PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo

5.6.2008 - (COM(2007)0525 – C6‑0431/2007 – 2007/0192(CNS)) - *

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo

(COM(2007)0525 – C6‑0431/2007 – 2007/0192(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0525),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 123 straipsnio 4 dalį, ypač į jos trečiąjį sakinį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6‑0431/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6‑0230/2008),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Svarbu užtikrinti apyvartoje esančių euro banknotų ir monetų autentiškumą. Jau esama procedūrų, kurias naudodamos kredito ir kitos atitinkamos įstaigos gali patikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą prieš juos grąžindamos į apyvartą. Šioms įstaigoms reikia laiko vidaus veiklai pritaikyti, kad jos galėtų laikytis prievolės tikrinti autentiškumą ir įgyvendinti šias procedūras.	(2) Svarbu užtikrinti apyvartoje esančių euro banknotų ir monetų autentiškumą. Jau esama procedūrų, kurias naudodamos kredito ir kitos atitinkamos įstaigos gali patikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai prieš juos grąžindamos į apyvartą. Šioms įstaigoms reikia laiko vidaus veiklai pritaikyti, kad jos galėtų laikytis prievolės tikrinti autentiškumą ir tinkamumą apyvartai ir įgyvendinti šias procedūras.
Pagrindimas
Nustatytieji standartai turėtų būti taikomi ir tinkamumui apyvartai, ir autentiškumui. Tai turėtų būti paaiškinta siūlomame reglamente.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai neturi pakankamų išteklių, kad galėtų atlikti patikrinimus, atsižvelgiant į Europos centrinio banko (ECB) ir Komisijos nustatytą tvarką. Iš jų turėtų būti reikalaujama deramų pastangų pašalinant iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie, jų turimomis žiniomis arba pagrįstu manymu, yra padirbti.
Pagrindimas
Reikia atskirti prievoles, priskirtinas smulkiems ir vidutinio dydžio prekiautojams, ir prievoles, kurių turi laikytis kredito įstaigos ir kitos panašios įstaigos. Nors gali būti reikalaujama, kad tokios įstaigos atliktų euro banknotų ir monetų autentiškumo tikrinimą, laikantis ECB ir Komisijos nustatytos tvarkos, smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai neturi tam būtinų išteklių, todėl iš jų turėtų būti reikalaujama tik „pastangų“.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) Siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ir kitos atitinkamos įstaigos galėtų laikytis prievolės tikrinti eurų banknotų ir monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, reikėtų numatyti šio tikrinimo standartus ir procedūras. Pagal EB sutarties 106 straipsnio 1 dalį kompetencija nustatyti šiuos euro banknotų standartus priskiriama ECB. Pagal EB sutarties 211 straipsnį Komisijai buvo suteikta kompetencija šiuos standartus nustatyti euro monetoms.
Pagrindimas
Siekdamas laikytis įpareigojimų pagal Sutarties 106 straipsnio 1 dalį ir ECBS ir ECB statuto 16 straipsnį, t. y. užtikrinti į apyvartą išleistų euro banknotų patikimumą ir apsaugą, ECB jau priėmė padirbtų banknotų nustatymo bendrąsias nuostatas, o Komisija 2005 m. gegužės mėnesį priėmė Komisijos rekomendaciją dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir dėl to, kaip elgtis su netinkamomis apyvartai monetomis.
