PRANEŠIMAS dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo
15.5.2008 - (2008/2003(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Helmut Kuhne.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos saugumo strategijos ir ESGP įgyvendinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją (ESS), kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2003 m. gruodžio 12 d.,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašytą Lisabonos sutartį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkavusių valstybių 2007 m. birželio 18 d. ir gruodžio 11 d. pranešimus apie Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP),
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19 ir 20 d. bendrą ES gynybos ir vystymosi ministrų susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19 ir 20 d. ES Tarybos posėdžio išvadas dėl saugumo ir vystymosi ir išvadas dėl ESGP,
– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Žmogaus saugumo studijų grupės paskelbtą Madrido ataskaitą,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl ESS[1],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl ESS įgyvendinimo atsižvelgiant į ESGP[2],
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 9 d. Lisabonoje priimtą ES ir Afrikos bendrą strategiją ir generolo Pierre-Michelio Joana paskyrimą (2008 m. kovo 1 d.) specialiuoju Afrikos taikdarių pajėgų patarėju,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) įgyvendinimo Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR)[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto (A6‑0186/2008) pranešimą,
Bendrosios pastabos
A. kadangi 2007 m. ir 2008 m. pradžioje Taryba priėmė svarbius sprendimus, susijusius su veiksmais ESGP srityje ir ESS įgyvendinimu, įskaitant:
a. sprendimą pradėti ESGP policijos misiją Afganistane (EUPOL Afganistanas);
b. sprendimą pradėti ESGP karinę operaciją Čade/Centrinės Afrikos Respublikoje;
c. sprendimą dėl EUFOR Althea misijos Bosnijoje pajėgų pertvarkymo ir sumažinimo;
d. sprendimą dėl civilinės ESGP misijos Kosove;
e. sprendimą dėl pasirengimo Bisau Gvinėjos saugumo sektoriaus reformos misijai,
B. kadangi 2007 m. ir 2008 m. pradžioje buvo pasiekta tolesnės pažangos ESGP pajėgumų ir ESS įgyvendinimo srityje, įskaitant:
a. naujojo Pagrindinio civilinio tikslo 2010 m. patvirtinimą;
b. Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų (CPVP) įsteigimą Tarybos sekretoriate;
c. ES operacijų centro operatyvinių pajėgumų užtikrinimą;
d. visiškų operatyvinių pajėgumų užtikrinimą siekiant skubiai ir tuo pat metu naudojant kovines grupes vykdyti dvi ESGP karines operacijas,
C. kadangi 2007 m. ir 2008 m. pradžioje ESGP ir ESS srityje būta pasikartojančių trūkumų, įskaitant tai, kad:
a. nesama ES civilinių taikos palaikymo dalinių, kurių Europos Parlamentas prašė nuo 2000 m., ir civilinės saugos bei humanitarinės pagalbos pajėgumų, minimų įvairiuose Komisijos ir Tarybos dokumentuose, kurie buvo priimti po 2004 m. cunamio katastrofos;
b. labai reikalingų transportavimo oru dideliais atstumais pajėgumų (Airbus A400M kariniais transporto lėktuvais) telkimas vėluoja ir brangsta;
c. valstybių narių indėlis skiriant personalą į ESGP misijas nesubalansuotas, o tai riboja ES krizių valdymo gebėjimus;
d. dėl saugumo problemų ir asmens karjeros perspektyvų sugrįžus, kyla problemų siekiant užverbuoti pakankamai policijos pareigūnų į misiją Afganistane;
e. ESGP misijos Čade/Centrinės Afrikos Respublikoje pradžia atidėliojama dėl nesėkmingų pajėgų formavimo konferencijų, ypač sraigtasparnių trūkumo;
f. dėl Turkijos prieštaravimų iki šiol nepavyksta pasirašyti parengtų techninių susitarimų tarp ES ir NATO siekiant užtikrinti koordinavimą tarp KFOR ir ateityje galimos ESGP misijos Kosove bei EUPOL ir ISAF misijų Afganistane,
D. kadangi pagal Lisabonos sutartį ESGP srityje bus įdiegta svarbių naujovių,
E. kadangi reikia nuolatinių pastangų, kurios padėtų išvengti veiklos dubliavimo ir padidintų jos operacinį suderinamumą ES lygmeniu, ir kadangi pats ekonomiškiausias būdas šiam tikslui pasiekti – dalijimasis gynybos pajėgumais ir jų sujungimas, siekiant padidinti bendrą Europos gynybinį pajėgumą;
1. dar kartą patvirtina ankstesnių Parlamento rezoliucijų dėl ESS ir ESGP išvadas, todėl nemato prasmės nė vienos iš jų kartoti šioje rezoliucijoje;
Lisabonos sutartis
2. teigiamai vertina tai, kad buvo pasirašyta Lisabonos sutartis, pagal kurią ESGP srityje bus įdiegta svarbių naujovių, ypač sustiprinta vyriausiojo įgaliotinio institucija įsteigiant Europos išorės veiksmų tarnybą, įtrauktas straipsnis dėl abipusės pagalbos gynybos srityje, solidarumo sąlyga, nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas gynybos srityje ir išplėsti Petersbergo uždaviniai; tikisi, kad visose valstybėse narėse bus sėkmingai ir laiku baigtas ratifikavimo procesas; sveikina tas valstybes nares, kurios jau ratifikavo Lisabonos sutartį; pabrėžia, kad Parlamentas įgyvendins savo įsipareigojimus pagal dabar galiojančią Sutartį ir atidžiai stebės visų naujovių įgyvendinimą;
