Pranešimas - A6-0272/2008Pranešimas
A6-0272/2008

PRANEŠIMAS dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės

27.6.2008 - (2008/2056(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Charlotte Cederschiöld

Procedūra : 2008/2056(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A6-0272/2008
Pateikti tekstai :
A6-0272/2008
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės

(2008/2056(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 14 d. paskelbtą vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 16a (SEC(2008)0076),

 atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją „Vienos bendros rinkos peržiūra: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau įgyvendinant ir vykdant teisės aktus“[1],

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724),

 atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[2],

-      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui, pavadintą „Antroji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje peržiūra“ (COM(2008)0032),

-      atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtas Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadas, kuriose patvirtinta Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa, nustatytas ES tikslas sumažinti administracinę naštą 25 proc. ir valstybės narės paragintos nustatyti lygiaverčius tikslinius rodiklius nacionaliniu lygmeniu,

 atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pavadintą „Naujos produktų ir sektoriaus priežiūros metodikos įgyvendinimas. Pirmojo sektoriaus patikrinimo rezultatai. Dokumentas pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendroji rinka XXI a. Europai““ (SEC(2007)0517),

 atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pavadintą „Modernizuotos bendrosios rinkos politikos priemonės. Dokumentas pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendroji rinka XXI a. Europai““ (SEC(2007)0518),

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena: vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (COM(2008)0031),

 atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2007 m. bendrosios rinkos peržiūros,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6‑0272/2008),

A. kadangi Europos Parlamentas teigiamai vertina tai, kad paskelbta vidaus rinkos rezultatų suvestinė, kuri padeda sumažinti atsilikimą ES teisės aktų perkėlimo srityje,

B. kadangi visos valstybės narės yra teisiškai įpareigotos per numatytą laiko tarpą perkelti į nacionalinę teisę visas vidaus rinkos direktyvas ,

C. kadangi rezultatų suvestinė pirmiausia skirta tam, kad valstybės narės būtų skatinamos užtikrinti laiku atliekama ES teisės aktų perkėlimą,

D. kadangi esamas atsilikimas (1,2 proc.) yra didesnis negu būsimas tikslinis rodiklis (1,0 proc.), dėl kurio 2007 m. susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai,

E. kadangi fragmentacijos faktorius yra 8 proc., o tai reiškia, kad bent viena valstybė narė neperkėlė 124 direktyvų,

F. kadangi esama skirtumų tarp įvairiose valstybėse narėse įvertinto ES teisės aktų perkėlimo masto,

G. kadangi net ir greitai bei tinkamai perkelta direktyva negali būti visiškai veiksminga, jei, pvz., jos įgyvendinimas sukuria teisinio neapibrėžtumo padėtį, dėl kurios Europos Teisingumo Teisme iškeliamos bylos ir kliudoma veiksmingam vidaus rinkos veikimui,

H. kadangi pradėtų pažeidimų procedūrų skaičius vis dar labai didelis ir kadangi daug šių pažeidimų yra susiję su ES teisės aktų neperkėlimu arba neteisingu perkėlimu,

I. kadangi nesąžiningo pranašumo galima pasiekti nesilaikant atitinkamų direktyvų ir jų neperkeliant arba netinkamai jas perkeliant,

J. kadangi siekiant vykdyti Lisabonos ir Geteborgo tvarios plėtros darbotvarkę būtina įgyvendinti vidaus rinkos direktyvas,

K. kadangi vidutinis laikas pradėti pažeidimų procedūras Europos Teisingumo Teisme yra daugiau negu 20 mėnesių,

L. kadangi kai kurios valstybės narės nepaiso Europos Teisingumo Teismo nutarčių pažeidimų bylose, o tai dar žalingiau vidaus rinkos veikimui,

M. kadangi administravimo išlaidos valstybėse narėse yra pernelyg didelės ir tai yra nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų taikymo rezultatas;

Įgyvendinimas – vidaus rinkos pagrindas

1. pabrėžia, kad vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimas laiku, tinkamas perkėlimas ir taikymas yra būtini siekiant veiksmingo vidaus rinkos veikimo, be to, turi įtaką konkurencingumui bei ekonominei ir socialinei pusiausvyrai Europos Sąjungoje;

