PRANEŠIMAS Nauja mobilumo mieste kultūra
12.6.2008 - (2008/2041(INI))
Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Reinhard Rack
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Nauja mobilumo mieste kultūra
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551),
– atsižvelgdamas į baltąją knygą „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti“, (COM (2001)0370),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judumo Europoje skatinimas. Tvarus judumas mūsų kontinentui“, Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga (COM(2006)0314),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje. Pirma pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita“ (COM(2007)0541),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukšto lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją“ (COM(2007)0022),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pažangaus automobilio iniciatyvos. „Geriau informuoti apie pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių IRT“ (COM(2006)0059),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas“ (COM(2006)0336),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“ (COM(2007)0607),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl teminės miesto aplinkos strategijos (COM(2005)0718),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus ir gaires ir Europos Parlamento nuomones dėl struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos,
– atsižvelgdamas į persvarstytą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2007)0817),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją[1],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją „Judumo Europoje skatinimas. Tvarus judumas mūsų kontinentui“[2],
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl CARS 21: konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema[3],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją „Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo pagrindas“[4],
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl teminės miesto aplinkos strategijos[5],
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl mobilumo mieste,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A6-0252/2008),
A. kadangi miestų centrai (miestai ir jų apylinkės) įvairiais aspektais yra labai reikšmingi ES piliečių gyvenimui; kadangi miestų centruose, nepaisant jų dydžio ar struktūros skirtumų, sprendžiant dėl mobilumo mieste kylančias išmetamų teršalų, spūsčių, triukšmo ir saugumo keliuose problemas susiduriama su panašiomis problemomis ir iššūkiais,
B. kadangi iš esmės dėl miesto transporto kyla klimato kaitos, taršos ir kitų aplinkosaugos problemų grėsmė, kuri susijusi su kitokiu neigiamu poveikiu, pvz., gyvenimo kokybei ir miesto gyventojų sveikatai, būtina iš naujo svarstyti ir numatyti naujoviškas mobilumo koncepcijas miestuose; kadangi su šiomis problemomis turi būti kovojama siekiant sėkmingai įgyvendinti bendrą ES strategiją dėl kovos su klimato kaita ir kitomis aplinkos problemomis,
C. kadangi turi būti tinkamai padalytos užduotys tarp ES ir miestų bei miestelių ir ES turėtų atlikti aiškiai apibrėžtą vaidmenį; kadangi laikantis geresnio reguliavimo principo ir subsidiarumo bei proporcingumo principų Bendrijos veiksmų mobilumo mieste klausimais turėtų būti imamasi tik tuo atveju, kai neabejotinai gaunama papildomai naudos Europos lygmeniu,
D. kadangi į ES vidaus rinkos principus taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir mobilumo miestuose srityje,
E. kadangi Europos miestai ir miesteliai turėtų turėti galimybę pasirinkti įvairias lanksčias priemones, kad galėtų parengti tikslingą politinių priemonių derinį siekdami pateikti integruotus, tvarius, veiksmingus socialiniu požiūriu ir įvykdomus ekonominiu požiūriu mobilumo problemų sprendimus; kadangi reikėtų siekti geresnių logistikos sprendimų ir perėjimo prie tvaresnių transporto priemonių, atsižvelgiant į visų rūšių transportą ir sritis (pėsčiųjų ir dviračių eismas, viešasis ir privatusis keleivinis transportas, krovininis išvežiojimas ir paslaugos), kad būtų užtikrinama gera miestų centrų prieiga ir sklandūs transporto srautai juose, – tai itin svarbu gyventojams, svečiams, į darbą važiuojantiems asmenims, prekių ir paslaugų gamintojams ir tiekėjams, ypač MVĮ; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonių, kurios pasirenkamos siekiant įgalinti valdžios institucijas vėlesniu etapu pradėti tarpvalstybiniu lygmeniu bausti už kelių eismo pažeidimus, susijusius su miestais, sąveikai,
F. kadangi vykdant Europos transporto mieste politiką reikėtų atsižvelgti į ekonominę, socialinę, teritorinę ir aplinkosaugos sanglaudą; kadangi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys specialioms naujųjų valstybių narių problemoms ir sąlygoms,
G. kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į ypatingus darbuotojų (į darbą ir atgal važinėjančių asmenų) riboto judumo asmenų, vaikų (vežimėliuose), socialiai pažeidžiamų bei pagyvenusių asmenų poreikius; kadangi reikėtų atsižvelgti į į tai, jog dėl Europoje didėjančio pagyvenusių gyventojų skaičiaus vyksta demografiniai poslinkiai ir atsiranda naujų visuomeninių mobilumo poreikių,
H. kadangi siekiant numatyti aplinkosaugos, energetikos ir mobilumo klausimus, kurių iškils per ateinančius kelis dešimtmečius, būtina patvirtinti naują strateginio miesto vietovių planavimo koncepciją,
I. kadangi išorinių išlaidų įtraukimas į vidines sąnaudas yra svarbus žingsnis siekiant teisingo išlaidų pasidalijimo transporto sektoriuje; kadangi reikia ištirti kryžminio tvarių miesto transporto planų subsidijavimo galimybes siekiant užtikrinti sąžiningas sąlygas krovininiam ir keleiviniam transportui ir skirtingų rūšių transportui; kadangi siekiant tvarių mobilumo mieste sprendimų reikia dėti pastangų ir kurti naujas finansines priemones bei geriau ir dažniau naudotis esamomis finansinėmis priemonėmis, pvz., struktūriniais ir sanglaudos fondais,
Europos Sąjungos vaidmuo
1. pritaria, kad minėtoji žalioji knyga – tinkamas diskusijų pagrindas; be to, teigiamai vertina visapusišką suinteresuotų šalių įtraukimą į nuomonės formavimo ir būsimos ES miesto transporto politikos formavimo procesą;
2. mano, kad būtina aiškiai apibrėžti ES atsakomybės sritis laikantis sutartyse numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų; pripažįsta principą, pagal kurį vietos valdžios institucijos savarankiškai nustato savo mobilumo politikos kryptis tuo atveju, jei jos nepažeidžia atitinkamų nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų; taip pat tikisi, kad valstybės narės, miestai ir miesteliai, laikydamiesi minėtųjų principų, suvokia savo atsakomybę už geresnį mobilumo mieste organizavimą ir planavimą; tačiau pripažįsta, kad Bendrijos lygmeniu suderinti veiksmai mobilumo mieste klausimu kai kuriose srityse neabejotinai galėtų duoti papildomos naudos;