3. prašo susijusių valstybių narių ištirti esamų daugianacionalinių pajėgų, pvz., Eurokorpuso, Euroforo, Euromarforo, Europos žandarmerijos pajėgų, Ispanijos ir Italijos jūrų desanto pajėgų, Europos oro pajėgų grupės, Europos oro pajėgų koordinavimo kuopos Eindhovene, Atėnų daugianacionalinio jūrų desanto koordinavimo centro bei visų su ESGP operacijomis susijusių pajėgų ir struktūrų įtraukimo į nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, galimybes ir galimą poveikį;
ESS vertinimas ir papildymas
4. ragina vyriausiąjį įgaliotinį parengti baltąją knygą, kurioje būtų įvertinta padaryta pažanga ir visi ESS įgyvendinimo nuo 2003 m. trūkumai, įskaitant tai, ko buvo pasimokyta iš ESGP operacijų; ryšys tarp išorinių ir vidinių saugumo aspektų (kova su terorizmu); sienų ir svarbios infrastruktūros apsauga, įskaitant apsaugą nuo elektroninių išpuolių; energijos tiekimo saugumas, kaip problema, kurią reikėtų spręsti dedant civilines, ekonomines, technines ir diplomatines pastangas; neišspręsti regioniniai ginčai ES kaimynystėje, pvz., Padniestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Kalnų Karabache; humanitarinės ir saugumo problemos Afrikos žemyne; klimato kaitos ir gamtos katastrofų padariniai civilinei apsaugai ir žmogaus saugumui, taip pat masinio naikinimo ginklų paplitimas; be to, ragina jį įvertinti, ar šios grėsmės, pavojai ir problemos yra svarbūs ir tiesiogiai siejasi su Europos saugumu, ar jie paprasčiausiai susiję su politiniu saugumo aspektu;
5. ragina vyriausiąjį įgaliotinį į baltąją knygą įtraukti pasiūlymus dėl ESS tobulinimo ir papildymo, pvz., dėl bendrų Europos saugumo interesų nustatymo ir sprendimų pradėti ESGP misijas kriterijų; ragina jį tęsti civilinių ir karinių pajėgumų (įskaitant vadovavimo ir kontrolės struktūras, visų Europos veikėjų transportavimą vykdant krizių valdymą tiek ESGP, tiek katastrofų padarinių šalinimo požiūriu) tikslų apibrėžimą ir apmąstyti Lisabonos sutarties reikšmę ESGP ir pasiūlymams dėl naujosios ES ir NATO partnerystės;
6. be to, primygtinai ragina vyriausiąjį įgaliotinį baltojoje knygoje spręsti „ribojančių sąlygų“ klausimus; nors tai yra kiekvienos valstybės narės nacionalinio suvereniteto klausimas, mano, kad jie turėtų būti suderinti siekiant užtikrinti įvairių valstybių narių pajėgų, dislokuotų vietose, saugumą;
7. mano, kad tokia baltoji knyga turėtų būti platesnių politinių diskusijų, rengiamų visuomenėje, pagrindas, visų pirma todėl, kad ESS nustatomos pagrindinės Sąjungos vertybės ir tikslai ir nurodoma, ką ES gina; pabrėžia, kad ateityje atliekant ESS vertinimą reikia remtis didesne demokratine atskaitomybe ir todėl išsamiai konsultuotis su visomis ES institucijomis, įskaitant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus;
Civilinis krizių valdymas ir civilinė apsauga
8. teigiamai vertina naująjį 2008 m. sausio 1 d. paskelbtą Pagrindinį civilinį tikslą 2010 m., kurį formuluojant buvo atsižvelgta į tai, ko pasimokyta iš ankstesnių civilinių ESGP misijų;
9. teigiamai vertina tai, kad Tarybos sekretoriate įsteigti CPVP, kurie veiks kaip civilinis ES operacijos vadavietės atitikmuo ir teiks pagalbą ir paramą planuojant bei įgyvendinant civilines ESGP misijas, taigi bus užtikrinta civilinė pavaldumo tvarka; ragina užtikrinti, kad šią pusiausvyrą atspindėtų ir Civilinės ir karinės grupės vaidmuo bei administracinė struktūra;
10. ragina Komisiją ištirti tinkamesnio organizacinio pagrindo, pvz., specializuoto Europos išorės veiksmų tarnybos skyriaus, sukūrimo galimybes, siekiant užtikrinti darnesnį ir visapusiškesnį civilinį krizių valdymo metodą, kad būtų įveiktas institucijų susiskaldymas ir sudarytos sąlygos geresniam ES vidaus priemonių koordinavimui ir išorės organizacijų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui;
11. prašo Tarybos, atsižvelgiant į nepatenkinamą EUPOL Afganistane planavimą ir dislokavimą, atlikti nedelsiamą civilinių ESGP misijų sprendimų priėmimo, finansavimo ir dislokavimo aspektų peržiūrą ir pateikti konkrečių pasiūlymų siekiant išvengti tokios situacijos pasikartojimo ateityje;
12. pripažįsta valstybių narių pastangas skirti personalo į civilines ESGP misijas civilinės saugos, kontrolės, ES specialiojo įgaliotinio (ESSĮ) paramos grupės ir paramos misijoms srityse; visgi pažymi, kad nuolat trūksta personalo policijos, teisinės valstybės ir civilinio administravimo srityse; pabrėžia ESGP misijų aprūpinimo kompetentingu ir aukštos kvalifikacijos personalu svarbą;
13. ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti bendradarbiavimą ESGP misijų ir ES sienų apsaugos misijų srityje, kai neaiškiai atskirta abiejų institucijų kompetencija; laikosi nuomonės, kad Lisabonos sutartyje numatyta Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų palengvinti šį uždavinį; vis dėlto mano, kad nesutarimai dėl kompetencijos gali kilti taip pat ir įgyvendinant Lisabonos sutartį, todėl būtini vyriausiojo įgaliotinio sprendimai;