2. pabrėžia vidaus rinkos nuostatų laikymosi reikšmę nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu; pabrėžia Komisija šiuo tikslu turi kurti partnerystes vykdant atitinkamą politikos formavimo procesą;

3. primena, kad nustatytas tikslas, jog nuo 2009 m. atsilikimas perkeliant ES teisės aktus būtų ne didesnis kaip 1,0 proc.; ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad šis tikslas būtų pasiektas;

4. ragina valstybes nares, kurių atsilikimas ES teisės aktų perkėlimo srityje yra labai didelis, nedelsiant imtis veiksmų, o Komisiją – su jomis glaudžiai bendradarbiauti siekiant gerinti padėtį; atkreipia dėmesį, kad kai kurios valstybės narės įrodė, kad šį atsilikimą galima ženkliai ir greitai sumažinti;

5. primena, kad valstybės narės ir Komisija privalo nedelsdamos spręsti didelio fragmentacijos faktoriaus problemą.

6. apgailestauja, kad valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, kartais įtraukia papildomus reikalavimus; laikosi nuomonės, kad šis vadinamasis „paauksavimas“ trukdo veiksmingai veikti vidaus rinkai;

7. mano, kad stipri, atvira ir konkurencinga vidaus rinka yra esminis Europos atsako į globalizacijos iššūkius aspektas, nes ji skatina Europos verslo konkurencingumą, didina patrauklumą užsienio investuotojams ir užtikrina vartotojų teises Europoje; Komisija, imdamasi naujų vidaus rinkos projektų, turėtų atsižvelgti į išorės aspektą;

8. primena, kad atviroje ir konkurencingoje vidaus rinkoje būtinos tikslingiau taikomos ir griežtesnės priemonės tobulinant kovą su klastotėmis ir piratavimu;

9. ragina valstybes nares, naudojantis esamomis gairėmis ir pažangiausia patirtimi, nedelsiant spręsti vidaus rinkos direktyvų tinkamo perkėlimo ir taikymo uždavinius; ragina parengti tikslesnes trūkumams spręsti skirtas priemones;

10. ragina Komisiją paspartinti procesą sprendžiant ginčus ankstyvajame etape ir nurodyti pažeidimus, kurių pasekmės yra rimčiausios Europos piliečiams; be to, skatina Komisiją sudaryti pažeidimų bylų, svarstomų Europos Teisingumo Teisme, aprašą tam, kad būtų galima gauti išsamią informaciją apie atitinkamą pažeidimą;

11. ragina valstybes nares įgyvendinant savo įsipareigojimus vadovautis Europos Teisingumo Teismo sprendimais;

Rezultatų suvestinės tobulinimas, siekiant, kad ji taptų politikos formavimo priemone

12. mano, kad, nors svarbiausia rezultatų suvestinės funkcija yra skatinti laiku ir tinkamai perkelti ES teisės aktus, ji ateityje galėtų tapti priemone, kurią naudodami politikos rengėjai lengviau nustatytų sunkumus ir kliūtis, taip pat sritis, kuriose reikalingos naujos iniciatyvos; ragina Komisiją plėsti ir gilinti rezultatų suvestinėje pateikiamą informaciją ir rodiklius, be kita ko, susijusius su kokybe, socialinėmis darbuotojų sąlygomis ir poveikiu aplinkai bei klimato kaitai;

13. ragina Komisiją į būsimas rezultatų suvestines įtraukti lengvai suprantamą santrauką siekiant, kad jos būtų labiau prieinamos piliečiams ir kitiems suinteresuotiems subjektams; ragina atitinkamas ES ir nacionalines institucijas skelbti rezultatų suvestinę savo tinklavietėse ir didinti pastangas skleidžiant informaciją apie rezultatų suvestinę žiniasklaidai;

14. apgailestauja, kad rezultatų suvestinėje neteikiama informacija apie neperkeltas direktyvas; mano, kad vidaus rinkos veiksmingam veikimui kai kurios direktyvos, pvz., Paslaugų direktyva, yra svarbesnės negu kitos; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti rodiklius, kurie geriau atspindėtų santykinę direktyvų svarbą verslui ir piliečiams įvairiuose sektoriuose; mano, kad šiuo tikslu būtų naudingi Komisijos atliekami poveikio vertinimai;

