PRANEŠIMAS dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano
13.6.2008 - (2008/2005(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Jerzy Buzek
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas): ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“ (COM(2007)0723),
– atsižvelgdamas į išsamų poveikio įvertinimą, pateiktą kartu su pirmiau minėtu komunikatu, (SEC(2007)1508),
– atsižvelgdamas į „Technologijų žemėlapį“ (SEC(2007) 1510) ir „Pajėgumų žemėlapį“ (SEC(2007)1511), pridedamus prie minėtojo komunikato,
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų:Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030),
- atsižvelgdamas į ES siekių dėl klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo 2020 metais įgyvendinimo priemonių paketo poveikio įvertinimą (SEC(2008)0085),
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Elektros energijos tausios gamybos iš iškastinio kuro parodomųjų projektų rėmimas“ (COM(2008)0013),
- atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Parama elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių“ (SEC(2008)0057),
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos energetikos politika“ (COM(2007)0001),
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai“ (COM(2006)0697),
- atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių (COM(2008)0019),
- atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį (COM(2008)0016),
- atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB, 96/61/EB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (COM(2008)0018),
- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)[1],
- atžvelgdamas į 2006 metų gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/976/Euratomas dėl specialiosios programos, įgyvendinančios Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintąją bendrąją branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programą (2007–2011 m.)[2],
- atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)[3],
- atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (COM(2007)0571),
- atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlemento rezoliuciją dėl Europos atsinaujinančių energijos išteklių plano[4],
- atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą[5],
- atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo[6],
- atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. pareikštą Europos Parlamento poziciją dėl Europos inovacijų ir technologijų instituto,[7]
- atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
- atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 28 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos išvadas dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano,
- atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13 ir 14 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
- atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0255/2008),
A. kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Europos energetikos ir klimato politikos tikslai – kovoti su klimato kaita, didinti energetinį saugumą ir Europos ekonomikos konkurencingumą,
B. kadangi klimato kaitos keliama grėsmė nuolat auga, o COP14 konferencija Poznanėje ir COP15 konferencija Kopenhagoje bus itin svarbios siekiant sudaryti tarptautinio susitarimą dėl klimato kaitos, pakeisiančio Kioto protokole nustatytą tvarką,
C. kadangi N. Sterno apžvalgoje „Klimato kaitos ekonomika“ pripažįstama, kad neveikimo mažinant klimato kaitą sąnaudos smarkiai viršija veiksmų sąnaudas,
D. kadangi iki 2030 metų ES priklausomybė nuo iškastinio kuro importo gali išaugti iki 65 proc.,
E. kadangi pasiekti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinimo ir atsinaujinančios energijos išteklių vartojimo ES tikslus, Europos Komisijos skaičiavimu, iki 2020 metų ES kasmet kainuotų 70 milijardų eurų,
F. kadangi energijos vartojimo veiksmingumo didinimas – tai viena iš ekonomiškiausių priemonių siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,
G. kadangi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – būtini aspektai norint pasiekti Europos energetikos politikos tikslus,
H. kadangi užtikrinus geresnę sąveiką ateityje atliekant su Europos energetikos technologijomis susijusius mokslinius tyrimus būtų tik skatinamas tvarus ekonomikos augimas, prisidedama prie lyginamųjų Europos ekonomikos pranašumų vystymo, gerinama su užimtumu susijusi padėtis ir taip padedama siekti Lisabonos strategijoje numatytų tikslų bei kovoti su klimato kaita;
I. kadangi Septintojoje bendrojoje programoje energetikos moksliniams tyrimams septynerių metų programos laikotarpiui numatyta tik 2,3 milijardo eurų,
