PRANEŠIMAS dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 3453/2005/GG
3.7.2008 - (2007/2264(INI))
Peticijų komitetas
Pranešėjas: Proinsias De Rossa
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos ombudsmeno specialaus pranešimo remiantis rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 3453/2005/GG
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į specialųjį Europos ombudsmeno pranešimą Europos Parlamentui,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 195 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą ir į 211 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB (EB, Euratomas) dėl nuostatų ir bendrųjų sąlygų, pagal kurias reglamentuojamas ombudsmeno pareigų atlikimas[1], visų pirma į jo 3 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl ryšių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141)[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 195 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį,
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-000/2008),
A. kadangi, remiantis EB sutarties 195 straipsnio nuostatomis, Europos ombudsmenas įgaliotas priimti visų Sąjungos piliečių skundus dėl netinkamo administravimo Bendrijos institucijose ar organuose atvejų,
B. kadangi piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus Bendrijos teisės pažeidimus šaltinis,
C. kadangi, kaip nustatyta EB sutarties 211 straipsnyje, Komisija, vykdydama sutarčių sergėtojos funkcijas, užtikrina, kad būtų vadovaujamasi Sutarties nuostatomis ir kad institucijos taikytų pagal šias nuostatas nustatytas priemones,
D. kadangi, kaip nurodyta EB sutarties 226 straipsnio pirmojoje dalyje, Komisijai nusprendus, kad valstybė narė nevykdė pagal sutartį nustatyto įsipareigojimo, Komisija pateikia šiuo klausimu pagrįstą nuomonę prieš tai suteikusi atitinkamai valstybei galimybę išdėstyti savo poziciją; kadangi, kaip nurodyta to paties straipsnio antrojoje dalyje, susijusiai valstybei per Komisijos nustatytą laikotarpį neatsižvelgus į nuomonėje pateiktus faktus, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą,
E. kadangi ombudsmenas savo sprendime dėl skundo 995/98/OV sykį jau pabrėžė, kad, net jeigu inicijavus pažeidimo tyrimo procedūrą Komisijai ir suteikti įgaliojimai veikti savo nuožiūra, vis dėlto, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, pvz., keliami reikalavimai administracinėms institucijoms veikti nuosekliai ir sąžiningai, vengti diskriminacijos, vadovautis proporcingumo, lygybės ir teisėtų lūkesčių principais bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, šie įgaliojimai teisiškai riboti,
F. kadangi Komisija yra pabrėžusi, kad jos vaidmuo ginant Europos piliečių interesus esminis ir šiuo požiūriu pripažinusi teisės normų svarbą[3],
G. kadangi Komisija patvirtina, kad jos komunikate dėl ryšių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju numatytos skundėjui palankios administracinės priemonės, į kurias Komisija įsipareigoja atsižvelgti svarstydama jo skundą ir vertindama konkretų pažeidimą,
H. kadangi, ombudsmeno nuomone, Komisijos nesugebėjimas priimti ryžtingos pozicijos nagrinėjant ieškovo skundą dėl pažeidimo yra blogo administravimo pavyzdys,
I. kadangi ombudsmenas rekomenduoja Komisijai kuo skubiau ir atidžiau išnagrinėti ieškovo skundą,
1. pritaria Europos ombudsmeno rekomendacijai, kuri skirta Komisijai;
2. pabrėžia, kad Komisija, nagrinėdama piliečių pateiktus skundus, kuriuose valstybės narės kaltinamos pažeidusios Bendrijos teisę, turi visuomet vadovautis gero administravimo principais;
3. nurodo, kad parengusi komunikatą dėl ryšių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju Komisija prisiėmė tam tikrus skundų dėl pažeidimų tvarkymo įsipareigojimus;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo komunikate pažymi, jog sprendimas dėl to, ar pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, ar nutraukti bylą, paprastai priimamas per vienus metus nuo skundo užregistravimo dienos, o jeigu šis terminas viršijamas, Komisija raštu informuoja skundėją;
5. pripažįsta, kad Komisijai nagrinėjant painias ir sudėtingas bylas tyrimas gali užtrukti ilgiau negu vienus metus, tačiau mano, kad vienų metų termino viršijimas pateisinamas tik tada, kai tyrimas išties tebevyksta;
