PRANEŠIMAS dėl prekybos paslaugomis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (9.6.2008)

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (28.5.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

2.7.2008 - (2008/2004(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjas: Syed Kamall

Procedūra : 2008/2004(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0283/2008

Pateikti tekstai :

A6-0283/2008

Debatai :

PV 03/09/2008 - 17
CRE 03/09/2008 - 17

Balsavimas :

PV 04/09/2008 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0407

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl prekybos paslaugomis

(2008/2004(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1995 m. sausio mėn. įsigaliojusį Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo (COM(2008)0155),

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2008)0156),

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją „Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai“[1],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas[2],

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja[3],

– atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)[4],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge[5],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą[6],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių[7],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų[8],

– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių [9],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0283/2008),

A. kadangi Europos Sąjunga yra konkurencingiausia veikėja prekybos paslaugomis srityje; kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia eksportuotoja ir paslaugų teikėja pasaulyje, o jos eksportas sudaro daugiau nei 28 proc. viso pasaulinio eksporto, todėl ji labai suinteresuota užtikrinti, kad prekėms, paslaugoms ir investicijoms būtų atvertos naujos rinkos,

B. kadangi 2007 m. daugiau nei 75 procentus bendro 25 ES valstybių narių BVP (skaičiuojant procentais) sudarė paslaugų sektorius; kadangi 2007 m. paslaugoms tenkanti BVP dalis sudarė maždaug 78 proc. Šiaurės Amerikoje, 52 proc. – Afrikoje ir 60 proc. – Azijoje,

C. kadangi prekyba paslaugomis kol kas sudaro 25 proc. pasaulinės prekybos, tačiau sektorius turi didžiulį potencialą padidinti šią dalį ir toliau kurti naujas darbo vietas šiame ekonomikos sektoriuje,

D. kadangi kokybiško užimtumo plėtra neatsiejama nuo darbo vietų padaugėjimo; pažymi, kad būtent paslaugų sektoriuje yra daugiausia darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, ir kad norint užtikrinti šio ūkio sektoriaus vystymąsi reikia atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas,

E. kadangi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įtvirtinta daugiašalė prekybos sistema išlieka veiksmingiausia priemone, padedančia užtikrinti sąžiningą ir teisingą prekybą prekėmis pasaulio mastu, nes kuriamos atitinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis; kadangi PPO vaidmuo įgyvendinant Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugoms (GATS) turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į tai, kad paslaugų sektorius kitoks – neįmanoma kiekybiškai įvertinti jo liberalizavimo lygio ar likusių kliūčių prekybai,

F. kadangi Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis (GATS) yra ir privalo būti daugiašalis pagrindas, kuriuo remiantis reglamentuojama prekyba paslaugomis; kadangi pagal jį valstybėms ir ypač ES nėra draudžiama derėtis dėl dvišalių susitarimų, kuriuose numatomi didesnės aprėpties specialiems įsipareigojimams skirti tvarkaraščiai, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad dvišaliai susitarimai gali turėti neigiamos įtakos šio daugiašalio pagrindo tobulinimui ir svarbai,

G. kadangi veiksminga paslaugų infrastruktūra – tai pradinė ekonominės sėkmės sąlyga; kadangi galimybė naudotis pasaulinio lygio paslaugomis padeda prekių ir paslaugų eksportuotojams ir gamintojams besivystančiose šalyse įgyti konkurencinės stiprybės; kadangi daugybė besivystančių šalių, naudodamosi užsienio investicijomis ir patirtimi, taip pat galėjo padaryti pažangą tarptautinėse paslaugų rinkose; kadangi paslaugų liberalizavimas tapo daugelio plėtros strategijų pagrindiniu elementu,

H. kadangi prekybos suvaržymai ir užsienio šalims sudaromos kliūtys ne tik riboja prekybą prekėmis, bet ir turi didelį poveikį prekybai paslaugomis ir viešiesiems pirkimams,

I. kadangi atveriant paslaugų rinką reikėtų aiškiai išskirti industrines šalis ir besivystančias šalis, taip pat atskiras besivystančias šalis, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingą jų išsivystymo lygį,

J. kadangi kai kurios besivystančios šalys, o ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys, turėtų stiprinti savo valdymo pajėgumus ir sukurti veiksmingas struktūras bei infrastruktūrą prekybai padidinti ir paslaugų rinkoms išplėsti,

K. kadangi svarbu, kad Parlamentas būtų tinkamu laiku užtikrinama galimybė susipažinti su įvairiais Komisijai suteiktų derybų įgaliojimų tekstais,

Bendrosios pastabos

1. pažymi, kad tarptautinė prekyba, nukreipta į vystymąsi ir skurdo mažinimą, turi prisidėti prie socialinės pažangos ir kokybiško užimtumo; prekybos taisyklės turi atitikti TDO socialinius standartus; siekiant subalansuotos prekybos, kuria suinteresuoti visi, labai svarbu imtis priemonių prieš bet kokį išnaudojimą darbe (uždraudžiančių priverstinį darbą, ypač vaikų darbą), taip pat gerbti profesinių sąjungų laisves; dar kartą patvirtina, kad būtina išnagrinėti prekybos ir socialinių klausimų tarpusavio ryšį;