Pakeitimas     4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Atliekant euro banknotų ir monetų autentiškumo tikrinimą, pirmiausia reikia atitinkamai sureguliuoti tam naudojamą įrangą. Siekiant sureguliuoti autentiškumo tikrinimo įrangą, bandymų atlikimo vietose būtina turėti pakankamai padirbtų banknotų ir monetų. Todėl svarbu leisti gabenti padirbtus pinigus tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bei įstaigų.	(3) Atliekant euro banknotų ir monetų autentiškumo tikrinimą, pirmiausia reikia atitinkamai sureguliuoti tam naudojamą įrangą. Siekiant sureguliuoti autentiškumo tikrinimo įrangą, bandymų atlikimo vietose būtina turėti pakankamai padirbtų banknotų ir monetų. Todėl būtina leisti pristatyti ir gabenti padirbtus pinigus tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bei įstaigų
Pagrindimas
Reglamentą reikėtų iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad turi būti pristatomi padirbtų euro banknotų ir monetų pavyzdžiai (nesvarbu, kokios jie kilmės), ir reikia leisti jų gabenimą.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 3a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) Visoje Europos Sąjungoje turi būti užtikrintas eurų autentiškumas, įskaitant tas valstybes nares, kurios nepriklauso euro zonai, ir tas, kuriose eurai naudojami kaip sandorių valiuta.
Pagrindimas
Valstybės narės, kurios nėra euro zonoje, privalo užtikrinti euro autentiškumą, kai jis naudojamas jų teritorijoje kaip sandorių valiuta. ECB ir Komisijos autentifikavimo būdai nebus visiškai taikomi tose valstybėse narėse, todėl reikia pasiūlyti taikyti tokius būdus, kaip kasininkų mokymas nustatyti padirbtus eurus ir įrangos, galinčios nustatyti padirbtą valiutą, naudojimas.
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 2 straipsnio d a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   (1a) 2 straipsnyje pridedamas šis punktas:   „(da) „kitos įstaigos“ reiškia ekonomines institucijas ar atstovus, kurie tiesiogiai ar naudodami pinigų rūšiavimo mašinas verčiasi euro banknotų ir monetų tvarkymu ir platinimu visuomenei. Šis apibrėžimas apima valiutos keityklas, didelius prekybos centrus ir kazino.“
Pagrindimas
Reikia išskirti įvairias institucijas, kurios verčiasi pinigų tvarkymu ir platinimu, kad būtų užtikrintas prievolės patirtinti euro banknotų ir monetų autentiškumą vykdymas, laikantis ECB ir Komisijos nustatytos tvarkos.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 2 straipsnio db punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   (-1b) 2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:   „(de) „smulkus ir vidutinio dydžio prekybininkas“ reiškia mažmenininką, veikiantį mažose ar vidutinio dydžio patalpose ir teikiantį paslaugas galutiniam vartotojui, kuris nesiverčia euro banknotų ir monetų tvarkymu ir platinimu visuomenei, išskyrus įprastą smulkių pinigų tvarkymą;“
Pagrindimas
Šiame reglamente smulkius ir vidutinio dydžio prekybininkus reikia atskirti nuo kredito įstaigų ir kitų įstaigų, kurios verčiasi pinigų tvarkymu, ypač tiek, kiek tai susiję su šių dviejų kategorijų prievolėmis.
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 4 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas b) 2 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys: b) 2 dalyje pridedama ši pastraipa: „Siekiant palengvinti apyvartoje esančių euro banknotų autentiškumo kontrolę, padirbtus banknotus leidžiama gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir ES institucijų bei įstaigų.“ „Siekiant palengvinti apyvartoje esančių euro banknotų autentiškumo kontrolę, kai tai įmanoma, atsižvelgiant į konfiskuotų banknotų kiekį, pakankamas padirbtų euro banknotų (net jei jie yra įrodymai baudžiamojoje byloje) kiekis perduodamas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir leidžiama juos gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir ES institucijų bei įstaigų.“
Pagrindimas