J. kadangi privataus sektoriaus investicijos į energetikos technologijų mokslinius tyrimus Europos Sąjungoje labai mažos, palyginti su mūsų konkurentų ir netgi su kitų Europos šalių pramonės atstovų dedamomis pastangomis,
K. kadangi nuo devintojo dešimtmečio privačių ir valstybinių lėšų, Europos Sąjungoje skiriamų moksliniams energetikos tyrimams, nuolatos mažėjo, o tarptautiniu mastu, palyginus išlaidomis technologijų moksliniams tyrimams grindžiamus naujovių rodiklius, Europos rezultatai prasti,
L. kadangi valstybių įsikišimas remiant naujas, ne tokias taršias energetikos technologijas reikalinga ir pagrįsta, nes jos iš pradžių kainuoja brangiau negu technologijos, kurios jomis pakeičiamos, ir todėl sverbimosi į rinką etapu gali neduoti trumpalaikio prekybos pelno ir neužtikrinti geresnių kainų vartotojams,
Strateginio energetikos technologijų plano poreikis
1. pritaria Europos strateginiam energetikos technologijų (angl. SET) planui; mano, kad pakankamai finansiškai remiama Europos energetikos technologijų politika yra itin svarbi siekiant ES 2020 metų energetikos ir klimato kaitos tikslų;
2. pabrėžia, kad ES privalo iki 2020 m. pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos išteklių vartojimo tikslų išsaugodama konkurencingą ir tvarią ekonomiką; mano, kad nebrangių, naujoviškų ir mažai anglies dioksido išmetančių technologijų kūrimas ir diegimas, energijos naudojimo efektyvumas ir atsinaujinančios energijos ištekliai yra labai svarbūs norint sumažinti išmetamo kiekio mažinimo sąnaudas, sukurti naujas rinkas ES pramonei ir užsitikrinti viso pasaulio įsipareigojimą stabdyti klimato kaitą;
3. mano, kad siekiant šių tikslų gyvybiškai svarbu sumažinti ekologiškos energijos kainą ir išplėsti energetikos sektoriaus naujoves; šiuo tikslu reikia patobulinti technologijų perdavimo iš mokslinių tyrimų centrų į įmones procesą, sumažinti skverbimosi į rinką laiką, nutraukti dabartinę technologinę ir reglamentavimo inerciją ir padidinti sistemos sąveiką;
4. mano, kad naujos technologijos, ypač atsinaujinančios energijos ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo technologijos, yra reikalingos ir siekiant įvairinti energijos gamybos šaltinius, sumažinti energijos paklausą bei panaudoti mažiau taršius ir saugesnius vietinių išteklių eksploatavimo metodus, užtikrinančius saugų energijos tiekimą; ragina Komisiją įvertinti ES energijos išteklius;
5. mano, kad pagal SET planą turėtų būti remiama įvairi veikla, kuri skatintų visuomenę diskutuoti apie įvairių naujųjų energetikos technologijų privalumus šviečiant vartotojus ir vykdant vartotojų informavimo kampanijas;
6. mano, kad pigesnės ir veiksmingesnės mažai anglies dioksido išmetančios technologijos gali padėti pasiekti naują tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pakeisiančio Kioto protokole nustatytą tvarką,
Koordinavimas ir strateginis planavimas
7. pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti strategines energetikos technologijas visais lygmenimis ir tarp įvairių partnerių; taip pat pabrėžia, kad būtina vengti pernelyg didelio biurokratizmo, užtikrinti paprastumą bei aiškumą ir platų visų galimų partnerių dalyvavimą gerinant koordinavimą ir pasitelkiant, pavyzdžiui, tokias organizacijas kaip Europos bendrijos iniciatyvinę grupę ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą, kuri turėtų būti atvira visiems Europos mokslinių tyrimų centrams, nesvarbu, koks jų dydis ar ištekliai;
8. pritaria tam, kad būtų įkurta aukščiausiojo lygio valdymo grupė ir parengta skaidri bei lengvai prieinama informacijos apie energetikos technologijas sistema, ypač skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie šios grupės įkūrimo eigą ir jos darbą, taip pat apie informavimo strategiją;
9. pažymi, kad priemonės, sukurtos vykdant bendrąsias programas (ERA-NET, NoE, ETP), gali būti naudojamos Europos energetikos technologijų informacijos sistemai palaikyti;
10. pabrėžia, kad norint pasiekti nustatytus planinius rodiklius, kuo labiau padidinti naudą ir sumažinti sąnaudas, būtina koordinuotai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; mano, kad nacionalinio lygmens Bendrijos priemonėmis, pavyzdžiui, pasitelkiant struktūrinius fondus, galima paremti šių sričių mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujovių diegimo pajėgumus;
11. pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu geriau koordinuoti veiksmus su trečiosiomis šalimis, įskaitant išsivysčiusias, besivystančias ir kylančios ekonomikos šalis;
12. pabrėžia, kad būtina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad dėl išsivysčiusių, besivystančių ir sparčiai vystomos ekonomikos šalių būtų diegiama nuosekli ir diferencijuota strategija;