3. mano, kad ES turėtų nustatyti bendrą mobilumo mieste strategiją, kuri padėtų mažinti didelį privačių automobilių naudojimą ir skatintų pereiti prie tausesnių rūšių transporto, kad būtų vykdomi ES aplinkos apsaugos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimai;
4. mano, kad būtina veikti Europos lygmeniu šiose srityse, ir ragina:
- parengti integruotą bendrą Europos požiūrį į mobilumą mieste, kuriuo galėtų remtis Europos, nacionaliniai, regiono ir vietos veikėjai (savivaldybės, piliečiai, verslo ir pramonės atstovai); šis požiūris turėtų būti grindžiamas ES vidaus rinkos tvaraus mobilumo principais ir jį rengiant turėtų būti atsižvelgiama į miestų ekonominį gyvybingumą ir poveikį demografijai (migracija iš miestų); pabrėžia, kad šiuo būdu miestams ir miesto vietovėms turėtų būti suteikiamas akstinas rengti integruotus ir išsamius tvaraus mobilumo mieste planus ir juose ypač atsižvelgti į erdvinį planavimą ir ilgalaikį miesto planavimą;
- surinkti ir veiksmingai skleisti patikimus ir palyginamus duomenis apie visus transporto mieste ir miesto apylinkėse aspektus atsižvelgiant į būsimus bendrų sąlygų pokyčius (pvz., demografinius pokyčius, ekonomikos augimą, klimato kaitą);
- sudaryti išsamų šiuo metu taikomų Bendrijos taisyklių, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su mobilumo mieste klausimu, sąrašą ir kiekvienu atveju nurodyti, kas galėtų būti pagerinama ir supaprastinama;
- parengti Europos teisės aktų, susijusių su miesto transportu ir ypač su viešuoju keleiviniu transportu, įgyvendinimo ir taikymo valstybėse narėse vertinimą;
- parengti sąrašą, kuriame būtų vardijamos vietos iniciatyvos, skirtos žaliojoje knygoje nurodytoms problemoms (pvz., kelių rinkliavos sistemų, žaliųjų zonų, viešojo transporto saugumo, dviratininkų apsaugos ir kitokiems klausimams) spręsti; tikisi, kad šis sąrašas galėtų būti keitimosi pažangiąja šių sričių patirtimi pagrindas;
- stebėti vietos lygmeniu taikomas priemones, susijusias su patekimu į miestų centrus, siekiant išvengti naujų prekybos kliūčių ES vidaus rinkoje;
- įsteigti Europos mobilumo mieste platformą ar kokį nors kitą veiksmingą forumą, kuris suprantamu būdu sujungtų visus duomenis, pažangiąją patirtį ir informaciją apie mobilumo mieste politiką, siekiant piliečiams ir politikos formuotojams suteikti galimybę netrukdomai susipažinti su esmine informacija, kurios reikia norint vystyti mobilumo mieste politiką; pabrėžia, kad tokia platforma turėtų būti kuo daugiau grindžiama veikiančiomis duomenų bazėmis, ištekliais ir institucijomis, kad būtų išvengta popierizmo ir biurokratizmo;
- įvertinti įvairių rūšių transporto išorines išlaidas ir ištirti galimybę jas įtraukti į vidaus sąnaudas;
5. ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant įveikti nacionalines miestų planų kliūtis, tačiau neteikti ES teisės aktų pasiūlymų, kurie vietos lygmeniu galėtų riboti veiksmų laisvę, reikalingą sprendžiant mobilumo problemas;
Teisės aktai
6. mano, kad būtina, jog ES tose politikos srityse, kuriose jai suteikti teisės aktų leidybos įgaliojimai (pvz., biudžeto, aplinkosaugos, socialinė ir darbo rinkos, konkurencijos, pramonės, regioninė ir sanglaudos, transporto ir saugumo keliuose, energetikos politika), atsižvelgtų į ypatingus su transportu mieste susijusius reikalavimus;
Standartizavimas ir derinimas
7. ragina numatyti specialias Europos standartizavimo ir derinimo taisykles ir (arba) gaires šiais klausimais:
- žaliųjų zonų ir kelių rinkliavos planavimas ir veikimas; mano, kad sprendimai šiais klausimais turėtų būti priimami vietos lygmeniu atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos miestų grupės situaciją; kadangi laikantis ES vidaus rinkos principų ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų sąveikiajai struktūrai, siekiant užtikrinti, kad eismas vyktų laisvai, ir išvengti, jog būtų įgyvendintos skritingos valstybių narių iniciatyvos;
- techniniai ir organizaciniai reikalavimai, susiję su įvairių rūšių keleivinio ir krovininio transporto sąveika,
- neįgaliųjų, pagyvenusių, mažus vaikus turinčių ir labiausiai nepasiturinčių asmenų judumas,
- saugumo keliuose gerinimas laikantis Europos ir nacionalinių teisės aktų;
– pažangiųjų transporto sistemų (ang. ITS) technologijų prieinamumas ir sąveika siekiant jas taikyti visoje ES;
Keitimasis pažangiąja patirtimi ir jos sklaida;
8. ragina numatyti tinkamas priemones, kurias taikant būtų skatinamas keitimasis pažangiąja patirtimi, ypač šiais klausimais:
- geresnis esamos infrastruktūros panaudojimas, pvz., įgyvendinant lanksčius kelių naudojimo planus,
– įvairiarūšių transporto ir mobilumo sprendimų (gatvė, geležinkelis, vanduo) priėmimas,
- integruotos bilietų ir mokėjimo sistemos, kurios palengvintų naudojimąsi įvairių rūšių transportu,
- tvarių specialių mobilumo planų ir pagalbinių regioninio ir miestų planavimo priemonių parengimas („trumpų atstumų miestas“) – procesas, kuriame nuo pat pradžių turėtų dalyvauti visos suinteresuotosios šalys,
- naujoviški sprendimai, susiję su krovininio transporto veiksmingumu, ypač atsižvelgiant į vietos produktų išvežiojimą mieste, įskaitant patikimas pakrovimo ir iškrovimo sistemas, kurios palengvintų šį darbą paskutiniu etapu,
- tvarios transporto paslaugos siekiant užtikrinti turistų judumą mieste ir priemiesčiuose,
- viešųjų pirkimų politikos, kurią taikant būtų atsižvelgiama į aplinkosaugą, gairės,
- ekologiškesnis vietos viešasis keleivinis transportas atsižvelgiant į veiksmingumą, patrauklumą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir prieinamumą, į neįgaliųjų ir žmonių, turinčių ribotas judėjimo galimybes, reikmes, taip pat į saugumą ir apsaugą,
- tvarių mobilumo grandžių skatinimas: ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, kelionės automobiliu drauge su pakeleiviais, kelių žmonių važiavimas į darbą vienu automobiliu, kelionės taksi, kolektyvinis ir (arba) viešasis mobilumas,
- geresnis trumpų atstumų transporto organizavimas,
- tokios eismo valdymo priemonės, kaip nuotolinis darbas, lankstus darbo arba mokyklos laikas, siekiant pagerinti logistikos ir mobilumo valdymą ir taip sumažinti transporto priemonių kiekį ir (arba) užtikrinti, kad jos nebūtų naudojamos,
– priemonės, pvz., e. mokymasis, e. bankininkystė, e. pirkimas ir nuotolinės konferencijos, kurias taikant skatinamas virtualus mobilumas;
- žaliųjų zonų ir kelių rinkliavos sukūrimas,
- parkavimo politika ir praktika, pvz., parkavimo maršruto nurodymo sistemų diegimas,
- pažangiųjų transporto sistemų naudojimo gerinimas ir plėtojimas;