15. primena, kad Bendrijos teisės aktų kokybė ir jų įgyvendinimas yra labai svarbūs tinkamam vidaus rinkos veikimui, taip pat, kad Europos Teisingumo Teisme svarstomų bylų, susijusių su neaiškiomis nuostatomis ir antrinės teisės aktų neteisingu taikymu, skaičius rodo, kad būtina tiksliau formuluoti Bendrijos teisės aktus; taigi ragina Komisiją nustatyti rezultatų suvestinės rodiklius, susijusius su Europos Teisingumo Teisme svarstomų bylų dėl antrinės teisės aktų kokybės ir jų neteisingo taikymo skaičiumi;

16. teigiamai vertina Komisijos ketinimą nustatyti sistemingesnę pagrindinių prekių ir paslaugų rinkų veikimo stebėsenos politikos, kurią taikant siekiama išaiškinti rinkos problemas ir skatinti veiksmingesnes politikos priemones; dėl to ragina į rezultatų suvestinę įtraukti daugiau su konkrečiais sektoriais ir konkrečiomis valstybėmis narėmis susijusios ir tikslios informacijos; taip pat ragina įtraukti rodiklius, susijusius su tarpvalstybiniais viešųjų pirkimų aspektais;

17. ragina Komisiją imtis veiksmų, pratęsiančių 2003 m. birželio mėn. sprendimą, pagrįstą Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 straipsniu, kad į visus pasiūlymus dėl direktyvos turėtų būti įtraukta speciali nuostata, pagal kurią valstybės narės privalo parengti lenteles, parodančias sąryšį tarp atitinkamo teisės akto ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių, taip pat pateikti šias lenteles Komisijai; be to, apgailestauja, kad valstybės narės silpnina Komisijos ir Parlamento pastangas siekiant skaidrumo, prieštaraudamos šiai nuostatai arba paversdamos ją neįpareigojančia konstatuojamąją dalimi;

18. mano, kad Lisabonos ir Geteborgo tvarios plėtros darbotvarkės tikslų pasiekimas turėtų būti politinis prioritetas ir ypač pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti direktyvas, kurios būtinos šiems tikslams pasiekti; ragina Tarybą vidaus rinkos klausimams skirti daugiausia dėmesio peržiūrėtoje strategijoje, skirtoje laikotarpiui nuo 2010 m.;

19. teigiamai vertina Komisijos ketinimą parengti priemones, skirtas bendrosios rinkos politikos ir jos priemonių tobulinimui, didinant bendrosios rinkos politikos pagrįstumą faktais, tikslingumą, decentralizaciją ir prieinamumą, taip pat geriau apie ją informuojant;

20. siekiant užtikrinti veiksmingą teisės aktų veikimą, ragina Komisiją vykdant sektorių apklausas, įmonių tyrimus, vartotojų tyrimus ar kitomis priemonėmis įvertinti valstybių narių vykdomo teisės aktų įgyvendinimo kokybę ir nuoseklumą;

21. pabrėžia, kad pavėluotai ir netinkamai įgyvendinant ES teisės aktus iš vartotojų ir įmonių atimama galimybė naudotis savo teisėmis, daroma žala Europos ekonomikai ir mažinamas pasitikėjimas vidaus rinka; ragina Komisiją sukurti rodiklius, kuriuos naudojant būtų galima įvertinti nuostolius, kuriuos piliečiai ar pramonės sektorius patyrė dėl pavėluoto ar netinkamo ES teisės aktų perkėlimo, taip pat ragina Komisiją sukurti rodiklių, nurodančių sąsają tarp teisės aktų perkėlimo masto ir pažeidimų procedūrų, pradėtų prieš valstybes nares, skaičiaus;

22. džiaugiasi Komisijos ketinimu pateikti daugiau reglamentavimo tobulinimo teisėkūros iniciatyvų, ypač skirtų gerinti poveikio vertinimus ir mažinti administravimo išlaidas, nes tai leistų prisidėti prie veiksmingesnio vidaus rinkos veikimo; laikosi nuomonės, kad darbas minėtose srityse yra tarpusavyje susijęs ir turi būti vykdomas nuosekliai;