13. pabrėžia, kad reikia plėsti ES mokslinių tyrimų bazę ir kad norint užtikrinti pakankamai kokybiškų žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi siekiant visapusiškai pasinaudoti atsiveriančiomis su naujomis technologijomis susijusiomis galimybėmis, būtinas tolesnis švietimas ir mokymas; mano, kad šioje srityje būtų naudinga taikyti integruotą požiūrį, apimantį specialiąsias FP7 programas;
14. atkreipia dėmesį į galimą naujų iniciatyvų dubliavimo bei kartojimo riziką; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip naujosios Europos pramonės iniciatyvos (angl. EII) derės su esamomis programomis, įskaitant FP7, o konkrečiau su Europos technologijų platformomis ir Jungtinėmis technologijų iniciatyvomis, sukurtomis vykdant FP7 programą, su Konkurencijos bei naujovių bendrąja programa (angl. CIP) ir ypač su Europos inovacijų bei technologijų instituto ir klimato kaitos bei energetikos srityje veikiančios žinių ir informacijos bendrijų veikla; ragina Komisiją paaiškinti, kaip naujosios Europos pramonės iniciatyvos padės siekti ES ir valstybių narių lygmens veiksmų sąveikos;
15. dar kartą teigia, kad įgyvendinant SET planą reikia Europos lygmeniu sukurti energijos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo pajėgumus; pritaria Komisijai, kad viena iš sprendimo dalių yra visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra; todėl prašo Europos strateginį mokslinių tyrimų infrastruktūros forumą (ESFRI) nustatyti, koks Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikis naujoviškų energijos technologijų, pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos technologijų, srityje;
16. mano, kad transeuropinių energetikos tinklai ir supaprastintos šio sektoriaus leidimų suteikimo procedūros yra itin svarbūs aspektai įgyvendinant ES strateginę energetikos politiką;
Moksliniai tyrimai ir technologijų perdavimas
17. pabrėžia, kad reikia koordinuoti įvairias mokslo ir technologijų sritis, kurios dėl savo daugiadiscipliniškumo atlieka tam tikrą vaidmenį energetikos technologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų atlikti fundamentaliųjų mokslų, pavyzdžiui, biologijos, informacinių technologijų, medžiagų mokslo ir makrotechnologijų, srityje;
18. ragina Komisiją atsižvelgti į energetikos technologijų potencialą naujosiose valstybėse narėse ir taikyti ES įvairių sričių politika grindžiamas paramos priemones;
19. pabrėžia, kad reikia gerinti technologijų perdavimą iš mokslinių tyrimų centrų į įmones; ragina pasiekti, kad šioje srityje tam tikrą vaidmenį atliktų Europos inovacijų bei technologijų institutas;
20. ragina privatų sektorių daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir prisiimti didesnę riziką, nes tai būtinos sąlygos norint, kad ES šioje srityje pirmautų;
Europos pramonės iniciatyvos
21. turi tvirtą nuomonę, kad itin svarbu paremti mažai anglies dioksido išmetančias technologijas parodomaisiais ir pateikimo į rinką etapais, todėl pritaria EII pasiūlymui; tačiau pabrėžia ir būtinybę labiau remti technologijų, kurios bus reikalingos vėliau, mokslinius tyrimus bei plėtrą, ypač daug dėmesio skiriant strategiškai svarbioms technologijoms, pavyzdžiui, saulės energijos technologijoms, per ilgą laiką galinčioms užtikrinti energetinę Europos nepriklausomybę;
22. mano, kad EII turėtų daugiausia dėmesio skirti toms sritims, kurios turi didžiausią potencialą padėti tvariai įgyvendint ES klimato kaitos, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energetikos išteklių vartojimo tikslus ir ilgainiui sumažinti šių tikslų įgyvendinimo sąnaudas bei užtikrinti tęstinumą;
23. prašo nustatant prioritetus tarp įvairių iniciatyvų kiekvienu gamybos proceso etapu atsižvelgti į kiekvienos technologijos būvio ciklą ir poveikį aplinkai; prašo numatyti galimybę perkelti šias technologijas į besivystančias šalis siekiant sumažinti technologinį atotrūkį;
24. ragina skatinti technologijų perdavimą besivystančioms šalims ir, siekiant vystyti naujas energetikos technologijas, pradėti su šiomis šalimis bendradarbiauti mokslo srityje;
25. palaiko siūlymą, kad EII turėtų reaguoti į skirtingus specialiųjų technologijų poreikius; mano, kad toks lankstumas leistų kurtis strateginėms valstybių narių, vietovių ir regionų, mokslinių tyrimų centrų bei privataus sektoriaus sąjungoms, kurios plėtotų konkrečias technologijas; ragina šias institucijas dirbti kartu ir nedelsiant teikti išsamius pasiūlymus dėl EII;
26. itin remia pasiūlytas EII vėjo, saulės, energijos, pagamintos naudojant biomasę, CO2 surinkimo, gabenimo ir saugojimo, elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos bei atomo branduolio dalijimosi EII.