2. atkreipia dėmesį į aukštą Europos paslaugų teikėjų išorinio konkurencingumo lygį; ragina Komisiją vedant derybas prekybos klausimu siekti progresyvaus ir abišalio paslaugų rinkos atvėrimo ir vykdyti politiką, kuria būtų siekiama užtikrinti didesnį taisyklių bei nuostatų skaidrumą ir numatomumą bei nustatyti griežtas taisykles ir sankcijas prieš korupciją ir monopolius, kad abiejų susitarimo šalių piliečiams ir verslininkams būtų užtikrinta didesnė paslaugų įvairovė;

3. visiškai pripažįsta skirtingą paslaugų prigimtį: vienos jų turi ekonominę ir rinkos vertę, kitos tokios vertės neturi, vienos teikiamos dėl būtinybės tenkinti visuomenės ir visuotinės svarbos poreikius, kitos – ne;

4. primena, kad Komisija, derėdamasi dėl su įsipareigojimais susijusių tvarkaraščių, privalo atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ir besivystančių šalių interesus;

5. laikosi nuomonės, kad veiksmingai funkcionuojanti paslaugų vidaus rinka svarbi ES įmonių pajėgumui konkuruoti pasaulyje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbu laiku ir teisingai taikyti bei perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę Bendrijos teisės aktus, įskaitant Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[10];

6. pabrėžia, kad paslaugų sektorius siūlo daugybę būdų, kaip spręsti aplinkos apsaugos problemas; yra įsitikinęs, kad šie sprendimai yra vienas iš svarbiausių ES eksportuojamų žinių ir patirties pridėtinės vertės aspektų; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į paslaugų sektoriaus reikmes formuojant tvarios plėtros politiką;

7. palankiai vertina Komisijos raginimą užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teigiamais globalizacijos rezultatais; pabrėžia, kad sąžininga konkurencija paslaugų sektoriuje, derinama su aukšto lygio vartotojų apsauga, itin svarbi siekiant užtikrinti, kad vartotojai naudotųsi Europos atviros rinkos teikiamais pranašumais.

8. įsitikinęs, kad paslaugos atlieka svarbų vaidmenį kiekvienoje šalyje ir mano, kad platesnis paslaugų rinkos atvėrimas atsižvelgiant į esamas skirtingas ekonomines sąlygas svarbus ne tik išsivysčiusioms, bet ir besivystančioms šalims;

9. pabrėžia, kad Europos Sąjunga, reikalaudama mažinti reguliavimą ir liberalizuoti paslaugas, turi atsižvelgti į skirtingą išsivystymo lygį ir todėl atkreipia dėmesį į tai, kad ES negali ir neturėtų primesti kitoms šalims vienodo modelio;

10. pripažįsta šalių suverenitetą ir jų teisę reguliuoti visas paslaugų sritis, visų pirma viešųjų paslaugų sritį, neatsižvelgiant į tai, ar prisiimti įsipareigojimai pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS), jei toks reguliavimas vyksta laikantis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis VI straipsnio dėl reguliavimo šalies viduje nuostatų; mano, jog paslaugų rinkoms reikalingos aiškios ir teisiniu požiūriu nedviprasmiškos taisyklės, kad jos galėtų efektyviai veikti;

11. nurodo, kad dėl didesnio efektyvumo, kurį galima būtų pasiekti atvėrus rinkas paslaugų konkurencijai ir kartu imantis vidaus reguliavimo priemonių, mažiau išsivysčiusios šalys galėtų užtikrinti savo piliečiams didesnę paslaugų įvairovę; pabrėžia, kad svarbu tenkinti poreikį visiems užtikrinti aukštos kokybės visuotines, prieinamas ir tvarias viešąsias paslaugas už priimtiną kainą;

12. pabrėžia, kad reikia taisyklių ir standartų liberalizavimui reguliuoti; ragina protingai ir objektyviai laikytis aplinkosaugos ir kokybės standartų ir nesudaryti nereikalingų prekybos kliūčių;

13. pritaria tam, kad Komisija viešai paskelbė Bendrijos pasiūlymų, skirtų esamoms deryboms dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, paketą; vis dėlto mano, kad Komisija esamus pokyčius turėtų išsamiau aptarti su Parlamentu ir atitinkamais jo komitetais;

14. pažymi, kad prekyba paslaugomis iš esmės yra patirties ir žinių mainai tarp šalių ir kad dėl šios priežasties laisva prekyba paslaugomis yra svarbi bet kokios vystymosi strategijos dalis, nes sudaro galimybes plačiai, operatyviai ir veiksmingai perduoti praktinę patirtį;

15. pripažįsta, kad dėl tam tikrų problemų dėl paslaugų teikimo sąžiningumo ir skaidrumo, kylančių kai kuriose besivystančiose šalyse, dažnai iš dalies atsakingos išsivysčiusių šalių bendrovės;

16. prašo, kad Komisija atliktų išsamią tokių specifinių sektorių kaip programinės įrangos, filmų, logistikos ir finansinių paslaugų, kurios tam tikrose besivystančiose šalyse atlieka lemiamą vaidmenį ir kurios teikiamos ir platinamos visame pasaulyje, apžvalgą; taip pat prašo Komisijos išsamiai išnagrinėti, kokią įtaką tai turi Europos paslaugų rinkai;

17. prašo Komisijos atlikti išsamią svarbių duomenų gavybos paslaugų, vykdomų pasauliniu mastu, apžvalgą; taip pat prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie šios paslaugos teikimo vietą, teikėjus, mastą ir kokybę;

Dohos plėtros derybų raundas ir Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugoms

18. primena, kad Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugoms XIX straipsnyje nurodoma, kad šalys narės ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos pradeda periodiškais etapais rengiamas derybas, kurių tikslas – užtikrinti nuoseklų liberalizavimą; primena, kad šios derybos vyksta vadovaujantis bendro įsipareigojimo principu ir todėl jose turi būti atsižvelgiama ir į kitose derybų srityse iškeltus interesus;

19. primena, kad remiantis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugoms principais nedraudžiama privatizacija ar reguliavimo panaikinimas; pabrėžia, kad kiekviena valstybė gali laisvai liberalizuoti bet kokį paslaugų sektorių; pabrėžia, kad Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis tvarkaraščiuose numatyti privalomi kiekvieno PPO nario įsipareigojimai, susiję su prekyba paslaugomis, ir kad kiekvienas narys gali laisvai atverti savo rinką viršydamas savo įsipareigojimus pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis, jei laikomasi didžiausią palankumą turinčios šalies principo ar Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugoms V straipsnio dėl ekonominės integracijos nuostatų;

20. primena, kad Dohos plėtros derybų raunde reikia sutelkti dėmesį į plėtrą ir kad atitinkamai derybos dėl prekybos paslaugomis privalo pasitarnauti ES interesams ir vargingiausių šalių ekonominio augimo reikmėms;

21. pabrėžia, kad besivystančioms šalims reikia leisti kažkiek pačioms spręsti, kokiu mastu jos, atvėrusios prekybą, taikys abipusiškumo principą, taip siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias šalis, kad jos pačios galėtų spręsti, kokiu tempu jos liberalizuos rinką;

22. ragina greitai priimti sprendimą dėl sąlygų, susijusių su derybomis dėl žemės ūkio ir prieigos prie ne žemės ūkio rinkos, paketo, kad būtų galima tęsti derybas Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis klausimais; pabrėžia, jog svarbu, kad PPO nariai pateiktų esminių pasiūlymų; apgailestauja, kad dauguma narių iki šiol to nepadarė;

23. pritaria tam, kad paskelbta apie konferenciją, kurioje bus informuojama apie ketinimus, siekiant pasistūmėti į priekį vilkinamose Dohos plėtros raundo derybose dėl paslaugų; pabrėžia, jog tokioms šalims kaip Brazilija, Indija ir Kinija reikia pagerinti esamus pasiūlymus, kad būtų galima pasiekti rezultatų;

24. atsižvelgia į besivystančių šalių prašymą visų pirma ES ir JAV, kad būtų pagerinti pasiūlymai dėl 4-ojo režimo; mano, jog reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kad abi šalys būtų patenkintos; prašo, kad Komisija informuotų jį apie visus pasikeitimus palyginti su pradiniu prašymu;

Dvišaliai ir regioniniai susitarimai

25. ragina, kad susitarimuose, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir būsimuose susitarimuose būtų nustatyti aiškūs ir ambicingi įsipareigojimai;

26. atkreipia dėmesį į rezultatus, kurie pasiekti pagal ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Karibų jūros regiono forumo AKR valstybėms (CARIFORUM); mano, kad prekyba paslaugomis – tai vystymosi varomoji jėga, tačiau su sąlyga, kad yra įtvirtintos tinkamos ir skaidrios vidaus taisyklės paslaugoms reguliuoti;

27. ypač pritaria susitarimui 4–jo režimo klausimu ES ir CARIFORUM susitarime; mano, kad tai bus priemonė, padėsianti užtikrinti, kad bus pasinaudota patirtimi;

28. mano, kad derybų dėl ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) laisvosios prekybos susitarimo metu aptariant su viešaisiais pirkimais, investicijomis ir paslaugomis susijusius susitarimo punktus turėtų būti atsižvelgta į skirtingą ASEAN narių išsivystymo lygį ir paisoma visų dalyvaujančių šalių teisės reguliuoti viešąsias paslaugas, ypač tas, kurios susijusios su pagrindiniais poreikiais, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio privačioms bendrovėms užpildyti spragas, kai valstybė nepajėgia suteikti piliečiams reikalingų paslaugų;

29. kalbant apie derybų ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą, yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria užsienio bendrovės, siekdamos patekti į Korėjos paslaugų rinką, įskaitant bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, naujienų agentūrų ir teisinės konsultacijos sektorius; ragina Komisiją vedant derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo aptarti šį klausimą;

30. pabrėžia, turėdamas mintyje derybas dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo, partnerystės su Indija svarbą ir poreikį sudaryti ambicingą susitarimą su dideliais ir plačiais įsipareigojimais ir su kuo mažiau apribojimų dėl patekimo į Indijos rinką, kad ir kokie tiekimo režimai būtų taikomi; pažymi, kad prekybos paslaugomis liberalizavimas turėtų apimti bent 90 proc. visų sektorių ir visos prekybos apimties, kaip reikalaujama Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnyje; pabrėžia, kad apribojimai ypač dideli finansų, vertybinių popierių, apskaitos, telekomunikacijos, platinimo, pašto ir kurjerių bei teisės paslaugų srityje;

31. susirūpinęs dėl ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuriose svarstomas finansinių paslaugų ir ypač valstybės turto fondų investicijų skaidrumo ir atskaitomybės lygis;

Specifiniai su sektoriais susiję klausimai

32. atsižvelgia į naujausią Pasaulio banko tyrimą, kuris rodo, kad kai kuriose šalyse, pvz., Etiopijoje, Nigerijoje, Kenijoje ir Ugandoje, daugiau nei 40 proc. skurdžiausiam ekonominiam penktadaliui priskiriamų gyventojų sveikatos priežiūros paslaugas teikia privatūs pelno siekiantys paslaugų teikėjai; pabrėžia investavimo į šį sektorių būtinybę, kad būtų galima patenkinti minėtuosius poreikius; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų remti gerų vidaus taisyklių kūrimą šių šalių paslaugų sektoriams, kad vėliau šios šalys galėtų atverti savo paslaugų rinkas;

