PRANEŠIMAS dėl konkurencijos. Mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimas

15.5.2008 - (2007/2201(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Gianni Pittella

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl konkurencijos. Mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimas

(2007/2201(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sektoriaus tyrimas pagal Reglamento Nr. 1/2003 dėl mažmeninės bankininkystės 17 straipsnį“ (COM(2007)0033),

- atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 12 d. pirmąją tarpinę ataskaitą dėl mokėjimo kortelių ir 2006 m. liepos 17 d. antrąją tarpinę ataskaitą dėl einamųjų sąskaitų ir su tuo susijusių paslaugų,

- atsižvelgdamas į Žaliąją knygą „Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje“ (COM(2007)0226),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724),

- atsižvelgdamas į naujausią sprendimą dėl EEE viduje taikomų „Mastercard“ daugiašalių tarpbankinių mokesčių (COMP 34/579 „MasterCard“),

- atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) [1] (Kapitalo reikalavimų direktyvą) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)[2] (Kapitalo pakankamumo direktyvą),

- atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje [3] (Mokėjimo paslaugų direktyvą),

- atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą antrojo svarstymo metu 2008 m. sausio 16 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinančią Tarybos direktyvą 80/102/EEB[4] (Vartotojų kredito direktyvos projektas),

- atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 m.,[5]

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl tolesnio finansinių paslaugų pramonės konsolidavimo, [6]

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6‑0185/2008),

A. kadangi gerai veikianti integruota finansų rinka yra būtina sąlyga Lisabonos darbotvarkei įgyvendinti, kad žiniomis pagrįsta Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų,

B. atsižvelgdamas į esminį vaidmenį, kurį atlieka mažmeniniai bankai diegdami, kai tikslinga, pinigų politikos sąlygas rinkoje, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir tarp vartotojų,

C. kadangi norint įgyvendinti finansinių paslaugų veiksmų planą ir užtikrinti, kad vartotojai ir mažmenininkai galėtų pasinaudoti visa jo teikiama nauda, reikia gerinti mažmenines finansines paslaugas,

D.     kadangi galimybė naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, pvz. atidaryti banko sąskaitą, yra kiekvieno piliečio teisė;

E.     atsižvelgdamas į mažmeninės bankininkystės sektoriaus svarbą ES ekonomikos augimui ir užimtumui, taip pat vartotojams ir MVĮ,

F.     atsižvelgdamas į tai, kad vartotojų politiką sudėtinga suderinti Europos Sąjungoje ir kad finansiniai produktai iš prigimties yra sudėtingi,

G.     atsižvelgdamas į ES konkurencijos politikos svarbą vidaus rinkos sukūrimui ir geram tikrai vienodų sąlygų visiems veikėjams veikimui,

H.     kadangi teisinių modelių įvairovė ir finansų sektoriaus komerciniai tikslai mažmeninės bankininkystės sektoriuje (bankų, taupomųjų bankų, kooperatyvų ir t. t.) daugiausia reikšmės turi Europos ekonomikai, nes praturtina šį sektorių, atitinka pliuralistinę rinkos struktūrą ir skatina konkurenciją vidaus rinkoje,

I.      atsižvelgdamas į tai, kad reikia užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugos ir tinkamo vidaus rinkos veikimo pusiausvyrą,

Bendrosios aplinkybės

1. pritaria Komisijos siūlomam kompleksiniam metodui, pagal kurį siūloma remti vidaus rinkos politiką su tiksliai orientuotais sektorių tyrimais; tačiau apgailestauja dėl netinkamo šio sektoriaus tyrimo laiko ir dėl to, kad nebuvo atlikta tyrimų dėl pinigų politikos sąlygų taikymo mažmeninėje rinkoje, ir ragina Komisiją tęsti šį darbą, kai tik pradės matytis Kapitalo pakankamumo direktyvos, Bendros mokėjimo eurais erdvės (BMEE, angl. SEPA), Mokėjimo paslaugų direktyvos ir Vartojimo kreditų direktyvos poveikis;