27. pirmiausia ragina aktyviau imtis biokuro mokslinių tyrimų ir užtikrinti, kad bendras šio kuro gamybos poveikis aplinkai būtų vienareikšmiškai naudingas;
28. pabrėžia didelio masto biomasės konversijos į dujas plėtotės svarbą siekiant gaminti vandenilį ir skystą sintetinį kurą tvarioms transporto technologijoms;
29. pabrėžia, kad branduolio skilimo EII turėtų suteikti tęstinumo ir apimti trečiosios ir ketvirtosios kartos technologijų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;
30. apgailestauja, kad SET plane pirmenybė teikiama priemonėms, orientuotoms į pasiūlą, ir nekreipiama dėmesio į priemones, kurios padėtų sumažinti energijos paklausą, pvz., energijos taupymas ir energijos naudojimo efektyvumas;
31. pabrėžia, kad SET plane turėtų ryškiau atsispindėti energijos naudojimo efektyvumas, nes ši sritis turi daugiausia potencialo veiksmingai sumažinti išmetamą CO2 kiekį nepatiriant didelių sąnaudų vidutiniu laikotarpiu, ypač statybos sektoriuje, kuriame sunaudojama 40 proc. visos ES energijos; todėl ragina Komisiją į EII veiklos sritį įtraukti ir energijos naudojimo efektyvumo technologijas, įskaitant bendrąją ir kombinuotąją gamybą; pritaria, kad energijos naudojimo efektyvumas būtų vienas EII prioritetų;
32. ragina Komisiją ištirti galimybę plėsti siūlomas Europos pramonės iniciatyvas į kitus sektorius, kuriems būdingas didelis išmetamų teršalų mažinimo potencialas, pvz., į kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos, vandenilio, statybos ir apsirūpinimo būstu sektorių, į šildymo ir aušinimo sistemų, geresnio energijos saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrų bei tinklų sujungimo sektorius;
33. mano, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija galėtų atlikti tam tikrą ilgalaikį vaidmenį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei bus užtikrintas jos veiksmingumas ir saugumas; ragina Komisiją palengvinti 12 pasiūlytų parodomųjų CCS projektų įgyvendinimą pagal EII; pažymi, kad parėmus ekologiškas anglies technologijas, ypač akmens anglių dujinimo, būtų lengviau ir pigiau įdiegti CCS technologijas ir atsirastų galimybė ateityje jas padaryti privalomomis;
Finansavimas
34. laukia žadėtojo Komisijos komunikato dėl naujų mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ir dėl CCS technologijų finansavimo ir apgailestauja, kad Komisija nepateikė šio komunikato kartu su SET planu;
35. pabrėžia, kad SET plano nederėtų finansuoti perskirstant energetikos sektoriui numatytas lėšas pagal FP7 ir CIP programas;
36. mano, kad teikiant prioritetą klimato kaitos ir energetikos problemoms, svarbu nedelsiant suteikti papildomą ES finansavimą energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančios energijos technologijoms, kad jos iki 2020 metų padėtų įgyvendinti ES tikslus;
37. ragina Komisiją nedelsiant užtikrinti pakankamą naujų mažai anglies dioksido išskiriančių ir jo visai neišskiriančių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros, demonstravimo bei pateikimo į rinką finansavimą ir rėmimą, kad nuo 2009 metų šios technologijos kasmet gautų ne mažiau kaip 2 milijardus eurų (neatsižvelgiant į lėšas, gaunamas pagal FP7 ir CIP programas); be to, ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl papildomo šios srities finansavimo persvarstant 2007–2013 m. finansinę programą;
38. mano, kad svarbu geriau panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos iš esmės padidinti siekiant greičiau sukurti ir įdiegti švarias ateities technologijas;
39. pabrėžia, kad būtina didinti ES mokslinių tyrimų pajėgumus; todėl ragina užtikrinti geresnį žmogiškųjų išteklių ir mokymo finansavimą energetikos technologijų sektoriuje; taip pat ragina gerinti Bendrijos ir nacionalinių finansinių priemonių koordinavimą siekiant, kad būtų remiamas mokymas ir moksliniai tyrimai, ypač Septintoji bendroji programa;
40. atsižvelgdamas į tai, kad reikia didesnio ES fondų papildomumo, remia Komisijos komunikate „Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas“ išdėstytus pasiūlymus; šiuo klausimu teigiamai vertina Komisijos praktinį vadovą, kaip koordinuoti regioninių, nacionalinių, ES ir EIB šaltinių ES lėšas mokslinių tyrimų ir naujovių srityse; sutinka su Komisija, kad suinteresuotuosius subjektus reikia geriau informuoti apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 54 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl finansavimo iš dviejų Bendrijos šaltinių naudojimo toms pačioms finansuotinoms išlaidoms;
41. ragina Komisiją teikiant finansinį planą paaiškinti, kuriais atvejais bendri Europos veiksmai teikia papildomą naudą įvairių technologijų srityse, ir išdėstyti duomenis apie įvairių technologijų plėtros krypčių tvarumą;
42. pabrėžią būtinybę įsisavinant išteklius bendradarbiauti su pramonės įmonėmis, nes taip būtų skatinamos privataus sektoriaus investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas; atkreipia dėmesį į poreikį sukurti aiškią ilgalaikę viziją ir finansinę programą, kurią paremtų tokios finansų institucijos kaip EIB, kad privatus sektorius būtų pakankamai užtikrintas dėl investicijų, bei pabrėžia būtinybę į išskaidytos energijos tiekimą įtraukti ir mažąsias bei vidutines įmones;
43. pastebi, kad, atlikus siūlomą ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos peržiūrą, iš aukciono gautos pajamos galėtų sudaryti nemažą dalį lėšų, skirtų ES energijos tiekimo saugumui didinti, kartu siekiant su klimatu, energijos naudojimo efektyvumu ir atsinaujinančios energijos šaltiniais susijusių tikslų;
°
° °
44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
- [2] OL L 400, 2006 12 30, p. 404.