14. ragina valstybes nares nuolat peržiūrėti galimybes skirti personalo į civilines ESGP misijas ir subūrus savo kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas kurti nacionalinius veiksmų planus siekiant užtikrinti galimą pagalbą, kaip, pvz., Suomijos atveju, įskaitant procedūras, užtikrinančias tokių misijų dalyvių karjeros perspektyvas, taip pat tai, kad būtų deramai atsižvelgiama į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000), dėl moterų dalyvavimo konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo mechanizmuose; be to, ragina numatyti specialius mokymus dėl vaikų apsaugos, kurie atitiktų ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų;
15. mano, kad svarbu didinti konfliktų sprendimo civilinius pajėgumus; todėl ragina Komisiją ir Tarybą įsteigti krizių valdymui ir konfliktų prevencijai skirtus ES civilinius taikos palaikymo dalinius, kurių prašo Europos Parlamentas;
16. pažymi, kad nepakankamai naudojama vertinga Civilinės reagavimo grupės (CRG) priemonė ir apgailestauja, kad dažniausiai buvo pasitelkiami atskiri CRG ekspertai, o ne, kaip buvo numatyta ir kaip jie buvo mokomi, šių ekspertų komanda;
17. teigiamai vertina tai, kad buvo persvarstyti 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas ir 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatas, pagal kuriuos numatoma įsteigti Bendrijos civilinės saugos mechanizmą ir naująją civilinės saugos finansinę priemonę, kuria siekiama gerinti pagalbos civilinės saugos srityje teikimą ir koordinavimą itin kritiškos padėties ES ar už jos ribų atveju;
Žmogaus saugumas ir vystymosi politikos saugumo dimensija
18. primena Tarybai jos atsakomybę pagal tarptautinės teisės normas užtikrinti, kad visi karinio ir civilinio personalo nariai būtų tinkamai apmokyti vadovaujantis tarptautiniais humanitariniais standartais ir kad atitinkamos gairės būtų persvarstomos ir plėtojamos siekiant užtikrinti pagarbą vietos gyventojams, kultūroms ir abiejų lyčių asmenims;
19. primena apie žmogaus teisių ir lyčių aspekto integravimo svarbą ir ragina į BUSP/ESGP aukštesniuosius vadovavimo postus skirti daugiau moterų, įskaitant ES specialiųjų įgaliotinių postus ir postus ESGP operacijose apskritai;
20. ragina valstybes nares toliau dirbti siekiant tarptautiniu mastu uždrausti kasetines bombas ir toliau plėtoti nesprogusių sprogmenų aptikimo ir sunaikinimo būdus, teikti finansinę ir techninę pagalbą susijusioms šalims, toliau dirbti siekiant užbaigti vykstančias derybas dėl visuotinio sausumos minų draudimo, visuotinio urano turinčių ginklų draudimo ir dėl įprastinės ginkluotės pervežimo visuotinės kontrolės nuostatų sugriežtinimo; šiuo atžvilgiu mano, kad nepriimtina, jog nepaisant fakto, kad 2008 m. bus minimas ES ginklų eksporto elgesio kodekso priėmimo 10 metų jubiliejus, jis vis dar neturi teisinės galios ir nekontroliuojamas ginklų eksportas iš ES valstybių narių, atrodo, tebevyksta be apribojimų net tų šalių, kuriose ES pradeda arba svarsto galimybę pradėti ESGP operacijas, vyriausybėms; be to, pažymi, kad ginklai gali būti pervežami per ES teritoriją per tas valstybes nares, kuriose galioja ne tokie griežti eksporto kontrolės standartai, ir (arba) neatsakingai lanksčiai panaudojant tarptautinį importo sertifikatą (ICC); dėl to pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės taikytų aukščiausius ginklų eksporto kontrolės standartus ir užtikrintų, kad ginklai iš ES netaptų konfliktų kurstymo priemone;
21. dar kartą patvirtina savo susirūpinimą dėl tebevykstančio šaulių ir lengvųjų ginklų plitimo, kuris sukelia nereikalingas žmonių kančias, didina ginkluotus konfliktus ir nestabilumą, palengvina terorizmą, kenkia darniam vystymuisi, geram valdymui ir teisinei valstybei ir prisideda prie didelių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų; mano, kad tinkamas prekybos šaulių ir lengvųjų ginklų mažinimo ir kontrolės programų suderinimas turi tapti neatsiejama tarptautinių konfliktų prevencijos ir pokonfliktinio taikos stiprinimo programų dalimi; ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją paskatinti vyriausybes, remiantis tarptautiniais, regioniniais ir nacionaliniais teisės aktais, susitarti dėl privalomųjų šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės (įskaitant tarpininkavimo ir perdavimo veiklą) nuostatų;
22. pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų imtis iniciatyvos tarptautiniam ginklų kontrolės režimui griežtinti ir tuo būdu sudarytų tinkamas prielaidas daugiašališkumo principui, susijusiam su griežtesne tarptautine tvarka, diegti; pažymi, kad reikia toliau derinti atitinkamą veiklą tam, kad ginkluotės neplatinimo aspektai būtų įtraukti į ES kaimynystės politiką ir kad taip būtų įgyvendinti strateginiai saugumo uždaviniai, susiję su Sąjungos kaimyninėmis šalimis;
23. mano, kad nuginklavimas, demobilizacija ir reintegracija turėtų būti neatskiriamos ESGP operacijų dalys ir ragina Tarybą, kai tinkama, į ESGP operacijų mandatą įtraukti priduotų ginklų saugojimą arba sunaikinimą ir užkirsti kelią jų neteisėtam perdavimui, kaip buvo pasimokyta iš NATO SFOR/EUFOR Althea patirties Bosnijoje;