33. pažymi, kad PPO nariai dar neprisiėmė jokių įsipareigojimų vandens paskirstymo sektoriuje; pabrėžia, kad jei toks įsipareigojimas būtų prisiimtas, valstybei nebūtų draudžiama nustatyti kokybės, saugumo, kainų lygius ar kitokius politikos tikslus, kurie, jos nuomone, yra tinkami, ir tos pačios taisyklės galiotų ir užsienio, ir vietos tiekėjams;

34. pabrėžia kultūrinių paslaugų, tokių kaip garso ir vaizdo, muzikos ir leidybos paslaugų, svarbą tiek Europos ūkio šakoms, tiek mūsų prekybos partneriams; ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl šios priežasties prekyba kultūrinėmis paslaugomis būtų geriau suderinta, kartu užtikrinant ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

35. pažymi, kad kai kuriose šalyse, pvz., Pakistane ir Indijoje, privatusis sektorius gali padėti teikti švietimo paslaugas be didesnių sąnaudų;

36. pabrėžia būtent turizmo sektoriaus didelį indėlį į daugelio besivystančių šalių ekonomiką; taigi mano, jog labai svarbu, kad ES padėtų vykdydama vystomąjį bendradarbiavimą ir teikdama techninę pagalbą;

37. mano, kad, remiantis iš anksto nustatytu patikimu ir skaidriu šalies vidaus reguliavimu, apdairus ir laipsniškas besivystančių šalių finansų rinkų atvėrimas gali suteikti piliečiams ir verslininkams galimybę pasinaudoti fondais, kad būtų galima kurti darbo vietas bei mažinti skurdą, kadangi jie daugiau nebūtų priversti priklausyti nuo valstybinių monopolijų ar institucijų;

38. mano, kad siekdama padidinti išorinį konkurencingumą ES privalo imtis veiksmų komercinės politikos srityje ir stiprinti elektroninių operacijų, prekybos saugumą ir gerinti duomenų apsaugą;

39. pažymi, kad paslaugos, ypač finansinės paslaugos, susijusios su daugeliu kompetencijos sričių ir pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje dėmesys sutelkiamas į prekybą paslaugomis, t. y. į siekį atverti rinkas, kai rinkos atveriamos savanoriškai taikant derybinį pageidavimų ir pasiūlymų metodą; siūlo, kad tokios sritys kaip finansinė priežiūra, reguliavimas ir kiti klausimai, susiję su skirtingais finansinių paslaugų aspektais, turėtų būti svarstomi tinkamame forume;

40. tvirtai pritaria Komisijos nuomonei, kad rinkos atvėrimas ir laisva prekyba paslaugomis – pagrindinė Lisabonos darbotvarkės sudedamoji dalis, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; pabrėžia, kad atvirų rinkų ir subalansuotos bei reglamentuotos laisvos prekybos paslaugomis derinys atneš naudos visoms dalyvaujančioms šalims ir regionams;

41. pažymi, kad Europos įmonės vis dažniau veikia tarptautiniu lygmeniu ir kad pasaulinį ekonomikos augimą žymiu mastu skatina trečiosios šalys, todėl pagerinus patekimą į rinką būtų prisidedama prie Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimo;

42. mano, kad prekyba paslaugomis yra būtinas prekybos prekėmis papildymas ir kad šios dvi sritys neturėtų būti laikomos skirtingomis;

43. mano, kad paslaugų ekonomika tapo kiekybiškai svarbiausiu sektoriumi EBPO šalyse ir kad didėjanti prekyba paslaugomis ir jų gausėjimas padidins ekonomikos augimą ir palengvins verslo augimą bei plėtrą, pagerės kitų pramonės šakų veiklos rezultatai, nes paslaugos, ypač vis labiau globalizuotame pasaulyje, kuriame gausu tarpusavio sąsajų, yra svarbus tarpinis produktas;

44. pripažįsta, kad paslaugų sektoriaus rinkos atvėrimas – tai sudėtingas procesas ir tebevykstančių PPO Dohos plėtros darbotvarkės derybų dalis; ragina Komisiją siekti, kad paketas būtų subalansuotas ir kad pasiūlymas, susijęs su paslaugų, ypač finansinių, sektoriumi būtų ambicingas, nes Europos finansinių paslaugų sektoriuje įgyta daug konkurencingos kompetencijos ir esama daug augimo galimybių; pabrėžia, kad siekiant išvengti netarifinių kliūčių, kurios gali būti delikatus su paslaugų sektoriumi susijęs klausimas, reikia laikytis taisyklių ir standartų;

45. ragina Komisiją prekybos derybų metu visiškai atsižvelgti į visuotinės svarbos paslaugų egzistavimą ir galimą rinkų atvėrimo įtaką jų organizavimui;

46. pažymi, kad kalbant apie finansines paslaugas ES rinka viena iš atviriausių rinkų pasaulyje, bet pabrėžia, kad Europos Sąjunga, derėdamasi dėl prekybos paslaugų sektoriuje, turi laikytis agresyvesnės, bet suderintos derybinės pozicijos ir vadovautis atvirumo, plėtros ir abipusiškumo principais;