- [3] OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
- [4] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0406.
- [5] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0033.
- [6] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0096.
- [7] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0081.
AIŠKINAMOJI DALIS
Reikia naujų technologijų
2008 m. sausio 23 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymų paketą, kaip įgyvendinti du pagrindinius tikslus, patvirtintus Europos Taryboje 2007 metais. Šie tikslai yra:
· iki 2020 metų sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 20 proc.;
· pasiekti, kad iki 2020 metų bent 20 proc. ES suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Siekiant pažaboti klimato pokyčius pasaulyje, šiuos tikslus būtina įgyvendinti. Norint įgyvendinti ES tikslą, kad pasaulinis atšilimas nesiektų 2oC, ES išmetamų dujų kiekį mažinti 60–80 proc. gali tekti iki 2050 metų. Galimybė sumažinti dujų išmetimą iki šios ribos slypi anglies dvideginio kainoje, šią nustatant pasitelkus ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemą, kuri yra itin svarbi mūsų ekonomikai.
ES šių tikslų privalo siekti tokiu būdu, kuris užtikrintų ekonomikos konkurencingumą. Komisijos skaičiavimu, 2020 metų ES tikslų įgyvendinimo sąnaudos sudarytų 0,45 proc. BVP, arba apie 70 milijardų eurų kasmet.
Kartu su klimato kaitos problema ES tenka spręsti ir energetinio saugumo problemą, nes ir toliau didėjant energijos importui, iki 2030 metų jis pasieks 65 proc. ribą. Vien dujų importas iki 2030 metų gali sudaryti 84 proc. visos dujų pasiūlos.
Siekiant abiejų tikslų (ekologiškesnės aplinkos ir energetinio saugumo) ir užtikrinant ES konkurencingumą pasaulyje, naujų energetikos technologijų kūrimas ir įgyvendinimas bus itin svarbus:
· Pirma, naujų technologijų reikės norint užtikrint ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tikslų įgyvendinimą mažesnėmis sąnaudomis. Be to, ES pirmaujant klimato kaitos kontrolės srityje, reikėtų pasinaudoti šia padėtimi ir pasirūpinti, kad jos įmonės pirmautų ir naujų ekonomiškų mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų bei paslaugų kūrimo srityje. Pirmuosius, pasiryžusius esamas technologijas pakeisti naujomis, reikėtų skatinti.
· Antra, naujos technologijos reikalingos visam pasauliui. ES, išmetanti į aplinką apie 14 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negali viena išspręsti klimato kaitos problemos. Susirūpinimą kelia planuojamas dujų išmetimo padidėjimas dėl besivystančių šalių, kaip antai Kinijos ir Indijos, ekonomikos augimo. Planuojama, kad, pavyzdžiui, Indijoje iki 2020 metų energijos poreikis išaugs dvigubai. Todėl svarbu glaudžiai bendradarbiauti su šiomis šalimis ir padėti joms perimti technologijas, kurios leistų pasiekti numatytą ekonomikos augimą, bet iki minimumo sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
· Pagaliau naujos technologijos, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas bei CO2 sugaudymas ir saugojimas (angl. CCS), energijos gamybos efektyvumas ir energijos taupymas (ypač tose pramonės šakose, kurios sunaudoja daug energijos), taps svarbiu energetinio saugumo veiksniu – ES atras naujų būdų, kaip panaudoti vietinius energijos išteklius neišmetant daugiau kenksmingų dujų. Reikėtų daug aiškiau suformuluoti, kas yra vietiniai ES ištekliai ir kaip juos naudoti pasitelkus naujas technologijas.
Esamų investicijų į energetikos technologijas nepakanka
Kaip tampa aišku išnagrinėjus SET planą, investuoti į naujas energetikos technologijas ir viešajam, ir privačiajam sektoriui sekasi ne kažin kaip. Nuo devintojo dešimtmečio mokslinių tyrimų biudžetai nuolat mažėjo. ES mokslinių tyrimų biudžetai nėra visiškai suderinti su ilgalaikiais ar vidutinio laikotarpio tikslais, jie neatspindi Europos Komisijos, Tarybos ir Parlamento prioriteto pažaboti klimato kaitą, kartojamo įvairiuose politiniuose pareiškimuose.
Šiuo metu pagal FP7 programą moksliniams tyrimams ES skiriamos lėšos yra tik maža dalis to, kiek kainuos 2020 metų tikslų įgyvendinimas (2,3 milijardo eurų prieš galimai reikalingus 700 milijardų eurų). SET plano neįmanoma įgyventi vien FP7 lėšomis ar savanoriška pramonės įmonių, valstybių narių, vietos ar regioninės valdžios bei finansų institucijų pagalba moksliniams tyrimams. Jei norime, kad šios institucijos moksliniams tyrimams skirtų daugiau lėšų, pirmiausia daugiau lėšų reikia skirti ES lygiu.