Kompetentingos nacionalinės institucijos turi gauti padirbtų eurų pavyzdžių, kad galėtų patikrinti ir sureguliuoti euro banknotų autentiškumo tikrinimo įrangą. Tai reiškia, kad reikia leisti gabenti ir pristatyti konfiskuotus padirbtų pinigų pavyzdžius, net jei jie yra įrodymai baudžiamosiose bylose, iškeltose pinigų padirbinėtojams ir kitiems pažeidėjams, tačiau tai turėtų būti daroma nesugriaunant būtinos pusiausvyros tarp teisinių ir procedūrinių principų bei techninių reikalavimų, susijusių su padirbtos valiutos nustatymu.
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies a punktas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 5 straipsnio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „Prievolė perduoti padirbtas monetas“; (Tekstui lietuvių kalba pakeitimas įtakos neturi.)
Pagrindimas
(Tekstui lietuvių kalba pakeitimas įtakos neturi.)
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 2 dalies b punktas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 5 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas b) 2 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys: b) 2 dalyje pridedama ši pastraipa: „Siekiant palengvinti apyvartoje esančių euro banknotų autentiškumo kontrolę, padirbtus banknotus leidžiama gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir ES institucijų bei įstaigų.“ „Siekiant palengvinti apyvartoje esančių euro banknotų autentiškumo kontrolę, kai tai įmanoma, atsižvelgiant į konfiskuotų monetų kiekį, pakankamas padirbtų euro monetų (net jei jos yra įrodymai baudžiamojoje byloje) kiekis perduodamas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir leidžiama juos gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir ES institucijų bei įstaigų.“
Pagrindimas
Kompetentingos nacionalinės institucijos turi gauti padirbtų euro monetų pavyzdžių, kad galėtų patikrinti ir sureguliuoti euro monetų autentiškumo tikrinimo įrangą. Tai reiškia, kad reikia leisti gabenti ir pristatyti konfiskuotus padirbtų monetų pavyzdžius, net jei jos yra įrodymai baudžiamosiose bylose, iškeltose pinigų padirbinėtojams ir kitiems pažeidėjams, tačiau tai turėtų būti daroma neardant būtinos pusiausvyros tarp teisinių ir procedūrinių principų bei techninių reikalavimų, susijusių su padirbtos valiutos nustatymu.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punkto a punktas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas „1. Kredito įstaigos ir visos kitos įstaigos, kurių profesinė veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei, įskaitant tas, kurių veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklos, įpareigojamos atlikti gautų ir į apyvartą ketinamų grąžinti euro banknotų bei monetų autentiškumo tikrinimą ir nustatyti padirbtus pinigus. Šis tikrinimas atliekamas laikantis Europos centrinio banko ir Komisijos nustatomų atitinkamai euro banknotams ir monetoms taikomų procedūrų.   „1. Kredito įstaigos, pinigų vežėjai ir visi kiti ūkio subjektai, kurių profesinė veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei, įskaitant tas, kurių profesinę veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklos ir ūkio subjektai, vykdantys pagalbinę veiklą bankomatais rūšiuojant ir platinant banknotus visuomenei, privalo atlikti gautų ir į apyvartą ketinamų grąžinti euro banknotų bei monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą ir nustatyti padirbtus pinigus. Pinigų vežėjai privalo tikrinti euro banknotų ir monetų autentiškumą tik tada, kai jie gali tiesiogiai prieiti prie jiems patikėtų euro banknotų ir monetų. Šis autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimas atliekamas laikantis Europos centrinio banko ir Komisijos nustatomų atitinkamai euro banknotams ir monetoms taikomų procedūrų pagal šių atitinkamą institucijų kompetenciją ir atsižvelgiant į euro banknotų ir monetų ypatybes.“     Siekiant patikrinti pirmojoje dalyje minimų įstaigų naudojamų euro banknotų ir monetų autentiškumą, valstybėse narėse, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 974/98, nustatoma speciali kontrolės procedūra.   Pirmoje pastraipoje minimos įstaigos privalo pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie šių įstaigų turimomis žiniomis arba pagrįstu manymu yra padirbti.“ Pirmoje pastraipoje minimos kredito įstaigos ir kiti ūkio subjektai, bei smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai privalo pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie šių įstaigų turimomis žiniomis arba pagrįstu manymu yra padirbti.“