23. pritaria tikslui sumažinti iki 2012 m. Europos Sąjungoje 25 proc. sumažinti administravimo išlaidas; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant šio tikslo; laikosi nuomonės, kad rezultatų suvestinėje derėtų įvertinti su tuo susijusias pastangas ir pažangą nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis; dėl to ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į rezultatų suvestinę įtraukti šiam klausimui skirtą skirsnį;

24. apgailestauja, kad piliečiai vis dar patiria daugybę kliūčių, susijusių su judėjimu vidaus rinkoje; be to, pažymi, kad 15 proc. SOLVIT bylų, nagrinėtų 2007 m., buvo susijusios su laisvu asmenų judėjimu ir ES pilietybe; taigi ragina valstybes nares ir Komisiją didinti pastangas siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą; ypač prašo valstybių narių taikyti vieno langelio principą taikančias institucijas, kurios padėtų gyventojams visais teisės ir praktiniais judėjimo vidaus rinkoje klausimais; taip pat ragina Komisiją sukurti kliūtis laisvam asmenų judėjimui įvertinančių rodiklių, kurie būtų naudojami rezultatų suvestinėje;

25. dar kartą pabrėžia, kad būtina, jog vidaus rinkos teisės aktai veiktų geriau; mano, kad geresnis įgyvendinimas taip pat priklauso nuo institucijų praktinio bendradarbiavimo ir partnerystės vystymo; ragina valstybes nares ir Komisiją toliau kurti pažangiausios patirties mainų sistemas; pabrėžia, kad dėl to, jog vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis veikia daug valdžios institucijų, būtina aktyviai skatinti ir remti administracinį bendradarbiavimą ir supaprastinimą; pažymi, kad šiuo tikslu labai svarbų vaidmenį galėtų atlikti vidaus rinkos informavimo sistema;

26. ragina valstybes nares steigti nacionalinius vidaus rinkos centrus, skatinant jų pastangų, kuriomis siekiama vidaus rinkos veiksmingumo, koordinavimą, supaprastinimą ir politinį matomumą; pabrėžia, kad šie centrai turėtų veikti esančiose institucijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose bendruose informacijos punktuose; ragina valstybes nares užtikrinti geresnes praktines ES teisės žinias visuose nacionalinės administracijos lygmenyse užtikrinant, kad piliečiai ir verslas nepatirtų nereikalingų išlaidų ir kliūčių, kylančių dėl blogo taisyklių supratimo;

27. teigiamai vertina Komisijos darbą teisės aktų įgyvendinimo srityje siekiant partnerystės su valstybėmis narėmis, kuri įgyvendinama darbo grupėse, konkrečių sektorių tinkluose, susitikimuose su nacionaliniais ekspertais ir nustatant įgyvendinimo gaires; tiki, kad Komisijos darbas Paslaugų direktyvos įgyvendinimo srityje bus sėkmingas ir pavyzdžiu ateičiai; pabrėžia, kad Parlamentui turėtų būti nuolat pranešama apie įgyvendinimo procesą;

28. pabrėžia, kad įgyvendinimo problemas dažnai nustato SOLVIT tinklas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad SOLVIT centruose dažnai trūksta darbuotojų ir kad vidutinis bylos nagrinėjimas trunka ilgiau kaip 10 savaičių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT centruose dirbtų pakankamai darbuotojų, taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją didinti administravimo efektyvumą siekiant ženkliai sutrumpinti nagrinėjimo laiką; be to, ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų informuoti apie SOLVIT tinklo paslaugas naudojant atitinkamas informavimo priemones, siekiant geriau supažindinti piliečius ir verslą su SOLVIT;

29. teigimai vertina Komisijos ketinimus tobulinti verslo ir piliečių užklausų ir skundų filtravimą per SOLVIT ir kitas bendrosios rinkos paramos tarnybas siekiant užtikrinti, kad jie būtų nedelsiant nukreipiami į tinkamas administravimo institucijas nepriklausomai nuo to, per kokį tinklą jie buvo pateikti; pabrėžia, kad SOLVIT sukaupta patirtis turėtų būti naudojama formuojant nacionalinę ir ES politiką, atliekant būtinus struktūrinius arba reglamentavimo pakeitimus;

30. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Parlamentu ir Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, kasmet rengti vidaus rinkos forumą, kuriame dalyvautų valstybės narės ir kiti suinteresuoti subjektai, siekiant nustatyti aiškesnius įsipareigojimus tinkamai ir laiku įgyvendinti teisės aktus ir sukurti struktūrą, kurioje nustatomos gairės ir keičiamasi pažangiausia patirtimi;

31. ragina Tarybą suteikti didesnį prioritetą vidaus rinkos klausimams sukuriant naują Tarybos sudėtį, skirtą šiems klausimams, arba suteikiant jiems ypatingą prioritetą darbotvarkėje veikiančioje Konkurencingumo taryboje;

32. primena minėtąją savo rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros, kurioje Komisija raginama atlikti vidaus rinkos tyrimą; ragina Komisiją imtis veiksmų ir tokį tyrimą atlikti;

Vidaus rinkos ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinės

33. mano, kad vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinė naudingos siekiant tobulesnės, piliečiams ir vartotojams naudingos vidaus rinkos;

34. teigiamai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti, kad būtų geriau informuojama apie vidaus rinką, ir mano, kad šios dvi rezultatų suvestinės yra svarbus žingsnis šia kryptimi;

35. pabrėžia, kad, nors dvi rezultatų suvestinės yra susijusios tarpusavyje ir svarbu skatinti jų darnią raidą, jos skirtos skirtingiems subjektams, todėl turi būti atskirtos viena nuo kitos ir jose turi būti naudojami skirtingi rodiklių rinkiniai;

36. mano, kad turėtų būti reguliariai atliekama naudojamų rodiklių ir dviejų rezultatų suvestinių tarpusavio ryšio peržiūra, siekiant juos suderinti su vidaus rinkos pokyčiais;

°

° °

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Europos vidaus rinka yra svarbiausias Europos integracijos pasiekimų ir viena didžiausių Europos sėkmių. Keturios vidaus rinką pagrindžiančios laisvės yra ES ekonominės gerovės variklis ir būtina sąlyga norint pasiekti Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos tikslus. Stipri, atvira ir konkurencinga vidaus rinka yra esminis Europos atsako į globalizacijos iššūkius aspektas, nes ji skatina Europos įmonių konkurencingumą ir užsienio investicijas į Europą.

Tačiau siekiant veiksmingo vidaus rinkos veikimo būtinos nuolatinės bendros pastangos ją vystyhti ir tobulinti. Vidaus rinkos teisinis pagrindas yra vidaus rinkos direktyvos. Pranešėja pabrėžia, kad vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimas laiku, tinkamas perkėlimas ir taikymas yra būtini siekiant veiksmingo vidaus rinkos veikimo. Taigi, nesugebėjimas to padaryti rimtai kenkiama Europos Sąjungos konkurencingumui ir ekonominei bei socialinei pusiausvyrai. Be to, iš piliečių ir įmonių atimama galimybė naudotis savo teisėmis, daroma žala Europos ekonomikai ir mažėja pasitikėjimas vidaus rinka.

Nors vidaus rinkos reglamentai taip pat svarbūs siekiant veiksmingo vidaus rinkos veikimo, šiame pranešime visas dėmesys skiriamas vidaus rinkos direktyvoms.

Nuo 1997 m. kas dvejus metus skelbiamoje Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikiami duomenys, kaip greitai ir tinkamai kiekviena valstybė narė perkelia bendrosios rinkos direktyvas į nacionalinius teisės aktus. Joje taip pat pateikiama informacija apie prieš valstybes nares pradėtas teisės aktų pažeidimo procedūras.

Naujausia rezultatų suvestinė

2007 m. gruodžio mėn. atsilikimas ES teisės aktų įgyvendinimo srityje buvo 1,2 proc. Jis buvo mažesnis negu 2001 m. valstybių ir vyriausybių vadovų nustatyta norma (1,5 proc.), tačiau didesnis, nes nustatytas ateityje siektinas atsilikimas (1,0 proc.). Nors keliolika valstybių narių pasiekė naująjį tikslą, pranešėja susirūpinusi pastebi, kad kelių valstybių narių atsilikimas žymiai didesnis. Be to, pranešėja taip pat susirūpinusi, kad fragmentacijos faktorius yra 8 proc., o tai reiškia, kad bent viena valstybė narė neperkėlė 124 direktyvų. Valstybės narės, kurių atsilikimas ypač didelis, turėtų nedelsiant imtis veiksmų, kad ištaisytų savo padėtį; taip pat svarbu, kad su šiomis valstybėmis narėmis, joms taisant padėtį, glaudžiai bendradarbiautų Komisija.