6. pažymi, kad šiuo metu svarstydama bylą dėl Vokietijos Vyriausybės nesugebėjimo tinkamai taikyti darbo laiko direktyvą[4] Komisija ketino nagrinėti skundą atsižvelgdama į savo pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo ir nusprendė palaukti diskusijos dėl šio pasiūlymo su kitomis Bendrijos institucijomis rezultatų;
7. primena, kad šis pasiūlymas pateiktas 2004 m. rugsėjo mėn. ir kad nesama jokių įrodymų, kad nuo tada Komisija būtų ėmusis kokių tolesnių veiksmų šiam tyrimui tęsti;
8. pastebi, kad užuot priėmusi vieną iš dviejų galimų sprendimų – inicijuoti oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą arba nutraukti bylą – Komisija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų šiam tyrimui tęsti;
9. laikosi nuomonės, kad Bendrijos teisėje nenumatyta galimybių nepaisyti galiojančių teisės aktų ir nutarimų remiantis tuo, kad tebesvarstomos naujos taisyklės; pažymi, kad Komisija taip pat nesugebėjo išnagrinėti ir tų skunde išdėstytų klausimų, kurie nesusiję su siūlomais taikytinos direktyvos pakeitimais;
10. pripažįsta, kad Komisija turi tam tikrą teisę savo nuožiūra spręsti dėl skundų nagrinėjimo ir pažeidimų tyrimo procedūrų, ypač kai šiais klausimais ketinama kreiptis į Teisingumo Teismą, tačiau pažymi, kad EB sutarties 226 straipsnyje nustatyta, jog Komisija, įtardama, kad valstybė narė neįvykdė pagal Sutartį nustatytų įsipareigojimų, turi inicijuoti ikiteisminį etapą;
11. mano, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, įgaliojimai veikti savo nuožiūra teisiškai ribojami atsižvelgiant į bendruosius administracinės teisės principus ir neturėtų viršyti kompetencijos ribų, kurias Komisija pati nusistatė savo komunikate;
12. pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad laikotarpis, per kurį Komisija pradeda ir baigia tirti pažeidimą, nepagrįstai ilgas ir neretai trunka keletą metų; pakartoja savo nepasitenkinimą dėl to, kad valstybės narės dažnai nevykdo Teisingumo Teismo sprendimų; mano, kad tai kelia grėsmę Bendrijos teisės aktų kūrimo ir nuoseklaus jų taikymo patikimumui, taip pat kad taip diskredituojami ES tikslai;
13. dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį teisingai įgyvendindamos Bendrijos teisės aktus, ir pažymi, jog praktinis jų taikymas yra lemiamas veiksnys užtikrinant vis didesnę Europos Sąjungos svarbą jos piliečiams;
14. ragina Komisiją pateikti valstybių narių, kurių teisės aktai atitinka ne visas darbo laiko direktyvos nuostatas, sąrašą ir nurodyti, kokių priemonių ketinama imtis šiuo klausimu; ragina Komisiją atsižvelgiant į savo išimtines teises skubiai imtis veiksmų visais atvejais ir visose valstybėse narėse, kuriose direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ar įgyvendinimo principai neatitinka teisės aktų leidėjo ir Teisingumo Teismo patvirtintų nuostatų;
15. ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti 2004 m. sausio 1 d. Vokietijoje priimtą ir 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą ir nustatyti, ar jis atitinka visas darbo laiko direktyvos nuostatas bei galiojančius Teisingumo teismo nutarimus; pabrėžia, kad Komisija privalo išsamiai išnagrinėti, kaip įgyvendinama minėtoji direktyva;
16. pažymi, kad Komisija neseniai persvarstė pažeidimų tyrimo procedūrų gaires; remdamasis šiuo dokumentu daro išvadą, kad nuolatiniams valstybių narių atstovams iš anksto bus pateiktas sprendimų sąrašas ir kad spaudos pranešimai apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų gali būti skelbiami šių sprendimų oficialaus patvirtinimo dieną; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento arba jo atsakingų komitetų informavimo nuostatos nenumatomos;
17. pakartoja savo raginimą Komisijai nuolat išsamiai informuoti Parlamentą, ypač jo Peticijų komitetą, apie sprendimus, kurie priimami visais pažeidimų bylų procedūrų etapais;
18. pabrėžia, kad Parlamentas, remdamasis EB sutarties 230 straipsnio nuostatomis, turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą tomis pačiomis sąlygomis, kaip Taryba ir Komisija, ir kad remdamasis Sutarties 201 straipsnio nuostatomis Parlamentas turi teisę kontroliuoti Komisijos veiksmus;
19. atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat ragina visas valstybes nares tiksliai taikyti visas darbuotojų sveikatos ir saugos taisykles vadovaujantis principu, kad kilus abejonių taisyklės turėtų būti interpretuojamos darbuotojo, t. y. jo sveikatos ir saugos, naudai (lot. in dubio pro operario);
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenui.
