PRANEŠIMAS dėl tam tikrų su transporto priemonių draudimu susijusių klausimų

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (29.5.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

10.6.2008 - (2007/2258(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Nickolay Mladenov

Procedūra : 2007/2258(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0249/2008

Pateikti tekstai :

A6-0249/2008

Debatai :

PV 01/09/2008 - 23
CRE 01/09/2008 - 23

Balsavimas :

PV 02/09/2008 - 5.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0386

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl tam tikrų su transporto priemonių draudimu susijusių klausimų

(2007/2258(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos galutinę ataskaitą pavadinimu „Apie tam tikrus su transporto priemonių draudimu susijusius klausimus“ (COM(2007)0207) (toliau – „Komisijos ataskaita“),

– atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (toliau – „Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva“)[1],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6‑0249/2008),

A. kadangi dėl asmenų judėjimo laisvės Europoje, atsižvelgiant į paskutinius du plėtros etapus ir su tuo susijusią Šengeno šalių grupės plėtrą, sparčiai išaugo per valstybių sienas verslo ir asmeniniais tikslais keliaujančių asmenų bei transporto priemonių skaičius,

B. kadangi, siekiat įgyvendinti svarbų eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugos uždavinį, būtini aiškūs, tikslūs ir veiksmingi ES teisės aktai dėl transporto priemonių draudimo,

C. kadangi Ketvirtojoje transporto priemonių draudimo direktyvoje Komisija raginama pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie nacionalinių nuobaudų, taikomų pagal pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūrą, įgyvendinimą ir veiksmingumą, taip apie jų lygiavertiškumą, ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus,

D. kadangi Komisijos ataskaitoje nagrinėjamos nacionalinės nuobaudas reglamentuojančios nuostatos, atstovo žalos sureguliavimo reikalams mechanizmo veiksmingumas ir esama savanoriško teisinių išlaidų draudimo, kuriuo gali papildomai apsidrausti potencialūs nukentėjusieji kelių eismo įvykiuose, galimybė,

E. kadangi Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos 4 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama pagrįsto pasiūlymo procedūra, pagal kurią užsienyje automobilio avarijoje nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis dėl kompensacijos į nukentėjusiojo gyvenamojoje šalyje paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams,

F. kadangi draudikas nukentėjusiajam per tris mėnesius privalo pateikti pagrįstą atsakymą arba bus taikomos poveikio priemonės,

G. kadangi vis dar būtina išaiškinti šios nuostatos veikimą,

H. kadangi Komisija, įgyvendindama ES politiką, privalo visiškai atsižvelgti į ES plėtrą, ypač į santykinai didelę transporto priemonių draudimo kainą naujosiose valstybėse narėse,

I. kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos nuostatos dėl nuobaudų, taikomų pagal pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūrą,

J. kadangi per konsultacijas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant naujųjų valstybių narių valdžios institucijas, paaiškėjo, kad esamos nuobaudas reglamentuojančios nuostatos jas nustačiusiose valstybėse narėse yra tinkamos ir kad jos veiksmingai įgyvendinamos visoje ES,

K. kadangi kai kurios valstybės narės vis dėlto netaiko jokių ypatingų poveikio priemonių ir pasikliauja vien tik draudikų pareiga sumokėti teisės aktuose nustatytas palūkanas nuo išmokos sumos, jei per tris mėnesius nepateikiamas pagrįstas pasiūlymas arba atsakymas dėl išmokos;

L. kadangi daugelyje valstybių narių atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistema yra gana gerai žinoma,

M. kadangi siekdama įvertinti piliečių žinias apie atstovo žalos sureguliavimo reikalams mechanizmą Komisija konsultavosi tik su valstybėmis narėmis ir draudimo pramonės atstovais, tačiau į konsultacijas nesugebėjo tinkamai įtraukti piliečių ir vartotojų organizacijų – t.y. subjektų, kurie yra labiausiai suinteresuoti, kad mechanizmas veiktų tinkamai,

