PRANEŠIMAS dėl žuvininkystės ir akvakultūros integruoto pakrančių zonoų valdymo Europoje kontekste
2.7.2008 - (2008/2014(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Ioannis Gklavakis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl žuvininkystės ir akvakultūros integruoto pakrančių zonų valdymo Europoje kontekste
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas dėl integruoto pakrančių zonų valdymo Europoje vykdymo[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, pavadintą „Ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai: integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) Europoje įvertinimas“ (COM(2007)0308),
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo[2],
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[3] ir Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl teminės jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategijos (COM(2005)0504),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (COM(2007)0575),
– atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl pakrančių žvejybos ir pakrančių žvejų bendruomenių patiriamų sunkumų[4],
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl žvejybos pramonės ekonominės padėties gerinimo (COM(2006)0103) ir į 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją šiuo klausimu[5],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos akvakultūros tvariosios plėtros reformos (COM(2002)0511),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą dėl regioninės priklausomybės nuo žuvininkystės[6],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ataskaitą (A6-0286/2008),
A. kadangi integruotas pakrančių zonų valdymas (IPZV) nėra tik aplinkos politika, o vykstantis procesas, skirtas pakrančių zonų ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimui ir tvariajai visos veiklos, vykdomos šiuose regionuose, tokios kaip žvejyba ir akvakultūra, plėtrai,
B. kadangi integruoto pakrančių zonų valdymo vykdymas yra ilgas procesas ir dauguma nacionalinių strategijų, priimtų atsižvelgiant į pirmiau minėtos rekomendacijos pagrindus, buvo pradėtos vykdyti tik 2006 metais,
C. kadangi pakrančių zonų valdymas iki šiol buvo vykdomas vidutiniu laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra sudėtingos gamtinės ekosistemos, kurios, bėgant laikui, keičiasi,
D. kadangi priimti sprendimai ir priemonės, kurių buvo imtasi, buvo susiję su atskirais veiksmais ir neišsprendė pakrančių zonų degradacijos problemos kaip visumos,
E. kadangi iki šiol esamas planavimas buvo akcentuojamas į sausumos problemas ir nebuvo atsižvelgiama į kai kurios pakrantėse vykdomos veiklos poveikį kitiems veiksmams, vykdomiems tame pačiame regione,
F. kadangi tikimasi, jog nacionalinės integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos įgyvendinimo išlaidos bus nedidelės, kartu gaunant didelę finansinę naudą,
G. kadangi visų sektorių atstovai nebuvo pakankamai įtraukti į planavimą ir priemonių vykdymą, siekiant išspręsti pakrančių zonų problemas ir dėl to kai kurių sektorių interesams padaryta žala,
H. kadangi integruotos valdymo politikos įgyvendinimas apima planavimą su gyventojais, turizmu, ekonomine paskirtimi, kraštovaizdžiu ir aplinkos apsauga susijusiose pakrančių zonose,
I. kadangi pakrančių zonų valdymo įstaigų efektyvus koordinavimas dar nėra įmanomas, išskyrus atskirus atvejus,
J. kadangi integruoto pakrančių zonų valdymo politikos įgyvendinimas kai kuriais atvejais gali pareikalauti didelių išlaidų, kurių vietinės bendruomenės neturi, dėl to jos gali kreiptis į aukštesnio lygio administracines įstaigas ir uždelsti įgyvendinimą,
K. kadangi dėl tarpvalstybinio daugelio pakrantėse vykstančių procesų aspekto, regioninis koordinavimas ir bendradarbiavimas, netgi su trečiomis šalimis, yra būtini,
L. kadangi žuvininkystė ir akvakultūra yra dvi geriausios kranto veiklos, kurios priklauso nuo pakrantės vandenų kokybės,