9. ragina kuo plačiau skleisti duomenis, pvz., Eurostato ir Bendrijos duomenų bazės apie kelių eismo įvykius (CARE) statistinius duomenis, susijusius su mobilumu mieste; prašo, kad būtų užtikrinta prieiga prie CARE duomenų bazės – tai būtų itin reikšminga priemonė siekiant, kad trasnporto srities specialistai keistųsi informacija ir patirtimi;
10. ragina Komisiją remti vietos valdžios institucijas ir skatinti bandomuosius ir eksperimentinius projektus, ypač jei jų tikslas – mobilumo mieste ir mokslinių tyrimų miesto planavimo srityje rėmimo klausimais taikyti integruotąjį požiūrį;
Tyrimai ir vystymasis
11. pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvaraus transporto plėtojimą ir mokslinius tyrimus šioje srityje, visų pirma siekiant skatinti technologinę pažangą ir kurti ekologiškesnes transporto priemonių technologijas; ragina Komisiją ir Tarybą investuoti į ekologiškas, našesnes, labiau vartotojams pritaikytas ir saugesnes miesto transporto sistemas, taip pat imtis priemonių, kad būtų sukurta šių sistemų rinka;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant pažangiąsias transporto sistemas ir skatinant jomis naudotis bei finansuojant pažangiąsias technologijas, nes jas taikant itin didinamas transporto saugumas ir gerinamas transporto srautas bei logistikos našumas; todėl mano, kad ES ypač turėtų skatinti tolesnį pažangiųjų transporto sistemų vystymą ir, visų pirma, dažnesnį jų naudojimą;
13. ragina Komisiją parengti visiems prieinamą ir suderintą mokslinių tyrimų ir vystymosi projektų, susijusių su mobilumu mieste ir vykdomų pagal įvairias ES pagrindų programas, sąrašą, taip pat nurodyti pavyzdžių, kaip projektai buvo taikomi praktiškai;
Valdžios institucijų koordinavimas
14. pabrėžia, kad pasikeitimas pažangiausiąja mobilumo valdymo patirtimi ir geresnis koordinavimas – esminės prielaidos siekiant tobulinti miesto transportą ir mobilumą jame, nes vis dažniau pastebima tokių trūkumų, kaip netinkamas vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios pareigų paskirstymas ir miestų, priemiesčių bei kaimo transporto sistemų planavimo koordinavimo stoka; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl prasto vietos valdžios institucijų koordinavimo didėja vežimo sąnaudos, gausėja eismas ir todėl daugiau teršiama aplinka;
15. ragina nedelsiant imtis priemonių siekiant geriau koordinuoti kaimyninių vietos valdžios institucijų veiklą, kad būtų užtikrintas tam tikras veiklos suderinamumas ir užtikrinta tvari bei darni vietos ir regioninio transporto infrastruktūros plėtra pasienio ir kituose regionuose;
Integruotas požiūris
16. mano, kad miestų plėtra ir planavimas turėtų vykti remiantis integruotu pagrindu, atsižvelgiant į dabartinio ir ateities miesto transporto reikmes; susisiekimas greitaisiais traukiniais tarp miestų centrų ir upių, geležinkelių bei oro uostų stočių, ypač atokiausiuose regionuose, turėtų būti miestų didelio masto plėtros ir modernizavimo prioritetas;
17. primena, kad atsižvelgiant į vis intensyvesnę miestų plėtrą didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas jų apylinkėms, priemiesčiams ir miestų aglomeracijoms;
Asmeninė atsakomybė
18. pabrėžia piliečių asmeninę atsakomybę ir mano, kad būtina juos skatinti kritiškai vertinti savo kaip transporto dalyvių elgesį ir aktyviai dalyvauti vietos forumuose, skirtuose mobilumo mieste klausimams spręsti; mano, kad kiekvienas pilietis gali keisti savo įpročius, pvz., asmeninio automobilio ir alternatyvių transporto priemonių naudojimo (ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiu arba viešuoju transportu), ir taip asmeniškai prisidėti gerinant miesto švarą ir gyvenimo kokybę jame; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas numatyti alternatyvius mobilumo būdus siekiant palengvinti šiuos pasikeitimus; be to, ragina Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pradėti daugiau švietimo ir informacijos kampanijų, kurių metu piliečiai daugiau sužinotų apie savo, kaip eismo dalyvių, elgesį; pabrėžia ypatingą švietimo kampanijų svarbą jaunajai kartai;
19. šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Dienos be automobilio, kuri paskelbta ES mobilumo savaitės metu, svarbą ir augančią sėkmę; pažymi, kad 2007 m. šią iniciatyvą vykdė 1909 miestai iš 23 valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti šią iniciatyvą ir siekti, kad ji būtų taikoma kuo plačiau;
20. mano, kad turėtų būti atliktas tyrimas, kuriame būtų paaiškinta ir pateikta išsami informacija apie visus piliečių mobilumo mieste aspektus (privatus transportas ir viešasis transportas); ragina diegti naujas standartizuotas duomenų rinkimo sistemas, skirtas tokiems mažai tirtiems klausimams, kaip pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys bei piliečių motyvacija renkantis tam tikros rūšies transportą;
Finansavimas
21. mano, kad ES gali iš esmės prisidėti finansuojant su keleiviniu ir krovininiu transportu mieste susijusias priemones, pvz., panaudojant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, ir ragina Komisiją prisiimti atsakomybę šiuo klausimu; primena valstybių narių atsakomybę finansuojant priemones, susijusias su aplinkosauga ir transportu, kurios privalomos pagal Bendrijos teisę;
22. ragina Komisiją parengti konkrečias rinkos ekonomikos priemones, kurias taikant būtų sukurta suderinta ir tinkama tvaraus mobilumo miestų centruose sistema;
23. ragina, kad, atsižvelgus į būsimą ES biudžeto persvarstymą, projektų finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų ateityje būtų labiau siejamas su sąlygomis ir įpareigojimais, susijusiais su tvariomis transporto priemonėmis ir aplinkosauga, ir mano, kad tai būtų tinkama priemonė siekiant skatinti aplinkos neteršiančių ir visiems prieinamų transporto priemonių naudojimą;
24. ragina Komisiją veikti atskirai ar kartu su Europos investicijų banku, pavyzdžiui, siekiant ištirti esamas ir būsimas miesto transporto finansavimo galimybes; siūlo parengti išsamų vadovą, kuriame sistemingai būtų nurodomos visos miesto transportui skiriamos lėšos; be to, ragina Komisiją apsvarstyti kryžminio subsidijavimo transporto srityje klausimą norint užtikrinti, kad visų rūšių transportui, taip pat keleiviniam ir krovininiam transportui, būtų sudarytos vienodos sąlygos; taip pat reikia įvertinti visus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės aspektus ir kaip ji galėtų prisidėti įgyvendinant tvaraus mobilumo mieste planus;
25. ragina Europos Parlamento biurą ir jo tarnybas parodyti gerą pavyzdį įgyvendinant savo paties sprendimus ir skatinant mobilumo valdymo priemones, skirtas EP nariams, personalui ir lankytojams, siekiant, kad tvarus mobilumas būtų įtrauktas Parlamentui taikant direktyvos dėl ekologinės vadybos ir audito sistemos (EMAS) nuostatas;
o
o o
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0057.
