PRANEŠIMAS dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (7.5.2008)

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

8.7.2008 - (2008/2070(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Doris Pack

Procedūra : 2008/2070(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A6-0302/2008

Pateikti tekstai :

A6-0302/2008

Debatai :

PV 22/09/2008 - 27
CRE 22/09/2008 - 27

Balsavimas :

PV 23/09/2008 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0423

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo

(2008/2070(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, pavadintą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, pavadintą „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo“ (COM(2005)0152),

– atsižvelgdamas į pranešimą, pavadintą „Žvilgsnis į aukštojo mokslo struktūrą Europoje. Nacionalinės tendencijos Bolonijos procese“ – 2006 m. liepos mėn., „Eurydice“, Europos Komisija, 2007 m.,

– atsižvelgdamas į Eurobarometro apklausą dėl „Aukštojo mokslo reformų supratimo“, Europos Komisija, 2007 m. kovo mėn.,

– atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2007 m. rugsėjo 25 d. dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistikos rengimo ir plėtotės[1],

– atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliuciją dėl universitetų atnaujinimo didinant Europos konkurencingumą pasaulinėje žinių ekonomikoje,

– atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6‑0302/2008),

A. kadangi Bolonijos proceso tikslai yra iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, įskaitant aukštojo mokslo reformas, pašalinti likusias kliūtis studentų ir mokytojų judumui ir gerinti aukštojo mokslo Europoje kokybę, didinti jo patrauklumą ir konkurencingumą,

B. kadangi studentų judumas ir švietimo kokybė turi likti pagrindiniais Bolonijos proceso elementais,

C. kadangi dėl studentų judumo atsiranda naujos kultūros, socialinės ir akademinės vertybės, galimybės asmens ugdymui, didėja akademiniai standartai ir įsidarbinimo galimybės nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu,

D. kadangi daugeliui studentų, mokslinių tyrinėtojų ir kitų darbuotojų studentų judumas vis dar nepasiekiamas, ypač naujesnėse valstybėse narėse, iš esmės dėl lėšų trūkumo, o šios kliūtys gerai žinomos ir diskusijose suinteresuotosios šalys jas pakartotinai nurodo,

E. kadangi ypatingas dėmesys kreiptinas į atitinkamą studentų mokymosi, pragyvenimo išlaidų ir judumo finansavimą,

F. kadangi Parlamentas visuomet skyrė ypatingą dėmesį studentų judumui, kaip prioritetiniam biudžeto klausimui, ir skatino užtikrinti tinkamą ES programų švietimo srityje finansavimo lygį; kadangi, atsižvelgiant į tvirtą Parlamento poziciją šiuo klausimu ir nepaisant to, kad Taryba sumažino Komisijos pasiūlyme nurodytas sumas, buvo padidinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir Erasmus Mundus programoms skirti asignavimai, dėl kurių buvo deramasi pagal 2007-2013 m. daugiametės finansinės perspektyvos nuostatas ir neseniai vykusios biudžeto procedūros metu,

G. kadangi siekiant stebėti, lyginti ir vertinti, taip pat plėtoti atitinkamas politikos sritis ir priemones, reikalingi patikimi statistiniai duomenys apie studentų judumą,

H. kadangi savaiminio ir neformalaus mokymosi pripažinimas yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijos kertinis akmuo ir todėl šiame procese svarbus suaugusiųjų mokymasis,

I. kadangi pasirinkimui vykti į užsienį neturėtų trukdyti administracinės, finansinės ar kalbinės kliūtys,

J. kadangi judumas skatina užsienio kalbų mokymąsi ir gerina bendruosius bendravimo įgūdžius,

K. kadangi universitetus būtina reformuoti kokybės, studijų struktūros, naujovių ir lankstumo požiūriu,

L. kadangi mokymo kokybė yra tiek pat svarbi, kaip ir mokslinių tyrimų kokybė ir todėl mokymas turi būti reformuotas ir atnaujintas visoje Europos Sąjungoje, ir kadangi abu šie dalykai yra glaudžiai susiję,