M. kadangi dar nepasiektas atitinkamas akvakultūros technologinės plėtros lygmuo, kuris suteiktų galimybę tą veiklą, kuri yra intensyvaus pobūdžio, vykdyti toliau nuo pakrančių zonų,
N. kadangi turi būti atsižvelgiama į svarbų ir iki šiol menkai pripažintą moterų vaidmenį nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse,
O. kadangi pakrantės žvejyba sudaro 80 proc. bendrijos žvejybos laivyno ir prisideda prie pakrančių bendruomenių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei jų kultūrinių tradicijų išsaugojimo,
P. kadangi žvejyba, nors ji ir nėra taršos šaltinis, nukenčia nuo taršos poveikio, kurį sukelia kitos veiklos, vykdomos pakrančių zonoje, o tai kenkia jo tolesniam egzistavimui,
Q. kadangi žvejyba ir akvakultūra yra labai svarbūs ekonominiu ir socialiu aspektais, nes ši veikla daugiausia vykdoma pakrančių regionuose, kurių ekonominė padėtis prasta ir kuriuose gyventojams nesiūloma alternatyvių darbo pasiūlymų,
R. kadangi švari ir sveika jūros aplinka prisidės prie žuvininkystės produkcijos didėjimo ateityje ir taip pagerins šio sektoriaus perspektyvas,
S. kadangi akvakultūros pagrindą sudaro tvariosios plėtros principai ir bet koks poveikis aplinkai yra reguliuojamas Bendrijos taisyklėmis,
T. kadangi aplinkoje, kurioje žuvų atsargos mažėja, o pasaulinė žuvies ir kitų jūros produktų paklausa didėja, akvakultūros svarba Europoje stabiliai auga,
U. kadangi dar ne visos valstybės narės yra pabaigusios savo regioninį planavimą pagal IPZV principus dėl subalansuoto veiklos, vykdomos šiose zonose, vystymo,
V. kadangi vyksta nuožmi konkurencija dėl vietos pakrančių zonose, o akvakultūros srityje dirbantys asmenys ir žvejai turi tas pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir kiti vartotojai,
W. kadangi atokiausiems regionams, kaip nustatyta EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, gali prireikti sukurti ypatingas nacionalines integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas ir integruoto pakrančių zonų valdymą atitinkamai pritaikyti prie ES lygmens,
1. pabrėžia žvejybos ir akvakultūros ekonominę ir socialinę svarbą pakrančių regionams ir ragina šiuos regionus kreiptis paramos IPZV pagrindu;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai dalyvautų tarptautinių jūros sektorių veikloje ir būtų tinkamai atstovaujami ir ragina Komisiją skatinti šį procesą;
3. pabrėžia, kad Europos žuvininkystės fondas gali suteikti ilgalaikį finansavimą priemonėms integruoto pakrančių zonų valdymo pagrindu, nes jis remia veiklą, kuri prisideda prie tvariosios žvejybos regionų plėtros;
4. atkreipia dėmesį į būtinybę paaiškinti suinteresuotų pakrančių zonų administracinių įstaigų kompetenciją ir sukurti koordinuojamas strategijas, kad jos būtų efektyvesnės;
5. pripažįsta sunkumus, koordinuojant pakrančių zonų valdymo įstaigų veiklą ir prašo Komisijos, stebint IPZV vykdymą, dar kartą išnagrinėti, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, ar turi būti steigiama koordinavimo įstaiga;
6. pabrėžia būtinybę įtraukti žvejybos ir akvakultūros sektoriaus atstovus į veiklą, susijusią su IPZV planavimu ir vystymu (atsižvelgiant į tai, kad jiems dalyvaujant tvarios plėtros strategijose padidės jų gaminių pridėtinė vertė), ir primena, kad Europos žuvininkystės fondas gali remti tokią kolektyvinę veiklą;
7. pripažįsta svarbų moterų vaidmenį nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti skatinant ir įtraukiant lygių galimybių principą į įvairius Europos žuvininkystės fondo veiklos įgyvendinimo etapus, įskaitant rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 11 straipsnyje;
8. ragina kompetentingas įstaigas artimiau bendradarbiauti regioniniu lygiu, keičiantis informacija, susijusia su pakrančių zonų būkle ir bendrų strategijų priėmimu, siekiant pagerinti vietinių jūros ekosistemų aplinkos situaciją;