47. pabrėžia, kad svarbu, jog institucijos, atsakingoms už finansinių paslaugų sektorių, neatsiliktų nuo visų Europos ir pasaulio finansinių paslaugų rinkoje vykstančių procesų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Europos reguliavimo sistemas bei palaikyti intensyvesnį Europos Sąjungos ir jos prekybos partnerių dialogą reguliavimo srityje siekiant šalinti prekybos kliūtis;

48. ragina Komisiją nagrinėti į reguliavimo sferą nepatenkančią trečiosiose šalyse vykdomą veiklą, dėl kurios kyla pavojus rinkų atvėrimui, kuris būtų naudingas abiems šalims;

49. ragina valstybes nares kartu su Komisija dėti pastangų, kad prekybos politika, ypač investicijų srities politika, būtų labiau integruota ir nuoseklesnė; pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų pervertinti užsienio investicijų rizikos, o turėtų siekti, kad jų ekonomika būtų veiksminga ir atvira, taip pat turėtų siekti laikytis bendro požiūrio kalbant apie valstybės turto fondus; taip pat pabrėžia, kad reikia įvertinti tokias problemas kaip tiekimo saugumas, ypač kai tai susiję su užsienio investicijomis į energetikos sektorių ir kai investuoja valstybei priklausančios organizacijos, ir primena, kad tokiu vertinimu negali būti naudojamasi kaip protekcionistine priemone;

50. atkreipia Komisijos dėmesį į galimą riziką, susijusią su konkurencijos taisyklių Europos Sąjungoje laikymusi, kuri kyla dėl abipusiškumo principo trūkumo PPO susitarime dėl viešųjų pirkimų;

51. ragina Komisiją stiprinti kovą su klastotėmis, ypač naudojantis internetu, ir šiuo tikslu, inter alia, skatinti geresnį nacionalinių institucijų bendradarbiavimą;

52. palankiai vertina tai, kad Komisija labai ryžtingai remia daugiašales prekybos derybas, bet pabrėžia, kad prekybos paslaugų, ypač finansinių, sektoriuje atveju laisvosios prekybos susitarimai gali būti tinkamesnis būdas siekti atverti rinką; visapusiškai pritaria tam, kad su AKR šalimis pasirašyti ekonominės partnerystės susitarimai, kurie taikomi ne tik prekėms, bet ir paslaugoms bei investicijoms, taigi šioms šalims sudaromos galimybės integruotis į pasaulio ekonomiką;

53. pabrėžia, kad veiksmingas finansinių paslaugų rinkos atvėrimas sukuria palankesnes sąlygas konkurencijai, skaidrumui ir įvairovei; pažymi, kad ypač sparčiai augančios ekonomikos šalyse veiksminga prieiga prie rinkos galėtų paskatinti geresnį vietos finansinės rinkos vystymąsi ir tai būtų naudinga įmonėms, kurios nori įsikurti, be to, vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir gautų geresnius produktus;

54. atsižvelgdamas į silpnus AKR šalių finansinius, administracinius ir institucinius pajėgumus ragina Komisiją užtikrinti, kad derantis ir įgyvendinant prekybos susitarimus su šalimis, kurios laikomos „mokesčių rojumi“, būtų laikomasi tarptautiniu lygmeniu pripažintų reguliavimo ir priežiūros standartų finansinių paslaugų sektoriuje;

55. mano, kad būtina sudaryti galimybes visų pirma besivystančių šalių gyventojams naudotis finansinėmis paslaugomis (gauti mikrokreditus, atsidaryti banko sąskaitas, naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, hipotekos, išperkamosios nuomos, faktoringo, draudimo, pensijų, vietos ir tarptautinio pervedimo paslaugomis), kad jie galėtų verstis pagrindine ūkine veikla; taigi prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant gerinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis besivystančiose šalyse ir skatinti protingą reguliavimą, konkurencingų rinkų plėtrą bei mokymą finansinių paslaugų srityje.

o o

56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio prekybos organizacijai ir jos šalims narėms.

[1] OL C 102 E, 2008 4 24, psl. 128.
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0053.
[3] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0629.
[4] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0195.
[5] OL C 293 E, 2006 12 2, psl. 155.
[6] OL C 308 E, 2006 12 16, psl. 182.
[7] OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235.
[8] OL C 233 E, 2006 9 28, p. 103.
[9] OL C 306 E, 2006 12 15, p. 400.
[10] OL L 376, 2006 12 29, p. 36.

ĮVADAS

Šio pranešimo tikslas – pabrėžti prekybos paslaugomis, kaip kurti gerovę ir darbo vietas viso pasaulio šalių ūkiuose padedančios jėgos ir vystymosi skatinimo veiksnio, svarbą. Paslaugos – tai ekonomikos ir prekybos pagrindas visame pasaulyje, tai ne tik priemonė pačiai gerovei kurti, bet ir labai svarbi visos ekomonikos ir pramonės parama, pvz., finansų, logistikos ir ryšių paslaugos.

Sąvoka „prekyba paslaugomis“ apima daugybę pramonės sričių, taigi neįmanoma jų visų įtraukti į vieną pranešimą. Todėl šiame pranešime dėmesys sutelkiamas į platesnes paslaugų temas, įskaitant Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis, dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus bei keletą išskirtinių su sektoriais susijusių klausimų.

paslaugos – ekonomikos dalis

Dėl dabartinio globalizacijos lygio ir greitos technologijų pažangos labiau nei bet kada reikia dėmesį skirti ne tik prekybai materialiomis prekėmis, bet ir prekybai paslaugomis. Tyrimai pakartotinai rodo, kad paslaugos sudaro vis didėjančią beveik kiekvienos šalies ūkio BVP dalį procentais: ES –75 proc., Šiaurės Amerikoje – 78 proc., Afrikoje – 52 proc. ir Azijoje – 60 proc.