- [1] OL L 113, 1994 5 4, p. 15, Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2002/262/EB, EAPB, Euratomas (OL L 92, 2002 4 9, p. 13).
- [2] OL C 244, 2002 10 10, p. 5.
- [3] Komisijos komunikatas „Geresnė stebėsena taikant Bendrijos teisę“ (COM(2002)0725 galutinis).
- [4] Direktyva 2003/88/EB, kuria pakeista ir panaikinta Direktyva 93/104 (OL L 299, 2003 11 18, p. 9).
AIŠKINAMOJI DALIS
2001 m. lapkričio mėn. skundėjas, Vokietijos gydytojas, kreipėsi į Komisiją su prašymu pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Vokietiją. Skundėjas teigė, kad Vokietija pažeidė 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų[1] (Direktyva 93/104), kai jie susiję su gydytojų darbo ligoninėse laiku, ypač su gydytojų darbo pagal iškvietimą laiku. Skundėjo nuomone, dėl to keliama didžiulė rizika ir personalui, ir pacientams.
Savo skunde (2333/2003/GG) ieškovas kaltina Komisiją nesugebėjus per tinkamą laiką išnagrinėti jo skundo dėl pažeidimo.
Sprendime, kurį ombudsmenas priėmė išnagrinėjęs šį kreipimąsi, pažymima, kad prieš Komisijai pradedant nagrinėti ieškovo pateiktą skundą, t. y. prieš išsiunčiant susijusiai valstybei narei prašymą suteikti informacijos, praėjo beveik 15 mėnesių. Ombudsmeno nuomone, Komisija nesugebėjo išnagrinėti ieškovo skundo dėl pažeidimo per priimtiną laikotarpį, taigi tai blogo administravimo atvejis.
Per tą laiką Vokietijoje priimtas naujas įstatymas siekiant suderinti Vokietijos teisės aktų ir Direktyvos 93/104/EB nuostatas, taigi, kad galėtų nagrinėti ieškovo pateiktą ieškovo skundą dėl pažeidimo, Komisija turėjo įvertinti, kaip šis naujas teisės aktas atitinka Bendrijos teisės nuostatas.
2004 m. gruodžio 6 d. Komisija pranešė skundėjui, kad ji priėmė pasiūlymą dėl dalinio darbo laiko direktyvos (2003/88/EB) pakeitimo[2] ir kad skundas dėl pažeidimo bus nagrinėjamas atsižvelgiant į šį pasiūlymą.
2005 m. lapkričio 2 d. skundėjas dar kartą kreipėsi į ombudsmeną (skundas 3453/2005/GG). Jis nurodė, kad daugiau negavo jokios informacijos apie tai, kokį sprendimą Komisija siūlo priimti šioje byloje. Skundėjo nuomone, Komisija vilkino bylos nagrinėjimą ir ignoravo ombudsmeną. Jis dar kartą iš esmės pakartojo ankstesniame skunde išdėstytus teiginius.
Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad ji turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar pradėti ir ar tęsti pažeidimo tyrimo procedūras.
Skundėjo teigimu, ES teisėje nenumatoma galimybės nepaisyti teisės aktų ir sprendimų remiantis tuo, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų taisyklių. Skundėjo nuomone, jeigu naujų pasiūlymų teikimas suteikia teisę nesivadovauti galiojančiais teisės aktais, tai Europos Bendrijų teisinė tvarka yra farsas. Tokie Komisijos veiksmai kelia pavojų teisinei taikai ir tyčia iškreipia teisę.
2006 m. rugsėjo 12 d. ombudsmenas parengė šią rekomendaciją Komisijai:
Komisija turėtų kuo operatyviau ir kruopščiau nagrinėti ieškovo skundą dėl pažeidimo.
Ombudsmeno nuomone:
- tai, kad sprendžiant tuos pačius klausimus viena direktyva (93/104) keičiama kita (2003/88), skundėjui neaktualu;
- Komisija, remdamasi ES sutarties 211 straipsnio nuostatomis turi užtikrinti institucijų patvirtintų priemonių taikymą;
- Komisija yra Sutarčių sergėtoja. Ji ne kartą pabrėžė, kad jos vaidmuo ypač svarbus Europos piliečiams, ir pripažino teisės normų svarbą. Todėl, remdamasi pažangiąja administravimo patirtimi, ji turėtų kuo operatyviau ir kruopščiau spręsti skundus dėl pažeidimų;
- Komisija pasiūlė nagrinėti skundą dėl pažeidimo remiantis jos pasiūlymu dėl dalinio atitinkamos direktyvos pakeitimo. Akivaizdu, kad, Komisijos nuomone, kitaip negu numatyta EB sutarties 211 straipsnyje, jai nekeliama reikalavimo užtikrinti iš dalies keičiamos direktyvos taikymą;
- Direktyva 93/104 ir Direktyva 2000/88 yra galiojančios; kad ir kokia taisykle ar principu būtų rėmusis Komisija, ji negalėjo nepaisyti savo pareigos, kuri nustatyta pagal 211 straipsnį;
- pažeidimo atveju Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar perduoti bylą Europos Teisingumo Teismui, tačiau tai nesuteikia jai teisės neribotam laikui atidėti sprendimo dėl skundo priėmimą remiantis tuo, kad taikomas teisės aktas ateityje galbūt bus pakeistas;
- tai, kad Komisija neišnagrinėjo ieškovo skundo dėl pažeidimo, yra blogo administravimo atvejis.
Komisija savo išsamioje nuomonėje nurodė, kad ji turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar tęsti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš valstybę narę, taip pat dėl to, kaip vykdyti šią procedūrą. Todėl ji nusprendė netęsti pažeidimo tyrimo procedūros, kol nežinomi teisėkūros proceso, susijusio su pasiūlymu dėl dalinio Direktyvos 2003/88 pakeitimo, rezultatai. Komisija pridūrė, kad ši teisė spręsti savo nuožiūra galioja visais skundo nagrinėjimo ir procedūros etapais, įskaitant ikiteisminio bylinėjimosi etapą.
2002 m. priimtame komunikate Parlamentui ir ombudsmenui dėl ryšių su skundo dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju Komisija nurodė, kad sprendimus dėl to, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir ar bylą uždaryti, ji paprastai priima per vienus metus nuo skundo užregistravimo dienos. Komisijos teisė spręsti savo nuožiūra neribojama, jeigu tam tikrais atvejais esama pagrindo taikyti būdą, kuris labiau tinka atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Ombudsmeno pateiktos pastabos:
– Komisija yra prisiėmusi tam tikrus skundų dėl pažeidimų tvarkymo įsipareigojimus.