- [2] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0345.
- [3] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0007.
- [4] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0375.
- [5] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0367.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įžanga
Europos Komisija 2006 m. pateikdama baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio įgyvendinimo analizę, pranešė apie ketinimą parengti žaliąją knygą dėl miesto transporto. Po išsamaus konsultacijų proceso per pirmąjį 2007 m. pusmetį Komisija 2007 m. rugsėjo 25 d. išleido žaliąją knygą „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)551). Žaliosios knygos paskelbimas – tai konsultacijų etapo, kuris baigiasi 2008 m. kovo 15 d., pradžia. Jo metu suinteresuotosios šalys kviečiamos teikti pastabas dėl Komisijos pasiūlymo. Po to Komisija iki 2008 m. pabaigos pateiks veiksmų planą su konkrečiomis priemonėmis.
Pranešėjas džiaugiasi išsamios žaliosios knygos, kurioje bandoma aptarti ir apibendrinti kuo daugiau mobilumo mieste aspektų, paskelbimu. Nukrypstant nuo Komisijos sprendimo suskirstyti atskirus punktus pagal temas (upių transportas, žalesni miestai, racionalus, prieinamas ir saugus vietos transportas), pranešėjas mano, kad reikia išspręsti vieną pagrindinį klausimą ir todėl jis tampa pagrindine naujos sistemos dalimi: „Kokį vaidmenį gali (privalo arba turi) atlikti Europos Sąjunga sprendžiant transporto mieste klausimus ir kaip ji gali (privalo arba turi) elgtis kiekvienu atveju?“
Europos Sąjungos vaidmuo
Atsižvelgiant į tai pirmame skirsnyje siekiama išvardyti[1] tas sritis, kuriose, imantis veiksmų Europos lygmeniu, galima pasiekti aiškios naudos. Todėl pranešėjas norėtų pabrėžti Europos integruoto bendro plano dėl transporto mieste svarbą. Be to, reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį į patikimų ir palyginamų duomenų, kuriais, viena vertus, perteikiama esama padėtis, kita vertus, atsižvelgiama į būsimus bendrų sąlygų pokyčius (pvz., demografinius pokyčius), parengimą. Taip pat svarbus šiuo metu galiojančių nuostatų transporto mieste srityje išvardijimas ir analizė, ypač atsižvelgiant į galimą reguliavimo naikinimą. Be to, turint omenyje šias aplinkybes, turi būti įvertinamos išorinės sąnaudos ir galimas jų priskyrimas vidinėms.
Privalomą teisinę galią turintys teisės aktai ir privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai
Kitame etape aptariamas ES, kaip teisės aktų leidėjos, vaidmuo. Transportas mieste yra kryžminė sritis, tai reiškia, kad jam poveikį daro daugelis ES mastu jau nustatytų politikos sričių. Joms be kita ko priklauso aplinkosaugos politika, socialinė ir darbo rinkos politika, konkurencijos politika, pramonės politika, regioninė ir sanglaudos politika, taip pat transporto politika. Atsižvelgiant į tai tampa aiškus ir suprantamas teisėtas Europos Komisijos domėjimasis šia tema.
Be to, reikia atkreipti dėmesį į papildomą naudą, kurią ES gali suteikti gerindama mobilumą mieste – jos galimybę rengiant naujus sprendimų planus nustatyti pagrindinius standartus ir normas. Šie planai Bendrijos viduje tam tikru mastu turėtų atitikti tuos pačius principus, kad atskirų valstybių narių piliečiai ir pramonės atstovai galėtų veikti abipusiškai suderintose struktūrose.
Transporto mieste problemos yra labai panašios, tačiau dėl Europos miestų skirtingumo jos niekur nėra visiškai vienodos. Todėl miestams ir bendruomenėms reikėtų pateikti iš esmės palyginamas, tik konkrečiais elementais besiskiriančias priemones, skirtas spręsti jų transporto problemas. Bendruomenės turėtų turėti galimybę iš aiškiai struktūruotos sprendimų planų pasiūlos pačios pasirinkti joms tinkamus sprendimus ir juos įgyvendinti. Visų pirma reikėtų sudaryti sąlygas bendruomenėms remiantis iš esmės standartizuotais sprendimais parengti individualų politikos sričių derinį. Bet kokiu atveju reikėtų vengti vienam atvejui pritaikytų sprendimų.
Kad piliečiai ir pramonės bei ekonomikos sričių atstovai Bendrijos viduje galėtų remtis palyginamais principais, aplinkosaugos, mažos taršos zonos arba miesto mokesčių rinkimo įrenginiai visoje Europoje turėtų būti įrengti (struktūruoti) panašiai. Atsižvelgiant į tai visų pirma labai svarbi techninių sprendimų sąveika. Taip pat reikėtų patikrinti, ar didžiausio įmanomo suderinamumo principą galima taikyti kitose, ne techninėse srityse (pvz., naudojant vinjetes arba ženklus, kuriais suteikiamos tam tikros privažiavimo teisės). Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiems eismo dalyviams, pvz., asmenims, kurių judėjimas ribojamas dėl fizinės negalios, vaikams arba vyresniems žmonėms. Su tuo susijusi transporto saugumo sritis. Transporto saugumas turėtų būti suprantamas kaip integruotas planas, jame turėtų būti atsižvelgiama į visas transporto ir infrastruktūros sritis.
Be šių privalomą teisinę galią turinčių teisės aktų priemonių galimas privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų priemonių naudojimas, t. y. keitimasis pažangiąja patirtimi ir jos sklaida. Sprendžiant transporto mieste problemas svarbu geriau panaudoti egzistuojančią infrastruktūrą. Taip pat ir dėl to, kad erdvė mieste yra vertingiausias, nes labai ribotas, išteklius. Taikant naujoviškus sprendimus, pvz., prie dienos meto pritaikytus gatvių naudojimo planus, transporto problemų sprendimas galėtų būti palengvintas. Dideles galimybes teikia taip pat ir įvairiarūšiai transporto planai. Pvz., dar anaiptol nėra išnaudotos visos galimybės vidaus vandenų transportą įtraukti į transporto mieste planus. Europos Komisija taip pat galėtų suteikti paramą sprendžiant teritorijų ir miestų planavimo klausimus. Ypač daugiau turėtų būti diskutuojama apie tikslinių mobilumo planų svarbą. Be kitų klausimų ši sritis apima į darbą važinėjančių asmenų klausimą arba pvz., dirbtinį transporto sukūrimą (pvz., dideli prekybos centrai miesto pakraštyje prieštarauja „trumpų kelių miesto“ idėjai). Atsižvelgiant į miesto ekonominį pajėgumą taip pat ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas racionaliam logistikos planui, visų pirma gerai organizuotam ir veiksmingam prekių ir krovinių vežimui.