Naujausia rezultatų suvestinė rodo, kad pradėtų teisės aktų pažeidimų procedūrų skaičius vis dar labai didelis, kad daug šių pažeidimų yra susiję su ES teisės aktų neperkėlimu ar neteisingu perkėlimu. Be to, vidutinis laikas, per kurį pažeidimo byla turi būti perduota teismui, yra 50 mėnesių. Svarbu pagreitinti ginčų sprendimo procedūrą pradiniame jos etape ir teikti pirmenybę tiems pažeidimams, kurių neigiamos pasekmės Europos piliečiams yra didžiausios.

Tolesnis rezultatų suvestinės tobulinimas

Pranešėja pabrėžia, kad rezultatų suvestinė yra politinis dokumentas, kuriuo siekiama, kad už laiku ir tinkamą teisės aktų perkėlimą atsakingi subjektai keistų savo darbo metodus. Ši paskirtis turėtų būti svarbiausia rezultatų suvestinės paskirtis ir ateityje. Tačiau pranešėja mano, kad rezultatų suvestinė gali būti toliau tobulinama ir galėtų tapti politikos rengėjų priemone, padedančia nustatyti kliūtis ir naujų iniciatyvų poreikį. Taigi šiame pranešime Komisija raginama plėsti ir gilinti rezultatų suvestinėje pateikiamą informaciją ir rodiklius.

Indikatorių diapazono išplėtimas

Esamoje rezultatų suvestinėje neteikiama informacija, kokios direktyvos nebuvo perkeltos ir skaičiuojant statistiką visoms direktyvoms priskiriamas vienodas svoris. Pranešėja mano, kad vidaus rinkos veiksmingo veikimo požiūriu tam tikros direktyvos, pvz., Paslaugų direktyva, yra svarbesnės ir ragina Komisiją ieškoti rodiklių, kurie geriau atspindi santykinę direktyvų svarbą įmonėms ir piliečiams. Šiuo požiūriu taip pat būtų naudingi ekonominiai rodikliai, geriau susiejantys teisės aktų perkėlimą ir pažeidimus valstybėse narėse. Komisija taip pat skatinama teikti teismui pateiktų bylų apžvalgą, kad būtų galima daugiau sužinoti apie atitinkamo pažeidimo rimtumą.

Geresnis žinių pagrindas

Kalbant apie 2007 m. bendrosios rinkos persvarstymą – Komisija paskelbė ketinimą nustatyti sistemingesnę pagrindinių prekių ir paslaugų rinkų veikimo stebėseną, kuria siekiama išaiškinti rinkos problemas ir skatinti veiksmingesnes priemones. Be to, Komisija ketina tobulinti bendrosios rinkos politiką ir jos priemones – padarydama bendrosios rinkos politiką labiau pagrįstą faktais ir veiksmingesnę. Pranešėja tokiam požiūriui pritaria.

Pranešėja mano, kad Komisija, vykdydama sektorių apklausas, įmonių tyrimus ar kitomis priemonėmis turėtų įvertinti valstybių narių vykdomo teisės aktų įgyvendinimo kokybę ir nuoseklumą, siekdama užtikrinti tinkamą teisės aktų veikimą. Įmonių ir piliečių nuomonės tyrimų metu gauta informacija taip pat galėtų būti svarbi tolesnės vidaus rinkos plėtros požiūriu. Tokia informacija galėtų būti įtraukta į rezultatų suvestinę – kaip buvo padaryta prieš keliolika metų.

Gairių tobulinimas ir bendradarbiavimo gerinimas

Pranešėja pabrėžia, kad už ES teisės aktų įgyvendinimą laiku ir tinkamai atsakingos valstybės narės. Tačiau esamos gairės ir keitimasis gerąja patirtimi gali pagreitinti ir pagerinti ES teisės aktų perkėlimą. Komisija dirba siekdama bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ES teisės aktų įgyvendinimo srityje – darbas vyksta darbo grupėse, konkrečių sektorių tinkluose, susitikimuose su valstybių narių ekspertais ir nustatant įgyvendinimo gaires. Pranešėja mano, kad Komisijos darbas Paslaugų direktyvos įgyvendinimo srityje bus sėkmingas ir pavyzdinis.