Taigi akivaizdu, jog paramą energetikos technologijoms ES lygiu reikėtų stipriai padidinti. Papildomi 10 milijardų eurų energetikos moksliniams tyrimams, demonstravimui ir pateikimui į ranką iki 2007–2013 m. finansinės perspektyvos pabaigos šiomis aplinkybėmis atrodo labai kukliai.
Lėšų itin trūksta naujų technologijų demonstravimo ir pateikimo į rinką etapais. Tai ypač svarbu kuriant technologijas, reikalingas ES 2020 metų tikslams įgyvendinti. Tačiau daugiau lėšų gali reikėti ir technologijų, skirtų 2030 metų moksliniams tyrimams, todėl svarbu padidinti energetikos prioritetų finansavimą bendrosiose programose.
Veikti reikia skubiai. Įvertinant pasirengimo naujų technologijų demonstravimui ir pateikimui į rinką laiką, 2020-ieji netruks ateiti. Naujos investicijos reikalingos nedelsiant, jei norime, kad jos būtų veiksmingos šį laikotarpį, ir jei norime iš tikrųjų padėti savo energetikos pramonei bei visai ES ekonomikai.
Gaila, kad SET planas nebuvo pateiktas prieš sudarant ES biudžetą. Tačiau Europos Komisija turėtų išanalizuoti papildomo finansavimo galimybes. Svarbus momentas – finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra, kuriuo Komisija turėtų pasinaudoti, ir pateikti pasiūlymus dėl naujo finansavimo.
Didesnis finansavimas ES lygiu negali būti pakeistas jokiu kitu viešojo ar privataus sektoriaus finansavimu. Turėtų būti parinktas toks finansavimo mechanizmas, kuris subalansuotų ir sujungtų privataus ir kitų sektorių lėšas. ES finansavimas turėtų būti taikomas kartu su tokiomis „rinkos traukos“ priemonėmis kaip produkcijos standartai bei išmetamųjų teršalų leidimų prekyba. Padidinus finansavimą ES lygiu, padidės ir viešojo bei privataus sektorius pasitikėjimas, o tai skatins bendradarbiavimą ir investicijas.
Šiuo atžvilgiu itin svarbios pasiūlytos Europos pramonės iniciatyvos. Komisija siūlo, kad šios iniciatyvos turėtų būti įvairių formų, priklausomai nuo konkretaus sektoriaus (technologijos) poreikių. Tai turėtų būti atvirkštinis procesas – pasiūlymus turėtų teikti pramonės įmonės, valstybės narės, regionų ir vietovių valdžios organai ir (ar) mokslinių tyrimų centrai, o ES finansavimas veiktų tarsi šios reakcijos katalizatorius. Taip atsirastų pagrindas kurtis strateginėms šių institucijų sąjungoms ir būtų pateiktas mechanizmas, kaip pritraukti ar sutelkti finansinę paramą.
Šiuo metu parama teikiama tik fragmentiškai, ją reikia geriau koordinuoti
SET planas rodo, kad šiuo metu parama teikiama fragmentiškai, ją reikia geriau koordinuoti. Sveikintinas siekis įkurti naująją Europos bendrijos iniciatyvinę grupę, sudarytą iš valstybių narių, ir naująją nacionalinių mokslinių tyrimų institutų Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą. Be to, itin svarbu pasirūpinti naujos informacijos apie technologijų plėtrą ir pajėgumus suteikimu, siekiant užtikrinti, kad visi partneriai dirbtų darydami vienodas prielaidas ir vadovautųsi panašiais prioritetais. Tai būtų pirmoji žiniomis pagrįstos ekonomikos sritis, kurioje su moksliniais tyrimais bei plėtra, demonstravimu ir pateikimu į rinką susijusi informacija ir veiksmai būtų koordinuojami ES lygiu. Šios koordinacijos sėkmė yra glaudžiai susijusi su bendrosios ES energetikos rinkos ir energetikos politikos sukūrimu.
Gyvybiškai svarbu, kad naujosios iniciatyvos būtų pradėtos vykdyti siekiant įgyvendinti SET planą, o ne tik išplečiant fragmentinių veiksmų apimtį. Naujosios iniciatyvos, tokios kaip Europos pramonės iniciatyvos, turėtų kiek įmanoma derėti su esamomis iniciatyvomis (pvz., FP7) ir vengti funkcijų dubliavo ar kartojimo.
Be to, itin svarbu, kad SET planas skatintų bendradarbiauti ir su trečiosiomis šalimis, o ne tik su valstybėmis narėmis. Klimato kaita – pasaulinė problema, todėl Europa gali daug išlošti dalyvaudama kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, moksliniuose tyrimuose. Be to, siekiant pažaboti klimato kaitą, šias technologijas gali tekti panaudoti ten, kur jos galėtų būti veiksmingiausios sąnaudų atžvilgiu, pavyzdžiui, CCS gali tekti įdiegti Kinijoje ir Indijoje.