2. apgailestauja, kad sektoriaus tyrime nepakankamai atsižvelgta į griežtai reguliuojamo bankininkystės sektoriaus specifiką ir į kultūros, įpročių ir kalbų svarbą vartotojams renkantis finansinius produktus, taip pat į finansinių produktų apsaugą; mano, kad vartotojų judumo trūkumas ES dažnai atsiranda dėl ilgalaikų pasitikėjimo ryšių, kurie dažnai užsimezga tarp banko ir kliento; nerimauja, kad Komisijos atliekamas rinkos integracijos vertinimas grindžiamas nedaugeliu ekonominių rodiklių, todėl gali netinkamai atspindėti to sektoriaus savybes;

3. primena, kad konkurencijos politika yra galingas įrankis baigiant kurti vidaus rinką, tačiau reikėtų užtikrinti, kad didinant konkurenciją nesusilpnėtų rizikos valdymas bankininkystės sektoriuje ir nesumažėtų šio ypač svarbaus ir strateginio pasaulio ekonomikos sektoriaus stabilumas; pabrėžia, kad tolesniam finansinių paslaugų plėtojimui labai svarbus vartotojų pasitikėjimas ir kad būtina skatinti vartotojų informavimą apie finansines paslaugas, stiprinant vartotojų kaip rinkos dalyvių vaidmenį;

4. pažymi, kad labai suskaidyta reguliavimo sistema trukdo plėtoti tarpvalstybinių bankinių paslaugų teikimą; taigi pritaria Komisijos iniciatyvai atnaujinti svarstymą dėl 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB 23 dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis[7] ir kartu persvarstyti iš naujo direktyvas dėl elektroninės komercijos[8] ir elektroninių parašų[9], siekiant veiksmingai įgyvendinti jose skelbiamus tikslus;

5. mano, kad netgi kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimas gali būti kliūtis klientų judumui, pvz., atidarant tarpvalstybines einamąsias sąskaitas, esant skirtingiems reikalavimams dėl identifikavimo ir tikrinimo, kuriuos bankai privalo taikyti. Ragina Komisiją įvertinti kovos su pinigų plovimu teisės aktuose nustatytų taisyklių poveikį klientų judumui;

Klientų judumas

6. prašo Komisijos sudaryti sąlygas klientų judumui ir stebėti valstybių narių pažangą, kad vartotojai galėtų lengviau keisti paslaugų teikėjus, nes tai sustiprintų sveiką konkurenciją tarp paslaugų teikėjų; nori, kad uždarant einamąją sąskaitą ar pakeitus paslaugų teikėją būtų kiek įmanoma labiau užtikrintas sklandus paslaugų teikimas ir kad būtų išvengta bet kokio brangaus paslaugų dubliavimosi;

7.   ragina, kad dėl finansinių paslaugų taisyklių supaprastinimo ir kliūčių vartotojų judumui panaikinimo Europos Sąjungoje nesumažėtų vartotojų apsaugos standartai;

8.       rekomenduoja, kad būtų leista nustatyti tik visiškai pateisinamus sąskaitos uždarymo mokesčius, taip siekiant paskatinti judumą ir konkurenciją; ragina bankininkystės atstovus sukurti geriausią praktiką operatyvių ir veiksmingų paslaugos teikėjo pakeitimo procedūrų srityje, atsižvelgiant ir į procedūros trukmę, ir į su tuo susijusias išlaidas; mano, kad dėl einamosios sąskaitos teikėjo pakeitimo klientai neturėtų nukentėti; nepritaria jokioms nebūtinoms sutartinėms sąsajoms, trukdančioms kliento judumui;

9.   pabrėžia, kad dėl produktų siejimo būtina aiškiai atskirti produktų derinį, tinkamą, viena vertus, vartotojui ir bankui ir bendrą visoms ekonomikos šakoms, ir, kita vertus, praktiką, nulemtą nesąžiningos konkurencijos;