Pagrindimas
Kredito įstaigų ir kitų įstaigų, kurios verčiasi euro banknotų ir monetų tvarkymu ir platinimu, prievoles reikia skirti nuo prievolių tokių institucijų, kurios taikomas tik deramų pastangų reikalavimas – t. y. smulkiems ir vidutinio dydžio prekybininkams, kurie negali padengti bandymų mašinų įsigijimo išlaidų. Be to, valstybėse narėse, kurios nėra euro zonoje, bet kuriose leidžiama naudoti eurus kaip sandorių valiutą, turi būti nustatyta patikrinimo procedūra.
Siekiant išvengti procedūrų sudėtingumo dėl pinigų vežėjų veiklos bendrijos lygiu, pinigų vežėjai privalės tikrinti pervežamų pinigų autentiškumą tik tuomet, kai turės tiesioginę prieigą prie pervežamų pinigų. Pinigų pervežimo procedūrose dažnai numatoma, kad gryni pinigai tarp nacionalinių bankų ir bankų filialų pervežami užantspauduotose dėžėse, kurių vežėjai atidaryti negali.
Reikėtų paaiškinti, kad siekdamas įgyvendinti banknotų emisijos įgaliojimus ECB turi užtikrinti į apyvartą išleistų euro banknotų patikimumą ir apsaugą ir, atitinkamai, visuomenės pasitikėjimą euro banknotais. Vien Komisijai suteikta galimybė pateikti rekomendaciją rimtai pažeistų ECB nepriklausomumą šiuo atžvilgiu.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punkto b punktas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas     „Nukrypstant nuo 3 dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1 dalies pirmai pastraipai įgyvendinti reikalingi įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės apie juos nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos centriniam bankui.“ „Nukrypstant nuo 3 dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1 dalies pirmai pastraipai įgyvendinti reikalingi įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės apie juos nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos centriniam bankui.“
Pagrindimas
Reikia nustatyti terminą, nuo kurio visos valstybės narės privalės laikytis šio reglamento. Pirminis Komisijos pasiūlytas terminas palieka valstybėms narėms mažai galimybių tinkamu laiku patvirtinti ECB ir Komisijos nustatytas patikrinimo procedūras.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 a dalis (nauja) Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 7 straipsnio 2 dalies 3 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 3a. 7 straipsnio 2 dalyje pridedama ši įtrauka:   „– kurdami ir skatindami veiklą, skirtą piliečiams ir vartotojams mokyti ir informuoti (informacinės brošiūros, mokymo seminarai) apie pinigų padirbinėjimo pavojus, euro banknotų ir pagrindines monetų apsaugos priemones ir apie kompetentingas institucijas, į kurias reikėtų kreiptis įtarus, kad turima suklastotų banknotų ir (arba) monetų. Be to, finansinės institucijos ir visos kitos įstaigos, kurių profesinė veikla susijusi su banknotų ir monetų tvarkymu ir jų platinimu visuomenei, įskaitant tas, kurių veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ar monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklos, pateikia vartotojams susipažinti ir naudoti informacines brošiūras (jos gaunamos iš kompetentingų nacionalinių institucijų, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko) apie minėtus pavojus, priemones ir institucijas.“