Būtinybė sukurti transeuropinį energetikos tinklą yra aiški ir akivaizdi, todėl apie tai neverta nė kalbėti.
Būtina atidžiai rinktis technologinius prioritetus
Apibrėždama SET plano ir Europos pramonės iniciatyvų technologinius prioritetus, Komisija teisingai nusprendė sudaryti strateginę Europos technologijų platformų programą. Iš esmės pranešėjas pritaria pasirinktiems technologiniams prioritetams. Tačiau yra keletas sričių, kurioms SET plane turėtų būti skiriama daugiau dėmesio:
· Pirma, per mažai dėmesio energijos gamybos efektyvumui, pasitelkiant bendrąją ir kombinuotąją gamybą, energijos taupymą bei pramonėje sunaudojamos energijos efektyvumą, – apie tai buvo daug kalbėta. Keista, kad sritis, turinti didžiausią sąnaudų sumažinimo potencialą, nėra įtraukta į Europos pramonės iniciatyvų sąrašą.
· Antra, neaiškus SET plano ir ES įsipareigojimo remti dvylika parodomųjų CCS projektų ryšys. CCS yra svarbi ir pasaulinio klimato kaitos problemos sprendimui, ir ES vidinių energijos išteklių panaudojimui. Itin svarbu nedelsiant paremti šiuos parodomuosius projektus. Logiška, kad Europos pramonės iniciatyvos skirtų ypatingą dėmesį šiems parodomiesiems projektams, ypač perėjimo nuo iškastinio kuro prie mažai anglies dvideginio išskiriančių technologijų laikotarpiu.
· Trečia, SET plane daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visuomenės palaikymui. Įdiegus naujas technologijas, bus svarbu, kad jos būtų priimtinos visuomenei. Šis klausimas aktualus visoms svarbiausioms energetikos technologijoms, o ypač atominei. Būtinybė geriau informuoti ir įtraukti visuomenę turėtų būti svarstoma ir naujosios Europos bendrijos iniciatyvinės grupės, ir Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos, ir pavienių Europos pramonės iniciatyvų plotmėje.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (3.6.2008)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos strateginio energetikos technologijų plano
(2008/2005(INI))
Nuomonės referentė: Inés Ayala Sender
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi iki XXI amžiaus vidurio Europos Sąjunga patirs radikalų sukrėtimą dėl savo požiūrio į energijos vartojimą, energijos šaltinius ir naudojimo būdą ir kadangi siekiant prisitaikyti prie šio pokyčio socialiniu požiūriu priimtinomis sąnaudomis būtina užtikrinti specialius mokslinius tyrimus, investicijas ir gaminti su naujais energijos šaltiniais susijusius produktus, taip pat kurti technologijas bei stengtis žmonėms padėti lengviau suvokti naujas technologijas ir jų teikiamas galimybes,
B. kadangi energetikos technologijos yra svarbus Europos energetikos ir klimato kaitos politikos ramstis ir jas taikant prisidedama prie bendrosios energetikos rinkos formavimo,
C. kadangi energijos vartojimo veiksmingumo didinimas – tai viena iš ekonomiškiausių priemonių siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,
D. kadangi užtikrinus geresnę sąveiką ateityje atliekant su Europos energetikos technologijomis susijusius mokslinius tyrimus būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, prisidedama prie lyginamųjų Europos ekonomikos pranašumų vystymo, gerinama su užimtumu susijusi padėtis ir taip padedama siekti Lisabonos strategijoje numatytų tikslų bei kovoti su klimato kaita;
E. kadangi viešosios ir privačios investicijos į mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, susijusią su energetikos technologijomis, yra be galo svarbios; tačiau kadangi nuo tada, kai įvyko paskutinė naftos krizė, gerokai sumažėjo privačių ir viešųjų investicijų į energetikos mokslinius tyrimus ES,
1. džiaugiasi Komisijos komunikatu ir skatina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant geriau koordinuoti mokslinius tyrimus Europos energetikos technologijų srityje ir todėl su džiaugsmu palankiai vertina Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą), kuris pateikiamas komunikate, ir konsultacijų su įvairiomis suinteresuotomis šalimis procesą;
2. apgailestauja, kad SET plane pirmenybė teikiama priemonėms, orientuotoms į pasiūlą, ir nekreipiama dėmesio į priemones, kurios padėtų sumažinti energijos paklausą, pvz., energijos taupymas ir energijos vartojimo veiksmingumas;
3. palankiai vertina pradėtas Europos pramonės iniciatyvas, tačiau apgailestauja, kad Komisija nenustato aiškių prioritetų tarp šių iniciatyvų; nekantriai laukia Komisijos komunikato dėl SET plano finansavimo ir kreipiasi į Komisiją su prašymu užtikrinti, kad šiame komunikate ypač daug dėmesio būtų kreipiama į siekį skirti tinkamą finansavimą ir jis būtų neatskiriama diskusijų dėl Europos politikos sričių finansavimo peržiūros dalis, įskaitant pajamas, gaunamas iš prekybos taršos leidimais;