24. teigiamai vertina pirmąjį ES gynybos ir vystymosi ministrų bendrą susitikimą, kuris vyko 2007 m. lapkričio mėn. ir kuris buvo svarbus žingsnis siekiant apsvarstyti besivystančio pasaulio problemas, taip padidinant ES trumpojo laikotarpio veiksmų saugumo srityje ir ilgojo laikotarpio veiksmų vystymosi srityje darną ir nuoseklumą susijusių šalių atžvilgiu; taip pat teigiamai vertina 2007 m. lapkričio 19 d. priimtas Tarybos išvadas saugumo ir vystymosi klausimais ir tai, kad jose ypač daug dėmesio skirta konfliktų analizei ir konfliktų prevencijos aspektams; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti šias išvadas;
25. ragina Tarybą išnagrinėti galimybes įsteigti jungtinę civilinę ir karinę struktūrą – „Žmonių saugumo greitojo reagavimo dalinį“, kuris vykdytų žmonių saugumo užtikrinimo operacijas ir būtų sudarytas iš 15 000 darbuotojų, iš kurių bent trečdalis būtų civiliai specialistai (pvz., policininkai, žmogaus teisių padėties stebėtojai ir administratoriai); mano, kad toks dalinys, remiantis jau veikiančiomis ESGP struktūromis, galėtų būti sudarytas iš specialiųjų karinių dalinių ir civilinių pajėgumų, kuriuos jau yra skyrusios valstybės narės (pvz., pajėgumų, skirtų bendrajam kariniam tikslui ir bendrajam civiliniam tikslui įgyvendinti, taip pat skirtų kovinėms grupėms ir civilinio reagavimo komandoms), ir Humanitarinės pagalbos ir saugumo savanorių tarnybos, susidedančios iš Parlamento pasiūlytų civilinių taikos palaikymo pajėgų ir Lisabonos sutartyje numatyto Europos humanitarinės pagalbos savanorių korpuso;
26. mano, kad 40-ųjų Jungtinių Tautų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGN sutarties) metinių (2008 m. liepos 1 d.) diena turi būti laikoma galimybe propaguoti branduolinį nusiginklavimą ir spartinti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Parengiamojo komiteto veiklą, skirtą būsimai BGN sutarties pakartotinio svarstymo konferencijai; pakartoja savo nuomonę, kad viena iš šios veiklos dalių turėtų tapti pripažintų „branduolinių“ šalių nusiginklavimo iniciatyvos siekiant, kad Europa taptų zona be branduolinio ginklo ir kad būtų sudaryta visuotinė branduolinio ginklo uždraudimo konvencija;
ES diplomatijos vaidmuo Irano branduolinės programos atžvilgiu
27. pabrėžia ypatingą ES diplomatijos svarbą Irano branduolinės programos atžvilgiu, kadangi ji apima ne tik vyriausiojo įgaliotinio, kalbančio visos ES vardu, ir ES–3 (Prancūzijos, Vokietijos ir JAV) veiklą, tačiau ir priemones, skirtas JAV, Rusijai ir Kinijai, kad, siekiant bendro tikslo, būtų suderinti skirtingi interesai ir nuomonės; dar kartą patvirtina, kad dėl Irano branduolinės programos kylantis branduolinio ginklo platinimo pavojus kelia didelį ES ir tarptautinės bendruomenės susirūpinimą; šiuo aspektu atkreipia dėmesį į savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Irano[4] ir remia 2008 m. kovo 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1803 (2008);
28. atsižvelgdamas į diplomatinę sėkmę derantis su Šiaurės Korėja, ragina Jungtines Valstijas prisijungti prie ES–3 jam tiesiogiai derantis su Iranu, nes Jungtinės Valstijos galėtų pasiūlyti papildomų paskatų, pvz., saugumo garantijų;
Transportas, ryšiai ir žvalgyba
29. apgailestauja, kad vėluoja ir brangsta A400M lėktuvų, skirtų transportavimui dideliais atstumais, pristatymas ir kad trūksta sraigtasparnių operatyvinei veiklai trumpais atstumais;
30. pritaria Europos gynybos agentūros (EGA) veiklai strateginio transporto srityje ir kviečia valstybes nares labiau stengtis pašalinti trūkumus; pritaria tokioms laikinosioms priemonėms, kaip SALIS (Laikinasis sprendimas dėl strateginio transportavimo oru) ir ragina parengti operatyvinę pajėgumų telkimo koncepciją;
31. pritaria Didžiosios Britanijos pasiūlymui dalytis informacija apie sraigtasparnių naudojimo ES misijose galimybes, kad būtų tinkamiau koordinuojamas sraigtasparnių parko darbas;
32. teigiamai vertina Prancūzijos ir Vokietijos sunkiųjų transporto sraigtasparnių projektą, tačiau taip pat žino, kad priežastys, dėl kurių trūksta sraigtasparnių operatyvinei veiklai daugiausia susijusios su aukštomis skraidymo valandų ir priežiūros kainomis; ragina Tarybą nurodyti galimybes, kaip netolimoje ateityje galima būtų panaikinti šį trūkumą, pvz., imantis bendrų priemonių arba teikiant valstybėms narėms paramą, skirtą kapitaliniam Rusijos gamybos sraigtasparnių remontui ir jų atnaujinimui, taip pat sraigtasparnių valdymo mokymo centrui steigti; pakartoja, kad viena pagrindinių kliūčių, trukdančių modernizuoti ir pertvarkyti Europos pajėgas tam, kad jos būtų pasirengusios vykdyti XXI amžiuje iškilusius saugumo uždavinius, susijusi ne su lėšų, o su bendradarbiavimo trūkumu ir tuo, kad nėra aiškiai atskirtos atitinkamos veiklos ir specializacijos sritys, be to, ginklų gamybos ir pirkimo sritims būdingas susiskaldymas, dėl kurio kyla pavojus atitinkamų ginkluotųjų pajėgų operaciniam suderinamumui; taigi ragina valstybes nares numatyti padidinti išlaidas gynybai siekiant konkretaus tikslo, kad įsigyti sraigtasparniai būtų naudojami veiksmingai;
33. ragina Tarybą ir Komisiją toliau informuoti Parlamentą apie esamas iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti pajėgumų trūkumo problemas tokiose svarbiose srityse, kaip sraigtasparnių ar medicinos dalinių, ir pateikti bendrų finansinių pasiūlymų dėl galimybės naudotis šiais pajėgumais humanitariniais ir ESGP tikslais užtikrinimo;