AIŠKINAMOJI DALIS

Euro apsauga apima du aspektus – politinį ir finansinį. Finansinis aspektas yra aiškus, bet politinis yra galbūt netgi svarbesnis. Vienam iš Europos tapatybės simbolių – eurui reikia apsaugos.

2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nustatomos priemonės, būtinos euro banknotų ir monetų apsaugai nuo padirbinėjimo.

Tame reglamente siūloma, kad kredito įstaigos ir kitos įstaigos, kurios verčiasi pinigų ir monetų tvarkymu ir platinimu visuomenei, turėtų pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie, šių įstaigų turimomis žiniomis arba pagrįstu manymu, yra padirbti, bet pirminė ir būtina užduotis nustatyti ir identifikuoti padirbtus pinigus neminima. Kitaip tariant, reglamente nustatoma netiesioginė prievolė (t. y. „deramų pastangų“ reikalavimas), bet nenustatoma tiesioginė prievolė atlikti patikrinimus. Identifikavimo užduotis neminima dėl to, kad tuo metu nebuvo pasiekta sutarimo, kurie būdai yra veiksmingiausi plataus masto padirbtų banknotų ir monetų identifikavimui.

Komisijai ir Europos centriniam bankui įtvirtinus apibrėžtas procedūras, pagal kurias nustatomi padirbti euro banknotai ir monetos, įstaigos, kurios verčiasi pinigų ir monetų tvarkymu ir platinimu visuomenei, turi reikiamas priemones, siekiant autentifikuoti banknotus ir monetas, kurias jos išleidžia į apyvartą – dėl šios priežasties reikia iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1338/2001. Be kitų dalykų, šis pakeitimas iš dalies turėtų atskirti skirtingas rūšis įstaigų, kurios išleidžia į apyvartą valiutą. Viena vertus, yra didelių kredito, finansinių, ekonominių, komercinių ir pinigų vežimo organizacijų, kurioms taikoma tiesioginė prievolė atlikti autentifikavimą. Konkrečiu didelių prekybos kompleksų atveju, reikalavimas atlikti autentifikavimą užkirstų kelią didžiajai daliai prekybos kompleksų per savo automatinius pinigų išdavimo automatus platinti banknotus ir monetas, kurie nebuvo patikrinti ir dėl to gali būti padirbti. Kita vertus, yra smulkių prekybininkų, kuriems dėl akivaizdžių priežasčių būtų taikomas tik „deramų pastangų“ reikalavimas – t. y. pašalinti iš apyvartos visus euro banknotus ir monetas, kurie, jų turimomis žiniomis arba esant pakankamam pagrindui, yra vertinami kaip padirbti. Taigi, reikės nustatyti įstaigų, turinčių prievolę patikrinti euro banknotų ir monetų, kurias jie teikia visuomenei, apibrėžimą.

Banknotų ir monetų nustatymo ir autentifikavimo procedūros atliekamos įranga, kurią reikia patikrinti ir sureguliuoti, naudojant padirbtus ir tikrus euro pavyzdžius. Jei kontrolės centrams tiekiami padirbtų eurų pavyzdžiai, turi būti galima šiuos pavyzdžius gabenti tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir ES institucijų bei įstaigų.

Siekiant patikrinti autentifikavimo ir nustatymo įrangą, reikia pristatyti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms atitinkamą kiekį padirbtų eurų pavyzdžių (net jei jie yra įrodymai baudžiamosiose bylose), jeigu paimtų banknotų ir monetų kiekis yra pakankamas. Tai yra sudėtingas pasiūlymas, nes daugelio valstybių narių baudžiamojo persekiojimo įstatymai nustato, kad visi įrodymai, susiję su baudžiamąja byla, turi būti pasiekiami viso proceso metu. Taigi reikia atrasti būdą, kuris leistų teisminėms institucijoms tiekti atitinkamą kiekį padirbtų euro banknotų ir monetų patvirtinančioms institucijoms, nesugriaunant pusiausvyros tarp pagrindinių teisinių / procedūrinių principų laikymosi ir techninių reikalavimų, susijusių su padirbtos valiutos nustatymu.

Ypač svarbus yra klausimas dėl euro autentiškumo užtikrinimo ES, visų pirma valstybėse narėse, kurios nėra euro zonoje, bet kurios pripažįsta bendrą sandorių valiutą. Reikia gerai pagalvoti apie ECB paminėtus terminus, per kuriuos valstybės narės privalo įgyvendinti autentifikavimo reikalavimą. ECB požiūriu, terminus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Komisijos ir ECB nurodytas procedūras, nes šios dvi institucijos yra atsakingos už klasifikavimo taisykles, susijusias tiek su tinkamumo patikrinimais, tiek su valiutos autentiškumu. Tačiau ECB pasiūlymas būtų taikomas tik euro zonos valstybėms, o ne kitoms valstybėms narėms, kuriose euras nėra oficialioji valiuta. Tuo atveju kai valstybės narės nėra priėmusios bendros valiutos, autentiškumo patikrinimus galima atlikti: (I) įstaigoms naudojant išbandytą įrangą, kuria galima nustatyti padirbtus pinigus, renkant banknotus ir monetas ir (II) tinkamai apmokant kasininkus. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti kontrolės mechanizmų veiksmingumą, yra ypač svarbu, kad Reglamente būtų nustatyta konkreti data, nuo kurios autentifikavimo procedūros bus taikomos už euro zonos ribų. Geriausia būtų nustatyti ilgesnį terminą nei Komisijos iš pradžių pasiūlytas (t. y. 2009 m. gruodžio 31 d.), kad visos šalys būtų patenkintos ir valstybės narės turėtų galimybę (neatsižvelgiant į tai, ar jos yra euro zonoje) patvirtinti mechanizmus, reikalingus siekiant tikrinti euro autentiškumą jų teritorijoje.