9. ragina atokiausių regionų nacionalines ir regionines vyriausybes parengti integruotas IPZV strategijas tvariai pakrančių regionų plėtrai užtikrinti;
10. pabrėžia tinkamo erdvės planavimo svarbą pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis;
11. siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą akvakultūra yra viena iš pagrindinių ekologijos išsaugojimo priemonių tam tikrose pakrančių zonose, ir todėl ši veikla turėtų būti skatinama, propaguojama ir remiama finansiškai;
12. pažymi akvakultūros svarbą maisto pramonei užtikrinant socialinį ir ekonominį vystymąsi kai kuriose ES pakrančių bendruomenėse;
13. mano, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams turėtų būti taikomas sektorinis požiūris, susijęs su visa pakrančių zonose vykdoma jūrų veikla, siekiant tvariosios plėtros pagal naujausias jūrų politikos gaires;
14. pabrėžia, kad svarbu vystyti ir įgyvendinti strategijas, skirtas tinkamai reaguoti į pavojus, įskaitant klimato kaitą, su kuriais susiduria pakrančių zonos, atsižvelgiant į poveikį žvejybai ir akvakultūrai;
15. yra įsitikinęs, kad duomenų rinkimas turi būti tęsiamas, kad būtų prisidedama prie keitimosi informacija ir jos naudojimo, siekiant atlikti lyginamąją analizę, įskaitant duomenis apie biologinės įvairovės ir žuvų atsargų būklę;
16. mano, kad derėtų labiau tirti akvakultūrą siekiant sukurti uždaros intensyvios gamybos kultivavimo sistemas;
17. siūlo, kad pagal integruotą pakrančių zonų valdymą pirmenybė būtų teikiama tiems akvakultūros projektams, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir kurie, vadovaujantis ES aplinkos teise, nepažeidžia saugomų vietovių;
18. ragina Komisiją, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, sudaryti aiškų grafiką dėl integruoto pakrančių zonų valdymo Europos Sąjungoje vykdymo eigos nagrinėjimo;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Įvadas – ES rekomendacija dėl integruoto pakrančių zonų valdymo
Integruoto pakrančių zonų valdymo idėja pirmą kartą buvo paskelbta 1994 m., kai Tarybos rezoliucija pabrėžė Bendrijos strategijos dėl kranto zonų poreikį, pagrįstą tvariosios plėtros principais.
2002 m. Komisija išleido rekomendaciją, nustatančią aštuonis principus, kurie turi sudaryti integruoto pakrančių zonų valdymo pagrindą. Ši rekomendacija ragina pakrantės valstybes nares iki 2006 m. vasario pabaigos pateikti Komisijai ataskaitas apie jų nacionalinių integruoto pakrančių valdymo strategijų sudarymą ir įgyvendinimą. Joje taip pat raginama Komisija pateikti integruoto pakrančių zonų valdymo vykdymo įvertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Iš 20 pakrančių regionų valstybių narių, 14 šalių pateikė oficialias ataskaitas Komisijai. Tai sudaro 65 proc. ES pakrantės valstybių narių ir daugiau nei 70 proc. Europos kranto linijos ilgio.
2. Tikslai ir uždaviniai
Dabartinis Komisijos komunikatas įvertina atliktus darbus, įgyvendinant integruoto pakrančių zonų valdymą ir tuo pačiu nurodo trūkumus.
Pagrindinės išvados yra šios: koordinavimas, įgyvendinant integruotą pakrančių zonų valdymą, nėra efektyvus; keitimasis informacija yra nepakankamas; ne visi kranto zonų naudotojai yra tinkamai atstovaujami; integruoto pakrančių zonų valdymo pagrindą sudaro esamos sektorių politikos, atitinkančios kranto zonų poreikius; politikos turi būti sudarytos taip, kad paruoštų kranto zonas klimato kaitos poveikiui.
3. Pakrančių zonos šiandien – poveikis žvejybai ir akvakultūrai
Anksčiau pakrančių zonos buvo laikomos nelabai svarbiomis ekonomikos vystymuisi, tačiau dabar jos yra intensyviausiai eksploatuojami regionai. Analizėje, kurioje yra įvertinamas socialinis ir ekonominis integruoto kranto sistemos valdymo poveikis, yra pateikta 18 veiklos, vykdomos kranto zonoje, kategorijų ir 14 uždavinių, kurie jiems iškyla dėl per didelės eksploatacijos.