10. mano, kad galimybė naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis, pvz., atsidaryti banko sąskaitą, yra teisė ir ragina Komisiją nustatyti, kokios kliūtys iškyla naudojantis šia teise, bei nustatyti geriausią praktiką šioje srityje mažmeninės bankininkystės sektoriuje;

Informavimas ir skaidrumas

11.    mano, kad vartotojų informavimas yra esminis bankų konkurencijai užtikrinti; prašo užtikrinti kokybiškesnės ir suprantamesnės ir todėl tikrai prieinamos vartotojams informacijos teikimą; mano, kad kol kas vartotojams gauti tokią informaciją užtrunka pernelyg daug laiko ir yra pernelyg sudėtinga;

12.    pripažįsta, kad nėra pusiausvyros tarp pastangų sustabdyti informacijos perteklių ir pateikti pakankamą informacijos kiekį vartotojams; pritaria informacijos kokybei, o ne kiekybei; todėl ragina Komisiją kviesti vartotojų organizacijas pateikti informaciją, kuri, jų nuomone, yra esminė klientams, kad šie galėtų priimti teisingą sprendimą;

13.    prašo Komisijos užtikrinti, kad pramonės atstovai (kaip esamų nacionalinių nuostatų papildymą) sąskaitą atidarantiems vartotojams pateiktų dokumentą su visų sąnaudų, įskaitant sąskaitos uždarymo mokestį (jei jis yra), suvestinę visoje Europos Sąjungoje palyginamu būdu; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų dėl atvejų, kai pramonė nesilaiko šio įsipareigojimo;

14.    pritaria Komisijos tyrimui dėl reguliavimo sistemos produktų mažmeniniams investuotojams ir tiki, kad tai leis geriau atskleisti sąnaudas, riziką ir sąlygas, kad būtų galima naudingai palyginti skirtingų šalių paslaugų teikėjus;

15.    rekomenduoja parengti bendrus Europos standartus, kaip paslaugų teikėjai vartotojui turėtų teikti informaciją apie savo pagrindinius produktus, jų kainas ir sąlygas, kad būtų galima lengvai ir skaidriai juos palyginti, nes kol kas, kai kiekvienas paslaugų teikėjas tokią informaciją rengia tik apie save atskirai, to padaryti neįmanoma; ragina paprašius atskleisti mažmeninių finansinių produktų vertės grandinės sąnaudas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas konkurencijai; siūlo pramonei stengtis sukurti visą Europą apimančią internetinę paieškos sistemą, kad būtų galima lengvai ir laisvai palyginti skirtingų šalių paslaugų teikėjus;

Su mažmenine bankininkyste susijęs vartotojų švietimas

16.    ragina vystyti finansų švietimo programas siekiant kelti vartotojų suvokimą apie pinigų valdymo būdus;

17.    remia Komisijos ir finansinių paslaugų sektoriaus pastangas kelti vartotojų suvokimo lygį apie finansinių paslaugų produktus ir vykdyti šviečiamąsias programas šioje srityje, kadangi klientai taip pat turi suprasti ir naudoti informaciją, teikiamą finansinių paslaugų produktų teikėjų;

18.    primena apie besivystančio finansinio švietimo, kaip tinkamos vartotojų apsaugos papildo, ypač mažmeninės bankininkystės srityje (pvz., paskolos, nekilnojamojo turto įkeitimas, įvairūs saugūs taupymo būdai, investicijos), svarbą; ragina valstybes nares ir bankų sektorių imtis priemonių ir jas koordinuoti keliant finansinį piliečių (įskaitant vaikus, jaunimą, darbuotojus ir pensininkus) raštingumą, siekiant ugdyti vartotojus ir stiprinti jų teises, leidžiančias jiems siekti geresnių, pigesnių ir tinkamesnių produktų bei paslaugų, ir skatinti konkurenciją, kokybę ir naujoves bankų sektoriuje; primena, kad patikimi investuotojai gali suteikti papildomo likvidumo kapitalo rinkoms;