Galiausiai reikės peržvelgti Tarybos reglamento pasiūlymo redakcijas įvairiomis kalbomis, nes – bent jau redakcijoje ispanų kalba – siūlomas Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 5 straipsnio pavadinimo pakeitimas apima originalaus pavadinimo „Prievolė perduoti padirbtas monetas identifikavimui“ pakeitimą pavadinimu „Prievolė perduoti padirbtus banknotus“, nors iš tiesų pavadinimas turėtų būti pakeistas pavadinimu „Prievolė perduoti padirbtas monetas“.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (8.5.2008)

pateiktas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo
(COM(2007)0525 – C6‑0431/2007 – 2007/0192(CNS))

Nuomonės referentas: Manuel António dos Santos

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrosios aplinkybės

2007 m. iš apyvartos iš pašalinta iš viso 561 000 padirbtų banknotų ir 211 100 padirbtų monetų. Šis kiekis, lyginant su bendru tikrų euro banknotų ir monetų skaičiumi (atitinkamai 11,4 mlrd. ir 75 mlrd.), yra nežymus. Dauguma (96 proc.) padirbtų banknotų, susigrąžintų antroje 2007 m. pusėje, buvo rasti euro zonos šalyse (maždaug 3,5 proc. euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse ir apie 0,5 proc. – kitose pasaulio šalyse).

Galiojantys teisės aktai

Siekiant, kad euro banknotų ir monetų išleidimo metu (2002 m. sausio 1 d.) būtų užtikrinta griežta jų teisinė apsauga, buvo priimti du reglamentai: Reglamentas Nr. 1338/2001, pagrįstas EB sutarties 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir skirtas toms valstybėms narėms, kurios yra priėmusios eurą kaip savo bendrą valiutą, ir 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, pagrįstas EB sutarties 308 straipsnio nuostatomis ir išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 taikymą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip bendros valiutos.

Reglamentu Nr. 1338/2001 siekiama užtikrinti aukšto lygio euro apsaugą nuo padirbinėjimo ir klastojimo. Reglamente numatomas techninių ir statistinių duomenų apie padirbtus banknotus ir padirbtas monetas tvarkymas (jų gamybos metodus ir technines priemones, konfiskuotą kiekį ir pan.), strateginės ir operatyvinės informacijos tvarkymas, taip pat savitarpio bendradarbiavimas ir pagalba tarp ES valstybių narių, įstaigų ir valdžios institucijų, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų (ypač Europolo).

Pagal reglamento nuostatas kredito įstaigos ir visos kitos įstaigos, kurių veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei, įpareigojamos šalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie šių įstaigų turimomis žiniomis arba pagrįsta nuomone yra padirbti. Jos turi nedelsdamos perduoti juos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad įstaigoms, nevykdančioms savo pareigų, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos.

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (COM(2007)525)

Pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, numato šias priemones:

- suteikti konkretų leidimą gabenti autentiškumo tikrinimo įrangai reguliuoti naudojamus padirbtus euro banknotus (4 straipsnis) ir monetas (5 straipsnis), nes šiuo metu Europos Sąjungoje neleidžiama gabenti įrangai reguliuoti naudojamų padirbtų pinigų;

- panaikinti Europos techninio ir mokslinio centro (ETMC) įpareigojimą perduoti duomenis Komisijai, nes ETMC, kuris laikinai vykdė savo užduotis Prancūzijos monetų kalykloje, dabar įtrauktas į Komisijos Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sudėtį (5 straipsnis);

- aiškią prievolę kredito ir kitoms atitinkamoms įstaigoms patikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą prieš juos grąžinant į apyvartą, laikantis ECB nustatytos tvarkos dėl euro banknotų ir Komisijos nustatytos tvarkos dėl euro monetų (6 straipsnis). Ši prievolė buvo įtraukta į pirminį Komisijos pateiktą Reglamento Nr. 1338/2001 pasiūlymą, tačiau galiausiai jai nebuvo pritarta, pirmiausia dėl to, kad nesusitarta dėl vienodų ir veiksmingų padirbtų pinigų nustatymo metodų. Nuostatos, numatančios pasiūlytas prievoles, turėtų būti įvestos ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d., kad kredito ir kitoms atitinkamoms įstaigoms būtų sudarytos sąlygos patvirtinti savo vidaus tvarką ir atnaujinti įrangą.