N. kadangi teisinių išlaidų, kurias patiria motorinių transporto priemonių avarijose nukentėję asmenys, draudimas veikia daugelyje valstybių narių; kadangi 90 proc. visų atvejų sprendžiami neteisminio susitarimo būdu, o teisinės išlaidos atlyginamos daugelyje valstybių narių; kadangi dauguma teisinių išlaidų draudikų jau nemažai metų teikia visų rūšių eismo įvykių kitose valstybėse draudimą, taigi yra įsteigę skyrius, kurie sprendžia žalos sureguliavimo klausimus užsienyje ir pagreitina sprendimų priėmimą,

O. kadangi vis dar atviras klausimas, ar šias pagrįstas teisines išlaidas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas turėtų atlyginti visose valstybėse narėse,

P. kadangi, vis dėlto, kai pagrįstas teisines išlaidas padengia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, tai iš tikrųjų padeda geriau apsaugoti Europos vartotojus ir padidinti jų pasitikėjimą,

Q. kadangi draudimo rinkos naujosiose valstybėse narėse nuolat vystosi; kadangi, nepaisant to, kai kuriose iš šių valstybių narių teisinių išlaidų draudimas yra gana naujas produktas, kurį reikia reklamuoti, nes visuomenė iš esmės nedaug žino apie teisinių išlaidų draudimą,

R. kadangi privalomasis teisinių išlaidų padengimas padidintų vartotojų pasitikėjimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ypač tais atvejais, kai siekiama žalos atlyginimo, kadangi vartotojai naujosiose valstybėse narėse prisibijo didelių teisinių mokesčių, kurie galėtų būti padengiami privalomuoju draudimu,

S. kadangi privalomasis teisinių išlaidų draudimas teismams būtų papildomas ir sudėtingas darbas, dėl kurio galėtų sulėtėti ginčų sprendimas ir padaugėti nepagrįstų ieškinių,

T. kadangi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir teisinių išlaidų draudimo tikslai ir funkcijos skirtingi, t. y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas sudaro galimybę, kad vartotojas galėtų atlyginti bet kurio ieškinio, kuris jam iškeltas po kelių eismo įvykio, išlaidas, o teisinių išlaidų draudimas padengia ieškinio, iškelto trečiajai šaliai po kelių eismo įvyko, išlaidas,

U. kadangi siekiant tinkamai vystyti nacionalines rinkas svarbu, kad nacionalinės valdžios institucijos, draudimo pramonė ir vartotojų organizacijos vykdytų visuomenės informavimo kampanijas,

1. džiaugiasi Komisijos ataskaita ir pabrėžia, kad į konsultavimosi dėl ES politikos šioje srityje vystymo procesą svarbu visiškai ir veiksmingai įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, ypač vartotojus;

2. todėl ragina į atitinkamus procesus, ypač į valstybėse narėse veikiančių sistemų veiksmingumo vertinimo procesą, sistemingai įtraukti nukentėjusiems asmenims atstovaujančias vartotojų organizacijas;

3. džiaugiasi šiuo teisinių priemonių ex post vertinimu, kuris vykdomas siekiant užtikrinti, kad taisyklės veiktų kaip numatyta, ir atskleisti visus nenumatytus netinkamo taisyklių taikymo atvejus;

4. pabrėžia, kad svarbu gerinti vartotojų pasitikėjimą transporto priemonių draudimu, taikomu tarpvalstybinėms motorinių transporto priemonių kelionėms ES viduje, ypač kai automobilininkai iš senųjų valstybių narių keliauja į naująsias valstybes nares ir atvirkščiai;

5. mano, kad esamų teisinių ir rinka pagrįstų sprendimų, kurie gina vartotoją, skatinimas padidintų vartotojų pasitikėjimą transporto priemonių draudimu;

6. mano, kad valstybės narės yra taip pat atsakingos už savo nacionalinių draudimo sistemų gerą veikimą atsižvelgiant į naujuosius ES teisės aktus dėl pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūros ir nukentėjusių asmenų patirtų teisinių išlaidų;

7. ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti, ar veiksmingi rinkos mechanizmai, ir apie tai reguliariai pranešti Europos Parlamentui;

8. mano, kad reikalavimas, kad vėlavimo atveju draudikas mokėtų teisės aktuose nustatytas palūkanas, nėra baudžiamoji priemonė. Todėl Komisija turi vykdyti didesnę kontrolę ir imtis tinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų nustatytos tikros poveikio priemonės;

9. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti nuolatinį tikslių duomenų perdavimą į vykdymo sistemas, būtina gerinti Komisijos, nacionalinių valdžios institucijų ir vartotojų darbo santykius;

10. atsižvelgdamas į ES nustatytą poveikio priemonių politiką mano, kad reikia taikyti subsidiarumo principą ir kad nacionalinių nuobaudas reglamentuojančių nuostatų suderinti nebūtina;

11. mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos gali geriau užtikrinti geriausią galimą vartotojų apsaugą jų nacionalinėse rinkose;

12. todėl, kalbėdamas apie pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūrą, pataria leisti valstybėms narėms pačioms taikyti poveikio priemones ir pasirinkti taikymo pobūdį ir lygmenį;

13. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomos nuobaudos, numatytos tais atvejais, kai nesilaikoma trijų mėnesių termino pateikti pagrįstą atsakymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą pasiūlymą;

14. mano, kad prieš skiriant nuobaudas svarbu atidžiai išnagrinėti draudimo kompanijų įsipareigojimų nevykdymo priežastis, atsižvelgiant į nuo jų nepriklausančius veiksnius; pageidauja, kad Komisija ir toliau prižiūrėtų nacionalines rinkas ir padėtų nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios prašo jos pagalbos;

15. pakartoja, kad svarbu gerinti piliečių pasitikėjimą atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistemos veikimu reklamuojant ją per visuomenės informavimo kampanijas ir kitomis tinkamomis priemonėmis;

16. ragina valstybes nares ir Komisiją gerinti vartotojų pasitikėjimą remiant atitinkamas priemones, skirtas vartotojams informuoti apie nacionalinius draudimo informavimo centrus ir skatinti jais naudotis, pvz., reikalauti, kad draudikai į savo sutarties informacinę dalį įtrauktų atitinkamos valstybės narės informavimo centro kontaktinius duomenis;

17. be to, ragina valstybes nares reikalauti, kad draudikai, vartotojams teikdami informaciją apie sutartį, išsamiai informuotų apie atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistemos veikimą, jos pranašumus ir naudingumą apdraustajai šaliai;

18. ragina Komisiją toliau stebėti šios sistemos veikimą ir, jei reikia ar paprašius nacionalinėms valdžios institucijoms, koordinuoti ir teikti pagalbą;

19. be to, kalbėdamas apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, mano, kad privalomasis teisinių išlaidų draudimas tikrai neskatins spręsti ginčus neteisminio susitarimo būdu – dėl to gali padidėti teisme nagrinėjamų bylų skaičius ir nepagrįstai padaugėti darbo teismams, taip pat gali būti sutrikdytas esamos ir besivystančios teisinių išlaidų draudimo rinkos veikimas;

20. dėl to mano, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudime įdiegus privalomojo teisinių išlaidų draudimo sistemą neigiami padariniai būtų didesni nei galima nauda;

21. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau informuoti visuomenę apie teisinės apsaugos draudimą ir kitus draudimo produktus (ypač naujosiose valstybėse narėse), didžiausią dėmesį skiriant vartotojų informavimui apie vienos ar kitos draudiminės apsaugos turėjimo pranašumus;

22. atsižvelgdamas į tai, mano, kad įgyvendinant gerąją kitų valstybių narių patirtį svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinėms reguliavimo institucijoms;

23. todėl ragina Komisiją stiprinti vartotojų apsaugą – pirmiausia raginant valstybes nares skatinti savo reguliavimo institucijas ir draudimo įmones informuoti visuomenę apie galimybę sudaryti savanoriško teisinių išlaidų draudimo sutartis;

24. mano, kad į informaciją apie transporto priemonių draudimo sutartis galėtų būti įtraukta informacija apie galimybę apdrausti teisines išlaidas;

25. ragina valstybes nares skatinti reguliavimo institucijas ir tarpininkus informuoti vartotojus apie galimus pavojus ir papildomą savanorišką vartotojui naudingą draudimą, pvz., teisinių išlaidų draudimą, pagalbos draudimą ir draudimą nuo vagystės;