19. prašo valstybių narių apsvartyti galimybę įsteigti nepriklausomo nacionalinio ombudsmeno, atsakingo už finansines paslaugas, instituciją;

Kreditai – registrai ir tarpininkai

20.    pabrėžia patikimų duomenų apie kreditus ir sukčiavimą svarbą bankams ir kitiems kreditų teikėjams ir mano, kad šie duomenys turėtų būti gaunami sąžiningai ir skaidriai; nepaisant to, primygtinai reikalauja užtikrinti vartotojų asmens duomenų apsaugą, prašo Komisijos nustatyti kliūtis dalinantis duomenimis ir pateikti pasiūlymų dėl duomenų registrų tarpusavio suderinamumo, kartu užtikrinant pagarbą vartotojų privatumui ir jų prieigos teisei bei teisei į atitaisymą; mano, kad vartotojai turėtų būti informuoti apie tarptautinius, su jais susijusius kreditų duomenų tyrimus; pritaria Komisijos ketinimui įsteigti Skolinimosi istorijų ekspertų grupę, kuri padėtų Komisijai rengti minėtas priemones;

21. ragina Komisiją intensyviau spręsti kredito tarpininkų (agentų ar brokerių) klausimą siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir užkirsti kelią nesąžiningai pardavimo praktikai, dėl kurios daugiausia nukenčia labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės; pritaria Komisijos įsipareigojimui paskelbti tyrimą, siekiant išanalizuoti ES kredito tarpininkų rinką, persvarstyti jos teisinį pagrindą ir išanalizuoti, ar yra vartotojams nenaudingų nuostatų;

22. prašo Komisijos išaiškinti ir suderinti tarpininkų teises ir pareigas remiantis principu „tas pats verslas, ta pati rizika, tos pačios taisyklės“, nes dažnai kyla problemų sudarant, tvarkant ir įgyvendinant susitarimus dėl finansinių paslaugų; nurodo, kad vieno sprendimo taikymas visiems turėtų teigiamos įtakos produktų įvairovei; atkreipia Komisijos dėmesį į skirtumą tarp informacijos, kuri turi būti aiški, lakoniška, suprantama ir nemokama ir specialiai pritaikyta ir konsultacijų vartotojams;

Bankų tarpusavio bendradarbiavimas

23.pritaria Komisijos tolesniam bankų bendradarbiavimo tyrimui, siekiant įvertinti, kada šis bendradarbiavimas duotų ekonominės naudos ir naudos vartotojams, o kada dėl jo susidarytų sąlygos konkurencijos apribojimams; tačiau pažymi, kad bankų, pvz., decentralizuotuose tinkluose veikiančių kredito įstaigų, bendradarbiavimas gali būti naudingas ekonomikai ir vartotojams ir kad dėl to būtina atlikti nuodugnų tyrimą ir laikytis nešališko požiūrio;

24.mano, kad taupomieji ir kooperatyviniai bankai, taip pat kitos kredito įstaigos, labai prisideda prie vietos ekonomikos finansavimo ir regionų vidinio potencialo vystymo bei sudaro sąlygas visiems vartotojams naudotis finansinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad pliuralistinės bankų rinkos ir paslaugų teikėjų įvairovė sudaro išankstines sąlygas konkurencijai visoje ES bankų rinkoje, jei nėra konkurencijos iškreipimo ir visiems rinkos dalyviams užtikrinamos vienodos sąlygos pagal principą „toks pat verslas, tokios pat taisyklės“;

25. teigia, kad nediskriminuojantis bendradarbiavimas tarp nepriklausomų kredito įstaigų, kurios nors ir konkuruoja tarpusavyje, yra veiksmingesnės ir užtikrina didesnį suderinamumą ir paslaugų įvairovę galutiniams vartotojams, gali padėti sektoriui funkcionuoti ir prisidėti įgyvendinant 12 dalies tikslus;