Dar viena tema yra atsakomybė dėl aplinkosaugos transporto politikos srityje. Svarbūs poreikiai gyvenimo kokybės ir sveikatos srityse yra vienas iš pagrindinių šios žaliosios knygos parengimo priežasčių. Su tuo tiesiogiai susijusi, pvz., įsigijimo politika, kurią vykdant atsižvelgiama į aplinką. Ji savo ruožtu tampa svarbi sprendžiant išorinių sąnaudų įskaičiavimo klausimą, nes tai gali turėti svarbų (finansinį) poveikį pereinant prie labiau aplinkai nekenksmingo mobilumo. Reikalingos papildomos pastangos viešojo vidaus keleivinio transporto srityje. Jį reikia padaryti veiksmingesnį, patrauklesnį ir labiau prieinamą, skatinant piliečius keisti transporto rūšį ir siekiant išvengti, kad daugiausiai socialiai pažeidžiami visuomenės nariai būtų priversti mieste naudotis ne itin patraukliomis viešojo transporto priemonėmis. Papildant šias priemones reikia išnaudoti galimybes, kurias teikia alternatyvių transporto priemonių, pvz., dviračio, naudojimas. Geriau organizuojant trumpų atstumų transportą galima labai sumažinti transportą mieste, taip pat ir piko valandomis. Be to, reikėtų nepamiršti priemonių, kurias taikant galima išvengti transporto naudojimo, pvz., dažnesnio nuotolinio darbo taikymo. Taip pat reikėtų stengtis pakeisti transporto srautus, t. y. pabandyti sumažinti transporto srautus piko valandomis ryte arba vėlyvą popietę, pvz., taikant lankstų darbuotojų darbo grafiką. Šiuo atveju taip pat galėtų padėti šiek tiek skirtingas užsiėmimų pradžios mokyklose laikas.
Apskritai tyrimų ir vystymo srityje dar esama iki šiol neišnaudotų galimybių, kurios susijusios su, pvz., geresniu transporto srautų organizavimu arba transporto saugumu. Dėl technologinės pažangos taip pat galima kurti mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones. Todėl reikia dėti ypač dideles pastangas skatinti šiuos naujus patobulinimus ir vis dažniau įgyvendinti tokius planus arba sprendimus.
Tačiau ir miestų bei bendruomenių piliečiai turi suprasti, kad kuriant švarų miestą, kuriame būtų verta gyventi, būtinas jų asmeninis įnašas. Viena vertus, juos reikėtų raginti kritiškai įvertinti savo pačių, kaip eismo dalyvių, elgseną. Tai reikštų, pvz., kiekvienu atskiru atveju apsvarstyti, ar būtina naudoti asmeninį automobilį. Taip pat atskiri asmenys be didelių pastangų galėtų keisti savo važiavimo įpročius vadovaudamiesi ekologiniais kriterijais. Kita vertus, to sąlyga yra alternatyvių konkurencingų transporto priemonių vietos viešojo keleivinio transporto srityje sukūrimas. Galiausiai reikia raginti piliečius trumpus atstumus dažniau eiti pėsčiomis, ne tik siekiant sveikesnio gyvenimo būdo. Vienas svarbiausių mūsų tikslų turi būti nuostata, kad tai gali būti atliekama ir gryname ore.
Finansavimas
Finansavimo srityje Komisija, be kitų priemonių, gali pasinaudoti struktūrinių ir Sanglaudos fondų arba bendrų tyrimų programų priemonėmis. Kadangi transportas mieste yra labai svarbus visiems dalyviams ir kadangi, kaip minėta, jau daug Europos nuostatų susijusios su miestais, reikia paraginti Komisiją prisiimti atsakomybę finansavimo srityje. Mobilumo mieste gerinimui reikalingos investicijos, su tuo susiję ir tai, kad siekiant, jog Europos taisyklių būtų laikomasi, reikalingas visapusiškas finansavimas, kurį iš esmės turi suteikti suinteresuotos vietos bendruomenės. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį taip pat ir į valstybių narių atsakomybę finansuojant Bendrijos teisėje numatytas priemones, susijusias su aplinkosauga ir transportu. Tai reiškia, kad valstybės narės miestams ir bendruomenėms turi suteikti Bendrijos teisės įgyvendinimui reikalingas finansines priemones.
Pranešėjo nuomone, ypač svarbu suplanuoti ir parengti naujas finansavimo priemones, pvz., bendradarbiaujant su Europos investicijų banku. Be to, svarstant šį klausimą, nereikėtų pamiršti galimybių, kurias teikia kryžminis subsidijavimas transporto srityje. Svarbi finansinė valdymo priemonė taip pat yra finansinės paramos susiejimas su prisiimtais įsipareigojimais. Pvz., finansinės paramos sąlyga gali būti sprendimų, kuriais saugoma aplinka, įgyvendinimas.
- [1] Reikėtų iš anksto pastebėti, kad kiekvienas šiame pranešimo projekte pateiktas išvardijimas nėra laikomas išsamiu ir visų pirma skirtas iliustruoti aprašytus principus.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (8.4.2008)
pateikta Transporto ir turizmo komitetui
dėl Žaliosios knygos „Nauja mobilumo mieste kultūra“
(2008/2041(INI))
Nuomonės referentas: Justas Vincas Paleckis
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad dabar miestuose ir jų teritorijose žmonių gyvena daugiau nei bet kada anksčiau; pabrėžia, kad reikia siekti padaryti miesto transportą tvarų, ekologišką, pritaikytą ir patogų, ypač vartotojams su judėjimo negalia, pvz., neįgaliems ir vyresnio amžiaus asmenims;
2. mano, kad dėl padidėjusio eismo didžiųjų miestų gatvėse siekiamos ir dažnai viršijamos pralaidumo ribos, o tai reiškia, kad didžiųjų miestų kelių tinklas ypač jautrus trikdžiams ir stokoja lankstumo, ir dėl to labai greitai susidaro transporto spūstys net esant nedidelėms kliūtims. Todėl labai svarbu sumažinti didžiųjų miestų kelių tinklo jautrumą trikdžiams (pvz., naudojant pažangiąsias transporto sistemas, diegiant ir stiprinant naujus vairavimo ir judėjimo įpročius);
3. pažymi poreikį priimti visuotinį požiūrį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į visus prieigos aspektus ir visas transporto rūšis, ir jo laikytis;
4. pabrėžia, kad galimybė judėti visiems (įskaitant neturinčius asmeninio automobilio) yra socialinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti;
5. kadangi didėja į miestus atvykstančių dirbti žmonių skaičius, atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu priemiesčiuose įrengti automobilių stovėjimo aikštelių, kur būtų užtikrintas lankstus susisiekimas su miestu kitomis transporto priemonėmis;
6. mano, kad ekologiškas viešasis transportas – tai priemonė sumažinti teršalų išmetimą miestuose, kur oro kokybė veikia ne tik miesto gyventojų, bet ir lankytojų bei jame dirbančių žmonių sveikatą;
7. pabrėžia, kad mažinant transporto spūstis pagerės oro kokybė ir sumažės akustinė tarša; mano, kad tai galima veiksmingai pasiekti kontroliuojant fizinę prieigą į tam tikrus kelius naudojant šios prieigos reguliavimo politiką ir darant įtaką kelių eismui į konkrečias vietas taikant automobilių statymo reguliavimo politiką;