26. ragina valstybes nares, kurios nėra sukūrusios ieškiniams spręsti skirtų alternatyvių ginčų sprendimo sistemų, remiantis gerąja kitų valstybių narių patirtimi svarstyti galimybę tokias sistemas sukurti;

27. prašo Komisijos nedaryti išankstinių išvadų dėl asmeniui padarytos žalos skirtingose jurisdikcijose tyrimų, užsakytų priėmus reglamentą „Roma II“[2], kadangi šiuose tyrimuose gali būti pasiūlytas draudimu pagrįstas sprendimas, pagal kurį reikėtų iš dalies pakeisti Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą[3];

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 181, 2000 7 20, p. 65., direktyva, pakeista Direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 14).
[2] 2007 m . liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
[3] 2000 m . gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 181, 2000 6 20, p. 65).

ES didėja tarpvalstybinių kelionių automobiliais skaičius – tai susiję su laisvu asmenų judėjimu. Dėl to didėja aiškių, tikslių ir veiksmingų ES teisės aktų dėl transporto priemonių draudimo poreikis. Visada labai svarbi eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga; norint ją užtikrinti būtina išspręsti keletą problemų.

2007 m. birželio mėn. Komisijos ataskaitoje (COM 2007(0207)) apie tam tikrus su transporto priemonių draudimu susijusius klausimus nagrinėjama keletas svarbių problemų – Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos nuostatų dėl nacionalinių nuobaudas reglamentuojančių nuostatų ir jų veiksmingumo įgyvendinimas, atstovo žalos sureguliavimo reikalams mechanizmo veiksmingumas ir esamos potencialių nukentėjusiųjų kelių eismo įvykiuose galimybės sudaryti papildomas savanoriško teisinių išlaidų draudimo sutartis.

Komisijos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama vienai konkrečiai Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos nuostatai. Ši nuostata reglamentuoja pagrįsto pasiūlymo pateikimo procedūrą. Pagal Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą užsienyje arba tarpvalstybiniuose eismo įvykiuose nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis dėl kompensacijos į nukentėjusiojo gyvenamojoje šalyje paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Draudikas nukentėjusiajam per tris mėnesius privalo pateikti pagrįstą atsakymą arba jam bus taikomos poveikio priemonės. Komisijos ataskaitos antrojoje dalyje aptariamas nukentėjusiojo patirtų teisinių išlaidų klausimas ir tai, ar jas turėtų atlyginti šalies, kuriai iškeltas ieškinys, draudikas.

Komisija vis dar nagrinėja valstybių narių taikomas nuostatas dėl nuobaudų ir rinkos mechanizmų įgyvendinimą. Jei per tris mėnesius pagrįstas atsakymas arba pasiūlymas nepateikiamas, taikomos poveikio priemonės. Komisija valstybėms narėms išsiuntė klausimynus; Komisijos ekspertai vis dar apibendrina rezultatus ir atnaujina lentelę, į kurią įtrauktos visos nuobaudos.

Per konsultacijas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant naujųjų valstybių narių valdžios institucijas, paaiškėjo, kad esamos nuobaudas reglamentuojančios nuostatos yra tinkamos ir kad jos veiksmingai įgyvendinamos visoje ES. Šioje ataskaitoje teigiama, kad Europos Komisija turėtų toliau stebėti padėtį ir, jei reikia, paprašius nacionalinėms valdžios institucijoms, koordinuoti ir teikti pagalbą, ypač atsižvelgdama į tai, kad po ES ir Šengeno zonos plėtros sparčiai išaugo į kitas ES valstybes nares keliaujančių europiečių skaičius.

Be to, šioje ataskaitoje siūloma leisti valstybėms narėms pačioms taikyti poveikio priemones ir spręsti, kokios poveikio priemonės tinkamos atsižvelgiant į subsidiarumo principą; atsižvelgiant į tai, nacionalinių nuobaudas reglamentuojančių nuostatų suderinti nereikia. Iš tikrųjų valstybėse narėse sukurtos skirtingos sistemos, ir nacionalinės reguliavimo institucijos gali geriau užtikrinti geriausią galimą vartotojų apsaugą jų nacionalinėse rinkose.

Atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistema žinoma visose valstybėse narėse. Pagal Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą visos valstybės narės įsteigė informacijos centrus. Informacijos centras privalo pranešti visiems tarpvalstybiniame eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims (vairuotojams, keleiviams ir pėstiesiems), kaip jie gali pateikti ieškinį užsienio šaliai dėl žalos atlyginimo. Centrai suranda užsienio šalies draudiką ir atitinkamą jos atstovą žalos sureguliavimo reikalams (jei reikia – pagal automobilio numerį). Su visais informacijos centrais galima susisiekti telefonu arba el. paštu; daug informacijos centrų, siekdami tinkamai informuoti vartotojus, įsteigė savo tinklavietes. Svarbi informacija nuolat atnaujinama. Jei apdraustasis įvykus tarpvalstybiniam eismo įvykiui kreipiasi į savo draudimo įmonę, draudimo įmonė dažnai pateikia jam duomenis apie atitinkamą informacijos centrą.

Jei valstybės narės nustatytų atitinkamas priemones, skirtas teikti vartotojams duomenis apie nacionalinius informacijos centrus (kai vartotojams reikia papildomos informacijos), padidėtų vartotojų pasitikėjimas. Be to, vartotojams teikiant informaciją apie sutartį būtina juos išsamiai informuoti apie atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistemos veikimą, jos pranašumus ir naudingumą apdraustajai šaliai.

Teisinių išlaidų draudimas veikia daugumoje valstybių narių (išskyrus Maltą ir Kiprą). Statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. atvejų yra sprendžiami neteisminio susitarimo būdu ir kad daugelyje valstybių narių teisinės išlaidos atlyginamos. Naujosiose valstybėse narėse atsiranda ir nuolat auga naujos rinkos. Tačiau kai kuriose jų teisinių išlaidų draudimas yra gana naujas produktas, kurį būtina reklamuoti. Naujosiose valstybėse narės visuomenė nedaug žino apie teisinių išlaidų draudimą, todėl būtina šias žinias gerinti.

Pagrindinis klausimas – ar nustatyti privalomąjį teisinių išlaidų draudimą visoje ES, ar palikti patikimą ir veiksmingą sprendimą – savanorišką teisinių išlaidų draudimą. Pirmoji pasirinktis turi keletą pranašumų, ypač naujosiose valstybėse narėse gyvenantiems vartotojams. Ji padidintų vartotojų pasitikėjimą, ypač siekiant žalos atlyginimo per teismą – atsižvelgiant į tai, kad daugelis naujųjų valstybių narių vartotojų prisibijo didelių teisinių mokesčių. Tačiau dėl to teismai turėtų daugiau sudėtingo darbo, sulėtėtų ginčų sprendimas ir padaugėtų nepagrįstų ieškinių, taip pat padidėtų draudimo įmokos – ypač šalyse, kuriose draudikai šiuo metu siūlo pigesnį draudimą, į kurį neįtrauktas teisinių išlaidų draudimas. Svarbiausia – tai neskatintų spręsti ieškinių dėl žalos atlyginimo neteisminio susitarimo būdu. Be to, būtų sutrikdytas teisinių išlaidų draudimo rinkos veikimas. Vertinant apskritai, įdiegus privalomojo teisinių išlaidų draudimo sistemą neigiami padariniai būtų didesni nei galima nauda.

Būtini tolesni veiksmai siekiant informuoti visuomenę apie teisinės apsaugos draudimą, ypač naujosiose valstybėse narėse. Vartotojai turėtų būti informuojami apie šios draudiminės apsaugos turėjimo pranašumus. Įgyvendinant gerąją kitų valstybių narių patirtį svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

Siekiant tinkamai vystyti nacionalines rinkas svarbu, kad nacionalinės valdžios institucijos, privačioji draudimo pramonė ir vartotojų organizacijos vykdytų visuomenės informavimo kampanijas. Tarpininkai turėtų būti įpareigoti pranešti vartotojams apie galimus pavojus ir teisinių išlaidų draudimo poreikį. Be to, valstybės narės, kurios nėra sukūrusios ieškiniams spręsti skirtų alternatyvių ginčų sprendimo sistemų, turėtų būti raginamos įdiegti kitų valstybių narių gerosios patirties pavyzdžius.