Mokėjimo sistemos

26. įsitikinęs, kad BMEE ir Mokėjimo paslaugų direktyva turėtų padėti išspręsti susiskaidymo ir nepakankamos konkurencijos problemą, kurią atskleidė sektoriaus mokėjimų infrastruktūros tyrimas; primena, kad 2008 m. sausio 28 d. prasidėjo pirmasis BMEE etapas, ir reikalauja integruotų kliringo ir atsiskaitymų sistemų, kurios veiktų pagal tokias pačias taisykles ir techninius standartus; pabrėžia, kad BMEE prieigos kriterijai yra sąžiningi ir atviri; taip pat primena, kad Mokėjimo paslaugų direktyvoje nustatyta, jog negali būti jokios prieigos prie mokėjimo sistemų diskriminacijos, išskyrus kai tai būtina norint apsisaugoti nuo rizikos ir išsaugoti finansinį ir veiklos stabilumą; pažymi, kad pagal Bendrijos politikos neutralumo principą nė vienas mokėjimo būdas nėra geresnis už kitus, o sąnaudos, naudojant įvairias mokėjimų sistemas, turi būti skaidrios, kad vartotojai galėtų pasirinkti mokėjimo būdą turėdami visą reikiamą informaciją apie faktus;

27. ragina Komisiją ištirti, ar Mokėjimo paslaugų direktyvos perkėlimas mažina atsiskaitymų už apmokėjimą paslaugų teikėjų skaičių, ir nedelsiant imtis priemonių, jei didieji paslaugų teikėjai užima konkurenciją stabdančią monopolinę padėtį;

28. pažymi, kad Komisija ir daugelis nacionalinių konkurencijos institucijų ne kartą pareiškė, jog daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai (DTM) savaime nedraudžiami pagal ES sutarties 81 straipsnį; tačiau pažymi, kad Komisija ne kartą skyrė daugiau dėmesio DTM sistemos suderinimui su Bendrijos konkurencijos teise; rekomenduoja Komisijai siūlyti aiškias gaires ir nurodymus, pagal kuriuos turi būti pakoreguoti rinkos netobulumai; primena Komisijai, kad svarbu užtikrinti teisinį aiškumą rinkos dalyviams ir naujiems rinkos dalyviams, siekiantiems vystyti ir atnaujinti paslauga;

29. įsitikinęs, kad būtina geriau išaiškinti tarpbankinių mokesčių, taikomų už bankomatų operacijas ir už atsiskaitymus ne mokėjimo kortelėmis, skaičiavimo mechanizmo valdymo taisykles; primena, kad tiesioginio debeto ir kredito pervedimo sistemos, pvz., taikant BMEE, remia paslaugas, kurias bendrai siūlo du mokėjimo paslaugų teikėjai ir kurių kartu prašo du klientai, kurios dėl vadinamojo tinklo poveikio duoda ekonominės naudos; siūlo Komisijai apibrėžti ir visiems suinteresuotiems subjektams išplatinti rinkos paslaugų teikėjų apibrėžties kriterijus, taikomus visų sutartų daugiašalių tarpbankinių mokesčių, kuriais Komisija gali susidomėti, apskaičiavimo metodikai, siekiant užtikrinti tikrai vienodas sąlygas ir visų konkurencijos taisyklių laikymąsi;

30. primena Komisijai, kad svarbu sutelkti dėmesį į mokesčius ir kainas, bet taip pat svarbu tęsti darbą siekiant užtikrinti pramonės sektoriaus skaidrumą išplatinant informaciją vartotojams apie mokėjimo produktų ir paslaugų savybes ir jų pačių, kaip vartotojų, teises ir pareigas, taip skatinant konkurenciją rinkoje;

*

* *

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetui.