Nors prekyba prekėmis labai priklauso nuo veiksmingo paslaugų ūkio, tai nereiškia prekyba paslaugomis turėtų būti traktuojama taip pat. Iš tiesų, kadangi finansų, ryšių ir laisvųjų profesijų atstovų paslaugos yra svarbi pagalbinė grandis visuose gamybos sektoriuose, technologiniai patobulinimai šiuose sektoriuose padėtų pagerinti bendrą produktyvumą. Taigi, kadangi prekybos prekėmis liberalizavimas skatina specializaciją ekonomikoje, atvėrus prekybos paslaugomis sektorių ir leidus užsienio subjektams investuoti galėtų būti užtikrinta didesnė ir subalansuota gamyba bei geresnė visų ekonomikos sektorių infrastruktūra.

Šiame pranešime pabrėžiama, kad paslaugos nėra turtingų šalių monopolis, bet jos yra svarbi ir auganti bet kokios šalies ekonomikos dalis. Puikus didžiulio ekonominio augimo potencialo vargingose šalyse pasinaudojant paslaugomis pavyzdys – spartus telekomunikacijų sektoriaus augimas Afrikoje ir Pietų Amerikoje, jis parodė, kokią pažangą gali padėti padaryti liberalizavimas ir konkurencija. Spartus telekomunikacijų sektoriaus augimas taip pat aiškiai rodo, kokį poveikį gali turėti paslaugų liberalizavimas, dėl kurio skatinama prekyba ir palengvinama globalizacija, vargingesnių šalių piliečiams ir verslininkams suteikiama galimybė naudotis ryšiais ir informacija, kuri kitu atveju būtų neprieinama.

Svarbu pabrėžti, kad prekybos paslaugomis sektoriaus atvėrimas nereiškia privatizavimo. Pavienių valstybių vyriausybės, jei pageidauja, gali siūlyti valstybės valdomas bankininkystės, telekomunikacijų ar vandens teikimo paslaugas, tačiau jos vis dar gali užkirsti kelią vietos ir užsienio verslininkams ar bendrovėms kartu siūlyti konkurencingas paslaugas net ir tuomet, kai nevalstybiniu lygmeniu tiekiamos paslaugos papildytų viešąsias paslaugas, o ne trukdytų.

Autorius mano, kad svarbu, jog piliečiams būtų pasiūlyta prieiga ir galimybė rinktis, ypač vargingesnėse šalyse, kuriose vietos ar nacionalinės vyriausybės neturi lėšų ar net kartais nėra linkusios teikti deramas paslaugas. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais vyriausybės nepajėgios teikti švaraus vandens skurdžiuose rajonuose gyvenantiems asmenims. Tyrimai parodė, kad daugybė vargingai skurdžiuose rajonuose gyvenančių asmenų iš tiesų gali susimokėti už privačiai tiekiamą vandenį, net jei iš pradžių tarifai gali pasirodyti gana dideli. Taip yra todėl, kad tas tarifas dažnai vis tiek yra mažesnis už kainą, kurią jie turi sumokėti tarpininkams už vandenį, kuris nėra iš saugaus ir patikimo šaltinio. Taigi alternatyvūs tiekėjai galėtų būti vietos verslininkai, nebūtinai užsienio tiekėjai. Be to, prekybos finansų paslaugomis sektoriaus atvėrimas reikštų, kad, pavyzdžiui, piliečiai, ima paskolą, nepriklausys nuo vieno banko, kurį gali valdyti su korumpuota vyriausybe susijęs asmuo ar jos nario šeimos narys. Taip pat piliečiai dažnai džiaugiasi žiniasklaidos paslaugų sektoriaus atvėrimu, kadangi dėl to naudotojams suteikiama galimybė rinktis ir padidėja žodžio laisvė. Autorius kritikuoja atvejus, kai kultūrų įvairovės aspektas naudojamas siekiant išstumti ar uždaryti konkuruojančius visuomenės informavimo paslaugų teikėjus, kad taip būtų galima išlaikyti valstybinę propagandą skleidžiančio valstybės transliuotojo monopolį.

Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, kiti dvišaliai ir regioniai susitarimai

Esamas PPO Dohos plėtros derybų raundas šiuo metu yra aklavietėje, nes nesutariama žemės ūkio klausimais. Šiame pranešime skaitytojams primenama, kad žemės ūkis yra svarbus sektorius, reikalingas, kad žmonės išgyventų, bet jo BVP dalis procentais yra nedidelė ir dėl jo neturėtų būti stabdomas kitų svarbių pasaulinės ekonomikos sektorių atvėrimas. ES turėtų parodyti daugiau iniciatyvos sumažindama tuos tarifus ir subsidijas, kurie trukdo prekybai materialiomis prekėmis ir žemės ūkiui, kad būtų galima pasiekti didesnių laimėjimų prekybos paslaugomis srityje, kuri svarbi ne tik ES gamintojams ir vartotojams, bet ir vargingesnių šalių piliečiams.