Žvejyba ir akvakultūra yra dvi tokios veiklos – jos priklauso nuo kranto zonų ir todėl bet kokie jose vykstantys pokyčiai daro jiems įtaką. Šis sektorius dažnai nukenčia dėl kitokios veiklos, vykdomos pakrančių zonose, pasekmių. Pavyzdžiui, kai 2002 m. atviroje jūroje prie Ispanijos kranto nuskendo „Prestige“ buvo užteršta apie 1 000 kv. km pakrantės to regiono, kuris yra ekonomiškai priklausomas nuo žvejybos ir akvakultūros. Apskaičiuota, kad 41 600 žmonių priklausė tiesiogiai nuo žvejybos, o kai kuriuose regionuose iki 47,2 proc. dirbančių žmonių dirbo žvejybos ir akvakultūros sektoriuje. Apie 6 000 pakrantės žvejybinių laivų nebegalėjo žvejoti ir netgi kai apribojimai buvo panaikinti, produkcijos sumažėjo dėl padarytos žalos aplinkai. Įvertinta, kad jūros aplinka visiškai atsiskurs per 10–25 metus[1].
Nepaisant jūros paviršiuje susidarančios naftos plėvelės, jūros transportas taip pat yra dažnai atsakingas už atsitiktinai gabenamas pavojingas egzotines biologines rūšis, kurios lemia ekosistemų, kuriose šios rūšys apsigyvena, bioįvairovės sumažėjimą[2].
Vandens telkinių eutrofikacija, kurią sukelia pramoninės, miesto ir žemės ūkio atliekos, taip pat turi įtakos žuvininkystės produkcijai. Problema yra ypač rimta kranto ir pusiau uždarose jūros teritorijose. Pagal Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos paruoštą ataskaitą dėl eutrofikacijos sumažėjo žuvų atsargos Juodojoje jūroje. 50 proc. taršos nitratais sudaro tarša iš krante vykdomos veiklos, kuri yra išskirstoma taip: 50 proc. iš žemės ūkio veiklos, 25 proc. iš pramonės veiklos ir likę 25 proc. iš miestų veiklos[3]. Problema tampa dar sudėtingesnė, kai teršalai atiteka upėmis iš trečiųjų šalių.
Tačiau žvejybos ir akvakultūros intensyvumą taip pat lemia labai greitas natūralių kranto teritorijų transformavimas į dirbtinius žemės paviršius. Apskaičiuota, kad 1990–2000 m. dirbtiniai žemės paviršiai kasmet didėjo 190 kv. km plotu. 61 proc. šios plėtros lėmė ūkinės veiklos, turizmo ir rekreacijos, išstumiančių kitas veiklas[4]. Regioninio planavimo pagrindą sudarė veikla sausumoje ir jo metu nebuvo atsižvelgiama į kranto vystymosi poveikį tam tikrai jūrinei veiklai. Tai lėmė žvejybos teritorijų apribojimą ir jūrinio arealo, t. y. kai kurių rūšių maitinimosi, neršimo ir veisimosi teritorijų, sumažėjimą. Tuo pačiu metu vietos stoka taip pat yra pagrindinė kliūtis Europos akvakultūros vystymuisi.
Reikia pastebėti, kad per didelis kranto zonų eksploatavimas pagreitins klimato kaitą. Nors ir nėra pakankamai duomenų apie poveikį žvejybai ir akvakultūrai, pirminė analizė nurodo, kad ateityje nuostoliai šiame sektoriuje dėl klimato kaitos yra įvertinti kasmetine 200 milijonų eurų suma. Vėlgi uždarose ir pusiau uždarose jūros zonose, tokiose kaip Baltijos ir Šiaurės jūros, kyla didžiausia rizika[5].
4. Žvejyba, atsižvelgiant į integruotą pakrančių zonų valdymą
Integruotas pakrančių zonų valdymas yra ypač svarbus žvejybai dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, žvejyba yra kranto veikla par excellence ir dėl to ją lemia pasikeitimai vietos aplinkoje. Žuvų atsargos kranto vandenyse yra daugumos sužvejotos žuvies pagrindas, o dauguma rūšių, pagaunamų jūroje, neršia ir auga kranto vandenyse.
Antra, žvejyba nėra taršos šaltinis, tačiau pakankamai nukenčia dėl taršos, kurią lemia kitos veiklos, vykdomos kranto zonoje, pasekmių.
Trečia, 80 proc. Bendrijos žvejybinės veiklos vykdoma kranto regionuose, kurie labai priklauso nuo šios veiklos[6]. Tai yra regionai, kuriuose yra silpna ekonominė padėtis, ir negali pasiūlyti savo gyventojams alternatyvios veiklos ir daugiausia yra nuskriausti. 2003 m. apie 63 proc. žvejų turėjo dirbti mažiau palankiuose regionuose, priklausomuose nuo žvejybos pramonės[7].