8. pabrėžia, kad būtina atskirti miesto transporto plėtrą nuo neigiamo poveikio aplinkai priimant nuoseklias politikos priemones atsižvelgiant į Komisijos veiksmų paketą, susijusį su klimato kaita ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais;
9. pabrėžia, kad atsižvelgiant į socialinius kriterijus būtina sumažinti viso viešojo transporto bilietų kainas siekiant, kad vis daugiau piliečių kasdien naudotųsi viešuoju transportu ir taip būtų galima sumažinti taršių asmeninių transporto priemonių naudojimą;
10. pabrėžia, kad reikia parengti strategiją siekiant stabdyti viešojo transporto naudojimo naujosiose valstybėse narėse mažėjimą ir naudojimosi asmeniniais automobiliais didėjimą;
11. siūlo stengtis pasiekti, kad kasmet bent 1 proc. kilometrų, nukeliautų individualiomis transporto priemonėmis, pvz., automobiliais, būtų pakeisti kilometrais, nekeliautais tvariu transportu, pvz., viešuoju transportu ir dviračiais, kaip minima 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl teminės miesto aplinkos strategijos[1];
12. pabrėžia, kad visas viešasis transportas turi tapti prieinamesnis ir tinkamesnis neįgaliems piliečiams;
13. pažymi, kad vienas iš veiksmingiausių būdų su transportu susijusiam triukšmui ir eismo spūstims miestuose sumažinti – skatinti naudotis viešuoju transportu, ypač ne kelių transporto sistemų, o, pvz., požeminių ir antžeminių geležinkelio sistemų;
14. pažymi, kad važinėjant dviračiais ir kitomis nevariklinėmis transporto priemonėmis, ypač miestuose, taupoma energija bei erdvė, nekeliama triukšmo, neišskiriama CO2 , neteršiama oro, be to, tai labai veiksmingas būdas kovoti su nutukimu ir ligomis, kurias sukelia fizinės veiklos stoka; taip pat pažymi poreikį populiarinti šių alternatyvių rūšių transportą ir įkurti specialias tam tinkamas zonas, pvz., dviračių takus ir pėstiesiems patogias zonas; pabrėžia, kad reikia skatinti pėsčiųjų judumą ir važinėjimą dviračiais rengiant sąmoningumo judėjimo klausimais ugdymo kampanijas ir kelionių planus bei platinant žemėlapius su vietos tinklais ir esamais dviračių takais;
15. ragina Europos Komisiją ir vietos valdžios institucijas nedelsiant imtis priemonių dažniau rengti švietimo ir informavimo kampanijas, kad gyventojai geriau suvoktų savo eismo įpročius, ir ypač didelį dėmesį skirti jaunajai kartai ugdyti skirtoms kampanijoms;
16. pažymi, kad pagal Bendrijos teisę iš kiekvieno miesto, turinčio daugiau nei 100 000 gyventojų, turėtų būti reikalaujama parengti tvaraus miesto transporto planą (TMTP); mano, kad šiuose teisės aktuose būtų galima nurodyti aiškius terminus ir privalomus tikslus, apibrėžtus vietos ir Europos lygmenimis;
17. mano, kad TMTP būtų galima pateikti priemones, kuriomis vietos valdžios institucijos ketina:
– populiarinti nevariklines transporto priemones, pvz., važiavimą dviračiais ir vaikščiojimą pėsčiomis, ir įrengti platų dviračių takų tinklą ir saugius pėsčiųjų takus su antžeminėmis sankryžomis,
– populiarinti viešąjį transportą pasinaudojant Europos Sąjungos viešojo transporto infrastruktūros plėtrai skirtomis lėšomis ir skleisti informaciją apie turimus gerus pavyzdžius, pvz., apie pradėtas taikyti integruotų kainų ir bilietų pardavimo sistemas ir sistemų „Park and Ride“ kūrimą,
– spręsti didėjančio asmeninių automobilių naudojimo problemą taikant stovėjimo apribojimus ir spūsčių mokesčius, taip pat kuriant mažos taršos ir draudžiamo eismo zonas;
18. pažymi, kad rengiant TMTP turėtų dalyvauti NVO ir kiti suinteresuoti subjektai ir jie turi būti vieši; be to, mano, kad ne mažiau svarbu reguliariai vertinti padarytą pažangą ir skleisti šio vertinimo rezultatus;
19. palaiko Komisijos pastangas skatinti ekologiškus viešuosius pirkimus remiantis subsidiarumo principu, ir mano, kad tai gali būti pavyzdys bei paveikti ir kitas sritis; yra įsitikinęs, kad griežtų aplinkos standartų kaip pagrindinio atrankos kriterijaus taikymas – tai tinkamas būdas tvariam miesto transportui skatinti;
20. ragina Europos Komisiją teikti pagalbą ir informaciją miestams, kuriuose populiarinama nauja mobilumo mieste kultūra;
21. pabrėžia, kad tvarūs miestai yra atsakingi ir už aplinkinių teritorijų plėtrą; todėl pažymi, kad į miesto transporto sistemos kūrimą reikia įtraukti ir tvaraus tarpregioninio transporto infrastruktūros plėtotę, ir prašo kompetentingas valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti kaimyninių šalių pasienio miestų zonoms;
22. sutinka su Komisija, kad viešąjį transportą miestų zonose reikia tobulinti panaudojant įvairias priemones, pagal kurias į pasiūlos teikėjus orientuotos ekonominės priemonės būtų papildomos atitinkamomis tausiai paklausai sukurti skirtomis priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms, galinčioms sumažinti automobilių naudojimą ir padidinti nuotolinio darbo galimybes, pvz.:
– parodomieji arba bandomieji projektai vietos ar regiono valdžios institucijoms;
– miesto transporto magistralių ne automobiliams planavimas;
– kampanijos, kuriomis siekiama sumažinti automobilių transporto naudojimą ir pasiūlyti alternatyvių transporto būdų;
– mokesčių lengvatos;
– mokymo kampanijos ekologinio vairavimo tema;
23. nurodo būtinybę skatinti vietos valdžios institucijų diskusiją ir bendradarbiavimą visose valstybėse narėse, siekiant keistis geriausia praktika, patirtimi ir priemonėmis;
24. teigiamai vertina pagal iniciatyvą „Miestas–gyvybingumas–tvarumas“ (angl. CIty–VITAlity–Sustainability, CIVITAS)[2] atliktą darbą ir pabrėžia Europos Komisijos vaidmenį aktyviai dalijantis įgyta patirtimi ir skleidžiant žinias apie geriausią (ir blogiausią) praktiką, nes tai naudinga įgyvendinant iniciatyvą nedalyvaujantiems miestams;
25. mano, kad, atsižvelgiant į didelius ES būdingus regionų skirtumus transporto kokybės požiūriu, būtų patartina visoms vietos valdžios institucijoms perduoti praktinę patirtį neprivalomų gairių forma;
26. ragina Europos Komisiją remti investicijas į tiriamuosius ir bandomuosius projektus, susijusius su efektyviai energiją naudojančių ir ekologiškų rūšių transportu bei pažangiosiomis transporto sistemomis; skatina pašalinti technines kliūtis diegti ekologiškas pažangiąsias transporto sistemas naudojant sistemų standartizavimą ir jų sąveiką;