M. kadangi esant skirtingoms nacionalinėms pripažinimo sistemoms atsiranda didelių kliūčių norint vienodai traktuoti studentus ir siekti pažangos Europos aukštojo mokslo erdvėje bei Europos darbo rinkoje,

N. kadangi judumui gali trukdyti tai, kad lankytiems kursams nesuteikiamas visapusiškas ir tinkamas pripažinimas ir skirtingai vertinami gauti pažymiai,

O. kadangi nuoseklų požiūrį būtina įgyvendinti, koordinuoti ir skatinti visose Bolonijos procesą pasirašiusiose šalyse,

P. kadangi Barselonos procesas turi sudaryti sąlygas sukurti naują pažangų švietimo modelį, užtikrinant galimybes mokytis visiems, o pagrindinis tikslas turi būti siekis perduoti žinias ir vertybes, sukurti darnią ateities visuomenę, kuri turėtų aukštą savimonės laipsnį ir kurioje nebūtų socialinių skirtumų,

1. mano, kad studentų judumo didėjimas ir įvairių švietimo sistemų kokybė nuo 2010 m. turėtų būti pirmaeilės svarbos klausimas iš naujo apibrėžiant pagrindinius Bolonijos proceso tikslus;

2. pabrėžia, kad siekiant studentų judumo, privalu imtis veiksmų įvairiose politikos srityse; įvairūs su judumu susiję aspektai pranoksta aukštojo mokslo sritį ir yra susiję su socialinių reikalų, finansų ir imigracijos bei vizų politikos sritimis;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ribotą veiksmų laisvę dėl likusio mažo finansinės programos 1a išlaidų kategorijos rezervo, itin sveikintinos valstybių narių pastangos vykdyti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą siekiant gerinti ES švietimo kokybę ir konkurencingumą, ypač skatinti judumą, užtikrinti kvalifikacijos pripažinimą ir kokybės garantijas;

4. yra įsitikinęs, kad derėtų tęsti visų procese dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių pradėtą konsultavimosi metodą: ir institucijos, ir studentų atstovai turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekdami įveikti likusias kliūtis judumui ir su Bolonijos proceso kokybe ir įgyvendinimu susijusias problemas;

5. nurodo, kad įgyvendinant Bolonijos procesą ypatingas dėmesys skirtinas glaudžiam ir intensyviam bendradarbiavimui ir koordinavimui su Europos mokslinių tyrimų erdve;

Studentų judumas: kokybė ir veiksmingumas

6. primygtinai pabrėžia, kad skubiai reikalingi lyginamieji ir patikimi statistiniai studentų judumo ir jų socialinės bei ekonominės padėties duomenys, pvz., bendrieji rodikliai, kriterijai ir gairės, siekiant spręsti esamą duomenų stygiaus klausimą ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi;

7. ragina universitetus gerinti ir supaprastinti internetu ir ne internetu teikiamą informaciją ir atvykstantiems, ir išvykstantiems studentams; universitetai ir nacionalinės Erasmus programos agentūros turėtų bendradarbiauti su studentų organizacijomis siekiant, kad visa būtina informacija būtų gaunama laiku; universitetai turėtų remti studentų teises, laikydamiesi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė prisijungdami prie Erasmus universitetų chartijos;

8. pabrėžia, kad norint, jog Bolonijos procesas pasiektų savo tikslus, būtini grįžtamieji studentų ir mokslo darbuotojų mainai; pabrėžia, kad iš dabartinių tendencijų matyti disproporcija ir ypač mažas judumas į valstybes nares, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 m.;

9. nurodo atvykstančiųjų studentų konsultavimo, skirto jų socialinei, kultūrinei ir kalbinei integracijai, svarbą;