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Svarbu užtikrinti apyvartoje esančių euro banknotų ir monetų autentiškumą. Jau esama procedūrų, kurias naudodamos kredito ir kitos atitinkamos įstaigos gali patikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą prieš juos grąžindamos į apyvartą. Šioms įstaigoms reikia laiko vidaus veiklai pritaikyti, kad jos galėtų laikytis prievolės tikrinti autentiškumą ir įgyvendinti šias procedūras.	(2) Svarbu užtikrinti apyvartoje esančių euro banknotų ir monetų autentiškumą. Jau esama procedūrų, kurias naudodamos kredito ir kitos atitinkamos įstaigos gali patikrinti gautų euro banknotų ir monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai prieš juos grąžindamos į apyvartą. Šioms įstaigoms reikia laiko vidaus veiklai pritaikyti, kad jos galėtų laikytis prievolės tikrinti autentiškumą ir tinkamumą apyvartai ir įgyvendinti šias procedūras.
Pagrindimas
Nustatytieji standartai turėtų būti taikomi ir tinkamumui apyvartai, ir autentiškumui. Tai turėtų būti paaiškinta siūlomame reglamente.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) Siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ir kitos atitinkamos įstaigos galėtų laikytis prievolės tikrinti eurų banknotų ir monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, reikėtų numatyti šio tikrinimo standartus ir procedūras. Pagal Sutarties 106 straipsnio 1 dalį kompetencija nustatyti šiuos euro banknotų standartus priskiriama Europos centriniam bankui. Pagal Sutarties 211 straipsnį Komisijai buvo suteikta kompetencija šiuos standartus nustatyti euro monetoms.
Pagrindimas
Siekdamas laikytis įpareigojimų pagal Sutarties 106 straipsnio 1 dalį ir ECBS ir ECB statuto 16 straipsnį, t. y. užtikrinti į apyvartą išleistų euro banknotų patikimumą ir apsaugą, ECB jau priėmė padirbtų banknotų nustatymo bendrąsias nuostatas, o Komisija 2005 m. gegužės mėnesį priėmė Komisijos rekomendaciją dėl euro monetų autentiškumo tikrinimo ir dėl to, kaip elgtis su netinkamomis apyvartai monetomis.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 dalies a punktas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Kredito įstaigos ir visos kitos įstaigos, kurių profesinė veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei, įskaitant tas, kurių veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklos, įpareigojamos atlikti gautų ir į apyvartą ketinamų grąžinti euro banknotų bei monetų autentiškumo tikrinimą ir nustatyti padirbtus pinigus. Šis tikrinimas atliekamas laikantis Europos centrinio banko ir Komisijos nustatomų atitinkamai euro banknotams ir monetoms taikomų procedūrų. 1. Kredito įstaigos ir visi kiti ūkio subjektai, kurių veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei, įskaitant:   - įstaigas, kurių profesinę veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklos, ir - ūkio subjektus, kurių šalutinė veikla yra banknotų tvarkymas ir platinimas visuomenei per bankomatus,   įpareigojami atlikti gautų ir į apyvartą ketinamų grąžinti euro banknotų bei monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą ir nustatyti padirbtus pinigus. Šis autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimas atliekamas laikantis Europos centrinio banko ir Komisijos nustatomų atitinkamai euro banknotams ir monetoms taikomų procedūrų, atsižvelgiant į šių institucijų atitinkamą kompetenciją ir į euro banknotų ir monetų specifiką. Pirmoje pastraipoje minimos įstaigos privalo pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie šių įstaigų turimomis žiniomis arba pagrįstu manymu yra padirbti. Jos nedelsdamos perduoda padirbtus pinigus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.“ Pirmoje pastraipoje minimos kredito įstaigos ir kiti ūkio subjektai privalo pašalinti iš apyvartos gautus euro banknotus ir monetas, kurie, šių įstaigų turimomis žiniomis arba pagrįstu manymu, yra padirbti. Jos nedelsdamos perduoda padirbtus pinigus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.“
Pagrindimas