• [1]  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
• [2]  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.
• [3]  OL L 319, 2007 12 5, p. 1.
• [4]  Priimti tekstai, P6-TA92008)001.
• [5]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0338.
• [6]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0294.
• [7]  OL L 271, 2002 10 9, p. 16
• [8]  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
• [9]  1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendro pobūdžio aspektai

Reikia pagirti Komisiją už tai, kad savo sektoriaus tyrime ji visą dėmesį sutelkė į tokio sektoriaus kaip mažmeninė bankininkystė veiksmingumo lygį ir veikimą. Šis sektorius yra ypač jautrus, nes pagrindiniai jo klientai yra šeimos ir mažosios ir vidutinės įmonės ir todėl, kad jis tebėra svarbiausias bankininkystės sektoriaus subsektorius, kurio bendrosios pajamos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų ES bendrųjų pajamų.

Komisijos tyrimą galima būtų kritikuoti už tam tikrą metodiką, pagal kurią ji lygina įvairias rinkos realijas ir nacionalines sistemas, tačiau jame pateiktas labai tikslus ir tikrovę atspindintis vaizdas – aprašoma, kaip ši rinka veikia, kokie pagrindiniai jos trūkumai ir kaip juos ištaisyti pasitelkiant konkurencijos taisykles.

Sektoriaus tyrime nurodyti kai kurie probleminiai klausimai, kuriems šio pranešimo projekto pranešėjas visiškai pritaria, susiję su konkurencija mokėjimo sistemų sektoriuje, ypač atsiskaitymų kortelėmis srityje, su kreditų registrais ir svarbiausia – su bankų kainodara ir politika. Kalbant apie kooperatyvų ir taupomųjų bankų veiklą, Komisija nepakankamai įvertina kai kurias tipines tokių bankų savybes, pvz., jų aktyvumą srityse, kurios laikomos atokiomis, jų įsišaknijimo teritorijoje mastą ir jų socialinį vaidmenį. Reikia pasakyti, kad pastarosios savybės ypač svarbios ir paslaugų veiksmingumo požiūriu.

Sektoriaus tyrimo išvados aiškiai rodo poreikį sukurti aplinką, kurioje būtų didesnė paslaugų teikėjų, ypač tų, kurie veiklą vykdo mažmeninėje rinkoje, konkurencija; tik pasiekus šį tikslą Europos vartotojai galės gauti visą vidaus rinkos naudą.

Pranešėjas įsitikinęs, kad bankininkystės sektoriui nepakanka vien tik savireguliavimo priemonių, kad būtų padidintas mažmeninių paslaugų veiksmingumas. Todėl ir reikėtų inicijuoti Europos teisės aktų leidybą, kad būtų užtikrintas rinkos veiksmingumas ir vartotojams būtų parduodami pigesni produktai. Todėl Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių – užtikrinti konkurencijos teisės vykdymą ir imtis politikos iniciatyvų.

1. Bankų paslaugos

Bankų paslaugos yra ypatingas atvejis, nes dėl bankų ir jų klientų tarpusavio pasitikinėjimu pagrįstų santykių vartotojai gali būti mažiau linkę siekti, kad suveiktų konkurencijos mechanizmai; dėl tokių santykių didėja ir bendrovių galia rinkoje ir dėl to kai kuriais atvejais didėja kainos. Problema ta, kad bankai, pasinaudodami tokia padėtimi, gali imtis komercinių priemonių, dėl kurių jų klientams pasidarytų brangu nutraukti su jais santykius arba kurios trukdytų klientui suprasti ir palyginti rinkoje siūlomų paslaugų savybes ir kainas.

Tai, kad šioje rinkoje yra daugybė einamųjų sąskaitų turėtojų, kurie turi mažai informacijos arba visai jos neturi, kai kuriose šalyse leido bankų sektoriui pasinaudoti šia informacijos asimetrija.