34. teigiamai vertina EGA programine įranga generuojamo radijo ryšio projektą, kuris krizės atveju galėtų pagerinti ryšius tarp civilinių ir karinių institucijų;
35. kviečia valstybes nares, pasitelkiant ES jungtinį situacijų centrą (SITCEN), gerinti keitimąsi žvalgybos duomenimis; mano, kad specialių priemonių reikėtų imtis dėl naujųjų grėsmių, kurios neįtrauktos į ESS, pvz., energijos tiekimo saugumo ir klimato kaitos padarinių saugumui;
Kariniai pajėgumai
36. mano, kad kovinės grupės yra priemonė, padedanti valstybėms narėms keisti savo karines pajėgas, sustiprinti sąveikumą ir sukurti bendrą strateginę gynybos kultūrą; pažymi, kad kovinės grupės iki šiol nebuvo naudojamos dėl, inter alia, ganėtinai ribotų jų dislokavimo sąlygų ir apgailestauja dėl to, kad dabartinė kovinės grupės sąvoka nepadėjo išspręsti pajėgų formavimo konkrečioms operacijoms problemos; mano, kad norint išvengti žalingo karinių struktūrų steigimo dubliavimo, būtina skubiai išaiškinti atitinkamus dalykus;
37. aiškiai supranta, kad pajėgų formavimo klausimas tiesiogiai susijęs su politine valia ir bendromis įvertinimo priemonėmis; ragina Tarybą ištirti galimybes pagerinti pajėgų formavimą, pvz., toliau plėtojant kovinių grupių sąvoką, siekiant didesnių nuolatinių ES specialiosios paskirties pajėgų arba išplečiant galimų pajėgumų pagal Pagrindinį tikslą sąrašą, taip užtikrinant galimybę greitai suformuoti prie misijos aplinkybių pritaikytas pajėgas;
38. ragina sukurti nuolatinius planavimo ir operatyvinius pajėgumus ES operacijų centre siekiant užtikrinti vadovavimą ESGP karinėms operacijoms;
39. siūlo Eurokorpusą paversti nuolatinėmis ES pavaldžiomis pajėgomis ir ragina visas valstybes nares prie jo prisidėti;
40. ragina toliau gerinti ES nacionalinių ginkluotųjų pajėgų sąveikumą; apgailestauja dėl įvairių valstybių narių ginkluotųjų pajėgų mokymo ir ginkluotės skirtumų ir ragina sukurti karinę Erasmus programą, kuri apimtų bendrus karinio personalo, kuris galėtų būti dislokuotas vykdant operacijas, mokymus;
41. primena, kad ESGP operacijų sėkmė priklauso nuo karinių misijų darbuotojų tinkamos techninės įrangos ir aprūpinimo; ragina Tarybą parengti bendrus sveikatos priežiūros ir socialinio aprūpinimo standartus; mano, kad tokie standartai ir nuolatiniai mainai gerąja patirtimi, kuriuos koordinuotų, pvz., ES karinių pajėgų štabas, padėtų atskiroms valstybėms narėms kurti atitinkamus pajėgumus ir per tam tikrą laiką sukurti tinkamas pajėgas;
42. apgailestauja, kad EGA įsteigta per vėlai siekiant užkirsti kelią trijų skirtingų nacionalinių nepilotuojamų orlaivių sistemų kūrimui, užuot kūrus vieną europinę sistemą, taip suteikiant galimybę kai kurioms bendrovėms dalyvauti daugiau kaip viename projekte ir išleisti kelis kartus daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, EGA nepaliekant kitos galimybės kaip nepilotuojamus orlaivius įtraukti į reguliuojamą oro erdvę; teikia pirmenybę bendram Europos palydovų projektui, nepriklausomai nuo to, ar žvalgybos, ar ryšių srityje;
43. teigiamai vertina Komisijos pateiktą gynybos paketą, ypač jos pasiūlymus dėl direktyvos dėl pirkimų gynybos srityje ir dėl direktyvos dėl gynybos įrengimų perkėlimo Bendrijos viduje; mano, kad šie žingsniai būtini siekiant nacionaliniam ir ES kariniam personalui suteikti geriausiai suderinamą įrangą;
44. teigiamai vertina EGA valdančiosios tarybos 2007 m. gegužės 14 d. išvadas, ypač tas, kuriose raginama sumažinti priklausomybę nuo neeuropinių pagrindinių gynybos technologijų išteklių ir pabrėžiama būtinybė užtikrinti ES savarankiškumą ir veiklos nepriklausomumą;
ESGP misijų finansavimas
45. pabrėžia, kad didėjantis ES vaidmuo, ypač vykdant ESGP civilines misijas, kelia būtinybę nuolat didinti ESGP biudžetą ir todėl prašo Tarybos teikti daugiau informacijos ir ją teikti tinkamesniu laiku, kad Parlamentas galėtų parengti savo sprendimus dėl metinio biudžeto;
46. ragina Tarybą ir Komisiją rengti pasiūlymus, kurie užtikrintų lanksčias ir ESGP civilinėms misijoms tinkamas (jų atvejų dažnai tenka priimti greitus sprendimus) pirkimų procedūras, kuriuos išnagrinėtų bei kuriems pritartų Parlamentas, Taryba ir Komisija; pritaria tam, kad Komisija neseniai pradėjo rengti pirkimų ir finansinių procedūrų sričių mokymus, skirtus ESGP misijų darbuotojams;
47. apgailestauja dėl to, kad ES sutarties 28 straipsnyje apibrėžtos neatidėliotino ESGP veiklos finansavimo iš ES biudžeto nuostatos pernelyg ir be reikalo sudėtingos; primygtinai reikalauja, kad būtų visapusiškai įgyvendintas 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo ir su juo susijusio Tarybos ir Parlamento struktūrinio dialogo išvados; ragina ilguoju laikotarpiu „Athena mechanizmą“ perkelti į BUSP biudžetą, tačiau išlaikyti jo teikiamą lankstumą;