10. pabrėžia, kad geresnis kalbų mokėjimas yra svarbi vertybė ir viena iš studentų judumo priežasčių ir kad svarbu atvykstantiems studentams pasiūlyti intensyvius kalbos kursus ir prieš studijas pagal Erasmus programą, ir jų laikotarpiu;

Aukštojo mokslo reforma ir universitetų modernizacija: kokybė, naujovės ir lankstumas

11. ragina Europos universitetus pradėti pažangią, toli siekiančią ir metodišką studijų programų reformą: studentų judumui ir didesniam lankstumui būtinas didelio užmojo ir kokybiškas turinys ir organizacijos restruktūrizacija; siekiant suteikti studentams galimybę vykti į užsienį, derėtų visų lygių programose nustatyti „judumo studijų laikotarpį“;

12. ragina pabrėžti, kad yra būtinos bendros Europos doktorantūros programos, skatinančios doktorantų judumą ir Europos doktorantūros sistemos kūrimą;

13. pabrėžia didelę mokymo kokybės ir meistriškumo svarbą: visuose studijų sektoriuose patrauklumas ir veiksmingumas ir Bolonijos proceso tikslų siekimas labai priklauso nuo kvalifikuotų dėstytojų, jų tobulėjimo ir nuolatinio mokymosi;

14. dar kartą pabrėžia, kad yra būtina vykdyti tarptautinį dialogą ir keistis informacija bei patirtimi, kad būtų palengvintas mokytojų švietimo suderinimas, įkaitant pradinį mokytojų švietimą ir tęstinio profesinio tobulėjimo veiksmingumą;

Studentų judumo finansavimas ir investicijos ir socialinis aspektas

15. ypač reikėtų remti studentus iš socialiai remtinų visuomenės grupių, pvz., siūlyti nebrangų ir tinkamą būstą; atvykus dažnai būtina papildoma parama;

16. siūlo įvesti bendrą Europos studento tapatybės kortelę, kad būtų palengvintas judumas ir sudarytos sąlygos studentams gauti nuolaidas būstui ir pragyvenimui;

17. ragina valstybes nares ir kompetentingas valdžios institucijas paprastomis, lanksčiomis ir skaidriomis stipendijų skyrimo procedūromis ir papildoma finansine parama didelių išlaidų reikalaujančiose paskirties vietose užtikrinti teisingą ir visuotinę galimybę naudotis judumu tiems studentams, kuriems tokios paramos reikia; mano, kad svarbu, jog studentai tokią paramą gautų prieš išvykdami ir taip išvengtų pernelyg didelės finansinės naštos;

18. džiaugiasi, kad atliekant vidutinės trukmės daugiametės finansinės programos, kuri numatyta prie 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo pridedamoje deklaracijoje, įvertinimą bus galima apsvarstyti švietimo srities programų, ypač Erasmus programos, finansavimo padidinimo klausimą, atsižvelgiant į šios programos įgyvendinimo stebėsenos ir įvertinimo rezultatus;

19. nurodo, kad reikėtų pradėti taikyti ir skatinti naujas studentų judumo finansavimo priemones, pvz., teikti neprocentines ir (arba) perkeliamąsias paskolas;

20. ragina Europos universitetus bendradarbiauti su privačiu sektoriumi (pvz., ūkinėmis ir verslo organizacijomis, pvz., prekybos rūmais) siekiant kiekvienai studijų pakopai (bakalauro, magistro, daktaro laipsnių) atrasti naujus veiksmingus studento judumo bendrojo finansavimo mechanizmus ir taip pagerinti švietimo sistemų kokybę;

21. siūlo plėtoti vaisingą bendrovių ir universitetų dialogą ir abipusius mainus siekiant pažangios partnerystės ir ieškant naujų bendradarbiavimo būdų;

Diplomų kokybė ir visuotinis pripažinimas

22. ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti atitinkamų Europos sistemų (Bolonijos kvalifikacijos sistemos, Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sistemos, Europos kokybės užtikrinimo standartų ir gairių ir Lisabonos pripažinimo konvencijos) įgyvendinimą siekiant sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę;