– Savo komunikate Komisija nurodo, kad paprastai jos departamentai skundus nagrinėja taip, kad sprendimas dėl oficialaus atsakymo arba dėl bylos uždarymo būtų priimtas ne vėliau negu per vienus metus nuo skundo užregistravimo dienos, taip pat kad viršijus minėtąjį terminą skundėjas informuojamas raštu. Ombudsmeno nuomone, šis vienų metų terminas pagrįstas tik tada, kai Komisija faktiškai tebevykdo tyrimą.
– Komisija ketina nagrinėti skundą atsižvelgdama į 2004 m. rugsėjo mėn. pateiktą pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo. Panašu, kad nuo to laiko Komisija nesiėmė tolesnių priemonių tyrimui tęsti.
– Kaip nurodyta Komisijos komunikate, baigus tirti skundą dėl pažeidimo galimi du sprendimai: arba Komisija skelbia oficialų atsakymą, t. y. pradeda oficialią tyrimo procedūrą prieš valstybę narę, arba bylą nutraukia. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Komisija nesiėmė jokių tolesnių su tyrimu susijusių veiksmų.
– Komisija pabrėžia, kad ji turi teisę spręsti savo nuožiūra ir kad remiantis jos komunikate išdėstytais įsipareigojimais ši teisė neribojama, jeigu esama pagrindo taikyti kitokį metodą. Tačiau Komisija sutinka, kad jos parengtame komunikate nustatytos administracinės priemonės, kuriomis gali naudotis skundėjas ir kurias Komisija įsipareigoja taikyti svarstydama jo skundą ir vertindama konkretų pažeidimą. Jeigu, visapusiškai atsižvelgiant į Komisijos teisę spręsti savo nuožiūra, Komisijai būtų leista nesilaikyti jos komunikate prisiimtų įsipareigojimų, kai, juos nuomone, tam esama pagrindo, komunikatas netektų savo prasmės. Komisijos teisė spręsti savo nuožiūra turėtų būti taikoma vadovaujantis komunikate išdėstytomis nuostatomis, o tai, kad nepriimtas sprendimas, negalima būti grindžiama Komisijos teise spręsti savo nuožiūra.
– Be to, Komisija neatsižvelgė į ieškovo skundo aspektus, nesusijusius su teismų praktika, kuria remiasi Komisija.
– Šis blogo administravimo atvejis susijęs su Komisijos nesugebėjimu priimti galutinio sprendimo nagrinėjant ieškovo skundą dėl pažeidimo. Jeigu tyrimas būtų baigtas ir Komisija būtų nustačiusi pažeidimą, ji galėtų savo nuožiūra spręsti dėl to, ar perduoti bylą Teisingumo Teismui. Tačiau Komisija tokio sprendimo dar nepriėmė.
– Klausimas dėl to, ar Komisija akivaizdžiai viršijo teisės spręsti savo nuožiūra ribas, galėtų būti svarstomas Europos Parlamente.
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (29.5.2008)
pateikta Peticijų komitetui
dėl specialiojo Ombudsmeno pranešimo Europos Parlamentui, pateikto po to, kai Europos Komisijai įteiktas rekomendacijos projektas, susijęs su skundu 3453/2005/GG
(2007/2264(INI))
Nuomonės referentas: Alejandro Cercas
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Peticijų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno išvadą, kad Komisijos negebėjimas išnagrinėti pareiškėjo skundo (tai buvo objektyviai nustatyta kaip nepagrįstas keleto metų delsimas) yra neefektyvaus administravimo atvejis;
2. pritaria Europos ombudsmeno požiūriui, kad Komisija turi kuo greičiau ir kruopščiau išnagrinėti pateikėjo skundą;
3. pabrėžia, kad šis atvejis gali būti laikomas piktnaudžiavimu veiksmų laisve, turint mintyje tai, kaip Komisija interpretuoja savo pareigas, nurodytas EB sutarties 211 straipsnyje, pagal kurį jai skirtas Sutarties saugotojos vaidmuo, nes veiksmų laisvė, kurią Komisija suteikė pati sau Komunikate dėl Bendrijos teisės įgyvendinimo kontrolės gerinimo (COM(2002)0725), akivaizdžiai viršija įgaliojimus, taigi būtų galima kalbėti apie neleistinus, o ne naudojantis veiksmų laisve atliktus veiksmus;