4. ragina sukurti šių iniciatyvų hierarchiją siekiant ne tik sutelkti pastangas į tas iniciatyvas, kurios parodė potencialą artimiausiu laiku sumažinti išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgiant į tikslus iki 2020 m. sumažinti teršalų kiekį bent jau 20 proc., bet ir skirti dėmesio galimoms priemonėms kitoms technologijoms, turinčioms ilgalaikį potencialą, remti norint pasiekti 2050 m. nustatytų tikslų;
5. prašo nustatant prioritetus tarp įvairių iniciatyvų kiekvienu gamybos procesų etapu atsižvelgti į kiekvienos technologijos būvio ciklą ir poveikį aplinkai; prašo numatyti galimybę perkelti šias technologijas į besivystančias šalis siekiant sumažinti technologinį atotrūkį;
6. ragina skatinti technologijų perdavimą besivystančioms šalims ir, siekiant vystyti naujas energetikos technologijas, pradėti su šiomis šalimis bendradarbiauti mokslo srityje;
7. mano, kad komunikate konkrečiai nenagrinėjamas energijos vartojimo veiksmingumas, nors tai turėtų būti pagrindinis klausimas, ir skatina Komisiją įtraukti energijos vartojimo veiksmingumą tarp Europos pramonės iniciatyvų;
8. ragina Komisiją ištirti galimybę plėsti siūlomas Europos pramonės iniciatyvas į kitus sektorius, kuriems būdingas didelis išmetamų teršalų mažinimo potencialas, pvz., į kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos, vandenilio, statybos ir apsirūpinimo būstu sektorių, į šildymo ir aušinimo sistemų, geresnio energijos saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrų bei tinklų sujungimo sektorius;
9. pritaria tam, kad būtų įkurta aukščiausiojo lygio valdymo grupė ir parengta skaidri bei lengvai prieinama informacijos apie energetikos technologijas sistema, ypač skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir ragina Komisiją toliau informuoti Parlamentą apie šios grupės įkūrimo procesą ir jos darbą, taip pat apie informavimo strategiją;
10. prašo Komisijos plėtoti iniciatyvas atsižvelgiant į naudojant kai kurias technologijas kylančią riziką aplinkos taršos ir visuomenės sveikatos srityse, ypač riziką, susijusią su galimomis išmetamų kietųjų dalelių išlakomis, anglies dioksido nutekėjimu ir radioaktyvių atliekų saugojimu; rekomenduoja skirti dėmesio socialiniams veiksniams siekiant sudaryti sąlygas tam, kad visuomenė pritartų naujoms energetikos technologijoms;
11. mano, kad svarbu geriau panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos iš esmės padidinti siekiant greičiau sukurti ir įdiegti švarias ateities technologijas; mano, kad valstybės narės turėtų dėti bent jau tokias pačias pastangas, kokios buvo dedamos reaguojant į 9 dešimtmečio energetikos krizes;
12. pabrėžia, kad reikėtų didinti ES mokslinių tyrimų pajėgumus; todėl ragina užtikrinti geresnį žmogiškųjų išteklių ir mokymo finansavimą energetikos technologijų sektoriuje; ragina gerinti Bendrijos ir nacionalinių finansinių priemonių koordinavimą siekiant, kad būtų remiamas mokymas ir moksliniai tyrimai, ypač Septintoji bendroji programa;
13. ragina Komisiją atsižvelgti į energetikos technologijų potencialą naujosiose valstybėse narėse ir taikyti ES įvairių sričių politika grindžiamas paramos priemones;
14. pabrėžia, kad būtina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad išsivysčiusios, besivystančios ir sparčiai vystomos ekonomikos šalių atžvilgiu būtų diegiama nuosekli ir diferencijuota strategija;
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
3.6.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
53 0 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Georgs Andrejevs, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Irena Belohorská, Johannes Blokland, John Bowis, Frieda Brepoels, Martin Callanan, Dorette Corbey, Magor Imre Csibi, Chris Davies, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Edite Estrela, Anne Ferreira, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Gyula Hegyi, Marie Anne Isler Béguin, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Peter Liese, Jules Maaten, Roberto Musacchio, Riitta Myller, Péter Olajos, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Vittorio Prodi, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Guido Sacconi, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Kathy Sinnott, María Sornosa Martínez, Antonios Trakatellis, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Anders Wijkman, Glenis Willmott |
|||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Inés Ayala Sender, Iles Braghetto, Philip Bushill-Matthews, Bairbre de Brún, Genowefa Grabowska, Henrik Lax, Johannes Lebech, Miroslav Mikolášik, Hartmut Nassauer, Alojz Peterle |
|||||