23. todėl pabrėžia visapusės, suvienodintos ir veiksmingos kreditų perkėlimo sistemos (angl. ECTS) įgyvendinimo būtinybę: esant vienai bendrai sistemai studentų ir mokslininkų kvalifikacijos Europoje turėtų būti paprastai perkeliamos;

24. pabrėžia, kad trijų pakopų studijų sistema (bakalauras, magistras, doktorantas) galėtų tapti lankstesnė, jei pirmosioms dviem pakopoms būtų naudojama „4+1“, o ne „3+2“ sistema; tokia sistema geriau tinka kai kurioms studijoms, nes ji užtikrina didesnį absolventų judumą ir geresnes jų užimtumo galimybes;

25. ragina universitetų patvirtintoms stažuotėms ir kitam savaiminiam ir neformaliam judumo stažui suteikti Europinės kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditus ir juos pripažinti neatsiejama studijų programos dalimi;

Bolonijos proceso įgyvendinimas visose su juo susijusiose šalyse

26. ragina valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas ir Europos universitetus raginti ir skatinti keistis pažangiąja patirtimi ir sąmoningumą keliančiomis iniciatyvomis;

27. ragina valstybes nares supaprastinti vizų išdavimo procedūras ir sumažinti jų kainą judiems studentams, ypač kai kalbama apie Rytų Europos valstybes nares ir šalis kandidates, pagal ES direktyvų dėl vizų nuostatas;

o o

28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0400.

1. Pagrindas

1999 m. pradėtas Bolonijos procesas – tai tarpvyriausybinė iniciatyva, kuria siekiama iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę. Pagrindinis šio proceso tikslas – padėti studentams pasirinkti iš daugybės aukštos kokybės kursų ir kad jų pasirinkti kursai būtų plačiai pripažinti. Šiais tikslais Bolonijos procese numatytos trys svarbiausios veiksmų sritys: trijų pakopų sistemos (bakalauro, magistro, daktaro laipsnių) įdiegimas, kokybės užtikrinimas ir kvalifikacijų bei studijų trukmės pripažinimas. Pažanga siekiant tikslų buvo svarstyta 2007 m. spalio 4 d. Kultūros ir švietimo komiteto surengtame viešajame klausyme dėl Bolonijos proceso. Be to, 2008 m. kovo 6 d. PPE-DE šia tema organizavo kitą klausymą, pavadintą „Aukštasis išsilavinimas: nuo Bolonijos proceso prie švietimo valdymo ES?“, kuriam pirmininkavo EP narė Doris Pack. Šia proga buvo pateikta daug įdomių įžvalgų dėl Bolonijos proceso poveikio studentų judumui. Buvo iškelta ir įvairių svarbių klausimų, pvz., lemiamo veiksmingo universitetų valdymo vaidmens, didelės kokybiško mokymo ir pažangios studijų programos svarbos arba daugybės bendrų vidaus ir išorės sunkumų, su kuriais Europos aukštajam mokslui vis dar tenka susidurti siekiant išlikti konkurencingam ir sėkmingam XXI a. globalėjančiame pasaulyje.

Bolonijos procesas vykdomas per darbo programą, kuri nustatoma kas dvejus metus rengiamose ministrų konferencijose: 2001 m. Prahos, 2003 m. Berlyno, 2005 m. Bergeno, 2007 m. Londono ir 2009 m. Leveno. Šias konferencijas rengia Bolonijos darbo grupė (angl. Bologna Follow-up Group)[1], kuriai pirmininkauja tuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti šalis ir kurią remia kitą ministrų konferenciją priimančios šalies (šalių) organizuotas Bolonijos sekretoriatas.