Reikia pastebėti, kad per praėjusį dešimtmetį žvejybą buvo ištikusi rimta krizė dėl žuvų atsargų sumažėjimo ir todėl mes turime sumažinti iki minimumo bet kokią grėsmę. Tiksliau, žvejybos pramonėje darbo vietų skaičius sumažėjo 35 proc., laivų skaičius sumažėjo 20 proc. ir sugautos žuvies kiekis sumažėjo 28 proc.
Todėl žvejyba turi būti įtraukta į integruotą pakrančių zonų valdymą, o konkrečiau žuvininkystės vystymas ir valdymas pakrančių zonose turi būti išanalizuotas kaip kranto zonų vystymo ir valdymo dalis.
Europos žuvininkystės fondas (ΕFF) gali prisidėti prie šio proceso, nes jis finansuoja priemones, užtikrinančias tinkamą žuvininkystės vystymąsi ir jūros aplinkos ir jos gyvųjų organizmų apsaugą.
Be to, Europos žuvininkystės fondas gali remti konkrečius integruoto pakrančių zonų valdymo principus, tokius kaip bendras planavimas ir konkrečių kranto bendrijų bruožų akcentavimas. Be to, Europos žuvininkystės fondas finansuoja keletą bandomųjų projektų, kurie itin sustiprintų žvejybos vaidmenį integruoto pakrančių zonų valdyme ir atrinktų ir aplinkai nekenksmingų žvejybos metodų skatinimą.
Visais atvejais svarbiausias dalykas, užtikrinant sėkmingą žvejybos įtraukimą į integruotą pakrančių zonų valdymą, yra žvejybinių organizacijų įtraukimą į planavimą. Vietos žvejų patirtis padės nustatyti realias problemas ir taip užtikrins, kad kranto žvejybos bendrijos išliktų ir veiktų kartu su kitomis veiklomis, vykdomomis pakrančių zonose.
5. Akvakultūra, atsižvelgiant į integruotą pakrančių zonų valdymą
Akvakultūra taip pat yra veikla, daugiausia vykdoma pakrančių zonose. Nuo 1970 m. ji vystėsi daug greičiau nei kiti maisto gamybos sektoriai ir buvo stebimas vidutinis metinis 8 proc. augimas ir apie 45 milijonų tonų metinės gamybos apimtys visame pasaulyje[8]. Aplinkoje, kurioje žuvininkystės ištekliai tampa menki ir kurioje žuvies ir kiaukutinių gyvūnų pasaulinė paklausa nuolat auga, akvakultūra tampa vis labiau svarbi. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija numato, kad žuvies produktų vartojimas iki 2030 m. išaugs 50 proc., o šios paklausos didžiąją dalį tenkins akvakultūra. Skaičiais tai sudarys gamybos augimą 40 milijonų tonų[9].
Todėl Europos akvakultūra galėtų turėti naudos iš šios tendencijos ir išnaudoti savo pranašumus. Pranašumai yra šie: ES yra žuvų produktų didžiausia rinka, turi senas kiaukutinių gyvūnų ir žuvų auginimo tradicijas gėlame ir jūros vandenyje, ji turi dinamiškas, geriausias tyrinėjimo galimybes ir modernias technologijas, kvalifikuotus ir patyrusius žuvų augintojus, tinkamas klimatines sąlygas ir idealias vietas įvairių rūšių veisimui[10].
Be to, negalima pamiršti šio sektoriaus įnašo į ekonominę ir socialinę regionų, kuriuose ši veikla yra vykdoma, sanglaudą. Visoje Europos Sąjungoje akvakultūra yra vykdoma pagrinde pakrančių zonose ir sukuria 80 000 darbo vietų. Kai kuriose valstybėse narėse užaugintos produkcijos vertė yra didesnė nei atvežtą / iškrautą produkciją. Kitose valstybėse narėse akvakultūra sudaro didžiąją dalį visos produkcijos. Pavyzdžiui, Graikijoje 50 proc. visos metinės produkcijos yra gaunama iš akvakultūros.