Daugiašalė aklavietė reiškia, kad daugybė šalių, įskaitant ES, siekia sudaryti dvišalius regioninius susitarimus. Įsipareigojimai, dėl kurių suderėta pagal ekonominės partnerystės susitarimą, pasirašytą su CARIFORUM šalimis, rodo aiškų norą įtraukti į darbotvarkę paslaugų klausimą. Tikimasi, kad remiantis susitarimais dėl 4-ojo režimo pavyks spręsti protų nutekėjimo klausimą bei neišnaudojamų protų klausimą, kai išsilavinę žmonės dėl galimybių stokos negali panaudoti savo sugebėjimų savo šalyje.

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl prekybos paslaugų sektoriuje
(2008/2004(INI))

Nuomonės referentas: Olle Schmidt

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad paslaugos, ypač finansinės paslaugos, susijusios su daugeliu kompetencijos sričių ir pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje dėmesys sutelkiamas į prekybą paslaugomis, t. y. į siekį atverti rinkas, kai rinkos atveriamos savanoriškai taikant derybinį prašymo ir pasiūlos metodą; siūlo, kad tokios sritys kaip finansinė priežiūra, reguliavimas ir kiti klausimai, susiję su skirtingais finansinių paslaugų aspektais, turėtų būti svarstomi tinkamame forume;

2. tvirtai pritaria Komisijos nuomonei, kad rinkos atvėrimas ir laisva prekyba paslaugomis – pagrindinė Lisabonos darbotvarkės sudedamoji dalis, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; pabrėžia, kad atvirų rinkų ir subalansuotos ir reglamentuotos laisvos prekybos paslaugomis derinys atneš naudos visoms jį remiančioms šalims ir regionams;

3. pažymi, kad Europos įmonės vis dažniau veikia tarptautiniu lygmeniu, kad pasaulinį ekonomikos augimą žymiu mastu skatina trečiosios šalys, todėl pagerinus patekimą į rinką būtų prisidedama prie Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimo;

4. mano, kad prekyba paslaugomis yra būtinas prekybos prekėmis papildymas ir kad šios dvi sritys neturėtų būti laikomos skirtingomis;

5. mano, kad paslaugų ekonomika tapo kiekybiškai svarbiausiu sektoriumi EBPO šalyse ir kad didėjanti prekyba paslaugomis ir jų gausėjimas padidins ekonomikos augimą ir palengvins verslo augimą bei plėtrą, pagerės kitų pramonės šakų veiklos rezultatai, nes paslaugos, ypač vis labiau globalizuotame pasaulyje, kuriame gausu tarpusavio sąsajų, yra svarbus tarpinis produktas;

6. pripažįsta, kad paslaugų sektoriaus rinkos atvėrimas – tai sudėtingas procesas ir tebevykstančių PPO Dohos plėtros darbotvarkės derybų dalis; ragina Komisiją siekti, kad paketas būtų subalansuotas ir kad pasiūlymas, susijęs su paslaugų, ypač finansinių, sektoriumi būtų ambicingas, nes Europos finansinių paslaugų sektoriuje įgyta daug konkurencingos kompetencijos ir esama daug augimo galimybių; pabrėžia, kad siekiant išvengti netarifinių kliūčių, kurios gali būti delikatus su paslaugų sektoriumi susijęs klausimas, reikia laikytis taisyklių ir standartų;

7. ragina Komisiją prekybos derybų metu visiškai atsižvelgti į visuotinės svarbos paslaugų egzistavimą ir galimą rinkų atvėrimo įtaką jų organizavimui;

8. pažymi, kad turint mintyje finansines paslaugas, ES rinka viena iš atviriausių rinkų pasaulyje, bet pabrėžia, kad Europos Sąjunga, derėdamasi dėl prekybos paslaugų sektoriuje, turi laikytis agresyvesnės, bet suderintos derybinės pozicijos ir vadovautis atvirumo, plėtros ir abipusiškumo principais;

9. pabrėžia, kad svarbu, jog institucijoms, atsakingoms už finansinių paslaugų sektorių, neatsiliktų nuo visų Europos ir pasaulio finansinių paslaugų rinkoje vykstančių procesų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Europos reguliavimo sistemas bei palaikyti intensyvesnį Europos Sąjungos ir jos prekybos partnerių dialogą reguliavimo srityje siekiant šalinti prekybos kliūtis;

10. ragina Komisiją nagrinėti į Sąjungos reguliavimo sferą nepatenkančią trečiosiose šalyse vykdomą veiklą, dėl kurios kyla pavojus rinkų atvėrimui, kuris būtų naudingas abiems šalims;

11. ragina valstybes nares kartu su Komisija dėti pastangų, kad prekybos politika, ypač investicijų srities politika, būtų labiau integruota ir nuoseklesnė; pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų pervertinti užsienio investicijų rizikos, o turėtų siekti, kad jų ekonomika būtų veiksminga ir atvira, taip pat turėtų siekti laikytis bendro požiūrio turint mintyje nepriklausomus turto fondus; taip pat pabrėžia, kad reikia įvertinti tokias problemas kaip tiekimo saugumas, ypač kai tai susiję su užsienio investicijomis į energetikos sektorių ir kai investuoja valstybei priklausančios organizacijos, ir primena, kad tokiu vertinimu negali būti naudojamasi kaip protekcionistine priemone;

12. atkreipia Komisijos dėmesį į galimą riziką, susijusią su konkurencijos taisyklių Europos Sąjungoje laikymusi, kuri kyla dėl abipusiškumo principo nebuvimo PPO susitarime dėl viešųjų pirkimų;