Pagrindinis sėkmingo Bolonijos bendradarbiavimo veiksnys yra partneryste grindžiamas požiūris ir į strategijų kūrimą, ir į įgyvendinimą. Šiandien Bolonijos procesas vienija 46 šalis, visos yra Europos kultūros konvencijos šalys, kurios lanksčiai bendradarbiauja įtraukdamos ir tarptautines organizacijas, ir Europos asociacijas, atstovaujančias aukštojo mokslo institucijoms, studentams, personalui ir darbuotojams. Bolonijos procesas – tai puikus Europos bendradarbiavimo ir ES sistemos viduje, ir išorėje pavyzdys.

Visi žinome, kad aukštasis mokslas yra pagrindinė sudėtinė žmonių vystymosi dalis. Jis skatina socialinį, kultūrinį ir ekonominį augimą, veiklų pilietiškumą ir etines vertybes. Tačiau kalbant apie Europos Sąjungą, aukštasis mokslas nėra Europos Bendrijų Komisijos pareiga: jis vis tiek daugeliu aspektų lieka nacionaliniu klausimu ir turinio bei studijų organizavimo klausimai ir toliau sprendžiami nacionaliniu lygmeniu.

Vis dėlto vadovaujantis Nicos sutarties 149 straipsniu, Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą, vykdydama įvairiausius veiksmus, pvz., skatindama piliečių judumą, kurdama bendras studijų programas, kurdama tinklus, keisdamasi informacija ar mokydama Europos Sąjungos kalbų.

2. Pranešėjos požiūris

Pranešėja ypač susirūpinusi studentų judumu Europos Sąjungoje ir dėl to, kokį poveikį jam gali turėti Bolonijos procesas: ar nauja Europos aukštojo mokslo erdvė padeda skatinti Europos studentų judumą, ar ji veikiau jį varžo ir jam trukdo? Nederėtų pamiršti, kad judumas – tai vienas iš šešių pagrindinių tikslų, nurodytų Bolonijos deklaracijoje, kurios susitariančios šalys ketina jį skatinti panaikindamos kliūtis įgyvendinti veiksmingą laisvą judėjimą, ypač atkreipdamos dėmesį ne tik į studentus, bet ir į dėstytojus, tyrinėtojus ir administracijos darbuotojus. Todėl judumas yra Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimo ir 2007–2009 m. darbotvarkės prioritetinių klausimų kertinis akmuo.

Pranešėja pritaria Europos Komisijos priimtam pažangiam požiūriui ir taip pat remia jos tebevykdomą darbą. Remtinos valstybių narių pastangos modernizuoti ir naujoviškai reformuoti savo atitinkamas aukštojo mokslo sistemas – tai būtina padaryti siekiant drąsiai sutikti globalizacijos metamus iššūkius.

Vis dėlto pranešėja nerimauja dėl buvusio ir būsimo Bolonijos proceso įgyvendinimo, nes daugybė šiuo metu valstybėse narėse vykstančių įvykių krypsta ne ketinama ar norima linkme., Pranešėja mano, kad praėjus beveik dešimtmečiui nuo Bolonijos proceso pradžios atėjo laikas apmąstyti ir apsvarstyti jo pasiekimus ir nesėkmes. Derėtų pabandyti nustatyti, kaip Europoje dėl Bolonijos proceso pasikeitė švietimo sistemos ir kaip šios aplinkybės bei pokyčiai paveikė Europos aukštojo mokslo kokybę.

Pirmiausia pranešėja norėtų pabrėžti, kad visi Europos piliečiai, nepaisant jų pilietybės, šalies ar gimimo vietos, privalo turėti teisę gauti aukštos kokybės aukštąjį išsilavinimą.

Judumas turi teigiamą poveikį ne tik judžiam žmogui, bet ir aukštojo mokslo institucijoms ir apskritai visuomenei. Be to, nederėtų pamiršti ir jo socialinio aspekto: judumas neįkainojamai praturtina akademiniu, kultūriniu ir socialinės įvairovės požiūriu. Galiausiai jis padeda užmegzti ryšius ir palengvina aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, kuris būtinai reikalingas kokybinei Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų plėtotei.