48. ragina, atsižvelgiant į 2007–2013 finansinę perspektyvą, atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą dėl ES išorės politikos priemonių (BUSP biudžeto, stabilumo priemonės, vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir Europos kaimynystės politikos priemonės) naudojimo darnos ir papildomumo atliekant įvairius ES krizių valdymo veiksmus (karinius ir civilinius);
ESGP ir Parlamento tikrinimas
49. pabrėžia, kad Europos Parlamentas dėl savo kontaktų su nacionaliniais parlamentais (Užsienio reikalų komitetų pirmininkų konferencijoje, Gynybos komitetų pirmininkų konferencijoje, NATO parlamentinėje asamblėjoje) ir dėl būsimo Lisabonos sutarties Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens įgyvendinimo yra teisėtas Europos lygmens organas, kuris turėtų atlikti parlamentinį ESGP tikrinimą, stebėjimą ir kontrolę;
50. atsižvelgdamas į naujas BUSP ir ESGP galimybes, kurias teikia Lisabonos sutartis, siekia, kad būtų spartinamas glaudesnis atitinkamų Europos ir nacionalinių parlamentų komitetų bei NATO parlamentinės asamblėjos bendradarbiavimas;
51. ragina Politikos ir saugumo komitetą (PSK) kartu su Europos Parlamentu sukurti slaptos informacijos apie bręstančias krizes arba tarptautinio saugumo įvykius sistemą, kuri būtų panaši į kai kuriuose ES valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose esamas sistemas ir kuri, priklausomai nuo slaptumo lygmens, aprėptų nuo uždarų komitetų posėdžių iki PSK ir atitinkamų komitetų bei pakomitečių paskirtų narių posėdžių;
52. pabrėžia, kad Parlamentas, išsamiai pasikonsultavęs su nacionaliniais parlamentais, siekdamas parengti Europos Parlamento poziciją dar prieš ESGP operaciją, turėtų ir toliau priiminėti rekomendacijas arba rezoliucijas prieš pradedant ESGP operacijas (įskaitant kovinių grupių panaudojimą); mano, kad siekiant užtikrinti lankstumą, kai Parlamente nevyksta plenariniai posėdžiai, arba manoma, kad reikalingas skubus pajėgų dislokavimas, jo Darbo tvarkos taisykles reikėtų pritaikyti siekiant leisti atsakingam komitetui priimti tas rekomendacijas arba rezoliucijas Parlamento vardu;
53. prašo Tarybos į Bendruosius veiksmus dėl ESGP operacijos įtraukti nuorodą į Parlamento rekomendaciją arba rezoliuciją, taip parodant, kad ji siekia papildomo demokratinio savo išorės veiksmų teisėtumo, pagrįsto Parlamento sprendimais;
ES ir NATO santykiai
54. apgailestauja dėl Turkijos prieštaravimų, kad būtų įgyvendinamas ES ir NATO strateginis bendradarbiavimas, pagrįstas „Berlyno plius“ susitarimu ir jį viršijantis; nerimauja dėl neigiamų padarinių dislokuotam ES personalui, ypač EUPOL misijoje Afganistane ir EULEX misijoje Kosove, ir ragina Turkiją kuo greičiau atšaukti savo prieštaravimus;
55. mano, kad Europos Sąjunga ir NATO stiprina viena kitos veikimą ir ragina vystyti glaudesnį jų bendradarbiavimą;
°
° °
56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO parlamentinei asamblėjai ir Jungtinių Tautų, NATO, Afrikos Sąjungos, ESBO, EBPO ir Europos Tarybos generaliniams sekretoriams.
AIŠKINAMOJI DALIS
2007 m. gruodžio 14d. Europos Vadovų Taryba paragino ES vyriausiąjį įgaliotinį BUSP kartu su Europos Komisija ir glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis išnagrinėti ESS įgyvendinimą siekiant pasiūlyti kaip pagerinti jos įgyvendinimą ir, jeigu reikia, ją papildyti bei pateikti Europos Vadovų Tarybos tvirtinimui 2008 m. gruodžio mėn.
Pranešėjas sutinka su šios užduoties svarba ir kelia idėją parengti ES baltąją knygą, kurioje būtų įvertinta padaryta pažanga ir ESS įgyvendinimo trūkumai, įskaitant pasiūlymus, kaip pagerinti ir papildyti ESS, pvz., atsižvelgti į tai, ko buvo pasimokyta iš ESGP operacijų, susieti išorinius ir vidinius saugumo aspektus (kova su terorizmu), apsaugoti sienas ir svarbią infrastruktūrą, energijos tiekimo saugumą, atsižvelgti į klimato kaitos ir gamtos katastrofų padarinius civilinei saugai ir įtraukti žmogaus saugumo sąvoką. Į baltąją knygą reikėtų įtraukti ir bendrų Europos saugumo interesų sąvoką bei sprendimo pradėti ESGP misiją kriterijus, nustatyti naujus civilinių ir karinių pajėgumų tikslus, įskaitant kontrolės ir vadovavimo struktūras, reformų sutarties reikšmę ESGP ir pasiūlymus dėl naujosios ES ir NATO partnerystės.
Lisabonos sutartis
Pagal 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį ESGP srityje bus įdiegta svarbių naujovių, ypač sustiprinta vyriausiojo įgaliotinio institucija įtraukiant straipsnį dėl abipusės pagalbos gynybos srityje, įtraukta solidarumo sąlyga ir numatyta nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje galimybė. Nesikišdamas į nacionalinius ratifikavimo procesus Europos Parlamentas sieks akylai stebėti šių naujovių įgyvendinimą ir turėtų diskutuoti apie šias naujoves kartu su nacionaliniais parlamentais.
Esamos daugianacionalinės pajėgos, pvz., Eurokorpusas, Euroforas, Euromarforas, Europos žandarmerijos pajėgos, Ispanijos ir Italijos jūrų desanto pajėgos, Europos oro pajėgų grupė, Europos oro pajėgų koordinavimo kuopa Eindhovene, Atėnų daugianacionalinis jūrų desanto koordinavimo centras (angl. AMSCC) bei visos su ESGP operacijomis susijusios pajėgos ir struktūros galėtų būti įtrauktos į Lisabonos sutartyje numatytą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą.