13. ragina Komisiją stiprinti kovą su klastotėmis, visų pirma naudojantis internetu, įskaitant geresnio nacionalinių institucijų bendradarbiavimo skatinimą;

14. palankiai vertina tai, kad Komisija labai ryžtingai remia daugiašales prekybos derybas, bet pabrėžia, kad prekybos paslaugų, ypač finansinių, sektoriuje atveju laisvosios prekybos susitarimai gali būti tinkamesnis būdas siekti atverti rinką; visapusiškai pritaria tam, kad su AKR šalimis pasirašyti ekonominės partnerystės susitarimai, kurie taikomi ne tik prekėms, bet ir paslaugoms bei investicijoms, taigi šioms šalims sudaromos galimybės integruotis į pasaulio ekonomiką;

15. pabrėžia, kad veiksmingas finansinių paslaugų rinkos atvėrimas sukuria palankesnes sąlygas konkurencijai, skaidrumui ir įvairovei; pažymi, kad ypač besivystančiose šalyse veiksminga prieiga prie rinkos galėtų paskatinti geresnį vietos finansinės rinkos vystymąsi ir tai būtų naudinga įmonėms, kurios nori įsikurti, be to, vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir gautų geresnius produktus;

16. atsižvelgdamas į silpnus AKR šalių finansinius, administracinius ir institucinius pajėgumus ragina Komisiją užtikrinti, kad derantis ir įgyvendinant prekybos susitarimus su šalimis, kurios laikomos „mokesčių rojumi“, būtų laikomasi tarptautiniu lygmeniu pripažintų reguliavimo ir priežiūros standartų finansinių paslaugų sektoriuje;

17. mano, kad būtina sudaryti galimybes visų pirma besivystančių šalių gyventojams naudotis finansinėmis paslaugomis (gauti mikrokreditus, atsidaryti banko sąskaitas, naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, hipotekos, išperkamosios nuomos, faktoringo, draudimo, pensijų, vietos ir tarptautinio pervedimo paslaugomis), kad jie galėtų verstis pagrindine ūkine veikla, taigi prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant gerinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis besivystančiose šalyse ir skatinti protingą reguliavimą, konkurencingų rinkų plėtrą bei mokymą finansinių paslaugų srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl prekybos paslaugomis
(2008/2004(INI))

Nuomonės referentas: Cristian Silviu Buşoi

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad paslaugų sektorius sudaro daugiau negu tris ketvirtadalius Europos ekonomikos ir kad daugybė paslaugų labai svarbios kitų su gamybos ciklu susijusių sektorių, pvz., pramonės ir žemės ūkio, konkurencingumui ir naujovėms;

2. mano, jog siekiant užtikrinti sąžiningą prekybą paslaugomis svarbu, kad būtų laikomasi EB sutarties 2 straipsnyje išdėstytų principų;

3. laikosi nuomonės, kad veiksmingai funkcionuojanti paslaugų vidaus rinka svarbi ES įmonių pajėgumui konkuruoti pasaulyje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbu laiku ir teisingai taikyti bei perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę Bendrijos teisės aktus, įskaitant Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[1];

4. yra įsitikinęs, kad vykdant proporcingą ir ambicingą įmonių politiką, ypač įgyvendinant Europos smulkiojo verslo aktą, galėtų būti skatinamas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumas; ragina į planuojamą iniciatyvą įtraukti ir paslaugų sektoriaus reikmes ir pritaria teisėkūros priemonei;

5. primena paslaugų svarbą Europos ekonomikai ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartiniame Pasaulio prekybos organizacijos derybų raunde nepakankamai pažangiai sprendžiami su paslaugomis susiję klausimai;

6. pažymi, kad kvalifikuotų darbuotojų stygius yra vis didesnė Europos paslaugų sektoriaus problema ir kad būtina kurti priemones šiai problemai spręsti, inter alia, užtikrinant galimybę mokytis visą gyvenimą ir rengiant darbuotojams mokymus;

7. pabrėžia, kad paslaugų sektorius siūlo daugybę būdų, kaip spręsti aplinkos apsaugos problemas; yra įsitikinęs, kad šie sprendimai yra vienas iš svarbiausių ES eksportuojamų mokslinių žinių pridėtinės vertės aspektų; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į paslaugų sektoriaus reikmes formuojant tvarios plėtros politiką;

8. palankiai vertina Komisijos raginimą užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teigiamais globalizacijos rezultatais; pabrėžia, kad sąžininga konkurencija paslaugų sektoriuje, derinama su aukšto lygio vartotojų apsauga, itin svarbi siekiant užtikrinti, kad vartotojai naudotųsi Europos atviros rinkos teikiamais pranašumais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] OL L 376, 2006 12 29, p. 36.

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mariela Velichkova Baeva, Zsolt László Becsey, Pervenche Berès, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Manuel António dos Santos, Jonathan Evans, Elisa Ferreira, José Manuel García-Margallo y Marfil, Jean-Paul Gauzès, Donata Gottardi, Benoît Hamon, Karsten Friedrich Hoppenstedt, Othmar Karas, Piia-Noora Kauppi, Wolf Klinz, Christoph Konrad, Guntars Krasts, Kurt Joachim Lauk, Andrea Losco, Florencio Luque Aguilar, John Purvis, Alexander Radwan, Bernhard Rapkay, Dariusz Rosati, Eoin Ryan, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Skinner, Margarita Starkevičiūtė, Ivo Strejček, Ieke van den Burg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Mia De Vits, Harald Ettl, Margaritis Schinas

Teisinė informacija - Privatumo politika