Pranešėja nori ypač pabrėžti ir atkreipti ypatingą dėmesį į:

1. Studentų judumą: kokybę ir veiksmingumą.

2. Aukštojo mokslo reformą ir universitetų modernizaciją: kokybę, naujoves ir lankstumą.

3. Studentų judumo finansavimą ir investicijas ir socialinį aspektą.

4. Diplomų kokybę ir visuotinį pripažinimą.

5. Bolonijos proceso įgyvendinimą visose su juo susijusiose šalyse.

Nors pranešėja pripažįsta didelę šios tarpvyriausybinės iniciatyvos svarbą, ji norėtų pabrėžti, kad nacionaliniu lygmeniu ji įgyvendinama itin nenuosekliai. Todėl šiuo metu Europos Bolonijos proceso „fasadas“ gana sunkiai atpažįstamas ir dėl šios priežasties derėtų sukurti teisinį pagrindą, visuomet turint minty, kad sprendžiant visus su švietimu susijusius klausimus ir įgyvendinant iniciatyvas didžiausias dėmesys turi būti skiriamas studentams.

[1] Europos Komisija Bolonijos darbo grupėje ir Bolonijos taryboje dalyvauja kaip visateisė narė.

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo
(2008/2070(INI))

Nuomonės referentė: Monica Maria Iacob-Ridzi

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Parlamentas visuomet skyrė ypatingą dėmesį studentų judumui, kaip prioritetiniam biudžeto klausimui, ir skatino užtikrinti tinkamą ES programų švietimo srityje finansavimo lygį; kadangi, atsižvelgiant į tvirtą Parlamento poziciją šiuo klausimu ir nepaisant to, kad Taryba sumažino Komisijos pasiūlyme nurodytas sumas, buvo padidinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir Erasmus Mundus programoms skirti asignavimai, dėl kurių buvo deramasi pagal 2007-2013 m. daugiametės finansinės perspektyvos nuostatas ir neseniai vykusios biudžeto procedūros metu,

1. atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į ribotą veiksmų laisvę dėl likusio mažo 1a išlaidų kategorijos rezervo, itin sveikintinos valstybių narių pastangos vykdyti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą siekiant gerinti ES švietimo kokybę ir konkurencingumą, ypač skatinti judumą, užtikrinti kvalifikacijos pripažinimą ir kokybės garantijas;

2. pabrėžia, kad atsižvelgiant į ribotus ES biudžeto išteklius, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir Erasmus Mundus programų poveikis judumui turėtų būti atidžiai stebimas, kalbant apie individualias stipendijas ir asmenų, kuriems šios stipendijos suteikiamos, skaičių, siekiant užtikrinti tinkamą paramos gavėjų skaičiaus didinimo ir deramo individualaus finansavimo lygio pusiausvyrą;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant daugiametės finansinės perspektyvos laikotarpio vidurio persvarstymą, numatytą pagal deklaraciją, pridėtą prie 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos finansavimą, atsižvelgiant į šios programos įgyvendinimo stebėsenos ir įvertinimo rezultatus;

4. pakartoja savo poziciją, kurią išdėstė savo rezoliucijos dėl 2008 m.[1] bendrojo biudžeto projekto 15 dalyje, kad vykdomosioms agentūroms įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir Erasmus Mundus programas neturi padidėti pagal bendrą finansavimo paketą numatyta administracinių išlaidų dalis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0616

Priėmimo data

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Reimer Böge, Paulo Casaca, Daniel Dăianu, Valdis Dombrovskis, Brigitte Douay, Hynek Fajmon, Salvador Garriga Polledo, Ingeborg Gräßle, Louis Grech, Nathalie Griesbeck, Catherine Guy-Quint, Jutta Haug, Anne E. Jensen, Wiesław Stefan Kuc, Janusz Lewandowski, Vladimír Maňka, Mario Mauro, Francesco Musotto, Theodor Dumitru Stolojan, László Surján, Kyösti Virrankoski, Ralf Walter

Teisinė informacija - Privatumo politika