Todėl akivaizdu, kad svarbu Europos lygmeniu aktyviau imtis finansinio raštingumo didinimo iniciatyvų. Dėl finansinio raštingumo didinimo programų ir didesnio skaidrumo gali padidėti paklausos judumas ir dėl to pasikeisti esama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, kuri yra būdinga bankų paslaugų rinkai. Šiuo klausimu pranešėjas pritaria Komisijos veiksmams finansinio švietimo srityje, kuriuos Komisija aprašo 2007 m. gruodžio 18 d. Komunikate COM (2007)0808.

Svarbu, kad paslaugų teikėją norintys pakeisti vartotojai nebūtų stabdomi ir jiems nebūtų trukdoma tai padaryti. Rinka, kurioje vartotojai yra informuoti ir judūs, reiškia, kad finansų įstaigos, siekdamos juos pritraukti ir išlaikyti, turi konkuruoti.

1a. „Pririšimo“ politika

Dažnai pasirodo, kad tai, jog bankai einamąsias sąskaitas naudoja kaip strateginę priemonę daugeliu kitų paslaugų pagrįstiems santykiams užmegzti su sąskaitos turėtojais, neprisideda prie judumo.

Kadangi su einamąja sąskaita susiejama daug kitų paslaugų, einamoji sąskaita tik teoriškai gali būti uždaroma iš karto arba per kelias dienas, o praktiškai tai yra dažnai sudėtinga ir labai ilga procedūra. Kai kuriose ES šalyse bankai reikalauja, kad klientas, uždarydamas einamąją sąskaitą, nutrauktų tiesioginius debetinius mokėjimus už komunalines paslaugas ir grąžintų bankomatų ir kreditines korteles. Dėl to sąskaitų turėtojai gali patirti daug sunkumų ir nuspręsti nekeisti banko. Todėl būtų naudinga, jei keičiant banką būtų numatytas bent pereinamasis laikotarpis, per kurį nebūtų du kartus patiriamos tos pačios išlaidos arba sąskaitos turėtojas iš viso neliktų be banko paslaugų; šis laikotarpis turėtų būti toks, kokio reikia pervedimui atlikti.

Todėl turime užtikrinti, kad einamosios sąskaitos perkėlimo iš vieno banko į kitą sąnaudos (ekonominės, laiko ir administracinės) būtų panaikintos arba bent jau minimaliai sumažintos, panaikinant visas nebūtinas sutartines arba de facto sąsajas tarp einamosios sąskaitos ir kitų paslaugų, pvz., paskolų, taupomųjų sąskaitų, vertybinių popierių ir draudimo polisų.

Kitaip tariant, reikia sukurti mechanizmus, kurie einamąsias sąskaitas padarytų kilnojamas.

1b. Vartotojų informavimas

Pranešėjas įsitikinęs, kad, norint padidinti mažmeninės bankininkystės sektoriaus veiksmingumą, reikia didinti vartotojų gebėjimą priimti jų finansines galimybes atitinkančius sprendimus. Tam reikia įvairių priemonių:

–         laiku pateikti aiškią ir pakankamą informaciją;

–         teikti kokybiškas konsultacijas;

ir svarbiausia

–         sudaryti vienodas panašių produktų konkurencijos sąlygas.

Informuoti vartotojai turi galėti savarankiškai, be finansinių paslaugų teikėjo pagalbos, pasirinkti geriausiai jų reikalavimus atitinkančius produktus.

Nors informacijos teikimas yra būtina sąlyga, vien to nepakanka konkurencijos pusiausvyrai užtikrinti; labai svarbu informacijos kokybė ir ar vartotojai gali ja pasinaudoti. Jei vartotojui teikiama informacija yra nepakankamai gera ir jei informacijos paieška kainuoja daugiau nei laukiama šios informacijos nauda, vartotojai nebus suinteresuoti nieko analizuoti. Komisijos ir daugelio nacionalinių priežiūros institucijų atlikti tyrimai parodė, kad informaciniuose leidiniuose dažnai neišdėstomos bankų pervedimų, bankomatų paslaugų, pinigų išgryninimo kituose bankuose ir t. t. sąlygos. Todėl nėra ir išsamaus dokumento, kuriame būtų išvardytos su einamosios sąskaitos tvarkymu susijusių dažniausių paslaugų kainos. Dėl to einamųjų sąskaitų turėtojams kasmet reikia teikti glaustą informaciją apie faktiškai patirtas tokios sąskaitos turėjimo išlaidas ir apie tai, kaip jos pasikeitė palyginti su praėjusiais metais.