Civilinis krizių valdymas ir civilinė apsauga
2008 m. sausio 1 d. paskelbtas naujasis Pagrindinis civilinis tikslas siekiant atsižvelgti į tai, ko pasimokyta iš ankstesnių civilinių ESGP misijų ir kaip priemonė siekiant kokybiškai pagerinti ESGP misijoms suteiktą nacionalinį personalą ir priemones.
Tarybos sekretoriate įsteigti Civiliniai planavimo ir vykdymo pajėgumai (CPVP) veiks kaip civilinis ES operacijos vadavietės atitikmuo ir teiks svarbią pagalbą ir paramą planuojant bei įgyvendinant civilines ESGP misijas.
Iš tiesų, ES nuo integruoto civilinio ir karinio požiūrio perėjo prie krizių valdymo, o tai reiškia bendras civilines ir karines operacijas siekiant, kad sprendimų priėmimas dėl ESGP karinių operacijų ir civilinių misijų ir atskaitomybė už jas būtų suderinami, tačiau atskirti. Pranešėjas sutinka su šiuo naujuoju požiūriu, nes jo taikymas padės išvengti baiminimosi, kad ES civilinėms misijoms bus taikoma karinė pavaldumo tvarka ir išsaugos proporcingą civilinį ir karinį požiūrį į ES krizių valdymą.
Sekdamos Suomijos pavyzdžiu valstybės narės turėtų suburti savo kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas ir kurti nacionalinius veiksmų planus siekiant skirti personalo į civilines ESGP misijas, įskaitant procedūrų, užtikrinančių tokių misijų dalyvių karjeros perspektyvas, kūrimą.
Civilinės saugos srityje persvarstytas Tarybos sprendimas, pagal kurį įsteigiamas Bendrijos civilinės saugos mechanizmas ir naujoji civilinės saugos finansinė priemonė, pagerins pagalbos civilinės saugos srityje teikimą ir koordinavimą itin kritiškos padėties ES ar už jos ribų atveju. Vis dėlto, pranešėjas ragina Komisiją ir Tarybą skirti daugiau dėmesio šios srities civilinės saugos, humanitarinės pagalbos, saugumo politikos ir aplinkos aspektams.
Žmogaus saugumas ir vystymosi politikos saugumo dimensija
2007 m. lapkričio 19 d. įvyko pirmasis ES gynybos ir vystymosi ministrų bendras susitikimas, kuris buvo svarbus žingsnis siekiant apsvarstyti besivystančio pasaulio problemas ir didinant ES trumpojo laikotarpio veiksmų saugumo srityje ir ilgojo laikotarpio veiksmų vystymosi srityje darną ir nuoseklumą susijusių šalių atžvilgiu.
Žmogaus saugumas yra pagrindinis ESS principas, kuris, kartu su „atsakomybės už apsaugą“ principu ES užtikrina svarią politinę gairę, kai reikia nuspręsti, ar reikėtų vykdyti intervenciją, ir tvirtus politinius įgaliojimus, suteikiančius galimybę veiksmingai įsikišti į krizes.
Primena Tarybai apie jos atsakomybę pagal tarptautinės teisės normas užtikrinti, kad visi karinio ir civilinio personalo nariai būtų tinkamai apmokyti vadovaujantis tarptautiniais humanitariniais standartais ir kad atitinkamos gairės būtų persvarstomos ir plėtojamos siekiant užtikrinti pagarbą vietos gyventojams, kultūroms ir abiejų lyčių asmenims. Daugiau moterų turėtų būti skiriama į visų lygmenų BUSP/ESGP postus, įskaitant ESGP misijas.
Nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija turėtų būti neatskiriamos ESGP operacijų dalys. Kai įmanoma, į ESGP operacijų mandatą reikėtų įtraukti priduotų ginklų saugojimą arba sunaikinimą ir užkirsti kelią jų neteisėtam perdavimui, kaip buvo pasimokyta iš NATO SFOR/EUFOR Althea patirties Bosnijoje.
Transportas, ryšiai ir žvalgyba
Tai, kad vėluoja ir brangsta A400M karinių transporto lėktuvų, kurie reikalingi humanitarinio ir karinio personalo transportavimui oru dideliais atstumais, pristatymas ir trūksta sraigtasparnių operatyvinei veiklai trumpais atstumais, labai kenkia ESGP operacijų ir humanitarinių misijų sėkmei. Reikėtų skatinti tokias iniciatyvas, kaip kaip SALIS (Laikinasis sprendimas dėl strateginio transportavimo oru) ir Europos gynybos agentūros (EGA) darbą strateginio transporto srityje.
Prancūzijos ir Vokietijos sunkiųjų transporto sraigtasparnių projektas taip pat galėtų būti naudingas visai ES, jeigu jis būtų išplėstas ir apimtų kitas susidomėjusias Europos šalis. Pranešėjas taip pat žino, kad priežastys, dėl kurių trūksta sraigtasparnių operatyvinei veiklai, daugiausia susijusios su aukštomis skraidymo valandų ir priežiūros kainomis. Taigi pranešėjas mano, kad valstybės narės galėtų numatyti išlaidų gynybai padidinimą siekdamos užtikrinti, kad įsigyti sraigtasparniai būtų naudojami veiksmingai.
Ryšių srityje EGA programine įranga generuojamo radijo ryšio projektas krizės atveju galėtų pagerinti ryšius tarp civilinių ir karinių institucijų.
Žvalgybos srityje ragina valstybes nares, pasitelkiant ES jungtinį situacijų centrą (SITCEN), gerinti keitimąsi žvalgybos duomenimis dėl naujųjų grėsmių, kurios neįtrauktos į ESS, pvz., energijos tiekimo saugumo ir klimato kaitos padarinių saugumui.