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl tam tikrų su transporto priemonių draudimu susijusių klausimų
(2007/2258(INI))

Nuomonės referentas: Giuseppe Gargani

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dėl asmenų judėjimo laisvės Europoje daugėja tarpvalstybinių kelionių automobiliu ir kadangi nukentėjusių eismo įvykiuose apsaugą turi reglamentuoti aiškūs ir funkcionalūs teisės aktai,

B. kadangi valstybės narės, susidūrusios su klausimais, susijusiais su transporto priemonių draudimu, šiuo metu patvirtina įvairias sistemas, todėl reikėtų, kad Komisija atliktų analizę, o nacionalinės valstybės institucijos jai padėtų.

C. kadangi konsultacijų su nacionalinėmis valdžios institucijomis, taip pat su naujųjų valstybių narių institucijomis metu buvo patvirtinta, kad nustatytos nuobaudos – ten, kur jos yra įvestos – galioja ir yra veiksmingai taikomos visoje Europos Sąjungoje,

D. kadangi Komisijos surengtos konsultacijos siekiant įsitikinti, koks yra visuomenės žinių apie atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistemą mastas, aprėpė tik valstybes nares ir draudimo sektorių, tačiau nepavyko pakankamai aprėpti visuomenės ir vartotojų asociacijų narių, t. y. labiausiai suinteresuotų tinkamo šios sistemos veikimo užtikrinimu šalių,

1. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomos nuobaudos, numatytos tais atvejais, kai nesilaikoma trijų mėnesių termino pateikti pagrįstą atsakymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą pasiūlymą;

2. mano, kad prieš skiriant nuobaudas svarbu atidžiai išnagrinėti draudimo kompanijų įsipareigojimų nevykdymo priežastis, atsižvelgiant į nuo jų nepriklausančius veiksnius; pageidauja, kad Komisija ir toliau prižiūrėtų nacionalines rinkas ir padėtų nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios prašo jos pagalbos;

3. primygtinai prašo valstybių narių pateikti būtiną informaciją apie atstovų žalos atlyginimo reikalams sistemą, ypač šių atstovų visose valstybėse narėse sąrašą, ne tik raginant draudimo kompanijas ikisutartiniuose informaciniuose dokumentuose nurodyti šios sistemos funkcionavimo tvarką ir jos privalumus, bet ir skatinant ryšius su įvairiose valstybėse narėse įsteigtais informacijos centrais;

4. prašo Komisijos nedaryti išankstinių išvadų dėl asmeniui padarytos žalos skirtingose jurisdikcijose tyrimų, užsakytų priėmus reglamentą „Roma II“[1], kadangi šiuose tyrimuose gali būti pasiūlytas draudimu pagrįstas sprendimas, pagal kurį reikėtų iš dalies pakeisti Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą[2];

5. ragina Komisiją nustatyti alternatyvias ginčų dėl reikalavimų atlyginti žalą sprendimų sistemas – pavyzdžiui, tiesioginių išmokų sistemą, ir įdiegti tokias sistemas, remiantis pažangiąja kitų valstybių narių patirtimi;

6. mano, kad svarbu išsaugoti neprivalomą teisinių išlaidų draudimo pobūdį siekiant atsižvelgti į įvairių nacionalinių rinkų ypatumus; pageidauja, kad valstybės narės ir Komisija populiarintų šios rūšies draudimą vykdydamos informacines kampanijas ir skatindamos laisvą tokio pobūdžio paslaugos teikimą siekdamos sudaryti sąlygas skleisti pavyzdžius, grindžiamus kitų valstybių narių pažangiąja patirtimi;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
[2] 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 181, 2000 6 20, p. 65).

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Bert Doorn, Monica Frassoni, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Piia-Noora Kauppi, Katalin Lévai, Antonio Masip Hidalgo, Manuel Medina Ortega, Aloyzas Sakalas, Francesco Enrico Speroni, Diana Wallis, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sharon Bowles, Luis de Grandes Pascual, Sajjad Karim, Georgios Papastamkos, Jacques Toubon

Teisinė informacija - Privatumo politika