairovę, ypač į lyties skirtumus;

9. ragina Komisiją skatinti savanorišką naujųjų technologijų, ypač interneto, naudojimą įmonėse kaip vartotojų, ypač pažeidžiamų grupių: moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų, informavimo apie tam tikrų gaminių pobūdį ir galimą jų riziką priemonę;

10. ragina Komisiją atidžiau stebėti valstybių narių vartotojų politikos vykdymą, siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų pirkti bet kurioje ES vietoje ir jiems būtų teikiama veiksminga apsauga visose ES valstybėse narėse;

11. kadangi skaidrumo trūkumas vartojimo sutarčių ir kompensacijų srityje yra viena didžiausių vidaus rinkos mažmeninės prekybos sektoriuje vystymosi kliūčių, pritaria Komisijos pastangoms, dedamoms, kad būtų pradėtos sudarinėti standartinės sutartys, kurios galiotų visose ES valstybėse narėse;

12. pažymi, kad didesnį dėmesį reikia skirti alkoholinių ir nedidelį alkoholio kiekį turinčių gaminių, inter alia, skirtų jaunimui, patekimui į rinką ir prekybai, siekiant veiksmingiau kovoti su alkoholio vartojimo problemomis, sumažinti alkoholio vartojimą ir pagerinti vartotojų sveikatą ir saugumą; ragina Komisiją kritiškai įvertinti prekybą alkoholiniais gaminiais ir pasiūlyti priemonių, kuriomis remiantis būtų galima užtikrinti geresnę vartotojų, ypač jaunimo, sveikatos, saugumo ir elgsenos pusiausvyrą;

13. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaikams būtų visiškai saugu naudoti visus žaislus, nepaisant jų sudėtinių medžiagų; siūlo Komisijai, iš naujo svarstant Žaislų direktyvą¹ pasiūlyti besąlygišką draudimą naudoti visas kvapiąsias medžiagas, alergenus, endokrininius sutrikimus sukeliančias medžiagas, taip pat kancerogenines, mutagenines, toksinio poveikio reprodukcijai medžiagas ir itin toksinius junginius

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.1.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Hiltrud Breyer, Edite Estrela, Věra Flasarová, Lissy Gröner, Lívia Járóka, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Esther De Lange, Pia Elda Locatelli, Astrid Lulling, Siiri Oviir, Doris Pack, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Zita Pleštinská, Teresa Riera Madurell, Eva-Britt Svensson, Anne Van Lancker, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Anna Hedh, Elisabeth Jeggle, Christa Klaß, Marusya Ivanova Lyubcheva
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Petru Filip, Eva Lichtenberger, José Ribeiro e Castro, María Sornosa Martínez

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Neena Gill, Piia-Noora Kauppi, Klaus-Heiner Lehne, Katalin Lévai, Antonio López-Istúriz White, Hans-Peter Mayer, Manuel Medina Ortega, Hartmut Nassauer, Aloyzas Sakalas, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sharon Bowles, Mogens Camre, Janelly Fourtou, Jean-Paul Gauzès, Sajjad Karim, Kurt Lechner, Georgios Papastamkos, Michel Rocard, Gabriele Stauner, József Szájer, Jacques Toubon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)

Gabriela Creţu

Teisinė informacija - Privatumo politika