Galbūt tai galima būtų padaryti vienodai visoje Europoje, kad būtų galima palyginti visų ES bankų taikomas ekonomines sąlygas, nes tai būtų naudinga vartotojams renkantis produktus.

Būtų naudinga ir sukurti informacijos šaltinius – internetines paieškos sistemas, kurios būtų nepriklausomos nuo bankų sistemos ir kurios leistų lengviau palyginti įvairių Europos bankų siūlomų paslaugų kainas.

2. Mokėjimo sistemos

Komisijos atliktame sektoriaus tyrime nurodyta nemažai rimtų konkurencijos Europos mokėjimo kortelių rinkoje problemų.

Pranešėjas mano, kad daugelis tyrime nurodytų sunkumų išnyks sukūrus BMEE (Bendrą mokėjimų eurais erdvę) ir pradėjus taikyti direktyvą dėl mokėjimo paslaugų. Šis sektorius ypač svarbus. Vien tik 2005 m. ES atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis už pirkinius iš viso sudarė per 1 350 milijardų eurų.

Kalbant apie mokėjimo kortelių tinklus, BMEE suteikia galimybių panaikinti daugelį tyrime nurodytų trūkumų, pvz., susijusių su bankų pervedimų kaina ar pinigų pervedimo trukme. Sukūrus BMEE mokėjimo kortelių rinkoje vartotojams turėtų padidėti paslaugų teikėjo pasirinkimo galimybės; taip sustiprėtų konkurencija šioje Europos rinkoje, kurioje yra didelė koncentracija.

2a. Daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai

Kitas kausimas – daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai (DTM).

Pranešėjas tikisi, kad Komisija parengs kokias nors rinkos gaires, kuriomis būtų vadovaujamasi sudarant tokius susitarimus, kad juos būtų galima laikyti neribojamaisiais. Būtų naudinga, jei antimonopolinės valdžios institucijos pradėtų konsultacijas, panašias į tas, kurios šiuo metu įprastos visoms Europos reguliavimo procedūroms, kad Sąjungoje būtų nustatyta ir galiausiai visoje Europoje būtų taikoma vienoda DTM apskaičiavimo metodika, kuri ligi šiol skirtingomis aplinkybėmis kartais taikoma skirtingai. Kai tokia skaičiavimo metodika bus parengta, ji turėtų būti vienodai taikoma visose mokėjimo grandyse – nacionalinėse, europinėse ar tarptautinėse. Kitas variantas, t. y. lygiavertė priemonė, – kad kiekviena grandis turėtų savo DTM, kurių dydis priklausytų nuo grandies veiksmingumo. Tai užtikrintų konkurenciją tarp pačių grandžių ir padėtų pagrindą veiksmingiausios grandies sėkmei.

3. Kreditų registrai

Galiausiai pranešėjas sutinka su Komisija, kuriai nerimą kelia prieiga prie kredito registrų tais atvejais, kai šie registrai tvarkomi ne pagal konkurencijos taisykles. Visoje Europoje turi būti vadovaujamasi nediskriminacinės abipusės prieigos prie kredito registrų principu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.5.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Florencio Luque Aguilar, Gay Mitchell, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Antolín Sánchez Presedo, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Ieke van den Burg, Cornelis Visser
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Katerina Batzeli, Jorgo Chatzimarkakis, Dragoş Florin David, Valdis Dombrovskis, Harald Ettl, Salvador Garriga Polledo, Ján Hudacký, Alain Lipietz, Diamanto Manolakou, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva, Andreas Schwab