Tai nereiškia, kad Europoje akvakultūra nesusiduria su sunkumais, lemiančiais jos augimą. Didžiausia problema šioje srityje yra nepakankamas regioninis planavimas ir konkurencija su kitomis kranto veiklomis dėl vietos. Tikėtina, kad jūrinės veiklos planavimas bus subalansuoto visų integruoto pakrančių zonų valdymo vystymo, įskaitant ir akvakultūrą, pagrindas.
Kalbant apie finansavimą, tai Europos žuvininkystės fondas gali padėti susieti akvakultūrą su integruotu pakrančių zonų valdymu, nes jis suteikia galimybę gauti kokybinius duomenis, kuriais pasinaudojant būtų galima paruošti integruoto pakrančių zonų valdymo planus. Be to, Europos žuvininkystės fondo prioritetinė kryptis II remia metodų, mažinančių bet kokį gamybos poveikį jūros aplinkai, vystymą.
6. Išvados – pranešėjo komentarai
Pranešėjas mano, kad integruoto pakrančių zonų valdymo politika gali sudaryti tinkamą pagrindą tvariajai kranto zonų plėtrai ir veiklos, vykdomos šiose pakrančių zonose, perspektyviajai plėtrai. Jis taip pat teigia, kad ypatinga reikšmė turi būti teikiama žvejybai ir akvakultūrai, nes tai yra veiklos, tiesiogiai priklausančios nuo kranto zonų, ir pabrėžia, kad jūros regionų įtraukimas į integruoto pakrančių zonų valdymo planavimą prisidės prie čia vykdomų veiklų subalansuoto vystymo ir taip skatins akvakultūros plėtrą.
Pranešėjas įrodinėja, kad pirmiausia reikia ilgalaikio planavimo, įtraukiant visų kranto zonų atstovus. Antra, turi būti efektyviai koordinuojama įstaigų, įtrauktų į šių zonų valdymą, veikla. Jeigu kitoje integruoto pakrančių zonų valdymo įvertinimo ataskaitoje bus nurodyti koordinavimo trūkumai, turės būti dar kartą išnagrinėtas pasiūlymas dėl tokios koordinavimo įstaigos įkūrimo.
Koordinavimas turi būti pagrįstas tinkama informacija. Todėl turi būti patobulintas duomenų, reikalingų kranto zonų valdymo analizes paruošimui, rinkimas. Šie duomenys taip pat turi apimti biologinės įvairovės pakrančių zonose duomenis, įskaitant žuvininkystės išteklius.
Informavimas ir keitimasis duomenimis taip pat turi būti vykdomas regioniniu lygiu ir su trečiomis šalimis, nes regioninis bendradarbiavimas yra svarbiausias, sprendžiant tarpvalstybinius su kranto zonomis susijusius klausimus.
Finansiniu atžvilgiu pranešėjas nori pabrėžti Europos žuvininkystės fondo paramą, įtraukiant žvejybą ir akvakultūrą į integruotą pakrančių zonų valdymą.
Galiausiai pranešėjas mano, kad Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, turėtų sudaryti aiškų integruoto pakrančių zonų valdymo Europos Sąjungoje įgyvendinimo nagrinėjimo grafiką.
- [1] http://www.accede.org/prestige/documentos/efectoseconom-ing.pdf.
- [2] Europos aplinkos agentūra, 2006, „Priority issues in the Mediterranean environment“.
- [3] http://www.ices.dk/reports/germanqsr/23222_ICES_Report_samme.pdf.
- [4] Europos aplinkos agentūra, 2006, „The changing areas of coastal areas“.
- [5] http://www.ipolnet.ep.parl.union.eu/ipolnet/cms/pid/1402.
- [6] COM(2007)0828.
- [7] A6‑0266/2006.
- [8] FAO, 2006, ‘The state of world fisheries and aquaculture’.
- [9] http://www.europa.nl/fisheries/press_corner/speeches/archives/speeches_2007/speech07_11_en.htm.
- [10] A6-0001/2008.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
26.6.2008 |
|
|
|
||
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
21 0 0 |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Iles Braghetto, Niels Busk, Paulo Casaca, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Avril Doyle, Emanuel Jardim Fernandes, Carmen Fraga Estévez, Ioannis Gklavakis, Pedro Guerreiro, Ian Hudghton, Heinz Kindermann, Rosa Miguélez Ramos, Philippe Morillon, Seán Ó Neachtain, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Margie Sudre, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Cornelis Visser |
|||||