4. taip pat pabrėžia, kad Bendrijos teisė, kol ji iš dalies pakeičiama pagal kitą teisės aktą, turi būti taikoma paraidžiui, taigi pagal jokį iš dalies keičiantį Komisijos pasiūlymą negali rastis teisės spragos (lot. vacatio legis), kuria Komisija grindė savo neveiklumą šiuo atveju;
5. pabrėžia, kad nebuvo išnagrinėta fakto, jog nuo 2004 m. sausio 1 d. yra Vokietijos teisės aktas, į kurį buvo įrašyta su kolektyvinėmis sutartimis susijusi nuostata, pagal kurią buvo leidžiama nukrypti nuo 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų[1] nuostatų iki 2005 m. gruodžio 31 d., šis terminas Aukštųjų Vokietijos parlamento rūmų sprendimu pratęstas iki 2006 m. gruodžio 31 d., taigi Direktyva 2003/88/EB buvo perkelta į nacionalinę teisę tik po to, kai 2006 m. lapkričio 1 d. baigė galioti pakeista Vokietijos gydytojams taikyta kolektyvinė sutartis; dėl to yra nustebęs ir pabrėžia, kad reikia, jog Komisija išnagrinėtų šį teisės aktą ir visas kolektyvines sutartis, kuriose taikomos teisės akto dėl darbo laiko išimtys, ir įvertintų, ar pagal šias kolektyvines sutartis įgyvendinama Direktyva 2003/88/EB;
6. pabrėžia, jog šis atvejis yra pavyzdys, kad įvairios valstybės narės nuolat pažeidžia pagrindines 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nuostatas ir susiduria su sunkumais, laikydamosi minėtųjų nuostatų, kaip matyti iš Poveikio ataskaitos (SEC(2004)1154), kurią Komisija parengė anksčiau negu buvo inicijuotas minėtosios direktyvos persvarstymas; primena Komisijai, kad Ombudsmenui buvo pateikta ir daugiau skundų dėl to, kad valstybės narės nesilaiko Direktyvos 2003/88/EB nuostatų;
7. ragina ir valstybes nares taikyti darbuotojų sveikatos ir saugos taisykles tinkamai ir laikantis principo, kad, kilus abejonių, taisyklės interpretuojamos darbuotojo, t. y. jo sveikatos ir saugos, naudai (lot. in dubio pro operario).
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
29.5.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
35 1 1 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Andersson, Edit Bauer, Philip Bushill-Matthews, Alejandro Cercas, Derek Roland Clark, Luigi Cocilovo, Jean Louis Cottigny, Jan Cremers, Harald Ettl, Richard Falbr, Roger Helmer, Stephen Hughes, Jan Jerzy Kułakowski, Jean Lambert, Bernard Lehideux, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Maria Matsouka, Elisabeth Morin, Juan Andrés Naranjo Escobar, Csaba Őry, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Pier Antonio Panzeri, Rovana Plumb, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, José Albino Silva Peneda, Jean Spautz, Gabriele Stauner, Ewa Tomaszewska, Anne Van Lancker, Gabriele Zimmer |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Françoise Castex, Gabriela Creţu, Sepp Kusstatscher, Roberto Musacchio, Ria Oomen-Ruijten, Csaba Sógor, Tatjana Ždanoka |
|||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
25.6.2008 |
|
|
|
||
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
14 1 0 |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Sir Robert Atkins, Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Victor Boştinaru, Michael Cashman, Proinsias De Rossa, David Hammerstein, Marian Harkin, Carlos José Iturgaiz Angulo, Marcin Libicki, Manolis Mavrommatis, Mairead McGuinness, Marie Panayotopoulos-Cassiotou |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Margie Sudre |
|||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (178 straipsnio 2 dalis) |
Georgios Toussas |
|||||
- [1] OL L 299, 2003 11 18, p. 9.