27. pažymi, kad kiekvienos tvarios transporto sistemos pagrindą turėtų sudaryti teisingas išorės sąnaudų įtraukimas į vidaus sąnaudas; tačiau metodų ir mokesčių pasirinkimas, siekiant sureguliuoti išorės sąnaudas (daugiausia eismo spūstis, oro taršą, triukšmą), miestų zonose turėtų būti grindžiamas subsidiarumo principu, taigi turi būti aiškiai nurodyta, kad įvedant aplinkos mokesčius transeuropiniam transporto tinklui (TEN) priklausančiais miestų zonose esančiais greitkeliais važiuojančioms visoms transporto priemonėms (automobilių ir sunkvežimių) taikomas subsidiarumo principas;
28. ragina Komisiją užtikrinti tvaraus miesto transporto ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo politikos prioritetų suderinamumą su struktūrinių ir Sanglaudos fondų panaudojimo būdais;
29. ragina Europos Komisiją skirstant regioninius fondus mobilumo mieste projektams atsižvelgti ir į aplinkosaugos reikalavimus;
30. ragina Europos Komisiją raginti vietos valdžios institucijas taikyti finansines ir nefinansines skatinamąsias priemones verslo įmonėms ir privatiems vartotojams, kad jie pereitų prie nedaug teršalų išmetančių transporto rūšių, ir (arba) atnaujinti turimas transporto priemones ar patobulinti jas pritaikant esamas ekologiškas technologijas; primena, kad integruotiems miestų ir kaimų atgaivinimo projektams, kuriuose gali būti numatytos transportui skirtos investicijos, finansuoti esama kelių finansavimo ES mastu šaltinių, pvz., struktūriniai fondai, Sanglaudos fondas ir Europos investicijų banko paskolos; primena, kad atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant naujoves miestai ir regionai gali keistis gerąja patirtimi ir dalyvauti bendruose projektuose („Žinių regionai“ ir „Regionai – ekonominių pokyčių dalyviai“) ir projektuose, susijusiuose su infrastruktūra, automobilių eismo ir mobilumo valdymu bei komunikacijomis, dalyvaudami įgyvendinant ES pagrindų programas, skirtas moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovėms (pvz.., CIVITAS);
31. pabrėžia, kad didžiausias teigiamas poveikis galimas tik vietos ir nacionalinės valdžios institucijoms laikantis integruoto ir sistemingo požiūrio į mieste, ypač pabrėžiant ilgalaikį miesto planavimą;
32. su pasitenkinimu pažymi, kad vietos valdžios institucijos imasi vis daugiau veiksmų ribodamos labiausiai teršiančių transporto priemonių patekimą į miestus, užtikrindamos geresnį oro kokybę nusakančių taršos normų laikymąsi jų teritorijose ir kurdamos zonas, kuriose neteršiamas oras ir nėra eismo spūsčių, vadinamas žaliosiomis zonomis; ragina Komisiją pateikti „miesto žaliųjų zonų“ apibrėžimo gaires, remiantis standartiniu ES žaliųjų zonų ženklinimu ir suderintu ekologiškų transporto priemonių ženklinimu;
33. pabrėžia, kad miesto žaliųjų zonų veiksmingumas priklauso nuo užtikrinimo, kad tarpvalstybiniu lygmeniu būtų laikomasi šioms zonoms taikomų taisyklių; ragina Komisiją imtis priemonių palengvinti nuobaudų už eismo pažeidimus taikymą tarpvalstybiniu lygmeniu, įskaitant nuobaudas už nenusikalstamus teisės pažeidimus, kad būtų galima susekti užsienyje registruotas transporto priemones, neteisėtai patenkančias į šias zonas;
34. pažymi, kad Komisijos veiksmai būtų ypač naudingi rengiant tam tikras žaliųjų zonų gaires, siekiant užtikrinti, kad būtų suderintos skirtingose ES valstybėse narėse ir miestuose taikomos sistemos;
35. pabrėžia, kad oro tarša vis dar yra svarbi sveikatos problemų priežastis ES; todėl pažymi, kad miestai, kuriuose didelė oro tarša, turėtų apsvarstyti galimybę imtis griežtų priemonių, įskaitant spūsčių mokesčius ir mažos taršos ir draudžiamo eismo zonų kūrimą; taip pat pabrėžia, kad miestų centruose apribojus greitį iki 30 km/h sumažėja ne tik eismas ir oro tarša, bet ir mirties atvejų keliuose skaičius;
36. atkreipia dėmesį į matematinio modeliavimo galimybes (apskaičiuojami eismo srautai ir išmetamų teršalų kiekis) siekiant veiksmingesnio miesto transporto infrastruktūros valdymo;
37. ragina Komisiją populiarinti taršaus transporto kiekio mažinimą istoriniuose miestų centruose ir pėsčiųjų zonų plėtrą, tuo pat metu užtikrinant prieinamumą ir išlaikant tradicinius naudojimo būdus;
38. pažymi poreikį diegti naują judėjimo miestuose kultūrą ankstyvaisiais ugdymo etapais, pradedant pradine mokykla;
39. pažymi, kad miesto žaliosios zonos neturėtų tapti asmenų ir prekių judėjimą ribojančiomis teritorijomis; todėl ragina Komisiją parengti (pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto ir prekių) judėjimo galimybių žaliosiose zonose gaires; pirmiausia ragina Komisiją sukurti Europos interneto tinklavietę, kurioje būtų pateikiama informacija apie taisykles, taikomas įvairioms miestų žaliosioms zonoms ES, ir prieigą prie jų;
40. pažymi tinkamos transporto priemonių priežiūros svarbą;
41. pažymi valstybių narių keitimosi gerąja patirtimi svarbą;
42. pažymi visuotinį padidėjusios transporto ekonomikos poreikį. Tai gali būti ne tik perėjimas nuo automobilių prie viešojo transporto arba nuo automobilių prie dviračių, bet ir perėjimas nuo didelių transporto priemonių prie mažesnių arba nuo automobilių su nepilnais ekipažais prie automobilių su pilnais ekipažais. Bet kuris iš šių pokyčių yra sveikintinas ir remtinas;
43. pažymi teritorijų planavimo svarbą. Miesto planavimas daugeliu atžvilgių yra tvaraus transporto pagrindas, todėl šią spragą užpildytų ES masto tyrimas ir ES masto gairės.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
2.4.2008 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
[41] [3] [0] |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adamos Adamou, Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, Martin Callanan, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Jill Evans, Anne Ferreira, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Jens Holm, Marie Anne Isler Béguin, Dan Jørgensen, Christa Klaß, Urszula Krupa, Jules Maaten, Linda McAvan, Marios Matsakis, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Guido Sacconi, Richard Seeber, Kathy Sinnott, Bogusław Sonik, Evangelia Tzampazi, Thomas Ulmer, Marcello Vernola, Anja Weisgerber, Glenis Willmott |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Christofer Fjellner, Johannes Lebech, Kartika Tamara Liotard, Miroslav Mikolášik, Bart Staes |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
|
||
- [1] OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182.