Kariniai pajėgumai
Kovinės grupės yra priemonė, padedanti valstybėms narėms keisti savo karines pajėgas, sustiprinti sąveikumą ir sukurti bendrą strateginę gynybos kultūrą. Tačiau kovinės grupės dar niekada nebuvo naudojamos ESGP operacijoje. Tuo pat metu, prieš pradedant ESGP operacijas vyksta sudėtingas pajėgų formavimo procesas, dėl kurio dažnai vėluojama dislokuoti pajėgas. Taigi Taryba turėtų svarstyti galimybes, kaip išvengti neveiksmingo ir prieštaringo pajėgų formavimo proceso.
Dėl įvairių valstybių narių ginkluotųjų pajėgų mokymo ir ginkluotės skirtumų kyla papildomų problemų ir reikėtų dėti pastangas siekiant geresnio suderinamumo ES lygmeniu, nes tai būtų naudinga ESGP. Karinės Erasmus programos sukūrimas, kuri apimtų bendrus karinio personalo, kuris galėtų būti dislokuotas vykdant ESGP operacijas, mokymus būtų labai tinkamas žingsnis į priekį.
Karinių struktūrų požiūriu ragina ES operacijų centre sukurti nuolatinius ES planavimo ir operatyvinius pajėgumus siekiant užtikrinti vadovavimą ESGP karinėms operacijoms ir padidinti veiksmingumą.
ESGP misijų finansavimas
ES sprendimus dėl ESGP turi priimti greitai. ESGP civilinių misijų, kurios finansuojamos iš ES BUSP biudžeto, atžvilgiu Taryba ir Komisija galėtų pateikti Europos Parlamentui pasiūlymų dėl ESGP misijoms tinkamos lanksčios pirkimų procedūros, kuri būtų ir lanksti, ir užtikrintų Parlamento tikrinimą. Be to, Tarybą galėtų pradėti dialogą su Parlamentu dėl galimybės į BUSP biudžetą perkelti „Athena mechanizmą“ , tačiau išlaikyti jo teikiamą lankstumą.
ESGP ir Parlamento tikrinimas
Svarbu, kad Europos Parlamentas galėtų tikrinti ESGP operacijas ir, be to, šis tikrinimas turėtų būti ES nacionalinių parlamentų vykdomo tikrinimo priedas, o ne pakaitalas.
Parlamentas, išsamiai pasikonsultavęs su nacionaliniais parlamentais, siekdamas tam tikrai operacijai suteikti demokratinio teisėtumo, turėtų ir toliau priiminėti rekomendacijas arba rezoliucijas prieš pradedant ESGP operacijas (įskaitant kovinių grupių panaudojimą).
Siekiant užtikrinti lankstumą, kai nevyksta plenariniai posėdžiai, Parlamento Darbo tvarkos taisykles reikėtų pataisyti siekiant leisti atsakingam komitetui priimti tas rekomendacijas arba rezoliucijas Parlamento vardu. Tarybos į Bendruosius veiksmus dėl ESGP operacijos galėtų įtraukti nuorodą į Parlamento rekomendaciją arba rezoliuciją, taip parodydama, kad ji siekia papildomo demokratinio savo išorės veiksmų teisėtumo.
MAŽUMOS NUOMONĖ
pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnio 3 dalį
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji
Pranešime propaguojama daugybė su Europos karine politika susijusių įvykių, kurie nulems tolesnį ES militarizavimą.
Jis pagrįstas klaidingomis prielaidomis, pavyzdžiui:
– pabrėžiamas labai glaudus ES ir NATO bendradarbiavimas visose srityse, vienas iš pavyzdžių – ISAF/EUPOL misija Afganistane;
– teigiamai atsiliepiama apie Lisabonos sutartį, pagal kurią bus toliau plėtojama karinė sritis, ignoruojant tai, kad Lisabonos sutartis dar neratifikuota;
– pranešime apie ESGP, t. y., neteisingame kontekste, daroma nuoroda į Iraną; daroma prielaida, kad Iranas kuria branduolinį ginklą ir pritariama priešingus rezultatus duodančių JT sankcijų stiprinimui;
– skatinami kai kurie kariniai projektai ir teigiamai atsiliepiama apie Europos ginklavimosi agentūrą (EGA);
– ES kovinės grupės apibrėžiamos taip, kad būtų skatinamas jas panaudoti;
– norima Eurokorpusą paversti nuolatinėmis ES pavaldžiomis pajėgomis;
– teigiamai parodomas Komisijos „gynybos paketas“, kuris nulems ginkluotės ir ginklų eksporto didėjimą;
– propaguojamas de facto ES karinis biudžetas;
– policijos misijos priskiriamos civilinėms misijoms;
– propaguojama „žmogaus saugumo koncepcija“, kuri vis dažniau naudojama siekiant įteisinti karines intervencijas.
Jaromír Kohlíček, Erik Meijer, Willy Meyer Pleite, Athanasios Pafilis, Tobias Pflüger
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
6.5.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
48 4 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Christopher Beazley, Angelika Beer, Colm Burke, Véronique De Keyser, Giorgos Dimitrakopoulos, Bronisław Geremek, Maciej Marian Giertych, Ana Maria Gomes, Klaus Hänsch, Richard Howitt, Anna Ibrisagic, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Maria Eleni Koppa, Helmut Kuhne, Vytautas Landsbergis, Johannes Lebech, Willy Meyer Pleite, Francisco José Millán Mon, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tobias Pflüger, João de Deus Pinheiro, Samuli Pohjamo, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, István Szent-Iványi, Konrad Szymański, Inese Vaidere, Ari Vatanen, Kristian Vigenin, Jan Marinus Wiersma, Luis Yañez-Barnuevo García, Zbigniew Zaleski, Josef Zieleniec |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Laima Liucija Andrikienė, Alexandra Dobolyi, Árpád Duka-Zólyomi, Carlo Fatuzzo, Marie Anne Isler Béguin, Erik Meijer, Rihards Pīks, Wojciech Roszkowski, Inger Segelström, Adrian Severin, Jean Spautz, Karl von Wogau |
|||||
- [1] OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580.
- [2] OL C 314 E, 2006 12 21, p. 334.
- [3] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0419.
- [4] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0031.