Siekiant geresnio vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimo ir tinkamo taikymo taip pat būtini institucijų praktinis bendradarbiavimas ir partnerystė. Pranešėja taip pat pabrėžia, kad dėl to, jog vietos, regionų ir valstybių nariu lygmeniu veikia daug institucijų, būtina aktyviai skatinti ir remti jų bendradarbiavimą. Šiuo požiūriu labai svarbi gali būti vidaus rinkos informavimo sistema.

Geresnis informavimas

Pranešėja mano, kad rezultatų suvestinė valstybėse narėse gali padėti skatinti diskusijas apie vidaus rinką. Todėl prie rezultatų suvestinės turėtų būti pridedama jos santrauka – kad piliečiai ir kiti suinteresuoti subjektai galėtų ją lengviau suprasti; taip pat ji turėtų būti skelbiama reikšmingesniuose valstybių narių ir ES tinklalapiuose.

Didesni politiniai įsipareigojimai

Šiuo metu už vidaus rinką atsakinga Konkurencijos taryba. Pranešėja ragina Tarybą teikti daugiau reikšmės vidaus rinkos klausimams – vėl įkurti šiems klausimams spręsti skirtą tarybą arba teikti jiems pirmenybę esamoje Konkurencingumo tarybos darbotvarkėje. Pranešėja taip pat ragina Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares rengti konferencijas, kuriose dalyvautų Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių narių atstovai, siekiant paskatinti tinkamai ir laiku įgyvendinti ES teisės aktus. Be to, pranešėja ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat pranešti atitinkamiems Europos Parlamento komitetams apie valstybių narių pažangą įgyvendinant teisės aktus, kuriuos priimant taikoma bendro sprendimo procedūra.

Vidaus rinkos ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinės

Po Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto prašymo Komisija pradėjo rengti vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, kuria siekiama, kad bendroji rinka geriau reaguotų į piliečių viltis ir nuogąstavimus. Pranešėja teigiamai vertina Komisijos ketinimus geriau informuoti apie vidaus rinką ir mano, kad ir vidaus rinkos rezultatų suvestinė, ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinė šiuo požiūriu yra svarbios.

Abiejų rezultatų suvestinių paskirtis ta pati – skatinti geresnę, piliečiams ir vartotojams naudingą vidaus rinką. Šiuo metu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete rengiamas atskiras pranešimas savo iniciatyva dėl vartotojų rinkų rezultatų suvestinės. Pranešėjas mano, kad Europos Parlamentui tai suteiks galimybę toliau diskutuoti apie šios naujos rezultatų suvestinės tobulinimą. Abi šios rezultatų suvestinės yra tarpusavyje susijusios ir svarbu skatinti susietą jų vystymą. Kita vertus, šios rezultatų suvestinės skirtos skirtingiems subjektams, todėl jos turi būti atskirtos viena nuo kitos, jose turi būti naudojami skirtingi rodiklių rinkiniai. Tačiau turėtų būti reguliarus naudojamų rodiklių ir dviejų rezultatų suvestinių tarpusavio ryšio persvarstymas, siekiant šiuos dokumentus suderinti su vidaus rinkos pokyčiais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.6.2008

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Cristian Silviu Buşoi, Charlotte Cederschiöld, Gabriela Creţu, Mia De Vits, Janelly Fourtou, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Anna Hedh, Iliana Malinova Iotova, Kurt Lechner, Lasse Lehtinen, Toine Manders, Arlene McCarthy, Nickolay Mladenov, Bill Newton Dunn, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Leopold Józef Rutowicz, Salvador Domingo Sanz Palacio, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Eva-Britt Svensson, Marianne Thyssen, Jacques Toubon, Barbara Weiler, Marian Zlotea

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emmanouil Angelakas, Giovanna Corda, Jan Cremers, Manuel Medina Ortega, José Ribeiro e Castro, Olle Schmidt, Gary Titley, Anja Weisgerber