Reikėtų paaiškinti, kad siekdamas įgyvendinti banknotų emisijos įgaliojimus ECB turi užtikrinti į apyvartą išleistų euro banknotų patikimumą ir apsaugą ir, atitinkamai, visuomenės pasitikėjimą euro banknotais. Vien Komisijai suteikta galimybė pateikti rekomendaciją rimtai pažeistų ECB nepriklausomumą šiuo atžvilgiu.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 dalies b punktas Reglamentas (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Nukrypstant nuo 3 dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1 dalies pirmai pastraipai įgyvendinti reikalingi įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės apie juos nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos centriniam bankui. Nukrypstant nuo 3 dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms procedūroms įgyvendinti reikalingi įstatymai ir kiti teisės aktai priimami laikantis toms procedūroms taikomų terminų. Valstybės narės apie juos nedelsdamos praneša Komisijai ir Europos centriniam bankui.
Pagrindimas
Siūlomas 2009 m. terminas nesuteiktų pakankamai lankstumo įgyvendinant šį reglamentą, ypač atsižvelgiant į migracijos išlaidas ir naujų detektorių gamybos bei įsigijimo išlaidas. Siekiant teisingai ir visapusiškai įgyvendinti siūlomą reglamentą, šį terminą reikėtų išbraukti, o nauji terminai turėtų būti numatyti ECB bei Komisijos nustatytose procedūrose.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas 2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje minimos procedūros dalyvaujančiose valstybėse narėse įsigalioja vadovaujantis šio reglamento 6 straipsnio 3 dalies antrąja pastraipa.
Pagrindimas
Išplečiant iš dalies keičiamo Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalies galiojimą ne euro zonoje esančioms valstybėms narėms reikėtų paaiškinti, kad ECB priima sprendimus dėl procedūrų, susijusių su euro banknotais, įgyvendinimo. 2006 m. liepos mėnesį ECB nusprendė, kad šios procedūros įsigalios naujai į euro zoną įstojusioms valstybėms iš karto po to, kai šios įsives eurą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Euro apsauga nuo padirbinėjimo
Nuorodos	COM(2007)0525 – C6-0431/2007 – 2007/0192(CNS)
Atsakingas komitetas	LIBE
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 29.11.2007
Nuomonės referentas        Paskyrimo data	Manuel António dos Santos 23.10.2007
Svarstymas komitete	8.4.2008		6.5.2008
Priėmimo data	6.5.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Robert Goebbels, Donata Gottardi, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Sophia in ‘t Veld, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Astrid Lulling, Florencio Luque Aguilar, Gay Mitchell, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Ieke van den Burg
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Valdis Dombrovskis, Harald Ettl, Ján Hudacký, Alain Lipietz, Diamanto Manolakou, Gianni Pittella, Bilyana Ilieva Raeva, Andreas Schwab

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Euro apsauga nuo padirbinėjimo
Nuorodos	COM(2007)0525 – C6-0431/2007 – 2007/0192(CNS)
Konsultacijos su EP data	22.11.2007
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 29.11.2007
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 29.11.2007
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Agustín Díaz de Mera García Consuegra 5.11.2007
Svarstymas komitete	27.3.2008		6.5.2008		29.5.2008
Priėmimo data	29.5.2008
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alvaro, Philip Bradbourn, Mihael Brejc, Kathalijne Maria Buitenweg, Michael Cashman, Giusto Catania, Jean-Marie Cavada, Carlos Coelho, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Bárbara Dührkop Dührkop, Claudio Fava, Armando França, Urszula Gacek, Jeanine Hennis-Plasschaert, Stavros Lambrinidis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Claude Moraes, Martine Roure, Manfred Weber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Bill Newton Dunn, Nicolae Vlad Popa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis)	Manolis Mavrommatis