- [2] www.civitas-initiative.eu
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (10.4.2008)
pateikta Transporto ir turizmo komitetui
dėl žaliosios knygos „Nauja mobilumo mieste kultūra“
(2008/2041(INI))
Nuomonės referentas: Jan Olbrycht
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pritaria Komisijos žaliojoje knygoje „Nauja mobilumo mieste kultūra“ (COM(2007)0551) išdėstytam požiūriui, kad mobilumas mieste yra svarus veiksnys, skatinant ekonominį augimą, užimtumą ir subalansuotą regionų vystymąsi Europos Sąjungoje, taigi prisidedantis prie Lisabonos ir Geteborgo strategijų tikslų;
2. pabrėžia, kad siekiant ES teritorinės sanglaudos labai svarbu užtikrinti vienodas ir nesunkiai gaunamas galimybes piliečiams naudotis koordinuotomis kokybiškomis transporto paslaugomis, įskaitant bendrąjį transportą, miestuose ir jų apylinkėse; ragina ypatingą dėmesį skirti neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių poreikiams;
3. pabrėžia, kad mobilumas miestuose atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vidinę sanglaudą miestų aglomeracijose ir kad dėl šios priežasties miesto transporto vystymo strategijos privalo būti glaudžiai susietos su platesnėmis erdvės planavimo strategijomis ir miestų vystymu;
4. tvirtai tiki, kad nors transporto infrastruktūros ir paslaugų kokybė svarbi miesto centrų patrauklumo ir konkurencingumo dalis, investavimo į miesto transportą veiksmingumas priklauso nuo to, kaip jis susietas su tvaraus atskirų miestų aglomeracijų vystymosi strategija; taigi mano, kad kuriant miestų plėtros planus būtina atsižvelgti į esamą ir būsimą miesto transporto poveikį;
5. ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas patvirtinti integruotą investavimo į transportą planavimo miestuose ir jų apylinkėse metodą ir atsižvelgti į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius; pabrėžia, kad kuriant sėkmingas tvaraus miestų planavimo strategijas svarbu konsultuotis su visuomene;
6. ragina Komisiją palengvinti integruoto metodo kūrimą atliekant tyrimus dėl teigiamo šio metodo poveikio ir parodant, kokios išlaidos būtų neintegruoto metodo atveju; be to, ragina Komisiją pateikti tiesiogiai susijusiems dalyviams skirtas gaires, kuriose, pvz., kontrolinio sąrašo forma, būtų pateikti nurodymai dėl integruoto metodo įgyvendinimo;
7. ragina Komisiją peržiūrėti Bendrijos teisės aktus ir gaires, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai daroma įtaka tam, kaip vykdomas tvarus miesto vystymas, kad regionams ir miestams būtų nustatyti bendri sisteminiai pagrindai, kurie padėtų pasirinkti, kaip planuoti ir įgyvendinti vystymosi strategiją;
8. ragina Komisiją parengti išsamias gaires, kuriose būtų aiškiai išvardyti visi veikiantys fondai miesto transporto srityje (mokslinių tyrimų pagrindų programa, regionams skirtos lėšos, programos Life+, Marco Polo) ir galimybės, kurias siūlo Europos investicijų bankas (EIB), remiantis neseniai Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato paskelbtų miestams skirtų gairių pavyzdžiu;
9. primena, kad Komisija turi skatinti vietos suinteresuotas šalis kurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes;
10. pabrėžia, kad miestų vystymosi planavimas priklauso vietos valdžios institucijų kompetencijai; ragina Komisiją remti vietos valdžios institucijas skatinant bandomuosius ir eksperimentinius projektus, ypač susijusius su integruoto mobilumo mieste metodo taikymu, remiant mokslinius tyrimus miestų planavimo srityje ir skatinant su tuo susijusį turimų finansinių išteklių panaudojimą valstybėse narėse;
11. ragina Komisiją, pateikiant pavyzdžius iš valstybių narių, parodyti, kokia geros integruoto mobilumo planavimo praktikos įgyvendinant pagrindinius projektus nauda, ir apsvarstyti galimybę pradėti taikyti sistemą, pagal kurią galėtų būti atlyginta miestams, taikantiems naujoviškus sprendimus, skirtus kovoti su spūstimis miestų transporto sistemose;
12. tvirtai tiki, kad galimybė naudotis struktūriniais fondais ir sanglaudos fondo parama turėtų priklausyti nuo to, ar parengtos integruotos tvaraus miesto ir jo apylinkių vystymosi strategijos;
13. pabrėžia miestų ir regionų bendradarbiavimo svarbą formuojant optimalias miestų vystymosi strategijas ir ragina Komisiją mobilumo miestuose klausimą įtraukti į keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, ypač remiantis programa URBACT bei iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
08.4.2008 |
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
47 0 3 |
|
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Emmanouil Angelakas, Stavros Arnaoutakis, Elspeth Attwooll, Rolf Berend, Jana Bobošíková, Victor Boştinaru, Antonio De Blasio, Petru Filip, Gerardo Galeote, Iratxe García Pérez, Eugenijus Gentvilas, Gábor Harangozó, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Mieczysław Edmund Janowski, Rumiana Jeleva, Gisela Kallenbach, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Miloš Koterec, Constanze Angela Krehl, Miguel Angel Martínez Martínez, Sérgio Marques, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Maria Petre, Markus Pieper, Pierre Pribetich, Elisabeth Schroedter, Grażyna Staniszewska, Catherine Stihler, Margie Sudre, Kyriacos Triantaphyllides, Vladimír Železný. |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Bernadette Bourzai, Jan Březina, Brigitte Douay, Den Dover, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Madeleine Jouye de Grandmaison, Ramona Nicole Mănescu, Ljudmila Novak, Mirosław Mariusz Piotrowski, Zita Pleštinská, Samuli Pohjamo, Manfred Weber, |
||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Jean-Paul Gauzès, Jacques Toubon. |
||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
29.5.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
27 2 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Inés Ayala Sender, Paolo Costa, Arūnas Degutis, Petr Duchoň, Saïd El Khadraoui, Robert Evans, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Brigitte Fouré, Mathieu Grosch, Georg Jarzembowski, Timothy Kirkhope, Sepp Kusstatscher, Jörg Leichtfried, Marian-Jean Marinescu, Erik Meijer, Seán Ó Neachtain, Willi Piecyk, Paweł Bartłomiej Piskorski, Luís Queiró, Reinhard Rack, Brian Simpson, Yannick Vaugrenard |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Nathalie Griesbeck, Zita Gurmai, Leopold Józef Rutowicz |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Astrid Lulling, Rovana Plumb, Bart Staes |
|||||